Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9630-285/2017 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. K. prašydama: 1) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) priteisti iš atsakovo 3 300 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai A. K. įsiskolinimą už 22 mėnesius; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad šalims nesusituokus, (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K.. Gimus vaikui šalys kurį laiką palaikė tarpusavio santykius, tačiau šalių ryšiai nutrūko ir šalys gyvena atskirai, o nepilnametė dukra gyvena su ieškove. Atsakovas pagal abipusį susitarimą teikė nepilnametei dukrai 85 Eur išlaikymą, tačiau nuo 2015 m. balandžio mėn. atsakovas jokio išlaikymo dukrai neteikia, ieškovė viena rūpinasi dukters gerove ir poreikiais. Šalių dukrai šiuo metu yra 10 metų, jos būtiniausiems poreikiams patenkinti vidutiniškai per mėnesį reikia apie 300 Eur. Ieškovė gyvendama nuomojamame bute moka 200 Eur nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Ieškovė savo vardu neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 3 300 Eur už 22 mėn., skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį.Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai A. K. 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasario 27 d., skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį; paskyrė ieškovę nepilnametei A. K. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo valstybei 153 Eur žyminiam mokesčiui ir 9,13 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingą 300 Eur per mėnesį išlaidas pripažino būtinomis. Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamų pajamų vidurkis yra apie 340 Eur per mėnesį, ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, o atsakovas turi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir nedirba. Teismas sprendė, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius, todėl vadovaudamasis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisė pusė jos išlaikymui reikalingos sumos (300 Eur) – 150 Eur kas mėnesį. Kadangi atsakovas duomenų apie tai, kad išlaikymą nepilnametei dukrai teikė, teismui nepateikė, teismas iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 22 mėnesių laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasario 27 d. (ieškinio padavimo dienos), skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį, iš viso 3 300 Eur.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti 2017 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai A. K. priteisimo; pakeisti 2017 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai A. K. priteisimo ir priteisti išlaikymą po 57 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas prašė prijungti pateikiamus rašytinius įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko išlaikymo, bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimus, netyrė ir neanalizavo visų įrodymų;Teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Nustatydamas šalių turtinę padėtį, neįvertino, kad egzistuoja aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo lygaus išlaikymo iš šalių priteisimo principo. Atsakovas jokių su darbo santykiais susijusių pajamų neturi, nuo 2014 m. liepos 21 d. yra sulaikytas, laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, todėl neturi jokių objektyvių galimybių dirbti ir gauti kitokias pajamas, atsakovo turimas nekilnojamas turtas yra areštuotas. Atsakovui nuo 2014 m. liepos 22 d. iki dabar diagnozuotos įvairios patologijos, atsakovas turi sveikatos problemų, dėl ko jis turi pastoviai vartoti paskirtus medikamentus. Priteisto išlaikymo dydis neigiamai paveiks atsakovo interesus;Teismo priteistas 150 Eur kas mėnesį išlaikymas neatitinka kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Dukros išlaikymui, atsižvelgiant į tai, kad ji nelanko jokių būrelių, specialių, didelių išlaidų reikalaujančių poreikių neturi, pilnai pakanka 114 Eur, todėl atsakovo skiriama 57 Eur per mėnesį pilnai tenkino ieškovę ir būtinus nepilnametės dukters poreikius;Teismas neįvertino, kad įsiskolinimas susidarė tik už 10 mėnesių, todėl skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, įsiskolinimas yra 1500 Eur.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime iš esmės pritarė sprendime nurodytiems argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Šis draudimas nėra absoliutus, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje kilusį ginčą, bei tai, jog atsakovui viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir šiuo metu yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, dėl kurios taikymo atsakovo galimybės teikti įrodymus byloje buvo apsunkintos, atsižvelgęs į tai, jog priešinga šalis susipažino su pateiktais įrodymais ir dėl jų pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą, sprendžia, kad būtina vadovautis visapusiška informacija apie ginčo aplinkybes, kuri gali būti reikšminga tinkamam skundo išnagrinėjimui. Todėl įrodymus, pateiktus kartu su atsakovo apeliaciniu skundu bei ieškovės pateiktus su atsiliepimu į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga (CPK 314 str.).

