Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam E. P., jo gynėjui ir kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vitalijui Vitkovsiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, (duomenys neskelbtini) vadybininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje (Įstatymo redakcija galiojanti nuo 2019-01-01, priimta 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1836), 123¹ straipsnio 1 dalyje padarymu;

juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorė L. M., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (Įstatymo redakcija galiojanti nuo 2019-01-01, priimta 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1836), 20 straipsnio 1 dalyje, 123¹ str. 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. buvo kaltinamas, kad žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, turėdamas tikslą pažeisti 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ 2 str. bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 1 str. ir 2 str. nuostatas, išvengdamas muitinės kontrolės, t.y. nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo šalį, nuo 2019-01-15 iki 2020-08-11 oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1294 šaunamuosius ginklus, 3299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019-01-09 iki 2021-05-14, nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų, t.y. laikotarpiu nuo 2019-01-09 iki 2021-05-14 yra įtariamas padaręs šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų kontrabandą, o būtent:

Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini) vadovu ir akcininku, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C., Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų įsigijimo iš Rusijos Federacijos, o būtent derino pirkimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą, po ko organizavo aptartų ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą oro keliu iš Rusijos Federacijos į Kirgizijos Respublikoje esančias įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriose įsigyti ginklai, jų dalys ir šaudmenys jo nurodymu buvo laikomi iki tol, kol jis suorganizuos šių ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Kirgizijos Respublikoje esančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, ir „ (duomenys neskelbtini)“ atstovai J. J., A., M., T., vykdydami jo nurodymus, parengė pirkimo – pardavimo dokumentus, kuriuos jis tyčia, neatskleisdamas ginklų, jų dalių ir šaudmenų identifikuojančių duomenų, nurodančių jų įsigijimo šalį, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus importui iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, (nurodžius tikrąjį pardavėją – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ 2 str. bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 2 str. nuostatomis), pateikė Lietuvos Respublikos Policijos Departamento licencijavimo skyriui. Gavęs leidimus importo procedūroms iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jis, laikotarpiu nuo 2019-01-15 iki 2020-08-11 pateikė importo deklaracijas: 2019-01-15 Nr. 19LTVC0100IM016954, 2019-01-15 Nr. 19LTVC0100IM016989, 2019-04-19 Nr. 19LTVC0100IM0D9018, 2019-06-03 Nr. 19LTVC0100IM1386F4, 2019-09-25 Nr. 19LTVC0100IM23A285, 2019-11-20 Nr. 19LTVC0100IM2BD246, 2019-12-27 Nr. 19LTVC0100IM316BD6, 2020-08-11 Nr. 20LTVC0100IM1F7F17, pagal kurias oro keliu iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką organizavo importo deklaracijose nurodytų 1294 šaunamųjų ginklų, 3299 jų dalių ir 20 520 šaudmenų atgabenimą, žinodamas, jog faktiškai ginklai, jų dalys ir šaudmenys buvo įsigyti iš Rusijos Federacijos esančių įmonių, ir po ko, laikė nuomojamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat jis buvo kaltinamas, kad nuo 2019-01-09 iki 2021-05-14 organizavo ginklų eksportą iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją per Kirgizijos Respubliką, t.y. jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir akcininku, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C., Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų pardavimo iš Europos Sąjungos į Rusijos Federacija, o būtent derino pardavimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą. Suderinęs sąlygas, įsigijo aptartus 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų iš kitų Europos Sąjungoje registruotų bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bei siekdamas išvengti taikomų apribojimų dėl ginklų pardavimo Rusijos Federacijos subjektams, minėtus ginklus 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų pagal išankstinį susitarimą pardavė Kirgizijos Respublikoje esančioms įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Kirgizijos Respublikoje esančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovai J. J., A., M., T., vykdydami jo nurodymus, parengė pirkimo – pardavimo dokumentus pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda sutartus ginklus, jų dalis ir šaudmenis Kirgizijoje esančioms įmonėms, ir kuriuos jis tyčia, nenurodydamas tikrosios prekių gavimo šalies, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus eksportui iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką, (nurodžius galutinę, t.y. tikrąją prekių gavimo šalį – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ 2 str. bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 2 str. nuostatomis), pateikė Lietuvos Respublikos Policijos Departamento licencijavimo skyriui. Gavęs leidimus eksporto procedūroms iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką, jis, laikotarpiu nuo 2019-01-09 iki 2021-05-14 pateikė eksporto deklaracijas: 2019-01-09 Nr. 19LTVC0100EK0087E0, 2019-01-30 Nr. 19LTVC0100EK03E498, 2019-03-15 Nr. 19LTVC0100EK0C0F91, 2019-04-05 Nr. 19LTVC0100EK10285, 2019-04-18 Nr. 19LTVC0100EK1128E92, 2019-05-10 Nr. 19LTVC0100EK158DA53, 2019-06-12 Nr. 19LTVC0100EK1BA154, 2019-06-27 Nr. 19LTVC0100EK1E2738, 2019-07-17 Nr. 19LTVC0100EK21D924, 2019-07-26 Nr. 19LTVC0100EK239688, 2019-08-23 Nr. 19LTVC0100EK28DF88, 2019-10-04 Nr. 19LTVC0100EK3076B3, 2019-10-23 Nr. 19LTVC0100EK342778, 2019-10-25 Nr. 19LTVC0100EK349D73, 2019-12-06 Nr. 19LTVC0100EK3D3930, 2019-12-13 Nr. 19LTVC0100EK3EF250, 2019-12-13 Nr. 19LTVC0100EK3F13C3, 2020-06-05 Nr. 20LTVC0100EK18AF64, 2021-01-25 Nr. 21LTKC0100EK027EB6, 2021-02-15 Nr. 21LTKC0100EK052A01, 2021-02-15 Nr. 21LTKC0100EK052565, 2021-05-03 Nr. 21LTKC0100EK100FF5, 2021-05-14 Nr. 21LTKC0100EK11DE65, pagal kurias oro keliu iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką organizavo 406 šaunamųjų ginklų, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų išgabenimą, žinodamas, jog po to ginklai, jų dalys ir šaudmenys bus perduoti jų galutiniams gavėjams Rusijos Federacijoje esančioms įmonėms ir fiziniams asmenims.

Tokiais veiksmais E. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje (Įstatymo redakcija galiojanti nuo 2019-01-01, priimta 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1836).

E. P. pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, o būtent: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir akcininku, žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, nuo 2019-01-15 iki 2020-08-11 nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo (pardavimo) šalį, oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1294 šaunamuosius ginklus, 3299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019-01-09 iki 2021-05-14, nepateikdamas duomenų apie tikrąją galutinę prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų, t.y. pažeidė 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ 2 str. bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 1 str. ir 2 str. nuostatas, bei tokiais ginklų, jų dalių ir šaudmenų importo ir eksporto veiksmais padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos ir sąjungininkų saugumo ir gynybos interesams. Tokiais veiksmais E. P. Buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 123¹ straipsnio 1 dalyje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ , į.k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), buvo kaltinama tuo, kad atstovaujama direktoriaus E. P., kuris žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, turėdamas tikslą pažeisti 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ 2 str. bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 1 str. ir 2 str. nuostatas, išvengdamas muitinės kontrolės, t.y. nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo šalį, nuo 2019-01-15 iki 2020-08-11 oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1294 šaunamuosius ginklus, 3299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019-01-09 iki 2021-05-14, nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų, t.y. laikotarpiu nuo 2019-01-09 iki 2021-05-14 yra įtariamas padaręs šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų kontrabandą, o būtent: E. P. nuo 2011-06-14 iki 2021-06-02 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai ir interesais, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C., Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų įsigijimo iš Rusijos Federacijos, o būtent derino pirkimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą, po ko organizavo aptartų ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą oro keliu iš Rusijos Federacijos į Kirgizijos Respublikoje esančias įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriose įsigyti ginklai, jų dalys ir šaudmenys jo nurodymu buvo laikomi iki tol, kol jis suorganizuos šių ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Kirgizijos Respublikoje esančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovai J. J., A., M., T., vykdydami jo nurodymus, parengė pirkimo – pardavimo dokumentus, kuriuos jis tyčia, neatskleisdamas ginklų, jų dalių ir šaudmenų identifikuojančių duomenų, nurodančių jų įsigijimo šalį, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus importui iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, (nurodžius tikrąjį pardavėją – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ 2 str. bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 2 str. nuostatomis), pateikė Lietuvos Respublikos Policijos Departamento licencijavimo skyriui. Gavęs leidimus importo procedūroms iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jis, laikotarpiu nuo 2019-01-15 iki 2020-08-11 pateikė importo deklaracijas: 2019-01-15 Nr. 19LTVC0100IM016954, 2019-01-15 Nr. 19LTVC0100IM016989, 2019-04-19 Nr. 19LTVC0100IM0D9018, 2019-06-03 Nr. 19LTVC0100IM1386F4, 2019-09-25 Nr. 19LTVC0100IM23A285, 2019-11-20 Nr. 19LTVC0100IM2BD246, 2019-12-27 Nr. 19LTVC0100IM316BD6, 2020-08-11 Nr. 20LTVC0100IM1F7F17, pagal kurias oro keliu iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką organizavo importo deklaracijose nurodytų 1294 šaunamųjų ginklų, 3299 jų dalių ir 20 520 šaudmenų atgabenimą, žinodamas, jog faktiškai ginklai, jų dalys ir šaudmenys buvo įsigyti iš Rusijos Federacijos esančių įmonių, ir po ko, laikė nuomojamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo kaltinama tuo, kad atstovaujama direktoriaus E. P. nuo 2019-01-09 iki 2021-05-14 organizavo ginklų eksportą iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją per Kirgizijos Respubliką, t.y. E. P. nuo 2011-06-14 iki 2021-06-02 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai ir interesais, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C., Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų pardavimo iš Europos Sąjungos į Rusijos Federacija, o būtent derino pardavimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą. Suderinęs sąlygas, įsigijo aptartus 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų iš kitų Europos Sąjungoje registruotų bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bei siekdamas išvengti taikomų apribojimų dėl ginklų pardavimo Rusijos Federacijos subjektams, minėtus ginklus 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų pagal išankstinį susitarimą pardavė Kirgizijos Respublikoje esančioms įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Kirgizijos Respublikoje esančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovai J. J., A., M., T., vykdydami jo nurodymus, parengė pirkimo – pardavimo dokumentus pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda sutartus ginklus, jų dalis ir šaudmenis Kirgizijoje esančioms įmonėms, ir kuriuos jis tyčia, nenurodydamas tikrosios prekių gavimo šalies, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus eksportui iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką, (nurodžius galutinę, t.y. tikrąją prekių gavimo šalį – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ 2 str. bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 2 str. nuostatomis), pateikė Lietuvos Respublikos Policijos Departamento licencijavimo skyriui. Gavęs leidimus eksporto procedūroms iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką, jis, laikotarpiu nuo 2019-01-09 iki 2021-05-14 pateikė eksporto deklaracijas: 2019-01-09 Nr. 19LTVC0100EK0087E0, 2019-01-30 Nr. 19LTVC0100EK03E498, 2019-03-15 Nr. 19LTVC0100EK0C0F91, 2019-04-05 Nr. 19LTVC0100EK10285, 2019-04-18 Nr. 19LTVC0100EK1128E92, 2019-05-10 Nr. 19LTVC0100EK158DA53, 2019-06-12 Nr. 19LTVC0100EK1BA154, 2019-06-27 Nr. 19LTVC0100EK1E2738, 2019-07-17 Nr. 19LTVC0100EK21D924, 2019-07-26 Nr. 19LTVC0100EK239688, 2019-08-23 Nr. 19LTVC0100EK28DF88, 2019-10-04 Nr. 19LTVC0100EK3076B3, 2019-10-23 Nr. 19LTVC0100EK342778, 2019-10-25 Nr. 19LTVC0100EK349D73, 2019-12-06 Nr. 19LTVC0100EK3D3930, 2019-12-13 Nr. 19LTVC0100EK3EF250, 2019-12-13 Nr. 19LTVC0100EK3F13C3, 2020-06-05 Nr. 20LTVC0100EK18AF64, 2021-01-25 Nr. 21LTKC0100EK027EB6, 2021-02-15 Nr. 21LTKC0100EK052A01, 2021-02-15 Nr. 21LTKC0100EK052565, 2021-05-03 Nr. 21LTKC0100EK100FF5, 2021-05-14 Nr. 21LTKC0100EK11DE65, pagal kurias oro keliu iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką organizavo 406 šaunamųjų ginklų, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų išgabenimą, žinodamas, jog po to ginklai, jų dalys ir šaudmenys bus perduoti jų galutiniams gavėjams Rusijos Federacijoje esančioms įmonėms ir fiziniams asmenims.

Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (Įstatymo redakcija galiojanti nuo 2019-01-01, priimta 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1836).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus E. P. nuo 2019-01-09 iki 2021-05-14 pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, o būtent: E. P. nuo 2011-06-14 iki 2021-06-02 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai ir interesais, žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, nuo 2019-01-15 iki 2020-08-11 nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo (pardavimo) šalį, oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1294 šaunamuosius ginklus, 3299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019-01-09 iki 2021-05-14, nepateikdamas duomenų apie tikrąją galutinę prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų, t.y. pažeidė 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ 2 str. bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 1 str. ir 2 str. nuostatas, bei tokiais ginklų, jų dalių ir šaudmenų importo ir eksporto veiksmais padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos ir sąjungininkų saugumo ir gynybos interesams. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 str. 1 d., 123¹ str. 1 d.

I. Ištirti įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų epizodų teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginklų veiklą, prekybą ginklais pradėjo apie 2012 m., tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (akcininku nebuvo). Nuo vaikystės patiko užsiiminėti ginklais, buvo noras sukurti įmonę, kuri prekiauja ginklais. Tikslas buvo tarptautinė prekyba ginklais. Todėl nuo maždaug 2009 – 2010 m. apie 4-5 metus savo iniciatyva važinėjo po pasaulį, domėjosi kas kuo „kvėpuoja“, kas ką perka. Maždaug po 3-4 metų priėjo išvados, kad gali tuo užsiimti, nes sukaupė pakankamai žinių. Todėl pasiūlė savo tuometiniam akcininkui A. vieną iš krypčių pasiimti prekybą ginklais ir jis sutiko. Jis turėjo tikslą patekti į Amerikos rinką, nes tai yra pati didžiausia rinka pasaulyje, bet labai sudėtinga, nes norinčių prekiauti yra didžiulis kiekis. Todėl pradėjo domėtis Vokietija, Austrija, Prancūzija. Į Prancūziją vieną kartą pavyko patekti eksportu, o geriausiai sekėsi su Vokietija ir Austrija, dar kartas nuo karto Lenkija buvo. Dalis ginklų buvo parduodama Lietuvoje, kita dalis buvo importuojama, eksportuojama į Vokietiją, Austriją, Lenkiją, buvo bandymų ir į Graikiją. Apie 2014 m. atsirado poreikis vietinėje rinkoje, susidomėjimas amerikietiškais ginklais, tada prasidėjo pirmi bandymai įvežinėti iš JAV ir prasidėjo nedrąsūs eksportai į JAV, įvairiai, daugiausia per Austrijos kompaniją. 2014 m. atsirado didelis susidomėjimas rusiškais ginklais - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pirmi bandymai juos nupirkti, parduoti, pakankamai geras pelningumas buvo, viskas gerai sekėsi. Buvo įvestos sankcijos Rusijos Federacijai, bet į Rusijos Federaciją jie nėra nei eksportavę, nei importavę iš jos. Rusijoje irgi yra pakankamai sudėtinga rinka, daugybė reguliavimo mechanizmų. Tačiau buvo pakankamai gera ir perspektyvi Kirgizijos rinka, taip pat auganti rinka buvo Kazachstano. Bet į Kazachstaną irgi buvo pakankamai sunku įeiti, ir maždaug 5 metus dirbo, kol sugebėjau į tą rinką patekti, susipažinti su reikiamais žmonėmis, ir išsiaiškinus poreikius, pavyko daryti eksportą ir importą. Dėl prekybos specifikos kaltinamasis pažymėjo, kad visas pasaulis yra pakankamai mažas ginklų prekybos prasme, kiekvienoje šalyje yra vos po kelias įmones, kurios užsiima ta prekyba, visi asmenys vienas kitą pažįsta, susidariusi tam tikra bendruomenė. Šitame segmente niekam nepasakoji, kam ir ką parduoti, jeigu tai yra daroma, tai dažniausiai bandoma suklaidinti, nes jeigu tu pasakai bet kokios valstybės pavadinimą, labai nesudėtinga per internetą sužinoti kas yra tavo klientas, dėl to ši informacija yra slepiama. Kai apklausos metu tyrėjai jam sakė, kad jis žinojo (past. – kam parduoda jo klientai), jis šito nežinojo, nes jeigu jam kažkas pradėtų pasakoti kam kažkas kažką parduoda, tai jam tarpininkų nereikėtų. Amerikoje, kai buvo jo verslo pradžia, buvo dvi įmonės, kurios viena kitai perpardavinėjo, o galutinio vartotojo kas iš tikro nupirko, jis ir šiandien nesužinotų. Nomenklatūra, pradedant nuo amerikietiškų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, baigiant „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ „portfolio“ įmonės.

Atsakydamas į klausimą - 2021-06-17 apklausoje nurodėte į „Į užduotą tyrėjos klausimą, ar suprato, kad perka ir siunčia ginklus ir šaudmenis pažeidžiant apeinant tarptautines sankcijas gali atsakyti, kad šiuo metu jam yra aišku ir suprantama, kad nusikalstama veika buvo padaryta, o veikos darymo metu jis to nesuprato.“, tai jūs šiuo metu tos pačios pozicijos?, kaltinamasis parodė, kad 2021 m. birželio 1 d. jo atžvilgiu buvo atlikti teisėsaugos veiksmai, pasitelkta „Aro“ rinktinė, buvo suimtas apie 7 - 8 val. ryto, jį 12 valandų pralaikė su antrankiais, ir visą tą laiką vienas VSD pareigūnas ir MKT tyrėja jį spaudė, bandė pasakoti, kad jis pažeidė sankcijas. Kaltinamasis to jų teiginio nesuprato, jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti ar paskaityti tų sankcijų, kurią konkrečiai vietą jis pažeidė. Po paros laiko, kai jį išleido iš izoliatoriaus, jis prisijungė prie interneto ir perskaitė, kas yra sankcijos, kam jos taikomos. Jam pareigūnai aiškino, kad jos yra taikomos gaminiui, kaltinamajam tai buvo nesuprantama, nes jeigu policijos pareigūnai jam išdavė leidimus, URM nebuvo prieš, ir panašu iš visų duomenų, VSD buvo pakankamai apie tai informuotas, kaltinamajam buvo nesuvokiama, kodėl tai jam inkriminuojama. Su tomis žiniomis nuėjo į pirmąsias apklausas su savo prieš tai buvusiu advokatu, su kuriuo dialogas buvo toks, kad „kontrabandos čia nėra, reikia tartis dėl sankcijų, reikia dalinai prisipažinti, greitai „uždaryti“ ir viskas, nes priešingu atveju čia ilgas procesas bus, o įmonė nedirbs“; tokiu būdu buvo daromas spaudimas, bandymas tartis. Dėl tos priežasties ir buvo duoti tokie parodymai. Kai iš tyrėjos paaiškėjo, kad kaip ji sakė, kad jie čia švelniai uždarys tą klausimą, jis suprato, kad buvo apgautas ir dėl to buvo pakeistas advokatas ir pasipylė jo parodymai. Trečią dieną perskaitė ES sankcijas ir nerado savo kaltės požymių.

Atsakydamas į klausimą – ar jam buvo žinomas teisinis reguliavimas sankcijų klausimais tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, kaltinamasis parodė, kad taip, nes jis visą laiką, prieš bet kokį veiksmą darydamas, konsultuodavosi su Policijos departamentu. Pavyzdžiui, kaltinamasis teiravosi dėl didesnės talpos dėtuvių, ar galiu jas importuoti, eksportuoti, į ką sulaukė atsakymo, kad gali; klausė, ar gali jas realizuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsakymas buvo, kad negali. Jeigu policijos pareigūnai sakydavo, kad nežino, tada jis e. policijoje teikdavo oficialų prašymą, prisegdavo visus jam prieinamus dokumentus. Sistemoje yra daug dokumentų ir visokių priedų prie jų, kur buvo atmesti prašymai. Policija reguliuodavo, ar galėdavo tai daryti, ar negalėdavo. Atsakydamas į klausimą, ar įmonė turėjo savo teisininką, parodė, kad įmonei teisininkas nebuvo reikalingas.

Atsakydamas į klausimą - kaltinime jums yra inkriminuojama, kad jūs apeidavote tas sankcijas ir kad nurodžius tikrąjį pardavėją Rusijos Federaciją, leidimus būtų neišduodamas? – kaltinamasis parodė, kad tas kaltinimas neturi pagrindo. Pardavėjas yra ne Rusija, o Kirgizijos įmonė, pirkėjas yra Lietuvos įmonė. Kol jį spaudė (past. – sulaikymo metu), jam įvairiausių versijų pripasakojo dėl sankcijų, kaltinamasis net galvojo, kad Policijos departamentas neįsigilino į sankcijas ir klaidingai jam išdavė leidimą, nes ten parašyta, kad sankcijos yra taikomos valstybei, bet ne gaminiui, gaminys ir šiuo metu yra sėkmingai importuojamas į tą pačią ES, į kai kurias valstybes, ir jis yra realizuojamas.

Pagarsinus 2021-06-25 gautą URM išaiškinimą, konsultaciją (t. 9, b. l. 2-4), kaltinamasis parodė, kad citatos antras sakinys yra apie karinę įrangą, o tuo, kuo prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo ne karinė įranga, o buvo civilių apyvartai skirti ginklai, tai yra dvi skirtingos kategorijos – karinė įranga yra A kategorija, o tuo, kuo prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra B, C, D kategorijos, tai yra Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas aiškiai apibrėžia šias sąvokas. Įmonė, iš kurios jie importavo tuos pačius gaminius (konkrečiai „(duomenys neskelbtini)“), tai yra „(duomenys neskelbtini)“ įmonės oficialus atstovas Kirgizijoje. Teiginį „pasitelkus“ – jis supranta, kad tyrėja galvojo, kad tai buvo specialiai sukurta įmonė kažkokiai schemai. Ta įmonė yra nuo tarybinių laikų veikianti, tarybiniais laikais buvo vienas savininkas, jis transformavosi į komercinį statusą, paskui jis tą kontorą perdavė žentui ir jie perėmė visus ryšius, nes netgi nupirkti tiesiogiai iš „(duomenys neskelbtini)“ gaminius yra nerealu, nes yra sudėtinga prekybos sistema.

Atsakydamas į klausimą – ar gali plačiau pakomentuoti ryšius su Rusijos įmonėmis – kaltinamasis parodė, kad kai atėjo idėja, atsirado perspektyvinė paklausa Europos rinkoje „(duomenys neskelbtini)“ produkcijai. Jis pradėjo ieškoti, kas jam gali ją parduoti. Geografija buvo tokia - pradedant Pakistanu ir baigiant šiomis buvusiomis tarybinėmis šalimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi oficialų leidimą šaudmenų eksportui į Pakistaną. Suradus Kirgizijoje kolegas, paaiškėjus, kad jie yra atstovai „(duomenys neskelbtini)“, jie pradėjo derybas dėl apimčių, modelių, kainų. Jie „užsiplėšė“ aukštą kainą, jis buvo nekonkurencingas, pavyzdžiui, prieš Italijos įmonę, kuri tuo metu tiesiogiai vežė iš „(duomenys neskelbtini)“. Todėl savo draugų pagalba paprašė, kad surastų kokį nors vadybininką, kuris prieina prie tos informacijos, prie duomenų kokiomis kainomis krauna, kokia nomenklatūra ir pan. Pastarasis po mėnesio ar dviejų surado moters kontaktus ir pradėjo su ja šnekėtis, ji sutiko pasidalinti informacija ir jis mus po to suvedė. Kai jis atliko tokią žvalgybą, žinojo, po kiek kirgizai perka ir parduoda, kiek kainuoja kelias, ir tai jam buvo didžiulis pranašumas jo derybose. Kaltinamasis nusiderėjo, jeigu jie pavyzdžiui norėjo po 400 Eur, aš pirko po 280 Eur, tai yra didžiulis skirtumas šioje temoje. Su „(duomenys neskelbtini)“ vadovybe ir bosais bendrauti yra aukštas lygis, „ne jo nosiai“. Importo atveju ginklo, šaudmenų užsakymą tiesiogiai derino su Kirgizijos įmone, kurie jam pateikdavo pasiūlymą. Tarkime sakydavo „(duomenys neskelbtini)“ už 450 Eur, į ką kaltinamasis prašydavo leisti pagalvoti, susisiekdavo su kolektyvu, skaičiuodavo, kiek maždaug kainuoja eksportas ir t.t., ir tada K.s sakydavo, kad per aukšta kaina, kad gali nupirkti tokį kiekį, bet tu man padaryk kainą, kad būtų 350 Eur, tada jau jie (Kirgizai) svarstydavo, tokiu būdu po truputį pradėjo. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ lygiai taip pat yra pardavęs „(duomenys neskelbtini)“ karabinus. „(duomenys neskelbtini)“ jam tiesiai šviesiai pasakė, už kiek jis man parduos ir kiek maždaug kainuos, tai čia buvo jokia komercinė žvalgyba, ir kad tai padarytų, jam reikėjo daug laiko, daug pažįstamų susirasti, eiti į kontaktą. Atsakydamas į klausimą - su kuo iš Rusijos įmonių, atstovų bendraudavo, kaltinamasis parodė, kad geras kontaktas buvo su vadybininke L. iš „(duomenys neskelbtini)“, direktorium D. (D. su juo kainomis nesidalindavo, L. dalindavosi).

Atsakydamas į klausimą - 2021-11-29 buvo pakartotinai apklaustas ir į tuos visus klausimus parodė, kad atsakyti nenori, nors prieš tai davė parodymus, - kaltinamasis parodė, kad gali dabar teisme atsakyti į tyrėjos (ikiteisminio tyrimo metu) užduotus klausimus. Atsakydamas į klausimą, kokius asmenis pažįsta iš Kirgizijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“?“, kaltinamasis parodė, kad pažįsta A., J. ir M. T. yra buhalterė. A. techninis darbuotojas, atsakingas už pakavimą, siuntimą, M. atsakinga yra už dokumentaciją, leidimus, o J. direktorius, su juo vesdavo derybas, derindavo kainas. D. V. yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Su pastaruoju buvo komerciniai santykiai, pastarasis turėdavo užsakymų į įvairias šalis, jis juos duodavo ką šis gali iš jo nupirkti, ko negali. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamojo pažinčių rate atsirado nuo 2013 m.

Atsakydamas į klausimą dėl byloje esančių tam tikrų duomenų iš jo el. pašto (t. 20, b. l. 144-148), kad būdavo duodamos užklausos į jo įmonę, pvz. atsiųstas el. laiškas dėl ginklo ir atsakymas gautas po kelių dienų, nurodoma, kad reikia kreiptis į Rusijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., kaltinamasis parodė, kad jeigu neklysta, čia yra fizinių asmenų užklausimai. Analogiškai, jeigu kažkas kreipiasi dėl parako, jis pastarąjį siunčia į Varšuvą, analogiškai Vokietijoje siunčia pas S. S., arba į Austriją pas savo kolegą. Jeigu jis pats negali to užsakymo paimti, tai tegu kolegos uždirbinėja. Jeigu kreipiasi pas jį iš Kirgizijos, tai juos siųsdavo pas J.ą. Kaltinamasis už tokius nukreipimus nieko negaudavo ir nieko nepažeisdavo.

Atsakydamas į klausimą, ar pažįsta Rusijos pilietį V. G. ir kokie jų tarpusavio santykiai siejo ginklų, jų dalių bei šaudmenų prekyboje?“, kaltinamasis parodė, kad su juo komerciniai santykiai nepavyko tai žmogus, padėjęs Pakistane užmegzti ryšius, supažindino su keliais žmonėmis, su kuriais pavyko realius, dalykinius santykius užmegzti. L. M. nežino. I. M. yra tas žmogus, kuris jį suvedė su „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. S. C. yra verslininkas, laisvų pažiūrų, prekiauja viskuo, jis greičiausiai yra Rusijos pilietis (dokumentų nematė), galimai turi kažkokią įmonę, bet jo pagrindinis interesas yra tarptautiniai pardavimai – Amerika, Azijos šalys; kontaktuodavau su juo telefonu, susipažinome parodoje.

Atsakydamas į klausimą - Viber programėlės kontaktuose yra asmuo pavadintas J. M., kas ji tokia?“, parodė, kad čia greičiausiai yra „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė; Threema programėlės kontaktuose yra asmuo pavadintas Z.?“ - tai čia yra Ch., čia tas pats asmuo. Threema programėlė yra „Messengeris“, kaip „Signal“, „Telegram“, „Viber“.

Atsakydamas į klausimą, kas jam yra žinoma apie jo parduotų ginklų, jų dalių bei šaudmenų Kirgizijos įmonėms pardavimą Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini)?“, parodė, kad nėra tikras, kad į „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo tie ginklai, žino, kad ginklų Kirgizijoje iki šiol yra, jis neturi tikslo sekti ginklų cirkuliacijos. Yra tikimybė, kad tie ginklai nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakydamas į klausimą, kas eksporto atveju organizuodavo logistiką į Kirgiziją ir kas apmokėdavo, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jie turi žemę, orą ir jūrą, jie lygiai taip pačiai darė eksportą į Ameriką. Jeigu aš kraunu, tai aš išlaidas prisiimu, jeigu kirgizai krauna, tai jie prisiima. (Į klausimą: ar „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijusi su jūsų gabenamų prekių iš Lietuvos į Kirgiziją logistika, apmokėjimu?), jeigu ir buvo susiję, tai jie buvo susiję su kirgizų logistika, o ne su mano. Nesu prisidėjęs prie logistikos reikalų derinimo iš Kirgizijos į „(duomenys neskelbtini)“, į kitas Rusijos įmones iš Kirgizijos irgi ne. Tai yra techniškai neįmanoma, nes norint organizuoti logistiką į kitą šalį tiesiogiai, tai netgi į tą pačią Kirgiziją yra neįmanoma, nes tai turi būti logistinė kompanija, kuri turi turėti sutartį su vežėjais, nei E. P., nei „(duomenys neskelbtini)“ tokių sutarčių tiesiogiai su vežėjais ar avialinijomis, neturėjo niekada.

Atsakydamas į klausimą dėl importo, eksporto procedūrų, leidimų gavimo, kaltinamasis parodė, kad toks įspūdis, kad yra ne iš Muitinės departamento, o absoliučiai nesusijusi įmonė, kad tai yra pakankamai angažuota ir kryptingai. Pavyzdžiui, jeigu jis eksportuodavo į Kirgiziją, jis turėdavo gauti leidimą iš Kirgizijos atsakingų institucijų - iš ministerijos (kaip pas mus Ekonomikos ir inovacijų ministerija), kuri greičiausiai tikrina vyriausybiniame lygmenyje, ir policijos. Leidimai išduodami du leidimai vienu metu, kurie sutinka, kad šita produkcija patektų į jų šalį, ir jie savo ruožtu tikrina tą įmonę ir kartu tų ginklų apyvartą – kaip jie judės ir kas su jais bus. Gavus šiuos dokumentus, jie pridėdavo lydinčius dokumentus: kontraktą, sąskaitas (importo atveju jis sąskaitą pridėdavo), ir visa tai būdavo prisegama į e. policijos sistemą. Dažnai buvo rašomas el. laiškas su komentaru, kad bus vežama oro transportu, apimtis tokia, klausia ar bus dėtuvių kiekis, nes prie ginklų skirtinga komplektacija būna, policija išduoda leidimą eksportuoti, tada visi šie dokumentai per muitinės tarpininką pateikiami muitinei, kurie sprendžia iki trijų dienų apie to krovinio gabenimą. Jie visą šią dokumentaciją sukelia į savo sistemą. Kai iš kaltinamojo paėmė visus dokumentus, visas el. laikmenas, jo po trijų dienų paprašė pateikti visus šiuos dokumentus, nors jie pas juos sistemoje yra. Jie padarė užklausą į Muitinės departamentą, kad Muitinės departamentas išdavė tuos dokumentus pilna apimtimi. Kai advokatas atnešė tyrėjai visus tuos dokumentus, tyrėja juos pasižiūrėjo ir padėjo į kampą. Jeigu eksportuoja kirgizai į Lietuvos, ES pusę, procedūra analogiška, būna užklausa į e. policiją, nurodomas ginklų kiekis, pateikiama sąskaita, pagal kurią bus vežama, kur nurodomas realus visų daiktų kiekis, kalibrai, aprašymas, dėtuvės talpos ir nurodomi, jeigu yra pervežimo kontraktai ir visi kiti dokumentai. Šiuo pagrindu policija išduoda leidimą importuoti, kurį jie perduoda Kirgizijai, pavyzdžiui M.; ji paduoda tuos dokumentus savo ministerijai ir savo policijos organui, jie vėl sugeneruoja dokumentus, tik po to gauna leidimą eksportuoti. Iš jų pusės analogiška procedūra, jie pateikia viską muitinei, pas juos būdavo, kad muitinė iki 7 dienų užlaiko tą krovinį, po to viskas atkeliauja į Lietuvą, Lietuvoje muitinė išmuitina, vizualinė patikra, dokumentų patikra, viskas sukelta į muitinės sistemą ir po to muitinė, jeigu neturi pretenzijų (o kartais būdavo, kad reikėdavo važiuoti, pakomentuoti, kas čia taip, o kas ne), tą krovinį išmuitina, o jie sumoka valstybei mokesčius.

Atsakydamas į klausimą, kaip URM šiame mechanizme dalyvauja, ar į jį tiesiogiai buvo URM kreipęsis, tikrinęs gabenimą, duomenis ir pan.?, kaltinamasis parodė, kad pati viso importo, eksporto pradžia buvo tokia - pateikdavo dokumentus e. policijoje formaliai su visais priedais, dažnai e. policija jam jį atmesdavo, nes reikėdavo, pavyzdžiui, papildyti; jie pradėjo bendrauti el. paštu ir telefonu (oficialiai nurodytu Policijos departamento tinklapyje) su A. Č., nes jis buvo pagrindinis asmuo, atsakingas už leidimų išdavimą. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri tokiu mastu užsiiminėja importu, eksportu, tai buvo precedentas valstybėje. Kai jie (past. – „(duomenys neskelbtini)“ su Policijos departamentu) surado tarpusavio konsensusą, ko reikia, kad būtų priimtas objektyvus sprendimas, tada jau būdavo kaip su „vėjeliu“ (past. – jie visą laiką paruošdavo visus reikiamus dokumentus). Tada atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerija, su kuriais reikėjo derinti eksporto į trečiąsias šalis klausimus. Jie susiskambindavo ir bendrais bruožais siųsdavo nuotraukas, schemas (iki absurdo prieidavo), išsiaiškindavo, jie tikrindavo ir duodavo pritarimą Policijos departamentui, tada Policijos departamentas išduodavo leidimus. Paskui apie 2017 – 2018 m. atsirado URM, su kuriais reikėjo derinti. Apie juos kaltinamasis sužinojo iš Policijos departamento, nes kai kurie leidimai jam „stabdydavo“ (past. - užtrukdavo) apie 10 dienų. Per 5 dienas jie turėdavo atsakyti „taip arba ne“ (past. – pritardavo ar ne). Dar ankščiau - 2013-2014 m. buvo komisija prie LR Ginklų fondo, iš 12 asmenų, ir viskas ten buvo labai aišku, jie susirinkdavo 1 - 2 kartus per mėnesį ir spręsdavo apie leidimų išdavimą, buvo dar tokia leidimų išdavimo procedūra. URM nekontaktuodavo su jais, tai buvo Policijos departamento užduotis. Suprato iš bendro konteksto, kad ir VSD čia dalyvauja (abejoja, kad URM turi prieigą prie duomenų apie akcininkus, kompanijas ir pan.; be to, buvo tokia istorija, kad kai kuriuos eksporto pardavimus darant, jie netikėtai nepraleisdavo). Jeigu jiems nebūdavo išduodamas leidimas, nuostolių nepatirdavo, nes jie visą veiksmą pradėdavo tik gavę leidimą. Preliminarių sutarčių galima pasirašyti didžiulį kiekį, labai daug sutarčių yra niekinės, nes jos nebuvo pradėtos realizuoti.

J. L. kaltinamajam yra žinomas. Su kirgizais įvyko nuotykis ir jie nesugebėjo rasti vietos lėktuve, nesugebėjo eksportuoti, o pas jį buvo įsipareigojimai prieš vokiečių ir austrų partnerius, jam reikėjo kuo greičiau parvežti, tai J. L. man padėjo pargabenti, nes kaltinamasis galėjo stipriai nukentėti ne tik finansiškai, bet ir reputacijos prasme (turėjo įsipareigojimus prieš vokiečius dėl laiko ir apimčių). Su muitinės procedūromis nebuvo problemų, buvo problema su lėktuvu, nes nebuvo reisų. N. V. yra kolega, iš jo patalpas nuomojosi. N. V. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo ginklų, šaudmenų prekyba. „(duomenys neskelbtini)“ neprekiavo rusiškai ginklais, jų pagrindinis tikslas ilgalaikiam plane buvo šovinių gamyba, jų stiprioji pusė yra amerikietiškų ginklų importas.

Atsakydamas į klausimą: kas jam yra žinoma apie jo parduotų ginklų, jų dalių bei šaudmenų Kirgizijos įmonėms pardavimą Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini)“?, parodė, kad nieko negali pakomentuoti, žino, kad tokia įmonė yra netoli Kazachstano sienos. Į klausimą - kas jam yra žinoma apie jo parduotų ginklų, jų dalių bei šaudmenų Kirgizijos įmonėms pardavimą Baltarusijos įmonei (duomenys neskelbtini)?) parodė, kad nelabai ką žino.

Atsakydamas į klausimą: kas jam yra žinoma apie jo parduotų šaudmenų Kirgizijos įmonėms pardavimą Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini)?, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra šovinių gamykla. Kelia klausimą, kam šovinių gamyklai pardavinėti šovinius. Gali taip būti, kad tos įmonės yra viso labo pardavimas kelyje, o tikrasis gavėjas gali būti visai kitame kontinente. „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelis gamintojas tokių kalibrų kaip „54518“, tai yra pistoletiniai šoviniai, ir jo interesas buvo pirkti šią produkciją. Kaltinamasis neturėjo tiesioginio, komercinio ryšio su šia gamykla, jokio atstovo nepažinojo. „(duomenys neskelbtini)“ prekiaudavo „(duomenys neskelbtini)“ šoviniais, Europoje juos pirkdavo arba importuodavo iš kirgizų.

Atsakydamas į klausimą - pradžioje paminėjote, kad per tarpininką pavykdavo gauti geresnę kainą, tai kiek ta kaina skirdavosi procentais, negu jeigu mažmenininkas tiesiogiai eitų į kontaktą, pavyzdžiui su „(duomenys neskelbtini)“?), kaltinamasis parodė, kad tai buvo apskritai nerealu, ir ne kainoje esmė, o politikoje. Niekas jo net į priimamąjį nepriimtų. Pasaulinė rinka yra padalinta. Jeigu jis pabandytų eksportuoti „(duomenys neskelbtini)“ į Ameriką, tai jam turbūt nusuktų galvą, nes „(duomenys neskelbtini)“ turi savo „(duomenys neskelbtini)“ koncerną, kuris prekiauja Amerikai. Atsakydamas į klausimą, kas jam yra žinoma apie jo parduotų šaudmenų Kirgizijos įmonėms pardavimą Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini)?“, parodė, kad nežino.

Atsakydamas į klausimą - kas mokėjo už ginklus bei jų dalis nupirktus iš (duomenys neskelbtini) pristatymą iš Rusijos į Kirgiziją?“, parodė, kad galimai mokėjo kirgizai. Šiuo metu šie ginklai – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ cirkuliuoja Europos rinkoje, jie importo būdu patenka. Kai prasidėjo šis „masinis renginys“, jo pirma mintis buvo, kad Italijos kompanija, kuri daro tiesioginį importą iš Rusijos Federacijos, jį „užsakė“, nes kaltinamasis jiems nepatogus konkurentas buvo. Mano, kad šiuo metu ta Italijos įmonė ir toliau tuo užsiima.

Kaltinamasis, atsakydamas į prokuroro klausimus, parodė, kad kaltinamojo akto neskaitė, tik permetė akimis. Pirko tuos ginklus, ginklų dalis iš kirgizų įmonės, dokumentai tai patvirtina. Žinojo, iš kur kirgizai gavo tuos ginklus, jų dalis. Jeigu tai yra „(duomenys neskelbtini)“, tai ją galima gauti tik iš vieno koncerno - „(duomenys neskelbtini)“. Ar jam žinomas ginklų, jų dalių gamintojas, parodė, kad taip - visą laiką ant pakuotės yra nurodoma kilmės šalis, kalibras, specifikacija ir prekės ženklas, kitaip neįmanoma (pavyzdžiui, šovinių tūtelių, be galinėje dalyje įkaltų skaičiukų arba gamintojo nebūna, kitaip jie į apyvartą neišleidžiami). Jeigu „(duomenys neskelbtini)“ šovinys, jis pagamintas „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje, jeigu „(duomenys neskelbtini)“ koncernas „(duomenys neskelbtini)“, tai jis pagamintas „(duomenys neskelbtini)“ koncerne. Atsakydamas į klausimą, ar derino konkrečias importo procedūras, prekių siuntimo, atsiskaitymo aplinkybes su Rusijos asmenimis, su Rusijos bendrovių atstovais?, parodė, kad nežino, ką jie atstovauja, jis bendravo su pastaraisiais kaip su fiziniais asmenimis, ir procedūras (prekių išsiuntimą, atsiskaitymą, atsiskaitymo aplinkybes) derino. Dėl ko derino importo procedūras su Vorobjovu ir kitais, parodė, kad jeigu žmogus turi kažkokių interesų (gal jis perka iš jų, gal jis viską pasiima), jam yra aktualu žinoti informaciją. Importo ir eksporto deklaracijas pildo įmonės siuntėjas arba gavėjas.

Kaltinamasis pirko ginklus „(duomenys neskelbtini)“. Ar prisimena pirkimo aplinkybes 2019 m., parodė, kad jeigu neklysta, tai buvo pirkimas iš „(duomenys neskelbtini)“, kad kirgizai nupirko iš „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavė jam. D. jam pasakė, už kiek jis pardavė K.s ir kirgizai žinojo, kiek jie užsimetė savo interesams, tada jie tuos ginklus nupirko iš kirgizų. Sankcijose eina kalba apie karinę įrangą, „(duomenys neskelbtini)“ nėra karinė įranga; be to, nemano, kad yra nusikaltimas pasidalinti draugiškai informacija, kas, už kiek pardavė. „(duomenys neskelbtini)“ nupirkdavo iš kirgizų. Jam jokio skirtumo, iš kur kirgizai perka, jam svarbu tik už kiek. Į klausimą: kaip jis suprato, kad kirgizai tuos ginklus nupirko iš „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad negali vienareikšmiškai taip teigti, nes byloje yra daug „tariamai“, jis šnekėjo su D., už kiek jis pardavė, ar tai pardavė „(duomenys neskelbtini)“ ar kokia nors kita kompanija, jam nežinoma, gali būti, kad tie „(duomenys neskelbtini)“ apskritai atkeliavo iš Kazachstano.

Prokurorui pagarsinus 2019-03-07; 2019-03-14; 2019-04-01; 2019-04-02; 2019-04-09; 2019-05-23 susirašinėjimus (importo procedūra dėl „(duomenys neskelbtini)“ ginklų) ir prašant pakomentuoti šiuos sandorius, kaltinamasis parodė, kad pradžioje buvo klausimas apie tai, kad jie pašnekėjo, ar yra tokia galimybė ir paskui buvo sumokėta, o tik paskui prasidėjo „judesys“ su „(duomenys neskelbtini)“. Pas V. buvo paklausta už kiek, jis atsiuntė įrodymą, už kiek jis nupirko, bet prieš tai jau buvo užsakyta pas kirgizus. Kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis naudojosi (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu, (duomenys neskelbtini) buvo bendras „(duomenys neskelbtini)“ el. paštas.

Į klausimą, ar turėjo tikslą vystyti verslą su Rusijos bendrovėmis, parodė, kad su Rusijos bendrovėmis neįmanoma to padaryti. Jam šita rinka buvo labai įdomi, kaip realizavimo rinka. Kaltinamasis laukė, kol baigsis sankcijos. Pažinčių, partnerių, progai pasitaikius, ieškojo bet kokioje parodoje. Galimai naudojo „HP“ kompiuterį. Į klausimą: kratos metu buvo paimtas minėtas kompiuteris, atlikta jo apžiūra, buvo rasta „PowerPoint“ prezentacija (pagarsinamos 15 skaidrių), ką galėtume apie ją pakomentuoti?, parodė, kad prezentacija skirta ES klientams. Iš prezentacijos aišku, kad jis bando užmegzti santykius su „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) sandėliai yra patys didžiausi Lietuvoje, analogo Pabaltijyje nėra. Jis nieko nenorėjo pristatyti „(duomenys neskelbtini)“ koncernui, „(duomenys neskelbtini)“ norėjo.

Atsakydamas į gynėjo klausimus, kaltinamasis parodė, kad vykdydamas savo verslą nesuvokė, kad gali daryti kažkokias nusikalstamas veiklas, kurios jam inkriminuojamos. Įmonė yra licencijuota ir esant tiek daug kontroliuojančių institucijų, kurios atliko jos priežiūrą, jis nematė poreikio turėti teisininką. Visos veikos, kurios jam inkriminuojamos, bet kokia institucija galėjo užkirsti. Niekada nebuvo linkęs nusikalsti - jeigu jam institucija davė sprendimą įvežti ar išvežti, reiškia jis veikė įstatymo ribose ir jam valstybė pretenzijų neturi. Sukurta įmonė („(duomenys neskelbtini)“) buvo jo gyvenimo svajonė ir siekis. Bendravimas su institucijomis – tai yra pastovus darbas. 2014 m. turėjo eilę kontaktų su VSD pareigūnais, bent jau jie taip pristatė, su įvairiais įdomiais užklausimas ir gasdinimais apie tai, kad jeigu jis papasakos apie susitikimus, jam bus negerai. Pastoviai bendraudavo su Policijos departamentu, dar dažniau bendraudavau su Vilniaus AVPK licencijavimo skyriumi. Visi ginklai, kurie buvo įvežti, jei buvo tikrinami vizualiai, pirmu atveju, kai jie darydavo nuotraukas su ginklu, siųsdavo el. paštu; ir antras patikrinimo etapas buvo, kai pareigūnai atvažiuodavo arba jie patys veždavo ginklus į licencijavimo skyrių. Iš licencijavimo skyriaus buvo pagrindiniai pareigūnai V., J., Č.; iš Vilniaus AVPK –Š., E., D. Fiziniame patikrinime dalyvavo Vilniaus AVPK pareigūnai – Š., E., D. Fiziniai patikrinimai visą laiką vykdavo. Kaip intensyviai vykdavo fiziniai patikrinimai, tai kalbant apie importo, eksporto procedūras, viskas, kas atvažiavo yra patikrinama, visą laiką būdavo vizualinis patikrinimas.

