Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir A. K. skundą dėl notarės E. B. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos A. K. ir A. K. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: panaikinti 2023 m. rugpjūčio 28 d. notarės E. B. atsisakymą Nr. S-74 išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą; įpareigoti notarę E. B. A. K. ir A. K. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 400 vienetų paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) akcijų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde nurodė, kad 2022 m. birželio 29 d. pareiškėjos priėmė palikimą po savo tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), pateikdamos pareiškimus Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarei E. B.. Pareiškėjoms buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į mirusio tėvo A. K. turtą, išskyrus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, nurodant, jog paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į bendrovės akcijas gali būti išduotas tik notarui pateikus akcijų įsigijimo dokumentus, ir dokumentus, patvirtinančius, jog akcijos yra apmokėtos.

3. Pareiškėjos notarei pateikė prima facie galią turintį Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, kurio 3 punkte yra nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dydis yra 11 584,00 Eur, vardinių paprastųjų akcijų skaičius – 400 vnt., išrašo 6.1, 6.1.1 punktuose nurodyta, jog bendrovės vieninteliu akcininku nuo 2012 m. balandžio 3 d. buvo pareiškėjų miręs tėvas A. K.. Minėti duomenys yra įrašyti į viešą Juridinių asmenų registrą, todėl laikytini išsamiais ir teisingais iki kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Notarė, spręsdama dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas, privalėjo vadovautis Juridinių asmenų registre įregistruotais duomenimis, tačiau neturėdama tam teisinio pagrindo, atsisakė pareiškėjoms išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Pareiškėjos notarei pateikė 2012 m. balandžio 24 d. akcijų pasirašymo sutartį bei aktualaus laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, jog didinant bendrovės įstatinį kapitalą, naujai išleistos akcijos buvo apmokėtos. Pagal 2012 m. balandžio 24 d. akcijų pasirašymo sutarties 1 punktą A. K. įsipareigojo apmokėti už akcijas tokia tvarka ir terminais: įnešti 10 000,00 Lt į bendrovės sąskaitą iki 2012 m. balandžio 27 d., likusią pinigų dalį už akcijas įsipareigojo įnešti į bendrovės sąskaitą ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 23 d. 2012 m. balandžio 27 d. ir 2012 m. gegužės 17 d. A. K. įnešė po 10 000 Lt į bendrovės sąskaitą, ką patvirtina bendrovės banko išrašai. Iš viso, A. K. grynaisiais pinigais į bendrovės sąskaitą įnešė 20 000,00 Lt. Likusi akcijų emisijos kaina, t. y. 10 000,00 Lt, buvo sumokėta, bendrovei atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą. 2012 m. gruodžio 31 d. A. K. bendrovei paskolino 70 000,00 Lt pagal paskolos sutartį Nr. 01/2012. Bendrovė A. K. nebuvo grąžinusi 70 000,00 Lt paskolos, todėl dalis negrąžintos paskolos, t. y. 10 000,00 Lt, buvo įskaityta kaip A. K. mokėjimas už dalį naujai išleistų akcijų. Bendrovės akcininkas A. K., vadovaudamasis 2012 m. balandžio 24 d. akcijų pasirašymo sutartimi bei joje nurodytais terminais, bendrovei apmokėjo visų pasirašytų akcijų emisijos kainą. Jei A. K. būtų neapmokėjęs akcijų emisijos kainos (nors taip nebuvo) per akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą terminą, bendrovė būtų perleidusi akcijas kitiems asmenims arba sumažinusi įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas, tačiau bendrovė tokių veiksmų nesiėmė, o tai tik patvirtina, jog A. K. apmokėjo visų pasirašytų akcijų emisijos kainą.

4. Suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė E. B. atsiliepime ir jo papildyme nurodė, kad pareiškėjos teigia, jog paskola buvo įskaityta už dalį naujai išleistų akcijų, tačiau nepateikia dokumento, kuriame bendrovė ir A. K. būtų susitarę dėl minėtos paskolos dalies įskaitymo už jo prievolę apmokėti dalį naujai išleistų bendrovės akcijų, t. y. 10 000,00 Lt. Paveldėjimo teisės liudijimas į akcijas išduodamas pagal nuosavybės teisę į akcijas patvirtinančius dokumentus ir viešųjų registrų duomenis, tačiau vien tik Juridinių asmenų registro duomenys nėra pakankamas pagrindas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į akcijas. Po A. K. mirties, pareiškėjos nepateikė notarei A. K. nematerialių akcijų savininko asmeninės vertybinių popierių sąskaitos išrašo pasirašyto teisę turinčio asmens, o pateiktas 2022 m. liepos 29 d. išrašas iš akcininko vertybinių popierių sąskaitos Nr. 01/2022 yra pasirašytas buhalterės, UAB „Druskaita“ direktorės, kuri nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, turinti teisę pasirašyti tokius dokumentus. Pareiškėjos nepateikėte dokumentų patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos pagal 2012 m. balandžio 24 d. bendrovės vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2012/2 ir 2012 m. balandžio 24 d. akcijų pasirašymo sutartį yra visiškai ir pilnai apmokėtos. Nurodė, kad pareiškėjos nepateikė nei notarei, nei teismui bendrovės ir A. K. rašytinio susitarimo dėl prievolės apmokėti akcijas įskaitymo pagal 2012 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį Nr. 01/2012 ir jeigu minėta paskola nėra grąžinta, tai bendrovei pagal paskolos sutartį išlieka pareiga grąžinti paskolą ir sumokėti delspinigius. UAB „Druskaita“ buhalterės 2023 m. rugsėjo 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) vertina kritiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjų skundą suinteresuotam asmeniui notarei E. B. atmetė.

6. Teismas nurodė, kad vadovaujantis ABĮ 46 straipsnio 2 dalimi, nematerialiųjų akcijų perleidimas turi būti fiksuotas įrašais jų perleidėjo, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų įgijėjo, šiuo atveju A. K., asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Byloje nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių sąskaitos išrašo, teismo vertinimu, šis 2022 m. liepos 29 d. akcininko A. K. vertybinių popierių sąskaitos įrašas nepatvirtina, kad A. K. yra apmokėjęs 400 vnt. akcijų, o sąskaitos įraše galimai įsivėlusi klaida, kadangi akcijų pasirašymo sutartis buvo sudaryta 2012 m. balandžio 24 d., t. y. vėliau, nei atliktas įrašas sąskaitoje. Tuo pagrindu nelaikytina, kad buvo įgyvendintos abi kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, būtinos nuosavybės teisei į įsigytas akcijas atsirasti, t. y. tarp šalių buvo sudaryta rašytinės formos akcijų pasirašymo sutartis ir atlikti įrašai vertybinių popierių sąskaitose. Nei pačioje sutartyje nėra numatyta, nei byloje nesant papildomo sutarimo dėl užskaitos, teismas neturi pagrindo spręsti, kad toks užskaitymas buvo atliktas, ar kad tam buvo pagrindas ir kada galimai tokia finansinė operacija buvo atlikta. A. K., tvarkydamas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, neįvertino galutinio apmokėjimo už akcinio kapitalo didinimą ir mokėjimo už akcijas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų reikalavimas įpareigoti notarę E. B. pareiškėjoms išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 400 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pačiu pripažinti iki gali įvykdytą 2012 m. balandžio 24 d. akcijų pasirašymo sutartį bei pripažinti jų nuosavybės teises į 400 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netenkintinas. Konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperrašiusi A. K. priklausančias naujai išleistas 300 vnt. akcijas, bei nesumažindama įstatinio kapitalo, anuliuojant 300 vnt. akcijų, pažeidė ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje nustatytą imperatyvų 12 mėn. terminą šiems veiksmams atlikti. Tuo pagrindu nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad A. K. priklausė 400 vnt. akcijų, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė 300 akcijų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Pareiškėjos atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti 2023 m. rugpjūčio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) notarės E. B. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei įpareigoti notarę E. B. pareiškėjoms A. K. ir A. K. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į paprastąsias vardines UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcijas. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:

7.1. Teismas pasisakė dėl 300 vnt. išleistų akcijų, tačiau nepasisakė dėl 100 vnt. akcijų, kurias A. K. valdė nuo bendrovės įsteigimo, to šioje dalyje neginčijo nei viena šalis. Todėl teismas dėl 100 vnt. akcijų privalėjo tenkinti.