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Skundžiamu sprendimu iš atsakovo nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad priteisto iš atsakovo išlaikymo suma yra per didelė dešimties metų vaikui, neturinčių specialių poreikių. Šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 300 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 80 Eur išlaidos būsto išlaikymui (mokesčiams), 110 Eur maistui, 35 Eur avalynei ir drabužiams, 15 Eur vaistams ir vitaminams, 20 Eur higienos prekėms ir kirpyklai, 20 Eur ugdymo ir lavinimo priemonėms, 20 Eur laisvalaikiui ir pramogoms. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių (10 metų), atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta specialiųjų vaiko poreikių, į ieškovės pateiktus išlaidas pagrindžiančius duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti 300 Eur suma yra būtina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. Nr. 644 nutarimu nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtinta 380 Eur minimali mėnesinė alga. Taigi, nepilnamečio vaiko poreikiams nustatyta reikalinga suma (300 Eur) yra mažesnė nei orientacinis kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyta 114 Eur suma negali užtikrinti net būtinų nepilnamečio šalių vaiko poreikių patenkinimo. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovas šiuo metu neturi objektyvių galimybių įsidarbinti ir gauti pajamas dėl jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje 3K-3-469/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pajamų neturėjimas ir negalėjimas įsidarbinti dėl kardomosios priemonės - suėmimo, negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu atsakovą nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą.Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu jis negauna pajamų, o jo turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo abiejų tėvų lygios prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui principo. Pažymėtina, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad vaikas gyvena su ieškove, lemia tai, jog jai tenka didesnė rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką.Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo teiginius dėl atsakovo sveikatos būklės, kuri, anot jo, neleidžia jam teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų išrašų kopijų matyti, kad atsakovui esant Kauno tardymo izoliatoriuje buvo diagnozuoti įvairūs sveikatos sutrikimai ir skirtas medikamentinis gydymas, tačiau tokie dažniausiai pasikartojantys atsakovo sveikatos būklės (adaptacijos sutrikimai, dispepsija (virškinimo veiklos sutrikimas), neurodermatitas ir kt.) sutrikimai yra laikino pobūdžio, kurie buvo išgydyti ambulatoriškai. Atsakovui, esančiam įkalinimo įstaigoje medikamentai yra teikiami nemokamai, todėl jokių papildomų išlaidų dėl savo sveikatos sutrikimų atsakovas nepatiria. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis, sprendžia kad nepilnametės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 300 Eur per mėnesį išlaikymo suma yra pagrįsta, atitinkanti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyrą. Padaryta pirmosios instancijos teismo išvada nepažeidžia išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypsta nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje. Mažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 22 mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos (iki 2017 m. vasario 27 d.), skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog išlaikymą šalių nepilnametei dukrai teikė, todėl iš atsakovo priteisė visą 3 300 Eur ieškovės reikalaujamą išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėse dalyse nurodydamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikotarpio pradžią nuo 2016 m. balandžio mėnesio padarė rašymo apsirikimo klaidą. Ieškinyje prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Įvertinus tai, kad šeimos bylos yra susijusios su viešuoju interesu, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pradžios data ištaisytina vadovaujantis CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, patikslinant pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį ir nurodant, kad išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo nepilnametei dukrai yra priteistas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasario 27 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai apskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Atmestini kaip neįrodyti apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas teikė išlaikymą natūra, leisdamas ieškovei su dukra gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , nemokant nuomos ir komunalinių mokesčių. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad laikotarpiu 2015 m. balandžio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos (iki 2017 m. vasario 27 d.) ieškovė gyveno atsakovui priklausančiame bute. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje pateikta 2015 m. gruodžio 30 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės (nuomininko) ir D. J. (nuomotojo), patvirtina, kad ieškovė nuo 2016 m. sausio 1 d. gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) . Teisėjų kolegija neįrodyta pripažįsta atsakovo nurodytą aplinkybę apie atsakovo 2016 m. rugpjūčio 7 d. per B. G. ieškovei sumokėtą 1 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, grindžiamą skolos raštelio kopija. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto šio skolos raštelio kopijos matyti, kad ieškovė gavo 1 800 Lt iš atsakovo 2014 m. rugpjūčio 7 d., t. y. iki laikotarpio, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą pradžios. Pažymėtina ir tai, kad visiems žinoma aplinkybė, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvedus eurą, atsiskaitymai litais buvo negalimi (CPK 182 str. 1 p.).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas, bei iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Patikslintina skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo nepilnametei dukrai yra priteistas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasario 27 d.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad 3 300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ) yra priteistas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasario 27 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.