Mano, kad institucijos nesąžiningai pasielgė jo atžvilgiu, nesupranta, jeigu jam išdavė leidimus, tikrino, tas pats VSD nuo 2014 m. su juo bendrauja, viskas buvo gerai, ir staiga vienu momentu viskas pasidarė negerai. Iki sulaikymo, kratų nebuvo jokių signalų, kad kažką negerai darė. Kaltinamasis suprato, kad jį kažkas „užsakė“. Prieš sulaikymą nebuvo pagrindo galvoti, kad kažką negerai darė. VPK Licencijavimo skyrius apie jo sulaikymą ir ginklų poėmį sužinojo tik iš spaudos, nors jie turėjo dalyvauti nuo pirmos minutės, nes negali taip būti, kad Licencijavimo skyriaus darbuotojai 3 metai nežino apie ginklų buvimo vietą. Atsakydamas į klausimą, ar jam būdavo žinoma, kad draudžiamas reimportas, reeksportas?, kaltinamasis parodė, nesupranta, kas yra reimportas, reeksportas, todėl negali komentuoti. Lygiai taip pat, kai jo pirmos apklausos metu, kai jam pasakė, kad „pasėdėsi kelerius mėnesius izoliatoriuje, tu pažeidei sankcijas“, o tuo metu rankos susegtos ir net neduoda paskaityti apie ką tos sankcijos, tai dėl to ir sako, kad visų šitų veiksmų suma yra neteisinga. Visą dieną patyrė psichologinį spaudimą. Jo nuomonė ir prieš tai nebuvo apie tam tikras institucijas labai gera, bet po šio įvykio jis pakeitė požiūrį. Į klausimą, ar jo pirmų parodymų kontekstas buvo nulemtas tokių pareigūnų veiksmų, tai iš pradžių buvo daromas spaudimas, matyt efekto nepavyko išgauti, po to su advokatu MKT biure buvo šneka prie stalo, kad gal kontrabandos nėra, sankcijos irgi sunkus atvejis, susitariam, per pusę metų uždarome klausimą ir viskas. Neatsimena, kokius įstatymo punktus vardino, bet advokatas jam patarė eiti ir duoti parodymus. Iš MKT pareigūnų dalyvavo I. Ž., L., dar mažiausiai vienas asmuo, kuris neprisistatė. Atsakydamas į klausimą: kiek pas jį buvo kontaktų su VSD pareigūnais ir dėl kokių priežasčių – ar dėl sankcijų tikėtinų pažeidimų, ar buvo kokių įspėjimų?, - kaltinamasis parodė, kad nebuvo jokių įspėjimų, buvo bandymas pabendradarbiauti, kad kažką papasakotų apie Lietuvoje esančius kolegas ir pan. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nebuvo bendravimo. Su VSD jis nebendradarbiavo. Atsakydamas į klausimą: ar jam kas nors yra žinoma, kas liečia Kirgizijos įmones, bendradarbiavimą su kitomis ES šalimis?, parodė, kad žinojo, kad bendrauja su kitomis šalimis, su čekais ir austrais (negali pasakyti kokie ginklai, bet tai bus europietiški gamintojai).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-01 apklaustas įtariamuoju E. P. savo kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kuo yra įtariamas jam yra aišku. Įtarime nurodytus asmenis pažįsta, jį su jais sieja draugiški, dalykiniai – verslo santykiai, t.y. su N. V. ir J. L. L. G. yra jo darbuotoja. Minėti asmenys nieko bendro su AB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ neturi. Šie gaminiai, leidimuose importuoti ir eksportuoti ir sąskaitose faktūrose - invois'uose yra aiškiai įvardinti ir pagal pavadinimą juos galima identifikuoti, apie duomenų nepateikimą muitinei komentuoti negali, nes visi dokumentai buvo pateikti. Su koncernu AB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nederino jokių pirkimų, kiekio ir kainų, jokių derybų nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ šovinių ir amunicijos negamina. (duomenys neskelbtini) yra Rusijos įmonė, kuri gamina šovinius ir šie šoviniai buvo paimti 2021-06-01 kratos metu, kuriuos jis įsigijo iš Kirgizijos. Su „(duomenys neskelbtini)“, o konkrečiai J. L. ir šios įmonės darbuotojais 2020 m. viduryje, konkrečios datos nurodyti negali, vyko vienas ginklų gabenimo sandoris iš Kirgizijos, t.y. jis užsakė, t.y. sudarė sutartį su šia įmone, dėl ginklų transportavimo iš Kirgizijos į Lietuvą. L. G. jokių sutarčių įmonėje nerengia, įgaliojimų gauti leidimus vežti ir išvežti neturi, importuoti, eksportuoti neturi, prieigos prie e-policijos licencijavimo portalo neturi. Į Rusijos Federaciją ginklai, šaudmenys ir jų dalys eksportuojami nebuvo. Su Rusijos Federacijos piliečiais, kaip fiziniais asmenimis, bendravimas vyko dėl ginklų įsigijimo, o konkrečiai su M. I. Su Rusijos Federacijoje esančių įmonių atstovais (kaip jis supranta, tai yra asmenys, turintys įgalinimą priimti sprendimas) bendravimo, dėl ginklų įsigijimo nebuvo. Bendravo su M. I., dėl ginklų kainų rinkoje, atlikinėjo rinkos apklausą, t.y. galimybės, kiekiai, kainos, naujienos, tipai, pasiūla, paklausa, tikslu išsiaiškinti ginklų kainodarą ir paklausą. Į advokato klausimą, ar tais pačiais klausimais bendravo ir su kitų valstybių piliečiais, atsako, kad bendravo, t.y. JAV su M. V., Austrija – A., Lenkija – P. ir kitais. (44 t., b. l. 44-45)

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-17 apklaustas įtariamuoju E. P. papildomos apklausos metu parodė, kad kuo yra įtariamas atsimena ir supranta, tačiau nėra aiški pozicija, dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199 str. 4 d. Į užduotą tyrėjos klausimą, ar jam yra žinomas 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ 2 str. bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 2 str. nuostatos gali atsakyti, kad šiuo metu jis šiuos įstatyminius aktus žino ir jų turinys jam yra suprantamas, tačiau nusikalstamos veikos darymo metu šių nuostatų nežinojo. Tuo metu tik žinojo, kad neišduodami leidimai ginklams importuoti ir eksportuoti iš/į Rusijos Federacijos. Į užduotą tyrėjos klausimą, ar suprato, kad perka ir siunčia ginklus ir šaudmenis pažeidžiant apeinant tarptautines sankcijas gali atsakyti, kad šiuo metu jam yra aišku ir suprantama, kad nusikalstama veika buvo padaryta, o veikos darymo metu jis to nesuprato. Į užduotą klausimą, kaip kilo mintis ir kas sugalvojo ginklų ir šaudmenų gabenimo schemą apeinant tarptautines sankcijas, gali atsakyti, kad ne daugiau nei prieš 3-4 m., buvo gautas pasiūlymas iš Kirgizijoje esančių įmonių pirkti ir gabenti Rusijos gamybos ginklus ir šaudmenis tiesiogiai iš jų. Paaiškina, kad iš šios įmonės buvo perkami ginklai ir šaudmenys nepažeidžiant tarptautinių sankcijų, tačiau, kai ginklų ir šaudmenų kainos išaugo bene dvigubai, buvo nuspręsta bei ieškoma būdų, kaip šias prekes pirkti pigiau, todėl buvo nuspręsta Rusijos Federacijoje pagamintus ginklus ir šaudmenis pirkti iš jų atstovų Kirgizijoje. Dėl to, jis pasinaudojo savo ryšiais esančiais Rusijos Federacijoje, o konkrečiai „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai L. M., su kuria jis susipažino parodoje, iš kurios jis sužinodavo gamintojo taikomą kainodarą didmenininkams, likučių kiekius sandėliuose, esamą pasiūlą ir paklausą ir šios informacijos pagrindu vykdė derybas su Kirgizijoje esančia įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl ginklų ir šaudmenų įsigijimo. Į klausimą kaip buvo surastos šios įmonės ir koks yra jų vaidmuo šioje schemoje, gali atsakyti, kad su šios įmonės, o būtent „(duomenys neskelbtini)“ registruotos ir veikiančios Kirgizijoje atstovais, o konkrečiai su šios įmonės atstovu J. kiek pamina J. ir Rusijos Federacijoje „(duomenys neskelbtini)“ atstove L., kontaktai buvo užmegzti per oficialius susitikimus parodose bei privačius susitikimus. (duomenys neskelbtini) įmonės vaidmuo yra ginklų ir šaudmenų pardavėjai, o L. iš „(duomenys neskelbtini)“ vaidmuo - informacijos apie ginklų kainas, teikimo vaidmuo, už kurią jis jai asmeniškai sumokėjo ne daugiau nei 1000 eurų ir padovanojo pinigų mobilaus ryšio telefono aparato įsigijimui. Šiuo pinigus jis jai siuntė iš savo asmeninės „PayPal“ sąskaitos, kuri yra susieta su PaySera banke esančios asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Į klausimą, kaip vyko prekių, t.y. ginklų ir šaudmenų nurodytų pranešime apie įtarimą užsakymai, gali atsakyti, kad Kirgizijoje esančiai įmonei „(duomenys neskelbtini )“ pateikdavo užsakymą elektroniniu paštu arba telefonu. Į klausimą, kaip vyko šių prekių, t.y. ginklų ir šaudmenų nurodytų pranešime apie įtarimą apmokėjimai, iš kokių sąskaitų, kas konkrečiai apmokėjo ir kam, gali atsakyti kad apmokėjimai buvo atliekami bankiniais pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PaySeroje, SEB, Šiaulių banke esančių sąskaitų. Gavėjas buvo – „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitas apmokėdavo asmeniškai jis visais atvejais. Į klausimą kaip vyko ginklų, nurodytų pranešime apie įtarimą, importo procedūra, gali paaiškinti, kad jis kreipiasi į Kirgizus ir pateikia užsakymą konkretiems ginklams ar šaudmenims įsigyti, tuomet Kirgizai, kaip Rusijos gamintojo atstovai iš Rusijos įsigyją užsakytus jo ginklus ir šaudmenis, gavę leidimus importui ir atlikę visas procedūras bei ginklus užregistravę Kirgizijoje bei užsidėję savo antkainį pastarieji gauna leidimus eksportui, tuomet atskira sutartimi parduoda jo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri gavusi leidimus importui, ginklus ir šaudmenis importuoja į Lietuvos Respubliką, atliekant visas formalias procedūras bei sumokėjus visus mokesčius, užregistruoja visus ginklus registre ir tuomet juos išleidžia į apyvartą. Nori pažymėti, kad ginklų įsigijimas vyksta dviem atskirais sandoriais, už ginklų transportavimą į Lietuvą ir transporto priemonės parinkimą yra atsakingas pardavėjas (duomenys neskelbtini) (Incoterms DDU sąlygoms). Į klausimą, kas rengė, ginklų nurodytų pranešime apie įtarimą, pirkimo-pardavimo dokumentus, gali atsakyti, kad pirkimo-pardavimo dokumentus rengia jis pats asmeniškai. Į klausimą kas buvo atsakingas ir kas pateikdavo duomenis Lietuvos Respublikos Policijos Departamento licencijavimo skyriui tikslu gauti leidimą ginklų, jų dalių ir šaudmenų importui, gali atsakyti, kad jis pats asmeniškai. Į klausimą, kokie duomenys ir dokumentai apie ginklų įsigijimą buvo pateikiami Lietuvos Respublikos Policijos Departamento licencijavimo skyriui gaunant importo leidimą (ar buvo nurodomas tikrasis ginklų pardavėjas ar jau tarpinė įmonė, ginklų gamintojas ir kodėl), gali atsakyti, kad pateikiamas prašymas per e-policiją, prie kurio yra pridedami dokumentai, tokie, kaip sąskaita - faktūra arba prekių įsigijimo sutartis. Šiame prašyme reikia nurodyti ginklų pardavėją, jį nurodo „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ginklai yra perkami iš jo. Ginklų gamintojo šiame prašyme nurodyti nereikia, kadangi nėra tokios skilties ir nurodymo tai daryti. Į klausimą, kam šie ginklai buvo parduodami ir kaip, gali atsakyti, kad ginklai buvo parduodami fiziniams asmenimis esantiems Lietuvos Respublikoje, o taip pat įmonėms esančioms Europos Sąjungoje, t.y. Austrijoje ir Vokietijoje. Į klausimą, kaip vyko ginklų, nurodytų pranešime apie įtarimą, eksporto procedūra gali paaiškinti, kad jis gauna užsakymą iš trečiųjų šalių, kuriame konkrečiai nurodoma ką nori įsigyti, suderinamos esminės sąlygos, tuomet importuojanti šalis savo valstybėje iš valstybinių įstaigų gauna leidimą importuoti konkrečius ginklus, šį leidimą persiunčia jam, tuomet jį gavus jis jungiasi prie e-policijos ir teikia prašymą eksportuoti konkrečius ginklus, prie šio prašymo prideda trečiosios šalies jam pateiktą leidimą importuoti, sutartį, arba sąskaitą su pirkėju. Gavus iš policijos leidimą eksportuoti, sulaukiamas apmokėjimas iš kliento ir tuomet užpildomos eksporto deklaracijos bei ginklai yra išsiunčiami klientui. Į klausimą, su kuo Rusijoje buvo derinama, dėl ginklų eksporto iš ES, gali atsakyti, kad su D. V., L. M., V. G. Kam šie ginklai buvo parduodami jis nežino. Jis tik šiuos ginklus išsiunčia į Kirgiziją, kadangi jis yra šių ginklų pirkėjas, o galutinis gavėjas nėra rašomas bei jo pateikti nereikia. Į klausimą, kas jam yra žinoma apie jo eksportuotų ginklų galutinius gavėjus, gali atsakyti, kad nieko nežino apie juos. Į klausimą kas rengė, eksportuojamų ginklų nurodytų pranešime apie įtarimą, pirkimo – pardavimo dokumentus, gali atsakyti, kad jis asmeniškai. Į klausimą, kam šie ginklai realiai buvo parduodami ir kaip, gali atsakyti, kad parduodami buvo fiziniams ir juridiniams asmenims, Kirgizijos įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „duomenys neskelbtini“. Į klausimą, koks vaidmuo yra pranešime apie įtarimą nurodyto asmens, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo N. V., ir ar jam buvo žinoma ginklų gabenimo, pažeidžiant tarptautines sankcijas, schema, gali atsakyti, kad ar jis žino ginklų gabenimo schemą ir ar N. V. yra žinoma, kad ginklai buvo gabenami pažeidžiant tarptautines sankcijas jis nežino. Jis jam to nepasakojo. Jis žino, kad jis importuoja ir eksportuoja ginklus „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jis pažįsta Kirgizijoje esančių įmonių atstovus. Kokiais klausimais jis su jais bendrauja, jis nurodyti negali. Jis yra įmonės vadovas ir jis pas N. V. nuomojosi sandėlį, kuriame laiko ginklus, yra jam pardavęs ginklų, kurie yra eksportuoti į Kirgiziją, Rusijos Federacijos piliečių, kurie yra nurodyti aukščiau, prašymu. Ar N. žinojo kieno prašymu tie ginklai buvo perkami ir siunčiami, jis nežino. Į klausimą, koks vaidmuo yra pranešime apie įtarimą nurodyto asmens, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo J. L., ir ar jam buvo žinoma ginklų gabenimo pažeidžiant tarptautines sankcijas, schema. J. L. vieną kartą vykdė ginklų transportavimą, t.y. pagal sudarytą sutartį organizavo transportavimą. Ar jam buvo žinoma, kad tie ginklai, kuriuos jis transportavo buvo gabenami pažeidžiant tarptautines sankcijas, jis nurodyti negali. Į klausimą, koks vaidmuo yra pranešime apie įtarimą nurodyto asmens, L. G., ir ar jai buvo žinoma ginklų gabenimo, pažeidžiant tarptautines sankcijas, schema, gali atsakyti, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja ir ar jai kas nors yra žinoma apie tai, kad ginklai buvo gabenami pažeidžiant tarptautines sankcijas jis nurodyti negali, bet yra beveik įsitikinęs, kad ji nieko apie tai nežino ir šioje ginklų importo bei eksporto schemoje nedalyvavo ir visiškai su tuo nėra susijusi. (44 t., b.l. 47-50)

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-11-29 apklaustas įtariamuoju E. P. parodė, kad sutinka atsakyti į jam apklausos metu pateikiamus klausimus. 1. Į užduotą tyrėjos klausimą kokius asmenis pažįsta iš Kirgizijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atsakyti nenori. 2. Į klausimą ar pažįsta J., A., T., M. ir koks jų vaidmuo įsigyjant ginklus, jų dalis bei šaudmenis, atsakyti nenori. 3. Į klausimą ar pažįsta Rusijos pilietį D. V. ir kokie tarpusavio santykiai siejo, ginklų, jų dalių bei šaudmenų prekyboje, atsakyti nenori. 4. Į klausimą ar pažįsta Rusijos pilietį V. G. ir kokie tarpusavio santykiai siejo ginklų, jų dalių bei šaudmenų prekyboje, atsakyti nenori. 5. Į klausimą ar pažįsta Rusijos pilietę L. M. ir kokie tarpusavio santykiai siejo ginklų, jų dalių bei šaudmenų prekyboje, atsakyti nenori. 6. Į užduotą jam tyrėjos klausimą ar pažįsta Rusijos pilietį I. M. ir kokie tarpusavio santykiai siejo ginklų, jų dalių bei šaudmenų prekyboje, atsakyti nenori. 7. Į klausimą ar pažįsta Rusijos pilietį S. C. ir kokie tarpusavio santykiai siejo ginklų, jų dalių bei šaudmenų prekyboje, atsakyti nenori. 8. Į užduotą jam klausimą apie tai, kad j o telefone Viber programėlės kontaktuose yra asmuo pavadintas J. M., kas tai per asmuo ir kokie yra jų tarpusavio ryšiai ir kas juos sieja, atsakyti nenori. 9. Į jam užduotą klausimą apie tai, kad jo telefone Threema programėlės kontaktuose yra asmuo pavadintas Z., kas tai per asmuo ir kokie yra jų tarpusavio ryšiai ir kas juos sieja, atsakyti nenori. 10. Į užduotą klausimą kokie verslo santykiai jį sieja su įmone (duomenys neskelbtini) , atsakyti nenori. 11. Į jam užduotą klausimą, kas jam yra žinoma apie jo parduotų ginklų, jų dalių bei šaudmenų Kirgizijos įmonėms pardavimą Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini ), atsakyti nenori. 12. Į užduotą klausimą kas jam yra žinoma apie jo parduotų ginklų, jų dalių bei šaudmenų Kirgizijos įmonėms pardavimą Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini ), atsakyti nenori. 13. Į užduotą klausimą kas jam yra žinoma apie jo parduotų ginklų, jų dalių bei šaudmenų Kirgizijos įmonėms pardavimą Baltarusijos įmonei (duomenys neskelbtini ), atsakyti nenori. 14. Į užduotą klausimą kas jam yra žinoma apie jo parduotų šaudmenų Kirgizijos įmonėms pardavimą Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini), atsakyti nenori. 15. Į užduotą jam klausimą, kas jam yra žinoma apie jo parduotų šaudmenų Kirgizijos įmonėms pardavimą Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini), atsakyti nenori. 16. Į apklausos metu užduotą klausimą kas mokėjo už ginklus bei jų dalis nupirktus iš (duomenys neskelbtini) pristatymą iš Rusijos į Kirgiziją, atsakyti nenori. Jis asmeniškai jokių papildymų neturi. (44 t., b.l. 51-52)

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-11-29 apklaustas įtariamuoju E. P. parodė, kad sutinka būti apklausiamas. Apklausos metu jam yra pateikiama 2019 m. kovo 15 d. eksporto deklaracija 19LTVC0100EK0C0F91 ir pateikiamas susirašinėjimas iš jo mobilaus ryšio telefono aparate esančios programėlės ir yra paprašoma pakomentuoti, o būtent, į jam užduotą klausimą, kaip jis gali pakomentuoti j o mobilaus ryšio telefono aparate esančioje programėlėje esantį susirašinėjimą apie tai, kad jis prieš išsiųsdamas ginklus pagal 2019-03-15 eksporto deklaraciją 19LTVC0100EK0C0F91 į Kirgiziją derino ginklų pirkimą su Rusijos Federacijos piliečiu D. V., gali paaiškinti, kad jis neneigia, kad ginklų pirkimą derino su D. V. Šiuo metu iš jam pateiktų duomenų jis negali vienareikšmiškai teigti kokie veiksmai ar kokie susitarimai buvo vykdomi ir/ar derinami. Apklausos metu jam yra pateikiama 2019-11-20 importo deklaracija 19LTVC0100IM2BD246 ir paprašoma ją pakomentuoti, o būtent, į jam užduotą klausimą, kas buvo atsakingas už ginklų pristatymą į LT ir už kokias, konkrečiai iš kokios šalies, transportavimo paslaugas yra pridėta sąskaita, gali paaiškinti, kad sąskaita yra išrašyta „(duomenys neskelbtini)“ už transportavimo paslaugas, kuri ir buvo apmokėta už transportavimo paslaugas, nurodyti konkrečiai iš kokios į kurią šalį jis negali, nes nepamena. Į jam užduotą klausimą, ar ši sąskaita buvo išrašyta už transportavimą iš Biškeko į Vilnių. Į užduotą klausimą ar jo įmonei ir/ar jam, kaip fiziniam asmeniui teko mokėti už ginklų transportavimo paslaugas iš Rusijos Federacijos ir Kirgiziją atsakyti šiuo metu jis negali. Yra pateikiamas susirašinėjimas iš jo mobilaus ryšio telefono aparate esančios programėlės ir užduodamas tas pats klausimas, o būtent kas buvo atsakingas už ginklų pristatymą į LT ir kas apmokėjo už šias paslaugas gali atsakyti, kad už ginklų pristatymą į Lietuvą buvo atsakingas jis, o pinigines lėšas jis galimai paskolino K., kad realizuotų jo ginklų užsakymą, konkrečiau 2019-11-11 Sąskaitoje Nr. 57 esančios sumos, pakomentuoti negali, nepamena. Daugiau papildyti nieko neturi. Apklausos metu jam buvo pateikti dokumentai, kurie buvo paimti kratos atliktos 2021-06-01 iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kur sandėlyje buvo laikomi (duomenys neskelbtini) ginklai, nori paaiškinti, kad tai yra pakavimo lapai, vienas šis pakavimo lapas skirtas vienai ginklų dėžei, jame nurodyta ginklų modelis, kalibras, modifikacija, komplektacija, serijiniai numeriai, kontrakto data ir numeris, kiekis, masė, gabaritai, bendras atkrovimo kiekis, dėžės pozicija krovinyje. Toliau kokybės sertifikatai, kuris yra vienas visai partijai, kuriame nurodomas ginklų modelis, kalibras, modifikacija, komplektacija, kiekis, svoris bruto, netto, taip pat kontrakto numeris, data. Daugiau nieko papildyti neturi. (44 t., b.l. 53-54)

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-12-05 apklaustas įtariamuoju E. P. parodė, kad visiškai neprisipažįsta. Su įtarimu susipažino, įtarimo turinys jam yra aiškus, įtarimo esmė jam nesuprantama. Jis nesupranta, dėl ko jis turi ir nuo ko turi gintis. Paaiškina, kad pasilieka prie anksčiau duotų savo parodymų prašo jais tikėti ir jais vadovautis. Šiuo metu nieko papildyti neturi. (44 t., b.l. 62-63)

Teismo posėdžio metu traukiamo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas adv. V. Vitkovskis paaiškino, kad kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sutinka su buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, akcininko E. P. parodymais ir jo pozicija. Juridinis asmuo neprisipažįsta padaręs juridiniam asmeniui inkriminuotas nusikalstamas veikas. Mano, kad visi inkriminuoti BK straipsniai yra nepagrįsti, ypatingai dėl importo, eksporto procedūrų pažeidimų ir kontrabandos. Dėl sankcijų pažeidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nepripažįsta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo griežtai reglamentuota, griežtai reguliuojama ir griežtai kontroliuojama valstybės institucijų, pradedant nuo Policijos departamento Licencijavimo valdybos pareigūnų, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per sistemas, tiek Muitinės departamento, tiek VSD pareigūnų. Visi susirašinėjimai, kontaktavimai el. priemonėmis, kurie buvo fiksuojami institucijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai vertina kaip ūkinės veiklos išraišką, nepažeidžiant Lietuvos ir ES teisės aktų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertina savo fizinę-ūkinę veiklą prekiaujant civilinės apyvartos ginklais, ne kariniais ginklais, kaip teisėtą veiklą, kaip licencijuotą veiklą ir turėjo teisę, vykdant ūkinę veiklą, gaunant iš ūkinės veiklos pelną ir mokant mokesčius valstybei, bendradarbiauti, ieškoti kontaktų su įvairiomis įmonėmis, tiek juridiniais, tiek fiziniais asmenimis, sprendžiant įmonės veiklos verslo klausimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mano ir laikosi pozicijos, kad politiniai sprendimai turi būti atriboti nuo teisinių sprendimų. Taip pat laikosi tokios pozicijos, kad visi kaltinimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. V. parodė, kad su E. P. susipažino 2016 m., kai pirko ginklą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (lazerį medžioklei su optiniu taikikliu). Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini), prie „IKI“ parduotuvės. Liudytojas pagal išsilavinimą inžinierius, visą laiką domėjosi tiek ginklais, tiek įvairiais mechaniniais prietaisais, po kiek laiko su partneriu V. R. pradėjo galvoti apie tokio verslo pradžią ir ieškojo su kuo bendradarbiauti, ir pradėjo bendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įkūrė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, galvojant užsiimti (ką eilę metų ir daro) ginklų prekyba. Dėl tos priežasties 2018 m. ketvirtame ketvirtyje jie nupirko pastatą, sandėlį (duomenys neskelbtini), konstrukcijos metu padalino jį į dvi dalis, licencijavo pagal nustatytą tvarką ir turėjo dvi saugyklas. Tą sandėlį padalino, nes galvojo, kad vienos patalpos yra per daug. Antra, pagal saugumo reikalavimus licencijavimui į saugyklą turi būti įėjimas iš kitos patalpos, vadinamos prekybinės salės, taip sąlyginai vadinama pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Tam, kad įsirengti saugyklas, reikėjo padalinti ir įrengti dar vieną pereinamą patalpą. Į saugyklas buvo viena pereinama patalpa, tai yra iš lauko įeini į tą pereinamą patalpą ir iš jos nueini į dvi saugyklas. Bendras plotas yra 550 kv., tai viena patalpa buvo apie 250 kv., o kita buvo mažesnė – apie 220 kv. Prieš įkuriant įmonę neužsiminėjo ginklais, nes neturėjo licencijos ir negalėjo tuo užsiimti. Tos patalpos nemažos, jie planavo užsiimti didmenine prekyba, buvo susitikę su mažmenininkais, ir siūlė savo paslaugas. Buvome susitikę su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, siūlė tiems, kurie užsiima mažmenine prekyba ir siūlėme jiems paslaugas, taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo. Kai pradėjo bendradarbiauti komerciniais pagrindais (apie 2019 metus), UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausė, ar galima išsinuomoti patalpas, nes žinojo, kad turi dvi. Tas patalpas padalino prieš tai, dar nežinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikia tų patalpų. Buvo pasirašyta terminuota nuomos sutartis metams, su galimybe pratęsti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo pradėjusi užsiimti didmenine prekyba, tuo metu mes jau veikė, turėjo licenciją, turėjo sertifikuotas patalpas. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia. Dabar jie vieną iš patalpų perdarė, pakeitė, kadangi pradėjo šaudmenų gamybą, tai jose yra išimta licencija šaudmenų gamybai tose patalpose, o likusi patalpa yra kaip saugykla. Ta patalpa, kurioje buvo saugykla, visą laiką ir liko saugykla, o ta patalpa, kuri buvo išnuomota UAB „(duomenys neskelbtini)“, po metų buvo rekonstruota ir pradėti gaminti šaudmenys. Nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ truko dvejus metus, nes buvo vieną kartą pratęsta. Jis žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ saugojo ginklus (negali tiksliai pasakyti kokius ir kiekių). UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo prekybos ryšį. Jie atstovauja keletą gamintojų, daugiausia Amerikoje, ir iš Amerikos atveždavo ginklus ir juos čia parduodavo. Jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) parduodavo jiems (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ginklus, optinius prietaisus – optinius taikiklius, nes irgi atstovavo keletą įmonių iš Kanados ir JAV, taip pat antikorozines saugojimo priemones, atstovavo kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, ir turbūt viskas. Amerikos gamintojai buvo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, dar buvo „(duomenys neskelbtini)“ iš Bulgarijos, ir turėjo keletą partnerių Europoje, jie nebuvo gamintojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jų ginklus, ginklų dalis įsigydavo turėdami tikslą parduoti. Jie užsiėmė didmenine prekyba, ieškojo, kam parduoti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jų pirko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mažmeninį tinklą. Nežino, iš kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo ginklus, ginklų dalis, neprisimena, kokius gamintojus atstovaudavo.

Atsakydamas į klausimą – kas jam žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. P. prekybinius ryšius su trečiųjų šalių gamintojais, iš rytų, Rusijos?, liudytojas parodė, kad apie tai nelabai ką žino, tik girdėdavo pokalbius įvairiomis kalbomis ir pagal tai ir parodymuose (past. – ikiteisminio tyrimo metu) pateikė atsakymus. Klausimas buvo „ar galėjot“, tai toks buvo ir atsakymas - „galėjome bendrauti su iš rytų esančiais pardavėjais ar pirkėjais“. Kada girdėjo tuos pokalbius, tai kai lankydavosi (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, tada ir girdėdavo, bet ne kiekvieną kartą. Pokalbiai vykdavo angliškai, rusiškai ir lietuviškai. Liudytojas girdėjo E. P. pokalbius telefonu. Iš Rytų partnerių žino D. (pažinojo jį), pažinojo A. D. atstovavo „(duomenys neskelbtini)“, o A. atstovavo „(duomenys neskelbtini)“. Kokių šalių šios įmonės, tai D. vizitinėje kortelėje adresas buvo Maskvoje, o D., kadangi tiesiogiai nėra pažįstami (bendravo telefonu), telefono kodas buvo Kirgizijoje. Liudytojas su jais bendravo rusiškai. Su D. susipažino parodoje, kažkokių bendradarbiavimų ir komercijų neturėjo su juo. Gyvai matęs kokius tris kartus. Dėl D., kadangi liudytojas atstovauja įmonę „(duomenys neskelbtini)“, buvo paprašytas padėti jiems gauti atstovavimą Kirgizijoje, nes su anglų kalba jiems prastai buvo, tai padėjo užpildyti anketas. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ginklus matė. Iš kur E. P. juos gavo, negali pasakyti. Iš E. P. 2020 – 2021 m. jam buvo pateikti du siūlymai – vienas buvo prisidėti prie tų ginklų pirkimo, tai tas neįvyko, o antras siūlymas buvo prekiauti jais, tai tas irgi neįvyko. Kiek rašo literatūra, jie yra gaminami Rusijoje. Pirmas pasiūlymas buvo dėl prisidėjimo, liudytojas paprašė daugiau informacijos, kad būtų galima suprasti, kokia pinigų suma reikalinga, kiek tų ginklų vežama, koks sandoris, kokie terminai, kad suprasti visą verslo logiką, tai tuo metu gavo tik nuorodą ar .pdf failą apie tuos ginklus ir kiekius, ir viskas. Dar tam faile buvo kainos (atrodo didmeninės). Kokie kiekiai buvo, tai ten buvo įvairių rūšių po keliasdešimt vienetų, kiek tiksliai, nežino. Atsakydamas į klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip kitą pasiūlymą minėjo „(duomenys neskelbtini)“ dalių pardavimą, liudytojas parodė, kad verslo idėja buvo paprasta – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveža ginklų dalis, jas tam tikromis sąlygomis jie nuperka, tada pagal nustatytą tvarką, gamybos aprašą jie yra surenkami ir tada ginklas yra parduodamas atgal tam tikromis sąlygomis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai sandėliai buvo neužimti, jie su partneriu visą laiką galvojo apie veiklos išplėtimą, apie gamybą, nes sandėliai tą leido. Nepavyko šis modelis dėl to, kad tiesiog nutrūko, toliau nebuvo detalizuojama nei kainos, nei terminai, buvo tik idėja iškelta (kai užklausė, kokios būtų sąlygos, kad galėtų susiskaičiuoti, kokią naudą iš to turėtų, negavo tos informacijos ir taip baigėsi).

Atsakydamas į klausimą, lyginant „(duomenys neskelbtini)“ ir vakarietišką, tos pačios komplektacijos ginklo analogą, kuris yra brangesnis? Ar „(duomenys neskelbtini)“ pigesni ginklai buvo?, liudytojas parodė, kad tai yra skirtingos sistemos. Sistema AR15 yra ukrainietiškas šautuvas ir yra AKA74 sistema (civilinė versija), kuris yra rusiško tipo šautuvas, kurių tarpusavyje negalima lyginti. Dėl kainų lyginimo, tai yra gamintojas Europoje arba Amerikoje, didmenine kaina parduoda už 800-900 dolerių ar eurų, bet, pavyzdžiui, jie perka labai aukštos kokybės „(duomenys neskelbtini)“ ginklus, kurių savikaina siekia 5000 Eur, tai ta variacija yra labai didelė, priklauso nuo paskirties, jeigu tai yra taiklaus šaudymo ginklas, tai jis yra brangesnis, jeigu yra šturminis karabinas, tai jis yra pigesnis, lyginant su toliašaudžiu. Atsakydamas į klausimą, koks buvo jų įmonės suinteresuotumas plėsti „(duomenys neskelbtini)“ ginklais, kai turėjo kitą rinką?, liudytojas parodė, kad jie neturėjo šturminių karabinų, „(duomenys neskelbtini)“ yra tolimo šaudymo, jie yra brangūs, jeigu yra poreikis rinkoje pigesnių ir galima juos parduoti pelningai (teisėtai), jie yra „už“.

Atsakydamas į klausimą, kokie buvo E. P. ryšiai su Rusijos gamintojais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad E. P. pokalbiuose pasakojo, kad jis turi tuos ryšius (tiek ir težino). Jis nedetalizavo, kokie tie ryšiai, pavardžių irgi neminėjo, sakė, kad „man tai nesunku, aš galiu“, gyrėsi, kad jis galėjo, kad bendravo (galėjo būti 2019 - 2020 m.).

Atsakydamas į klausimą, koks buvo kirgizų vaidmuo E. P. prekybos schemoje?, parodė, kad žino, jog keletą pastarasis kartų skrido į Kirgiziją, girdėjo, kad buvo medžiotojų turas organizuojamas (neprisimena, kelintais metais į Kirgiziją E. P. skrido, bet kalba apie tą patį laikotarpį).

Kadangi juos domino ir šaudmenys, ir gamyba, tai buvo pasiūlymas organizuoti didmeninį šaudmenų pirkimą iš Amerikos ir atvežimą į Lietuvą, bet tas neįvyko. Liudytojas susisiekė su pardavėju, pradėjo bendrauti, kaip pagal procedūrą priklauso, gavo išankstinę sąskaitą, tada pagal ją kreipėmės į Policijos departamentą dėl leidimo gavimo ir gavo neigiamą atsakymą. Neigiamas atsakymas buvo dėl to, kad tie šaudmenys buvo „T.“ gamybos, bet kaip jie atsirado Amerikoje, jis negali atsakyti, nes nežino. Pasakė, kad negalima, tai jie ir baigė. Jam nežinoma, ar dėl šito atvejo buvo tyrimas pradėtas.

J. L. jam yra žinomas. Buvo susitikę keletą kartų, buvo pakalbiai keliomis temomis, viena yra apie užkulo gamybą, tai yra aviacinės traukės, lėktuvų tempimai, gamyba Lietuvoje, ir antra – parašiutų lengviesiems ir ultra lengviesiems lėktuvams gamyba. Bet niekur toliau „nenuėjo“, pasakė ar gamintojas nenori čia steigti bazės, ar pan. Liudytojas žino, kad J. L. turi pakuočių gamybos verslą ir ar transporto ar logistikos įmonės, ar transporto vežėjo, šito tiksliai nežino. Atsakydamas į klausimą dėl siuntos, kur J. L. apsiėmė gabenti E. P., liudytojas parodė, kad girdėjo iš E. P. apie tai, kad jo siunta vėluoja iš Biškeko, buvo nepasitenkinimas. Kodėl J. L. užsiėmė to krovinio pervežimu, jam nežinoma. Jam atrodo buvo sakyta, kad krovinys vėlavo dvi savaites, bet tiksliai nežino, dėl ko vėlavo, irgi nežino, kaip ir kitų detalių apie krovinį. Liudytojas neturėjo asmeninio suinteresuotumo tuo kroviniu, nežino, kas ten buvo gabenama, ginklai bendrąja prasme, nes jie užsiėmė tuo, o kas dar buvo prie tų ginklų, jis nežino. Tuo metu nežinojo, kokios šalies gamintojo ginklai buvo gabenami, sužinojo tik tada, kai pradėjo tyrimą ir jį apklausė. Kiek žino, tas krovinys buvo atgabentas į jo nuomojamus sandėlius, asmeniškai to krovinio jis nematė.

D. B. jam yra žinoma, tai yra muitinės tarpininkė, ir dabar naudojasi jos paslaugomis. Kaip muitinės tarpininko vaidmuo pasireiškia, tai jie muitinės tarpininko paslaugą naudoja tam, kad išmuitintų krovinį, tai yra užpildytų muitinės deklaracijas, tinkamai suskaičiuotų muito ir kitus mokesčius, ir juos sumokėtų. Muitinės tarpininkas padeda jiems užpildyti reikalingus dokumentus, kurie reikalingi įvežant prekes į Lietuvos Respublikos teritorija, nes jie su partneriu nėra specialistai, to nemoka daryti, dėl to samdo įmonę (jie ne D. B. samdo, o įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kad ji išmuitintų prekes). Būna, kad ir ne D. B. išmuitina. Pavyzdžiui, jeigu ateina mažos siuntos su „UPS“, „DHL“ ar „Fedex“, jie pasiima jų vietinį muitinės tarpininką, nes būna paprasčiau.

Nežino, koks šiuo metu V. R. ryšys E. P., su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jie bendraudavo su E. P., ar aš vienas ateidavau, ar jis vienas ateidavo bendrauti su E. P., būdavo, kad ir kartu ateidavo, nes tuo metu jie dirbo. Ne visada susitikimuose būdavome trise, pagal situaciją, jeigu V. R. daugiau klausimų turi, kuriuos jis kuruoja, tai jis kalbėdavo ar telefonu, ar gyvai, jeigu temos, kurias liudytojas spręsdavo, tai atitinkamai jis bendraudavo, būdavo ir kartu susitikdavo su E. P..

Atsakydamas į prokuroro klausimą, ar tiems ginklams, kuriuos jie parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip didmenininkas, būdavo kažkokie apribojimai dėl tolimesnės prekybos?), liudytojas parodė, kad jeigu dėl pardavimų Lietuvos teritorijoje, tai taip. Kokie buvo tie apribojimai, tai pardavimas Lietuvos teritorijoje arba Baltijos valstybėse. Tie ribojimai buvo taikomi „(duomenys neskelbtini)“. Sandorį dėl „(duomenys neskelbtini)“ ginklų pirkimo-pardavimo prisimena. Užsakė E. P. 5 ar 7 ginklus, tiksliai kiekio neatsimena, ir jie juos labai vėlai gavo iš gamyklos Šveicarijoje. Kai juos gavo, jau norėjo užbaigti sandorį, bet tada pastarasis paminėjo, kad jam nereikia dalies ginklų, ir po to dar porą metų pardavinėjo tą likutį, tai dalį nupirko, dalies ne. Nežino, kam minėti ginklai buvo skirti. Kai liudytojas paklausė, kodėl jis neima likusių, buvo įvardinta priežastis, kad D. nenori. Kas tas D., tai galėjau tik spėti, kadangi kito nepažinojau, tai savo parodymuose teigiau, kad tai galėjo būti D. Į klausimą, kokia informacija buvo tame pdf faile, dabar negali pasakyti, jeigu gerai prisimena, tai buvo kiekiai, įvairių pozicijų buvo keliasdešimt, ir kainos, neprisimena kokios – ar didmeninės, ar gamintojo. Neprisimena, ar tas failas turėjo logotipus, juridinių ar fizinių asmenų pavadinimus.

Atsakydamas į gynėjo klausimus, liudytojas parodė, kad jis užsiima licencijuota ginklų veikla ir sandėliavimu. Kažkiek skaitė tą Tarybos sprendimą dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje. Sankcijos yra skirtos ir prekėms, tai yra visai ginkluotei ir šaudmenimis, ir susiję su valstybe, susiję ir su tuo, ir su tuo. Jam nežinoma, kaip šoviniai pakliuvo į JAV. Į klausimą, ar yra galimybė, neapeinant tų sankcijų, vykdyti tam tikrą prekybinę veiklą, parodė, kad jis ne teisininkas. Jie bendradarbiauja su policija (kai užklausia, šie atsako; jeigu kažkas yra ne tvarkoje, jie į tai „nelenda“). Būta atvejų, kai dokumentuose nėra įvardinta šalių, į kurias negalima vežti, bet kalbant su policija arba prašant leidimo išvežti, buvo gavę neigiamą atsakymą, ir jie toliau į tai „nelindo“, t. y. būta ir tokių atvejų, kai sąrašuose valstybės nėra, o išvežti jie neleidžia.

Atsakydamas į klausimą, ar „(duomenys neskelbtini)“ yra tas ginklas, su kuriuo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlė dirbti, ar Lietuvoje dar yra tokių, kas gali prekiauti „(duomenys neskelbtini)“?), parodė, kad nežino. Tuo metu Europoje buvo laikotarpis, kai pardavinėjo „(duomenys neskelbtini)“, Nyderlanduose matė tinklalapyje ir vokiečiai, šiose teritorijose buvo skelbimai. Su D. teko bendrauti, keletą kartų matė jį. Lietuvoje matė jį vieną kartą, jis buvo atvažiavęs. Kai kada važiuodamas į darbą, užvažiuodavo pakeliui pas E. P.; vieno tokio užvažiavimo metu ir sutiko D. Jo paso nematė, pilietybės negali pasakyti, jis rusiškai kalbėjo. Kai liudytojas jį sutiko Vilniuje, jau jį pažinojo, prieš tai su juo buvo susipažinęs parodoje, ir jis davė savo vizitinę kortelę, ten buvo adresas, tai pagal supratau, kad jis yra iš rytinės pusės.

Atsakydamas į klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu minėjo apie „(duomenys neskelbtini)“ sandorį, kad E. P. kalbėjo apie šio gamintojo ginklų pardavimą A., ar tai buvo įvykęs sandoris ar ne?, liudytojas parodė, kad jis kalbėjo apie tai, kad buvo paprašytas padėti parengti „(duomenys neskelbtini)“ produkto atstovavimo dokumentus Kirgizijoje, tai jis tą ir padarė, o apie jokį sandorį nėra kalbos. Negaliu pasakyti, ar jie galėjo prekiauti su Kirgizija, nes buvo atvejų, kai policija neišduodavo leidimų, nors ir su valstybe nėra uždrausta prekiauti. Negali pasakyti, su kuo tai susiję, tiesiog jie gavo atsakymą, kad neduos leidimo išvežti. Norint žinoti, ar galima vežti, ar ne, tai reikia surašyti prašymą leidimui gauti, ir jeigu gauni, tada galima, o jeigu negauni, tai reiškia negalima. Kadangi jie neprašė leidimų vežti į Kirgiziją, tai jis negali atsakyti į šitą klausimą. Su A. neturėjo jokio sandorio. Ar A. gavo tą „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimą Kirgizijoje, jam atrodo, kad taip, bet 100 proc. nėra įsitikinęs.

Atsakydamas į klausimą, kaip yra įforminamas sandėliavimo veiksmas, parodė, kad tą sandėliavimo veiksmą jis nustato pats. Neveda apskaitos. Kai jie išnuomojo patalpas, tam, kad būtų galima vykdyti licencijuotą veiklą tose patalpose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreiptis į policiją, kad gautų leidimą tose patalpose vykdyti tą veiklą, tai iš jų leidimas tuo metu buvo panaikintas. Jam tas leidimas buvo suteiktas, pasirašant sutartį jie įteikė jam įėjimo durų raktus ir saugyklos raktus, taip pat suteikėme signalizacijos kodą įėjimą ir į saugyklą. E. P. turėjo visas tam skirtas licencijas, jis buvo nuomotojas tų patalpų, jis tos licencijos nematė, bet kadangi bendraujant su policija pasakė, kad jam išduodama licencija pagal mūsų nuomos sutartį, tai atitinkamai iš jų licencija buvo paimta tai patalpai ir saugyklai. Nuo įtarimų pateikimo jam, liudytojas pasirašė nebendravimo įsipareigojimą su E. P., tai jie nebendrauja. Kai tyrimas liudytojo atžvilgiu buvo nutrauktas, tas nebendravimas išliko. Nuo įtarimų pateikimo jie jokių ryšių neturėjo.

Pagarsinus liudytojo N. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (t. 42, b. l. 175, antra pastraipa), liudytojas parodė, kad palaiko tą parodymų dalį dėl (duomenys neskelbtini), parodė, kad tuo metu geriau prisiminė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-02 įtariamuoju apklaustas N. V. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kuo yra įtariamas supranta. Paaiškino, kad visiškai neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas ir nori paaiškinti tik tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose yra įrengtos dvi licencijuotos saugyklos, viena iš jų yra išnuomota pagal 2019 m. ir 2020 m. sudarytas nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias nuomos sutartis įtariamasis pateikė 2021-06-01 atliktos kratos metu ir daugiau nieko papildomai paaiškinti negali. (42 t., b. l. 166)

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-23 įtariamuoju apklaustas N. V. papildomos apklausos metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2018 m rugpjūtį. 2018 m. gruodį buvo gauta licencija ir leidimas vykdyti veiklą. Įmonėje visą laiką buvo du darbuotojai, t.y. jis ir V. R.. Bendrovė užsiima didmenine ir labai retai mažmenine licencijuotų ir nelicencijuotų prekių, t.y. ginklų, šovinių, jų dalių ir kitų prekių, skirtų ginklų priežiūrai, prekyba. Šios prekės, t.y. ginklai ir šaudmenys ir kitos prekės, yra laikomos saugykloje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Sandėlio pastate yra trys patalpos, iš kurių dvi yra saugyklos. Šias patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamasi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip ir minėjo, yra dvi saugyklos patalpos, vienoje iš tų patalpų yra laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys ginklai ir šaudmenys, o kita patalpa – saugykla iki 2020 m. birželio mėnesio buvo subnuomojama. Konkrečiai ši patalpa-saugykla buvo subnuomota nuo 2019 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, subnuomos sutartis buvo sudaryta metams ir vėliau ji buvo pratęsta dar vieneriems metams. Subnuomos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. P. Šios subnuomos sutartys buvo pateiktos atliktos kratos metu. Šiose išnuomotose patalpose-saugykloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė ginklus, kokius konkrečiai ir iš kur importuotus bei kam ir kur ketino eksportuoti, jis nežino. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje saugykloje laikė ginklus, žino, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugyklai buvo panaikintas leidimas laikyti ginklus ir toks leidimas buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomojamai saugyklai. Visa atsakomybė, kas buvo laikoma šioje saugykloje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje, jis asmeniškai ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo tokios teisės ir/ar pareigos žinoti ir/ar kontroliuoti, kas šioje saugykloje yra laikoma. Paaiškino, kad su E. P. susipažino, 2017 m. kuomet iš jo pastarasis, kaip fizinis asmuo pirko ginklą. 2019 m. V. R. iniciatyva jis pradėjo bendrauti su E. P. Bendravimas vyko su tikslu finansiškai naudingomis sąlygomis nupirkti ir parduoti prekes, t.y. ginklus, šaudmenis jų dalis, priedelius ir kitas nelicencijuotas sportui ir medžioklei skirtas prekes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo pasiūlymą su nurodytomis prekėmis ir kainomis, tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuodavo, ar perka šias prekes ar ne, vėliau, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau žinojo, kokius prekių ženklus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pats teiraudavosi su prašymu pateikti siūlymus dėl galimybių įsigyti ginklus. Į užduotą klausimą, kokius ginklus ir kokius kiekius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakė, kad kiek pamena nuo 2019 m. pradžios iki 2021 birželio UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė šaunamuosius ginklus: apie 20 vienetų „(duomenys neskelbtini)“ (SRS-A2; 338 kalibro LM; 308 (duomenys neskelbtini); 6,5 CM; MDR kal 223 REM; (duomenys neskelbtini), taip pat buvo parduota apie 15 ginklų vamzdžių. Apie 240 vienetų „(duomenys neskelbtini)“, 3 vienetai „(duomenys neskelbtini)“, Apie 2 ar 3 vienetus „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) ( SAN GS 551R; (duomenys neskelbtini) tikslus parduotų ginklų skaičius yra e-policija duomenų bazėje. Šiuos ginklus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo realizacijai, direktorius E. P. buvo informuotas, kad šiuos ginklus jis gali parduoti tik Baltijos šalyse. Apie tai jis E. P. asmeniškai informavo, būtent dėl to, kadangi pastarasis turi tokį susitarimą su šių ginklų gamintojais. Užtikrinimas, kad ši sąlyga būtų vykdoma, buvo grįstas tik pasitikėjimu. Kam šie šaunamieji ginklai buvo parduoti, jis nežino, E. P., jo neinformavo, o jis nesidomėjo. Į užduotą klausimą, ar jam yra žinomi kokie nors E. P. verslo partneriai (fiziniai ir juridiniai asmenys) trečiosiose valstybėse (Rusija, Kirgizija) atsakė, kad žino asmenį iš „(duomenys neskelbtini)“ - A., kurio gyvai pastarasis nėra matęs, tačiau su A. yra bendravęs. O būtent, E. pasakė, kad pastarojo draugui yra reikalinga pagalba padėti ruošti dokumentus (anketą, prašymus), reikalingus pateikti gamintojui ((duomenys neskelbtini)), dėl atstovavimo sutarties sudarymo. Jam sutikus, su juo susisiekė A., kuriam jis padėjo šiuos dokumentus paruošti. Jis suprato, kad šis asmuo yra E. P. verslo partneris, kadangi E. yra minėjęs, kad dirba su šia įmone, o taip pat E. jam pasakojo apie įvykusią kelionę į Kirgiziją, dėl naujos verslo idėjos, o būtent dėl medžioklės kelionės Kirgizijoje organizavimo. Taip pat jis pats asmeniškai siuntė du nelicencijuotų prekių, o būtent, dėl antikorozinių prekių ir kitas buvo, dėl ginklų techninės priežiūros priemonių, pasiūlymus A., tačiau šie pasiūlymai nebuvo patvirtinti. Taip pat jis A.i siuntė rinkos tyrimus apie dominančias prekes, o būtent apie ginklų detalias modelių AX, AV ir TIKA ir kitas paklausimas buvo, dėl parako. Taip pat jam yra žinomas E. verslo partneris vardu D. iš Rusijos Federacijos, su D. jį supažindino E. P., Vokietijos Federacinėje Respublikoje vykusioje parodoje IWA parodoje, kurioje dalyvauja tik įmonės atstovai, užsiimantys veikla, susijusia su ginklais. Šis asmuo, t.y. D., yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tai žino, kadangi kuomet jie buvo supažindinti, D. jam pateikė savo vizitinę kortelę. Šį asmenį jis matė ne mažiau nei du kartus, t.y. kuomet buvo supažindintas ir vieną kartą jį matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuomet pastarasis į šias patalpas atvyko neįspėjęs E. P. ir užėjęs į patalpas matė kai D. dėjo prekes, o būtent matė optinį taikiklį, trikojį į tašę, tai buvo 2020 m. pradžia. Taip pat 2020 m. Amerikoje vykusioje parodoje E. pastarąjį supažindino su R., iš kurio kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ vėliau jis pirko šaunamuosius ginklus „(duomenys neskelbtini)“. Jam yra žinoma, kad E. P. prekiauja (duomenys neskelbtini), taip pat ir kitais šaunamaisiais ginklais. Tai žino, kadangi būnant pas E. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) jis gyrėsi bei jam asmeniškai rodė šiuos ginklus. Iš kur E. importuoja ginklus, kuriuos parduoda mažmeninėje prekyboje Lietuvoje, jis nežino, E. tokia informacija nesidalina. Kam ir kokius konkrečiai ginklus ar šaudmenis bei iš kur gautus, E. P. eksportuodavo įtariamasis parodė, kad nežino. Pamena atvejį, kuomet E. P. užsakė, kiek pamena, 7 anksčiau nurodytus šaunamuosius ginklus „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Šie ginklai, pagal E. prašymą, buvo užsakyti ir nupirkti pas gamintoją. Kuomet jau buvo gauti šie ginklai, E. nenorėjo jų imti, kaip paaiškino - iš jo jau neperka šių ginklų D. Jis E. pasakė, kad užsakymas yra pastarojo, o ne D.. Po kiek laiko E. iš šių užsakytų 7 ginklų paėmė 5 vnt., tačiau po kurio laiko jis iš E. atsiėmė 2 ar 3 ginklus, dėl išaugusios skolos. Paaiškina, kad jis suprato, kad D. yra D. iš (duomenys neskelbtini) įmonės, tai suprato, kadangi jokio kito D. jis nepažinojo, o ir dėl to, kadangi tai yra vienintelis jo ir E. bendras pažįstamas asmuo tokiu vardu. Į užduotą klausimą, ar buvo bendrų, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo projektų, dėl rusiškų ginklų, jų dalių ar šaudmenų atsakė, kad 2020 m. pabaigoje E. jam pasiūlė finansiškai prisidėti prie rusiškų ginklų o būtent „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo, kuomet jis E. paklausė, kokiomis sąlygomis, E. jam maždaug po mėnesio, kiek pamena, per mobiliąją programėlę atsiuntė 2020-02-28 (duomenys neskelbtini) pasiūlymą kolegoms, kuriame yra nurodytos „(duomenys neskelbtini)“ modelių techniniai aprašymai ir jų kainos. Tuomet jau po kelių mėnesių E. jam pasiūlė prekiauti šaunamaisiais ginklais „(duomenys neskelbtini)“. Jis E. pasiteiravo kokiomis sąlygomis, tačiau jokio atsakymo bei sąlygų negavo, tuo viskas ir baigėsi. Daugiau šia tema jokių kalbų nebuvo. Taip pat iš E. buvo gautas kitas verslo pasiūlymas, o būtent E. jam atveža rusiškų ginklų, o būtent (duomenys neskelbtini) dalis, parduoda jam, o jis iš ginklo dalių surenka ginklą ir parduodu E. P. už sutartą kainą. Šis verslo planas neįvyko. Taip pat 2019 m. E. P. jam pateikė pasiūlymą dėl šovinių, tokių kaip: 223 kalibro REM (skirtingų kalibrų ir skirtingų kulkų svorio); 308 Win; taip pat ir kitų šovinių pirkimo iš Amerikos ir pardavimo Europoje. Šiuo pasiūlymu jis susidomėjo, visus reikiamus kontaktus, t.y. į ką reikia konkrečiai kreiptis jam pateikė E. P., o būtent E. jam davė Amerikoje esančio asmens vardu M. duomenis, kuris jam pasiūlė kreiptis į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo šių šovinių eksportuotojas. Šios įmonės atstovas, gavęs jo paklausimą, atsiuntė jam reikiamus dokumentus, norint šią prekę įsigyti, tuomet šiuos dokumentus jis pateikė e-policijai tikslu gauti leidimą, tačiau toks leidimas jam nebuvo išduotas, ir buvo pateiktas sistemoje atsakymas: prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams. Gavęs tokią informaciją jis paskambino tikslu gauti daugiau informacijos, kadangi anksčiau nebuvo su tuo susidūręs. Jį telefonu informavo, kad leidimas įvežti tokius šovinius nebus išduotas, kadangi pagal sąskaitoje nurodytus kodus šias prekes yra uždrausta atvežti į Europą, dėl embargo, kadangi šių prekių gamintojas yra T., Rusija. Apie tai pastarasis pats asmeniškai informavo E. P. ir jam paaiškino, kad dėl šios priežasties šio projekto nevykdys. E. P. reagavo labai ramiai, visiškai to nesureikšmino. Į užduotą klausimą, ar yra girdėjęs ir ar pažįsta asmenis vardu V. G., L. M., Rusijos Federacijoje esančią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ atsakė, kad nėra girdėjęs, tokių asmenų nepažįsta. J. J. jam yra girdėtas, o konkrečiau šią pavardę matė ant dokumentų, kur buvo parašyta „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir nurodyta ši pavardė J. Į užduotą klausimą, ar pažįsta J. L. paaiškino, kad J. L. pažįsta, su juo matėsi gal du kartus. Su J. L. 2020 ar 2021 m. supažindino E. P. tikslu vykdyti verslo projektą, vienas iš jo siūlytų verslo projektų buvo parašiutų lėktuvams gamyba ir kitos standžios vilkties lėktuvams gamyba. Buvo susitikę du kartus, aptarė J. L. siūlomus verslo planus ir viskas tuo pasibaigė, jų neplėtojo ir nepradėjo vykdyti. Į užduotą klausimą, ar jam yra kas nors žinoma apie J. L. ginklų gabenimą, gali atsakyti, kad yra girdėjęs, kad J. L. vėluoja pristatyti siuntą E., tai girdėjo, kuomet jis atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir išgirdo, kuomet E. kalbėjosi telefonu ir po pokalbio E. jam pasakė, kad J. vėluoja pristatyti siuntą, kokią konkrečiai siuntą bei iš kur E. jam nieko nesakė, o jis ir neklausė. Tai buvo 2020 m. Į užduotą klausimą, ar jam E. P. yra pasakojęs apie savo verslo partnerius trečiosiose valstybėse (Rusijos Federacijoje, Kirgizijoje) gali atsakyti, kad E. jam gyrėsi, kad bendrauja su koncerno „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovais ir kad jis gali iš jų viską gauti. Į užduotą klausimą, ar jam kas nors yra žinoma, apie E. P. importuojamus/eksportuojamus ginklus į/iš Rusijos Federaciją per Kirgiziją, atsakė, kad jam buvo žinoma kad E. turi ryšių su Rusijos Federacijoje esančiomis įmonėmis bei fiziniais asmenims, tačiau ar buvo ir kokie verslo santykiai, nurodyti negali, E. niekuomet apie tai nepasakojo, tai galima buvo numanyti iš jo pasakymo apie tai, kuomet E. atsisakė pirkti jo užsakytus ginklus motyvuodamas tuo, kad jų jau neperka D., kuris yra Rusijos Federacijoje esančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat galima buvo numanyti, kad E. bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis iš to, kad E. labai dažnai kalbėdavo telefonu, kalbėjo rusiškai ir minėjo, jo anksčiau nurodytus vardus, iš to galima būtų numanyti, kad kažkokius verslo santykius turėjo su trečiose šalyse esančiais fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis (42 t., b. l. 173-176).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-24 įtariamasis N. V. savo parodymus patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. (43 t., b. l. 3-6)

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. L. parodė, kad dėl šitos bylos sveikata visiškai pašlijo, nes kai atlieki savo logistikos paslaugų darbą ir staiga pas tave ryte ateina krata, ir per televiziją pranešama, kad sulaikytas „amžiaus kontrabandistas“, po to skaitai straipsnį ir matai, nėra jokios sudėties to nusikaltimo, tai kaip nesuprasi, turbūt kažkam reikia to.