7.2. Nei pareiškėjos, nei suinteresuotas asmuo neginčijo JAR esamų įrašų, kad pareiškėjų tėvas buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir jam po įstatinio kapitalo didinimo priklausė iš viso 400 vnt. akcijų. Bylos duomenys patvirtina, kad vieninteliu akcininku buvo pareiškėjų tėvas, akcijos yra apmokėtos.

7.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neva byloje nesant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo vertybinių popierių sąskaitos išrašo, negali teigti, jog pareiškėjų tėvas apmokėjo 300 vnt. naujai išleistų bendrovės akcijų. Teismas neteisingai ir ydingai taikė ABĮ 46 straipsnio nuostatas. Įstatymas nenumato pareigos sau pačiai bendrovei išduoti vertybinių popierių sąskaitos. Nepagrįstai teigiama, kad vertybinių popierių sąskaitos išrašas reikalingas ir bendrovei tuo atveju, kai didinamas įstatinis kapitalas.

7.4. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad A. K. iki galo įvykdė 2012-05-24 akcijų pirkimo sutartį. Išleistos 300 vnt. vardinių nematerialiųjų akcijų buvo apmokėtos: grynaisiais pinigais ir atliekant vienarūšį reikalavimų įskaitymą. Taip pat nepagrįsta, kad įskaitymas nebuvo atliktas, todėl neva bendrovė negavo galutinio 10 000 Lt atsiskaitymo, nes nebuvo tarp A. K. ir bendrovės papildomo susitarimo dėl užskaitymo. Atliktą įskaitymą patvirtina rašytiniai įrodymai bei po akcijų pasirašymo sutarties sudarymo bendrovės veiksmai. Jei bendrovė nebūtų atlikusi vienarūšio įskaitymo, naujai išleistos akcijos būtų buvusios anuliuotos arba perduotos kitiems. Įstatinis kapitalas nesumažintas, bendrovė į A. K. dėl neapmokėjimo nėra kreipusis.

7.5. Kad turėjo būti susitarimas dėl įskaitymo, nepagrįsta jokiomis teisės aktų nuostatomis, neprotinga ir nelogiška, kadangi A. K., visą bendrovės gyvavimo laikotarpį buvo bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, jam žinomos visi bendrovės susitarimai, visos bendrovės finansinės operacijos, todėl sudarinėti atskirus rašytinius susitarimus dėl užskaitos nelogiška.

7.6. Notarė nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi jo neišdavus nėra įmonėje akcininko, kuris galėtų priimti sprendimą dėl naujo direktoriaus skyrimo, kuris galėtų vadovauti veiklai, disponuoti bendrovės lėšomis, atsiskaityti su kreditoriais ir t.t. Notarė negina įpėdinių bei bendrovės interesų.

7.7. Teismas formaliai išnagrinėjo bylą, iš esmės buvo pasyvus, nesiekė išsiaiškinti tiesos, kilus abejonių dėl akcijų apmokėjimo, galėjo liudytoja kviesti UAB ,,Druskaita“ direktorę. Taip pat teismas nesiekė iš bendrovės gauti jokių kitų rašytinių įrodymų tam, kad išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su akcijų apmokėjimu. Teismas neišsprendė dalies ginčo, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, vienarūšių reikalavimų įskaitymą, akcijų apmokėjimą, neatsižvelgiant į ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų specifiką.

