Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo G. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Nuteistasis G. D. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir prašo jam taikyti lygtinį paleidimą.

4.1. Nuteistasis skunde pažymi, kad skundžiamoje nutartyje buvo neteisingai nurodyta, kad nutarties atlikimo metu jis buvo atlikęs 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmė, kadangi tuo metu jis buvo atlikęs 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, nuteistojo manymu minėtoje nutartyje visiškai nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į tai, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 dienos nutartimi jam pirmą kartą buvo paskirta tokia griežta bausmė. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje jis niekada nėra vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nėra nuo jų priklausomas, bei pažymi jau 4 metus visiškai nevartojantis alkoholio. Nurodo ir tai, kad yra nutraukęs visus galimus ryšius su draugais, kurie savo gyvenimą sieja su nusikalstamomis veikomis.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. D. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Be to, minėtame Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kurių visumos egzistavimas yra būtinas tam, kad teismas nuteistajam galėtų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios sąlygos skirstomos į dvi grupes – sudarančias formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą ir sudarančias materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog konkrečiu atveju egzistuoja įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, nuteistasis turi būti atlikęs tam tikrą minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. O tam, kad būtų pripažintas materialaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimas, yra būtina teismo išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, teismas spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja formalusis lygtinio paleidimo pagrindas tik nustato aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimą, o vertindamas materialaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą privalo įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimo medžiagos, G. D. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus - yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti G. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir nuteistojo skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

9. Ir nors nuteistojo skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, jog jos priėmimo metu jis buvo atlikęs 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi tuo metu jis buvo atlikęs 1/2 jam paskirtos bausmės, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad iš aptariamos apylinkės teismo nutarties turinio yra akivaizdu, jog joje nurodyta tik tai, kad G. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį, būtiną lygtinio paleidimo taikymu t. y. šiuo atveju 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau joje nėra analizuojamas nuteistojo neatliktos bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas neteisingai nurodė, G. D. atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.

10. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis įrodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtas balų pokytis iš tiesų egzistuoja. G. D. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ (atlikto 2019 m. balandžio 23 d.) metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 81 balas. Tuo tarpu, pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (atlikto 2019 m. rugpjūčio 7 d.), metu buvo nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 76 balų. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 45 balai, o tai reiškia, kad likęs 31 balas yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju, tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad G. D. vis dar deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir aplinkybė, jog nepaisant to, kad nuteistajam, net ir vykdančiam visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar yra nustatomi keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai – didelis atskirų teisės pažeidimų skaičius, už kuriuos G. D. nuteistas, kriminalinėje istorijoje turimas teistumas už įsibrovimą į patalpas, didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, probacijos sąlygų pažeidimas (pakartotinis nusikaltimų vykdymas neišnykus teistumui) bei penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamas elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, impulsyvumas, problemų sprendimų įgūdžių stoka, pasekmių įvertinimo stoka, neatsakingas probacijos sąlygų laikymasis.

11. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu įvertini ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš G. D. socialinio tyrimo išvados matyti, jog bausmės atlikimo metu jis nei karto nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nei karto nebuvo ir skatintas. Teisėjų kolegijos vertinimu minėta aplinkybė suteikia pagrįstą pagrindą išvadai, kad G. D. deda nepakankamai pastangų keisdamas savo elgesį tinkama linkme ir dar kartą patvirtina aukščiau padarytą išvadą, jog jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad G. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų atitinkamai nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Praeityje jo atžvilgiu buvo priimti keturi apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jais paskirtos bausmės G. D. teigiamos įtakos nepadarė ir nors jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir bausmės vykdymo atidėjimo metu vykdė administracinės teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus, nesilaikė prabuojamųjų asmenų bendrųjų pareigų ir nevykdė teismo įpareigojimo, nes kviečiamas neatvyko į teismo posėdį. Taip pat svarbu pažymėti, jog minėtoje G. D. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra linkęs save pateikti iš teigiamos pusės, negatyvų savo elgesį sieja su aplinkos simuliacija, alkoholio vartojimo problemomis, tačiau vertina tai, kaip praeities sunkumus, kurie šiuo metu vargiai tikėtina, kad gali pasireikšti. Be to, minėtoje išvadoje pažymėta ir tai, kad kalbėdamas apie savo nusikalstamą elgesį nuteistasis stengiasi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, tačiau siekia juos pateisinti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą teigti, jog G. D. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Ir nors skundo nagrinėjimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau pažymėtina, kad paminėtos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manymui, jog nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir todėl leidžia pagrįstai abejoti, jog G. D. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

13. Ir nors nuteistojo skunde teigiama, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą privalėjo atsižvelgti į tai, kad realią laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, tačiau teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi aukščiau aptartų duomenų, įrodančių G. D. polinkį nusikalsti, kontekste ši aplinkybė neturi jokios reikšmės.

14. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, jog skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai nurodyta, kad jis yra vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kadangi iš aptariamos nutarties turinio matyti, jog tokia išvada joje padaryta nebuvo, o aprašomojoje šios nutarties dalyje nurodyta, kad apie psichotropinių medžiagų vartojimą duomenų negauta, o paties nuteistojo teigimu, jis niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų.

15. Be kita ko nuteistojo skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams pateiktame skunde jis išreiškė ir prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau apylinkės teismas visiškai nepagrįstai dėl šio jo prašymo skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Tačiau teisėjų kolegija neturi jokio pagrįsto pagrindo pritarti šiam nuteistojo skundo argumentui. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu, nėra pagrindo vertinti, jog lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis kitokiais kriterijais, negu lygtinio paleidimo be intensyvios priežiūros. Tokios griežtesnės probacijos instituto taikymas sąlygoja tik galimybę nuteistajam, siekiančiam lygtinio paleidimo, pateikti Komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo svarstymo anksčiau nei numatyta BVK 157 straipsnio 2 dalyje. Kadangi nuteistasis Komisijos posėdžio dieną jau buvo atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą jam paskirtos bausmės dalį (vieną trečdalį), intensyvios priežiūros instituto taikymas nagrinėjamu atveju neįtakojo galimybės nuteistajam kreiptis dėl lygtinio paleidimo, tokių aplinkybių nenustatė ir apylinkės teismas, todėl aptariamas nuteistojo skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Nuteistojo G. D. skunde itin akcentuojama aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu jis nedirba todėl, kad pataisos namuose nėra laisvų darbų vietų. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad BVK 125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Iš šios normos turinio darytina išvada, jog už nuteistųjų darbo pataisos įstaigoje organizavimą yra atsakinga būtent pataisos įstaigos administracija. Vis dėlto, svarbu paminėti ir tai, jog darbo vietų skaičius pataisos įstaigose yra ribotas, todėl labai svarbu, kad iniciatyvą būti įdarbintiems rodytų ir patys nuteistieji. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo skundo nagrinėjimui apygardos teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos administracija būtų siūliusi G. D. darbą, o jis jo būtų atsisakęs, tačiau taipogi nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl jo įdarbinimo. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog nors nuteistasis aukštesniajam teismui pateiktame skunde nurodo, kad šiuo metu jo atžvilgiu nėra vykdomos priverstinio išieškojimo procedūros (tai patvirtina ir Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog G. D. šiuo metu neturi vykdomųjų raštų), tačiau tame pačiame skunde pažymi ir tai, kad dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės ir galimybių dirbti jos atlikimo metu, neturėjimo, jis negali gauti legalių pajamų ir dengti turimus įsiskolinimus ir tokiu būdu įgyvendinti jam paskiros bausmės tikslus. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad G. D. turi tam tikrų skolų (teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra duomenų apie vykdomus išieškojimus iš G. D.), kurių priverstinio išieškojimo procedūra dar nėra pradėta, todėl pataisos namai nėra gavę apie jas jokios informacijos, ir sprendžia, kad tokiu atveju nuteistojo finansinė padėtis neturėtų būti vertinama kaip stabili ir suteikianti pagrindą teigiamam jo charakterizavimui.

17. Pažymėtina ir tai, jog iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog egzistuoja ir teigiami nuteistojo G. D. elgesio pokyčiai, t. y. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, palaiko glaudžius santykius su artimaisiais Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau aptartų duomenų kontekste, teigiamai G. D. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad aptariamu atveju nenustatyta pakankama nuteistojo G. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu būdamas neizoliuotas nuo visuomenės jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistasis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl nėra jokio pagrindo ją keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo G. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.