Jo ryšiai su E. P. yra labai draugiški. Nepamena kada įstojo į šaudymo klubą „(duomenys neskelbtini)“ ir būdavo labai smagios savaitgalio išvykos, šaudymai, visokios rungtys, pasisėdėjimai, ne tik su E., bet su labai daug žmonių. Jų pažintis E. P. prasidėjo prieš 10 metų. 2019 m. sulaukė skambučio iš E., kad pas jį yra įstrigęs krovinys, kadangi jis užsiima ir logistika, tai kreipėsi, ar negalėtų padėti dėl krovinio pervežimo. Pradėjo aiškintis koks krovinys, kadangi žinojo jo įmonės specifiką, jis legaliai prekiavo ginklais ir šaudmenimis, pastarasis pasakė, kad iš Kirgizijos, kadangi per Covidą nutrūko kažkokia grandinė, prašė padėti atsivežti krovinį. Kai krovinys yra paprastas, tai labai neklausia, bet kai čia yra ginklai, tai paprašė, kad pateiktų licencijas, gavo Lietuvos Respublikos licencijos kopiją ir ten buvo išvardinti ginklai, visų serijiniai numeriai, gamybos šalis ir visa kita, lygiai taip pat Kirgizijos Vidaus reikalų ministerijos licencijos, jos mums reikalingos dėl to, kad neperžengtų įstatymų, jeigu jau Lietuvos pareigūnai išdavė licenciją, tai vadinasi viskas teisėta. Liudytojas kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, kadangi su jais turi labai gerus santykius, išdėstė, ką ir kiek reikėtų pergabenti, ten gal apie 10 palečių, tai jie lygiai taip pat pasakė, kad gerai, bet reikia, kad būtų leidimai, licencijos, viską jie patikrino savo kanalais, ar tikrai jos yra galiojančios, nes „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų tuo užsiėmęs. Logistas yra tarpininkas, jų („(duomenys neskelbtini)“) pagrindinė veikla, jie užsiima trimate popierinės inžinerijos reklama, jų klientai žinomos įmonės „Chanel“, Gucci“ ir t.t. Kadangi jie labai daug krovinių veža, jie „(duomenys neskelbtini)“ turi geras kainas, gerus kontaktus. Jie kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, patikrino, ar tai yra legitimus krovinys, įsitiko, kad taip, ėmėsi šio pervežimo ir sudėliojo maršrutą, „(duomenys neskelbtini)“ savo maršrutą darė, tai yra Biškekas – Maskva – Frankfurtas, iš Frankfurto su žemės transportu į Vilnių (čia jų maršrutai). Turėjo tam tikrą dieną būti išvežimas iš Biškeko ir tada kirgizai sugalvojo, kad norėtų daugiau pinigų už kažką, neva už saugojimą, neva už kažkokių licencijų paruošimą, ir pradėjo šantažuoti, „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad tuo neužsiiminės. Teko liudytojui gauti telefono numerius kažkokių kirgizų ir kažkokia moteris, toliau buvo kažkoks vyrukas, visi jie kalbėjo rusiškai, bet su akcentu, ir bandė išpešti daugiau pinigų (galimai A. ir M. V. buvo tie asmenys). Kontaktus jis gavo iš E., nes pasakė, kad krovinys stringa dėl to, kad kirgizai nenori jo atiduoti. Buvo pandemijos įkarštis, žadėjo, kad tie pervežimai apskritai strigs. Kai tą krovinį atidavė, „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad krovinys vos ne dvigubai pabrango, nežino dėl kokių priežasčių. Buvo ginčas su „(duomenys neskelbtini)“, bet teko sumokėti tą sumą, atitinkamai buvo didesnės sumos pareikalauta ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Krovinys strigo apie savaitę laiko. Po to buvo dar kažkas dingę Maskvos oro uoste, bet galų gale sėkmingai atvyko į Frankfurtą. Iš Frankfurto žemės transportu jie viską atvežė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ logistikos sandėlius, ir Lietuvos muitinės sandėlyje išmuitino, kas užtruko maždaug parą ar pusantros, nes muitinės pareigūnai tikrino, ar tai yra teisėtas krovinys, ar viskas atitinka įstatymus, pažeidimų nerado, matomai ir kontrabandos požymių neįžvelgė, ir tam kroviniui „davė žalią šviesą“. Su „(duomenys neskelbtini)“ nusamdytu sunkvežimiu tas krovinys buvo nuvežtas nurodytu adresu prie (duomenys neskelbtini) ir buvo iškrautas. Jis pats nuvažiavo iš pagarbos E. ir pačiam smalsu, nes pats to klubo narys, galvojo gal pavyks pamatyti ką ten atvežė, ir ten buvo sandėlis, kiek suprato N. (V.), ir tą sandėlį atidarė, tas paletes iškrovė. Liudytojas paklausė, ar gali nufotografuoti, tada N. jį pakėlė su keltuvu, jis visas tas paletes nufotografavo, kad įsitikintų, ar nėra pažeidimų, bei suskaičiavo. Buvo galimai devynios paletės ir du maišai su dėtuvėmis. Dėžės matėsi iš palečių, ant dėžių buvo užrašyta „Rusija“. Tą matė ir muitinė. Maždaug metro dydžio užrašas buvo, per vidurį dėžės. Jam nesukėlė įtarimų nuo to momento, kai gavau pasirašytas licencijas, kur buvo kiekvienas ginklas, kiekvienas ginklo tipas, serijinis numeris, pagaminimo šalis - Rusija, ant Lietuvos Respublikos licencijos blanko, tai jeigu Lietuvos Respublika išduoda tokį įsivežti, vadinasi tai yra teisėta. Su E. P. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ginklų pervežimo jokių verslo santykių tarp jų anksčiau niekada nebuvo. Šis buvo vienintelis. Tas krovinys jau buvo įstrigęs iki tol dėl „Covido“, kol kreipėsi į jį. Jie neturėjo rūpintis dėl licencijų. Gavus iš E. licencijas, jam nekilo abejonių, nes po to tas licencijas antrą kartą patikrino „(duomenys neskelbtini)“, ar jos nesuklastotos, per savo tarnybą, ir lygiai taip pat Lietuvos muitinė, kurios kriminalinė tarnyba ir sukėlė šitą „šaršalą“. Lietuvoje išmuitinimu rūpinosi „(duomenys neskelbtini)“. Kai krovinys strigo, E. P. į tą visą procesą reakcija buvo pikta, nes jis norėjo kuo greičiau gauti tą krovinį, nes jam įšaldyti pinigai yra nuostolis. Buvo susirašinėjimas, kad jeigu nesugebi atvežti, tai nutrauksime sutartį. Bet jam savigarba neleido pasirodyti prieš E., kad jie nesugeba.

Šiuo metu jo santykiai su E. P. „dvasiniame lygmenyje“ išliko geri, bet kadangi teisėsauga neleido jiems bendrauti, tai ketverius metus mes su juo ir nesimatė. Tik visai neseniai (gal prieš kokį mėnesį), kadangi jam reikėjo prasitęsti ginklų galiojimą ir vienas pistoletas buvo netvarkingas, tai pastarojo įmonė suremontavo, tokiu būdu ir pasimatė. N. V. iki viso to matė tik vieną kartą PC „Panorama“ restorane „Gan Bei“, susitiko su E. ir jis pasakė, kad čia jo partneris N. (turbūt jis turėjo minty, kad verslo partneris). Jo nuomone, N. V. buvo betarpiškai susijęs su šiuo gabenamu kroviniu. Atsakydamas į klausimą, kodėl jo nuomone, N. V. buvo betarpiškai susisijęs, liudytojas parodė, kad kai atvyko krovinys į sandėlį, E. nebuvo, ten buvo N. ir kažkoks darbuotojas, - jeigu N. priima tą krovinį, tai jis turbūt yra suinteresuotas. N. V. jį asmeniškai priėmė. Pastarasis jį su elektriniu keltuvu pakėlė, jis stovėjo ir fotografavo paletes. N. V. negalėjo nematyti dėžių markiruotės. Ar jis galėjo nematyti priėmimo-perdavimo dokumentų, tai ne, dokumentus jam ar buvusiam asmeniui liudytojas atidavė, paėmė iš vairuotojo. Tas sunkvežimis, kuris atvežė, tai gal susirašinėjime surastų jo valstybinį numerį, tai matomai kažkokios įmonės sunkvežimis, kuris „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasamdytas atvežti tą krovinį iš (duomenys neskelbtini) sandėlio į (duomenys neskelbtini), kadangi mūsų sąlygos buvo sutartos, kad „nuo durų iki durų“ pristatymas. Po susitikimo su N. restorane „Gan Bei“ dar su juo bendravo vieną kartą telefonu ir jis paklausė pastarojo, ar šis nežino, kur suremontuoti elektrinį keltuvą.

Atsakydamas į gynėjo klausimus, liudytojas parodė, kad jam didžiausią žalą padarė 7-8 val. ryto padaryta krata, kai buvo sukeltas visas namas, sukviesti kaimynai, iškviesta gaisrinė, normalus pilietis buvo padarytas kriminaliniu nusikaltėliu. Jis pats yra buvęs prokuroras, ir ta krata buvo daroma juokingai, jeigu vienas kitam į ausį paklausia, ar darysim rimtai, ar tik taip, ir atsako, kad tik taip, ir eina, tarsi daro kratą, į kelis kambarius net neužėjo, tai buvo visiški neišmanėliai, jeigu tokie pradeda daryti bylą, tai ta byla yra niekinė. Buvo su juo įmonės vadovė I. V., kuri geranoriškai sako, kad atnešiu iš automobilio darbinį kompiuterį, kad ten yra susirašinėjimas su „(duomenys neskelbtini)“, ji atneša tą kompiuterį, tai tie kriminalistai ir to kompiuterio poėmį padarė ir virš metų neatidavė. Atsakydamas į klausimą, ar su juo bendravo MKT pareigūnai ar VSD, liudytojas parodė, kad jie neprisistatinėjo, du tikrai buvo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, buvo moteris, pavarde D. Pokalbių akis į akį (su VSD pareigūnais) nebuvo, bet kažkiek laiko iki kratos, jis pasakė savo kolegei, kad yra tikras, kad jo bute kažkas lankėsi, nes turi labai gerą vizualinę atminti ir tam tikrus dalykus palieka taip, kad tikrai žino, kad kažkas lankėsi jo bute. Tokią nuojautą turėjo apie mėnesį iki kratos. Kai buvo atliekama krata, jie neužėjo į jo dukros kambarį, neužėjo į jo darbo kabinetą, jie ėjo tiesiai į miegamąjį, pas jį prie lovos gulėjo dėžutė vaistų, kur gulėjo kažkokia fleškutė, jie atidarė tą dėžutę, paėmė tą fleškutę, jis net buvo pamiršęs apie ją. Tai daug ką pasako, kad puikiai žinojo kur eina ir ką ima.

Atsakydamas klausimą, kad minėjo, kad jokio krovinio „(duomenys neskelbtini)“ nepriimtų, kuris būtų nelegitimus, liudytojas parodė, kad pas juos labai stipri vindikacijos tarnyba ir dėl to buvo daug klausimų, sako čia gi Rusija, bet sako, kad yra Lietuvos licencija, tada pasakė, kad jie turi papildomai išsiaiškinti. Sprendimas vežti krovinį buvo priimtas tik tada, kai jie praėjo patikrinimą. Kokie dokumentai turėtų pateikiami vežėjai, tai buvo visos licencijos, kuriose nurodoma Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, sąrašas leistinų įvežti prekių ir išvardinti – šautuvas tarkim „(duomenys neskelbtini)“, modelis, serijinis modelis, kaina ir gamybos šalis, visa gaminio specifikacija ir gamintojo šalis. Jeigu tai būtų Rusijos nuosavybė, tai jie pasakė, kad jie nevežtų, tai būtų nelegitimu, bet kadangi tai buvo Kirgizijos nuosavybė ir buvo Kirgizijos vidaus reikalų ministerijos leidimas išvežti, kuriame lygiai tas pats nurodyta, jie patikrino, Kirgizijoje „(duomenys neskelbtini )“ irgi turėjo atstovybę. Formaliai viskas buvo teisėta. Iš „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su (duomenys neskelbtini) ir R. V. Po to jam davė A. S. numerį, kuris yra Kirgizijos „(duomenys neskelbtini)“ departamento vadovas.

Liudytojas tebepriklauso „(duomenys neskelbtini)“ klubui, bet nėra aktyvus narys, kadangi daug tenka keliauti, tai pastaruosius 2-3 metus nedalyvavo, bet moka mokesčius. Jam pačiam neteko bendrauti su Rusijos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ koncernų atstovais, su Kirgizijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovais dėl ginklų prekybos, licencijavimo ar kitų procedūrų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-04-19 įtariamuoju apklaustas J. L. parodė, kad visiškai neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. Pranešime apie įtarime nurodytus asmenis: L. G. nepažįsta, N. V. yra matęs du kartus ir su juo jo nesieja jokie verslo ryšiai. E. P. pažįsta maždaug nuo 2010 m., su E. susipažino, kuomet įstojo į E. vadovaujamą „(duomenys neskelbtini)“ klubą, su E. jokios bendros veiklos nėra, išskyrus tai, kad E. prašymu buvo atgabentas vienas krovinys, kuris yra nurodytas pranešime apie įtarimą. Šiuo metu konkrečios datos nurodyti negali, tačiau buvo vasaros metas, jam paskambino E. P. su prašymu atgabenti, o tiksliau suorganizuoti krovinio, o būtent šautuvų, atgabenimą iš Biškeko į Lietuvą. Tuomet jis E. pasakė, kad ginklų įvežimui į Lietuvą ir išvežimui iš Kirgizijos yra reikalingos licencijos. E. jam pasakė, kad visos licencijos - leidimai yra ir E. jam pateikė elektroniniu paštu. Į jį E. kreipėsi, dėl to, nes jis turi transportavimo paslaugų logistikos įmonę ir pandemijos metu buvo problematiška gabenti krovinius, kadangi Turkijos oro linijos buvo sustabdę didelių krovinių, o tiksliau didelių lėktuvų, reisus Biškekas - Stambulas, dėl to E. negalėjo gabenti šio krovinio, įprastai, kaip juos gabendavo anksčiau. Pateikus visus būtinus leidimus ginklams išvežti ir į Lietuvą juos įvežti, jis pradėjo organizuoti šio krovinio atgabenimą iš Biškeko oro uosto į Vilnių. Dėl krovinio pristatymo kreipėsi į kelias bendroves, tačiau pasirinko (duomenys neskelbtini), dėl geriausios pasiūlytos kainos. Krovinio pristatymas nevyko sklandžiai, problemos kilo nuo pat pradžių, kuomet dar krovinys buvo Biškeko oro uosto muitinės sandėlyje apie dvi savaites, kilo problemos dėl gabenimo kainos, kuri pakilo nuo 10 000 iki 19 000 eurų, tuomet jį „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad šio krovinio gabenimo kaina pakilo, kuomet „Air flot“ avia kompanija krovinio statusą pakeitė iš paprastojo į „ypatingasis“ ar „specialusis“ statusas, jam paklausus kodėl, buvo paaiškinta, kad jei ginklai būtų tik medžiokliniai, tai krovinys būtų paprastasis, ir paaiškino, kad neva sportiniai yra brangesni nei medžiokliniai. Sutarus dėl kainos, krovinys buvo siunčiamas iš Biškeko į Maskvą, tuomet iš Maskvos į Frankfurtą ir iš Frankfurto į Vilnių. Kaip šis krovinys buvo pristatytas į Biškeką nežino, tuo nesidomėjo. Pažymėjo, kad jo vaidmuo šiame buvo tik tai, kad jis organizavo šio krovinio per (duomenys neskelbtini) įmonę atgabenimą iš Biškeko į Lietuvą. Pažymi, kad visus reikiamus leidimus ginklams išvežti bei jiems įvežti į Lietuvą jam pateikė E. P., jis pats asmeniškai niekur nesikreipė, dėl tokių leidimų gavimo. Nori pažymėti, kad organizavo tik vieną tokį gabenimą, visus su šiuo gabenimu susijusius dokumentus bei susirašinėjimus pateikė kratos, atliktos jo gyvenamosiose patalpose, metu. Taip pat telefonu bendravo su Biškeke esančiais (duomenys neskelbtini) atstovais, vieno iš jų vardas buvo A., kuris kalbėjo rusiškai su akcentu, taip pat ir su M. V., kuri kiek pamena kalbėjo labai gerai rusiškai, kuri prisistatė esanti siuntėjo atstovu, muitinės tarpininke ir „(duomenys neskelbtini)“ atstove. Iš kur gavo šio asmens, t.y. M. kontaktą, šiuo metu atsakyti negali, nes nepamena, bet labai tikėtina, kad šį kontaktą gavo iš E., kuomet prasidėjo nesklandumai dėl krovinio. Iš kur E. pirko šiuos ginklus nežino, nes apie tai jie su E. nekalbėjo, bet ant šio krovinio kiekvienos dėžės (kurio gabenimą organizavo jis), buvo užrašytas užrašas „Made in Russia“, kas reiškia, kad pagaminta Rusijoje. Į apklausos metu jam užduotą klausimą, ar E. jam yra pasakojęs apie savo ryšius Rusijoje gali atsakyti, kad jokių konkrečių savo ryšių jam neminėjo. Į užduotą klausimą, ar jam yra kas nors žinoma apie E. P. ginklų iš Rusijos Federacijos pirkimą pažeidžiant sankcijas, gali atsakyti, kad nieko nežino. Pažymėjo, kad E. P. jį patikino, kad šie ginklai, kurių gabenimą jis organizavo iš Biškeko į Vilnių, priklauso K. ir nori papildyti ir paaiškinti, kad užrašus „Pagaminta Rusijoje“ ant dėžių, pamatė kuomet krovinys su ginklais jau buvo pristatytas į Vilnių ir jo krovimo, (duomenys neskelbtini) esančiame sandėlyje, metu. (42 t., b. l. 127-129)

2022-05-09 priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą N. V. ir J. L. atžvilgiu nutraukti (42 t., b. l. 142-150).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamasis E. P. yra jo pažįstamas. 2011 m., susipažino varžybose kulkinio šaudymo tematika. Pažintis tęsėsi nuo 2011 m., gal iki 2017-2018 m. epizodiškai – varžybų metu, renginių metu, treniruočių metu. Liudytojas aš buvau sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys. 2017-2018 m. jis pakeitė darbą, nustojo dirbti toje įmonėje, kurioje dirbo, įvyko reorganizacija, ir su N. V. įkūrė savo įmonę ir prasidėjo kita veikla. Įmonė vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji užsiėmė didmenine prekyba licencijuotomis prekėmis ir ne tik, tai yra šaudmenimis, ginklais, jų priedais ir kitomis prekėmis. Iki 2020 m. liudytojas buvo šios įmonės akcininkas, po 2020 m. - darbuotojas. Pagal statusą buvo ginklininkas, bet antras asmuo, tai ir direktoriaus pavaduotojas, su įgaliota parašo teise. Direktoriumi yra nuo 2021 m. birželio mėnesio, prieš tai direktorius buvo N. V. Buvo idėja prekiauti tomis prekėmis, tam tikslui suradome patalpas, nes neturint reikiamų patalpų, negauni licencijos prekybai panašiai produkcijai, ir jie pirko bei prekiavo. Ganėtinai vangiai visa tai buvo, nes kol nepažįstama rinka, nepažįstama specifika, tai nebuvo didelės prekybinės apimtys. Šaudmenis ir ginklus pirkome iš ES šalių, didžiąja dalimi iš trečiųjų šalių, tai yra iš Šveicarijos. 2017-2018 m. bendravime su E. P. pasikeitė tai, kad prasidėjo prekyba, atsirado bendri interesai, jis įmonės vadovas, kuris irgi vykdė panašią prekybą ir gal 2019 m. sausį buvo susitikimai, pirmieji sandoriai. Didžiąja dalimi įmonės susitikimai vykdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), jis turėjo ten turėjo ir ofisą, ir parduotuvę, tai ir buvo patogiausia vieta. Jie tokios vietos, pastovaus ofiso neturėjo, jų bazė buvo (duomenys neskelbtini), todėl ten buvo patogiausia vieta ir vyko susitikimai (duomenys neskelbtini). Didžiąja dalimi susitikdavo įmonės vadovas N. V. Liudytojas ne visada dalyvaudavo tuose susitikimuose, nes buvo neracionalu dviese važiuoti į tą pačią vietą, o N. V. gyveno šalia, tai didžiąja dalimi susitikimai su juo būdavo. Liudytojas pirmesnis nei N. V. su E. P. susipažinau. Kaip įvyko N. V. pažintis su E. P., kiek pamenu, jis ieškojo medžioklinio šautuvo, liudytojas jį rekomendavo, kad žmogus gali atvežti, davė kontaktą ir taip N. V. su E. P. susipažino. Susitikimai didžiąja dalimi buvo apie nomenklatūrą, galimus užsakymus, kai kurie užsakymai išsivystydavo į sutartinius įsipareigojimus, tai yra sutartis, bet labai didelė dalis buvo pokalbiai, kurie nerealizuoti. Gaunamus ginklus pagal nustatytą tvarką reikėdavo ir paženklinti, ir registruoti, išpakuoti, supakuoti, tai čia buvo jo darbas, liudytojas juos arba kartu su N. V. arba atskirai pristatydavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokie buvo pokalbiai, iš kokių šalių buvo galima prekiauti, tai Amerika, Šveicarija, didžiąja dalimi čia. Rusijos Federacija nenuskambėdavo niekada, kaip galimas prekybai, nes tai buvo tokia šalis, kur negalima, ir jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nesvarstydavo šitų variantų, kad gali į Rusiją kažką parduoti, neturėjo ten ir ryšių. Į klausimą dėl E. P. ryšių, liudytojas parodė, kad šis niekada nepasakys ir nepasakydavo savo būsimų klientų, kam jis nuperka ir kam jis parduoda, jeigu tai nereikalavo jų dalyvavimo, tarpininkavimo ar įsigijimo iš jų. E. P. prekiavo ginklais, pagamintais Rusijoje, pavadinimų pasakyti negali, bet matė „(duomenys neskelbtini)“ kelis modelius, atsimena 12-o kalibro šautuvus, kuriais pastarasis prekiavo, teko juos vartyti rankose, taip pat matyti, kaip žmonės pirko, klientai buvo atvažiavę apžiūrai. Ar (duomenys neskelbtini) buvo ekspozicija, tai nematė ginklų ekspozicijos, ginklai būdavo paslėpti saugykloje, būdavo jeigu ant stalo apžiūrai padėti, matė tik „(duomenys neskelbtini)“ modelį. Neprisimena, gal ir buvo kitokio kalibro, „(duomenys neskelbtini)“ 762x39 ar tai buvo iš ten, ar ne, bet tais ginklais irgi buvo prekiaujama, bet ar buvo būtent to gamintojo, nes tomis „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo visi, įskaitant vokiečius, tai galėjo būti iš Vokietijos atsiųsti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprekiavo „(duomenys neskelbtini)“. Jam atrodo, kad pasiūlymas prekiauti „(duomenys neskelbtini)“ buvo, bet liudytojas to fiziškai nematė. Tas pasiūlymas nebuvo įgyvendintas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi pas juos saugyklą, ji buvo (duomenys neskelbtini), buvo sutartis. Pagal taisykles, raktai pas ginklininką, į saugyklą pašaliniai negali užeiti, gali arba su lydinčiu asmeniu, ar žmogus, turintis įmonės leidimą dirbti su ginklais. Raktus perdavė, aktą pasirašė, bet jam teko kartą įkišti galvą į saugyklą, pažiūrėti, kaip dirba žmonės. Ten du žmonės paletes stumdė, ir ten teko matyti paletes su pakuotėmis, kurios primena ginklų pakuotes. Iš toli nematė, ar ant pakuočių buvo skiriamieji ženklai ar užrašai. Pakuotės buvo išardytos ir jos voliojosi netvarkingai, o tas pakuočių tvarkymas buvo labai aktualus, todėl liudytojas pasakė, kad surinktų tas pakuotes, ant jų vizualiai skiriamųjų ženklų ir užrašų nebuvo (tai buvo galimai 2020 m., pašalęs gruntas jau buvo).

Jie parduodavo prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ irgi pirko. Ką konkrečiai ir kokiais kiekiais parduodavome, tai tikslių kiekių negali pasakyti, yra dokumentai ir pagal sąskaitas galima duoti ataskaitas smulkiai, nes kiekvienam pardavimo sandoriui buvo išrašoma sąskaita. Atsimenu, kad buvo sportiniai šautuvai „(duomenys neskelbtini)“, pastovus prekinis ženklas buvo „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo teikiami vienetiniais atvejais po 4-5 (jie parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“). 2021 m., po šių įvykių (past. - tyrimo pradėjimo), buvo sutartis dėl nuomos ir buvo pastovus įsiskolinimas, bet kai veikla buvo užkonservuota ir nutraukta, tai reikėjo tuos pinigus susigrąžinti, o su pinigais pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sunku, tai todėl reikėjo imti prekėmis, todėl paėmė iš jų šautuvais ir padarė užskaitą. Ten buvo du ar trys sportiniai lenkiški šautuvas PPS ir šautuvai „(duomenys neskelbtini)“ gal dviejų kalibrų 762x39, penki ar keturi vienetai. Skolos padengimą paėmė natūra ir sąskaitas vienas kitam išrašė.

Žino, kad E. P. turėjo pastovų ryšį su Kirgizija, pastoviai su jais bendravo (ausinė įdėta į ausį ir telefonu labai daug bendravo). Žino, kad N. V. buvo gavęs iš jų paklausimą pateikti pasiūlymus, bet toliau kažkokių raštiškų pasiūlymų, laiškų siuntimų, pokalbių reikalai nepajudėjo, ir fiziškai jie su jais prekiauti nepradėjo. Iš kirgizų atstovavo asmuo vardu iš „A“ raidės, patikslinus, parodė, kad galėjo būti A. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas su A. nepažįstamas, teko girdėti garsinį pokalbį telefonu kaip jis kalbėjo su N. Jis kažkokios sutarties prašė, kad patikslintų, pamena, kad N. labai nervavosi, kad jis labai nesupratingas žmogus ir kelis kartus skambinosi garsiai, o po to nutraukė pokalbį. Gal atstovavimo sutartį rengė, kažkas tokio, o ar parengė tą sutartį, ar ne, jis nežino. Nežino, ar Kirgizija buvo galutinis ginklų gavėjas ar tarpininkas. E. P. bendravo labai daug ir su visais didžiąja dalimi rusų kalba, dalinai tik angliškai, tai galėtų susidaryti įspūdis, kad jis bendravo ir su rusais, ir su kirgizais. Bet mano, kad tie pokalbiai galėjo sudaryti tik reikšmingumo statusą, o realizacija ir galutinis rezultatas buvo labai menkas. Dėl to teko užsiimti kita veikla, ne prekyba, o gamybine, tai todėl tie pokalbiai galėjo sudaryti tik susireikšminimo įspūdį, o tai galėjo nieko nereikšti. Pagarsinus liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (t. 42, b. l. 50, 3 pastraipa), liudytojas parodė, kad šioje vietoje gali tik patvirtinti, kad susidaro įspūdis, kad vyko bendravimas ir prekyba, bet ne faktas, kad taip buvo. Nei vieno E. P. užsienio partnerio nežino, jis nereklamavo nei vienos įmonės, su kuria turi ryšių užsienyje, ar tai būtų rytai, ar vakarai viena, kuri įsimintina iš Vokietijos, moteriškas vardas iš „S“ raidės, kur buvo aktyviai bendraujama).

Vardas D. telefoniniu pokalbių metu buvo dažnai minimas. Liudytojas jo nematė, tai tik iš pokalbių suprati, kad D. skambina. Nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ryšių su D.i (bendravo N.). Liudytojas nėra bendravęs telefonu su E. P. verslo partneriais. Į klausimą, kad jam žinoma apie ginklų prekybos sankcijas, parodė, kad yra sankcionuotų šalių sąrašas ir jeigu šalys į tą sąrašą nepapuola, tada prašai Policijos departamentui išduoti leidimą eksportui arba importui. Paskutinis atvejis buvo su Turkija. Jie surado klientą, kuris norėjo nupirkti jų šautuvus, jis davė užklausą į Policijos departamentą – „prašome išduoti leidimą eksportui tokiems ir tokiems ginklams, tokia ir tokia kompanija“, ir gaunu atsakymą „galima arba negalima“. Net jeigu šalis nurodyta, kad su ja galima prekiauti, dar nereiškia, kad gausi leidimą prekybai. Su Rusijos Federacija nebuvo bandymų prekiauti. Jeigu iš policijos gaunamas leidimas, kad galima prekiauti, muitinėje problemų nekildavo. Jie labai kruopščiai ruošiame dokumentus, bet didžiąja dalimi iš trečiųjų šalių (su kuo jų įmonė prekiavo) buvo tik Šveicarija. Iš Turkijos jie gavo žodinį atsakymą, kad negaus leidimo eksportuoti su Turkija, tai ta idėja buvo išbraukta. Moterį (omenyje turima liudytoja D. B.), kuri sėdėjo šalia prieš posėdį, pažįsta, jos vardas D., pavardę užmiršo, ji atlieka jiems muitinės procedūras - prekių išmuitinimas ir muitinės procedūros eksportuojant. Jeigu siunti į ne ES arba gauni ne iš ES šalių, reikia prekę išmuitinti, tada kreipiesi į muitinės tarpininką ir ji mums išmuitina ir deklaruoja muitinėje prekes, skirtas išvežimui. Muitinės tarpininkui pateikia leidimą išvežti, jeigu tai licencijuota prekė, arba leidimą įsiveži, gaunančios šalies leidimą įsivežti arba išvežti, pakuotės lapą ir sąskaitą faktūrą. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ su D. turi sutartį, tai jeigu sutartis yra, tai ji labai seniai sudaryta, jeigu jos nėra, tai tiesiog užsakymo būdu kreipiasi. Negali pasakyti, kodėl būtent ši muitinės tarpininkė buvo pasirinkta. Nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ su D. bendradarbiauja. Muitinės tarpininkė pildo dokumentus – deklaruoja ir išmuitina, muitinė patikrina prekes. Kai paskutinį kartą gavo šautuvų, muitinė praplėšė prekes, patikrino kas yra viduje, uždėjo lipduką „muitinė, patikrinta“. Ginklai eina į specialų „raudoną koridorių“ ir jie atskirai saugomi muitinės sandėliuose. Jis rasdavo lipdukus „išmuitinta“, „patikrinta“. Jeigu muitinė praleidžia, reiškia viskas yra gerai.

Atsakydamas į klausimą, kas jam žinoma apie procesą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad kai tik sužinojo šitą žinią, tai sukėlė natūralią nuostabą, kelis mėnesius negalėjo patikėti, kad uždėtos sankcijos jo partneriui ir kai sužinojau dėl ko, jam sukėlė didelę nuostabą, kaip galėtų tokios prekės ateiti nelegaliu keliu. Žinant mechanizmą, kaip viskas juda, tai liudytojo akimis yra neįmanoma. Atsakydamas į klausimą: ar jums buvo žinomos schemos, kai buvo pasinaudojama tarpine valstybe atsigabenti, parodė, kad tas žodis „apėjimas sankcijų“ ir sankcionuotos prekės tuo laiku, kokiais 2019-2020 m., tokiame kontekste kaip dabar jam net neskambėjo ir nebuvo aktualios, kad galvotų, kad galima kažkaip aplinkui apeiti, dabar jos yra visuomenėje skambančios. Parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ ginklais prekiauja ir čekai, būdamas Vokietijoje parodose matė stenduose „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kitose kompanijose, ne rusiškuose stenduose. Liudytojui kėlė nuostabą, kodėl čia jomis negalima prekiauti. Pretenzija, kad jos buvo prekiaujamos kažkokiu kitokiu būdu, jam sukėlė nuostabą, kad „už sienos“ jomis yra prekiaujama, o čia yra kažkas nusikalstamo. Dabar, žinodamas kontekstą – kad čia yra sankcijos apeitos, kad čia yra per atbulines duris, tai gal pasąmonėje ir susidėlioja tas kontekstas, o tada tai nekėlė jokių klausimų, jie ieškojo klientams užsakymų. Pastebi, kad tas pas vokiečius „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol prekiaujama net ir karui prasidėjus. Atsakydamas į klausimą, ar jam kas nors žinoma apie E. P. ryšius su Rusijos koncernais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad šis buvo atsiuntęs prospektus, kaip produkto, bet ten N. juos žiūrėjo. Liudytojas skeptiškai žiūrėjo į tuos dalykus, nes nežinojo, kam juos parduoti, kam tokie daiktai reikalingi, tai jo interesas nefiksavo to daikto. Tai buvo sportiniai šautuvai „(duomenys neskelbtini)“ koncerno. Bet po to niekas neįvyko, ta tema nebuvo toliau vystoma. Lukausko pavardė jam negirdėta, nebent pamatytų veidą. Apie E. P. gabentą krovinį iš Kirgizijos liudytojas nieko nežino.

Atsakydamas į prokuroro klausimą, kad jeigu buvo pasiūlymas prekiauti „(duomenys neskelbtini)“, kas su kuo turėjo prekiauti, liudytojas parodė, kad galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo prekiauti tomis „(duomenys neskelbtini)“, bet tas pasiūlymas „numirė dar negimęs“, to priežasčių nežino, buvo daug neįgyvendintų pasiūlymų. Pasiūlymas prekiauti „(duomenys neskelbtini)“ tik iš E. P. galėjo būti. Lietuvoje visi gali prekiauti „(duomenys neskelbtini)“. Bet koks ginklų prekeivis, gavęs leidimą atsivežti, gali prekiauti, turint licenciją B kategorijos ginklams – čia sportiniai ginklai ir graižtviniai.

Atsakydamas į gynėjo klausimą - ar juridinis, ar fizinis asmuo, prekiaudamas tokiais gaminiais iš trečiosios šalies, privalo atlikti tam tikras reikiamas tų ginklų registravimo, pardavimo, prekybos procedūras – liudytojas parodė, kad jeigu ginklas parduodamas Lietuvoje iš privataus asmens arba iš įmonės, jis jau yra registruotas ir įtrauktas elektroninį ginklų registrą, tai yra pas prekeivį, o jeigu ne pas prekeivį, tai jis sėdi sistemoje e. policijoje, tai yra ginklas užregistruotas, nustatytas savininkas, ginklo modelis, markė, kalibras, ir tai jau yra apskaitoje. Jeigu perki tokį daiktą iš fizinio asmens (dabar prekyba turi būti vykdoma per ginklų prekeivį, tai yra tarpininką – per parduotuvę arba įmonę, turinčią teisę prekiauti A, B, C, D kategorijos ginklais), tas perrašymo procesas vyksta primityviai – ginklo savininkas atneša ginklą pas prekeivį, jis deda paukščiuką, kad tai yra komisas arba pardavimas, žiūri pardavėjo duomenis, ar atitinka leidimai, ar turi registruotą ginklą, ar tas atneštas ginklas atitinka numerį, spynos numeris, ginklo, okso numeris, vamzdžio numeris, ar tai atitinka ginklo kortelėje, ir žiūri į pirkėją – ar jis turi teisę įsigyti ginklą ir tiesiog mygtuku perrašo ginklą kitam, tai vyksta prekybos sandoris, gauna už tai kažkokį mokestį. Tas pats vyksta iš juridinio asmens, ta pati perrašymo sistema, mato sistemoje, kad ginklas įdėtas, registruotas, vadinasi jis legalus, jeigu sutinka fakto numeriai su sistemos numeriu, viskas yra automatizuota. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažmenine prekyba labai retai užsiima, epizodiniai faktai. Į klausimą: ar pasitaikydavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ per skelbimų portalus pateiktų ginklus pardavimui, parodė, kad jie šituo neužsiminėjo, gal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo, nes pas juos yra fizinė parduotuvė, pirkėjų ratas ženkliai didesnis. Jie tokių klientų neturėjo, nes neapsimoka, nebent žmogus užsako šautuvą, kuris kainuoja, pavyzdžiui, 5000 Eur, tai jau yra sandoris, tada jau rūpiniesi vienetiniu atveju – atvežimu ginklo ir jo realizacija Lietuvoje arba ne Lietuvoje. Ginklo registravimo, perregistravimo tvarka yra vienoda tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui.

Atsakydamas į klausimą dėl (duomenys neskelbtini) sportinių šautuvų, ginklų, ar Lietuvoje tai yra paplitęs gaminys tarp ginklų licencijuotų prekeivių, sportininkų, fizinių asmenų, parodė, kad teko ne kartą būti tarptautiniuose renginiuose ir Amerikoje, ir Vokietijoje, tai šaudančių žmonių pasaulis skilęs į dvi dalis - vieni domisi AK modeliu ir kiekviena šalis gamina šį modelį, kita pasaulio dalis, kuri pavirtusi į amerikietišką modelį M4, AR. Tas pats yra ir Lietuvoje, viena dalis žmonių, kurie domisi AK platforma, kita dalis domisi AR platformoje amerikietiško tipo šoviniais. Tai tas segmentas žmonių, ką jis stebi šaudykloje – gal koks vienas ketvirtadalis, kurie šaudo su AK platforma. Į klausimą: kas yra pigesnis – PM, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, ar (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)?, liudytojas parodė, kad išvardinti brangūs prekiniai ženklai, sumaišant su pigesniais, „(duomenys neskelbtini)“ originali gali kainuoti 1200-1300, ir toliau jų kainos auga, nes retas dalykas, bet jeigu paimti turkišką modelį, tai jis dar pigesnis. „(duomenys neskelbtini)“ yra labai brangus prekinis ženklas, kurio dabar Europoje negausi. Kinietiškas variantas, ta pati R platforma, ta pati AK platforma, kur parduoda visos parduotuvės Lietuvoje, lenkiškas, turkiškas AK, tai jie yra vienodo lygio kainodaros. Kokybę sunku įvertinti, nes tokiais šautuvais nešaudo, bet rusiškas yra ženkliai patvaresnis už kinišką.

Negali pasakyti ar UAB „(duomenys neskelbtini )“ yra Kirgizijos, ar Rusijos įmonė. Jam tenka teikti dokumentus į licencijavimo tarnybą, tai yra jo darbas. Jeigu yra trečioji šalis, tai reikia turėti iš tos šalies leidimą importuoti arba nereikia to leidimo, norint eksportuoti. Jis registruojasi e. policija portale, pateikia išankstinę sąskaitą, mokėjimą ir viskas, registruojasi prašydamas duoti leidimą eksportuoti esamus ginklus ir išvardina ginklus, kad jie matytų, kad tie ginklai pas jį yra, jie turi būti duomenų bazėje. Jeigu yra menamas sandoris, t. y. norima pirma nusipirkti, o po to parduoti ir prašomas išankstinis leidimas, tai to negausi. Policija mato jo ginklus, pateiktus prašymu išvežti, jis pateikiu sąskaitą faktūrą arba sutartį, pirkėjo duomenis, ir jie patikrinę, kas sudaro gal dvi savaites ar 20 dienų, išduoda leidimą arba neišduoda jo, paaiškindami priežastis. Patikrinimą atlieka Policijos departamentas, kuris užklausia dar kitas institucijas. Jam pačiam netenka konsultuotis su Užsienio reikalų ministerijos pareigūnais, muitinės pareigūnais tuo klausimu. Jeigu būdavo klausimų, tai komunikavo N. V., bet jiems niekada neiškildavo jokių problemų. Jis praktiškai neatsimena, kad jų prašymas būtų neįvykdytas dėl netinkamo pirkėjo, ar netinkamos šalies, būdavo atmetami prašymai dėl to, kad netinkamai pateikiami duomenys arba trūksta dokumentų.

Į klausimą - minėjote, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) turėjo savo sandėlį ir E. P. nuomojosi, jūs savo apklausoje paminėjote, kad buvote užėjęs ir matėte kažkokia pakuotes, koks buvo užrašas ant tų pakuočių – liudytojas parodė, kad užrašo neatsimena, matė tik pakuočių formą, kas leido spręsti, kad tai yra šautuvai, nežino, iš kokios šalies tie šautuvai buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-02 apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad nuo 2021 m. birželio mėnesio yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Bendrovė buvo įsteigta 2018 m., įmonėje visą laiką buvo ir yra du darbuotojai, t.y. jis ir N. V. Bendrovė užsiima didmenine ir mažmenine licencijuotų ir nelicencijuotų prekių t.y. ginklų, šovinių, jų dalių ir kitų prekių, prekyba. Šios prekės, t.y. ginklai ir šaudmenys yra laikomi saugykloje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Sandėlio pastate yra trys patalpos, iš kurių dvi yra saugyklos. Šios patalpos buvo nuomojamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas yra N. V. Kaip ir minėjo yra dvi saugyklos patalpos, vienoje iš tų patalpų yra laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys ginklai ir šaudmenys, o kita patalpa - saugykla buvo nuomojama. Konkrečiai ši patalpa - saugykla buvo išnuomota nuo 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuomos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės atstovo N. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. P. E. P. pažįsta maždaug nuo 2011 m. Iki 2018 m. su juo bendravo epizodiškai, susitikdavo šaudyklose, dalyvavo šaudyklos klubo, kurio vadovas buvo E. P., veikloje, buvo, o gal dar ir yra, jo vadovaujamo klubo nariu. Susitikimai vykdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), taip pat susitikimai vyko ir (duomenys neskelbtini), kur vyko šaudymo klubo varžybos ir pramoginiai renginiai. Nuo 2019 m. prasidėjo darbiniai - komerciniai santykiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ginklų, jų dalių, priedų, įrankių, ginklų priežiūros priemonių ir įrangos pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat buvo išnuomotos saugyklos patalpos. Kas buvo laikoma šioje patalpoje-saugykloje, jis nežino, tačiau kelis kartus jis eidamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pamatė, kad saugyklos, kurios nuomininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, durys yra praviros, todėl eidamas pasisveikino su saugykloje buvusiais asmenimis, ir pastebėjo, kad sandėlyje yra paletės, ant kurių buvo sudėtos kartoninės dėžės. Ar ant šių dėžių buvo kažkokie užrašai, lipdukai ar kažkokie skiriamieji ženklai, nepastebėjo, kas buvo jų viduje, nežino, tačiau iš dėžių formų jis mano, kad dėžėse buvo ginklai. Tai buvo 2020 m. vasarą ar rudenį. Taip pat buvo momentas, kai pamatė, kad E. nuomojamų patalpų-saugyklos durys yra atidarytos, ir patalpų viduje buvo kartoninių dėžių tuščios pakuotės, dėl ko jis E. pasakė, kad susitvarkytų. Kokie buvo užrašai ar lipdukai su užrašais ant šių tuščių pakuočių, jis nežiūrėjo, tačiau tos pakuotės buvo nuo ginklų. Tai buvo prieš įvykį apie kurį ką tik minėjo, konkretaus laiko nurodyti negali, bet pamena, kad buvo šaltas metų laikas, tai galėjo būti arba 2020 m. pradžia arba 2019 m. pabaiga. Kokius konkrečiai ginklus, t.y. kokios markės, kilmės šalies bei iš kur jie buvo importuoti, E. laikė sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodyti negali, kadangi nežino, o taip pat kur, kam ir kaip juos realizuodavo, bei kokių šalių pirkėjams juos pardavinėjo, nežino. Žino, kad sandėlyje laikomų ginklų mažmeninę prekybą E. vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esančiose (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas pas E. liudytojas parodė, kad matė kartonines dėžes ant kurių buvo nurodyta ginklų kilmės šalis Rusijos Federacija, tai mano, kad ir tokių ginklų prekyba vyko šiose patalpose tarp klubo narių ar kitų fizinių asmenų. Taip pat matė, kad jis pardavė (duomenys neskelbtini) - 12, taip pat kitų modelių (duomenys neskelbtini). Iš kur E. importuodavo šiuos ginklus, kuriuos parduodavo mažmeninėje prekyboje Lietuvoje, jis nežino, jis tokia informacija nesidalino. Kam ir kokius konkrečiai ginklus ar šaudmenis bei iš kur gautus, E. P. eksportuodavo, jis konkrečiai nežino, tik yra dalyvavęs pokalbiuose, kuriuose dalyvavo ir N. V., pas E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Šie pokalbiai vyko tarp jų trijų, pokalbiai buvo apie verslo vystymą, ginklų, jų dalių ir kitų prekių rinką, užsienio šalis į kurias galima būtų eksportuoti ginklus, taip pat šalis, iš kurių būtų galima importuoti ginklus ir juos realizuoti. Buvo pokalbiai ir apie vykstančias parodas įvairiose šalyse, vyko pokalbiai apie ginklų ir jų dalių bei kitų prekių eksportą. Nežino ar tai yra tiesa, tačiau jis asmeniškai suprato, kad E. eksportuoja ginklus ir kitas prekes į Rusijos Federaciją per Kirgiziją, o būtent pamena jo pokalbius su asmeniu A. iš įmonės (duomenys neskelbtini), tai suprato būtent iš telefoninių pokalbių vykusių tarp E. ir šio asmens. Taip pat iš pokalbių kuriuos teko girdėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, t.y. E. kalbant telefonu galima būtų spręsti, t.y. kaip jis suprato E. P. verslo - ginklų prekybos partneriai yra iš Rytų, tame tarpe ir Rusijos Federacijos. Nori paaiškinti, kad E. konkrečiai jam nieko neminėjo, tačiau jis tai suprato iš girdėtų telefoninių pokalbių konteksto. Ar E. tai darė, t.y. ar jis eksportavo ginklus į Rusiją per Kirgiziją, nurodyti negali, nes nežino, tik spėja ir susidarė tokį įspūdį iš jo pokalbių. Kadangi pokalbių vyko pakankamai daug, įvardinti konkrečiai, kada kuris buvo, jis negali, bet tai tikrai buvo po UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo bei tuomet, kai buvo prasidėję bendrovių darbiniai - komerciniai santykiai. Kur šiuos eksportuojamus ginklus E. laikė nurodyti negali, tik gali numanyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Į apklausos metu užduotą klausimą, kokiems ginklų gamintojams atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali atsakyti, kad sutartis buvo sudaryta su kompanija „(duomenys neskelbtini)“. Į užduotą klausimą, kokius ginklus ir kokius kiekius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakė, kad kiek pamena, nuo 2020 vasario iki 2022 vasario UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė apie 25 vnt. B kategorijos šaunamųjų ginklų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ . Šiuos ginklus E. įsigijo realizacijai, tačiau klientų bei kokių šalių šie pirkėjai yra, E. P. neįvardino. Į užduotą klausimą, ar jam yra žinomi kokie nors E. P. verslo partneriai (fiziniai ir juridiniai asmenys) trečiosiose valstybėse (Rusija, Kirgizija), atsakė, kad žino tik asmenį A. iš „(duomenys neskelbtini)“ . Taip pat jam yra žinomas E. verslo partneris vardu D. iš Rusijos Federacijos, kuriam buvo siunčiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas dėl nelicencijuotų prekių, šis asmuo kontaktavo kaip E. P. verslo partneris su N. V. (42 t., b. l. 49-51)

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad yra muitininkės tarpininkė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Kaltinamojo E. P. asmeniškai nepažįsta. Dirba savo darbą, pagal sutartį atlieka savo pareigas. Kaltinamąjį gyvai yra mačiusi vieną kartą, buvo išmuitintos prekės ir buvo atvykęs atsiimti. Susitikus, ji parodė kokiu pagrindu galima atsiimti prekes, pasikvietė pas save, pasirašė sutartį ir viskas. Sutartis su E. P. buvo sudaryta. Ji yra daugkartinė, sudaroma vieną kartą ir tęsiasi tol, kol klientas neatsisako. Ta sutartis ir dabar yra, nežino tik nuo kurių metų. Kaip vyko bendravimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai telefonu ir el. paštu. Ar be kaltinamojo dar kas nors atstovavo įmonę, tai kažko kito niekada nematė.

Į klausimą, kaip vykta išmuitinimas, parodė, kad eksporto atveju, turi sudarytą sutartį, kai jai paskambina, sako „vežu prekes per kažkokią vežėjų kompaniją“, vežėjai jai atsiunčia dokumentus, kad prekės yra terminale; ji gauna dokumentus, suveda deklaraciją ir siunčia į muitinės sistemą. Pats vežėjas negali išmuitinti prekių. Jeigu yra „raudonas kanalas“, muitinei paprašius, ji atvyksta tikrinti. „Raudonas kanalas“ reiškia, kad yra privaloma prekių kontrolė. Išmuitinimas niekuo nesiskiria, tik ilgesnį laiką užtrunka, reikia su muitine suderinti arba ji atvyksta į muitinę ir pasako, kad terminale guli prekės, turi „raudoną kanalą“ ir reikia patikrinti (fizinis patikrinimas būna). Atidarome prekes, aš turiu dalyvauti, man pasako atidaryti dėžę, aš atidarau ir pasižiūri prekes. Muitinė daro nuotraukas. Jai siunčia „invoisus“ (sąskaita faktūra), važtaraščius ir leidimą (su leidimo gavimu ji nėra susijusi). Jeigu yra leidimas, ji jų netikrina, o tikrina muitinė. Į klausimą, ką reikia užpildyti deklaracijoje, parodė, kad reikia užpildyti „siuntėjas“, „gavėjas“, į kokią šalį, kiek kilogramų, prekės vertė. Pildo elektroniniu būdu pagal dokumentus, ką atsiunčia.

Atsakydama į klausimą, kiek išmuitinimų procedūrų atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytoja parodė, kad apie 20. Nepasakys koks laikotarpis buvo, kai su šia įmone daugiausiai bendradarbiavo, prieš įvykį gal porą metų. Ši įmonė gabendavo ginklus, iš Amerikos gabendavo, iš Gruzijos. Atsiveždavo kažką ir be ginklų (negali pasakyti ką), „raudono kanalo“ nebūdavo. Į klausimą, kuo ginklų gabenimo išmuitinimo procedūros skirdavosi nuo kitų prekių, parodė, kad niekuo nesiskiria. Ginklams reikalingas leidimas, jis turi būti atsiųstas. Į klausimą: po deklaracijos pateikimo, ar muitinė fiziškai tikrindavo krovinį, liudytoja parodė, kad nei karto lyg tai nebuvo. Muitininkai gali patikrinti. Kokiais atvejais tikrina, parodė, kad kai jie nusiunčiame el. būdu deklaraciją ir automatiškai užsidega raudona juostelė, kad privaloma prekių kontrolė, tada muitininkas turi arba ją išsikviesti, arba jis pats gali pasitikrinti, jeigu jam kyla įtarimų. Bendradarbiaujant su E. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinė nebuvo iškvietusi fiziniam patikrinimui.

Liudytoja turėjo Policijos departamento licencijavimo skyriaus pareigūnų kontaktus, el. paštą, jeigu ir dabar reikia, kreipiasi (pareigūno vardo, pavardės neprisimena). Šie kontaktai jai reikalingi tam, kai, pavyzdžiui, pas ją atsiranda naujas klientas ir prašo išmuitinti, ir ji nežino, ar reikalingi leidimai ar ne, ji duoda užklausimą. Ginklams leidimas yra privalomas. Nesikreipė į Licencijavo skyrių dėl ginklų gabenimo, kreipdavosi tik dėl kitų prekių, ar gali muitinti. Iš Kirgizijos ginklai buvo gabenami. Leidimai gabenimui buvo. Ginklai buvo graižtviniai. Kieno gamybos buvo, tai jeigu yra iš Kirgizijos ir nėra nurodyta, tai rašoma Kirgizijos kilmė. Ginklų kilmė jai nebuvo žinoma.

Pagarsinus liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (t. 42, b. l. 46), liudytoja parodė, kad nesakė, kad jai yra žinoma kilmė, tik sakė, kad eksporto atveju, kai yra siunčiama, kad nėra privaloma. Liudytoja patvirtina, kad parašai ant apklausos protokolo yra jos, bet nepalaiko šių parodymų. Jos apklausa (ikiteisminio tyrimo metu) vyko teritorinėje muitinėje, kriminalinės muitinės patalpose, buvo gal trys žmonės ir klausinėjo, o ji atsakinėjo. Jų pagrindinis klausimas buvo, kodėl ji deklaravo prekes. Neprisimenu ar buvo klausimai dėl Rusijos, Kirgizijos. Prekes deklaravo, nes turi su klientu sudariusi sutartį ir privalo ją vykdyti, čia yra jos pelnas, uždarbis, ji su visais taip dirba. Kokią atsakomybę neša muitinės tarpininkas, tai jis turi pateikti teisingą informaciją. Leidimų ji neišduoda. Kai jai pateikia, ji pasižiūri – parašas yra, spaudas yra, reiškia leidimas yra duotas, gabenti galima. Ar turi pareigą fiziniam gabenamų prekių patikrinimui, tai ji galiu, bet pagal susitarimą, kam jai tikrinti, ji pasitiki, nes dirba pagal sutartį. Jeigu ji kažkuo nepasitiki, tada patikrina, bet čia importo atveju, o ne eksporto. Į klausimą: yra jūsų parodymai, pagal eksporto deklaraciją Nr. 21LTK, prekės buvo gabenamos iš Čekijos į Kirgiziją, ar dalyvavo šiame fiziniame muitinės tikrinime, liudytoja parodė, kad nedalyvavo. Muitinė galėjo patikrinti, jos niekas neiškvietė (viskas priklauso nuo muitinės).

Pagarsinus liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (t. 42, b. l. 44), liudytoja parodė, kad buvo taip, kad jos pareikalavo originalių leidimų, paskambino ir paklausė, kur originalūs dokumentai, nes muitinė reikalauja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad pas vairuotoją, ji nuėjo pas vairuotoją, pasiėmė dokumentus ir nunešė, jie pasitikrino (muitinė turi galios tikrinti, turi priėjimus, o jie, kaip muitinės tarpininkai, neturi priėjimų patikrinti leidimų) ir tada pasakė paruošti prekes. Nuėjo, paruošėme prekes, niekas iš muitinės neatėjo ir sakė padaryti nuotraukas. Vieną dėžę išpakavo, ten buvo daug ginklų, ji pasidarė sau nuotraukas. Muitinė jai sakė pasidaryti nuotraukas. Tada pasakė E., o šis pasakė, kad atsiųs jai nuotraukas ir jis atsiuntė, tada liudytoja persiuntė muitinei ir viskas. Su muitine fiziškai nedalyvavo, bet fiziškai pati ji apžiūrėjo. Šioje vietoje pagarsintus parodymus ji palaiko.

Atsakydama į klausimą: jeigu muitinės tarpininkas mato, kad yra leidimas, yra visi kiti reikalingi dokumentai, bet kartu mato, kad prekės ginklai ir jų kilmė yra rusiška, ar turi kažkokius svertus neužpildyti deklaracijos ar informuoti papildomai muitinę, liudytoja parodė, kad ne, tokių dalykų jie nedaro. Jeigu ji sudarė sutartį, turi ją vykdyti, ji iš to gyvena ir ji nieko ten blogo nematė, gauti leidimai, serijos numeriai, jai daugiau nieko nereikia. Jai svarbiausia, kad atitiktų ginklo serijos numerį, kad nepadarytų klaidos, nes tą langelį mato ir VRM, netgi pačioje deklaracijoje ji niekur neatsispindi. Liudytoja atlikdavo ir kitų įmonių, gabenusių ginklus, išmuitinimo procedūras. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartį. Asmenį liudijusį prieš ją (past. – V. R.) žino - jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, V. vardas, pavardės negali pasakyti. Daugiau įmonių neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negabeno ginklų iš Kirgizijos. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su E. bendraudavo, dar su viena darbuotoja bendravo, moteris skambindavo. Dėl leidimų niekada jokių reikalų neturėdavo. Dėl leidimų, procedūrų bendraudavo su E.

Pagarsinus liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (t. 42, b. l. 46), atsakydama į prokuroro klausimą, kaip būna su importu, liudytoja parodė, kad jeigu nėra nurodyta kilmė, jie rašo tą kilmę, iš kurios šalies atvyksta. Į klausimą: pasakėte, kad „nėra nurodyta“, tai kad jums nepateikti dokumentai, taip reikia suprasti? ką reiškia „nėra nurodyta“? kur turi būti nurodyta?; liudytoja parodė, kad „invoise“ (sąskaitoje faktūroje) turi būti nurodyta. Sąskaita faktūra yra tarp dviejų verslo subjektų - pardavėjas ir pirkėjas, jeigu ten nėra kilmės šalies, tai ji nurodo tą šalį, iš kurios šalies atvyksta prekės.