8. Suinteresuotas asmuo notarė E. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti A. K. ir A. K. atskirojo skundo bei Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodo:

8.1. Notarė vadovaujasi JAR išrašuose pateiktais duomenims ir laiko juos teisingais, tačiau vien JAR išrašo duomenų nepakanka notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į JAR nurodytas akcijas. Įpėdiniai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius akcininko akcijų įsigijimą nuosavybės teise.

8.2. Pareiškėjos klaidingai aiškina teisės aktus, susijusius su JAR duomenų registravimu JAR. Juridinių asmenų registro objektas niekada nebuvo nuosavybės teisė, skirtingai nuo Nekilnojamojo turto registro, kuriam registruojama nuosavybės teisė. Juridinio asmens registre nėra registruojama nuosavybės teisė, o JAR tvarkytojas netikrina nuosavybės į akcijas.

8.3. Įpėdinės nėra teikusios prašymo išduoti paveldėjimo tesiės liudijimą į 100 vnt. akcijų, todėl ir teismas neturi pasisakyti dėl aplinkybių, kurios nėra notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagrindas. Pareiškėjos nei skunde, nei pirmosios instancijos teisme neprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį bendrovės akcijų, t. y. į 100 vnt.

8.4. Po A. K. mirties pareiškėjos nepateikė notarei A. K. nematerialiųjų akcijų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos išrašo, pasirašyto teisę turinčio pasirašyti asmens. Nors pateiktas UAB ,,Druskaita“ direktorės išrašas, tačiau ji nėra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovė, turinti teisę pasirašyti tokius dokumentus.

8.5. Klaidingai pareiškėjos nurodė, kad įstatymas nenumato pareigos bendrovės vadovui fiksuoti dėl įstatinio kapitalo padidinimo naujai išleistų akcijų akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kadangi ABĮ 48 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad toks fiksavimas dėl kapitalo padidinimo naujai išlaidus akcijas būtinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų skundas dėl notarės veiksmų atsisakius pareiškėjoms išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo 400 vnt. nematerialiųjų akcijų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.66 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - ir Notariato įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

12. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – privalo atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

13. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.

14. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą paveldėjimo procese notaro vaidmuo yra pagrindinis. Notaro funkcijos paveldėjimo procese prasideda nuo pareiškimo dėl palikimo priėmimo tvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, o kartais – paveldimo turto pasidalijimo sutarties tvirtinimu. Kaip nurodyta CK 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.

15. Kadangi palikimą sudaro mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma, notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareigą patikrinti, ar turtas, dėl kurio prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, priklausė palikėjui nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu. Tais atvejais, kai paveldimas privalomai registruotinas turtas, jo priklausymą palikėjui patvirtina registrų duomenys, tačiau ir tais atvejais, kai paveldimas neregistruotinas kilnojamasis daiktas ar lėšos, esančios palikėjo gyvenamojoje vietoje, notaras taip pat turi pareigą įsitikinti šio turto priklausymu palikėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019).

16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundžia notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimą į jų mirusio tėvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turėtas 400 vnt. nematerialiąsias akcijas. Notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, nurodė, kad: 1) pareiškėjos nepateikė dokumentų, įrodančių, kad bendrovės akcijos įsigytos pagal 2012 m. balandžio 24 d. akcijų pasirašymo sutartį yra apmokėtos; 2) taip pat nepateikė tinkamos formos išrašo iš bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos.

17. Šiuo atveju nustatyta, kad A. K. (mirė (duomenys neskelbtini)), 2012 m. balandžio 3 d. įregistravo įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, visą laiko buvo jos direktoriumi ir 100 vnt. akcijų savininku.

18. 2012 m. balandžio 24 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2012/12 buvo nuspręsta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 40 000 Lt, t. y 30 000 Lt, išleidžiant 300 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų emisiją. Taip pat buvo numatyta paruošti naujos redakcijos įstatus, buhalterės UASB ,,Druskaita“ direktorė A. S. įgaliota pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį <...>.

