Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A. K. ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo A. K. nepilnametės dukters A. K., gim. 2006 m. spalio 3 d., išlaikymui periodines išmokas po 150 Eur per mėnesį iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant A. K.; 2) priteisti iš atsakovo A. K. nepilnametės dukters A. K., gim. 2006 m. spalio 3 d., išlaikymo įsiskolinimą po 150 Eur per mėnesį, už 22 mėnesius, kurį sudaro 3 300 Eur; 4) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–7).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu būdami nesusituokę, 2006 m. spalio 3 d. susilaukė dukters A. K.. Gimus vaikui kurį laiką palaikė tarpusavio santykius, tačiau ilgainiui artimi ieškovės ir atsakovo ryšiai nutrūko. Ieškovė su atsakovu gyvena atskirai. Šiuo metu nepilnametė dukra gyvena su ieškove. Atsakovas A. K. pagal abipusį susitarimą teikė nepilnametei dukrai 85 Eur išlaikymą, tačiau nuo 2015 m. balandžio mėn. atsakovas jokio išlaikymo dukrai neteikia, ieškovė viena rūpinasi dukters gerove ir poreikiais. Šalių dukrai šiuo metu yra 10 metų, jos būtiniausiems poreikiams patenkinti vidutiniškai per mėnesį reikia apie 300 Eur. Ieškovė gyvendama nuomojamame bute moka 200 Eur nuomos mokestį ir komunalinių mokesčių, susijusių su buto išlaikymu. Ieškovė savo vardu neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovas nuo 2015 m. balandžio mėn. neteikia išlaikymo dukrai, todėl ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. balandžio mėn. iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį, kas sudaro 3 300 Eur (22 mėn. × 150 Eur = 3 300 Eur).

Atsakovui A. K. ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo siųsti į atsakovo buvimo vietą – Kauno tardymo izoliatorių, tačiau grąžinti neįteikti, kadangi atsakovas atsisakė procesinius dokumentus priimti ir pasirašyti (b. l. 22–23). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą (b. l. 40–41), kurioje nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad ieškovės A. K. ar atsakovo A. K. šeimose būtų pažeidžiamos šalių nepilnametės dukters A. K., gim. 2006 m. spalio 3 d., teisės ar neužtikrinamas nepilnametės teisėtų interesų įgyvendinimas. Šalių šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste. Ieškinyje išdėstytų faktų ir aplinkybių skyrius negali nei patvirtinti, nei paneigti. Būtinų A. K. vystymuisi sąlygų sudarymui tikslinga priteisti tokį išlaikymą, kokį objektyviai leidžia tėvo turtinė padėtis.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Pužaitis (b. l. 15), palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovui A. K. teismo šaukimas buvo siųstas į atsakovo buvimo vietą – Kauno tardymo izoliatorių, tačiau grąžinti neįteikti, kadangi atsakovas atsisakė procesinius dokumentus priimti ir pasirašyti (b. l. 50–51, 61–62). Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jokių prašymų negauta.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius apie teismo posėdį informuota tinkamai (b. l. 59), atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, jokių prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovė A. K. ir atsakovas A. K. yra nepilnametės A. K., gimusios 2006 m. spalio 3 d., tėvai (b. l. 8), kuri mokosi Kauno „Vyturio“ gimnazijos 3c klasėje (b. l. 9). Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „365 eventus“, pajamų vidurkis – apie 340 Eur (b. l. 12). Ieškovė A. K. neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (b. l. 10) ir transporto priemonių (b. l. 11). Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), per mėnesį moka 200 Eur nuomos mokesčio (b. l. 13–14). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad nėra duomenų apie atsakovo A. K. įdarbinimus (b. l. 39). Atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 53–56).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 300 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 80 Eur išlaidos būsto išlaikymui (mokesčiams), 110 Eur maistui, 35 Eur avalynei ir drabužiams, 15 Eur vaistams ir vitaminams, 20 Eur higienos prekėms ir kirpyklai, 20 Eur ugdymo ir lavinimo priemonėms, 20 Eur laisvalaikiui ir pramogoms (b. l. 5). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (10 metų), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta specialiųjų vaiko poreikių, ieškovė pateikė išlaidas pagrindžiančius duomenis (b. l. 64–81), todėl pripažintina, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti būtina 300 Eur suma.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamų pajamų vidurkis yra apie 340 Eur per mėnesį (b. l. 12), ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto (b. l. 10) ir transporto priemonių (b. l. 11). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 53–56), nedirba (b. l. 39).

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl teismas vertina, kad ieškovė pakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistina pusė jos išlaikymui reikalingos sumos (300 Eur) – 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. vasario 27 d.) iki jos pilnametystės. Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių dukros poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį. (CPK 178 str., 179 str., 185 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas neteikė šalių nepilnametei dukrai išlaikymo nuo 2016 m. balandžio mėn., susidarė 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas duomenų, kad išlaikymą nepilnametei dukrai teikė, teismui nepateikė. Teismas pažymi, kad byla nagrinėjama vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.), todėl visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą vertintinos vaiko naudai. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 22 mėnesių laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasario 27 d. (ieškinio padavimo dienos), skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį, iš viso 3 300 Eur (22 mėn. × 150 Eur = 3 300 Eur) suma.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė, paduodama ieškinį, už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą buvo atleista nuo 153,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p,). Todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 153,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 3 p.).

Byloje susidarė 9,13 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2). Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos – 9,13 Eur priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2006 m. spalio 3 d., po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2006 m. spalio 3 d., 3 300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasario 27 d., skaičiuojant po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį.

Paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 153,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 9,13 Eur (devynis eurus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.