Atsakydama į gynėjo klausimą - ar deklaracijoje yra grafa, kur yra privaloma nurodyti kilmės šalį, liudytoja parodė, kad importo atveju yra grafa, kad reikia nurodyti kilmės šalį, eksporto atveju nereikalauja. Importo atveju negalėsi išsiųsti deklaracijos, jei tas langelis neužpildytas. Į klausimą: jeigu ginklai buvo atėję, jūs gavote visus reikiamus dokumentus dėl deklaravimo, licenciją, leidimus, pirkėjas, pardavėjas, tai kaip įrašoma į tą grafą?, parodė, kad antras langelis yra siuntėjas, ketvirtas langelis yra pirkėjas, tai pirkėjas, pardavėjas, šalis siuntėja, šalis pirkėja pildoma, ir tada iš kokios šalies atvyksta ir prekės kilmė pildoma. Kai kilmės nežino, o dokumentuose pas ją nėra nurodyta, ji pildo, kad kilmė yra tokia, iš kokios šalies atvyko, o jeigu yra nurodyta iš kokios šalies, tada turi visas prekes nurodyti, kokia kilmė. Buvo dėžių markiruotės, ten kilmė nebuvo parašyta. Muitinės pareigūnas su ja nedalyvavo. Į klausimą: ar teisingai supratau, kad jeigu yra nurodyti pagrindiniai reikalavimai, yra patikrinimo procedūra, nėra gilinamasi į kilmės šalį?, liudytoja parodė, kad nėra, ir čia tik viena „raudona“ deklaracija buvo, o kitos važiavo „žaliu“ kanalu. Pildant deklaraciją nurodo ginklų specifikaciją, yra nurodomi serijiniai numeriai, vienetai, kalibras, graižtviniai ar lygiavamzdžiai, ginklo pavadinimas. Ji atliko savo darbą ir jai klausimų nekilo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-03 liudytoja D. B. parodė, kad 2015-10-01 d. pradėjo muitinės tarpininko veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra šios bendrovės direktorė. Pagal darbo funkcijas atlieka deklaracijų pildymą ir pateikimą muitinei. Pagal sudarytą tarpininkavimo sutartį ji atstovauja klientą, kuris jai pateikia gautų prekių, kurias reikia išmuitinti, dokumentus, tuomet patikrinusi ir įsitikinusi, kad dokumentai yra tvarkingi bei visi pateikti duomenys yra teisingi, ji kaip deklarantė pildo šių prekių deklaraciją. Pildo tokius duomenis, kurie yra privalomi: Siuntėjas, gavėjas, prekės kodas, šalis siuntėja, svoris, kiekis, vertė, transporto išlaidos, prekių apyrašas, taip pat pažymi detaliai, kokius dokumentus ji prideda prie elektroninės deklaracijos. Supildžiusi šiuos duomenis, kuriuos jai pateikia siuntėjas arba gavėjas, t.y. tas, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, deklaracijoje, ją pateikia elektroniniu būdu kartu su pridedamais dokumentais į „MDAS“ (muitinės deklaracijos apdorojimo sistema). Į klausimą, ar visais atvejais deklaracija yra priimama, t.y. ar deklaracija gali būti pateikiama elektroniniu būdu kažkokio langelio neužpildžius, atsakė, kad prieš siunčiant automatiniu būdu yra patikrinama deklaracija ir tikrinimo metu yra nurodomos klaidos, kurias privaloma ištaisyti. Į klausimą, ar galima nurodyti vieną prekės kodą, nors realiai yra gauta kita prekė, atsakė, kad prieš suvedant prekės kodą, ji asmeniškai patikrina kodą su pateiktais dokumentais, kuriuose yra nurodytas prekės užsakymas, mokėjimą patvirtinantis dokumentas ir įsitikina, kad tai tikrai ta prekė, kuri buvo įsigyta ir tik tuomet suveda kodą. Prekės kodą nustato pagal prekę, o jei to kodo nežino, t.y. negali nustatyti, kreipiasi į Muitinės Departamento Tarifų skyrių. Už duomenų tikrumo pateikimą deklaracijoje atsako deklarantas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jos klientas ir pagal sudarytą sutartį šiai įmonei teikia deklaranto paslaugas apie tris-keturis metus. Į klausimą, kaip vyksta duomenų, kurie yra pateikiami deklaracijoje, pateikimas, atsakė, kad užsakymai iš šios bendrovės yra gaunami elektroniniu paštu, juos pateikia E. P. ir gavusi duomenis, įsitikina, kad jie yra teisingi, o jei kokių nors duomenų jai trūksta, tuomet juos tikslina t.y. prašo pateikti papildomai.

Išmuitinimo importo procedūra vyksta tokia tvarka: Pirmiausiai ją vežėjas informuoja, kad jau yra atvykusios prekės ir yra terminale - oro uoste Baltic air logistics terminal, Vilniuje (Oro uosto terminalas). Terminalo darbuotojai - deklarantai užpildo laikinojo saugojimo deklaraciją, kurią persiunčia jai ir ji jau gali pildyti importo deklaraciją. Šios laikinojo saugojimo deklaracijos pagrindu, kurioje jau yra nurodyti duomenys, tokie kaip svoris, pakuočių skaičius, prekės kodas, reiso numeris, siuntėjas, gavėjas, ji pildo importo deklaraciją, t.y. pagal šioje deklaracijoje pateiktus duomenis. Duomenis, t.y. invoisas (sąskaita), sąskaita už transportą, t.y. transporto dokumentas, kuriame yra nurodyta kokiu transportu vyksta prekė, t.y. oro, geležinkelio, sausumos ir t.t., ji gauna iš vežėjo, šiuos duomenis pateikia terminalui (t.y. prekės kodą ir pavadinimą) ir juos pateikia vežėjui atgal, t.y. laikinojo saugojimo deklaracija terminale yra pildoma pagal liudytojos pateiktus duomenis, kuriuos ji gauna iš anksto pateiktų dokumentų pagrindu, kuriuos jai pateikia vežėjas. Tačiau jei duomenų jai trūksta, šiuos duomenis teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t.y. leidimą įvežti į Lietuvą, gautą iš VRM, ginklų serijiniai numerius, šoviniams reikalingas tik leidimas įvežti. Eksporto vykdymo procedūra vyksta tokia tvarka: maždaug prieš savaitę vežėjas ją informuoja, kad bus vykdoma eksporto procedūra, tuomet ji susisiekia su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašo pateikti leidimą išduotą VRM išvežti ginklus iš Lietuvos Respublikos ir pateikti išvežamų ginklų serijinius numerius. Gavus šiuos dokumentus ir prekėms atvykus į muitinės prižiūrimą zoną išsiunčia eksporto deklaraciją į MDAS sistemą. Duomenis pildo ir juos gauna tokiu pat principu, kaip ir importo atveju. Kiek buvo pateikta „(duomenys neskelbtini)“ importo ir eksporto deklaracijų neatsimena, tik žino, kad tikrai nedaug, galimai apie 20 per visą sutartinį laikotarpį. (42 t., b.l. 40-41)

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-09 liudytoja D. B. papildomos apklausos metu parodė, kad iš jai apklausos metu pateiktos eksporto deklaracijos 19LTVC0100EK0087EO, kurią 2019-01-08 užpildė ir 2019-01-09 pateikė, gali paaiškinti, kad pagal deklaracijoje nurodytą kodą Nr. 9303300000 prekė yra ginklai, tačiau kokie konkrečiai nurodyti be LITAR'o (Muitinės prekių klasifikatorius, kuriame suvedus prekės kodą ji nustato konkrečią prekę, t.y. suvedus pirmus keturis skaičius ji tuomet renkasi prekės atitinkamą kodą, šį kodą renkasi pagal jai pateiktus duomenis, kuriuos jai pateikia klientas) negali. Į deklaracijos 44 langelį ji įveda duomenis, tokius kaip sąskaitą-faktūrą, leidimą išduotą ginklams eksportuoti, sudarytą sutartį su klientu, važtaraščio numerį. Šiuos visus dokumentus, išskyrus sutartį, ji gauna iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo E. P. Pažymi, kad visais klausimais ji bendravo tik su E. P. Šiuos dokumentus jai pateikdavo elektroniniu būdu į jos el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu buvo pasirašyta elektroniniu būdu. E. P. yra mačiusi tik vieną kartą, maždaug prieš 4 m. Su šiuo klientu dirba nuo sutarties sudarymo momento, t.y. 2018-03-05. Pagal šią deklaraciją prekės, t.y. ginklai, keliavo iš Lietuvos į Kirgiziją. Visose eksporto deklaracijose duomenys yra nurodyti panašūs ir visa duomenų pildymo, bendravimo su klientu procedūra yra ta pati. Į užduotą klausimą ir pateiktą eksporto deklaraciją 21LTKC0100EK027EB6, ar eksporto metu yra buvę, kad prekės yra nukreipiamos į raudonąjį kanalą, kas reiškia, kad yra privaloma prekių muitinės kontrolė, gali atsakyti, kad 2021 m. žiemos metu, muitinė pareikalavo originalaus leidimo prekėms, t.y. gabenamiems ginklams, ir pareikalavo fiziškai pateikti gabenamas prekes tikrinimui. Šios prekės buvo LT VR3000 muitinės poste (Kirtimai). Šios prekės buvo gabenamos sausumos transportu iš Vilniaus į Čekiją ir iš Čekijos į Kirgiziją. Leidimų originalus jai pateikė vairuotojas, tuomet ji pateikė muitinei, pati asmeniškai juos pristatė. Prekių, t.y. ginklų, fizinis tikrinimas Kirtimuose vyko tokiu būdu: vairuotojas atidarė duris ir pasirinktinai ištraukė dvi dėžes nuo paletės viršaus ir apačios, jas atidarė ir patikrino. Šio fizinio tikrinimo metu ji pati asmeniškai dalyvavo ir ginklus, buvusius dvejose dėžėse, matė. Šio tikrinimo metu dalyvavo tik ji, vairuotojas ir muitinės pareigūnas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nedalyvavo. Ji asmeniškai nefotografavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamų prekių. Apie tai, kad buvo atliktas prekių, aukščiau nurodytoje deklaracijoje, muitinis tikrinimas, liudytoja nieko neinformavo, tai yra nesakė apie jo tikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į klausimą kaip ir kokiu būdu, aukščiau nurodytoje deklaracijoje nurodytų prekių - ginklų nuotraukos atsidūrė pas muitinės pareigūnus, kai pačios fotonuotraukos, pagal jų metaduomenis buvo atliktos (duomenys neskelbtini), atsakė, kad ji pati padarė šių tikrinamų prekių - ginklų nuotraukas tikrinimo vietoje, t.y. Kirtimuose, o taip pat ir E. P. padarė nuotraukas šių prekių ir jis liudytojai jas atsiuntė elektroniniu paštu. Į klausimą iš kur E. P. sužinojo, kad yra reikalingos tokios nuotraukos ir kad vyksta fizinis šių prekių tikrinimas, (jei liudytoja, kaip nurodė apklausoje, apie tai niekada neinformuoja klientų) atsakė, kad E. P. jai paskambino ir pasiteiravo, kodėl taip ilgai prekės nėra eksportuojamos. Apie tai, kad šios prekės nėra eksportuojamos, ji pati telefonu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą E. P.. Į klausimą, kodėl keičia parodymus apklausos metu ir po advokato pastabos, atsakė, kad ji prisiminė tuomet, kai apklausos metu jai buvo pateikta fotonuotrauka, esanti mobiliojo telefono aparate, ji prisiminė, kad apie prekių fizinį tikrinimą iš karto informavo E. P. ir jis pastarajai atsiuntė savo darytas šių prekių, t.y. ginklų, nuotraukas. Kai gavo nuotraukas, atsiųstas iš E. P., ji nuotraukas elektroniniu būdu iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė į muitinės įstaigą. Muitinės tikrinime muitinės pareigūnas nedalyvavo. Muitininkas jai liepė patikrinti prekes ir atsiųsti nuotraukas. Fizinio tikrinimo metu ji pati nufotografavo prekes (ginklus), tačiau E. jai el. paštu pateikė nuotraukas su serijiniais numeriais ir šias nuotraukas ji išsiuntė pareigūnui. Kiek atsimena, yra dar buvęs vienas atvejis, kuomet vyko ir turėjo būti fizinis gabenamų prekių tikrinimas, t.y. tuomet, kai sistema meta raudoną kanalą, tačiau ji nepamena, ar tai buvo importo ar eksporto procedūra. E. P. niekuomet nėra minėjęs kas yra galutinis šių prekių gavėjas, ji pati nesidomėjo.

Dėl ginklų importo/ eksporto dirba tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja N. Su šia bendrove yra buvę gal dvi importo procedūros iš Europos ir gal Amerikos, maždaug prieš metus ar du. Nori papildyti, kad kuomet vyko eksporto procedūra pagal deklaraciją 21LTKC0100EK027EB6 ir buvo paprašyta pateikti originalų leidimą, ji pati paskambino E. P. ir paklausė kaip gali pateikti originalų dokumentą. Pastarasis atsakė, kad leidimas yra pas vairuotoją. Tuomet pokalbio metu ji jam paaiškino, kad yra tikrinamas krovinys ir reikia pateikti nuotraukas. Klausimų dėl ginklų gabenimo, importo/eksporto, leidimų, nebuvo kilę. Dėl šių procedūrų tvarkos ar dėl kitų klausimų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamais ginklais, į Policijos Departamento licencijavimo skyriaus pareigūnus niekuomet neteko kreiptis. PD Licencijavimo skyriaus pareigūnas G. V. jai žinomas. Į šį pareigūną ji kreipėsi dėl kitų įmonių, kokių ir kada konkrečiai nurodyti negali, tačiau tikrai ne dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į G. V. kreipėsi ar importo atveju į Lietuvą galima įsivežti prekes be leidimo. Dėl kokios konkrečios prekės kreipėsi dabar nepamena, bet kažkokia pridedama dalis prie ginklo. Ar kada nors kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu E. P. apie PD Licencijavimo skyriaus pareigūną G. V. neprisimena. Su klausimu į PD Licencijavimo skyriaus pareigūną G. V. dėl prekių - ginklų, jų dalių, šaudmenų gabenimo maršruto teisėtumo nesikreipė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ importo procedūros eigos ji davė parodymus pirmos apklausos metu. Nėra buvę, kad importo procedūros metu sistemoje būtų nurodymas, kad yra būtinas fizinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuojamų prekių tikrinimas. MDAS sistema visuomet prašo pateikti gabenamiems ginklams, šoviniams išduotą leidimą. Ji stengiasi tokius leidimus ir invoisus pateikti iš karto. Jai nėra žinoma apie Europos Sąjungoje taikomas tarptautines sankcijas Rusijai, dėl prekybos ginklais. Apie tai ji nieko nežinojo iki 2021-06-01, kuomet jai buvo įteikta nutartis dėl kratos atlikimo jos darbo vietoje. Jai tokie klausimai nekilo, kadangi ji turėjo pateiktą leidimą tokiems ginklams. Apie tai, kad ginklų kilmė yra Rusijos Federacija, jai buvo žinoma, tačiau ginklai buvo gabenti iš Kirgizijos. Jei prekės yra iš trečios šalies, eksporto deklaracijos atitinkamame langelyje neprivaloma nurodyti prekių kilmės šalies. E. P. yra minėjęs, kad ginklus veža iš Kirgizijos įmonių „(duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini)“. Dėl apklausos metu pateiktos deklaracijos Nr. 21LTVC0100IM04C1C7 gali parodyti, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta sutartis, greičiausiai ji buvo sudaryta tą pačią dieną kai buvo pildoma deklaracija. Kas yra šios įmonės vadovas ji neprisimena, bet žino, kad moteris, su kuria bendravo tik telefonu, asmeniškai susitikusi nebuvo. Gavo dokumentus reikalingus išmuitinti prekes, iš kur, kas ir kaip pateikė ji nežino. Jai buvo pateiktas važtaraštis ir invoisas (sąskaita-faktūra). Ji susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. P. Kodėl būtent su pastaruoju, paaiškinti negali. Tuomet jai E. P. pasakė, kad su ja susisieks, o gal ji pati skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip iš deklaracijoje esančių duomenų mato, šių prekių gavėjai. Tai buvo jos padaryta klaida pildant importo deklaraciją, t.y. ji nurodė prekių pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš tikrųjų šių prekių pirkėjas turėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar sutartis buvo sudaryta su L. G. neprisimena. Pagal nurodytą deklaraciją visus duomenis elektroniniu laišku pateikė šios įmonės direktorė, t.y. pateikė prekių aprašymą, jų vertimą, prekių gamintojo nuorodą, invoisą ir jo vertimą. Pirminė deklaracija ir prie kartu pateikti dokumentai yra prie dokumentų, kurie buvo paimti kratos metu. Prekės kodą ji nustatė pagal prekės aprašymą, nustatant prekės kodą klausimų nekilo. Prekės kodą ji pati nustatė pagal pateiktus dokumentus, kuriuos atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Prekės fiziškai tikrinti nereikėjo, šiai prekei jos kodas buvo nustatytas iš dokumentų. Strateginių prekių importo ir eksporto tvarka jai yra žinoma, taip pat žino, kad turi būti gauti leidimai iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. (42 t., b. l. 43-46)

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių įsidarbino kaip vadovo asistentė 2020 m. rugsėjo mėnesį, darbo skelbimą radau „Facebook“, ir šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, šiuo metu yra motinystės atostogose. Kokios yra direktorės funkcijos, tai vadovauju įmonei, be vadovavimo yra prekių pirkimai, procedūrų kūrimas, buhalterinių sistemų paieškos, pavaldinių kontroliavimas. Direktore tapo po kratos. 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė ginklų prekyba, priedeliai, išvykos prekės, durklai, kardai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ be jos buvo šeši ar septyni darbuotojai. Kas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, tai šiuo metu 100 proc. turi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki to laiko neatsimena, kiek tiksliai procentų turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinis asmuo M. K. E. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienas iš akcininkų. E. P. turėjo arba 80 proc., arba 60 proc. akcijų. E. P. rūpinosi prekybiniais ryšiais, parnerių paieška. Su kokiomis įmonėmis bendradarbiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai didžiausias partneris buvo „(duomenys neskelbtini)“, o be šito buvo Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ginklais. „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo iš Kirgizijos. Ar be „(duomenys neskelbtini)“ dar kokiais nors rusų kilmės ginklais prekiaudavo, neatsimena. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo asortimente. Visi kratos metu paimti ginklai ir buvo asortimente. Jie irgi iš Kirgizijos, ten ant kiekvienos pakuotės nurodyta. Nežinojo, iš kur atkeliauja tie ginklai iš Kirgizijos. Jai pradėjus dirbti šie ginklai jau buvo asortimente. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2020 m. rugsėjo mėnesį. E. P. yra komercijos direktorius, negali pasakyti, ar jis vysto toliau prekybinius ryšius. Į klausimą, kokie ryšiai su minėta Estijos įmone, liudytoja parodė, kad jie iš jos pirkdavo ginklus. Buvo viena siunta EE4 „(duomenys neskelbtini)“ Zev technologijos ginklai. 2023 m. birželio 1 d. liudytoja išėjo į motinystės atostogas. Bendrovėje iki spalio kažkurios dienos ją pavadavo P. V., šiuo metu niekas nepavaduoja, akcininkas nepaskyrė valdančio asmens. E. P. advokatas perdavė žinutę, kad siūlo man tapti direktore, ir akcininko M. K. sprendimu, kadangi jo yra valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, susirinkime buvo nutarta išrinkti ją direktore. Toks pasiūlymas buvo pateiktas, nes ji įmonėje žino procesus, kurie vyksta, ir įmonės veiklą. Ji kaip direktorė kontroliavo, organizavo ginklų importą ir eksportą. Ji kreipdavosi dėl leidimų. Tas kreipimasis vykdavo per e. policija. Ten yra speciali skiltis, kurioje pildai prašymą, iš kurios šalies nori gabenti arba parduoti ginklus, nurodai visą informaciją, tai turi nurodyti tos šalies leidimą, jeigu į ją eksportuoji, jeigu iš jos, tai turi būti mūsų Policijos departamento sutikimas. Ne vieną kartą konsultavosi su Policijos departamentu ir A. Č. dėl leidimų, ar galima, gavo informaciją, kad jeigu yra eksportas, jie visada kreipiasi į Užsienio reikalų ministeriją. Apie ginklų gabenimą iš Kirgizijos jai žinoma tiek, kad ginklai buvo gabenami iš Kirgizijos. Ji nedalyvavo tame, neprašė leidimų, susipažino su šiais leidimais po įvykio, nes tie žmonės, kurie atliko kratą, susirinko visus dokumentus ir vėliau prašė pateikti tuos dokumentus, tai kadangi visi dokumentai buvo sukelti į jų įmonės CRM, jai teko susipažinti su šiais dokumentais. Ten yra visi dokumentai – muitinės deklaracijos, vežimo dokumentai, Policijos departamento leidimai, registravimas, tai registravimas irgi vyksta tokia tvarka, kad Policijos departamento darbuotojai atvažiuoja ir apsižiūri ginklus. Kai buvo atliekama krata (duomenys neskelbtini), ji joje dalyvavo su E. P. ir tuo metu jie neskaičiavo, kiek ginklų yra išnešama iš jų patalpų, bet šiuo metu yra ginklų trūkumas, nes Policijos departamentui nežinoma kur ginklai saugomi ir kokie tie ginklai yra, ir dabar gaunasi taip, kad dokumentuose nurodyta per mažai ginklų, kurie yra nurodyti e. policijos sistemoje. Ir lygiai taip pat (duomenys neskelbtini), saugykloje, kurioje buvo saugomi ginklai, kratos metu nedalyvavo nei vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Nei vienas pareigūnas, dalyvavęs kratoje, neprisistatė. Buvo perskaityta pagal kokį baudžiamojo kodekso straipsnį yra baudžiama. Vienas iš pareigūnų nusivedė ją į kitą kambarį ir pradėjo sakyti, gąsdinti, kad jie viską žino. Neprisimena, iš kokios tarnybos buvo pareigūnai. Tie ginklai, policijos duomenimis, yra pas juos, bet pas juos jų faktiškai nėra ir kur jie yra, niekas nežino, kaip jie yra saugomi – niekas nežino. Policijos departamento darbuotojai nėra supažindinti su šia informacija, ir tie ginklai, kurių trūksta, lyginant tai, kas paimta kratos metu ir kas pagal sistemą yra, bet jie visi yra pas juos įmonės balanse, niekas jų nenurašė. Kai kreipėmės dėl kredito gavimo, tai pas juos turtas didelis, bet to turto faktiškai nėra. Kaip taip galėjo atsitikti, kad niekas netikrino, parodė, kad (duomenys neskelbtini) kratoje niekas nedalyvavo, ten nebuvo nei vieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, kuris yra atsakingas už šiuos ginklus. Ten dalyvavo N. V., kuris nesuteikia jokios informacijos. Tie ginklai, kuriuos išvardino, buvo įsigyti teisėtai, visi dokumentai yra. Kai atėjo dirbti, tie ginklai buvo apskaitoje, pardavime. Buvo parduodami „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ginklai, buvo legali prekyba. Parodė, kad trūksta 8 - 9 „(duomenys neskelbtini)“ ginklų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-09 apklausta liudytoja L. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” dirba nuo 2020 m. rugsėjo vidurio. Šį darbą rado per skelbimą Facebook'e. Išsiuntė savo gyvenimo aprašymą ir su ja susisiekė E. P., kuris ją ir įdarbino. Jos darbo funkcijos yra facebook puslapio administravimas, darbas su elektronine parduotuve, prekių užsakymas, bendravimas su klientais, prekių pristatymas, sąskaitų išrašymas, klientų priėmimas, siuntų siuntimas, dokumentų pristatymas į vertimų biurą bei kiti darbai. Šiuo metu yra tvarkomi dokumentai, kurie yra pateikti į VĮ Registrų centrą, dėl jos naujų pareigų, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės. Šias pareigas jai pasiūlė 2021-06-02 E. P. advokatas, o jam tai pasiūlė E. P. ir bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimu buvo išrinka į šias pareigas, tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprarastų ginklų, šaudmenų licencijų ir tęstų veiklą. 2021-06-01 60 proc. akcijų priklausė E. P., o 40 proc. akcijų priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba 20 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 20 proc. fiziniam asmeniui M., kurio pavardės ji nežino, bet jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nuo 2021-06-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku tapo arba fizinis asmuo M., arba UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. P. nuo 2021-06-02 nei vienos akcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturi. Rusų kalbą supranta, skaito ir kalba labai gerai, tačiau rusiškai nerašo. Su E. P. bendrauja rusiškai, kad nepamirštų rusų kalbos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda ginklus, šaudmenis, optikas, kurios dedasi ant ginklo, pneumatinius ginklus, valymo įrangą ginklams, peilius, išvykos priemones, tokias kaip palapines, antikorozines prekes, katanus (japonų kardai), o taip pat raktų pakabučius, puodelius ir kitas prekes. Ji asmeniškai vykdo prekių užsakymus, t.y. užsako prekes, kurių trūksta ir kurios jau yra išparduotos iš elektroninės parduotuvės. Elektroniniu laišku parašo kokių prekių reikia ir užsako, šiuos užsakymus tvirtina E., kadangi jis apmoka sąskaitas už prekes. Įgaliojimus tvarkyti leidimus ginklams importuoti/eksportuoti, t.y. įgaliojimus prisijungti prie leidimų sistemos informacinėje sistemoje turi, tačiau tai sužinojo po atliktos kratos įmonėje, kad tokios teisės jai yra suteiktos. Iki 2021-06-02 ji prie šios sistemos nesijungė, kadangi vieną kartą jungiantis, jai prisijungti nepavyko, todėl daugiau nebandė. Apie galimybę prisijungti prie sistemos sužinojo, 2021 birželio 2 d. arba 3 d. kuomet bendravo su Policijos Departamento licencijavimo skyriaus pareigūnais, kad jie jai suteiktų šią teisę. To prašė, kadangi tik turint tokį leidimą galima prekiauti ginklais. Iki to laiko prie tokios sistemos ji nesijungė ir jokių ginklų nepardavė. Turi asmeninį leidimą nešiotis ir gabenti ginklus, o taip pat turi Verslo subjekto: (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimą nešiotis ginklus, kuris jai suteikia teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose įeiti į ginklų saugyklą ir gabenti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius ginklus. Dokumentų, susijusių su ginklų importu/eksportu, netvarkė įskaitant užsakymus, užklausas, paklausimus, sąskaitas. Jai žinoma, kad ginklu importu/eksportu UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiminėjo E. P.. Į klausimą iš kur ginklai yra užsakomi ir kokiu būdu, iš kur konkrečiai perkami, gabenami, kaip ir kam yra atliekami mokėjimai ir kas tuo užsiima bendrovėje, su kuo ir kaip tai derinama, atsakė, kad nežino, turėtų pasižiūrėti į dokumentus. Kiek žino, dažniausiai ginklai, tokie kaip pistoletai, revolveriai „(duomenys neskelbtini)“, yra užsakomi iš Vokietijos, kurie yra skirti vietinei rinkai. Ar tokie ginklai buvo eksportuoti į trečiąsias šalis nežino. Iš kur buvo užsakyti, kokiu būdu, iš kur konkrečiai buvo nupirkti, gabenami ginklai, kurie buvo paimti kratos metu, kaip ir kam buvo atlikti mokėjimai ir kas tuo užsiėmė bendrovėje nežino, nes tuo metu bendrovėje dar nedirbo. Ji yra girdėjusi kaip (duomenys neskelbtini) vadovas E. P. kalba su užsienio šalių piliečiais apie ginklų pirkimą, suprato, kad kalba apie ginklų pirkimą iš ginklų pavadinimų, tokių, kaip „(duomenys neskelbtini)“, rusiškų ginklų pavadinimų girdėjusi nėra. Su kuo E. P. apie tai kalbėjo, kokia kalba bendravo, kokiais vardais kreipėsi į pašnekovą, nežino, bet su pašnekovais kalbėjosi angliškai, rusiškai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. P. jai nėra pasakojęs iš kur faktiškai perka ir gabena ginklus, ką nurodo dokumentuose, kuriuos pateikia valstybinėms įstaigoms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. P. jai nėra pasakojęs apie tai kam parduoda ginklus ir ką nurodo dokumentuose, kuriuos pateikia valstybinėms įstaigoms. Po tai, kai buvo pasiūlyta tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore jai E. P. nepasakojo apie įmonės subtilybes, ryšius, ginklų pirkimo - gabenimo schemas apeinant tarptautines sankcijas, t.y. kad ginklai realiai perkami iš Rusijos Federacijos tačiau gabenami iš Kirgizijos. Jai nėra žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. P. ryšius su užsienio šalių piliečiais, jai nėra minėjęs su kokiais Rusijos Federacijos piliečiais vadovas bendrauja ir kokiais klausimais. E. P. rusiškai bendrauja su dauguma žmonių, todėl spręsti kokios šalies pilietis yra pašnekovas, ji negali. Taip pat ji negali įvardinti Rusijos Federacijos piliečių vardų, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. P. jai girdint minėjo. Jai pačiai neteko bendrauti su Rusijos Federacijos piliečiais dėl ginklų importo/eksporto. Jai neteko tvarkyti dokumentų, susijusių su muitinės procedūromis. Ji negirdėjo, kad E. P. minėtų tokius pavadinimus, kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kalbant su kitais asmenimis telefonu, išskyrus parduodamus ginklus, tokius, kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo paimti kratos metu. Jai teko parduoti ginklus, kurių pavadinimai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvoje buvo parduoti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Pirkėjai apie šių ginklų kilmės šalį ar iš kur buvo importuoti neklausinėjo. E. P. dabar bus komercijos direktorius ir bus atsakingas už bendravimą su klientais, pardavimais, sutarčių sudarymais, strateginiu planavimu, darbu su užsienio rinkomis, kontaktų užmezgimu, prekių pirkimu - pardavimu Lietuvoje ir užsienyje. Iki 2021-06-01 už dokumentų gavimą ir pateikimą valstybinėms įstaigoms, tame tarpe ir muitinei, dėl ginklų importo/eksporto buvo atsakingas tik E. P.. Nuo 2021-06-01 E. P. neturės teisės prisijungti prie leidimų sistemos informacinėje sistemoje. Šiuo metu prie šios sistemos leidimą prisijungti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės tik ji. L. G. pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Apie Europos Sąjungoje taikomas tarptautines sankcijas Rusijai dėl prekybos ginklais jai niekas nėra žinoma. (42 t., b.l. 32-34)

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad nežino dėl ko yra iškviestas liudyti. Šiuo metu dirbu logistikos vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo klientas. Prieš tai dirbo dukterinėje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo kolega A. jį parekomendavo, nes E. greičiausiai klausė kažkokio užklausimo pervežti oru ar autotransportu šovinius. Nuo kompanijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo jų tarpusavio bendradarbiavimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ perpirko visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jie toliau dirbo kaip nuo šitos įmonės. Su E. (P.) viskas buvo gerai, jis paskambindavo arba parašydavo el. paštu, kad yra kažkoks krovinys, ar tai sportiniai šautuvai, ar šoviniai ir reikia paimti iš (duomenys neskelbtini), „sumarkiruoti“ ir išsiųsti į kažkokią šalį, ką jie ir padarydavo – užsakydavo transportą, atsiveždavo, atitinkamai „sumarkiruodavo“ pagal visas taisykles, kad atitiktų lėktuvo reglamentus, ir išsiųsdavo. Iš E. pusės dokumentai buvo nepriekaištingi, būdavo visi policijos leidimai. Liudytojas rūpinosi tik eksportu. Jų logistika yra oras, jūra ir geležinkeliai, tarpininkauja šiek tiek ir autotransporte. Pagrinde eidavo visas eksportas, o jeigu dėl importo, tai jam reikėtų žiūrėti dokumentuose. Pas E. daugiausia buvo oro kroviniai. Neatsimena, kur siųsdavo tuos krovinius. Į Kirgiziją kroviniai buvo, keliaudavo lėktuvu Turkijos avialinijomis per Stambulą. Tarpinė stotelė būdavo Stambulas, nes iš Vilniaus nėra tokių lėktuvų, kas skraidintų tiesiai. Būdavo krovinių, kur veždavo per Prahą ir siųsdavo iš ten. Autotransportu nuveždavo į Prahą ir iš ten siųsdavo lėktuvu į Biškeką ar dar kažkokią šalį. Ar per Maskvą neskrisdavo, tai jeigu tais laikais dar skraidė „(duomenys neskelbtini)“, tai gali būti, kad skraidydavo, bet tai būdavo tik tranzitinis uostas, tas krovinys Rusijoje nenusileisdavo. Dėl importo procedūrų parodė, kad l E. buvo paprašęs kažkieno pagalbos, kad jis pervežtų krovinį iš Biškeko, bet bijo sumeluoti, ar tikrai buvo adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar E. P. buvo susijęs su jais, parodė, kad nežino jų sąsajų. Į klausimą, ar kontaktavo su kažkuo iš kirgizų įmonės „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad buvo kažkokia moteris ir vyras, bet vardų nepamena. Jo agentas organizavo visą krovinio paėmimą, forminimą ir pervežimą iki Vilniaus oro uosto. Pagarsina liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį dėl importo (t. 42, b. l. 24), liudytojas parodė, kad palaiko šiuos parodymus. R. yra jo agentas Kazachstane, ten viskas šalia, nes greičiausiai Biškeke neturėjo jokio agento, ir jam davė nurodymus susisiekti su M., sutikrinti to krovinio pervežimo galimybes, nurodė el. paštą ir telefono numerį, kad jis galėtų sukomunikuoti su pačiu siuntėju. Kokios problemos buvo su tomis licencijomis, tai negali pasakyti, kas buvo aname gale ir kaip jie išsprendė tą problemą, jis tik duodavo nurodymus atgabenti krovinį, o jam atsakydavo, ar gali atgabenti, jeigu gali, tai gabena, jeigu negali, tai negabena. Šis krovinys greičiausiai buvo atgabentas, tiksliai neprisimena, reikėtų žiūrėti dokumentus. Kokios tai buvo prekės pasakyti negali. Į klausimą, ar Biškekas buvo pirma ar tarpinė stotelė, jeigu įvyko pervežimas, tai jie tą krovinį atvežė, išmuitino greičiausiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su D., ir toliau nuvežė iki (duomenys neskelbtini) būstinės, o toliau nepasakys kur jis keliavo, ar E. net pats pasiėmė, nes būdavo pats E. atvažiuodavo paimti krovinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. P. krovinių gabenimo iš Rusijos nebuvo. Šiuo metu nepalaiko bendradarbiavimo ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. P., bendradarbiavimas nutrūko iš karto po šio įvykio. Mano vadovybės iniciatyva nutrūko bendradarbiavimas. Į klausimą: ikiteisminio tyrimo metu davėte dėl karinės technikos užklausos gabenimo iš Rusijos Federacijos, liudytojas parodė, kad gal ir buvo kažką užsiminęs E., bet jis negalėjo tokių krovinių vežti. Kuriuo metu apie tai buvo užsiminta, tai kažkuriame tame laikotarpyje, kai bendradarbiavo. Ką reiškia sunkioji karinė technika, nežino, gal tankai, gal mašinos kažkokios. Kodėl nesutiko apsiimti, tai yra ne jo darbo specifika, jis tokių krovinių neveža. Nežino, ar apskritai įmanoma tokius krovinius pargabenti. Atsakydamas į klausimą, ar prisimena pokalbį su E. P. dėl krovinių pervežimo per Baltarusiją ar Latviją, į Rusijos Federaciją, arba iš Rusijos į Lietuvą, kurį minėjo savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad galimai E. buvo užsiminęs, kad turi kažkokią įmonę Rusijoje, o dėl krovinių gabenimo, tai jie nevežė krovinių. Pagarsinus liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (t. 42, b. l. 25, trečia pastraipa), liudytojas parodė, kad juos palaiko. Nevežė tų krovinių. Tai buvo vienkartinis toks pasiūlymas. Nevežė, nes tai yra tiek jo, tiek ir įmonės nuostata, jie su Rusija tokiais klausimais (amunicijos ar karinės technikos) nedirba. Atsakydamas į prokuroro klausimus, liudytojas parodė, kad kai žiniasklaidoje viskas pasirodė, tai įmonė jam paskambino ir paklausė, kokie yra klientų įsipareigojimai, ar yra skolų, jis bandė susisiekti su E., telefonas buvo išjungtas, bet po kelių dienų susiskambino, gražiai paprašė E. sumokėti visas sąskaitas, jis sumokėjo ir viskas, paskui paaiškino, kad jų bendradarbiavimas čia ir nutrūksta. Nutraukti bendradarbiavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vadovybės sprendimas buvo. Nežino, dėl kokių priežasčių buvo toks sprendimas. Į klausimą: ar jų įmonė ankščiau bendradarbiavo su Rusijos Federacijos logistinėmis bendrovėmis, parodė, kad kai nebuvo jokių sankcijų, jie veždavo rūbus, avalynes. Į Rusiją šiaip krovinio pats nenuveši, neišmuitinsi ir nepristatysi, visi kroviniai važiuodavo iki oro uosto ir iki muitinės sandėlio, nes ten savi įstatymai, jie ten bejėgiai. Į klausimą: jums teko bendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežant ginklus, tai kaip vyksta visas procesas, parodė, kad kai krovinį pasiimdavo iš E., atsiveždavo pas save į sandėlį, ten jis iškviesdavo atitinkamą įmonę, kuri licencijuota sužymėti visus lipdukus ant krovinių, kurie yra pavojingi kroviniai. Šautuvai nepavojingi. Šaudmenys yra pavojingi kroviniai, nes sprogstamoji medžiaga, juos reikia labai tiksliai sužymėti, nes aviakompanijos kitaip neperveš to krovinio, ir viskas. Dokumentai iš E. visi buvo – leidimai, sertifikatai, licencijos, „invoice“. Kiekvienas krovinys buvo tvarkingas. Negali vežti to, ko neįdedi, negali išvykti su skirtingomis markiruotėmis, tai yra nusižengimas, niekas nerizikuos vežti kontrabandą. Kiekvienas krovinys yra tikrinimas oro uoste. Yra raudoni kanalai, juos patikrina, tai jeigu raudoname kanale jie pamato, kad tu veži pagal vieną serijinį numerį, o įdėjai kitą. Čia nesvarbu ar eksportas, ar importas. Atsakomybę neša tiek muitinės pareigūnai, tiek logistikos darbuotojai, tiek verslininkas, kuris vykdo prekybą. Jeigu be licencijos krovinys važiuotų, jis atvyktų į oro uostą ir važiuotų atgal. Į klausimą: kas atsispindi dokumentuose, ar ten atsispindi kas per ginklas, jo specifikacija, kilmės šalis, liudytojas negalėjo atsakyti, parodęs, kad jis jų stipriai nevartydavo, matydavo, kad yra policijos leidimas, toliau siųsdavau deklarantams, kurie jau nagrinėdavo. Deklarantė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, D., jis su D. dirba 14-15 metų. Į klausimą: dėl to pasiūlymo dėl sunkiosios technikos, koks šio pokalbio kontekstas, liudytojas parodė, kad tiesiog bendravo ir jis (E. P.) užsiminė, liudytojas pasakė, kad gali duoti agentų Rusijoje kontaktus, bet jis pats neveš to krovinio. Jie priklauso keliems tinklams, yra grupė agentų ir jis yra po visą pasaulį, jie aptarnauja visą pasaulį. Yra viena grupė, ir kita grupė, ir ten yra 150 agentų, nesvarbu, kad 150 šalių, bet, pavyzdžiui, Amerika, tai tame tinkle gali būti 20 Amerikos agentų. Jų įmonė garantuoja už to krovinio saugumą ir tikslų pristatymą adresatui. J. L. liudytojui nežinomas, N. girdėtas, kažkokį krovinį jam buvo parvežęs iš Amerikos, bet jis labai tikrinasi kainas, jis dėl kelių eurų bėga pas kitą ekspeditorių, tai su juo gal vieną krovinį tik yra pervežęs. V. R. jam nežinomas, L. M. taip pat nežinoma.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-10 liudytojas D. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, transporto srityje dirba apie 10 m. Pagal darbo funkcijas atlieka jūriniu, oro ir geležinkelio keliu gabenamų krovinių pervežimo organizavimą, o būtent gavęs užsakymą organizuoja prekių paėmimą iš tos šalies, kurioje jos yra ir atgabena iki paskirties, t.y. gavimo šalies. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma, maždaug 2018 - 2017 m. pradėjo dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė, maždaug prieš du metus jis oficialiai pradėjo dirbti šioje dukterinėje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo kolega A. Š. jį rekomendavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. P. ir nuo to momento jie dirba kartu. Būtent jį rekomendavo, kadangi jis užsiima oro keliu gabenamų prekių transporto organizavimu. Kokie santykiai yra E. P. ir A. Š. nežino, greičiausiai darbiniai. Ar yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis su šiuo klientu nežino, greičiausiai tokia sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri šiuo metu yra veiklos nevykdo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2019 m. buvo teikiamos apytiksliai 10-30 krovinio pervežimo paslaugų. Užsakymai teikiami telefonu, t.y. jam paskambina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. P. ir pasako, kad po poros dienų bus reikalinga pervežti krovinį, visais atvejais kroviniai būdavo šoviniai ir šaunamieji ginklai. Visais atvejais užsakymus pateikdavo tik E. P. Gavęs tokį užsakymą, jis pradėdavo organizuoti šių prekių gabenimą, t.y. eksporto procedūrą, o būtent organizuodavo transportą, kuris paimdavo prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) esančio sandėlio ir jas nugabendavo į sandėlį arba gabendavo į perkrovimo stotelę (pirminę išvykimo vietą - oro uostą). Kartais prekes atveždavo pats E. P., į sandėlį esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šoviniai vyksta per jų sandėlį, nes ant kiekvienos šovinių pakuotės yra klijuojama etiketė, kurioje turi būti nurodytas siuntėjas, gavėjas. Šiame sandėlyje krovinys yra paruošiamas pavojingo krovinio gabenimui. Tuomet krovinys yra supakuojamas ir gabenamas sausumos keliu iki pirminės stotelės - oro uosto (Vilniaus arba Prahos), iš kurio prekės toliau keliauja į galutinę prekių, gavimo vietą. Liudytojo įsipareigojimai pagal užsakymą yra nugabenti krovinį nuo kliento durų arba sandėlio iki gavėjo oro uosto t.y. Biškeko (Kirgizija). Krovinys keliauja nuo sandėlio iki pirminės stotelės, tuo atveju jei iš Vilniaus oro uosto tuomet krovinys skenda į tarpinę stotelę Istambulą, tada į Biškeką (Kirgizija), jei krovinys vyksta iš Prahos tuomet skrenda į Šeremetevą (Rusija) ir į Biškeką (Kirgizija). Lėktuvui su kroviniu nusileidus jo įsipareigojimai pagal užsakymą pasibaigia. Krovinio dokumentus, tokius, kaip sąskaitą-faktūrą, policijos išduotą leidimą eksportuoti ginklus arba šaudmenis, taip pat krovinio gavėjo gautą leidimą importuoti šias prekes, t.y. ginklus, šaudmenis, E. P. jam atsiunčia elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) į jo darbinę elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), šiuos dokumentus jis persiunčia deklarantei D. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau dokumentų originalus jam perduoda asmeniškai E. P. arba šie dokumentai yra perduodami krovinio vairuotojui.

Importo procedūrų buvo 2 arba 3. Maždaug prieš metus ar du į jį kreipėsi E. su prašymu atvežti krovinį iš Biškeko į Vilnių, koks krovinys tiksliai nurodyti negali, tačiau tai buvo ginklai arba šaudmenys. Tuomet jis kreipėsi į partnerį esantį Kazachstane, vardu R., kad pastarasis organizuotų krovinio atgabenimą iš Kirgizijos į Vilnių ir pateikė jam siuntėjo, t.y. M. iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresus, t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir jos kontaktinį telefono numerį, kuris yra (duomenys neskelbtini), bei vadybininko A. (duomenys neskelbtini), kuriuos liudytojui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. P.. Dėl šio pervežimo į jį kreipėsi, dėl to, nes šis krovinys buvo „pastrigęs“ oro uoste arba muitinės sandėlyje, esančiame Biškeke, ir buvo problemos šį krovinį atgabenti į Lietuvą, dėl to į jį kreipėsi E. su prašymu organizuoti šio krovinio atgabenimą iš Biškeko į Vilnių. Mano, kad kilo problemos dėl jo atgabenimo, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ M. krovinio vežėjas galimai neturėjo tinkamos licencijos arba buvo kilusios kitos su kroviniu susijusios problemos, kurių liudytojas įvardinti negali. Pagal apklausos metu pateiktas 2019-01-15 (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą Nr. 0015401 ir Nr. 0015400 gali paaiškinti, kad jos buvo išrašytos už importo procedūros atliktus formalumus, o būtent už importo deklaracijos įforminimą per muitinės tarpininką. O būtent už tokius veiksmus: siuntėjas atsiuntė krovinį gavėjui (duomenys neskelbtini), krovinys fiziškai atvyko į Vilniaus oro uosto „Baltic air logistics“ terminalą (Balt-cargo), E. P. atsiuntė krovinio dokumentus arba liudytojui arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantei D., kam konkrečiai šiuo metu neatsimena, ir atlikus importo formalumus, t.y. užpildžius importo deklaraciją ir ją išsiuntus, bei informavus krovinio gavėją, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių E. P. bei terminalą apie tai, kad importas yra įformintas ir krovinį jau galima atsiimti. Tuo pačiu informavo terminalą kas atsiims krovinį, nurodydamas vežėjo pavadinimą arba fizinio asmens duomenis bei transporto priemonės registracijos numerius. Krovinį iš terminalo pasiėmė E. P. arba vežėjas arba oro uosto terminalo samdytas vežėjas. Į užduotą klausimą, ar yra gavęs pasiūlymų iš E. P. dėl prekių atgabenimo iš Rusijos Federacijos, atsakė, kad pasiūlymas pokalbio forma buvo apie tai, E. jo klausė, ar galėtų suorganizuoti sunkiosios karinės technikos atgabenimą iš Rusijos, Kazachstano ar kitų trečiųjų šalių, tačiau liudytojas jam paaiškino, kad ne, kadangi pagalvojo, kad tai gali būti nelegalu. Į užduotą klausimą kodėl pagalvojo, kad ši siūloma veikla yra nelegali, atsakė, kad išgirdus, kad tai yra karinė prekė ir žinant kokia yra politinė situacija su trečiosiomis šalimis. Į užduotą klausimą, ar yra gavęs pasiūlymų iš E. P. dėl prekių gabenimo į Rusijos Federaciją, atsakė, kad jis visuomet turi labai daug idėjų ir siūlymų, todėl labai sunku atsakyti ką konkrečiai ir kada E. P. siūlo. Atsimena, kad E. P. į jį kreipėsi dėl transporto paslaugų, susijusių su jo įmone Rusijoje. O būtent, 2021 m. pavasarį, vyko pokalbis su E., kai pastarasis atvežė krovinio eksporto dokumentus į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu E. P. jam paaiškino, kad gali būti krovinių pervežimai per Baltarusiją arba Latviją į Rusijos Federaciją arba iš Rusijos į Lietuvą, kokių konkrečiai prekių ir krovinių nesakė, bet jis suprato, kad tai yra ginklai ir/ar karinė technika. Tuomet jis E. P. pasakė, kad gali pasiūlyti kolegas, dirbančius Rusijos Federacijos rinkai, kurie galės padėti dėl šių krovinių gabenimo, tačiau E. P. pasakė, kad tokių kontaktų nereikia, kadangi E. P. turi savo įmonę Rusijos Federacijoje. Kuo įmonė užsiima ir kas vadovauja jis nežino. Taip pat nepamena, ar įmonė jau veikianti ar tik planuoja įsteigti. Į užduotą klausimą, kaip vyksta bendravimas su E. atsakė, kad per programėlę Viber, kai jis skambina paprastu telefonu E. P. tiesiog neatsiliepia, todėl visuomet su juo bendrauja šia programėle. (42 t., b.l. 23-25)

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad dirbo buhalterinės apskaitos įmonėje, kuri buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Jos pareiga buvo suvesti dokumentus, paskaičiuoti atlyginimus, išmokėti atlyginimus, teikti valstybės institucijoms ataskaitas, teigti mokėtinų sumų sąrašą. Tiksliai neatsimena, kada pradėjo bendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet galimai 2012-2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo jų ofisas. Ji ten ateidavo tik dokumentus suvesti, nes būdavo prašymas iš vadovybės, kad nesineštų jų į savo biurą, tai ji ten sėdėdavo, suvesdavo dokumentus (kokius 2 - 3 pusdienius per savaitę). Be šitos įmonės dar kitų įmonių turėjo. Ji atsiskaitydavo direktoriui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo E. P.. E. P. samdė apskaitos įmonę, o ją įgaliojo apskaitos įmonė. Buhalteriją tvarkė iki 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė ginklų prekyba, gal dar kažkas buvo, neatsimena. Ir mažmeninė, ir didmeninį prekyba buvo. Negali įvardinti jų klientų, neatsimena. Jie prekiaudavo su ES šalimis, o iš ne ES šalių, tai gal su Kirgizija dar prekiaudavo. Kirgizijos įmonių neprisimena. Į klausimą: ikiteisminio tyrimo metu nurodėte Kirgizijos įmones, su kuriomis prekiavo, tai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ir „(duomenys neskelbtini)“, ar kažką daugiau sako tos įmonės, liudytoja parodė, kad pavadinimai girdėti. Vykdavo ir pirkimai, ir pardavimai (per banką). Be Kirgizijos įmonių, daugiau trečiųjų šalių įmonių, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo prekybą, neprisimena. Kas organizuodavo prekių pirkimus, pardavimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kirgizais, tai ji tik suvesdavo dokumentus, kuriuos jai paduodavo. Neatsimena, ar buvo bendradarbiavimas su Rusijos įmonėmis. Nebūdavo grynais pinigais įnešama į kasą, nors tiksliai negali pasakyti. Į klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apmokėjimai būdavo vykdomi per banką, kartais grynais, liudytoja parodė, kad galimai kartais ir grynais, dabar negali pasakyti. Į klausimą: dar nurodėte, kad „maždaug 2019 m. E. paprašė, kad išrašyčiau sąskaitas pardavimui ir pinigų priėmimo kvitus, maždaug po 9000 EUR trims Rusijos piliečiams, kurių pavardžių dabar neprisimenu“, liudytoja parodė, kad per tiek laiko neprisimena. Nežino, ar galėjo taip liudyti, tada buvo labai susijaudinusi. Teoriškai buvo įmanomas grynųjų pinigų įnešimas į kasą, bet čia pavieniai atvejai (gal buvo vienas atvejis), bet tikrai neatsimenu kada. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena, kas ten tiksliai buvo, nes ji tik dokumentus suvedinėjo. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo. Pas ją buvo atlikta krata, paėmė du kompiuterius, spausdintuvą, mobilų telefoną, bet po to grąžino tuos daiktus. Į klausimą: ar ji, kaip įmonės buhalterė, darydavo pavedimus, liudytoja parodė, kad darydavo atlyginimų pavedimus, o dėl kitų, tai pagal nurodymus darydavo. Ji pateikdavo sąrašus skolų ir jai sakydavo, kam iš šitų skolų daryti pavedimus. Į klausimą: ar kitoms įmonėms už prekių pirkimus darydavo tokius pavedimus, liudytoja parodė, kad darydavo, kuriuos nurodydavo. Ji pasirašydavo tuos pavedimus ir paleisdavo į banką. Pagarsinus liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (t. 42, b. l. 58), liudytoja parodė, kad atsimena, kad ji duodavo surašytą pagal tuos suvestus dokumentus, kam reikia daryti pavedimus. Į klausimą: ar buvo pas ją sąskaitų, išrašytų Rusijos Federacijos įmonės, ar Kirgizijos, liudytoja parodė, kad nepameną. Ar man pačiai teko bendrauti su Kirgizijos kolegomis, tai su Kirgizijos buhaltere skolas derindavo, vardo jos neatsimena, bet jos susirašydavo buhalteriniais klausimais, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-01 spec. liudytoja A. G. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhaltere. Šios įmonės vadovas yra jos sūnus D. G.. Įmonė teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Maždaug nuo 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent asmeniškai ji, teikia buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra E. P., kurį ji pažįsta nuo 2008-2009 m., kuomet kartu dirbo bankrutavusioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jai yra žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima ginklų, šaudmenų ir įvairios su tuo susijusios amunicijos prekyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji tik tvarko finansinę dokumentaciją, t.y. tinkamai fiksuoja pirktas, parduotas prekes, tikslu sekti įsiskolinimus, daryti balansus, daro periodinius mokėjimus Sodrai, atlyginimams išmokėti, kitiems mokesčiams padengti. Visas buhalterines operacijas ji daro E. P. pateiktų dokumentų pagrindu, nesigilindama į sandorių esmę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 6 darbuotojai - L. M., direktoriaus pavaduotoja, V. Z., valytoja, R. Z., vadybininkas, L. G., vadybininkė, S. V., dizaino specialistė, ir pats E. P., direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinė yra (duomenys neskelbtini). Visa buhalterinė dokumentacija laikoma įmonės būstinėje. Pati asmeniškai įmonės būstinėje pasirodo kartą į savaitę, suveda pirminius pardavimus ir pirkimus, banko išrašus. Visą kitą darbą daro iš namų. Karantino laikotarpiu nuo 2020 m., reikiamus dokumentus jai į namus atveždavo kas nors iš įmonės darbuotojų, kadangi dėl pandemijos dirbo iš namų. Pats E. jai į namus niekada jokių dokumentų nevežė. Iš jai pateikiamų pirkimo-pardavimo dokumentų ji matė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo prekybą su įvairių šalių įmonėmis – Estijos, Vokietijos, Bulgarijos, Lenkijos, taip pat ir fiziniais asmenimis iš Vokietijos, Lietuvos. Tai buvo prekių pirkimo ir pardavimo sandoriai. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo verslo santykius su Kirgizijos įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) ir „(duomenys neskelbtini)“. Šioms įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo prekes, taip pat ir pirko iš tų pačių įmonių. Tačiau kokios tai buvo prekės, tai yra kokios rūšies ginklai, šaudmenys ar amunicija, ji tiksliai nurodyti negali, kadangi tvarkydama ataskaitas jas vedė į vieną eilutę - „Prekės“. Ji vieną kartą, maždaug 2018 m. pabaigoje kalbėjo su „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere apie atsiskaitymų likučius, tačiau tai buvo nereikšmingas pokalbis, tiksliai jo atkartoti negali. Visus reikalus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkamų ir parduodamų prekių gabenimo organizavo pats E. P. Apmokėjimai buvo vykdomi per banką, kartais grynais. Visus finansinius duomenis tinkamai suvesdavo į programą. Kokios įmonės teikė prekių transportavimo paslaugas pasakyti negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini) nuomoja patalpas Švenčionyse, tikslaus adreso nežino, šiose patalpose niekada nebuvo. Kas mėnesį už šių patalpų nuomą, skirtų ginklų sandėliavimui, UAB (duomenys neskelbtini)“ mokėjo 1500 EUR. Kaip minėjo anksčiau, ji darė tik tam tikrus pavedimus - atlyginimus, mokesčius. Už kitus pavedimus atsakingas pats E. P.. Ji tik suvesdavo jo atliktus pavedimus į sistemą. Neprisimena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darytų pavedimus Rusijos Federacijos įmonėms ar fiziniams asmenims. Pati asmeniškai tokių pavedimų niekada nedarė. Apie E. santykius su Rusijos piliečiais gali pasakyti tik tiek, kad maždaug 2019 m. E. paprašė, kad išrašytų sąskaitas pardavimui ir pinigų priėmimo kvitus, maždaug po 9000 EUR trims Rusijos piliečiams, kurių pavardžių liudytoja dabar neprisimena, tačiau šie dokumentai saugomi įmonės būstinėje. Taip pat gali pasakyti, kad Rusijos piliečiui pavardė V., vardo neprisimena, maždaug 2018 ar 2019 m. buvo nuomojamas butas maždaug 3 mėnesių laikotarpiui. Tai patvirtinantys dokumentai taip pat saugomi įmonėje. Be to, kartais E. pateikdavo viešbučių sąskaitas apmokėjimui, paaiškindavo, kad viešbučiuose buvo apgyvendinami UAB „(duomenys neskelbtini)“ svečiai. (42 t., b.l. 57-59)

2021-06-01 atliktos kratos A. G. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (13 t., b.l. 72-75) ir transporto priemonėje – automobilyje „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) (13 t., b.l. 185-188)

Kratų metu paimti objektai buvo apžiūrėti daiktų apžiūros metu. (13 t., b.l. 91-94; 13 t., b.l. 157-160; 13 t., b.l. 179-181)

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. V. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini); šiuo metu ten nebedirba. Tuo metu buvo atsakingas už fizinių ir juridinių asmenų prašymus, kuriais prašoma importuoti, eksportuoti ginklus, taip pat jam buvo priskirtos kitos funkcijos, susijusios ne tik su ginklų, bet ir su pirotechnikos apyvarta, asmens ir turto apsaugos licencijavimu. Policijoje dirbo 27 metus, Licencijavimo skyriuje 22 metus. Buvo reorganizacija ir savo noru 2023 m. rugsėjo mėnesį išėjo, jau buvo pensija. Įmonė per e. policija portalą pateikia elektroninį prašymą, yra sukurta sistema, per kurią yra pateikiami tiek importo, tiek eksporto prašymai. Kalbant apie importą, įmonė, pateikdama prašymą, užpildo savo duomenis, iš ko importuojama arba eksportuojama (įmonių duomenys), pridedamos sąskaitos faktūros. Jeigu tai yra eksportas, tai pridedami tos šalies leidimai, kad šalis sutinka, kad būtų importuotos tos prekės, ir žyminis mokestis. Gavę tuos prašymus, jie sutikrina duomenis, pasižiūri, kad tai nebūtų A kategorijos ginklai, nes Lietuvoje draudžiama importuoti ir eksportuoti šiuos ginklus, ir el. paštu išsiunčia visą prašymo medžiagą į Užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) kontaktinį el. paštą. Pagal Ginklų vežimo nutarimą ir pagal nutylėjimą yra 5 dienos, ir arba atsako, jeigu prieštarauja, o jeigu neatsako, yra laikoma, kad neturi prieštaravimų. Tada jis paruošia leidimą ir sprendimo priėmimo skyriaus viršininkui arba kitam įgaliotam pareigūnui, tai kiek pamenu gali būti valdybos viršininkas ir skyriaus viršininko pavaduotojas, bet dažniausiai skyriaus viršininkas (A. Č.) sprendimus priima. Į klausimą, kiek žmonių peržiūri tą prašymą, parodė, kad pirmas jis, tada antras yra URM darbuotojas ir trečias yra skyriaus viršininkas. Parašas yra skyriaus viršininko. Pagal kokį reglamentavimą atsiranda URM funkcija, tai yra Vyriausybės nutarimas Nr. 739 „Dėl ginklų vežimo“ ir nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio yra daryti pakeitimai ir jie yra įpareigoti siųsti URM. Nors su URM jie dar nuo 2014 m. konsultuodavosi telefonu, el. paštu, nors ir neturėjo to įgaliojimo, bet matydami kai kuriuos klausimus derindavo. Nebuvo tokių atvejų, kad be konsultavimosi būdavo išduodamas leidimas. Neatsimena su kuo kontaktavau iš URM, nes žmonės irgi keitėsi, paskutinis vyras kažkoks buvo. Tie patys žmonės ir Strateginių prekių kontrolės komisijoje, tai ir jų skyriaus viršininkas atstovauja. Jeigu negauna atsakymo iš URM, tai reiškia galima, o jeigu sureaguoja, tai rašo neigiamą išvadą ir leidimas būdavo neišduodamas. Jie vadovaujasi ir Vyriausybės nutarimu dėl ginklų vežimo, tai URM vadovaujasi tuo pačiu nutarimu, nes jie buvo įgalioti. Jie URM siųsdavo viską, visus failus, kas būdavo pridėta prie prašymo. Kokius duomenis reikia suvesti per e. policija, tai savo duomenis įmonė įveda, jeigu kalbama apie eksportą, tai importuotojo duomenis (kitos šalies įmonės duomenis) ir ginklų duomenis - modelis, kalibras, gamintojas, kiekis. Kiek pamena, nėra kilmės šalies, t. y. jie neturėdavo patikrinti kilmės šalies. Atsakydamas į klausimą dėl importo ir eksporto skirtumų trečiųjų šalių ir ne trečiųjų šalių, liudytojas parodė, kad importas, eksportas yra trečiosios šalys, o jeigu yra ES, jeigu įvežama į Lietuvą, tai vadinasi yra išankstinis sutikimas vežti ginklus, o jeigu iš Lietuvos į ES šalį, tai leidimas vežti ginklus, ten supaprastina procedūra. Atsakydamas į klausimą dėl jo pateiktų dalies susirašinėjimų su URM darbuotojais (t. 42, 12-19), liudytojas parodė, kad tie, kurie el. laiškai buvo išlikę, tai viskas buvo tyrėjams pateikta (čia tiek, kiek išliko, nes pagal jųvidines policijos procedūras ir jų informatikai žiūrėjo, nebuvo galimybės atkurti daugiau, jie nėra saugomi visą laiką; t. y. kuriuos turėjo, viską pateikėme). Atsakydamas į klausimą, kad pagal užklausas matyti, kad būdavo paminėtą, kad ankščiau buvo išduotas leidimas, liudytojas parodė, kad jie ne tik el. paštu bendravo, prieš tai būdavo, kad pasiskambindavo. Tokiu būdu bendradarbiavo.