19. 2024 m. balandžio 24 d. akcijų pasirašymo sutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įgaliotos A. S., ir A. K. (kaip fizinis asmuo) pasirašė akcijų pasirašymo sutartį, kurioje numatė akcijų apmokėjimo tvarką, taip pat bendrovė įsipareigojo pateikti 300 vnt. vardinių akcijų.

20. Byloje esantis 2012 m. balandžio 27 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašas patvirtina, kad visų 400 vnt. paprastųjų vardinių akcijų savininkas yra A. K..

21. Notarė vienu iš argumentų, dėl ko atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodo, jog nėra dokumentų, įrodančių, kad bendrovės akcijos, įsigytos pagal 2024 m. balandžio 24 d. akcijų pasirašymo sutartį, yra apmokėtos. Nurodo, kad jos nėra visiškai apmokėtos, kadangi įskaitymas nebuvo atliktas.

22. Pažymėtina, kad akcijų pasirašymo sutartyje buvo numatyta tokia apmokėjimo tvarka: įsipareigojant 10 000,00 Lt įnešti į bendrovės sąskaitą iki 2012 m. balandžio 27 d., likusią pinigų dalį įnešti į bendrovės sąskaitą ne vėliau, kaip iki 2013 m. balandžio 23 d., be to numatė, kad akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą bendrovės nuosavybėn. Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmenių negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas.

23. Byloje esantis SEB banko sąskaitos išrašas 2012-04-27 - 2012-04-27 patvirtina, kad A. K. 2012 m. balandžio 27 d. įnešė grynus pinigus į sąskaitą banke - pervedė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Lt, paskirtis - įstatinio kapitalo didinimui.

24. Byloje esantis SEB banko sąskaitos išrašas 2012-05-17 - 2012-05-17 patvirtina, kad A. K. 2012 m. gegužės 17 d. įnešė grynus pinigus į sąskaitą banke – pervedė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 10 000 Lt, paskirtis - įstatinio kapitalo papildymas.

25. 2012 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi Nr. 01/2012 paskolos davėjas A. K. paskolino paskolos gavėjai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 70 000 Lt (20 273,40 Eur). Numatytas paskolos grąžinimo terminas - po metų. Tos pačios dienos Kasos pajamų orderis Serija ANI Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 70 000 Lt (20 273,40 Eur) sumą (paskolos dalyką) A. K. pervedė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu, kaip nurodo pareiškėjos, A. K. atliko įskaitymą 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumai.

26. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą daro tikėtiną išvadą, kad už 300 vnt. išleistų paprastų vardinių nematerialiųjų akcijų atsiskaityta tokiu būdu: 2012 m. balandžio 27 d. ir 2012 m. gegužės 17 d. atlikus grynųjų pinigų pavedimus po 10 000 Lt (2 896,20 Eur), o paskutinį atsiskaitymą atlikus 2012 m. gruodžio 31 d. įskaitymo būdu. Tai, kad tokiu būdu buvo atliktas mokėjimas ir pilnai atsiskaityta už 300 vnt. nematerialiųjų akcijų 2012 m. balandžio 24 d. akcijų pasirašymo sutartyje numatytais terminais patvirtina UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus ir akcijų apskaitą tvarkiusio subjekto UAB ,,Druskaita“ 2023 m. rugsėjo 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ,,10 000 Lt apmokėta paskolos, sumažinus bendrovės skolą akcininkui A. K. 10 000 Lt. Bendrovė buvo skolinga A. K. 70 000 Lt pagal 2012-12-31 paskolos sutartį Nr. 01/2012. Po įstatinio kapitalo apmokėjimo iš paskolos, bendrovės skola akcininkui A. K. sumažėjo 10 000 Lt ir skolos likutis pagal minėtą paskolos sutartį sudarė 60 000 Lt“. Pažyma pasirašyta UAB ,,Druskaita“ direktorės V. G..

27. Notarė kvestionuodama įskaitymą, kaip tinkamą atsiskaitymą už akcijas, nurodo, kad nėra jokių rašytinių įskaitymą pagrindžiančių įrodymų.

28. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.

29. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

31. Aukščiau nurodytas teismų praktikos išsiaiškinimas ir byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad šiuo atveju buvo atliktas įskaitymas ir tokiu būdu galutinai atsiskaityta už 300 vnt. nematerialiųjų vardinių akcijų, tuo labiau įvertinant faktinę aplinkybę, kad įmonės (skolininkės) vadovas ir kreditorius buvo tas pats asmuo, t. y. A. K..

32. ABĮ 45 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos. Jeigu didinant įstatinį kapitalą nepiniginiais įnašais apmokama visa pasirašytų akcijų emisijos kaina, visas nepiniginis įnašas turi būti perduotas bendrovei per pradinių įnašų mokėjimo terminą (ABĮ 45 str. 9 d.). Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn (ABĮ 45 str. 10 d.). Bendrovė negali atleisti akcijas pasirašiusio asmens nuo jo įsipareigojimų bendrovei apmokėti pasirašytas akcijas, išskyrus šio Įstatymo 73 straipsnio 12 dalyje nustatytą išimtį (ABĮ 45 str. 11 d.). Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas (ABĮ 45 str. 12 d.).

33. Faktinės situacijos vertinimas nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste taip pat suponuoja išvadą, kad už 300 vnt. nematerialiųjų akcijų buvo visiškai atsiskaityta. Galutinis akcijų atsiskaitymo terminas nustatytas 2013 m. balandžio 23 d., paskutinis atsiskaitytas – įskaitymas atliktas 20212 m. gruodžio 31 d. Įstatymas numato savalaikio neatsiskaitymo teisines pasekmes, t. y. per nustatytą terminą akcijų neapmokėjus (iki 2013 m. balandžio 23 d.), akcijas įgyja pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad iki 2014 m. balandžio 23 d. (per 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos) akcijos būtų perleistos kitų asmenų nuosavybėn arba sumažintas įstatinis kapitalas anuliuojant akcijas.

34. Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d.) reglamentuota, kad nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

35. ABĮ 41 straipsnis 1 numatė, kad bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (ABĮ 41 str. 2 d.). <...> Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Su šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė turi supažindinti akcininkus (ABĮ 41 str. 3 d.). Sąskaitų tvarkytojas, kuris yra atidaręs akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos. Išraše turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie akcijas, kurios įrašytos į sąskaitą. Uždaroji akcinė bendrovė akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš materialių akcijų savininkų registravimo dokumentų ir jame turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie įrašytas akcijas (ABĮ 41 str. 4 d.). Akcinė bendrovė turi teisę vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš sąskaitų tvarkytojų informaciją apie jų tvarkomose akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose įrašytas tos bendrovės akcijas, akcininkų sąrašus ir duomenis apie juos (ABĮ 41 str. 5 d.).

36. Šiuo atveju notarė, neišduodama (atsisakydama išduoti) paveldėjimo teisės liudijimo, nurodė, kad nėra pateiktas byloje tinkamos formos išrašas iš bendrovės akcininko asmeninės vertybinių popierių sąskaitos (kas patvirtintų jo nuosavybės teisę). Šiuo aspektu notarė cituoja galiojusios ABĮ redakcijos 41 straipsnio 1 dalį numatančią, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkų nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Tačiau notarė šią teisės normą cituoja selektyviai, kai tame pačiame straipsnyje toliau nurodoma, kad ,,uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui, kuris yra atidaręs akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos. Išraše turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie akcijas, kurios įrašytos į sąskaitą“.

37. Šiuo atveju iš bylos duomenų akivaizdu, kad nuo įmonės įsteigimo bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,,Druskaita“, šios aplinkybės byloje proceso dalyviai neneigė ir jo nekvestionavo. Akivaizdu, kad ji tapo ir bendrovės akcininkų, šiuo atveju vienintelio akcininko A. K., duomenų tvarkytoja.