Pagarsinus el. laišką – atsakymą iš URM (t. 42, b. l. 17), liudytojas parodė, kad iš konteksto jis supranta, kad pritaria. Jo nuomone, URM turėtų pasakyti, kad yra reeksporto galimybė ir gal neišduoti, po to tas ir buvo po 2022 m., pozicija pasikeitė kardinaliai. Kaip reaguodavo dėl tų rizikų, tai kadangi pradžioje parašyta, kad reikia laikytis nuosekliai, tai išduodavo leidimą. Į klausimą: o jeigu nėra pirmo sakinio, ar būdavo tokių atvejų, kad tiesiog atkreipdavo dėmesį, kad yra rizika, ar jie atlikdavo papildomus patikrinimus, liudytojas parodė, kad dažniausiai, jeigu būdavo dėl kitų įmonių, tai jeigu kelia abejonių, tai tiesiog neišduodavo (leidimo). Jeigu iš URM gauna atsakymą, kad draudžiama arba negalima, tai rašo neigiamą sprendimą, išvadą ir leidimai būdavo neišduodami. Ginklų, šaudmenų gamintojas prašyme turėdavo būti nurodomas. Neatsimena, ar būdavo tokių atvejų, kai nenurodomas gamintojas ir būdavo išduodamas leidimas. Kiek pamena, fizinis ar juridinis asmuo prašymą lyg ne visada galėdavo pateikti, jeigu kažkurie laukai buvo nustatyti kaip privalomi, nes sistema yra viena, o pas juos įkrenta dar į kitą sistemą, e. policija yra per kurią pateikia, o įkrentą į policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą, tai jos skaitėsi atskiros. Tos pusės, kur fizinis ar juridinis, jie jos nemato, tiesiog žmogus arba įmonė identifikuoja save per banką, el. parašu ir tad užpildo. Pagrindiniai laukai berods yra privalomi, jų neužpildžius sistema neleis prašymo pateikti. Negali pasakyti, ar ginklų, šaudmenų gamintojas buvo privalomas laukas, bet tie duomenys būdavo sąskaitoje faktūroje, kitos šalies importo leidime, tai visi tie duomenys būdavo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisimena. Į kokias trečiąsias šalis ši įmonė importuodavo, eksportuodavo, daugiausiai prašymų buvo į Kirgiziją (importas arba eksportas). Kokie ginklai buvo, tai buvo B arba C kategorijos ginklai. Įvairių gamintojų buvo, britų ar ES šalių gamybos. Buvo rusų gamintojų. Iš patirties pasakius, dėl „(duomenys neskelbtini)“, tai ir ES yra keli fabrikai, kurie gamina tuos pačius „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu parašyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ iš Kirgizijos, tai jie negali žinoti, kad čia tikrai iš Rusijos (jie ir nežinodavo kilmės). Viską, ką jie gaudavo iš įmonių, viską pateikdavo URM. Negali atsakyti, kiek įdėmiai A. Č. tuos pateiktus prašymus žiūrėdavo. Į klausimą, kiek jiems buvo suteikiama laiko išnagrinėti pateiktą prašymą, liudytojas parodė, kad pagal Vyriausybės nutarimą yra nustatytas darbo dienų skaičius, tiksliai nepasakys kiek, gal dvi savaitės, yra procedūroje numatyta per kiek atliekami veiksmai. Ne, nebūdavo, kad mėnesiais užlaikoma buvo. Su muitinės tarpininkais nebendradarbiaudavo, per tiek metų tarnybos būdavo parašydavo iš „Lietuvos pašto“ ir paklausdavo ar tai priskiriama ginklui, tai kartais susirašinėjimas el. paštu būdavo, ar skambučiai būdavo, ta pati muitinė, pasienio punktai irgi, būdavo visokių situacijų. Yra buvę, kai muitinė pradeda tyrimą ir oficialiai užklausia, tai oficialiai ir atsako. Jeigu el. paštu užklausdavo, tai el. paštu arba telefonu atsakydavo. Taip nėra buvę, kad iš anksto klaustų, o tik po to pateiktų dokumentus.

D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinomi. Jeigu yra buvęs kažkoks el. laiškas parašytas, neprisimins, nes per dieną daug prašymų būdavo. Į klausimą – ar būdavo užklausų jiems iš muitinės tarpininkų ar kitų asmenų dėl ginklų įvežimo į Lietuvą iš Rusijos, liudytojas parodė, kad yra dėl fizinių asmenų klausę. Pagal reglamentavimą, kas liečia fizinius asmenis, tai lyg ES po 2014 m. fiziniam asmenims ar į medžioklę, ar į sporto varžybas leisdavo važiuoti su leidimais. Pagarsinus el. laišką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 19, b. l. 17), į klausimą, ar reagavo į šį laišką, liudytojas parodė, kad turėtų būti ir atsakymas į laišką, dažniausiai tokiais atvejais draudžiama. Būdavo neaiškios muitinės nuostatos, ar tai skaitosi, kad į Lietuvą įvažiuoja, ar tik sandėliai, kitą kartą nukreipdavo į muitinę paklausti, nes muitinės procedūros ne jų kompetencija. Dažniausiai sakydavo, kad tai draudžiama. Į klausimą - ar atsimena laikotarpį, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipdavosi dėl leidimų, kokiais kiekiais ir ką gabendavo, liudytojas parodė, kad leidimai yra vienai ginklų, jų dalių, ar šaudmenų partijai, tai yra jie yra vienkartiniai; kiekių neatsimena, bet tai nebuvo vienkartinis prašymas, tikrai buvo keletas.

Atsakydamas į klausimą: ar buvo įmanoma išduoti leidimą, nenurodžius, neatskleidžiant ginklų, jų dalių ir šaudmenų identifikuojančių duomenų, liudytojas parodė, kad iš kaltinamojo akto supranta, kad turbūt tyrėjai žino, kad iš ten pirko ir apeinant sankcijas vežė per kitą šalį, jie šito nežinojo. Jie neturėjo pareigos patikrinti reimporto ar reeksporto, ir tai nėra įmanoma. Kas liečia tas sankcijas, yra ES apibrėžta data nuo kada pagaminti tie ginklai, jeigu tai būtų 70-ųjų, tai vėl kitaip traktuojama, tuo labiau, kad ES po 2014 m. ir net po 2022 m. ta prekyba vyksta. Jeigu iš Vokietijos perka, ten yra didžiuliai didmenininkai, tuo metu (po 2022 m.) buvo galima įsigyti tuos pačius ginklus. Po karo pradžios jis pasižiūrėjo internete ir rado Vokietijoje, Prancūzijoje tą patį modelį, gamintoją įvedi ir viskas. Kažin ar dabar Vokietijoje nerastų, kad yra prekyboje tų ginklų (past. – rusiškų). Žino, kad fabrikai yra Lenkijoje, Rumunijoje (iš bendros praktikos žino, kad net ir modelį tą patį naudoja). Į klausimą: ar prašymuose buvo nurodyti duomenys, kad ginklai galėjo būti pagaminti Lenkijoje, liudytojas parodė, kad nebuvo nurodyta. Į klausimą: draudimai iš Lenkijos, Rumunijos įvežti į Lietuvą tuos ginklus yra pasikeitę ar ne, liudytojas parodė, kad niekas nepasikeitę, nes skaitosi, kad ES pagaminta. Kilmės šalis traktuojama kaip ES.

Atsakydamas į prokuroro klausimą, kad gavę prašymą jie matydavote tuos ginklų modelius, ar atlikdavo kokį nors patikrinimą, liudytojas parodė, kad jie daugiau žiūrėdavome, kad tai nebūtų A kategorija. Tai žiūrėdavo naudodamiesi internetu, tai pagal foto nuotrauką, pagal aprašymus, nes foto nuotraukose matosi, ar yra automatinis rėžimas, ar nėra. Foto nuotraukas gaudavo iš interneto patys, savo iniciatyva. Į paiešką įvesdavo pavadinimą, modelį, kalibrą. Jeigu buvo importuojamos, eksportuojamos „(duomenys neskelbtini)“, tai įvedi „(duomenys neskelbtini)“ modelį ir užtenka. Tas procesas tik taip ir vykdavo, jie tai darydavo savo iniciatyva. Pas juos nėra nustatytos procedūros kaip kitose šalyse, kad reikia atvežti du vienetus, tada atiduoti ekspertams, jie patikrina ir pasako. Be to, dar pažiūrėdavo įmonę, ar tokia toje šalyje yra, kiek internetas leidžia, nes jų galimybės (patikrinti) ribotos. Neprisimena, ar būdavo nurodytas ginklo gamintojas tuose aprašymuose, kiek pamena, turi būti nurodytas. Iš gamintojo tikėtina galima spręsti apie kilmės šalį. Jie tuos duomenis siųsdavome į URM ir iš jų laukdavome atsakymo, nes pagal tuo metu galiojusį Vyriausybės nutarimą, nebuvo įrašyta, kad iš tokios kilmės šalies būtų draudžiama išduoti leidimus eksportuoti ar importuoti ginklus. Vyriausybės nutarimas, kuris reglamentuoja leidimų išdavimą, yra numatyta kada išduodamas arba neišduodamas, tokios pareigos policijai vertinti kilmės šalį, nebuvo. Nes jeigu perkant pagal kilmės šalį, tada net iš ES nebūtų galima, nei iš Lenkijos, nei iš niekur atvežti. Kaip supranta kilmės šalį, tai jeigu fabrikas, kuris stovi Rusijoje ir gamina, tai reiškia kilmės šalis Rusija.

Į klausimą: ar matė tą sistemą iš vartojo pusės, kur vartotojai užpildo prašymą, liudytojas parodė, kad nematė, mes ir neprivalo to matyti, jiems svarbiausia kas įkrenta į policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą. Yra buvę neigiamų atsakymų iš URM (gal 2-3 kartai), dėl reeksporto galimybės buvo. Būdavo, kad nurodydavo, kad prieštarauja, URM Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatą, berods 17 str. kažkurią dalį, ir tuo vadovaujantis jie duodavo neigiamą išvadą. Buvo tiek importo, tiek eksporto atvejų, bet konkrečių pavyzdžių neatsimena.

Į klausimą: ar keitėsi reguliavimas po karinių veiksmų pradžios, liudytojas parodė, kad taip, reguliavimas keitėsi, pernai buvo visiškai nauja Vyriausybės nutarimo redakcija, ir jis dažnai buvo keičiamas. Konkrečiai dėl draudimų importuoti, eksportuoti tai nebuvo. Nuo 2019 m. rugpjūčio atsirado pareiga derinti prašymus su URM, ankščiau buvo su Ginklų fondu.

Atsakydamas įgynėjo klausimą, ar draudimas galioja šaliai, ar gaminiui, liudytojas parodė, kad dar yra atskiras Vyriausybės nutarimas, kur šalys yra išvardintos, kur draudžiamas eksportas, importas, tai ten yra šalys apibrėžtas. O draudimas gali būti tiek gaminiui, tiek šaliai. Pavyzdžiui, jeigu veža „A“ kategorija, tai draudžia, net ir turėti negali, bet jeigu pateiks prašymą, kad norime automatus vežti, kad ir į Lenkiją, tai ne, negalima, tai tada gaminiui galioja, o jeigu šalis ir dar ta, kuri pakliūva į išvardintų šalių nutarimą, tai tada šalis. Į klausimą - dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, jūs minėjote, kad buvo nurodyta, kad į Kirgiziją, tai vis tiek yra procedūrinis reikalavimas prieš tai pateikti prašymą, ar jie su muitinės tarnybomis bendradarbiauja, parodė, kad šiuo atveju leidimą muitinei įmonė pateikė ir ten atliekamos procedūros. Į klausimą: kuri yra pagrindinė įstaiga, kuri nustato tą kriterijų, kas lemia leidimo išdavimą arba ne, liudytojas parodė, kad tai lemia Vyriausybės nutarimas Dėl ginklų vežimo, o už leidimų išdavimą ar neišdavimą atsakingas Policijos departamentas. Šiuo atveju buvo išduotas leidimas. Tame pačiame nutarime yra nurodyta procedūra, kad reikia derinti su URM, tas buvo atlikta, neigiamos išvados nebuvo gauta, ir jie išdavė leidimą. Įmonė turi licenciją veiklai, turi tinkamas patalpas (yra išduodamas atskiras leidimas laikyti ginklus), tai tos procedūros buvo išlaikytos. Į klausimą, ar buvo tokių atvejų, kad ne URM, o VSD atsiųsdavo pranešimą, ar informuodavo Policijos departamentą dėl tam tikrų grėsmių išduoti ar neišduoti, liudytojas parodė, kad tokių atvejų nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju nieko nebuvo. Procedūrinė įstaiga yra URM. „(duomenys neskelbtini)“ visokia gali būti - ir automatinė, ir ne. Su URM darbuotojais bendraudavo ir telefonu, ir el. paštu, pas juos irgi keitėsi žmonės, tai tada tas, kas išeidavo, jiems pranešdavo, kad keičiasi žmogus, ir informuodavo, kas bus atsakingas. Į klausimą: ar viskas vyksta taip pat, kaip vyko – ta licencijuota ginklų prekyba, parodė, kad taip (nors dabar atitolęs nuo to, bet mano, kad vyksta intensyviai prekyba). Į klausimą: jeigu „(duomenys neskelbtini)“ ar kitas gaminys jau yra ES teritorijoje, tai gamintojas kaip ir nėra toks aktualus, pats gaminys yra aktualus, parodė, kad ES yra laisvės prekių judėjimas, kas yra legaliai parduodama, tą gali legaliai ir nusipirkti, tai jeigu kažkurioje šalyje yra, tai jokių problemų. Į klausimą, ar licencijavimo valdyba tikrina per muitinės tarnybą, ar gauna duomenis, liudytojas parodė, kad jie neturi priėjimo prie muitinės informacinės sistemos, bet jeigu reikia, jie skambina ir susisiekia. Šiuo atveju (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) nesusisiekė. Buvo pranešimas iš muitinės tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o iki tol nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-16 liudytojas G. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apie 20 m. Pagal darbo funkcijas nagrinėja įmonių prašymus susijusius su licencijavimu bei juos išnagrinėjęs teikia viršininkui dėl sprendimo priėmimo. Į užduotą klausimą kokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė prašymus importui iš trečiųjų šalių, kokius duomenis pateikė, kaip vyko tikrinimas, ar tokie ginklai gali būti importuojami, atsakė, kad prašymai teikiami elektroniniu būdu, juos reikia pildyti e-policija sistemoje ir kuomet jau pats prašymas yra priimtas, jis atsiduria PLVIS (Policijos licencijuojamos veiklos informacinė sistema) sistemoje. Šiame prašyme yra nurodyti privalomi laukeliai, kuriuos yra būtina užpildyti, šie duomenys yra pildomi e-policija sistemoje. Prašymui išduoti leidimą importuoti ginklus reikia užpildyti nustatytą formą, kurioje reikia nurodyti eksportuotojo duomenis, ginklų, kuriuos ketinama importuoti, gamintoją, modelį, rūšį ir jei yra žinomas ginklo numeris. Jis tokios formos, t.y. pildomo prašymo nemato, pats asmeniškai gauna jau užpildytą prašymo formą, kurioje nesimato tų duomenų, kuriuos pildo prašymo teikėjas. Pildant prašymą yra būtina nurodyti ginklo gamintoją, kadangi jis gauna prašymus ir juose jau yra nurodyta ginklo rūšis, gamintojas ir modelis. Neprisimena, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų gavęs prašymų dėl ginklų importo ir eksporto, kuriuose nebūtų nurodytas ginklų gamintojas, bet paprastai tokie prašymai nėra nagrinėjami ir yra prašoma prašymą pateikusio asmens papildyti duomenis. Vienareikšmiškai gali teigti, kad prašymai, kuriuose nėra nurodytas ginklų ar šaudmenų gamintojas, nėra nagrinėjami ir jiems leidimas neišduodamas, kol nepateikiami tokie duomenys. Neprisimena, ar nuo 2019 m. yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs prašymų dėl ginklų importo ir/ar eksporto, kuriuose būtų nurodyta ginklų gamintojo šalis Rusijos Federacija. Gavęs prašymą, dėl ginklų importo, sutikrina prie šio prašymo pridėtos sąskaitos-faktūroje esančius duomenis su prašyme nurodytais duomenimis ir naudodamasis internete esančia informacija patikrina ginklų modelius, ar jie atitinka ginklų šaudmenų kontrolės įstatyme nurodytus reikalavimus, o būtent ar šie ginklai nėra priskirti A kategorijai. Tai padaręs, atspausdina leidimą ir jį teikia skyriaus viršininkui A. Č., kuris patikrinęs duomenis, pasirašo fiziškai ir šį leidimą perduoda užsakovui, t.y. prašymą teikusiam asmeniui. Atgabenęs ginklus ūkio subjektas privalo savo paskyroje, esančioje policijos elektroninių paslaugų sistemoje, užregistruoti be jokių išimčių. Ūkio subjektas privalo užregistruoti visus ginklus, kokius duomenis, juos registruodamas turi pateikti, nurodyti negali, kadangi tai kontroliuoja ir tikrinti pareigą turi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrius. Į užduotą klausimą ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavęs į Lietuvos Respubliką ginklus, šaudmenis, vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, kuriame nurodyta, kad ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ginklų, šaudmenų importo, atvežimo į Lietuvos Respubliką dienos, o norėdamas eksportuoti, vežti ginklus, šaudmenis iš Lietuvos Respublikos, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo ginklų, šaudmenų eksporto, vežimo elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą turi pateikti importuotų, atvežtų ar numatomų eksportuoti, vežti ginklų identifikacinius duomenis įskaitant gamintojo šalį, jei pateikė tai kokius, gali atsakyti, kad nežino ar tokie duomenys yra pateikiami, kadangi tai kontroliuoja Vilniaus apskrities VPK VTT licencijavimo skyrius. Į užduotą klausimą kokiu būdu ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė prašymus ginklų eksportui į trečiąsias šalis, kokius duomenis pateikė, kaip vyko duomenų tikrinimas atsakė, kad viskas vyksta tokiu pačiu principu, kaip ir leidimo importuoti ginklus, tik prie prašymo dar reikia pateikti šalies importuotojos leidimą. Taip pat tikrinimai vyksta tokiu pačiu principu. Į užduotą klausimą kokiu atveju yra kreipiamasi į Užsienio reikalų ministeriją atsakė, kad visais atvejais tiek importo, tiek eksporto, pareigūnas gavęs prašymą, dėl ginklų importo/eksporto leidimo išdavimo elektroniniu būdu (elektroniniu paštu) kreipiasi į Užsienio reikalų ministeriją ir pateikia informaciją. Tiesiog yra persiunčiama padaryta Print screen prašymo forma ir prie prašymo pateiktų dokumentų kopijos. Visi šie duomenys yra siunčiami iš to pareigūno, kuris nagrinėja prašymą, tarnybinio elektroninio pašto į URM darbuotojų tarnybinį elektroninį paštą, anksčiau būdavo siunčiama tiesiogiai pareigūnams I. K., A. Š.-Ž. arba M. K., o nuo 2021 birželio mėnesio tokie duomenys yra siunčiami į bendrą pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir Cc (kopija) M. K. Jei nėra gaunamas atsakymas per 5 darbo dienas, yra laikoma, kad Užsienio reikalų ministerija tokio leidimo išdavimui neprieštarauja. Jokios atžymos apie tai, kad informacija yra pateikta Užsienio reikalų ministerijai, nėra daromos, tai pat niekur nėra pažymima, kad Užsienio reikalų ministerija leidimo išdavimui neprieštarauja. Iš Užsienio reikalų ministerijos raštai gaunami tik tuomet, kai tokiam leidimui importuoti ar eksportuoti Užsienio reikalų ministerija prieštarauja. Tokiu atveju toks gautas atsakymas yra įkeliamas į sistemą ir yra priimamas sprendimas neišduoti leidimo. Visais atvejais sprendimas dėl leidimo neišdavimo yra kuriamas (ne sistemoje) ir formuojamas sistemoje įkeliant parengto ir patvirtinto elektroninio dokumento kopiją. 2022-03-15 elektroniniu laišku prie atliekamo ikiteisminio tyrimo pateikė susirašinėjimus su Užsienio reikalų ministerija. 2019-10-07 d. buvo siunčiamas paklausimas, kuriame buvo klausiama, ar Lietuvos įmonė gali importuoti ginklus iš Kirgizijos į Lietuvą, taip pat šiame laiške buvo nurodyta, kad anksčiau buvo gautas teigiamas atsakymas iš URM. Į šį paklausimą URM atsakė, kad neprieštarauja. 2021-04-07 d. URM buvo išsiųstas laiškas, kuriame buvo siunčiami dokumentai dėl šovinių eksporto į Kirgiziją. Į šį paklausimą URM taip pat atsakė teigiamai. 2020-07-30 d. buvo siunčiamas laiškas, kuriame buvo nurodyta: „UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą dėl ginklų eksporto į Kirgiziją (duomenis prideda). Ar atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 str. 7 d. 5 p. ir 10-12 p. nuostatas yra priežasčių dėl kurių leidimas eksportuoti neturėtų būti išduotas?“ į šį laišką buvo gautas atsakymas: „kadangi jau buvo išduotos licencijos, tikriausiai logiškiausia būtų laikytis nuosekliai. Tačiau į prekybą su šia šalimi reikėtų žiūrėti atsargiai, yra re-eksporto rizikos tikimybė.“ Neatsimena, ar buvo gavęs paklausimą elektroniniu laišku iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaranto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, apie tai ar yra reikalingos licencijos ginklams importuotiems iš Rusijos Federacijos, kurie bus realizuojami Amerikoje. Mano, kad jis būtų atsakęs į tokį paklausimą, kad nuo 2014 m. ginklus importuoti iš Rusijos yra draudžiama, o dėl Amerikos būtų atsakęs, kad norint eksportuoti ginklus į Ameriką yra būtinas ginklų eksporto leidimas. Iš apklausos metu jam pateikto priedo Nr. 1 prie 2021-12-17 apžiūros protokolo 5 lapo, kuriame yra atvaizduotas elektroninis laiškas siųstas iš D./(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į liudytojo tarnybinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), su tekstu: „Norėčiau pasiteirauti: Lietuvos įmonė atsiveža ginklus iš Rusijos, dedama į sandėlį ir iš karto perparduoda Amerikai. Realizuojama nebus Europos sąjungoje. Ar reikalingas leidimas (licencija) ginklams“. Apklausos metu šio gauto paklausimo jis nepamena. Į užduotą klausimą, ar laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2020 m. pabaigos buvo gauti iš juridinių ar fizinių asmenų prašymai, dėl ginklų/šaudmenų importo/eksporto kurie būtų atmesti, dėl to, kadangi šių prekių gamintojas yra Rusijos Federacija ar Rusijos Federacijos įmonė, atsakė, kad tokių prašymų nebuvo. Kokiems ginklams, ginklų modeliams UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduoti leidimai importuoti/eksportuoti, neprisimena. Iš apklausos metu jam pateikto 2020-03-23 ePolicija Nr. 9920000025138 leidimo eksportuoti ar importuoti ginklus išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame atsisakoma išduoti leidimą šaudmenims, dėl to, nes prieštarauja tarptautiniam įsipareigojimams, šiuo metu nieko pakomentuoti negali, reikėtų patikrinti duomenų bazėje esančius duomenis. (42 t., b.l. 7-10)

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Č. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Bylos esmę žinau. Yra susidūręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra įmonė, kuri turi Policijos departamento licenciją verstis ginklų importu, eksportu, prekyba, tai yra policijos kontroliuojama įmonė. Kalbant apie pačias procedūras ir ginklų įstatymą, tai principai yra tokie, kad bet kuris subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris nori verstis ginklų importu, eksportu, prekybos veikla, turi turėti veiklos licenciją, ji reiškia tiek, kad toje įmonėje dirba nepriekaištingos reputacijos asmenys. Kai subjektas paduoda prašymą Policijos departamentui išduoti tokią licenciją, jis yra patikrinimas dėl atitikimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytiems nepriekaištingos reputacijos kriterijams ir išduodama licencija. Pati licencija įmonei ar asmeniui dar nesuteikia teisės verstis licencijuojame veikla – ginklų importu, eksportu, prekyba, įmonė dar turi įsirengti patalpas, kuriose bus laikomi ginklai, tada policija atlieka patikrinimą, kad tose patalpose yra tinkamos sąlygos saugoti ginklus ir išduoda leidimą laikyti ginklus konkrečiose patalpose. Įmonė dar turi įsiregistruoti kaip naudotojas policijos elektroninių paslaugų sistemoje, pildyti žurnalus, apskaityti ginklų įvežimą, eksportą, pirkėjus. Tokia įmonė, kuri turi leidimą laikyti ginklus, kaip ir turi UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji gali teikti individulius prašymus dėl konkretaus vienkartinio importo ginklų į Lietuvą. Daugkartiniai prašymai yra numatyti, bet įmonės retai jų prašo ir jie tokių prašymų beveik neišduoda. Kalba apie atvejus, kai įmonė kiekvieną kartą importuoja ne pavienius ginklus, o kai ginklą įveža kaip prekę, tai tokie verslo subjektai ir gali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo vienkartinius prašymus. Nuo 2013 m. įmonės privalo turėti paskyrą policijos elektroninių paslaugų sistemoje, ir tą prašymą dėl leidimo importuoti teikia iš savo paskyros. Kokius duomenis įmonė turi pateikti, tai teikiant prašymą įmonė turi pateikti kontraktą, informaciją apie sumokėtą valstybės rinkliavą už leidimo išdavimą, sąskaitą faktūrą, tada jie atlieka patikrinimą ar iš viso leidimo importuoti išdavimas yra įmanomas. Yra sankcionuotų šalių sąrašas, iš kurių negalima eksportuoti. Sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu, sąrašas patvirtintas galimai nuo 2002 m. Vyriausybės nutarime yra numatytas derinimas su URM, ar toks ginklų importas neprieštarautų Lietuvos užsienio politikai. Derinimą su URM reglamentuoja tas pats Vyriausybės nutarimas. Kaip vyksta derinimas su URM, tai ten yra numatyta nutylėjimo procedūra, kas reiškia, kad jie darbine tvarka parašo URM el. laišką, URM nurodytu el. paštu ir jeigu į šį el. laišką URM neatsako, tai jie suprantame tai kaip teigiamą sprendimą. URM gali pateikti ir neigiamą išvadą. Buvo tokių atvejų, bet tokie atvejai nedažni. Tos 5 dienos yra reglamentuotos – Vyriausybės nutarime Nr. 665 ši nuostata yra įrašyta. Bendras terminas leidimo išdavimui yra 10 darbo dienų, kitą kartą iš URM paskambina ir paprašo šiek tiek palaukti, bet į bendrą terminą jie sutelpa. Vyksta bendravimas ir telefonu. Rusijos Federacija patenka į sankcionuotų šalių sąrašą, Kirgizija nepatenka. Ar Rusijos Federacijos buvimas tame sąraše keitėsi, tai nuo 2014 m. Rusija yra įrašyta į tą sąrašą, ten taip pat įrašyta ir Baltarusija, sąrašas keičiamas. Rusija yra sąraše, jeigu būtų prašoma leidimo importuoti iš Rusijos, tai toks leidimas negalėtų būti išduotas. Tačiau ne tik sankcionuotų valstybių sąrašas lemia, yra bendroji užsienio ir saugumo politika, kur patvirtinta ES bendroji pozicija, kurioje nustatytas ne tiks tikslus valstybių sąrašas, bet yra nustatyti bendrosios užsienio politikos kriterijai, kur visos ES valstybės užsienio reikalų ministro lygmeniu susitaria dėl kriterijų, kurie turi būti įvertinti prieš išduodant leidimą. Gali būti, kad eksportas į Kirgiziją neatitiks politikos, nors šalies nebus sankcionuotų šalių sąraše, tačiau konkretus sandoris neatitiks užsienio politikos kriterijų ir leidimas irgi gali būti neišduotas. Jeigu atsiranda nauja informacija, Vyriausybės nutarimas numato, kad tą leidimą galima panaikinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimas nebuvo panaikintas. Jie (policija) neturi galimybės patikrinti reimporto, reeksporto. Kalbant apie ekstrateritorinę kontrolę, teoriškai gal ir galima padaryti patikrinimą Kirgizijoje, Rusijoje, bet policija niekada netaikė ekstrateritorinės kontrolės kitoje šalyje, jie tokios galimybės neturi, o rizika egzistuoja dėl ginklų nukreipimo tarkime iš Rusijos per Kirgiziją į Lietuvą. Į klausimą: jeigu egzistuoja ta rizika, tos rizikos neužkardžius prieš leidimo išdavimą, kas turėtų prisiimti atsakomybę – ar tas importuotojas, kuris kaip ir galvoja, kad čia viskas legalu, ar institucija, kuri nesužiūrėjo, liudytojas parodė, kad nėra taip paprasta vykdyti ekstrateritorinę kontrolę Kirgizijoje arba Rusijoje. Liudytojo manymu šiuo atveju yra ir tas importuotojo sąžiningo veikimo modelis. Ar URM turi galimybę patikrinti dėl reimporto, reeksporto, negali atsakyti, galbūt. Kokia yra URM rolė šioje procedūroje, tai yra bendroji saugumo ir užsienio politika, yra bendroji ES pozicija dėl ginklų eksporto, importo, ir jie pasižiūri ar konkretus sandoris atitinka ES nustatytus kriterijus ir pagal tai arba nutyli, arba parašo jiems neigiamą sprendimą. Į klausimą, ar Valstybės saugumo departamentas yra susijęs su šiomis patikromis, tai jų atveju Valstybės saugumo departamento dalyvavimas nenumatytas.

Į klausimą dėl jo apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu (t. 42, b. l. 2-5), kuriame yra vienas išbrauktas sakinys ir liudytojo parašas, kad „tikėti išbraukimu“ (pacituojamas apklausos 3 lapas). Dėl maršruto, ar būtina nurodyti ginklų gabenimo maršrutą? Ir kodėl lyg tai iš pradžių tas sakinys pasakytas, po to išbrauktas, dėl tarpinių šalių nurodymo?, liudytojas parodė, kad taip yra nustatyta Vyriausybės nutarime ir Vyriausybės nutarime nėra apibrėžta kaip tiksliai gabenimo maršrutą reikia nurodyti. Gabenimo maršrutas turi būti nurodytas, o dabar pasakyti kaip jis tiksliai turi būti nurodytas negali, Vyriausybės nutarimas to nenustato, tai dėl to tas sakinys ir išbrauktas. Nei Seimas aiškina savo įstatymus, nei Vyriausybė, jie visada sako, kad įstatymai yra aiškūs, Vyriausybės nutarimai irgi yra aiškūs, tai reiškia labai aiškiai yra parašyta, kad reikia nurodyti gabenimo maršrutą. Kaip traktuoja šią nuostatą, tai taip, kaip parašyta Vyriausybės nutarime, o Vyriausybės nutarimas yra aiškus - reikia nurodyti gabenimo maršrutą. Į klausimą: tai jeigu maršrutas Kirgizija, pareiškėjas nurodo, kad iš Kirgizijos ir nieko daugiau, tai leidimas būtų išduodamas ar ne, liudytojas parodė, kad žiūri paprastai, kad bent jau būtų nurodyta per kurį pasienio punktą į Lietuvą tas krovinys įvažiuos ir kad būtų nurodyta šalis siuntėja.

Į klausimą, kada atsirado ES užsienio politikos kriterijai, kada pradėti taikyti, liudytojas parodė, kad 2008 m. buvo priimta ta bendroji užsienio pozicija. Į klausimą: ar jūsų skyrius vertina galimas ginklų nukreipimo rizikas, liudytojas parodė, kad vertina tiek, kiek yra jų jėgose, nevykdant ekstrateritorinės kontrolės. Pirma, yra sankcionuotų šalių sąrašas ir šiek tiek galima pasižiūrėti, jeigu kažkuri įmonė praktikoje buvo susidūrusi, jeigu jau per Lietuvą važiavo ginklai iš to paties siuntėjo ir buvo kažkokių problemų, tai tarkime šie siuntėjai, kurie siuntė ginklus UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie jau būtų rizikingų sąraše. Į klausimą: ar vertina tai, kas jiems yra pateikta prašyme, ar patys atlieka tų duomenų patikrinimą, liudytojas parodė, kad atlieka tiek, kiek pateikta prašyme ir tada kiek jie sugeba padaro patikrinimą pagal jų turimus duomenis, tai reiškia, kad jie neužklausinėja Kirgizijos kontrolės institucijų, nedaro ekstrateritorinės kontrolės. Į klausimą: kaip jie tikrina tuos duomenis, kuriuos pateikia bendrovė, liudytojas parodė, kad teisinės pagalbos prašymų, kreipimųsi į Kirgiziją nedaro, vertiname čia Lietuvoje pagal savo turimus duomenis. Užklausimas siunčiamas URM, ir jeigu jie turi kažkokių duomenų, tai per tai yra vertinimas atliekamas. Į klausimą: ar jų vertinimas remiasi vertinamaisiais kriterijais ar vien tik objektyviais, pvz. importuojama yra iš Kirgizijos, Kirgizija nėra įrašyta į tą sąrašą, ar yra kažkokie kriterijai, kad galimas tas atvežimas į Kirgiziją iš Rusijos, liudytojas parodė, kad jie neturi pajėgumų kaip atlikti tokį vertinimą, čia reikia kažkokio ateities numatymo, kaip pamatyti tą dalyką, kad tuos ginklus veš ne iš Kirgizijos, o iš Rusijos. Į klausimą: ar ginklų modelis, pavadinimai nesuponuoja iš kur jie gali būti atgabenti, liudytojas parodė, kad tikrai suponuoja, kad tai yra rusiški ginklai, bet jeigu tie ginklai yra Kirgizijoje, tai jų vežimas iš Kirgizijos nebuvo uždraustas, ir jeigu verslo subjektas sako, kad jis gabens iš Kirgizijos, tai neturime pagrindo netikėti sąžiningu verslininku, kuris turi licenciją, yra nepriekaištingos reputacijos, ir neturi galimybės patikrinti, kad jis turi ketinimus atlikti kitą veiksmą, negu kad deklaruoja prašyme. Žiūrint formaliai, tai policija nevykdo teisingumo, jų principas yra teisėtumas, jeigu ES pasakė, kad vežti rusiškus ginklus iš Kirgizijos iš esmės nedraudžiama, o iš Rusijos vežti draudžiama (nesvarbu rusiškos ar vokiškus), tai jie vykdo tai, kas yra pasakyta. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvejo išduodame leidimus rusiškos kilmės ginklams įvežti ar išvežti (iš šalių, kurios nėra sąraše), tų rusiškos kilmės ginklų yra ir ES šalyse, ir JAV turi, jie neturi pagrindo neišduoti leidimo importuoti iš JAV į Lietuvą rusiškų ginklų.

Į klausimą, ar teko tikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziškai, parodė, kad jam asmeniškai neteko, bet yra buvęs įmonės patalpose ne dėl patikrinimo, turėjo vizitą Moldovos teisėsaugos pareigūnų ir tada yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, bet ne tikrinimo tikslu, o dėl to, kad parodytų kaip atliekamas ginklų žymėjimas, o ar jų policijos pareigūnai yra darę ten patikrinimus, tai taip. Tas jų patikrinimas daugiau daromas dėl to, ar ginklų laikymo sąlygos atitinka tas, kurios yra nustatytos, ar ginklų saugykla tenkina, ar vykdoma ginklų apskaita tinkamai, tai kaip tam tikras auditas, ar įmonėje patikrinimo metu nebuvo ginklų, kurie nėra deklaruoti, o gal tie ginklai, kurie yra apskaitoje ir yra matomi policijai kaip UB „(duomenys neskelbtini)“ ginklai, kad jie turi būti savo vietoje, ar nėra trūkumo, tai tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Jų patikrinimas susideda į dvi dalis – ginklų auditas, tai yra suskaičiuoti ginklus, ar nėra kažko perteklinio ar ko nors netrūksta; taip pat ir ar nebuvo nustatyta ginklų laikymo sąlygų pažeidimų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patikima įmonė. Visos įmonės, kurioms yra išduota licencija ir nepanaikinta yra patikimos. Informacinė sistema kiekvieną savaitę per valstybės registrus, teistumo registrus, policijos registruojamų įvykių registrą, ji visus tuos asmenis, kurie yra suvesti sistemoje, patikrina per sistemas. Įmonės akcininkai, vadovai, darbuotojai atitiko Ginklų ir šaudmenų įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus.

Kai ateina ginklai, amunicija, šaudmenys iš Kirgizijos, yra atliekamos muitinės procedūros, tai jie nemato, kad muitinės procedūros atliktos, jie neturi prisijungimo prie muitinės informacinės sistemos ir nežinau muitinės procedūrų kaip ten pildomos deklaracijos ir kaip išmuitinimai daromi. Ar jam teko bendrauti su muitinės deklarantais, su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, tai taip, bet tai daugiau yra kai muitinei kyla klausimų apie tai, ar prekei, kuri importuojama į Lietuvą, reikalingas leidimas, ar nereikalingas, dėl paties prekių paskyrimo, tai buvo daugiau darbinis bendravimas. Abejoja, ar muitinei kilo klausimai, ar čia yra ginklai ar ne. Nežino, ar muitinė reaguoja, jeigu užfiksuoja kažkokį pažeidimą ar neatitikimą. Muitinė Policijos departamentui nepraneša, jeigu sulaiko krovinį.

Leidimą importuoti ginklus į Lietuvą pasirašo jis arba skyrių viršininkai, o tuo metu 2019 m. ar 2020 m. jis pasirašinėjo leidimus arba skyriaus pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) jis pasirašė šitą leidimą. Nesiima atsakyti, ar ginklai šiuo atveju iš Kirgizijos buvo įvežti legaliai, leidimas buvo išduotas legaliai, jeigu jie būtų įvežti iš Kirgizijos, tai tada tai būtų legalu, o jeigu jie yra įvežti iš Rusijos, tai yra nelegalu (teisės taikymo lygmeny - tada šie ginklai yra įvežti iš sankcionuotos šalies apeinant sankcijas).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-16 liudytojas A. Č. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. Pagal darbo funkcijas yra atsakingas už civilinių ginklų apyvartos kontrolę Lietuvos Respublikoje, organizuoja ir paveda užduotis pavaldiems darbuotojams. 2007-2013 m. rugsėjo 30 d. buvo diegiama Policijos elektroninių paslaugų sistema. Sistema buvo sukurta patogesniam asmenų naudojimuisi policijos teikiamomis paslaugomis, t.y. ji yra skirta gyventojų aptarnavimui elektroninėmis priemonėmis nevykstant į policijos įstaigas. Ši sistema reglamentuota policijos elektroninių paslaugų sistemos nuostatais, patvirtintais policijos Generalinio komisaro įsakymu. Šioje policijos elektroninių paslaugų sistemoje yra skirsnis - Licencijavimo paslaugos (leidimai, licencijos), kuriame tiek fiziniai, tiek juridiniai, tiek ginklų parduotuvės gali pateikti prašymus dėl ginklų. Tokie prašymai gali būti pateikiami ir fiziškai, t.y. atvykus į Policijos departamentą, tačiau ginklų parduotuvės nuo 2013 m. prašymus gali pateikti tik elektroninėmis ryšio priemonėmis. Asmenys prieš pasijungiant turi patvirtinti savo asmens tapatybę jungiantis per elektroninius valdžios vartus, naudodami bankininkystę, mobilųjį parašą ar asmens tapatybės kortelę. Kuomet tapatybė yra patvirtinta jie gali pasirinkti, kaip jie jungsis, t.y. kaip fizinis asmuo, (tokiu būdu gali prisijungti kiekvienas asmuo ir ginklą registruoti, asmeniniam naudojimui pvz. medžioklei) ar kaip juridinis asmuo (jei jis yra įmonės įgaliotas atstovas) arba kaip ginklų parduotuvės įgaliotas atstovas arba kaip už ginklų parduotuvės už leidimą laikyti ginklus atsakingas atstovas. Pasirinkę būdą kaip prašymai bus teikiami, t.y. kaip fizinio asmens, juridinio ar ginklų parduotuvės, jie pasirenka kokį prašymą ar kokį veiksmą jie atliks. Ginklų parduotuvės šioje sistemoje turi galimybę patikrinti asmens, kuris iš jų parduotuvės nori įsigyti ginklą, ar pastarasis turi leidimą ginklui bei kokiems ginklams ir šoviniams šis leidimas yra išduotas. Prašymus importui iš trečiųjų šalių, gali pateikti visi asmenys, kurie buvo tinkamai identifikuoti policijos elektroninių paslaugų sistemoje ir yra ginklų parduotuvių, turinčias licencijas, darbuotojai. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportą, importą, vežimą ir gabenimą tranzitu reglamentuoja LR Vyriausybės 2011-06-15 Nutarimas Nr. 739 „Dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, vežimo ir gabenimo tranzitu“. Prašymai teikiami vadovaujantis šiuo nutarimu bei privalomai pildomi prašyme laukai, kurie yra nurodyti šiame nutarime. Prašymui išduoti leidimą importuoti ginklus reikia nurodyti importuotojo, eksportuotojo, ginklų, kuriuos ketinama importuoti kategoriją (konkrečiai A,B,C,D), rūšį (konkrečiai pistoletas, revolveris, lygiavamzdis, pneumatinis šautuvas, graižtvinis ir t.t.), identifikaciniai ginklo duomenys (konkrečiai markė, kurią reikia suprasti, kaip gamintojas, kuris yra nurodytas - pažymėtas ant ginklo, jeigu žinomi modelis ir serijinis numeris (modeliai ir serijiniai duomenys nėra privalomi pateikti, kadangi jis to prieš pirkimo sandorį gali ir nežinoti)). Šioje sistemoje identifikaciniai duomenys yra ginklo markė, modelis ir jo serijinis numeris. Tuomet teikiant prašymą yra būtina nurodyti kombinuotosios nomenklatūros kodą, kalibrą arba šaudmens tipą, kiekį, ginklų gabenimo maršrutą (jei krovinys keliauja be sustojimo kertančių šalių nurodyti nėra būtina, tačiau jei gabenami kroviniai yra perkraunami tokias šalis reikėtų nurodyti), taip pat būtina nurodyti transporto rūšį, t.y. oro, vandens sausumos. Tuomet yra būtina nurodyti ar užsienio eksportuotojas reikalauja/nereikalauja galutinio vartotojo sertifikato. Tuomet importuotojas pasirašydamas patvirtina, kad visi pateikti duomenys yra teisingi, įsipareigoja saugoti eksporto sandorio dokumentus ir policijai pareikalavus juos galės pateikti, taip pat įsipareigoja informuoti apie pasikeitusius duomenis, įsipareigoja Policijos departamentui grąžinti nepanaudotą galutinio vartotojo sertifikatą, parašu patvirtina, kad jam yra žinoma, kad valstybės institucijos, kontroliuojančios ginklų apyvartą ar jų įgalioti asmenys, turi teisę prireikus kontroliuoti ginklų apyvartą. Prie šio prašymo, leidimą prašantis gauti asmuo, prideda sutartį, sudarytą tarp eksportuotojo ir importuotojo arba sąskaitą-faktūrą įrodančią pirkimo faktą. Prašymo pateikimo metu, jei eksportuotojas yra iškėlęs kažkokias sąlygas, tai yra būtina nurodyti šiame prašyme. Sąlygos tokios, kaip importo sertifikatas ar eksportuotojo vizito reikalavimas. Pažymi, kad šios sąlygos nėra niekur apibrėžtos ir beveik visada šis laukas yra paliekamas tuščias. Toks prašymas yra išsaugomas ir jis lieka sistemoje - vartotojo paskyroje ir iš karto yra pateikiamas nagrinėjimui. Tokio prašymo koreguoti neleidžiama, nebent galima pateikti neklasifikuotą prašymą dėl jo nenagrinėjimo. Šie prašymai perduodami Policijos departamento Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos gautų prašymų katalogą, tuomet licencijavimo skyriaus atsakingas pareigūnas, kurių skyriuje yra du, įvertina prašymo turinį, sutikrina visus pateiktus duomenis ir įvertina jų teisingumą. Prašymams nagrinėti specialiai nėra skiriamas pareigūnams, tiesiog yra atsakingi du asmenys ir vienas iš jų tokius prašymus nagrinėja, kuomet prašymas yra nagrinėjamas, jo būsena sistemoje pasikeičia ir yra pažymėta kaip nagrinėjamas. Išnagrinėjus prašymus bei sutikrinus duomenis yra priimamas sprendimas išduoti leidimą arba ne, kartais yra prašoma pateikti papildomus duomenis, kurių nebuvo pridėti ar pateikti (pvz. buvo nepridėta sutartis ar sąskaita-faktūra), tokiu būdu, jei duomenys yra tikslinami, šis prašymas yra laikomas, kaip išnagrinėtas ir asmuo pateikdamas papildomus ar nepateiktus duomenis jau sistemoje pildo naują prašymą išduoti leidimą. Šioje sistemoje visi prašymai tiek atmesti, tiek patvirtinti yra saugomi 5 metus, vėliau šie visi prašymai bei duomenys, kurie buvo pateikti, yra perkeliami į šioje sistemoje esantį archyvą. Archyve esančius bei saugomus duomenis turi teisę tikrinti ir/ar žiūrėti licencijavimo padalinių vadovai. Ar archyve esančius duomenis, kurie buvo pateikti keisti ir/ar koreguoti galima aš nežinau, be to sistemoje yra „polis audit“ sistema, kuri stebi bei fiksuoja pareigūnų PLVIS (Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje) atliekamus veiksmus. Tačiau archyve esančiuose prašymuose galima pažymėti pastabas tam skirtame laukelyje. Leidimai importuoti yra išduodami metams. Taip pat yra galimybė gauti daugkartinį leidimą, tarkim per metus laiko atsigabenti 1000 ginklų ne per vieną kartą. Taip pat yra bendrasis leidimas, jame turi būti nurodyta kokie ginklai yra vežami, tačiau eksportuotojai nėra nurodoma. Konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ visais atvejais kreipėsi dėl vienkartinių leidimų, kas reiškia, kad prašymuose jie nurodo ginklų kiekį, vieną eksportuotoją, markę, ginklus privalo įvežti per vieną kartą. Jei leidimas buvo išduotas 1000 ginklų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvežė 500 ginklų šis leidimas laikomas panaudotu ir jo antrą kartą naudoti negalima. Tokie vienkartiniai leidimai yra išduodami 2 egzemplioriais. Vienas lieka ūkio subjektui, antrasis lieka Policijos departamente. Ūkio subjektas savo leidimą pateikia muitinei, kuri kitoje pusėje atžymi realų įvežtų ginklų kiekį ir šį leidimą atsiunčia Policijos departamentui, kur yra patikrinama ar įvežtų ginklų kiekis sutampa ir yra patikrinama, ar ginklus importavęs ūkio subjektas juos įregistravo. Šio leidimo siuntimo į Policijos departamentą tikslas kad šis leidimas nebūtų panaudotas antrą kartą. Atgabenęs ginklus ūkio subjektas privalo savo paskyroje esančioje policijos elektroninių paslaugų sistemoje visus ginklus užregistruoti privalomai nurodant duomenis, tokius, kaip markę (ginklo gamintojas), modelis, serijinis numeris, taip pat kitus privalomus pateikti duomenis. Šie privalomai pateikti duomenys yra nurodyti LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, kuriame yra nurodyta cituoju iš įstatymo: importavęs, atvežęs į Lietuvos Respubliką ginklus, šaudmenis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ginklų, šaudmenų importo, atvežimo į Lietuvos Respubliką dienos, o norėdamas eksportuoti, vežti ginklus, šaudmenis iš Lietuvos Respublikos, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo ginklų, šaudmenų eksporto, vežimo elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą pateikti importuotų, atvežtų ar numatomų eksportuoti, vežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų identifikacinius duomenis (ginklo šalį gamintoją ir gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus ir identifikacinį numerį), vertę, šaudmenų duomenis (identifikacinį gamintojo žymenį, gamintojo pavadinimą ir ginklų partijos identifikacinį numerį, kalibrą ir šaudmenų tipą, kiekį), vertę, ginklų, šaudmenų tiekėjų ar gavėjų duomenis (pavadinimą, vardą, pavardę, buveinės ar gyvenamosios vietos adresą) policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą. Būtina užpildyti privalomus laukus esančius sistemoje. Šioje sistemoje yra pažymėti tokie laukeliai. Jei kažkas bus neužpildyta iš privalomų užpildyti laukų, nebus galimybės išsaugoti tokios informacijos ir jos pateikti Policijos departamentui, dėl ginklų įregistravimo. Tokius duomenis gavęs atsakingas pareigūnas juos patikrina ir įvertinęs duomenų tikrumą juos tvirtina, jei yra priimamas sprendimas tokių duomenų netvirtinti tuomet yra atliekamas fizinis ginklų tikrinimas. Fiziniai patikrinimai yra vykdomi pasirinktinai, tokius patikrinimus atlieka teritoriniai policijos padaliniai, tikrinimai vykdomi vadovaujantis 2020-02-20 Lietuvos Policijos Generalinio Policijos komisaro įsakymu 5-V-148 „Dėl policijos licencijuojamo ūkine komercine veikla besiverčiančio ūkio subjekto patikrinimo patvirtinimo“, kuriame yra nurodyti rizikos profiliai, kuomet tokie patikrinimai yra daromi. Nori pažymėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tikrinama fiziškai ne vieną kartą, ar buvo nustatyti pažeidimai šiuo metu nurodyti negali, kadangi nežino, reikėtų patikrinti, kadangi tokie pažeidimai yra nurodyti objekto patikrinimo aktuose saugomuose PLVIS. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su prašymais išduoti tik vienkartinius leidimus eksportuoti ginklus, kas reiškia, kad leidimas yra išduodamas vienam gabenimui, konkrečiam importuotojui, turi būti nurodyti konkretūs ginklai ir jų kiekiai. Gabenti galima ir mažiau nei yra nurodyta leidime, tačiau tik vieną kartą. Prašymui gauti yra privaloma nurodyti galutinį jo vartotoją (nurodant juridinio asmens pavadinimą ar fizinio asmens vardą, pavardę, bei fizinio ar juridinio asmens adresą, telefoną.) Privaloma pateikti tranzito valstybes kokiais atvejais jos turi būti nurodomos nežino. Privaloma yra nurodyti dabartinę ginklų laikymo vietą, Ginklų kategoriją, rūšį, identifikacinius duomenis, šaudmenų tipą (kalibrą), kombinuotosios nomenklatūros kodą, kiekį. Privaloma nurodyti ginklų vežimo maršrutą, transporto rūšį (oro, sausumos ar vandens transporto rūšis). Taip pat yra privaloma pateikti užsienio valstybės leidimą - licenciją importuoti ginklus, sutartį dėl sandorio arba sąskaitą - faktūrą. Jei bus gabenama per tranzitines valstybes tuomet reikia pridėti dokumentus, kad tranzito valstybė tranzitui neprieštarauja. Kokiais atvejais toks leidimas yra reikalingas nežino. Eksportuotojas pateikdamas tokį prašymą su pridedamais dokumentais pareiškia, kad visa pateikta informacija yra teisinga, pasižada saugoti dokumentus ir esant reikalui juos pateikti, informuoti apie duomenų pasikeitimą, pasirašydamas išreiškia žinojimą, kad valstybės institucijos, kontroliuojančios ginklų apyvartą ar jų įgalioti asmenys turi teisę prireikus kontroliuoti ginklų apyvartą. Atsakingas asmuo gavęs tokį prašymą įvertina šį prašymą, sutikrina jame esančius duomenis, visais atvejais tiek importo tiek eksporto atveju, pareigūnas gavęs tokį prašymą kreipiasi, t.y. elektroniniu būdu, elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) o nuo 2021-07-02 Užsienio reikalų ministerija paprašė laiškus siųsti, kaip pagrindiniam adresatui ir (duomenys neskelbtini) pateikia Užsienio reikalų ministerijai informaciją, nurodydamas kas kreipiasi dėl prašymo išdavimo, kokie ginklai importuojami ar eksportuojami, pridedami prašančio asmens pateikti dokumentai. Kokie dar duomenys yra pateikiami nurodyti negali, kadangi už tokių duomenų pateikimą yra atsakingas darbuotojas, kuris nagrinėja konkretų prašymą, o būtent Policijos Departamento prie LR VRM VPV LS vyriausieji tyrėjai G. V. ir V. J. Jei nėra gaunamas atsakymas per 5 darbo dienas, yra laikoma, kad Užsienio reikalų ministerija tokio leidimo išdavimui neprieštarauja. Jokios atžymos apie tai, kad informacija yra pateikta Užsienio reikalų ministerijai nėra daromos, tai pat niekur nėra pažymima, kad Užsienio reikalų ministerija leidimo išdavimui neprieštarauja. Nori paaiškinti, kad iš Užsienio reikalų ministerijos raštai gaunami tik tuomet kai tokiam leidimui importuoti ar eksportuoti, Užsienio reikalų ministerija prieštarauja. Tokiu atveju toks gautas atsakymas yra įkeliamas į sistemą ir yra priimamas sprendimas neišduoti leidimo. Visais atvejais, sprendimas dėl leidimo neišdavimo yra kuriamas (ne sistemoje) ir formuojamas sistemoje įkeliant parengtą elektroninį dokumentą. (42 t, b.l. 2-5)

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Š.-Ž. parodė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), pagal diplomatinį rangą – trečioji sekretorė ir šiuo metu reziduoja (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2011 metų. Į Londoną išvažiavo 2021 metų rugpjūtį. 2020 metais jai gimė vaikas ir ji į dekretą išėjo 2020 m. liepos mėnesio pabaigoje. 2019 metais iki 2020 metų liepos mėnesio ji buvo (duomenys neskelbtini), buvo atsakinga už visą licencijavimą, ir sprendimų priėmimą, kas susiję su gabenimu ne tik ginklais, bet ir kitokiais kariniais elementais. Iš esmės ji vienintelė buvo atsakinga, bet pagrindiniai sprendimai, pasitarimai vyksta su skyriaus vedėju. Tuo metu skyriaus vedėja buvo J. K. Jie daugiau iš politinės - diplomatinės pusės atstovaudavo, kas reiškia, kad pristatydavo Lietuvos visą sprendimą ir kryptį dėl Lietuvos pozicijos, ir kartu dalyvaudavo ekonomikos, novacijų ministerijos rengiamuose posėdžiuose, nes priimami sprendimai dėl ginklų licencijų išdavimo ar neišdavimo, būdavo konsultuojamasi net tik su kariuomene ar VSD, bet dalyvaudavo ir policija ar Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jų pozicija buvo daugiau konsultacinė - patariamoji, nes vis vien važiuoji į Briuselį į posėdžius, ten irgi vyksta diskusijos, šalys, tarkime, pasisako (be to, yra konkreti sistema, kur matai kokioms šalims neišduodamos licencijos). Jie iš savo pusės galėdavome pasakyti, kad tarkime, pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija, šitoms šalims, dėl šitų prekių srities neišdavė licencijų. Policijos departamento licencijavimo skyriaus pareigūnams jų pozicija buvo labiau konsultacinė – rekomendacinė, nes kartais su Policijos departamentu būdavo susirašymas tiesiog elektroniniu paštu, pavyzdžiui, sulaikytas krovinys pasienyje, jie tų techninių detalių nežino, nes čia ne jų sritis. Jie galėdavo tik duoti rekomendaciją, kad taip, tikrinkite, dar kažką darykite, bet negalėjo nurodyti, kad kad šitam neturite išduoti licencijos. Dėl pačių leidimų išdavimui gabenimui (importui, eksportui iš/į trečiąsias šalis) jie turėdavo svarią poziciją, bet ko gero pagrindinė tokia iš techninės pusės su visais argumentais būdavo kariuomenės atstovo nuomonė. Liudytoja negali pasakyti, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis, jų nuomonė buvo reikalinga išdavimui. Tiek, kiek ji dirbo, praktika dėl leidimų išdavimo buvo nuolatinė, o kaip ir kokiu būdu ji atsirado ji negali atsakyti, nes nežino. Su policijos pareigūnais iš licencijavimo bendraudavau, kiek prisimenu, tai būdavo reti atvejai ir tai būdavo susirašymas tiesiog elektroniniu paštu, ir nėra 100 procentų tikra, bet jai atrodo, kad jie dalyvaudavo ir Ekonomikos, novacijų ministerijoje, kada būdavo posėdžiai dėl licencijų priėmimo ar nepriėmimo, kur kiekvienas išsako savo požiūrį, savo argumentus, pavyzdžiui, kodėl priimti ar nepriimti, o paskui priimamas galutinis sprendimas. Dažniausiai tą posėdį veda viceministras. Posėdžiuose klausimai būdavo grynai dėl licencijų. Dėl leidimo, kad gabenti tam tikrą skaičių, kiekį, liudytoja nežino. Kiek pamena, jie apskritai nebuvo susiję, nes čia labiau techninis – procesinis dalykas. Bendravimas (su Policijos departamentu) būdavo elektroniniais laiškais, galimai buvo vienkartiniai tokie atvejai ir ten būdavo kalba apie sulaikymą siuntos prie pasienio. Bet ji detalių, viso turinio ji neprisimena, nes praėjo gan ilgas laiko tarpas. Ar buvo terminas jos atsakymui į pareigūnų užklausą dėl leidimo išdavimo, tokio termino ji nepamena, kad jis būtų buvęs apibrėžtas. Pateikiant užklausą, dokumentai greičiausiai nebūdavo pridedami. Nei detalių, nei turinio tų susirašinėjimų nepamena, nes tai buvo vienetiniai atvejai. Pareigūnų iš licencijavimo skyriaus Č. ir V. pavardės lyg ir girdėtos, bet kadangi daug laiko yra praėję, ji nepamena. Jos elektroninio pašto adresas užsienio reikalų ministerijoje buvo (duomenys neskelbtini). Pagarsinus pareigūno G. V. 2019-10-07 užklausimą išsiųstą liudytojos darbo el. paštu - tomas Nr. 42, b. l. 12-13: „Laba diena, viena LT įmonė nori importuoti ginklus iš Kirgizijos į Lietuvą. Esame anksčiau jau URM klausią, atsakymas buvo teigiamas.“ Liudytojos 2019-10-08 atsakymas išsiųstas pareigūnui G. V.: „Laba diena, Užsienio reikalų ministerija pagal kompetencija neprieštarauja.“; liudytoja parodė, kad tokio tipažo laiškai buvo, bet vos keli. Dėl Kirgizijos rašė, kad neprieštarauja turbūt dėl to, kad tiesiog ji niekur nefigūravo prieštaravimuose, neišdavime licencijų pačioje Europos Sąjungos licencijavimo sistemoje, dažniausiai jie tikrindavo pagal tai, ar yra kažkokių šalių pavyzdžiai, kurios neišdavė ar matė kažkokias grėsmes gabenant ginklus, ar kažkokias detales iš tam tikrų valstybių. Jos vertinimu, jų sprendimas, kad „prieštarauja“ ar „neprieštarauja“ nėra galutinis (lemiamas). Jeigu būtų prieštaravę, tą būtų ir parašę. Jos atsakymas elektroniniu paštu visą laiką būdavo suderintas su jos tiesiogine vadove J. K. (pastaroji nebėra tose pačiose pareigose, ji šiuo metu yra ambasadorė ypatingiems pavedimams Briuselyje). Gavus užklausimą greičiausiai buvo patikrinta sistema, kurioje visos šalys veda ir informuoja apie savo sprendimus, ypatingai apie neišdavimą ir priežastis kodėl (per ten pasitikrino ir viskas). Įmonės, pareiškėjo dokumentų netikrino, kita vertus, ji net neprisimena, ar buvo tie dokumentai apskritai siųsti. Paraiškų dėl leidimo duomenų netikrino. Jeigu pareigūno V. užklausa būtų analogiška, tik būtų gabenama iš Rusijos į Lietuvą, tai vienareikšmiškai atsakymas būtų neigiamas, bet tokių užklausų ji nepamena. Tada tiesiog išdėstytų savo argumentaciją iš politinės pusės dėl ko iš Rusijos gabenti negalima. Mano, kad Rusija tuo metu buvo įtraukta į sankcionuotų valstybių sąrašą. Reimporto, reeksporto rizikų, kad per Kirgiziją gali būti gabenami ginklai ar šaudmenys iš Rusijos, arba į Rusiją, turbūt netikrino. M. K., jai atrodo, buvo darbuotojas tose pareigose po jos, kai ji išėjo į dekretines. Jis iš esmės atliko tas pačias funkcijas. Paskui atsirado dar atskiras sankcijų skyrius, nes tada užsikūrė visi tie politiniai neramumai. Europos Sąjungoje yra bendra sistema, į kurią įtraukiamos neišduotos licencijos. Toje sistemoje yra tikrai šalys, jeigu gerai pamena, įmonės ten nėra surašomos, taip pat prekės arba prekių rūšys, dėl kurių yra atsisakoma išduoti licencijas. Pagal Europos Sąjungos direktyvas būdavo papunkčiui surašyta prie ko priskiriamas vienas ar kitas dalykas ir ten irgi būdavo įtraukiama į tą sistemą. Greičiausiai neigiamos informacijos apie Kirgiziją toje sistemoje nebuvo. Pagal tai, kad toks buvo pateiktas atsakymas ir žinant tai, kad jie konsultuodavosi būtent per šitą sistemą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Jų nuolatinė atstovybė yra prie Europos Sąjungos. Reziduoja Belgijoje nuo 2022-01-24. 2019 – 2021 metais ji buvo (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2022 m. sausio. A. Š.-Ž. buvo skyriaus darbuotoja. Skyrius buvo atsakingas už politikos formavimą ir funkcijų vykdymą tam tikrose srityse, būtent susijusios su tarptautiniu instrumentu ginklų kontrolės, neplatinimo, nusiginklavimo klausimais įgyvendinimo Lietuvoje ir atstovavimu užsienyje. Imant plačiau, pradedant nuo Jungtinių Tautų, yra Branduolinio ginklo neplatinimo konvencija, cheminis - bakteriologinis ginklas, įprastiniai ginklai, yra tarptautinė konvencija dėl ginklų prekybos, taip pat Europos Sąjungos bendradarbiavimas, siekiant vieningos politikos ginklų eksporto klausimais, taip pat bendradarbiavimas su Nato dėl įprastinių ginklų kontrolės klausimų. Ginklų eksporto ir importo į trečiąsias šalis politika iš dalies taip pat buvo jų funkcija, kiek tai susiję su Užsienio reikalų ministerijos kompetencija, kadangi ginklų eksportas yra nacionalinės kompetencijos dalykas. Atsakingos institucijos yra dvi: kiek tai yra susiję su karine įranga, karinės įrangos sąraše esančiai ginklais, leidimus eksporto – importui išduoda Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o civilinėje apyvartoje, esančių ginklų leidimus ir kontrolę vykdo Policijos departamentas pagal Ginklų ir šaudmenų įstatymą. Užsienio reikalų ministerija šiuo atveju dalyvauja procese išduodant importo, daugiau eksporto leidimus, vertinant galutinio naudojimo ir tikslo šalis, ar atitinka šiuo atveju Europos bendrosios pozicijos, yra toks dokumentas, kuriame siekiama vieningų kriterijų eksportuojant ginklus į trečiąsias šalis, kur yra yra eilė vertinimo kriterijų, be to, Užsienio reikalų ministerijos ekspertai vertindavo kitų šalių praktiką. Konsultuodamiesi su regioniniais departamentais, vertindavo tą „tikslo šalį“, ar nekiltų rizikų eksportuojant ginklus į tą šalį. Jie savo vertinimą pateikdavo atsakingoms institucijoms, būtent, Policijos departamentui arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, priklausomai pagal kurią procedūrą užklausimas ateina. Vertinimus atlikdavome visada konkrečiu atveju, nes pagal jų bendrąsias nuostatas kiekvienas individualus atvejis turi būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į visas aplinkybes. Vyriausybės nutarime, kuriame yra reglamentuojama konsultacijų tvarka, įrašyta, kad konsultacijos (su Policijos departamentu) vyksta elektroniniu paštu. Praktiškai būdavo, kad Policijos departamento pareigūnai siųsdavo užklausimą tiesiogiai dirbančiam ekspertui elektroniniu paštu, o šis pasižiūrėjęs atsakydavo elektroniniu paštu į tą paklausimą ir jeigu ko trūkdavo, prašydavo papildomų dokumentų. Negali atsakyti, ar esant paraiškai dėl leidimo išdavimo gabenti ginklus, šaudmenis į trečiąsias šalis arba iš trečiųjų šalių, reikėjo tikrinti dokumentus, ar tik kai trūkdavo, nes tų paklausimų nebūdavo daug ir jie vyko darbiniame neformaliame lygyje. Būdavo kartais tokie neformalūs užklausimai, kad įmonė kreipėsi, ar gali siųsti. Būdavo, kad jie atsakydavo, kad negali atsakyti, nes reikia daugiau informacijos, kas konkrečiai vežama, į kur, kas gavėjas ir pan. Pagal Vyriausybės nutarimąjų institucija atsidurdavo vertinime. Buvo nustatytas penkių dienų terminas atsakymui, jeigu neklysta. Ar ekspertas turėdavo su ja (kaip vadove) suderinti poziciją, tai jie paprastai pasitardavo, pats ekspertas atsakydavo, tik paskui, kai nuo 2014 metų, kai prasidėjo ginklų embargo taikymas Rusijai ir Baltarusijai, tai ta tvarka tapo griežtesnė, jie atidžiau pradėjo žiūrėti į kiekvieną tokį paklausimą.

2021 - 2022 metais jie siekė dar labiau sugriežtinti ir tarėsi su Policijos departamentu, kad labiau formalizuotų tą procesą, nes iki tol jis buvo labiau neformalus. Realiai iki čia nagrinėjamo atvejo ((duomenys neskelbtini)), kai jie gavo užklausą iš Muitinės kriminalinės tarnybos pasižiūrėti, kas buvo derinta, kas nebuvo, ir pamatė, kad tas procesas yra truputėli yra per daug ekspertų lygyje, nes Policijos departamentas jiems siuntė tiesiogiai ekspertui užklausas ir ekspertas tiesiogiai atsakydavo. Jeigu jam kildavo klausimų, tada jie tardavosi, bet ji neatsimena atvejų, kad būtų kažkokių tokių probleminių atvejų. Eksperto pozicija dėl leidimo išdavimo neturi tiesioginės teisinės galios, ji padeda Policijos departamento atstovams, kurie atsakingi už leidimų išdavimą priimti sprendimą. Paprastai tas mūsų atsakymas remdavosi kažkokiais argumentais, pavyzdžiui, ar tai „tikslo šaliai“ yra taikomos kokios nors sankcijos, ar ji yra įsitraukusi į regioninį konfliktą. Pagal tuos kriterijus, ar ten yra pažeidžiamos, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės, ar ji dalyvauja tarptautiniuose ginklų eksporto kontrolės rėžimuose, ar ji vykdo įsipareigojimus ir pan. Tai jeigu nustatoma, kad šalis kelia riziką, tai duodama ir tokia išvada, ir Policijos departamentas sprendžia, jeigu jiems tos informacijos reikėtų daugiau, tai jie būtų kreipiasi. Jie yra tie, taip vadinami „failo laikytojai“, kurie turi nuspręsti ar Užsienio reikalų ministerijos pateikta informacija yra pakankama, ar jiems dar kažko papildomai reikėtų. Lietuva paprastai įgyvendina Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų sankcijas (1991 metų ar kitų metų buvo ESBO patvirtintos sankcijos), taip pat Europos Sąjungos ribojamąsias priemones, kurios yra priimamos reglamentais ir direktyvomis, kurios tiesiogiai taikomos Lietuvoje. Jie atskirai neturi jų perkelti į Nacionalinę teisę, yra vienas Vyriausybės nutarimas, kuriame įkeliami tam tikri elementai, kurių neapima Europos Sąjungos reglamentai, tai tas nutarimas yra nuolat keičiamas, priklausomai nuo tarptautinių organizacijų sankcijų politikos pokyčių, bet dauguma atvejų jie tiesiogiai taiko Europos Sąjungos reglamentus, nes jie yra tiesiogiai taikomi dokumentai. Kirgizija nėra sankcionuotų valstybių sąraše.

M. K. buvo jų darbuotojas, atsakingas už eksporto kontrolę, tuo metu jų ministerijoje žmonės nuolat keitėsi, tai išvykdavo į atstovybes, ambasadas, tai grįždavo. Jis pakeitė A. Š. tose pareigose. I. K. irgi yra jų skyriaus darbuotoja, bet jos tiesiogiai atsakomybėje nebuvo eksperto kontrolė, ji daugiau dirbo su ginklų neplatinimo klausimais, bet kartais tekdavo pavaduoti. Pagarsinus 2021-04-14 M. K. atsakymą pareigūnui G. V. „Pagal savo kompetenciją nematome priežasčių kodėl negalėtų įmonė į Kirgiziją eksportuoti šovinius“ (t. 44, b. l. 16), liudytoja parodė, kad tuo laiku dirbo tose pareigose kaip vedėja. Pagarsinus 2020-07-31 I. K. atsakymą - „Dėkui, kadangi jau buvo išduotos licencijos tikriausiai logiškiausia būtų laikytis nuosekliai, tačiau į prekybą su šia šalimi reikėtų žiūrėti atsargiai, yra reeksporto rizikos tikimybė“ (t. 44, b. l. 17), liudytoja parodė, kad atsakyme minimas nuoseklumas reiškia, kad Kirgizijai jokios ribojimo priemonės nėra taikomos. Dėl to nėra priežasčių, kodėl neturėtų iš principo į Kirgiziją eksportas būti leidžiamas, bet daugėja duomenų, kad pasinaudojant Kirgizijos baze, kaip ir kitomis šalia Rusijos esančiomis valstybėmis Rusija apeidinėja sankcijas ir iškyla nukreipimo rizika, kad tie pateikti produktai, kad galutinis naudotojas nebus tas, kuris formaliai deklaruojamas. Ekspertai skirtingai vertino situaciją, nes M. K. buvo tik pradėjęs dirbti ir turėjo dar mažai patirties (pradėjo dirbti, kaip pakaitinis darbuotojas, paskui laimėjo konkursą), tai gal nebuvo visi elementai įvertinti. Bet esmė yra tokia, kad klausimas nėra prekyba su Kirgizija, klausimas yra ar iš Kirgizijos tos prekės juda kažkur toliau. Pastaba dėl rizikos reeksporto yra tik prielaida. Užsienio reikalų ministerija neturi tyrimo tarnybos, nei rinkos priežiūros kompetencijų, nei nieko, todėl tiesiog skaitai kas yra viešojoje erdvėje arba ateina plačiau iš jų bendrų informacijos apsikeitimų su kitomis šalimis. Ta informacija yra bendro pobūdžio, kur pirštu neparodysi kur problema, bet apie tokias rizikas yra kalbama. Jie įmonės ((duomenys neskelbtini)) nepažįsta. Kai vėliau iš tyrimo gavo raštus, sužinojo, kad yra kažkokie įtarimai. Dėl Kirgizijos parodė, kad visos pakraščio šalys – centrinės Azijos, tarkime Pietų Kaukazo, yra tam tikros didesnės rizikos regionai, taip pat ir vakarų Balkanai.

Atsakydama į klausimą dėl atsakymo į 2021 m. birželio mėnesio Muitinės kriminalinės tarnybos užklausą Užsienio reikalų ministerijai (t. 9, b. l. 1), liudytoja parodė, kad tą raštą jie rengė pagal jų vadovavimo grandinę: ekspertas rengia, ji peržiūri, direktorius peržiūri ir viceministras pasirašo. Raštas derinamas per internetinę platformą „Avilys“ (su ja turėjo būti derintas). Pagarsinus antrą rašto lapą (t. 9, b. l. 3): „Taip pat pažymėtina, kad tarnybos sprendimo 2414/512/BUS 8 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad draudžiama sąmoningai ar tyčia dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba pasekmė yra 1, 4 straipsniuose nustatytų draudimų išvengimas įskaitant veikimą, kaip 1 straipsnyje nurodytų subjektų pakaitas. Atsižvelgianti į šias nuostatas galima vertinti, kad sąmoningas ar tyčinis Rusijos karinės įrangos importo į Europos Sąjungą organizavimas per trečiąsias šalis, kai tiesioginis importas iš Rusijos yra draudžiamas, yra siekis išvengti importų draudimų, t. y. pažeidžia nustatytas ribojamąsias priemones ir prieštarauja galiojančių sankcijų tikslams. Sąmoningumą ir tyčią nurodo tokie kriterijai, kaip, pavyzdžiui, ekonominės naudos gavimas, prekių, kurių importas iš Rusijos į Europos Sąjungą yra draudžiamas, poreikio žinojimas, išankstinis nustatytas planuojant tam tikrą ekonominę veiklą, tai reiškia, jeigu prekės importuojamos ir išvežamos netiesiogiai iš Rusijos, o iš Rusijos per trečiąsias šalis, pasinaudojant trečiose šalyse įsisteigusių tiekėjų paslaugomis, jeigu šis importas pirkimas, transportavimas yra sąmoningai siekiamas ir planuotas, veiklos tikslas arba yra tam tikros ekonominės veiklos prielaida, tai laikytina tarptautinių sankcijų pažeidimu.“; liudytoja parodė, kad klausimas kokia informacija buvo pateikta. Jeigu ten nebuvo nei žodžio apie tai, kad toliau prekės buvo perduodamos į Rusiją, tai toks ir atsakymas. Jie neturėjo techninių galimybių patikrinti tos įmonės.

Atsakydama į gynėjo klausimą, ar galėjo vienas ir tas pats teisės aktas galioti tiek K. atsakymo turinyje, tiek kažkokiems kitiems įrenginiams, liudytoja parodė, kad teisės aktas yra vienas. Jeigu kalbėtų apie Europos Sąjungos ribojamąsias priemones, tai jos galioja visa apimtimi ir visais atvejais, esmė tokia, kad kai mes rengiame savo vertinimą, jie remiasi ta informaciją, kurią gauna, kurią mums pateikia ir ta pozicija irgi evoliucionuoja, kadangi gyvenimas nestovi vietoje ir atsiranda nauji reiškiniai gyvenime, pavyzdžiui, įgyvendinanant ginklų embargą Rusijoje, atsirado tam tikra tendencija spręsti problemas, kai tau reikia rusiškos įrangos, tai tu tiesiogiai importuoti negali, bandai rasti kitų būtų, kaip tą įrangą atsivežti.

Jų ministerijoje taip pat yra žmones atsakingi už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, kažkada istoriškai buvo mūsų skyriuje departamente, paskui buvo atskirtą, dabar atskiras visiškai, atskira sankcijų įgyvendinimo grupė įgyvendinimo, kadangi sankcijų ir jų apimtis nuolat plečiasi, darbo daugėja, tai buvo suformuota vieninga tokia ministerijos pozicija, apie tai kaip jie traktuoja tokius atvejus, kai bandoma įsivežti rusišką įrangą arba eksportuoti į Rusiją tada, kai tai tiesiog neįmanoma. Jų ministerijos vertinimu, tai prieštarauja reglamento dėl sankcijų 8 straipsniui, kuris kalba, kad draudžia imtis veiksmų, kurie būtų priešingi sankcijų tikslui. Bet tai yra jų ministerijos vertinimas pagal kompetencijas, sankcijų įgyvendinimas pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą, kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi įgyvendinti tas sankcijas ir tik teismas gali pasakyti ar buvo pažeidimas, ar nebuvo pažeidimas. Jie kaip institucija suformuojame tokią savo poziciją, kaip tai turėtų būti. Bet kadangi gyvenimas eina, tai ta pozicija evoliucionuoja ir jeigu anksčiau tai nebuvo aktualu, ilgainiui tapo vis labiau aktualu ir tu turi, kaip institucija imtis vidinės koordinacijos, kad tu galėtum suformuoti tokią poziciją ir paskui ją taikyti. Kalbant dėl pirminio K. atrašymo, kad nėra priežasčių kodėl negalima eksportuoti šovinių į Kirgiziją, liudytoja pastebėjo, kad jeigu jis būtų turėjęs duomenis, kad paskui tie šoviniai keliaus į Rusiją, tai galbūt jis būtų kitaip atsakęs. Ji kelia klausimą, kokie duomenys buvo pateikti. Bet kuriuo atveju tie visi leidimų išdavimo klausimai yra Policijos departamento kompetencija ir Užsienio reikalų ministerija atlieka tik ekspertinę konsultaciją.

K. , gavęs užklausimą iš Policijos departamento, vertina tą medžiagą, kurią jam atsiunčia policijos pareigūnai. Tada kai būna dokumentai, derinimas vyksta per skyriaus vedėją ir yra laikomasi visos dokumentų ir atsakymų formalios derinimo tvarkos. Čia šiuo atveju buvo neformalus derinimas. Jeigu policijos departamentas siųstų elektroninį laišką – užklausimą URM.lt elektroniniu paštu, tai jis būtų registruojamas ir siunčiamas kaip dokumentas per „Avilį“ atsakyti, ir būtų atsakymas per nustatytą laiką ir kt. Šiuo atveju vyksta konsultacija tarp dviejų ekspertų. Liudytoja galimai net nematė to jo (K.) atsakymo, negali dabar pasakyti. K. pateikęs savo ekspertinį vertinimą, o Policijos departamentas priima sprendimą. Kartais parašo taip: „Mes turime prašymą siųsti į Kirgiziją, ar yra kokių problemų?“ Atsako: „Iš principo kaip ir nematome“. Tai toks susirašinėjimas iš esmės neturi juridinės galios, tai yra tiesiog dviejų žmonių susirašinėjimas. Jeigu atsiunčia per „Avilio“ platformą uždėti rezoliuciją, liudytoja tikrina pridedamus priedus, tai priklauso nuo tam tikrų aplinkybių. Šiuo atveju nebuvo formalaus susirašinėjimo. Buvo neformali konsultacija.

Jeigu užklausimas būtų siųstas per „Avilio“ sistemą, ar būtų įmanoma per penkių dienų terminą, nepažeidžiant Vyriausybės nutarimu nustatyto termino atsakyti, tai viskas įmanoma, bet aišku sudėtinga. Jie turi du paralelinius procesus: vienas yra pagal Strateginių prekių kontrolės įstatymą, kuriuo Ekonomikos ir inovacijų ministerija išduoda licencijas, ten visais atvejais konsultuojamos institucijos ir Užsienio reikalų ministerija, ir Kariuomenė, ir Valstybės saugumo departamentas, ir kt., ir nagrinėjami dokumentai, ir rengiami formalūs atsakymai. Jeigu kyla ginčai tarp institucijų, rengiami posėdžiai, kurie priima sprendimus dėl licencijų išdavimo. Čia šiuo atveju yra kita tvarka, visa atsakomybė yra Policijos departamentui, nėra jokios tarpinstitucinės komisijos, kuri kažką vertintų, jie pasiklausia kiek jiems reikia kitų institucijų ekspertizės (šiuo atveju Užsienio reikalų ministerijos dėl tam tikrų tarptatutinių elementų, kas nustatyta Vyriausybės nutarime). Bet jie turi vertinti ir įmonės patikimumą. Buvo atvejų, kad buvo neišduodami leidimai dėl jų (URM) pateiktos neigiamos pozicijos (kai ji buvo vedėja, neatsimena atvejo, kad būtų neišdavę, po to žino, kad buvo neišduota, bet čia dėl kokių priežasčių nebuvo išduoti leidimai turėtų atsakyti tie žmonės, kurie jau dirbo). Pažymi, kad tai yra Policijos departamento pareigūnų atsakomybės klausimas, nes jie atsakinga institucija, kuri išduoda arba neišduoda leidimus. Jie vertina jų indėlį, vertina savo kompetencijos klausimus ir priima sprendimą. Jie (URM) irgi tikisi, kad jeigu jie pateikia neigiamą išvadą, kad leidimas nebus išduotas. Negali atsakyti, ar per penkių dienų terminą, kai buvo gauta Policijos departamento užklausa dėl konkretaus leidimo gabenti šaudmenis arba ginklus, buvo konsultuojamasi su kitomis institucijomis, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentu. Negali atsakyti, nes ekspertas gali konsultuotis, jeigu jam prireikia. Jie tikrai konsultuojasi su jų ministerijos regioniniais departamentais, ypač jei klausimas susijęs su tokiomis šalimis, su kuriomis jie turi mažiau santykių (Afrikos šalimis ar kt.). Jie kolegų iš skirtingų institucijų kontaktus turi, jeigu kyla klausimas – konsultuojasi. Privalomo tokio nurodymo nėra, nes čia nėra tokios instituciškai įtvirtintas tų leidimų išdavimas, čia daug paprastesnis leidimo išdavimo procesas, negu su strateginių prekių klausimais, kur yra daug kompleksiškesnis ir ten visų institucijų vaidmenys išvardinti. Čia yra įstatymas, kurį įgyvendina Policijos departamentas ir jie kreipiasi išvados.

Į klausimą ar galima teigti, kad 2019-2021 metų laikotarpiu išduotas leidimas importuoti ir eksportuoti ginklus ar šaudmenis iš trečiosios šalies, buvo suderintas su Užsienio reikalų ministerija, liudytoja atsako, kad kadangi jų paklausimai formaliai nebuvo registruojami, tai atsakyti ar kiekvienu klausimu jie su mumis konsultavosi, ji negalėtų, čia tik Policijos departamentas galėtų atsakyti ar jie kiekvienu klausimu kreipėsi ir gavo atsakymą, ar negavo atsakymo. Pagal Vyriausybės nutarimą jie turėtų kreiptis, bet ar kiekvienu klausimu kreipėsi, ji negali garantuoti, nes jie neturime statistikos kiek jie išdavė leidimų, kiek neišdavė, kiek gavo paklausimų ir pan. Jeigu policija kreipiasi, URM atsako.

Griežtesnį vertinimą jie pradėjo po Muitinės kriminalinės tarnybos tyrimo, kai gavo tą raštą, suprato, kad yra kažkokie procesai, kurie galbūt ne visai atitinka ko jie tikisi įgyvendinant teisės aktus, tada pasižiūrėjo į tą tvarką ir bandė derinti su Policijos departamentu, kad būtų geriau reglamentuotas jų bendravimas, nes iki tol buvo tik ekspertinio lygio tarpusavio pasitarimai. Prasidėjus karo veiksmam politika dar labiau sugriežtėjo. Jie tarėsi, kad penkių darbo dienų atsakymo terminas išlieka, bet neigiamus atsakymus jie turi teikti ne elektroniniu paštu, o normaliu ministerijos atsakymu su viceministro parašu. Kai gauni raštą, jį registruoji ir pateiki atsakymą. O kai gauni elektroniniu paštu, tai jis atsiduria tokioje „neaiškioje zonoje“, kiek jis yra formalus, kiek neformalus. Nežino kaip atsakyti į tokį klausimą, kas daro įtaką vertinant konkrečią užklausą, parodo, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, iš tos informacijos, kurią turi. Informacija apie įmonės ankstesnę veiklą, jeigu ji juos pasiekė, ar kažkokius įtarimus dėl pažeidimų, tai verčia atidžiau žiūrėti į patį atvejį, negu, pavyzdžiui, kai su ta įmone daug kartų dirbta, viskas buvo gerai ir problemų nekyla, yra tam tikras pasitikėjimas. Bet šiuo konkrečiu atveju, kai jie kalba apie pirminį susirašinėjimą, liudytojos nuomone, formalus ar neformalus, jeigu ministerija negavo duomenų apie planuojamą prekių perdavimą į Rusiją arba pirkimą iš Rusijos, tai santykiams su Kirgizija, jeigu yra nurodytas gavėjas, tai toks atsakymas yra visiškai logiškas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. Š. parodė, kad policijos įstaigose dirba nuo 1998 m.. (duomenys neskelbtini), kas susiję su ginklų apyvarta, dirba nuo 2008 m., keitėsi įstaigos, keitėsi pareigos, bet tai yra ginklų apyvarta, tai tas pagrindinis darbas yra nuo 2008 m., nuo (duomenys neskelbtini) iki dabartinių pareigų (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis E. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinomi, tai yra vienas iš mūsų kontroliuojamų objektų, vienas iš Vilniaus apskrityje vykdančių veiklą (ginklų, šaudmenų, priedelių prekyba, galimai nuo 2014 m.; Vilniaus apskrityje turbūt tai buvo viena iš didžiausių parduotuvių, gal tik viena parduotuvė galėtų konkuruoti su jais). Tai buvo jų objektas, kurį kuravo nuo pirmos dienos, tai yra nuo patalpų įrengimo iki tolimesnės kontrolės. Jie kontroliuoja ginklų apyvartą, visų pirma, patalpų tinkamumą ginklų saugojimui, tai yra išduoda leidimus laikyti ginklus pagal pateiktus dokumentus, kad tose patalpose galima laikyti ginklus. Kai jiems pateikia dokumentus, kurie yra nustatyti teisės aktuose, jie vertina patalpas ir išduoda leidimą laikyti ginklus konkrečiose patalpose. Pradžioje įmonė gauna licenciją verstis veikla, o kitas dokumentas yra leidimas laikyti ginklus, kad galėtų pradėti veiklą – galėtų įsigyti ginklus prekybai. Patalpos buvo dvejos – pirminės patalpos (duomenys nesklebtini) gyvenvietėje, ten, kur veikla buvo pradėta, bet po to įmonė netilpo tose patalpose, todėl (duomenys neskelbtini) buvo nuomojama dar viena ginklų saugykla, kur įmonė laikė dar dalį ginklų, tai įmonė turėjo du leidimus laikyti ginklus. Liudytojas parodė, kad jis nėra susijęs su šiuo ikiteisminiu tyrimu ir atliktais procesiniais veiksmais. Vykdant įmonės kontrolę 2014 – 2021, nei vieną kartą nebuvo fiksuota rimtų pažeidimų. Gal buvo smulkių pažeidimų dėl ginklų prekybos tvarkos, tai yra gan smulkūs pažeidimai, už kuriuos gal buvo taikoma administracinė atsakomybė, bet tai buvo vienetiniai atvejai. Liudytojas nėra susijęs su ginklų eksporto, importo procedūromis, jų pagrindinė veiklos sritis būdavo jau įvežtų ginklų registracija arba ginklų išregistravimas. Tuo metu, kai įmonė pradėjo veiklą, šioje įmonėje buvo galėjo būti tik ilgieji ginklai, nes tada buvo ginklų fondo monopolis ir prekybininkai negalėjo prekiauti trumpaisiais ginklais, ta tvarka pasikeitė šiek tiek vėliau, bet pagrindiniai ginklai buvo ilgieji, medžiokliniai, sportiniai ginklai. Kokios buvo tų ginklų markės, pavadinimai, tai kad vyrautų viena markė ar pavadinimas, tai jų buvo daug, nuo rusiškų iki vokiškų, t. y. ginklai nebuvo vienos rūšies.

Liudytojas parodė, kad jie daro ginklų apskaitą. Visa apskaita yra vedama vadovaujantis teisės aktais (Policijos generalinio komisaro įsakymu yra patvirtinta apskaitos tvarka). Nuo 2013 m. rugsėjo visa ginklų apskaita yra elektroninė, policijos elektroninių paslaugų sistemoje, kiekvienas ginklas registruojamas, kai yra įvežtas į Lietuvos Respubliką, per 5 dienas turi būti pateiktas registracijai į tą el. paslaugų sistemą. Policijos pareigūnas, prieš tvirtindamas to ginklo įvežimą, privalo sutikrinti įvežimo dokumentus, tai yra tai, kad tas ginklas teisėtai atkeliavo į Lietuvos Respublika, tai yra Policijos departamento išduotas arba išankstinis sutikimas vežti ginklus arba leidimas importui, eksportui, ir dokumentas su ginklo identifikaciniais numeriais, kad pareigūnas galėtų sutikrinti, kad tikrai tas ginklas, kuriam buvo išduotas leidimas ir atkeliavo. Gal 2018 m. atsirašo ginklų žymėjimo tvarka ir pagal tą žymėjimo tvarką kiekvienas asmuo, kuris atveža ginklą arba ginklų partiją į Lietuvos Respubliką, turi juos pažymėti nustatyta tvarka. Jie kontroliavo, kad visi būtų pažymėti LT raidėmis (įmonė turi ant kiekvieno ginklo vamzdžio išgraviruoti LT raides). Jie tikrina dokumentus, kad yra išduotas leidimas tų ginklų įvežimui ir tas žymėjimas, kuris yra privalomas. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pažeidimų dėl tvarkos, dėl laikymo, dėl licencijos, žymėjimo, neatsimena, galėjo būti smulkūs prekybos tvarkos pažeidimai, bet tai nėra susiję su įmonės atvežtais ginklais, įmonės atlieka tokį veiksmą kaip ginklų komisas, tai galėjo būti to komiso pažeidimai, kai įmonė formina sandorį tarp dviejų asmenų, bet tai nėra susiję su įmonės įvežtais ginklais. Į klausimą, ar buvo įmonėje rusiškų ginklų, liudytojas parodė, kad jų („(duomenys neskelbtini)“ ir kitų) buvo. Jie buvo ne tik įvežami, jie buvo perkami iš kitų asmenų, iš ginklų fondo (sąrašą galima ištraukti iš jų duomenų bazės). Tai buvo legalu. Visą ginklų prekybą nuo 2013 m. galima pasižiūrėti, tai nėra užslaptinti duomenys, tą galėjo matyti pati įmonė - mato kas pardavė, viskas yra kontroliuojama. Jeigu ginklai yra įvežami pagal Policijos departamento leidimą, tai nėra draudžiama įvežti ginklą vien tik dėl jo kilmės. Problema gali kilti dėl licencijos. Iki jų tas ginklas negalėtų ateiti, jeigu jam nebūtų išduotas leidimas, tuo laikotarpiu leidimus išdavinėjo Policijos departamentas, jiems buvo pateikti visi reikalingi dokumentai leidimo gavimui, jų sekantis žingsnis – įvežtų ginklų registracija pagal išduotą leidimą. Kas turi atsispindėti tame ginkle, tai ar yra žymėjimai, markiruotės, kiekvienas ginklas atkeliauja iš tos valstybės, iš kurios yra išduotas leidimas įvežti. Jeigu įmonė nori vežti ginklus, kreipiasi į Policijos departamentą, pateikia reikalingus dokumentus ir arba gauna leidimą, arba gauna neigiamą atsakymą. Jeigu įmonė gauna leidimą, tai ji atveža ginklus, kurie nurodyti leidime. Registracijos metu jie nekontroliuoja nei kilmės šalies, nei ginklo pavadinimo, jeigu yra išduotas leidimas, jie tiesiog sutikrina ginklo identifikacinius numerius su nurodytais leidime ir nurodytais įvežimo dokumentuose („invoice“, sąskaita faktūra). Įmonė jiems pateikia dokumentus, kuriuose yra nurodyti ginklų identifikaciniai numeriai, vienas iš dokumentų yra policijos leidimas ginklų įvežimuil; kitas dokumentas, jeigu yra įmonės eksportas, yra muitinės kažkoks dokumentas, kad ta prekė yra išmuitinta. Jie tai daro prieš patvirtinant ginklo registraciją, įsitikina, kad ginklas yra įvežtas nustatyta tvarka. Dokumentai dažniausiai pateikiami dar norint gauti leidimą, o jie tiesiog sutikrina, kad tas skaičius yra, koks yra leidime, kad leidimas yra galiojantis ir visa kita procedūra. Į klausimą: ar jiems nekilo įtarimų, kad ginklai gali būti reeksportuoti per trečias šalis, liudytojas parodė, kad jeigu būtų kilę įtarimai, jie praneštų nustatyta tvarka; jeigu tai nebuvo padaryta, vadinasi, nekilo. Jeigu kyla įtarimų, yra neatitikimų, papildomai atlieka patikrinimą norint įsitikinti, ar tikrai šiam ginklui buvo išduotas leidimas, ar tikrai šis ginklas atkeliavo.

Pranešimų iš kitų padalinių patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Teisės aktai numato periodinius patikrinimus, ta patikrinimų tvarka keitėsi, bet kartą per metus licencijavimo padariniai atlieka įmonės patikrinimą, yra sutikrinami ginklai, apskaitos žurnalai, pardavimo tvarka, tai, kas yra numatyta teisės aktuose, vykdoma įmonės kontrolė, tai yra patikrinamas sąrašas registruotų ginklų ir tų ginklų turėjimas vietoje, jeigu įmonė elektroniniame leidime turi 100 ginklų, tai tie 100 ginklų fiziškai turi būti ginklų parduotuvėje. Į klausimą: ar atliekant jūsų funkcijas URM, VSD turi kažkokią įtaką, ar bendradarbiaujate su šiomis institucijomis, liudytojas parodė, kad ne. Tuo laikotarpiu struktūra buvo tokia, kad visus dokumentus, susijusius su ginklų atvežimu arba išvežimu, išdavinėjo Policijos departamentas, o jie, kaip teritorinės įstaigos, vykdė kitas funkcijas (galėjo gauti kažkokį pavedimą atlikti papildomą patikrinimą).

Į klausimą: ar jis pagal darbo funkcijas yra susipažinęs su teisės aktais dėl sankcijų taikymo Rusijos Federacijai?, parodė, kad žino, kad toks teisės aktas yra, kiek tai liečia jų kompetenciją, kiek tai reikalinga jų veiklai. Į klausimą, ar teko juos darbe taikyti, liudytojas parodė, kad jų pagrindinė funkcija buvo juridinių asmenų kontrolė, nes darbas buvo paskirstytas – yra žmonės, kurie kontroliuoja fizinius asmenis ir asmenys, kurie kontroliuoja juridinius asmenis, tai visiems juridiniams asmenims leidimus išdavinėjo Policijos departamentas; o jie buvo ta sekanti grandis, kuri pagal leidimus registravo ginklus, dėl to jie niekada nevertino prašymo teisėtumo – ar galima įvežti, išvežti tuos ginklus, jie turėjo vykdyti. Į klausimą, kaip jie taikė tuos teisės aktus, liudytojas parodė, kad jie buvo taikomi tik atsakant į fizinių asmenų paklausimus, ar jis gali iš Rusijos atvežti ginklą, ar gali parduoti. Į ką atsakydavo, kad yra toks teisės aktas, kuris numato tam tikrus draudimus, kad yra numatytos tam tikros valstybės, į kurias ginklų negalima įvežti arba išvežti (Rusijos Federacija yra tame sąraše). Sankcijos pradėtos taikyti apie 2008 – 2009 m., nes jam pradėjus darbą kolegos pasakojo, kad vyko prekyba ginklais su rusais, baltarusiais, o kai buvo taikomos sankcijos, prekyba nustojo. Į klausimą: kad nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įvairių ginklų – nuo rusiškų iki vokiškų, ar atsimena būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginklų asortimentą, ar visų įmonių, liudytojas parodė, kad atsiminė tuos ginklus, kad tai yra „(duomenys neskelbtini)“, o visi kiti ginklai pagal poreikį, trumpaisiais ginklais jie prekiauti negalėjo; kalbant apie ilguosius, lygiavamzdžius ir graižtvinius ginklus, tai ta rinka nebuvo plati, iš esmė šalia esančių valstybių – Latvija, Estija, Vokietija. „(duomenys neskelbtini)“ partija ginklų ir jiem mums buvo naujovė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieni iš pirmųjų nusipirko graviravimo prietaisą, ir jie nuvažiavo ir dalyvavo tame procese, kai ant ginklo vamzdžių buvo graviruojamos tos raidės, tai dėl to jis ir atsimena, nes tai buvo toks pirmas kartas, kai jų atvykimo metu tiesiogiai vyko tas visas procesas. Į klausimą: ar šiuo metu rusiškos kilmės „(duomenys neskelbtini)“ ar kiti ginklai įvežami į Lietuvą, liudytojas parodė, kad ne, dabar greičiausiai tai yra antrinė rinka, tai yra tie ginklai, kurie buvo parduoti ir kuriuos žmonės turi, komiso pagrindu yra pristatomi į parduotuvę ir dėl to atsiranda. Kas lėmė tuos pasikeitimus, tai iš vienos pusės yra politinė situacija, nes žmonės masiškai pradėjo atsisakinėti vežti tokius ginklus (nuo karo pradžios žmonės pradėjo atsisakinėti rusiškų ginklų). Į klausimą: ar iki karinių veiksmų pradžios, alternatyvios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiveždavo Rusijos kilmės ginklus, liudytojas parodė, kad Vilniaus apskrityje jeigu buvo, tai vienetiniai atvejai, o ne partijos, tai buvo 5-10 ginklų, nes jų vidinė rinka yra maža. Jeigu veži ginklus vidinei rinkai, tiesiog neparduosi didesnio kiekio, nes yra apyvartinės lėšos, kurių reikia daug, gal dėl to būdavo mažos partijos, kas yra ir dabar.

Atsakydamas į klausimą, kad minėjo ginklus iš Latvijos, Vokietijos, ar iš šių valstybių ir kaimyninių šalių ta pati „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ar kitas ginklas į Lietuvą patekdavo, liudytojas parodė, kad tie ginklai į Lietuvą gali patekti ir dabar, jeigu „nesirištų“ prie ginklo gamintojo ar modelio, o tiesiog prie to ginklo turėjimo. Jis ir dabar, gavęs leidimą tam tikrai veiklai – medžioklei ar sportui, gali nusipirkti tą ginklą, kurio aš noriu, nepriklausomai nuo jo gamintojo ar modelio, jeigu aš Latvijoje ar Lietuvoje rastų. Pavyzdžiui, fizinis asmuo turi ir parduoda „(duomenys neskelbtini)“, ir jis turi leidimą, nueina į ginklų parduotuvę ir įformina to ginklo pirkimą - pardavimą. Kalbant apie antrinę rinką, tai tie patys „PM“, vienas gali atsisakyti, o kitas nusipirkti tris ir galvoti, kad čia bus investicija. Svarbu yra tai, kad tai yra ginklas, kuris yra teisėtai turimas. ES išvežimo tvarka yra paprastesnė, tai yra išankstinis sutikimas vežti ginklus, jeigu pardavėjas iš Lietuvos, jis gauna tam tikrus dokumentus, o pirkėjas, pavyzdžiui, iš Latvijos gauna savo šalyje dokumentus, jeigu Latvijos policija neprieštarauja, kad tas ginklas būtų įvežtas į Latviją, tai yra elementarus komisas. Ginklų išvežimui į bet kokią šalį turi būti išduodamas leidimas – tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. M. parodė, kad su E. P. yra pažįstami 10 ar daugiau metų. Jie susipažino Maskvos mieste vykusioje civilinių ginklų parodoje, liudytojas tuo metu vertėsi civiliniais ginklais ir amunicija. Būtent toks ir buvo jų bendravimo pobūdis, profesionalus, dalykinis. Jis tada labai intensyviai dirbo su ginklais, palaikė ryšius su Amerikos įmonėmis ir turėjau nemažai ryšių, kontaktų su Rusijos ginklų gamyklomis. Tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinių, verslo santykių nebuvo, jie keitėsi informacija, ieškojo naudingos informacijos įmonių veiklai. Jis iš E. P., ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygio už tarpininkavimą, pagalbą prekyboje ginklais negavo. Konkrečių verslo santykių tarp jų nebuvo, jis nieko nepirko, jokių sandorių nesudarinėjo, santykiai apsiribojo informacijos apsikeitimu. Liudytojas žino įmonę „(duomenys neskelbtini)“, pažįsta J. J. Jokių sutartinių santykių tarp jo ir minėtos įmonės nebuvo, bendro verslo vykdoma nebuvo. Į klausimą: kas jam yra žinoma apie E. P. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginklų eksportą ar importą į/iš Rusijos, liudytojas parodė, kad jeigu gerai atsimena, E. P. dirbo su įmone „(duomenys neskelbtini)“ (lyg kažką pirko), o iš Rusijos sunku kažką įvežti. Liudytojas pažįsta asmenį J., bet nežino, kiek metų įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą. „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo įvairiais ginklais, taip pat jie prekiavo ir civilinės paskirties ginklu „(duomenys neskelbtini)“, jo priedais, apkabomis ir pan. Į klausimą: ar E. P. parodose atstovavo „(duomenys neskelbtini)“?), negaliu konkrečiai pasakyti ar jis atstovavo, ar ne, bet kad jis bendradarbiavo su minėta įmone, tai taip, jis kažką minėjo, kad jis kažką daro šiai įmonei. Į klausimą: ar E. P. buvo šios įmonės („(duomenys neskelbtini)“) atstovas, bendraujant su trečiaisiais asmenimis, ar pristatydavo save kaip bendradarbį, kaip bendradarbiaujančiu su šia įmone, liudytojas parodė, kad tokių jau nebeatsimena. Į klausimą: kokia buvo jo paties asmeninė nauda, interesas bendradarbiaujant su E. P. dėl ginklų, rinkos, kainų, naujienų, liudytojas parodė, kad bet kokiame versle didžiausią naudą teikia tiksli ir teisinga informacija, tai jį domino kainos, galimybės pirkti, parduoti ginklus, jis aptarinėjo šiuos klausimus su E. P., ir jis domėdamasis panašiais klausimais Rusijoje, teiravosi informacijos iš jo. Į klausimą, ar liudytoją siejo darbo, verslo santykiai su koncernu „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad be abejo siejo, nes Rusijos ginklų rinka yra sudaryta iš šio koncerno, koncernas apima visą Rusijos ginklų rinką, jeigu dirbi su civilinės paskirties ginklais (kaip liudytojas), visada esi susijęs su šiuo koncernu. Į klausimą, ar E. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo su koncernu „(duomenys neskelbtini)“, šito jis nežino. Numano, kad jis neturėjo tiesioginio kontakto su koncernu, kadangi E. P. reikėjo informacijos, kažką sužinoti apie koncerną, jo veiklą, ir šis kreipėsi į liudytoją. Į klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. P. naudai vedė derybas su koncerno „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, parodė, kad tai E. kreipiantis su kažkokiais klausimais, liudytojas susisiekdavau su koncerno atstovais, siekiant pateikti jam minėtą informaciją, bet ar čia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitos įmonė naudai, jis nežino. Į klausimą, kodėl „(duomenys neskelbtini)“ ginklai E. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkami per „(duomenys neskelbtini)“, o ne tiesiogiai iš koncerno „(duomenys neskelbtini)“, tai pirmiausia galimai dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ siūlė geresnes kainas, antra, negalima pamiršti, kad koncernas yra sudaręs platų distribucijos tinklą ir galbūt nebuvo galimybės tiesiogiai pirkti iš koncerno, o tik per distributorius. Liudytojas parodė, kad jis žino apie ES sankcijas dėl ginklų prekybos iš trečiųjų šalių. Ar bendraujant su E. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo keliamas sankcijų klausimas, parodė, kad jie apie tai kalbėjo, kad įvedus sankcijas tarptautinė prekyba ginklais iš esmės yra mirusi. Ar buvo kalba kaip apeiti tas sankcijas, kad galėtų prekiauti, liudytojas parodė, kad esmė yra ta, kad prekyba ginklais yra labai griežtai reguliuojamas verslas, ir netaikant sankcijų visos valstybės įdėmiai stebi šį verslą – tiek pirkėjo, tiek pardavėjo valstybė, ir iki sankcijų būtų sunku verstis šia veikla, ir kalbos apie tai, kad kažkokiu būdu apeiti minėtas sankcijas ir prekiauti, net kalbos apie tai nebuvo, nes labai griežtai reglamentuojama. N. I. greičiausiai pažįsta, bet jau seniai nebebendrauja. Į klausimą: iš bylos medžiagos matome, kad I. M. yra informavęs E. P. dėl M. („(duomenys neskelbtini)“ koncernas), taip pat B. („(duomenys neskelbtini“ koncernas), kas čia per asmenys yra, liudytojas parodė, kad juos žino. B. geriau atsimena, ji užsiėmė civilinės paskirties ginklų pardavimais, vadovavo skyriui ar departamentui. Į klausimą, kokiais būdais bendravo su E. P., liudytojas parodė, kad kai jis atvykdavo į Maskvą (ankščiau buvo tokia galimybė), jie bendraudavo asmeniškai gyvai, tarkime parodų metu, kai tokios galimybės nebebuvo, bendravo telefonu, per „Whats up“ programėlę. Elektroniniais laiškais taip pat bendravo, kai reikėjo konkrečių duomenų, skaičių, visa tai buvo persiunčiama el. paštu. Asmens vardu „Ch.“ liudytojas nepažįsta. Jis pas jį yra telefone, bet nepamena, kas jis toks yra.