38. Byloje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ duomenų apskaitą tvarkančios UAB ,,Druskaita“ direktorė V. G. 2022 m. liepos 29 d. pateikė teismui Išrašą iš akcininko vertybinių popierių sąskaitos Nr. 01/2022, kuriame nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas A. K., jo turimas paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų skaičius 400 vnt. (akcijos nominalioji vertė 28,96 Eur (100 Lt)). Pastabose pažymėta, kad šis išrašas yra nuosavybės teisę įrodantis dokumentas, tačiau nėra laikomas vertybiniu popieriumi ir negali būti vertybinių popierių apyvartos objektas.

39. Nors notarė nurodė, kad išrašą pasirašė netinkamas subjektas ir kad akcinės bendrovės vadovas turi pateikti notarui išrašą iš akcininko vertybinių popierių sąskaitos, pasirašytinai patvirtindamas minėtame išraše nurodytų duomenų teisingumą ir prisiimdamas atsakomybė už pateiktų duomenų teisingumą, tačiau tokie argumentai šiuo atveju nelogiški, kadangi įmonės vadovas yra miręs ir tokio įpareigojimo, kokį nurodo notarė, objektyviai įgyvendinti nėra įmanoma.

40. Priešingai, įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks UAB ,,Druskaita“ - įmonės akcijų apskaitą tvarkančio asmens, kuris turi teisę išduoti išrašą iš akcininko vertybinių popierių sąskaitos Nr. 01/2022, pateiktas dokumentas, įvertinus šios bylos faktinę situaciją, yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis A. K. nuosavybės teisę į 400 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Tai, kad A. K. priklausė 400 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų patvirtina ir JAR išrašas.

41. Nors notarė nurodo, kad JAR išrašo paskirtis ir tikslas yra kitoks nei Nekilnojamojo turto registro, kur registruojama nuosavybės teisė, tačiau notarė šių institucijų tikslus vertino formaliai, iš esmės nevertindama jose registruotinų objektų skirtingumo ir kiekvieno iš jų specifiškumo, todėl šių registrų iš esmės negalima sulyginti/sutapatinti. Be to, nėra kito atskiro akcinių bendrovių akcijų registro, kuriame būtų fiksuojami akcininkams (kaip savininkams) priklausančių akcijų dydis, vertė (išimtinai fiksuota nuosavybė) ir kt.

42. Pagal ABĮ 41¹ straipsnio 1 dalį, JADIS tvarkytojui teikiami šie duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus: duomenys apie akcininką, tapatūs duomenims, nurodytiems šio įstatymo 7 straipsnio 21 dalyje; akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, tarp jų ir akcijų skaičius pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų, akcijos nominali vertė; akcijų įgijimas, nurodant įgijimo būdą (įsteigus uždarąją akcinę bendrovę, padidinus jos įstatinį kapitalą ar įgijus iš kito asmens) ir įgijimo datą; akcijų perleidimas, nurodant perleidimo datą; akcijų anuliavimas, nurodant anuliavimo datą; akcijų klasės konvertavimas, nurodant konvertavimo datą; akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, nurodant akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimo datą. ABĮ 41¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys JADIS tvarkytojui pateikiami JADIS nuostatuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą JADIS tvarkytojui atsakingas bendrovės vadovas.

43. Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje reglamentuota, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, viešajame registre įregistruoti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, kas reiškia, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas išsiaiškinti registruotino objekto statusą, dydį, savininką ir pan., turi teisę vadovautis viešojo registro duomenimis ir preziumuoti, jog jie yra teisingi.

44. Šiuo atveju, kaip minėta, JAR registre nurodyta, kad akcijų skaičius 400 vnt., kurių vertė 40 000 Lt, nuo 2012 m. balandžio 3 d. – įmonės įsteigimo įmonės akcininkas A. K., šie duomenys nėra nuginčyti, todėl vadovaujantis tikėtinumo principu, kvestionuoti nurodytą faktą dėl akcininkui A. K. priklausiusių 400 vnt. akcijų nėra pagrindo.

45. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

47. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma leidžia įsitikinti pareiškėjų argumentais dėl jų tėvui A. K. iki mirties nuosavybės teise priklausiusių iš viso 400 vnt. vardinių nematerialiųjų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų (CPK 178 straipsnis). Notarė nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjų poziciją. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjų skundo ir nepanaikino notarės 2023 m. rugpjūčio 28 d. atsisakymo Nr. S-74 išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

48. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Nurodytoje teisės normoje taip pat yra nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

50. Ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, aplinkybės, kai reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, įrodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 59 punktas).

51. Dėl notarinių veiksmų nagrinėjamose pagal CPK XXXI skyriaus normas bylose dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti notaro nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti notarinį veiksmą pareiškimo dalykas yra nurodyti reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl fakto nustatymo (pvz., turto priklausymo nuosavybės teise) notaras neturi intereso, todėl jis neturi materialinio suinteresuotumo. Dėl pareikšto reikalavimo panaikinti notaro nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti prašomą veiksmą teismo nutartimi nusprendžiama dėl notaro atlikto veiksmo atitikties įstatymui ir dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, t. y. teismo nutartimi nusprendžiama dėl notaro teisių ir pareigų. Tai sudaro teisinį notaro suinteresuotumą bylos baigtimi. Jis skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo, nes pareiškėjas siekia pripažinti notaro veiksmus neteisėtais, panaikinti jo priimtą nutarimą ir įpareigoti notarą atlikti veiksmą, o notaras nesutinka su tokiu pripažinimu ir jo įpareigojimu, siekia, kad byla būtų užbaigta jam palankiu sprendimu. Teisinis notaro suinteresuotumas bylos baigtimi, kai skundžiamas jo nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir prašoma įpareigoti notarą jį atlikti, skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo dėl bylos baigties, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020).

52. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jų skundas suinteresuotam asmeniui notarei, kuri atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 400 vnt. nematerialiųjų akcijų, atmestas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės priėmė priešingą procesinį sprendimą, t. y. pareiškėjų skundą dėl notarės veiksmų tenkino. Taigi byloje sprendžiama dėl notarės atlikto veiksmo – notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, todėl pagrįstai konstatuotinas notarės suinteresuotumas dėl civilinės bylos – ginčijamo atsisakymo panaikinimo ir atitinkamai priešingumas pareiškėjų suinteresuotumui bylos baigtimi.

53. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės priėmus priešingą pirmosios instancijos teismui procesinį sprendimą, t. y. patenkinus pareiškėjų atskirąjį skundą, jos įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

55. Pareiškėjos pateikė įrodymus, kad patyrė 4 451,28 Eur bylinėjimosi išlaidų: 55,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už skundą, 1 573,00 Eur už advokato (rengiant skundą) ir 200 Eur už advokato padėjėjos (atstovaujant teismo posėdyje) teisines paslaugas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2 623,28 Eur už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

56. Apeliantės prašomos priteisti sumos už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą (byla nesudėtinga), jos mažintinos iki adekvačios tokiems ginčams sumos. Sumos už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, rengiant atskirąjį skundą, viršija Rekomendacijose nustatytą jų maksimalų dydį (Rekomendacijų 8.15 p.). Todėl atsižvelgiant į tai bei aplinkybes, kad civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra sudėtinga, sprendžia, kad pareiškėjų (apeliančių) patirtos iš viso 4 451,28 Eur bylinėjimosi išlaidos (pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose), mažintinos iki 1 700 Eur, jas priteisiant pareiškėjoms po lygiai (po 850 Eur) iš suinteresuoto asmens notarės E. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokiu būdu užtikrinamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas šioje civilinėje byloje.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjų A. K. ir A. K. skundą išnagrinėti iš esmės – panaikinti 2023 m. rugpjūčio 28 d. notarės E. B. atsisakymą Nr. S-74 išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir įpareigoti notarę E. B. A. K. ir A. K. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 400 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcijų.

Priteisti iš notarės E. B. pareiškėjai A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš notarės E. B. pareiškėjai A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.