2021-06-25 gautas atsakymas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, kuriame pateikia savo vertinimą dėl galiojančio ginklų embargo Rusijai ir su juo galimai susijusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų. Rusijai taikomos priemonės ginklų embargo srityje yra apibrėžtos dviejuose ES teisės aktuose: 1) 2014 m. liepos 31 d. Tarybos sprendime 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje ir 2) 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje. Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „valstybių narių piliečiams arba naudojantis su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiais laivais ar jų orlaiviais draudžiama importuoti, pirkti arba transportuoti iš Rusijos visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir jų atsargines dalis. „ To paties sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad „Valstybių narių piliečiams arba iš valstybių narių teritorijų, arba naudojantis su jų vėliavomis plaukiojančiais laivais ar jų orlaiviais draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti Rusijai arba į ją eksportuoti visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir jų atsargines dalis, neatsižvelgiant į tai, ar jų kilmės vieta yra jų teritorijose.“ Tarybos sprendimas 2014/512/BUSP numato dvi išimtis, kada yra leidžiama į ES importuoti karinę įrangą iš Rusijos Federacijos. Sprendimo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad importo draudimas nedaro poveikio: 1) sutarčių, sudarytų iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., arba papildomų sutarčių, kurios reikalingos tokioms sutartims vykdyti, vykdymui ir 2) atsarginių dalių ir paslaugų, reikalingų esamiems pajėgumams Europos Sąjungoje palaikyti ir jų saugai užtikrinti, tiekimui. Kitų išimčių, kurios leistų Rusijos karinę įrangą importuoti į Europos Sąjungą šis sprendimas nenumato. Taip pat pažymėtina, kad Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP 8 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad „draudžiama sąmoningai ar tyčia dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba pasekmė yra 1-4a straipsniuose nustatytų draudimų išvengimas, įskaitant veikimą kaip 1 straipsnyje nurodyt subjektų pakaitas.“ Atsižvelgiant į šias nuostatas galima vertinti, kad sąmoningas ar tyčinis Rusijos karinės įrangos importo į Europos Sąjungą organizavimas per trečiąsias šalis, kai tiesioginis importas iš Rusijos yra draudžiamas, yra siekis išvengti importo draudimo, t.y., pažeidžia nustatytas ribojamąsias priemones ir prieštarauja galiojančių sankcijų tikslams. Sąmoningumą ir tyčią nurodo tokie kriterijai, kaip, pavyzdžiui, ekonominės naudos gavimas, prekių, kurių importas iš Rusijos į Europos Sąjungą yra draudžiamas, poreikio žinojimas ir išankstinis numatymas, planuojant tam tikrą ekonominę veiklą (pvz. sudarant sutartis dėl Rusijoje pagamintos karinės įrangos įsigijimo per trečiąsias šalis). Tai reiškia, kad jeigu prekės importuojamos ar įvežamos ne tiesiogiai iš Rusijos, o iš Rusijos per trečiąsias šalis, pasinaudojant trečiosiose šalyse įsisteigusių tiekėjų paslaugomis, jeigu šis importas, pirkimas ar transportavimas yra sąmoningai siekiamas ir planuotas veiklos tikslas arba yra tam tikros ekonominės veiklos prielaida, tai laikytina tarptautinių sankcijų pažeidimu. Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, prekės, kurioms taikomas importo iš Rusijos Federacijos į Europos Sąjungą draudimas, negali būti ES piliečių importuojamos, perkamos ar transportuojamos į Lietuvą tiesiogiai iš Rusijos Federacijos ir iš Rusijos Federacijos per trečiąsias šalis, pasinaudojant trečiosiose šalyse įsisteigusių tiekėjų paslaugomis, jeigu šis importas, pirkimas ar transportavimas yra sąmoningai siekiams ir planuotas veiklos tikslas arba yra tam tikros ekonominės veiklos prielaida ir jeigu jam negali būti pritaikytos Tarybos sprendime 2014/512/BUSP numatytos išimtys. Dėl žalos ir jos dydžio nustatymo pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio, kaip vertinamosios kategorijos, nustatymui kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į veikų tęstinumą, planavimą, mastą, organizuotumą ir kitas aplinkybes, taip pat, atsižvelgiant į objektą, galimą žalą visuomenės ir nacionaliniam saugumui. Bendrai vertinant, tarptautinės ir Europos Sąjungos sankcijos yra viena iš pagrindinių ES bendros užsienio ir saugumo politikos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti ES, taigi ir Lietuvos, vertybes, pagrindinius interesus ir užtikrinti saugumą, išsaugoti taiką, stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus bei užkirsti kelią konfliktams ir didinti tarptautinį saugumą. Užsienio reikalų ministerijos nuomone, bet kokie nustatyti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimai ne tik paneigia šiuos tikslus darydami žalą Lietuvos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, interesams, bet ir gali daryti neigiamą įtaką Lietuvos, kaip patikimos tarptautinės partnerės, gerbiančios teisės viršenybę, įvaizdžiui ir autoritetui, kas gali turėti tiesioginės įtakos tarptautiniu mastu priimant vienokius ar kitokius sprendimus Lietuvos atžvilgiu. (9 t., b.l. 2-4)

2021-11-23 gautas atsakymas iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. P. sukurta schema importuoti iš Rusijos ir eksportuoti į ją ginklus per Kirgiziją, padėjusi apeiti Europos Sąjungos taikomas sankcijas Rusijai, prieštarauja esminiam sankcijų tikslui – riboti Rusijos karinę galią ir neprisidėti prie jos neteisėtų karinių veiksmų. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimu, Rusijos karinio potencialo stiprinimas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o Rusijos karinė galia išlieka pagrindiniu jos įtakos išlaikymo užsienyje įrankiu. K. R. karinė galia iš esmės grindžiama Rusijos karinės pramonės pajėgumais, todėl Europos Sąjungos tikslas riboti Rusijos karinę galią negali būti pasiektas atsietai nuo Rusijos karinei pramonei taikomų ribojimų. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimu, net ir netiesioginis, bet sistemingai ir verslo tikslais vykdomas Rusijoje pagamintų ginklų importas prisidėjo prie Rusijos karinės pramonės vystymo bei karinės galios stiprinimo ir atitinkamai didino grėsmes regioniniam saugumui. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad į Lietuvą importuotų ginklų gamintojas, Rusijos šaunamųjų ginklų koncernas „(duomenys neskelbtini)“, priklauso Rusijos gamybos pramonei ir yra didžiausias šaunamųjų ginklų gamintojas Rusijoje, gaminantis civilinės ir karinės paskirties ginklus. Po Rusijos veiksmų Ukrainoje 2014 m. koncernas buvo įtrauktas į Europos Sąjungos ir JAV sankcijų sąrašus. Atsižvelgiant į išdėstytą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimu, nors ir netiesioginis, Rusijoje pagamintų ginklų importo iš Rusijos kanalas sudarė sąlygas ir prisidėjo prie Rusijos karinės galios stiprinimo, todėl tokia veika yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir galėjo sukelti poveikį ne tik Lietuvos, bet ir sąjungininkų gynybos ir saugumo interesams, kurių užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas (9 t., b.l. 7)

2022-06-01 gautas atsakymas iš Policijos departamento prie LR VRM viešosios policijos valdybos, kuriuo pateikė duomenis susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) prašymais išduoti leidimus ginklų ir šaudmenų importu ir eksportu (9 t., b.l. 65), kurie buvo apžiūrėti dokumentų apžiūros metu.

2022-07-14 Tarnybinis pranešimas dėl eksporto procedūrų. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys (susirašinėjimo ir priedų lentelės suformuotos PDF suvestinės formatu) suskirstyti pagal sekančias eksporto procedūrų deklaracijas: (21 t., b.l. 130-139)

2022-07-14 Tarnybinis pranešimas dėl ginklų, jų dalių bei šaudmenų pirkimų organizavimo, kontaktų užmezgimo ir derinimo. (28 t., b.l. 33-42)

2022-07-14 Tarnybinis pranešimas dėl 2019-04-19 d. importo procedūros Nr. 19LTVC0100IM0D9018 (29 t., b.l. 79-83);

2022-07-14 Tarnybinis pranešimas dėl 2019-06-03 d. importo procedūros Nr. 19LTVC0100IM1386F4 (30 t., b.l. 90-93);

2022-07-14 Tarnybinis pranešimas dėl 2019-09-25 d. importo procedūros Nr. 19LTVC0100IM23A285 (30 t., b.l. 128-132);

2022-07-14 Tarnybinis pranešimas dėl 2019-11-20 d. importo procedūros Nr. 19LTVC0100IM2BD246 (31 t., b.l. 1-7);

2022-07-14 Tarnybinis pranešimas dėl 2020-08-11 d. importo procedūros Nr. 20LTVC0100IM1F7F17 (32 t., b.l. 92-104);

2022-07-14 Tarnybinis pranešimas dėl 2019-12-27 d. importo procedūros Nr. 19LTVC0100IM316BD6 (32 t., b.l. 1-5);

2020-09-11, 2020-09-14 priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartys dėl slaptų veiksmų atlikimo, t.y. leista Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams 4 (keturis) kartus slapta patekti į E. P. naudojamas patalpas – biurą, esantį (duomenys neskelbtini), slapta atlikti biuro apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus ikiteisminiam tyrimui reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, slaptai įrengti šiame biure judėjimą, vaizdo ir garso įrašus fiksuojančią įrangą. (6 t., b.l. 6-11)

2020-10-01 surašytas slaptų veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad slaptas patekimas į E. P. naudojamas patalpas – biurą, esantį (duomenys neskelbtini) pradėtas 2020 m. rugsėjo 30 d. 23.30 val. baigtas 2020 m spalio 1 d. 02.45 val. Apžiūrimas biuras yra namo cokoliniame aukšte. Biuras yra išsidėstęs per kelias patalpas, tačiau apžiūrėta buvo tik viena darbo zonos patalpa, plane pažymėta R-10 (žiūrėti pridedamą patalpų planą). Apžiūrimoje patalpoje yra įrengtos trys darbo vietos. Pagal darbo vietose rastus dokumentus buvo identifikuota E. P. darbo vieta (žiūrėti pridedamą darbo patalpos planą). Pridedamame darbo patalpos plane skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 pažymėtos vietos kuriose buvo rasti tyrimui reikšmingi dokumentai bei užrašai. (6 t., b.l. 12-15)

E. P. darbo stalo kairėje pusėje (plane pažymėta skaičiumi 1) rasta: Dokumentas išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, su ranka padarytais įrašais (nuotrauka 20201001_012738); Elektroninio laiškų kopijos tarp adresatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su ant laiško ranka padarytais įrašais (nuotraukos 20201001_012924, 20201001_012941, 20201001_012951); 2020-09-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 77 (nuotrauka 20201001_013053); Lapas su ranka darytais įrašais (nuotrauka 20201001_013107); Elektroninio laiško kopija su prisijungimų duomenimis, siųsta 2020m. birželio 5 d. iš (duomenys neskelbtini) į adresą (duomenys neskelbtini) (nuotrauka 20201001_013213); Atspausdinta lentelė su ginklų pavadinimais, kiekiais ir kainomis bei ranka padarytu užrašu „KG“ (Nuotrauka 20201001_013557); 2020-02-04 d. papildomas suderinimo aktas prie sutarties Nr. 643/07639044/01641 tarp Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Kirgizijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Dokumente nurodyti ginklai ir jų kainos. Ant dokumento ranka padaryti įrašai (nuotrauka 20201001_013611); (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentai 2020-08-07 Nr. OP-0000080 ir 2020-06-25 VSK101270 išrašyti Kirgizijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, su ranka darytais įrašais (nuotraukos 20201001_013722, 20201001_013802, 20201001_013814, 20201001_013827); Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2020-09-21 d. užklausa dėl galimybės pristatyti šovinius RUAG (nuotrauka 20201001_013850); Lapas su atspausdintais šovinių duomenimis (nuotrauka 20201001_013923). Darbo stalo viduryje (plane pažymėta skaičiumi 2) rasta: Užrašų knygutė su ranka darytais įrašais (nuotraukos 20201001_004530, 20201001_004611, 20201001_004633, 20201001_004640, 20201001_004730, 20201001_004736, 20201001_004740, 20201001_004748, 20201001_004754, 20201001_004803, 20201001_004808, 20201001_004815, 20201001_004824, 20201001_004828, 20201001_004841, 20201001_004846, 20201001_004855, 20201001_004901, 20201001_004904, 20201001_004920, 20201001_004924, 20201001_004931, 20201001_004937, 20201001_004948, 20201001_005003, 20201001_005006, 20201001_005014, 20201001_005018, 20201001_005034, 20201001_005047, 20201001_005056, 20201001_005100, 20201001_005110, 20201001_005114, 20201001_005138, 20201001_005141, 20201001_005156, 20201001_005202, 20201001_005215, 20201001_005227, 20201001_005233, 20201001_005240, 20201001_005244, 20201001_005309, 20201001_005314, 20201001_005319, 20201001_005344, 20201001_005403, 20201001_005413, 20201001_005420, 20201001_005424, 20201001_005433, 20201001_005442, 20201001_005500, 20201001_005515, 20201001_005526, 20201001_005529, 20201001_005536, 20201001_005540, 20201001_005550, 20201001_005553, 20201001_005602, 20201001_005610, 20201001_005614, 20201001_005627, 20201001_005631, 20201001_005642, 20201001_005704, 20201001_005732, 20201001_005742, 20201001_005752, 20201001_005807, 20201001_005811, 20201001_005829, 20201001_005834, 20201001_005928, 20201001_005931, 20201001_005938 ir 20201001_005941); Dokumentais rasti po knygute: Lapas su atspausdintais Barnaulo (Rusija) šovinių duomenimis, dokumento data 2020-08-28 (nuotrauka 20201001_010009); Lapas su atspausdintais įrangos duomenimis (nuotrauka 20201001_010231); Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2020-09-09 d. sąskaita nr. 1-047 su ginklų pavadinimais kiekiais ir kainomis (nuotrauka 20201001_010334); Lapas su ranka darytais įrašais (nuotrauka 20201001_010401)

Darbo stalo dešinėje pusėje (plane pažymėta skaičiumi 3) rasta: Bendras vaizdas (Nuotrauka 20201001_011315); 2020-09-24 d. skolų suderinimo aktas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuotrauka 20201001_011705); UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ ginklų kainoraštis (nuotraukos 20201001_011714, 20201001_011729, 20201001_011737, 20201001_011744 ir 20201001_011752); UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ amunicijos kainoraštis (nuotrauka 20201001_011803); Galimai Vengrijos įmonės (duomenys neskelbtini)“ 2020-07-21 d. užklausa į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ginklų komercinio pasiūlymo ir pridedamas ginklų sąrašas (nuotraukos 20201001_011933 ir 20201001_011953); Papildomas susitarimas Nr. 2 prie sutarties 2018-10-10 Nr. 10102018 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Kirgizijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dėl Kirgizijos įmonės direktorių pasikeitimo (nuotrauka Nr. 20201001_012004); Slovėnijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita už amuniciją išrašyta Lietuvos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-05-05 d. Nr. 2020-00040 (nuotrauka 20201001_012215); Slovėnijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita už amuniciją išrašyta Lietuvos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-02-09 d. Nr. 2019-00026 (nuotrauka 20201001_012226); Elektroninio laiško kopija atsiųsta 2020-04-09 E. P. nuo M. I., el. paštas (duomenys neskelbtini), laiške persiunčiama Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)” tiekimo specialistės I. V. Ch. užklausa dėl šovinių (nuotrauka 20201001_012304); Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2020-02-05 sąskaita Nr. VRG20003081 už amuniciją (nuotrauka 20201001_012412); Darbo stalo dešinėje pusėje (plane pažymėta skaičiumi 4) rasta: Užrašų knygutė su ranka darytais įrašais (nuotraukos 20201001_022808, 20201001_022841, 20201001_022942); Šiukšliadėžėje (plane pažymėta skaičiumi 5) rasta: UAB „(duomenys neskelbtini)“ užklausa į Baltarusijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės pateikti komercinį pasiūlymą šaudmenims (nuotrauka 20201001_020115); 2020-03-02 d. elektroninio laiško siųsto iš J. Z. (el.paštas (duomenys neskelbtini)) dėl sandorius pagrindžiančių dokumentų. (nuotrauka 20201001_020222); Lapas su ranka pieštomis schemomis ir padarytais įrašais (nuotrauka 20201001_020314). Šalia E. P. darbo vietos esančio kito stalo kairėje pusėje (plane pažymėta skaičiumi 6) rasta: Bendras stalo vaizdas (nuotrauka 20201001_021012); Rusijos koncerno „(duomenys neskelbtini)“ ginklų serijinių numerių apskaitos sąrašas - priedas prie 2019-09-25 d. leidimo PB? Nr. 0011830 bei ranka padarytomis atžymomis (nuotraukos 20201001_021555, 20201001_021609, 20201001_021632, 20201001_021641, 20201001_021647, 20201001_021654, 20201001_021700, 20201001_021706, 20201001_021712, 20201001_021718, 20201001_021725, 20201001_021732, 20201001_021737 ir 20201001_021744); Kirgizijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ginklų serijinių numerių apskaitos sąrašas prie 2019-11-01 d. leidimo išvežti Nr. 144 (nuotraukos 20201001_021838, 20201001_021845, 20201001_021852, 20201001_021859, 20201001_021906, 20201001_021912, 20201001_021918, 20201001_021924 ir20201001_021931). Šalia E. P. darbo vietos esančio kito stalo dešinėje pusėje (plane pažymėta skaičiumi 7) rasta: Bendras stalo vaizdas (nuotrauka 20201001_014939); Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sarašas ginklų su nurodytomis kainomis bei ranka padarytomis atžymomis (nuotraukos 20201001_020806, 20201001_020828, 20201001_020837, 20201001_020850, 20201001_020906, 20201001_020916 ir 20201001_020927). Dokumentų segtuvų lentynoje (plane pažymėta skaičiumi 8) rasta: Lentynos su dokumentų segtuvais vaizdas (nuotrauka 20201001_003855); Segtuvas su dokumentais ant kurio nugarėlės užrašyta – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 2020 pirkimai-pardavimai (nuotrauka 20201001_003835); Rusijos avialinijų „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraštis, kuriame nurodytas prekių siuntėjas Kirgizijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuotrauka 20201001_003630); Prekių gabenimo oro transportu istorijos duomenys (nuotrauka 20201001_003731). Visi dokumentai buvo nufotografuoti. (6 t., b.l. 16-199; 7 t., b.l. 1-60)

2020-09-11, 2020-09-14, 2020-11-05 priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartys dėl slaptų veiksmų atlikimo, t.y. leista Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams 4 (keturis) kartus slapta patekti į E. P. naudojamas patalpas – biurą, esantį (duomenys neskelbtini), slapta atlikti biuro apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus ikiteisminiam tyrimui reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, slaptai įrengti šiame biure judėjimą, vaizdo ir garso įrašus fiksuojančią įrangą. (6 t., b.l. 6-11; 7t., b.l. 86-90)

2021-04-26 surašytas slaptų veiksmų atlikimo protokolas, pagal 2021-03-16 suvestinę Nr. V1-21-20-06-(01).

II. Byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, todėl asmeniui negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).

2.1. Dėl kaltinimų pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (Įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2023-05-31)

Kaltinime inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo laikas – nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. Inkriminuojamos veikos padarymo metu ginklų, šaudmenų kontrabandos atveju aktuali BK 199 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2023-05-31. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 253² straipsnio („Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda“) 2 dalies redakcija nagrinėjamu atveju neturi švelnesnio baudžiamojo įstatymo bruožų konkrečiai nagrinėjamai situacijai, dėl to inkriminuojamos veikos perkvalifikavimas nėra galimas. Dėl tos priežasties byloje nustatytos faktinės aplinkybės vertinamos BK 199 straipsnio 4 dalies (redakcija galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2023-05-31) kontekste.

BK 199 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2023-05-31) numatyta, kad tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Pateiktame kaltinime teik fiziniam asmeniui E. P., tiek juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamas tik viena iš trijų alternatyvių BK 199 straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatytų ginklų, šaudmenų kontrabandos gabenimo veikos būdų – išvengimas muitinės kontrolės, t. y. nepateikimas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo šalį.

Pateiktame kaltinime importo atveju E. P. be kita ko inkriminuojama, kad jis „<...> parengė pirkimo – pardavimo dokumentus, kuriuos jis tyčia, neatskleisdamas ginklų, jų dalių ir šaudmenų identifikuojančių duomenų, nurodančių jų įsigijimo šalį, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus importui iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, (nurodžius tikrąjį pardavėją – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ 2 str. bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 2 str. nuostatomis), pateikė Lietuvos Respublikos Policijos Departamento licencijavimo skyriui.“

Pateiktame kaltinime eksporto atveju E. P. be kita ko inkriminuojama, kad jis „<...> parengė pirkimo – pardavimo dokumentus pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda sutartus ginklus, jų dalis ir šaudmenis Kirgizijoje esančioms įmonėms, ir kuriuos jis tyčia, nenurodydamas tikrosios prekių gavimo šalies, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus eksportui iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką, (nurodžius galutinę, t.y. tikrąją prekių gavimo šalį – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ 2 str. bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 2 str. nuostatomis), pateikė Lietuvos Respublikos Policijos Departamento licencijavimo skyriui.“

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kitokiu muitinės kontrolės išvengimu teismų praktikoje laikomas ir neteisingų, tikrovės neatitinkančių duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2014, 2K-278-489/2017, 2K-362-693/2017, 2K-178-699/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pavyzdžiui, slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2014). Pažymėtina ir tai, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl bendriausia prasme kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitinės postą kitaip išvengiant muitinės kontrolės, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai išvengiama daiktų, kurie turi būti pateikti muitinei, kontrolės, t. y. nuo tikrovės neatitinkančios, melagingos gabenamo daikto deklaracijos ir kitų kontrabandos dalyko įgijimo ir nuosavybės dokumentų pateikimo muitinės kontrolei momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-489/2017).

Byloje nekilo ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai prekiavo rusiško tipo ginklais („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“). Tą paliudijo ne tik pats E. P., tiek ir liudytojais apklausti N. V., V. R., J. L., tiek liudytojai atsakingi policijos pareigūnai – A. Č., G. V., S. Š. ir kt. Liudytojas J. L. netgi parodė, kad atitinkama aplinkybė buvo žinoma ir muitinei. Buvo galimai devynios paletės ir du maišai su dėtuvėmis. Dėžės matėsi iš palečių, ant dėžių buvo užrašyta „Rusija“. Tą matė ir muitinė. Maždaug metro dydžio užrašas buvo, per vidurį dėžės. Jam nesukėlė įtarimų nuo to momento, kai gavau pasirašytas licencijas, kur buvo kiekvienas ginklas, kiekvienas ginklo tipas, serijinis numeris, pagaminimo šalis - Rusija, ant Lietuvos Respublikos licencijos blanko, tai jeigu Lietuvos Respublika išduoda tokį įsivežti, vadinasi tai yra teisėta. Byloje taip pat nustatyta, kad tarptautinės sankcijos buvo nukreiptos prieš šalį, bet ne prieš gaminį. Didelė dalis apklaustų liudytojų parodė, kad ir šiuo metu ES rinkoje cirkuliuoja rusiškos kilmės ginklai.

Byloje iš esmės kyla ginčas, ar ginklai, jų dalys, šaudmenys buvo gabenti per Lietuvos Respublikos sieną, išvengiant muitinės kontrolės, ar ne. Tai yra vienas iš altertayvių kvalifikuotos ginklų, šaudmenų kontrabandos požymių, kuris yra inkriminuojamas kaltinamiesiem E. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje. Kaltinime muitinės kontrolės išvengimo kaip kvalifikuotos ginklų, šaudmenų kontrabandos požymis siejamas su šiomis aplinkybėmis – „nepateikimu duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo šalį“ (importo atveju) ir „nenurodymu tikrosios prekių gavimo šalies“ (eksporto atveju). 2021-06-25 URM rašte Nr. (21.2.19E)-3-, kuriuo taip pat remiamas kaltinimas, akcentuojama, kad „Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP 8 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad „draudžiama sąmoningai ar tyčia dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba pasekmė yra 1-4a straipsniuose nustatytų draudimų išvengimas, įskaitant veikimą kaip 1 straipsnyje nurodyt subjektų pakaitas.“ Atsižvelgiant į šias nuostatas galima vertinti, kad sąmoningas ar tyčinis Rusijos karinės įrangos importo į Europos Sąjungą organizavimas per trečiąsias šalis, kai tiesioginis importas iš Rusijos yra draudžiamas, yra siekis išvengti importo draudimo, t.y., pažeidžia nustatytas ribojamąsias priemones ir prieštarauja galiojančių sankcijų tikslams.“ (t. 9; b. l. 3)

Atkreiptinas dėmesys, kad šiame epizode kaltinamajam E. P. inkriminuojamas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Pabrėžtina, kad kvalifikuojant veiką kaip sunkų nusikaltimą taikomi itin aukšti kaltės ir kitų pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių įrodinėjimo standartai. Taikant baudžiamąją atsakomybę, nėra galimos švelnesnių teisinių atsakomybių kontekste tam tikrais atvejais pateisinamos kaltės prezumpcijos. Šis apsektas ypač svarbus, kalbant apie sunkaus nusikaltimo kvalifikavimą.

Kaltinamasis E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jam pateiktas kaltinimas neturi pagrindo. Pardavėjas yra ne Rusija, o Kirgizijos įmonė, pirkėjas yra Lietuvos įmonė. Kol jį spaudė (past. – sulaikymo metu), jam įvairiausių versijų pripasakojo dėl sankcijų, kaltinamasis net galvojo, kad Policijos departamentas neįsigilino į sankcijas ir klaidingai jam išdavė leidimą, nes ten parašyta, kad sankcijos yra taikomos valstybei, bet ne gaminiui, gaminys ir šiuo metu yra sėkmingai importuojamas į tą pačią ES, į kai kurias valstybes, ir jis yra realizuojamas. Įmonė („(duomenys neskelbtini)“), iš kurios jie importavo tuos pačius gaminius (konkrečiai „(duomenys neskelbtini)“), tai yra „(duomenys neskelbtini)“ įmonės oficialus atstovas Kirgizijoje. Teiginį „pasitelkus“ – jis supranta, kad tyrėja galvojo, kad tai buvo specialiai sukurta įmonė kažkokiai schemai. Ta įmonė yra nuo tarybinių laikų veikianti, tarybiniais laikais buvo vienas savininkas, jis transformavosi į komercinį statusą, paskui jis tą kontorą perdavė žentui ir jie perėmė visus ryšius, nes netgi nupirkti tiesiogiai iš „(duomenys neskelbtini)“ gaminius yra nerealu, nes yra sudėtinga prekybos sistema. Kaltinamojo pozicija, kad viskas buvo griežtai reglamentuota, jam buvo žinomas teisinis reguliavimas sankcijų klausimais tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, kaltinamasis parodė, kad taip, nes jis visą laiką, prieš bet kokį veiksmą darydamas, konsultuodavosi su Policijos departamentu. Jeigu policijos pareigūnai sakydavo, kad nežino, tada jis e. policijoje teikdavo oficialų prašymą, prisegdavo visus jam prieinamus dokumentus. Sistemoje yra daug dokumentų ir visokių priedų prie jų, kur buvo atmesti prašymai. Policija reguliuodavo, ar galėdavo tai daryti, ar negalėdavo.

Ir iš tiesų, kaltinime tiek E. P., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra inkriminuojamas ginklų, šaudmenų alternatyvusis gabenimo požymis – neturint leidimo. Priešingai, kaltinime nurodoma hipotetinė (tikėtina) sąlyga – „<...> nurodžius tikrąjį pardavėją – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas <...>“, kuri be kita ko yra ir inkriminuojamą nusikalstamą veiką apibūdinanti faktinė aplinkybė.

Siekiant patikrinti minėtas aplinkybes, itin reikšmingi už leidimų išdavimą atsakingos institucijos Pocijos departemaneto licencijavimo skyriaus bei Užsienio reikalų ministerijos įgaliotų pareigūnų (esamų ir buvusių), liudyjusių teisme, parodymai.

Teismo posėdžio metu apklaustas (duomenys neskelbtini) A. Č. parodė, kad nagrinėjamu atveju (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) jis pasirašė šitą leidimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patikima įmonė. Visos įmonės, kurioms yra išduota licencija ir nepanaikinta yra patikimos. Informacinė sistema kiekvieną savaitę per valstybės registrus, teistumo registrus, policijos registruojamų įvykių registrą, ji visus tuos asmenis, kurie yra suvesti sistemoje, patikrina per sistemas. Įmonės akcininkai, vadovai, darbuotojai atitiko Ginklų ir šaudmenų įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Neapsiima atsakyti, ar ginklai šiuo atveju iš Kirgizijos buvo įvežti legaliai, leidimas buvo išduotas legaliai, jeigu jie būtų įvežti iš Kirgizijos, tai tada tai būtų legalu, o jeigu jie yra įvežti iš Rusijos, tai yra nelegalu (teisės taikymo lygmeny – tada šie ginklai yra įvežti iš sankcionuotos šalies apeinant sankcijas). Kita vertus, liudytojas taip pat parodė, kad jeigu atsiranda nauja informacija, Vyriausybės nutarimas numato, kad tą leidimą galima panaikinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimas nebuvo panaikintas. Liudytojas apklausos metu taip pat ne kartą akcentavo, kad policija neturi galimybės patikrinti reimporto, reeksporto. Liudytojo manymu šiuo atveju veikia importuotojo sąžiningo veikimo modelis. Be to, atsakydamas į klausimą: ar ginklų modelis, pavadinimai nesuponuoja iš kur jie gali būti atgabenti, liudytojas parodė, kad tikrai suponuoja, kad tai yra rusiški ginklai, bet jeigu tie ginklai yra Kirgizijoje, tai jų vežimas iš Kirgizijos nebuvo uždraustas, ir jeigu verslo subjektas sako, kad jis gabens iš Kirgizijos, jie neturi pagrindo netikėti sąžiningu verslininku, kuris turi licenciją, yra nepriekaištingos reputacijos, ir neturi galimybės patikrinti, kad jis turi ketinimus atlikti kitą veiksmą, negu kad deklaruoja prašyme. Žiūrint formaliai, tai policija nevykdo teisingumo, jų principas yra teisėtumas, jeigu ES pasakė, kad vežti rusiškus ginklus iš Kirgizijos iš esmės nedraudžiama, o iš Rusijos vežti draudžiama (nesvarbu rusiškos ar vokiškus), tai jie vykdo tai, kas yra pasakyta. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvejo išduodame leidimus rusiškos kilmės ginklams įvežti ar išvežti (iš šalių, kurios nėra sąraše), tų rusiškos kilmės ginklų yra ir ES šalyse, ir JAV turi, jie neturi pagrindo neišduoti leidimo importuoti iš JAV į Lietuvą rusiškų ginklų. Liudytojas taip pat parodė, kad nuo 2013 m. įmonės privalo turėti paskyrą policijos elektroninių paslaugų sistemoje, ir tą prašymą dėl leidimo importuoti teikia iš savo paskyros. Teikiant prašymą įmonė turi pateikti kontraktą, informaciją apie sumokėtą valstybės rinkliavą už leidimo išdavimą, sąskaitą faktūrą, tada jie atlieka patikrinimą ar iš viso leidimo importuoti išdavimas yra įmanomas. Yra sankcionuotų šalių sąrašas, iš kurių negalima eksportuoti. Sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu, sąrašas patvirtintas galimai nuo 2002 m. Vyriausybės nutarime yra numatytas derinimas su URM, ar toks ginklų importas neprieštarautų Lietuvos užsienio politikai. Ar URM turi galimybę patikrinti dėl reimporto, reeksporto, negali atsakyti, galbūt. Kokia yra URM rolė šioje procedūroje, tai yra bendroji saugumo ir užsienio politika, yra bendroji ES pozicija dėl ginklų eksporto, importo, ir jie pasižiūri ar konkretus sandoris atitinka ES nustatytus kriterijus ir pagal tai arba nutyli, arba parašo jiems neigiamą sprendimą. Į klausimą, ar Valstybės saugumo departamentas yra susijęs su šiomis patikromis, tai jų atveju Valstybės saugumo departamento dalyvavimas nenumatytas.

Liudytojas buvęs (duomenys neskelbtini), atsakingas už fizinių ir juridinių asmenų prašymus, kuriais prašoma importuoti, eksportuoti ginklus, G. V. iš esmės patvirtino savo buvusio vadovo A. Č. parodymus. Liudytojas parodė, kad importo atveju įmonė, pateikdama prašymą, užpildo savo duomenis, iš ko importuojama arba eksportuojama (įmonių duomenys), pridedamos sąskaitos faktūros. Jeigu tai yra eksportas, tai pridedami tos šalies leidimai, kad šalis sutinka, kad būtų importuotos tos prekės, ir žyminis mokestis. Kokius duomenis reikia suvesti per e. policija, tai savo duomenis įmonė įveda, jeigu kalbama apie eksportą, tai importuotojo duomenis (kitos šalies įmonės duomenis) ir ginklų duomenis - modelis, kalibras, gamintojas, kiekis. Ginklų, šaudmenų gamintojas prašyme turėdavo būti nurodomas. Kiek pamena, nėra kilmės šalies, t. y. jie neturėdavo patikrinti kilmės šalies. Gavę tuos prašymus, jie sutikrina duomenis, pasižiūri, kad tai nebūtų A kategorijos ginklai, nes Lietuvoje draudžiama importuoti ir eksportuoti šiuos ginklus, ir el. paštu išsiunčia visą prašymo medžiagą į Užsienio reikalų ministerijos kontaktinį el. paštą (URM siųsdavo visus failus, kas būdavo pridėta prie prašymo). Jeigu iš URM gauna atsakymą, kad draudžiama arba negalima, tai rašo neigiamą sprendimą, išvadą ir leidimai būdavo neišduodami. Kiek pamena, fizinis ar juridinis asmuo prašymą lyg ne visada galėdavo pateikti, jeigu kažkurie laukai buvo nustatyti kaip privalomi, nes sistema yra viena, o pas juos įkrenta dar į kitą sistemą, e. policija yra per kurią pateikia, o įkrentą į policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą, tai jos skaitėsi atskiros. Tos pusės, kur fizinis ar juridinis, jie jos nemato, tiesiog žmogus arba įmonė identifikuoja save per banką, el. parašu ir tad užpildo. Pagrindiniai laukai berods yra privalomi, jų neužpildžius sistema neleis prašymo pateikti. Negali pasakyti, ar ginklų, šaudmenų gamintojas buvo privalomas laukas, bet tie duomenys būdavo sąskaitoje faktūroje, kitos šalies importo leidime, tai visi tie duomenys būdavo. Liudytojas taip pat parodė, kad jie neturėjo pareigos patikrinti reimporto ar reeksporto, ir tai nėra įmanoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisimena. Į kokias trečiąsias šalis ši įmonė importuodavo, eksportuodavo, daugiausiai prašymų buvo į Kirgiziją (importas arba eksportas). Kokie ginklai buvo, tai buvo B arba C kategorijos ginklai. Įvairių gamintojų buvo, britų ar ES šalių gamybos. Buvo rusų gamintojų. Iš patirties pasakius, dėl „(duomenys neskelbtini)“, tai ir ES yra keli fabrikai, kurie gamina tuos pačius „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu parašyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ iš Kirgizijos, tai jie negali žinoti, kad čia tikrai iš Rusijos (jie ir nežinodavo kilmės). Viską, ką jie gaudavo iš įmonių, viską pateikdavo URM. Su muitinės tarpininkais jie nebendradarbiaudavo. Yra buvę, kai muitinė pradeda tyrimą ir oficialiai užklausia, tai oficialiai ir atsako. Į klausimą, ar licencijavimo valdyba tikrina per muitinės tarnybą, ar gauna duomenis, liudytojas parodė, kad jie neturi priėjimo prie muitinės informacinės sistemos, bet jeigu reikia, jie skambina ir susisiekia. Šiuo atveju (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) nesusisiekė. Buvo pranešimas iš muitinės tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o iki tol nebuvo.

Liudytoja J. K. (2019 – 2021 metais ji buvo (duomenys neskelbtini)) parodė, kad jos skyrius buvo atsakingas už politikos formavimą ir funkcijų vykdymą tam tikrose srityse, būtent susijusios su tarptautiniu instrumentu ginklų kontrolės, neplatinimo, nusiginklavimo klausimais įgyvendinimo Lietuvoje ir atstovavimu užsienyje. Liudytojos pozicija dėl URM vaidmens leidimų išdavime iš esmės išsiskyrė nuo Policijos departamento atstovų, liudijusių teisme, išdėstytos pozicijos. Liudytoja parodė, kad URM dalyvauja procese išduodant importo, daugiau eksporto leidimus, vertinant galutinio naudojimo ir tikslo šalis, ar atitinka šiuo atveju Europos bendrosios pozicijos, yra toks dokumentas, kuriame siekiama vieningų kriterijų eksportuojant ginklus į trečiąsias šalis, kur yra yra eilė vertinimo kriterijų, be to, Užsienio reikalų ministerijos ekspertai vertindavo kitų šalių praktiką. Konsultuodamiesi su regioniniais departamentais, vertindavo tą „tikslo šalį“, ar nekiltų rizikų eksportuojant ginklus į tą šalį. Jie savo vertinimą pateikdavo atsakingoms institucijoms, būtent, Policijos departamentui. Vertinimus atlikdavo visada konkrečiu atveju, nes pagal jų bendrąsias nuostatas kiekvienas individualus atvejis turi būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į visas aplinkybes. Kita vertus, liudytoja parodė, kad jų nuomonė tebuvo neformali ir konsultacinė, o sprendimą priimdavo Policijos departamentas („failo laikytojai“). Liudytoja netgi parodė, kad URM eksperto pozicija dėl leidimo išdavimo neturi tiesioginės teisinės galios, ji tik padeda Policijos departamento atstovams, kurie atsakingi už leidimų išdavimą priimti sprendimą. Ar ekspertas turėdavo su ja (kaip vadove) suderinti poziciją, tai jie paprastai pasitardavo, pats ekspertas atsakydavo, tik paskui, kai nuo 2014 metų, kai prasidėjo ginklų embargo taikymas Rusijai ir Baltarusijai, tai ta tvarka tapo griežtesnė, jie atidžiau pradėjo žiūrėti į kiekvieną tokį paklausimą. Pagarsinus 2021-04-14 M. K. atsakymą pareigūnui G. V. „Pagal savo kompetenciją nematome priežasčių kodėl negalėtų įmonė į Kirgiziją eksportuoti šovinius“ (t. 44, b. l. 16), liudytoja parodė, kad tuo laiku dirbo tose pareigose kaip vedėja. Pagarsinus 2020-07-31 I. K. atsakymą - „Dėkui, kadangi jau buvo išduotos licencijos tikriausiai logiškiausia būtų laikytis nuosekliai, tačiau į prekybą su šia šalimi reikėtų žiūrėti atsargiai, yra reeksporto rizikos tikimybė“ (t. 44, b. l. 17), liudytoja parodė, kad atsakyme minimas nuoseklumas reiškia, kad Kirgizijai jokios ribojimo priemonės nėra taikomos. Dėl to nėra priežasčių, kodėl neturėtų iš principo į Kirgiziją eksportas būti leidžiamas, bet daugėja duomenų, kad pasinaudojant Kirgizijos baze, kaip ir kitomis šalia Rusijos esančiomis valstybėmis Rusija apeidinėja sankcijas ir iškyla nukreipimo rizika, kad tie pateikti produktai, kad galutinis naudotojas nebus tas, kuris formaliai deklaruojamas. Ekspertai skirtingai vertino situaciją, nes M. K. buvo tik pradėjęs dirbti ir turėjo dar mažai patirties (pradėjo dirbti, kaip pakaitinis darbuotojas, paskui laimėjo konkursą), tai gal nebuvo visi elementai įvertinti. Bet esmė yra tokia, kad klausimas nėra prekyba su Kirgizija, klausimas yra ar iš Kirgizijos tos prekės juda kažkur toliau. Pastaba dėl rizikos reeksporto yra tik prielaida. Užsienio reikalų ministerija neturi tyrimo tarnybos, nei rinkos priežiūros kompetencijų, nei nieko, todėl tiesiog skaitai kas yra viešojoje erdvėje arba ateina plačiau iš jų bendrų informacijos apsikeitimų su kitomis šalimis. Ta informacija yra bendro pobūdžio, kur pirštu neparodysi kur problema, bet apie tokias rizikas yra kalbama. Jie įmonės ((duomenys neskelbtini)) nepažįsta. Kai vėliau iš tyrimo gavo raštus, sužinojo, kad yra kažkokie įtarimai. Kita vertus, liudytoja taip pat parodė, kad realiai iki teisme nagrinėjamo atvejo ((duomenys neskelbtini)), kai jie gavo užklausą iš Muitinės kriminalinės tarnybos pasižiūrėti, kas buvo derinta, kas nebuvo, ir pamatė, kad tas procesas yra truputėli yra per daug ekspertų lygyje, nes Policijos departamentas jiems siuntė tiesiogiai ekspertui užklausas ir ekspertas tiesiogiai atsakydavo. Jeigu jam kildavo klausimų, tada jie tardavosi, bet ji neatsimena atvejų, kad būtų kažkokių tokių probleminių atvejų. Liudytoja taip pat pripažino, kad ji galimai net nematė (nederino) jos pavaldinio M. K. atsakymo į Policijos departamento užklausimus, nes tai tebuvo neformalus eskpertų lygmens derinimas. Jeigu policijos departamentas siųstų elektroninį laišką – užklausimą URM.lt elektroniniu paštu, tai jis būtų registruojamas ir siunčiamas kaip dokumentas per „Avilį“ atsakyti, ir būtų atsakymas per nustatytą laiką. Į klausimą ar galima teigti, kad 2019-2021 metų laikotarpiu išduotas leidimas importuoti ir eksportuoti ginklus ar šaudmenis iš trečiosios šalies, buvo suderintas su Užsienio reikalų ministerija, liudytoja atsako, kad kadangi jų paklausimai formaliai nebuvo registruojami, tai atsakyti ar kiekvienu klausimu jie su mumis konsultavosi, ji negalėtų, čia tik Policijos departamentas galėtų atsakyti ar jie kiekvienu klausimu kreipėsi ir gavo atsakymą, ar negavo atsakymo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Š.-Ž. (2019 metais iki 2020 metų liepos mėnesio ji buvo (duomenys neskelbtini)) parodė, kad ji vienintelė buvo atsakinga už visą licencijavimą, ir sprendimų priėmimą, kas susiję su gabenimu ne tik ginklais, bet ir kitokiais kariniais elementais. Pagrindiniai sprendimai, pasitarimai vykdavo su skyriaus vedėja, kuria tuo metu buvo J. K. M. K. dirbo liudytojos pareigose po jos. Su Policijos departamentu bendravimas būdavo elektroniniais laiškais, galimai buvo vienkartiniai tokie atvejai (ir ten būdavo kalba apie sulaikymą siuntos prie pasienio). Bet ji detalių, viso turinio ji neprisimena, nes praėjo gan ilgas laiko tarpas. Ar buvo terminas jos atsakymui į pareigūnų užklausą dėl leidimo išdavimo, tokio termino ji nepamena, kad jis būtų buvęs apibrėžtas. Pateikiant užklausą, dokumentai greičiausiai nebūdavo pridedami. Nei detalių, nei turinio tų susirašinėjimų nepamena, nes tai buvo vienetiniai atvejai. Pagarsinus pareigūno G. V. 2019-10-07 užklausimą išsiųstą liudytojos darbo el. paštu - tomas Nr. 42, b. l. 12-13: „Laba diena, viena LT įmonė nori importuoti ginklus iš Kirgizijos į Lietuvą. Esame anksčiau jau URM klausią, atsakymas buvo teigiamas.“ Liudytojos 2019-10-08 atsakymas išsiųstas pareigūnui G. V.: „Laba diena, Užsienio reikalų ministerija pagal kompetencija neprieštarauja.“; liudytoja parodė, kad tokio tipažo laiškai buvo, bet vos keli. Dėl Kirgizijos rašė, kad neprieštarauja turbūt dėl to, kad tiesiog ji niekur nefigūravo prieštaravimuose, neišdavime licencijų pačioje Europos Sąjungos licencijavimo sistemoje, dažniausiai jie tikrindavo pagal tai, ar yra kažkokių šalių pavyzdžiai, kurios neišdavė ar matė kažkokias grėsmes gabenant ginklus, ar kažkokias detales iš tam tikrų valstybių. Jos vertinimu, jų sprendimas, kad „prieštarauja“ ar „neprieštarauja“ nėra galutinis (lemiamas). Gavus užklausimą greičiausiai buvo patikrinta sistema, kurioje visos šalys veda ir informuoja apie savo sprendimus, ypatingai apie neišdavimą ir priežastis kodėl (per ten pasitikrino ir viskas). Įmonės, pareiškėjo dokumentų netikrino, kita vertus, ji net neprisimena, ar buvo tie dokumentai apskritai siųsti.

Vertinant šių liudytojų parodymus, aktualus jų minimas įstatymo įgyvendinamasis aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 739 „Dėl Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, vežimo ir gabenimo tranzitu“ (Žin., 2011, Nr. 77-3747; TAR, 2014-11-19, Nr. 2014-17193) (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 739).

Šiame kontekste akcentuotina, kad minėtas teisės aktas pareikštam kaltinimui aktualiu laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d.) buvo ne kartą keistas. Aktualūs 2019 m. liepos 31 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 806 (įsigalioję nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.) (TAR, 2019, Nr. 2019-12849) priimti pakeitimai. Vadinasi, bylai aktualus leidimų išdavimo tvarkos reguliavimas yra skirstytinas į du laikotarpius – galiojęs iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.).

Vyriausybės nutarimo Nr. 739 (redakcija galiojusi iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) 13 ir 14 punktai numatė: 13. Kartu su prašymu gauti leidimą eksportuoti ginklus pateikiami šie dokumentai: 13.1. sutartis arba sąskaita faktūra, patvirtinta eksportuotojo, importuotojo, gamintojo, taisytojo (perdirbėjo) parašu, tarpininkavimo atveju – atstovavimo gamintojo, importuotojo, eksportuotojo, prekiautojo ar pirkėjo interesams sutartis (šiuose dokumentuose privalo būti duomenys apie ginklų kategorijas, rūšis, kiekį ir vertę, taip pat ginklų identifikaciniai duomenys); 13.2. valstybės importuotojos kompetentingos institucijos išduota importo licencija (leidimas); 13.3. jeigu į valstybę importuotoją ginklai bus vežami tranzitu per valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė (toliau – tranzito valstybė), – dokumentus, patvirtinančius, kad tranzito valstybė tranzitui neprieštarauja (išskyrus Reglamento (ES) Nr. 258/2012 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas išimtis). 14. Kartu su prašymu gauti leidimą importuoti ginklus pateikiami šie dokumentai: 14.1. sutartis arba sąskaita faktūra, patvirtinta eksportuotojo, importuotojo, gamintojo, taisytojo (perdirbėjo) parašu, tarpininkavimo atveju – atstovavimo gamintojo, importuotojo, eksportuotojo, prekiautojo ar pirkėjo interesams sutartis (šiuose dokumentuose privalo būti duomenys apie ginklų kategorijas, rūšis, kiekį ir vertę, taip pat ginklų identifikaciniai duomenys (jeigu žinomi), o importuojant D kategorijos pneumatinius ginklus – dokumentai, patvirtinantys, kad jie atitinka Lietuvos Respublikoje pneumatiniams ginklams keliamus reikalavimus (išskyrus tuos atvejus, kai jų importuojama iki 3 vienetų, siekiant nustatyti, ar jie atitinka Lietuvos Respublikoje D kategorijos pneumatiniams ginklams keliamus reikalavimus); 14.2. užsienio valstybės eksportuotojo ar gamintojo pateiktų reikalavimų (tik tuo atveju, kai eksportuotojas ar gamintojas tokius reikalavimus pateikia) sąrašas. Akcentuotina, kad Vyriausybės nutarimo Nr. 739 (redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.) 13 ir 14 punktų nuostos išliko tos pačios (išskyrus „vežimas tranzitu“ pakeistas į „gabenimą tranzitu“; past. - atitinkami pakeitimai bylos kontekste reikšmės neturi).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261; TAR, 2019-06-28, Nr. 2019-10570) 21 straipsnio 2 dalies 11 punkte, galiojusiame kaltinime aktualiu laikotarpiu yra apibrėžta, kas sudaro ginklo ir šaudmenų identifikacinius duomenis. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui Vyriausybės nustatyta tvarka įvežusiam į Lietuvos Respubliką ginklus, šaudmenis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o norėdamas išvežti ginklus, šaudmenis iš Lietuvos Respublikos, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo ginklų, šaudmenų išvežimo elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą pateikti įvežtų ar numatomų išvežti B ir C kategorijų šaunamųjų ginklų identifikacinius duomenis (ginklo šalį gamintoją ir gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus ir (identifikacinį) numerį), šaudmenų duomenis (identifikacinį gamintojo žymenį, gamintojo pavadinimą, šaudmenų partijos identifikacinį numerį, kalibrą ir šaudmenų tipą, kiekį), ginklų, šaudmenų tiekėjų ar gavėjų duomenis (pavadinimą, vardą, pavardę, adresą) policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą.

Vyriausybės nutarimo Nr. 739 19 punkte (redakcija galiojusi iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) buvo nustatyta, kad „Policijos departamentas per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 12 punkte nurodytų prašymų gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas gautas, nurodo terminą, per kurį prašymas turi būti išnagrinėtas, ir praneša pareiškėjui, kad, pareiškėjui negavus atsakymo per nustatytą terminą, laikoma, jog leidimas išduotas. Patvirtinime taip pat nurodoma, kad, kilus ginčui tarp jo ir Policijos departamento, pareiškėjas turi teisę apskųsti Policijos departamento veiksmus (neveikimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pareiškėjas dokumentus pateikia per Kontaktinį centrą, patvirtinimas jam teikiamas per šį centrą, jeigu pareiškėjas dokumentus pateikia per Policijos elektroninių paslaugų sistemą, patvirtinimas jam teikiamas per šią sistemą.”

Vyriausybės nutarimo Nr. 739 19 punkte (redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.) įtvirtinta, kad Policijos departamentas per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 12 punkte nurodytų prašymų gavimo dienos: „19.1. elektroniniu būdu pateikia Užsienio reikalų ministerijai prašymo išduoti leidimą eksportuoti ginklus, leidimą importuoti ginklus arba leidimą vežti ginklus tranzitu ir kartu su juo pateiktų dokumentų kopijas konsultacijoms siekiant įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 5 ir 10–12 punktuose nurodytų aplinkybių. Jeigu yra bent viena ar keletas šių aplinkybių, Užsienio reikalų ministerija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šiame papunktyje nurodytų dokumentų gavimo dienos apie tai raštu informuoja Policijos departamentą; 19.2. išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas gautas, nurodo terminą, per kurį prašymas turi būti išnagrinėtas, ir praneša pareiškėjui, kad, pareiškėjui negavus atsakymo per nustatytą terminą, laikoma, jog leidimas išduotas. Patvirtinime taip pat nurodoma, kad, kilus ginčui tarp jo ir Policijos departamento, pareiškėjas turi teisę apskųsti Policijos departamento veiksmus (neveikimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pareiškėjas dokumentus pateikia per Kontaktinį centrą, patvirtinimas jam teikiamas per šį centrą, jeigu pareiškėjas dokumentus pateikia per Policijos elektroninių paslaugų sistemą, patvirtinimas jam teikiamas per šią sistemą.“

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 5 ir 10 – 12 punktuose (redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.) įtvirtinta, kad leidimas eksportuoti ginklus, leidimas importuoti ginklus, leidimas gabenti ginklus tranzitu, leidimas vežti ginklus neišduodamas, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių: 5) jo išdavimas prieštarauja Sutartyje dėl prekybos ginklais ir 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (toliau – Bendroji pozicija 2008/944/BUSP) (OL 2008 L 335, p. 99), nurodytiems kriterijams; 10) valstybei, į kurią (iš kurios) numatoma eksportuoti (importuoti) ar į kurią numatoma vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taikomos tarptautinės sankcijos, įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, kurios draudžia ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportą, importą, vežimą ar gabenimą tranzitu; 11) valstybėje, į kurią numatoma eksportuoti ar vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kilo ginkluotas konfliktas; 12) yra duomenų apie tai, kad gali būti pažeisti Lietuvos Respublikos užsienio politikos, nacionalinės ekonomikos, valstybės saugumo interesai.

Šiame kontekste svarbūs Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 5 ir 12 punktai, kuriuos įvertinti per 5 darbo dienų terminą privalo Užsienio reikalų ministerija, ir nustačiusi bent vieną iš šių pagrindų, privalo informuoti Policijos departamentą, t. y. ar užsienio valstybei taikomos tarptautinės sankcijos bei apie galimą valstybės užsienio politikos, nacionalinės ekonomikos bei valstybės saugumo interesų pažeidimą. Atitinkamos nuostatos atsispindėjo ir tuo metu galiojusio Vyriausybės nutarimo Nr. 739 26 punkte, kurio 11 papunktyje buvo numatyta, kad leidimas neišduodamas, jeigu valstybei, į kurią (iš kurios) numatoma eksportuoti (importuoti) ar į kurią numatoma išvežti ginklus, taikomos tarptautinės sankcijos, įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą; taip pat 13 papunktyje – kad yra duomenų apie tai, kad gali būti pažeisti Lietuvos Respublikos užsienio politikos, nacionalinės ekonomikos, valstybės saugumo interesai.

Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimus importuoti ir eksportuoti ginklus jai inkriminuojamame kaltinime aktualiu laikotarpiu buvo gavusi, leidimai nebuvo panaikinti. Iš bylos medžiagos (susirašinėjimai su URM, pateikti pareigūno G. V.) matyti ir tai, kad URM apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis buvo informuoti, juos vertino, ir prieštaravimo neišreiškė, o Policijos departamentas leidimus išdavė. Kitaip sakant, galiojęs reguliavimas (past. – pacituotas auksčiau) numatė galimą atitinkamų veikų užkardymo mechanizmą, bet arba atitinkamų pažeidimų tiesiog nebuvo nustatyta, arba atitinkamas kontrolės mechnizmas realiai neveikė. Teismo vertinimu, kaltinime inkriminuojama aplinkybė, kad „<...> nurodžius tikrąjį pardavėją – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas <...>“, yra hipotetinio, tikėtino pobūdžio, ir iš esmės negali būti objektyviai įrodomas, o kaltinimas tikėtinom aplinkybėm negali būti grindžiamas. Kita vertus, pašalinus ją iš kaltinimo, iš esmės nebelieka kaltinimo šiame epizode esmės. Byloje nustačius, kad leidimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisėtai išduotą leidimą importuoti ir eksportuoti ginklus bei šaudmenis, kuris nebuvo panaikintas, taip pat nustačius, kad institucijos atsakingos už leidimų išdavimą ir kontrolę iš esmės neturėjo objektyvios galimybės vykdyti ekstrateritorinės kontrolės, patikrinti reimporto ir (ar) reeksporto rizikų, kad iš esmės šie dalykai priklauso nuo verslininko sąžiningumo, atitinkama situacija traktuotina kaip tuo metu egzistavęs tam tikras neatitikimas (spraga) tarp teisinio reglamentavimo siekių ir jo laikymosi kontrolės užtikrinimo mechanizmų. Atsakomybę už tokią situaciją, visų pirma, turėtų prisiimti pati valstybė, bet ne perkeliant ją verslininkams, kurie keičiantis verslo sąlygoms, ieško įvairiausių būdų, tarp jų ir teisinių spragų, kaip išsaugoti verslą.

Kaip teismo posėdžio metu apie išmuitinimo procedūrą parodė liudytoja (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. B., eksporto atveju, turi sudarytą sutartį, kai jai paskambina, sako „vežu prekes per kažkokią vežėjų kompaniją“, vežėjai jai atsiunčia dokumentus, kad prekės yra terminale; ji gauna dokumentus, suveda deklaraciją ir siunčia į muitinės sistemą. Pats vežėjas negali išmuitinti prekių. Jeigu yra „raudonas kanalas“, muitinei paprašius, ji atvyksta tikrinti. „Raudonas kanalas“ reiškia, kad yra privaloma prekių kontrolė. Išmuitinimas niekuo nesiskiria, tik ilgesnį laiką užtrunka, reikia su muitine suderinti arba ji atvyksta į muitinę ir pasako, kad terminale guli prekės, turi „raudoną kanalą“ ir reikia patikrinti (fizinis patikrinimas būna). Jeigu yra leidimas, ji jų netikrina, o tikrina muitinė. Į klausimą, ką reikia užpildyti deklaracijoje, parodė, kad reikia užpildyti „siuntėjas“, „gavėjas“, į kokią šalį, kiek kilogramų, prekės vertė. Pildo elektroniniu būdu pagal dokumentus, ką atsiunčia. Jos apklausa (ikiteisminio tyrimo metu) vyko teritorinėje muitinėje, kriminalinės muitinės patalpose, buvo gal trys žmonės ir klausinėjo, o ji atsakinėjo. Jų pagrindinis klausimas buvo, kodėl ji deklaravo prekes. Prekes deklaravo, nes turi su klientu sudariusi sutartį ir privalo ją vykdyti, čia yra jos pelnas, uždarbis, ji su visais taip dirba. Kokią atsakomybę neša muitinės tarpininkas, tai jis turi pateikti teisingą informaciją. Leidimų ji neišduoda. Kai jai pateikia, ji pasižiūri – parašas yra, spaudas yra, reiškia leidimas yra duotas, gabenti galima. Ar turi pareigą fiziniam gabenamų prekių patikrinimui, gali, bet pagal susitarimą, kam jai tikrinti, ji pasitiki, nes dirba pagal sutartį. Jeigu ji kažkuo nepasitiki, tada patikrina, bet čia importo atveju, o ne eksporto. Į klausimą: yra jūsų parodymai, pagal eksporto deklaraciją Nr. 21LTK, prekės buvo gabenamos iš Čekijos į Kirgiziją, ar dalyvavo šiame fiziniame muitinės tikrinime, liudytoja parodė, kad nedalyvavo. Muitinė galėjo patikrinti, jos niekas neiškvietė (viskas priklauso nuo muitinės). Pagarsinus liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (t. 42, b. l. 46), atsakydama į klausimą, kaip būna su importu, liudytoja parodė, kad jeigu nėra nurodyta kilmė („invoise“ (sąskaitoje faktūroje)), jie rašo tą kilmę, iš kurios šalies atvyksta prekės. Atsakydama į klausimą - ar deklaracijoje yra grafa, kur yra privaloma nurodyti kilmės šalį, liudytoja parodė, kad importo atveju yra grafa, kad reikia nurodyti kilmės šalį, eksporto atveju nereikalauja. Importo atveju negalėsi išsiųsti deklaracijos, jei tas langelis neužpildytas. Į klausimą: jeigu ginklai buvo atėję, jūs gavote visus reikiamus dokumentus dėl deklaravimo, licenciją, leidimus, pirkėjas, pardavėjas, tai kaip įrašoma į tą grafą?, parodė, kad antras langelis yra siuntėjas, ketvirtas langelis yra pirkėjas, tai pirkėjas, pardavėjas, šalis siuntėja, šalis pirkėja pildoma, ir tada iš kokios šalies atvyksta ir prekės kilmė pildoma. Kai kilmės nežino, o dokumentuose pas ją nėra nurodyta, ji pildo, kad kilmė yra tokia, iš kokios šalies atvyko, o jeigu yra nurodyta iš kokios šalies, tada turi visas prekes nurodyti, kokia kilmė. Buvo dėžių markiruotės, ten kilmė nebuvo parašyta. Į klausimą: ar teisingai supratau, kad jeigu yra nurodyti pagrindiniai reikalavimai, yra patikrinimo procedūra, nėra gilinamasi į kilmės šalį?, liudytoja parodė, kad nėra, ir čia tik viena „raudona“ deklaracija buvo, o kitos važiavo „žaliu“ kanalu. Pildant deklaraciją nurodo ginklų specifikaciją, yra nurodomi serijiniai numeriai, vienetai, kalibras, graižtviniai ar lygiavamzdžiai, ginklo pavadinimas. Ji atliko savo darbą ir jai klausimų nekilo.

Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad liudytojai deklaravusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntas, šioje byloje nėra pareikšti kaltinimai nei dėl bendrininkavimo ginklų, šaudmenų kontrabandoje, nei dėl importo ir (ar) eksporto deklaracijų klastojimo. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat byloje pateiktas importo, eksporto deklaracijas, jų turinį darytina išvada, kad dokumentai buvo pildomi laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o muitinės kontrolės vengimo būdas nėra nustatytas.

Kaltinime dėl ginklų, jų dalių, šaudmenų kontrabandos E. P. taip pat yra inkriminuojama derybų su tam tikrais Rusijos Federacijos piliečiais vedimas, t. y. kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini) vadovu ir akcininku, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C., Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų įsigijimo iš Rusijos Federacijos, o būtent derino pirkimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą, po ko organizavo aptartų ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą oro keliu iš Rusijos Federacijos į Kirgizijos Respublikoje esančias įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriose įsigyti ginklai, jų dalys ir šaudmenys jo nurodymu buvo laikomi iki tol, kol jis suorganizuos šių ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinamasis E. P. teismo posėdžio metu parodė, atsakydamas į klausimą – ar gali plačiau pakomentuoti ryšius su Rusijos įmonėmis – kaltinamasis parodė, kad kai atėjo idėja, atsirado perspektyvinė paklausa Europos rinkoje „(duomenys neskelbtini)“ produkcijai. Jis pradėjo ieškoti, kas jam gali ją parduoti. Geografija buvo tokia - pradedant Pakistanu ir baigiant šiomis buvusiomis tarybinėmis šalimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi oficialų leidimą šaudmenų eksportui į Pakistaną. Suradus Kirgizijoje kolegas, paaiškėjus, kad jie yra atstovai „(duomenys neskelbtini)“, jie pradėjo derybas dėl apimčių, modelių, kainų. Jie „užsiplėšė“ aukštą kainą, jis buvo nekonkurencingas, pavyzdžiui, prieš Italijos įmonę, kuri tuo metu tiesiogiai vežė iš „(duomenys neskelbtini)“. Todėl savo draugų pagalba paprašė, kad surastų kokį nors vadybininką, kuris prieina prie tos informacijos, prie duomenų kokiomis kainomis krauna, kokia nomenklatūra ir pan. Pastarasis po mėnesio ar dviejų surado moters kontaktus ir pradėjo su ja šnekėtis, ji sutiko pasidalinti informacija ir jis mus po to suvedė. Kai jis atliko tokią žvalgybą, žinojo, po kiek kirgizai perka ir parduoda, kiek kainuoja kelias, ir tai jam buvo didžiulis pranašumas jo derybose. Kaltinamasis nusiderėjo, jeigu jie pavyzdžiui norėjo po 400 Eur, aš pirko po 280 Eur, tai yra didžiulis skirtumas šioje temoje. Su „(duomenys neskelbtini)“ vadovybe ir bosais bendrauti yra aukštas lygis, „ne jo nosiai“. Importo atveju ginklo, šaudmenų užsakymą tiesiogiai derino su Kirgizijos įmone, kurie jam pateikdavo pasiūlymą. Tarkime sakydavo „(duomenys neskelbtini)“ už 450 Eur, į ką kaltinamasis prašydavo leisti pagalvoti, susisiekdavo su kolektyvu, skaičiuodavo, kiek maždaug kainuoja eksportas ir t.t., ir tada K.s sakydavo, kad per aukšta kaina, kad gali nupirkti tokį kiekį, bet tu man padaryk kainą, kad būtų 350 Eur, tada jau jie (Kirgizai) svarstydavo, tokiu būdu po truputį pradėjo. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ lygiai taip pat yra pardavęs „(duomenys neskelbtini)“ karabinus. „(duomenys neskelbtini)“ jam tiesiai šviesiai pasakė, už kiek jis man parduos ir kiek maždaug kainuos, tai čia buvo jokia komercinė žvalgyba, ir kad tai padarytų, jam reikėjo daug laiko, daug pažįstamų susirasti, eiti į kontaktą. Atsakydamas į klausimą - su kuo iš Rusijos įmonių, atstovų bendraudavo, kaltinamasis parodė, kad geras kontaktas buvo su vadybininke L. iš „(duomenys neskelbtini)“, direktorium D. (D. su juo kainomis nesidalindavo, L. dalindavosi). Atsakydamas į klausimą, kokius asmenis pažįsta iš Kirgizijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“?“, kaltinamasis parodė, kad pažįsta A., J. ir M. T. yra buhalterė. A. techninis darbuotojas, atsakingas už pakavimą, siuntimą, M. atsakinga yra už dokumentaciją, leidimus, o J. direktorius, su juo vesdavo derybas, derindavo kainas. D. V. yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Su pastaruoju buvo komerciniai santykiai, pastarasis turėdavo užsakymų į įvairias šalis, jis juos duodavo ką šis gali iš jo nupirkti, ko negali. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamojo pažinčių rate atsirado nuo 2013 m. Kaltinamasis taip pat parodė, kad I. M. yra tas žmogus, kuris jį suvedė su „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. P. parodė, kad su Rusijos Federacijos piliečiais, kaip fiziniais asmenimis, bendravimas vyko dėl ginklų įsigijimo, o konkrečiai su M. I. Su Rusijos Federacijoje esančių įmonių atstovais (kaip jis supranta, tai yra asmenys, turintys įgalinimą priimti sprendimas) bendravimo, dėl ginklų įsigijimo nebuvo. Bendravo su M. I., dėl ginklų kainų rinkoje, atlikinėjo rinkos apklausą, t.y. galimybės, kiekiai, kainos, naujienos, tipai, pasiūla, paklausa, tikslu išsiaiškinti ginklų kainodarą ir paklausą.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į svarbią aplinkybę, kad pareikštame kaltinime dėl kvalifikuotos kontrabandos minimi 8 galimai Rusijos piliečiai („L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C., Z.“) ir 4 galimai Kirgizijos piliečių inicialai J. J., A., M., T., su kuriais neva buvo vedamos derybos dėl ginklų ir šaudmenų iš Rusijos Federacijos įsigijimo. Nepaisant to, valstybinis kaltinimas nėra grindžiamas šių asmenų apklausomis, jie nebuvo apklausti ir ikiteisminiame tyrime. Gavęs atitinkamą gynybos prašymą teismas bandė organizuoti šių asmenų apklausas, tačiau buvo susidurta su formalia kliūtimi. Vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui, Lietuvos Respublikos 2024 m. birželio 25 d. įstatymu XIV-2810 buvo denonsuota 1992 m. liepos 21 d. Vilniuje pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis (toliau – Sutartis) dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Nors Lietuvai pranešus apie Sutarties nutraukimą. Nors Sutartis juridiškai nustojo galioti tik 2025 m. sausio 21 d., de facto jos taikymas buvo iš esmės apsunkintas jau priėmus atitinkamą įstatymą dėl Sutarties denonsavimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublika ir Kirgizijos Respublika apskritai nėra sudariusios dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių ir nėra kitų abiem valstybėms galiojančių tarptautinių sutarčių, kurios reglamentuotų teismo dokumentų įteikimo, įrodymų rinkimo baudžiamosiose bylose tvarką (Kirgizija nėra prisijungusi prie Europos Tarybos 1959 m. konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose).

Tokiu būdu atitinkamų asmenų apklausos iš esmės priklausė nų jų geros valios padėti bylos nagrinėjimui, sutinkant būti apklaustiems ar ne. Vienintelis iš šio sąrašo asmuo, kurį pavyko apklausti teismo posėdžio metu, naudojant „Zoom programą“ buvo I. M. Liudytojas I. M. parodė, kad su kaltinamuoju E. P. yra pažįstami 10 ar daugiau metų. Jie susipažino Maskvos mieste vykusioje civilinių ginklų parodoje, liudytojas tuo metu vertėsi civiliniais ginklais ir amunicija. Tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinių, verslo santykių nebuvo, jie keitėsi informacija, ieškojo naudingos informacijos įmonių veiklai. Jis iš E. P., ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygio už tarpininkavimą, pagalbą prekyboje ginklais negavo. Į klausimą: kokia buvo jo paties asmeninė nauda, interesas bendradarbiaujant su E. P. dėl ginklų, rinkos, kainų, naujienų, liudytojas parodė, kad bet kokiame versle didžiausią naudą teikia tiksli ir teisinga informacija, tai jį domino kainos, galimybės pirkti, parduoti ginklus, jis aptarinėjo šiuos klausimus su E. P., ir jis domėdamasis panašiais klausimais Rusijoje, teiravosi informacijos iš jo. Į klausimą, kodėl „(duomenys neskelbtini)“ ginklai E. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkami per „(duomenys neskelbtini)“, o ne tiesiogiai iš koncerno „(duomenys neskelbtini)“, tai pirmiausia galimai dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ siūlė geresnes kainas, antra, negalima pamiršti, kad koncernas yra sudaręs platų distribucijos tinklą ir galbūt nebuvo galimybės tiesiogiai pirkti iš koncerno, o tik per distributorius. Prekyba ginklais yra labai griežtai reguliuojamas verslas, ir netaikant sankcijų visos valstybės įdėmiai stebi šį verslą – tiek pirkėjo, tiek pardavėjo valstybė, ir iki sankcijų būtų sunku verstis šia veikla, ir kalbos apie tai, kad kažkokiu būdu apeiti minėtas sankcijas ir prekiauti, net kalbos apie tai nebuvo, nes labai griežtai reglamentuojama.

Nors valstybinis kaltintojas įtraukęs minėtus asmenis į kaltinimą neįžvelgė poreikio organizuoti jų apklausas, teismas vertino, kad jų apklausos yra svarbios, siekiant nustatyti kvalifikuotos kontrabandos sudėties požymius, vis dėlto, nepavykus to padaryti dėl objektyvių priežasčių, konstatuotina, kad išnaudotos objektyvios galimybės minimus asmenis apklausti liudytojais teisme. Dėl tos priežasties kaltinime dėl kvalifikuotos kontrabandos inkriminuojama faktinė aplinkybė dėl kaltinamojo derybų vedimo su Rusijos Federacijos įmonių (AB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) atstovais laikytina tik prielaida, o prielaidomis kaltinimas negali būti gindžiamas, vadovaujantis in dubio pro reo principu (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, kad „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.“ BPK 44 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje nustatyta: „Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“ Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo; teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo; sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Tačiau kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021, 2K-227-976/2021, 2K-221-628/2024). Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83 ir kt., peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-495/2022).

Iš ištirtų įrodymų akivaizdu, kad pirmajame epizode dėl ginklų, jų dalių, šaudmenų kontrabandos net kelios kaltinime inkriminuojamos faktinės aplinkybės laikytinos neįrodytomis. Jas pašalinus iš kaltinimo, iš esmės griūna kaltinimo turinys. Kontrabandos gabenimas kitaip išvengiant muitinės kontrolės veikos turinys yra apibrėžtas suformuotoje ir anskčiau pacituotoje kasacinio teismo praktikoje. Šiuo konkrečiu atveju nustatytos aplinkybės neatitinka minėtos nusikalstamos veikos sudėties turinio. Priešingai, nustatyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)” laikėsi” formalių ginklų, šaudmenų importo, eksporto procedūrų sąlygų, buvo kontroliuojama ne vienos valstybinės institucijos, prieš priimdama sprendimus su jomis konsultavosi dėl veiklos teisėtumo ir galimumo. Pagal liudytojų pareigūnų parodymus, net ir kilus abejonei, kad leidimas gali prieštarauti tarpatautiniams įsipariegojimams, atitinkamas leidimas nebuvo išduodamas. Iš pateiktų Policijos departamento ir URM specialistų susirašinėjimo, akivaizdu, kad pastarieji prieštaravimų neišreiškė, o detalesnis susirūpinimas situacija kilo tik tuomet, kai gavo užklausą iš Muitinės kriminalinės tarnybos. Natūralu, kad geopolitinė situacija nėra pastovi ir keičiasi, ką rodo ir šioje srityje beikeitę įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kurie turėjo tendenciją griežtėti, ypač po karinių veiksmų 2022 m. pradžios. Kaltinime inkriminuojamas laikotarpis yra ankstesnis – apima 2019 – 2021 metus, o baudžiamosios atsakomybės prasme griežtesnis teisės aktas atgal negalioja.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nenustatytas vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių – muitinės kontrolės išvengimas. Nenustačius nors vieno būtinojo nusikaltimo sudėties požymio, nėra ir nusikaltimo sudėties (nullum crimen sine lege), dėl tos priežasties teismas konstatuoja, kad E. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotas kvalifikuotos kontrabandos nusikaltimas nebuvo padarytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis fizinis asmuo E. P. ir baudžiamojon atsakomybėn trauktinas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisintini dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2019 m. sausio 1 d. redakcija) BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal inkriminuojamas faktines aplinkybes situacijos vertinimas antrojo epizodo kontekste yra iš esmės skirtingas. Atsižvelgiant į tai, kai inkriminuojamos nusikaltimų sudėtys ne tik priskiriamos skirtingamos skirtingosm nusikaltimų rūšims pagal pavojingumą, iš esmės skiriasi jų rūšinis objektas, sudėtys esmingai skiriasi savo lingvistine konstrukcija, dėl tos priežasties esmingai skiriasi ir įrodinėtinų aplinkybių turinys.

E. P. (kaip ir UAB (duomenys neskelbtini)) taip pat kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, o būtent: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir akcininku, žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, nuo 2019-01-15 iki 2020-08-11 nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo (pardavimo) šalį, oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1294 šaunamuosius ginklus, 3299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019-01-09 iki 2021-05-14, nepateikdamas duomenų apie tikrąją galutinę prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų, t.y. pažeidė 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ 2 str. bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 1 str. ir 2 str. nuostatas, bei tokiais ginklų, jų dalių ir šaudmenų importo ir eksporto veiksmais padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos ir sąjungininkų saugumo ir gynybos interesams. Tokiais veiksmais E. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 123¹ straispnio 1 dalyje; o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – BK 20 straipsnio 1 dalyje, 123¹ straipsnio 1 dalyje.

BK 123¹ straipsnyje („Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas“) numatyta, kad 1. Tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Tiesa, kaltinimui aktualiu laikotarpiu (2019 – 2021 m.) galiojo ankstesnė šio straipsnio redakcija, kurios turinys ir vertinamas, sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo. BK 123¹ straipsnyje („Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas“) (redakcija galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2023-04-14) buvo numatyta, kad 1. Tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atitinkama sudėtis konkuruoja su Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsniu („Tarptautinių sankcijų pažeidimas“) (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 14 d.), numatančiu, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Nusikalstamos veikos sudėtis nuo administracinio nusižengimo sudėties atribojimą pagal padarinius - didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams – kilimą. Administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, o nusikalstamos veikos sudėtis – materiali. Teismo vertinimu, tarptautinės teisės pažeidimo sudėtis gali būti inkriminuojama ir be sutapties su kontrabanda.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 68-2369; TAR, 2022-04-26, Nr. 2022-08433) (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 04 01 iki 2022 04 27) 3 straipsnyje („Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo bendrosios sąlygos“) nustatyta, kad 1. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, išskyrus šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatoma, kokios tarptautinės sankcijos įgyvendinamos, taip pat nustatoma jų įgyvendinimo trukmė, sąlygos, galimos išimtys ir subjektai, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės sankcijos. Tarptautinių sankcijų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarptautines sankcijas nustačiusių tarptautinių organizacijų sprendimuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytą jų trukmę. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje trukmė nenustatoma, jeigu jas nustačiusi tarptautinė organizacija ar Europos Sąjunga numato galimybę pratęsti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą po peržiūros, kuri atliekama pasibaigus sankcijų įgyvendinimo laikotarpiui. 2. Jeigu tarptautines sankcijas nustačiusių tarptautinių organizacijų sprendimuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatoma, kad tarptautinės sankcijos panaikinamos arba po peržiūros jų įgyvendinimas nepratęsiamas, tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje nutraukia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo yra nustatoma, kokius veiksmus privalo atlikti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdydami tarptautines sankcijas, arba kokius veiksmus atlikti yra draudžiama. 4. Šio Įstatymo nuostatos taikomos ir Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų veiksmams užsienio valstybių teritorijose, neatsižvelgiant į tai, ar užsienio valstybės įgyvendina tarptautines sankcijas, kurias įgyvendina Lietuvos Respublika, ar ne.

Pastebėtina ir tai, kad įstatymų leidėjo pozicija, jog už sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje yra atsakingi patys fiziniai ir juridiniai asmenys. Tarptautinių sankcijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad už šio Įstatymo pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ (Žin., 2005, Nr. 31-1000; 2007, Nr. 96-3887; TAR, 2015-03-09, Nr. 2015-03503) 2 straipsnyje nustatyta, kad 2.1. Į valstybes, įtrauktas į šio nutarimo 1.1 papunktyje nurodytą sąrašą, draudžiama eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus, išskyrus D kategorijos, ir šaudmenis, taip pat tarpininkauti šioms valstybėms, kai vedamos derybos, rengiami arba vykdomi sandoriai dėl įtrauktų į bendrąjį karinės įrangos sąrašą prekių, kitų ginklų, išskyrus D kategorijos, ir šaudmenų, išskyrus sąraše nurodytas galimas įgyvendinamų tarptautinių sankcijų išimtis. 2.2. Iš valstybių, įtrauktų į šio nutarimo 1.2 papunktyje nurodytą sąrašą, draudžiama pirkti ir importuoti į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus, išskyrus D kategorijos, ir šaudmenis, išskyrus sąraše nurodytas galimas įgyvendinamų tarptautinių sankcijų išimtis. 2.3. Šis nutarimas netaikomas visų kategorijų pavieniams ginklams ir jų šaudmenims jų laikinojo išvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, laikinojo įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją atvejais ir tais atvejais, kai jie vežami su savimi per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu. 2.4. Pagal šį nutarimą taikomos tarptautinės sankcijos, jų išimtys įgyvendinamos ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1679 „Dėl Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 739 „Dėl ginklų ir šaudmenų vežimo“.

Valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti ar gabenti tranzitu į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus ir šaudmenis ir kurioms draudžiama tarpininkauti, kai vedamos derybos, rengiami arba vykdomi sandoriai dėl įtrauktų į bendrąjį karinės įrangos sąrašą prekių, kitų ginklų ir šaudmenų, sąrašo - 18. Rusijos Federacija (draudimas netaikomas sutarčių, sudarytų iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., vykdymui ir atsarginių dalių ir paslaugų, reikalingų esamiems pajėgumams Europos Sąjungoje palaikyti ir jų saugai užtikrinti, tiekimui; hidrazino (CAS 302-01-2), 70 procentų ar didesnės koncentracijos, ir monometilhidrazino (CAS 60-34-4), kurie skirti paleidimo įrenginiams, eksploatuojamiems Europos paleidimo paslaugų teikėjų, ar Europos kosmoso programų paleidimo įrenginiams naudoti, arba Europos palydovų gamintojų palydovams aprūpinti kuru, pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui ir su nurodytomis operacijomis susijusios techninės pagalbos teikimui, tarpininkavimo paslaugoms ar kitoms paslaugoms, finansavimo ar finansinės pagalbos teikimui; eksportuojamo hidrazino kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į paleidimą ar paleidimus arba palydovus, kuriems jis skirtas, ir neviršija bendro 800 kg kiekio kiekvienam atskiram paleidimui arba palydovui; eksportuojamo monometilhidrazino kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į paleidimą ar paleidimus arba palydovus, kuriems jis skirtas).

Teisės akto priede pateikiami šiuo sąrašu įgyvendinamieji teisės aktai - 29. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL 2014 L 229, p. 13); 32. 2015 m. spalio 1 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/1764, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL 2015 L 257, 10 2, p. 42).

Baigiamojoje kalboje prokuroras akcentavo, kad E. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” naudota schema yra klasikinė sankcijų apėjimo schema, kaip įrodymu rėmėsi – 2022 m. liepos 14 d. tarnybinio pranešimo dėl eksporto procedūrų duomenimis (ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys (susirašinėjimo ir priedų lentelės suformuotos PDF suvestinės formatu) suskirstyti pagal sekančias eksporto procedūrų deklaracijas) (21 t., b. l. 130-139), taip pat pateikė kelis pavyzdžius iš byloje esančių ir aprašytų eksporto bei impoerto procedūrų.

Teismo vertinimu, atitinkami objektyvūs yrodymai yra reikšmingi ir paneigia kaltinamojo išsakytą poziciją, kad pardavėjas (pirkėjas) yra ne Rusija, o Kirgizija, ir kad pastarasis neturėjo tikslo ir (ar) nebuvo suinteresuotas sekti tolimesnės parduodamų prekių cirkuliacijos.

2019-03-15 d. eksporto deklaracija Nr. 19LTVC0100EK0C0F91. E. P. Rusijos piliečiui S. C. siūlo šaunamąjį ginklą (duomenys neskelbtini) bei ginklą (duomenys neskelbtini) vamzdį (šios prekės vėliau yra siunčiamas su minėta deklaracija į Kirgiziją). Taip pat D. V. atsiunčia E. P. savo poreikį ginklų (12 eilutė), kuris yra ranka surašytas ant sąskaitos, pagal kurią ginklai yra parduodami iš Lietuvos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Kirgizijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Iš po sekančio susirašinėjimo matosi, kad D. V. apmokėjo K. už tai, kad jie gauna leidimus išvežti ginklus iš Kirgizijos į Rusiją (E. P. tarpininkauja dėl šio apmokėjimo). Po to tarp E. P., D. V. ir Kirgizijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės T. ir M. vyksta susirašinėjimas ir derinama kaip teisingai surašyti sąskaitą, pagal kurią E. P. parduoti ginklai į Kirgiziją parduodami Rusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu yra D. V. Sutiktina, kad tokiu būdu derinami Rusijos įmonės apmokėjimo klausimai K. ir kad kaltinamasis E. P. aktyviai dalyvauja pardavimo Rusijos įmonei procese, nes Kirgizijos įmonės atstovai tiesiogiai su D. V. nebendrauja, o visą informaciją pateikia E. P., o pastarasis ją persiunčia toliau. Taip pat bendravime dėl apmokėjimo K. dalyvauja asmuo, E. P. telefone įvardinta kaip (duomenys neskelbtini) (Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė), kuri siunčia sutartis su kirgizais bei sprendžia klausimus dėl apmokėjimų. Prieš išsiųsdamas ginklus į Kirgiziją, dalį jų nufotografuoja ir nusiunčia D. V..Taip pat E. P. informuoja S. C., kad jo užsakyta prekė 17 d. bus Biškeke (Kirgizija). 2019-03-29 d. J. informuoja E. P., kad ginklus jau išsiunčia į Rusiją, bei atsiunčia gabenimo dokumentą, kurį E. P. persiunčia D. V. Taip pat E. P. informuoja S. C., kad dėl savo užsakymo kreiptųsi į D. V. bei nurodo jo kontaktini numerį. Taip pat iš viso susirašinėjimo matyti, kad kirgizai pinigus už įsigytus ginklus iš E. P. įmonės perveda tik tada, kai jie juos parduoda Rusijos įmonei. Pokalbių lentelė prie eksporto deklaracijos Nr. 19LTVC0100EK0C0F91 ir prie susirašinėjimo pridėtų failų lentelė (24 t., b. l. 1-36, 37-196). Dėl kitų eksporto procedūrų vyksta analogiškas bendravimas, t. y. tarp E. P. ir Rusijoje, esančių asmenų, ir tik siekiant apeiti sankcijas, yra įtraukiama Kirgizijoje veikianti bendrovė ir joje dirbantys asmenys. Pavyzdinė byloje esanti ir aprašyta importo procedūra: 2022-07-14 Tarnybinis pranešimas dėl 2019-06-03 d. importo procedūros Nr. 19LTVC0100IM1386F4 (30 t., b.l . 90-93). 2019-03-04 d. E. P. teiraujasi pas D. V. (Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) kokia situacija su ginklais (duomenys neskelbtini). Pastarasis atsako, kad dirba ties šiuo klausimu – laukia informacijos dėl kiekio ir kainos. 2019-03-07 d. D. V. atsiunčia sąskaitą, pagal kurią Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ parduoda Rusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 20 vnt. ginklų (duomenys neskelbtini). Taip pat jis parašo, ar E. P. tinka šis modelis, pastarasis atsako, kad tai kaip tik ko reikia. 2019-03-14 d. E. P. teiraujasi pas D. V. dėl sąskaitos už (duomenys neskelbtini) bei informuoja, kad pinigus K. pervedė. D. V. atsiunčia sąskaitą apmokėjimą, kurią pateikia Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ Kirgizijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 20 vnt. ginklų (duomenys neskelbtini). Šią sąskaitą E. P. persiunčia į Kirgiziją J. J., bei duoda nurodymą, kad šią sąskaitą T. perstatytų jam (E. P. įmonei (duomenys neskelbtini)). 2019-03-14 d J. J. atsiunčia balso pranešimą, kuriame E. P. prašo, kad jis susisiektų su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir kad jie atsiųstų sutartį, pagal kurią Kirgizijos įmonė perka iš jų, nes jie turi tarpusavio sutartį tik kai rusų įmonė perka iš jų. 2019-03-14 d J. J. atsiunčia sąskaitą, pagal kurią Kirgizijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ parduoda Lietuvos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 20 vnt. ginklų (duomenys neskelbtini). E. P. paprašo sąskaitą atsiųsti į el. paštą geresnės kokybės. J. J. informuoja, kad tai sąskaita, kurioje nėra įtrauktos transportavimo išlaidos, kaip ir prieš tais siųstų (duomenys neskelbtini) ginklų. Tą pačią dieną T. atsiunčia geros kokybės sąskaitą. 2019-04-01 d. T. informuoja, kad ginklų (duomenys neskelbtini) leidimai kainavo 500 eur. 2019-04-02 d. D. V. atsiunčia ginklų (duomenys neskelbtini) nuotraukas. 2019-04-09 d. J. J. atsiunčia leidimus įsigyti ir įvežti ginklus (duomenys neskelbtini). Šiuos leidimus sekančią dieną E. P. persiunčia D. V. 2019-05-23 d. E. P. teiraujasi pas J. J., ar iki jo jau atvyko (duomenys neskelbtini). Pastarasis atsako, kad ne. Tuomet E. P. teiraujasi pas D. V., ar jis jau išsiuntė šiuos ginklus. Pastarasis atsako, kad šiandien rytoj tai padarys. 2019-05-29 d. J. J. informuoja, kad ginklus gavo, penktadienį planuoja išsiųsti. 2019-07-23 d. J. J. atsiunčia lentelę su (duomenys neskelbtini) kainos paskaičiavimais. Iš šios lentelės matosi, kad į kainą įskaičiuota ne tik gabenimas iš Kirgizijos į Lietuvą, bet ir iš Maskvos į Kirgiziją. 2019-09-03 d. T. atsiunčia lentelę su ginklų pirkimo išlaidomis. Šioje lentelėje nurodyta kiek kainavo ginklų (duomenys neskelbtini) gabenimas iš Kirgizijos į Lietuvą, iš Maskvos į Kirgiziją bei kiek jie turi už juos sumokėti D. V. 2019-10-03 d. J. J. atsiunčia panašią lentelė, bei nurodo, kad raudonai pažymėtos eilutės – tai E. P. skola (30 t., b. l. 90-93). Tokia forma yra susisteminti duomenis apie visas eksporto ir importo deklaracijas, kurios yra inkriminuotos E. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinimo vertinimu iš pagarsinto bendravimo, akivaizdžiai matosi tikrasis veiklos pobūdis ir tikslas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atitinkama nustatytų faktinių aplinkybių traktuote.

Pareikštas kaltinimas byloje taip pat grindžiamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2021-06-25 raštu, kuriame pateikiamas vertinimas dėl galiojančio ginklų embargo Rusijai ir su juo galimai susijusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų. Rusijai taikomos priemonės ginklų embargo srityje yra apibrėžtos dviejuose ES teisės aktuose: 1) 2014 m. liepos 31 d. Tarybos sprendime 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje ir 2) 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje. Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „valstybių narių piliečiams arba naudojantis su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiais laivais ar jų orlaiviais draudžiama importuoti, pirkti arba transportuoti iš Rusijos visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir jų atsargines dalis. „ To paties sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad „Valstybių narių piliečiams arba iš valstybių narių teritorijų, arba naudojantis su jų vėliavomis plaukiojančiais laivais ar jų orlaiviais draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti Rusijai arba į ją eksportuoti visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir jų atsargines dalis, neatsižvelgiant į tai, ar jų kilmės vieta yra jų teritorijose.“ Tarybos sprendimas 2014/512/BUSP numato dvi išimtis, kada yra leidžiama į ES importuoti karinę įrangą iš Rusijos Federacijos. Sprendimo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad importo draudimas nedaro poveikio: 1) sutarčių, sudarytų iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., arba papildomų sutarčių, kurios reikalingos tokioms sutartims vykdyti, vykdymui ir 2) atsarginių dalių ir paslaugų, reikalingų esamiems pajėgumams Europos Sąjungoje palaikyti ir jų saugai užtikrinti, tiekimui. Kitų išimčių, kurios leistų Rusijos karinę įrangą importuoti į Europos Sąjungą šis sprendimas nenumato. Taip pat pažymėtina, kad Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP 8 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad „draudžiama sąmoningai ar tyčia dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba pasekmė yra 1-4a straipsniuose nustatytų draudimų išvengimas, įskaitant veikimą kaip 1 straipsnyje nurodyt subjektų pakaitas.“ Atsižvelgiant į šias nuostatas galima vertinti, kad sąmoningas ar tyčinis Rusijos karinės įrangos importo į Europos Sąjungą organizavimas per trečiąsias šalis, kai tiesioginis importas iš Rusijos yra draudžiamas, yra siekis išvengti importo draudimo, t.y., pažeidžia nustatytas ribojamąsias priemones ir prieštarauja galiojančių sankcijų tikslams. Sąmoningumą ir tyčią nurodo tokie kriterijai, kaip, pavyzdžiui, ekonominės naudos gavimas, prekių, kurių importas iš Rusijos į Europos Sąjungą yra draudžiamas, poreikio žinojimas ir išankstinis numatymas, planuojant tam tikrą ekonominę veiklą (pvz. sudarant sutartis dėl Rusijoje pagamintos karinės įrangos įsigijimo per trečiąsias šalis). Tai reiškia, kad jeigu prekės importuojamos ar įvežamos ne tiesiogiai iš Rusijos, o iš Rusijos per trečiąsias šalis, pasinaudojant trečiosiose šalyse įsisteigusių tiekėjų paslaugomis, jeigu šis importas, pirkimas ar transportavimas yra sąmoningai siekiamas ir planuotas veiklos tikslas arba yra tam tikros ekonominės veiklos prielaida, tai laikytina tarptautinių sankcijų pažeidimu. Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, prekės, kurioms taikomas importo iš Rusijos Federacijos į Europos Sąjungą draudimas, negali būti ES piliečių importuojamos, perkamos ar transportuojamos į Lietuvą tiesiogiai iš Rusijos Federacijos ir iš Rusijos Federacijos per trečiąsias šalis, pasinaudojant trečiosiose šalyse įsisteigusių tiekėjų paslaugomis, jeigu šis importas, pirkimas ar transportavimas yra sąmoningai siekiams ir planuotas veiklos tikslas arba yra tam tikros ekonominės veiklos prielaida ir jeigu jam negali būti pritaikytos Tarybos sprendime 2014/512/BUSP numatytos išimtys (9 t., b.l. 2-4).

Nei kaltinamasis E. P. nei baudžiamojon atsakomybėn trauktino juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas kaltės nepripažino ir dėl šio kaltinimo epizodo. Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad apie įvestas sankcijas Rusijos Federacijai žinojo. Pagarsinus 2021-06-25 gautą URM išaiškinimą, konsultaciją (t. 9, b. l. 2-4), kaltinamasis parodė, kad citatos antras sakinys yra apie karinę įrangą, o tuo, kuo prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo ne karinė įranga, o buvo civilių apyvartai skirti ginklai, tai yra dvi skirtingos kategorijos – karinė įranga yra A kategorija, o tuo, kuo prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra B, C, D kategorijos. Kaltinamasis taip pat parodė, kad pirko ginklus „(duomenys neskelbtini)“. Ar prisimena pirkimo aplinkybes 2019 m., parodė, kad jeigu neklysta, tai buvo pirkimas iš „(duomenys neskelbtini)“, kad kirgizai nupirko iš „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavė jam. D. jam pasakė, už kiek jis pardavė K. ir kirgizai žinojo, kiek jie užsimetė savo interesams, tada jie tuos ginklus nupirko iš kirgizų. Sankcijose eina kalba apie karinę įrangą, „(duomenys neskelbtini)“ nėra karinė įranga; be to, nemano, kad yra nusikaltimas pasidalinti draugiškai informacija, kas, už kiek pardavė. „(duomenys neskelbtini)“ nupirkdavo iš kirgizų. Jam jokio skirtumo, iš kur kirgizai perka, jam svarbu tik už kiek. Į klausimą: kaip jis suprato, kad kirgizai tuos ginklus nupirko iš „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad negali vienareikšmiškai taip teigti, nes byloje yra daug „tariamai“, jis šnekėjo su D., už kiek jis pardavė, ar tai pardavė „(duomenys neskelbtini)“ ar kokia nors kita kompanija, jam nežinoma, gali būti, kad tie „(duomenys neskelbtini)“ apskritai atkeliavo iš Kazachstano. Prokurorui pagarsinus 2019-03-07; 2019-03-14; 2019-04-01; 2019-04-02; 2019-04-09; 2019-05-23 susirašinėjimus (importo procedūra dėl „(duomenys neskelbtini)“ ginklų) ir prašant pakomentuoti šiuos sandorius, kaltinamasis parodė, kad pradžioje buvo klausimas apie tai, kad jie pašnekėjo, ar yra tokia galimybė ir paskui buvo sumokėta, o tik paskui prasidėjo „judesys“ su „(duomenys neskelbtini)“. Pas V. buvo paklausta už kiek, jis atsiuntė įrodymą, už kiek jis nupirko, bet prieš tai jau buvo užsakyta pas kirgizus.

Vis dėlto, įvertinus byloje pateiktas importo ir eksporto pocedūrų schemas, akivaizdu, kad tokia kaltinamojo pozicija yra gynybinė ir siekis klaidinti bylą nagrinėjantį teismą; taip pat įvertinus aukščiau pacituotą kaltinimui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, pastarojo išsakyta pozicija dėl taikomų sankcijų apimties nėra tiksli. Konstatuotina, kad sankcijos taikomos ne tik karinės paskirties, bet ir civiliams ginklams bei šaudmenims, išskyrus D kategorijos. Tokiu būdu kaltinamojo E. P. pozicija dėl tarptautinių sankcijų apėjimo schemos nebuvimo atmestina kaip nepagrįsta gynybinė versija.

Įvertinus 2022-07-14 tarnybinių pranešimų, 2020-10-01 surašyto slaptų veiksmų atlikimo protokolo duomenis, kitus byloje surinktus įrodymus, taip pat į tai, kad už įvestų sankcijų laikymąsi iš esmės atsakingi fiziniai ir juridiniai asmenys, konstatuotina, kad tarptautinių sankcijų pažeidimo veika laikytina įrodyta, o Kirgizijos įmonės iš esmės naudotos, siekiant apeiti tarptautines sankcijas dėl ginklų, šaudmenų prekybos draudimo su Rusijos Federacija.

Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 123¹ straipsnį to nepakanka, turi būti nustatyti ir padariniai – didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams sukėlimas. Tai yra vertinamasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kuris nustatomas ad hoc kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Politiką šioje srityje formuoja URM, be to, už nacionalinį saugumą atsakinga institucija VSD. Dėl tos priežasties, vertinant šio požymio turinį šios bylos kontekste ad hoc, itin reikšmingos atitinkamų institucijų pozicijos, ar šiuo konkrečiu atveju valstybės interesai patyrė didelę žalą.

URM 2021-06-25 rašte dėl žalos ir jos dydžio nustatymo pažymėjo, kad neturtinės žalos dydžio, kaip vertinamosios kategorijos, nustatymui kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į veikų tęstinumą, planavimą, mastą, organizuotumą ir kitas aplinkybes, taip pat, atsižvelgiant į objektą, galimą žalą visuomenės ir nacionaliniam saugumui. Bendrai vertinant, tarptautinės ir Europos Sąjungos sankcijos yra viena iš pagrindinių ES bendros užsienio ir saugumo politikos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti ES, taigi ir Lietuvos, vertybes, pagrindinius interesus ir užtikrinti saugumą, išsaugoti taiką, stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus bei užkirsti kelią konfliktams ir didinti tarptautinį saugumą. Užsienio reikalų ministerijos nuomone, bet kokie nustatyti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimai ne tik paneigia šiuos tikslus darydami žalą Lietuvos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, interesams, bet ir gali daryti neigiamą įtaką Lietuvos, kaip patikimos tarptautinės partnerės, gerbiančios teisės viršenybę, įvaizdžiui ir autoritetui, kas gali turėti tiesioginės įtakos tarptautiniu mastu priimant vienokius ar kitokius sprendimus Lietuvos atžvilgiu (9 t., b.l. 2-4).

2021-11-23 gautas atsakymas iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. P. sukurta schema importuoti iš Rusijos ir eksportuoti į ją ginklus per Kirgiziją, padėjusi apeiti Europos Sąjungos taikomas sankcijas Rusijai, prieštarauja esminiam sankcijų tikslui – riboti Rusijos karinę galią ir neprisidėti prie jos neteisėtų karinių veiksmų. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimu, Rusijos karinio potencialo stiprinimas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o Rusijos karinė galia išlieka pagrindiniu jos įtakos išlaikymo užsienyje įrankiu. K. R. karinė galia iš esmės grindžiama Rusijos karinės pramonės pajėgumais, todėl Europos Sąjungos tikslas riboti Rusijos karinę galią negali būti pasiektas atsietai nuo Rusijos karinei pramonei taikomų ribojimų. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimu, net ir netiesioginis, bet sistemingai ir verslo tikslais vykdomas Rusijoje pagamintų ginklų importas prisidėjo prie Rusijos karinės pramonės vystymo bei karinės galios stiprinimo ir atitinkamai didino grėsmes regioniniam saugumui. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad į Lietuvą importuotų ginklų gamintojas, Rusijos šaunamųjų ginklų koncernas „(duomenys neskelbtini)“, priklauso Rusijos gamybos pramonei ir yra didžiausias šaunamųjų ginklų gamintojas Rusijoje, gaminantis civilinės ir karinės paskirties ginklus. Po Rusijos veiksmų Ukrainoje 2014 m. koncernas buvo įtrauktas į Europos Sąjungos ir JAV sankcijų sąrašus. Atsižvelgiant į išdėstytą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimu, nors ir netiesioginis, Rusijoje pagamintų ginklų importo iš Rusijos kanalas sudarė sąlygas ir prisidėjo prie Rusijos karinės galios stiprinimo, todėl tokia veika yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir galėjo sukelti poveikį ne tik Lietuvos, bet ir sąjungininkų gynybos ir saugumo interesams, kurių užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas (9 t., b.l. 7)

Įvertinęs pateiktus argumetus, atsižvelgęs į inkriminuojamos veikos laikotarpį bei mastą, teismas neturi pagrindo nesutikti su pateiktais argumentais, konstatuodamas, kad nustatytų tarptautinių sankcijų pažeidimas nėra vien formalaus pobūdžio, bet sukėlė realius padarinius Lietuvos Respublikos interesams.

BK 20 straipsnio 1 – 4 dalyse nustatytos sąlygos ir pagrindai juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Straipsnyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės. Juridinis asmuo gali atsakyti už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytomis sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmiau nurodyto juridinio asmens naudai jame vadovaujančias pareigas einančio ar jo įgalioto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės. Konstatuotina, kad aukščiau išvardintos sąlygos, leidžiančios traukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, byloje yra nustatytos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam E. P. ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuoto nusikalstamo, numatyto BK 123¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai yra nustatyti, o šio epizodo kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir yra įrodytos.

III. Dėl bausmės skyrimo už BK 123¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

BK 123¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pagal sankciją tai yra apysunkis nusikaltimas. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo (straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, akcentuotina, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (44 t., b.l. 13-19), nėra įtrauktas nei į psichiatrinio gydymo, nei į priklausomybės ligų gydymo įskaitą, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, išsiskyręs, augina mažametį vaiką; kita vertus, nusikaltimas tyčinis, baigtas, padaryta žala valstybės interesams.

Skiriant bausmę, vadovautasi BK 55 straipsnio taisykle, pagal kurią: asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Parenkant bausmės rūšį, teismas vadovaujasi bausmių sistema ir vertina galimas paskirti bausmes nuo švelnesnės link griežtesnės. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamajam E. P. skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda; nustatytinas jos dydis, artimas minimaliam už apysunkį nusikaltimą fiziniam asmeniui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), - 400 MGL (20 000 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas E. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d., 1 (vieną) kardomojo kalinimo (sulaikymo) dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Atsakomybėn trauktinio juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta, juridinis asmuo nėra teistas, nėra duomenų apie administracinius baustumus. Iš liudytojų licencijavimo skyriaus parodymų akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ankstesnių ryškių pažeidimų nenustatyta; įmonė turi (-ėjo) gerą reputaciją; traktuota kaip patikima; turėjo teisėtai išduotą licenciją veiklai verstis ir vienkartinius leidimus ginklų, šaudmenų importui bei eksportui. Kita vertus, veika padaryta jos naudai, nusikaltimas tyčinis, baigtas, padaryta žala valstybės interesams.

Parenkant bausmės rūšį, teismas vadovaujasi bausmių sistema ir vertina galimas paskirti bausmes nuo švelnesnės link griežtesnės. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtina bauda; nustatytinas jos dydis, artimas minimaliam dydžiui už nusikaltimo padarymą juridiniam asmeniui (BK 47 straipsnio 4 dalis), - 1000 MGL (50 000 Eur).

IV. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

Šioje byloje kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis 2019 m. kovo 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-288 patvirtinta sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodika, pagal ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 02-4-00098-20 skaičiuotinos išlaidos: sulaikytų prekių – graištvinio karabino (duomenys neskelbtini), lygiavamzdzio šautuvo (duomenys neskelbtini)-12, graištvinio karabino (duomenys neskelbtini)-9, graištvinio karabino TR3, graištvinio karabino (duomenys neskelbtini), šaudmenų 5,45x18 krovos darbų išlaidos sudaro – 1228,76 Eur, prekių palydos į saugojimo vietą išlaidos sudaro – 193,83 Eur ir fizinės apsaugos išlaidos sudaro – 45,28 Eur. Proceso išlaidas prašoma priteistin Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos. Kita vertus, Muitinės departamento rašte kartu nurodoma, kad proceso išlaidos, susijusios su muitinės taikomomis būtinomis disponavimo priemonėmis <...>, priteisiamos, jeigu nebuivo įvykdyta bent viena iš muitų teisės aktuose numatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, arba prekės buvo nuslėptos nuo muitinės priežiūros. (t. 16; b. l. 159). Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta, priešingai, kaltinamieji (fizinis ir juridinis asmuo) dėl kontrabandos veikos išteisinti, dėl to atitinkamos proceso išlaidos iš E. P. ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriteistinos.

BK 72 straipsnio („Turto konfiskavimas“) 1 ir 3 dalyse numatyta, kad „1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. 2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. 3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.“

Nors kaltinami asmenys išteisinti dėl kontrabandos padarymo, E. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltais dėl BK 123¹ straipsnio 1 dalies nusikaltimo padarymo. Šaunamieji ginklai ir šoviniai, gabenti pažeidžiant tarptautines sankcijas, pripažintini konfiskuotinu turtu, t. y. nusikalstamos veikos rezultatu. Tokiu būdu vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiksuotini 2021-06-01 kratų atliktų sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti 317 šaunamųjų ginklų ir šovinių (lentelė) (16 t., b. l. 86-97).

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkams: 2021-06-01 kratos atliktos sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) metu paimti dokumentai, esantys pakuotėse IB2386974, K2414475, o būtent 12 dokumentų esančių pakuotėje Nr. IB2386974, ir dvi pakuotes esančias pakuotėje Nr. K2414475, kuriose: 1 -oje pakuotėje yra 103 dokumentų ir 2-oje, kurioje yra 107 dokumentai, (16 t., b. l. 156); 2021-06-01 kratos atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nešiojamas kompiuteris „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su maitinimo laidu, sisteminis diskas „Dell D10U“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefonas Apple iPhone 12 mini (A2399) IMEI (duomenys neskelbtini) (36 t., b. l. 14).

Nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga: 2021-06-01 kratos atliktos sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) metu paimti 4 kartono gabaliukai, esantys pakuotėje Nr. KA2414461, (16 t., b. l. 102); 2021-06-01 kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtos 3 užrašų knygutės, kurios supakuotos į paketus Nr. KB0432558 ir IB1231405 (36 t., b. l. 171).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį (Įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-01-01, priimta 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1836), nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti E. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d., 1 (vieną) kardomojo kalinimo (sulaikymo) dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (Įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-01-01, priimta 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1836), nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalį, 123¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirti jai 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio baudą.

E. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vitalijui Vitkovskiui išaiškinti, kad bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Šioje byloje E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Byloje pareikštų proceso išlaidų (t. 16; b. l. 159) nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiksuoti 2021-06-01 kratų atliktų sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), metu rastus ir paimtus 317 šaunamuosius ginklus ir šovinius (lentelė) (16 t., b. l. 86-97).

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkams: 2021-06-01 kratos atliktos sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) metu paimtus dokumentus, esančius pakuotėse IB2386974, K2414475, o būtent 12 dokumentų esančių pakuotėje Nr. IB2386974, ir dvi pakuotes esančias pakuotėje Nr. K2414475, kuriose: 1 -oje pakuotėje yra 103 dokumentų ir 2-oje, kurioje yra 107 dokumentai (16 t., b. l. 156); 2021-06-01 kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtą nešiojamąjį kompiuterį „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su maitinimo laidu, sisteminį diską „Dell D10U“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefoną Apple iPhone 12 mini (A2399) IMEI (duomenys neskelbtini) (36 t., b. l. 14).

Nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga: 2021-06-01 kratos atliktos sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) metu paimtus 4 kartono gabaliukus, esančius pakuotėje Nr. KA2414461, (16 t., b. l. 102); 2021-06-01 kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtas 3 užrašų knygutes, kurios supakuotos į paketus Nr. KB0432558 ir IB1231405 (36 t., b. l. 171).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.