Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. K., jos atstovui pagal įgaliojimą M. K. ir atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. patikslintą ieškinį atsakovei O. K. dėl objektų, patenkančių į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, pašalinimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

4. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovei S. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dvi daržinės (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei šis nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso nuo 2014 m. rugsėjo 10 d., kai buvo nutraukta jos ir buvusio sutuoktinio A. K. santuoka; iki tol minėtą turtą ji valdė jungtinės nuosavybės pagrindu su A. K.. Atsakovei O. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, jame esantys pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovė minėto nekilnojamojo turto savininkė yra nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d.; iki tol minėtą turtą atsakovė valdė kartu su savo sutuoktiniu A. K.. Ieškovės žemės sklypas yra greta atsakovės žemės sklypo, todėl ginčo šalys yra gretimų žemės sklypų savininkės.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų

5. Byloje pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė reiškia atsakovei šiuos reikalavimus: 1) dėl įpareigojimo pertvarkyti/nugriauti atsakovei priklausantį pastatą – malkinę; 2) dėl įpareigojimo pašalinti prie žemės sklypų ribos augančią atsakovei priklausančią gyvatvorę. Ieškovė savo reikalavimus atsakovei grindžia savo, kaip žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimu, kuris nėra susijęs su valdymo netekimu.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 ir kt.).

7. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, jog šioje byloje negatorinį ieškinį pareiškusi ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos. Savo ruožtu atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad jos veiksmai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Dėl įpareigojimo pertvarkyti/nugriauti atsakovei priklausantį pastatą – malkinę

8. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo įpareigoti atsakovę savo lėšomis nugriauti/pertvarkyti ieškovės žemės sklype savavališkai pastatytą priestatą prie ūkinio pastato (malkinę), užtikrinant, kad malkinės pastatas būtų ne mažiau kaip 3 metrų atstumu nuo S. K. žemės sklypo ribos.

11. Kadangi nėra pagrindo ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį, šio ieškovės reikalavimo pagrįstumui įvertinti pirmiausia spręstinas klausimas, ar atsakovei priklausanti malkinė gali būti vertinama kaip neteisėta statyba (jos padariniai).

16. Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. nurodė, kad yra atsakovės sūnus. Paaiškino, kad iki 1994 metų buvo tokia platforma, apkalta toliu, o malkinę pastatė 1994 metais iš lentų ir šiferio, statė ant stulpų. Ji buvo apie 3 metrų pločio.

17. Teismo posėdžio metu liudytojas E. I. nurodė, kad yra atsakovės sūnaus draugas. Paaiškino, kad malkinę statė 1993-1994 metais. Ant stulpų pastatė karkasą, darbams vadovavo R. J., lentpjūvės darbininkas. Tuo metu nesiaiškino sklypų ribų, stulpą padėjo ant griovio krašto, su ieškove darbų nesiderino – visi draugiški buvo.

18. Nustatyta, kad 1997 m. vasario 17 d. buvo atlikti pirmieji ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, kuriems pritarė ir atsakovės vyras A. K.. Remiantis 1997 m. vasario 17 d. žemės sklypo planu, matyti, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype jau buvo pastatyta malkinė (koordinačių taškai 19-20), tačiau tuo metu pastatyta malkinė nepateko į ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį.

19. Taigi tarp šalių iš esmės nesant ginčo, kad malkinė buvo pastatyta 1994 metais, analizuotinas teisinis reguliavimas, galiojęs malkinės statybų metu, ir vertintina ar galima konstatuoti malkinės statybos 1994 metais neteisėtumą.

21. Taigi remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, įvertinus 1997 m. vasario 17 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų rodmenis ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti malkinės statybos 1994 metais neteisėtumo.

23. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelės 2 eilutėje nurodytus pagalbinio ūkio paskirties pastatų techninius parametrus 21,44 kv. m. ploto malkinė priskirtina I nesudėtingųjų statinių grupei. Šio reglamento 1 lentelės pastaboje buvo nurodyta, kad minimalūs atstumai nuo 1 lentelėje išvardytų pastatų iki žemės sklypo ribos turi būti 3 m. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcijos, galiojusios laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 28 d., 11 priedo 4 punkto nuostatas, rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų).

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; šie atstumai gali būti keičiami tik suinteresuotų asmenų tarpusavio susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 22 punktas).

25. Laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. To paties įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992, kuris įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši teisės norma taikoma ir atgaline tvarka, t. y. ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šios nuostatos tikslas buvo sudaryti galimybę, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, įteisinti neteisėtus statinius.

26. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad taikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, t. y. patikslinti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, ar dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios tokio statinio savininkui ar atsakingoms institucijoms buvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Jeigu per vienus metus pretenzijos nebuvo reiškiamos, tai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai nėra privalomi ir taikomas šiuos santykius reglamentuojantis anksčiau aptartas teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014).

27. Į bylą pateiktoje Inspekcijos išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog malkinė Nekilnojamojo turto registre nėra registruota, laikytina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m. buvo atliekami malkinės statybos, bet ne remonto ar rekonstravimo darbai. Teismas su šiuo išvadą teikiančios institucijos teiginiu nesutinka.

29. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nei daikto (objekto) pagaminimas (CK 4.45, 4.46 straipsniai), nei nuosavybės teisės atsiradimas (CK 4.47, 4.48 straipsniai) nėra siejamas su šios teisės ar paties daikto (objekto) įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Daiktinių teisių, juridinių faktų registracija Nekilnojamojo turto registre nesukuria registruojamų teisių bei jų nenaikina, registracija yra administracinis veiksmas, reiškiantis atitinkamų daiktinių teisių ar juridinių faktų paviešinimą registro tvarkytojui pateiktų dokumentų pagrindu.

30. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 punkte nurodyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. 72 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). 73 punkte įtvirtinta, kad statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas. Kaip matyti iš nurodytame teisės akte apibrėžtų sąvokų, darbų vertinimas (nauja statyba / remontas / rekonstrukcija) siejamas ne su teisine registracija valstybės registre, o su tam tikrais konkrečiais atliekamais veiksmais.

31. Taigi vien todėl, kad malkinė, priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, savaime nelemia išvados dėl 2012 m. atliktų darbų vertinimo kaip naujo statinio statybos darbų.

32. Kaip jau minėta, šioje byloje šalys laikėsi skirtingos pozicijos dėl to ar malkinė 2012 metais buvo perstatoma, ar tik remontuota nekeičiant jos matmenų. Šalys nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, susijusių su malkinės statyba ar remontavimu 2012 metais, t. y. nėra pateikta nei nuotraukų, nei situacijos brėžinių aktualiu ginčui laikotarpiu, taip pat nebuvo teiktas prašymas skirti ekspertizę siekiant patvirtinti / paneigti nurodytas aplinkybes, jog skarda buvo kalama ant prieš tai buvusių lentų, todėl šiuo atveju siekiant nustatyti faktinę aplinkybę – ar 2012 metais remontuojant malkinę buvo pakeistas jos dydis / matmenys – bus vertinami šalių ir liudytojų paaiškinimai.

33. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 44 punktas.).

42. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių pakanka padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2012 metais malkinė buvo remontuota ją apskardinant ir pakeičiant stogo dangą, tačiau nekeičiant jos matmenų. Tokią labiau tikėtiną išvadą patvirtina šios aplinkybės:

42.1. Liudytojo E. I., kuris atliko malkinės 2012 metais remonto darbus, parodymai. Nors teismo posėdžio metu liudytojas nurodė esantis atsakovės sūnaus draugas, ši aplinkybė savaime nesuponuoja išvados dėl E. I. parodymų nepatikimumo.

42.2. Liudytojos S. M., kuri nurodė esanti kaimynė, parodymai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino nesanti susipykusi nei su ieškove, nei su atsakove. Teismas nenustatė minėtos liudytojos suinteresuotumo nurodyti aplinkybes, galbūt palankias kažkuriai iš šalių.

42.3. Aplinkybė, jog ieškovė pretenzijas dėl malkinės atsakovei pradėjo reikšti tik 2016 metais. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl ribos tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypo, t. y. riba tarp žemės sklypų nėra pakitusi nuo pirmųjų ieškovės sklypo atliktų kadastrinių matavimų 1997 metais. Nors byloje nėra jokių duomenų kokiu tiksliu atstumu nuo ribos tarp sklypų malkinė buvo pastatyta 1994 metais, tačiau menkai įtikima, jog malkinės matmenis pakeitus, kaip teigia ieškovė, praplatinus ją net 1 metru į jos sklypo pusę, ieškovė 2012 metais nebūtų ėmusi iniciatyvos ginti savo galbūt pažeistas teises. Nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji įspėjo atsakovę, kad tokiu atstumu negali būti statoma malkinė, tačiau atsakovė ignoravo šią pastabą, teismas pažymi, kad atsakovė neigė buvus tokią pastabą, o kitų duomenų šiai aplinkybei patvirtinti byloje nėra. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nuo 2012 iki 2016 metų atsakovė būtų ėmusis kokių nors realių veiksmų ginti savo galbūt pažeistas teises.

43. Taigi konstatavus, jog 2012 metais malkinė nebuvo rekonstruota ją padidinant maždaug 1 metru į ieškovės žemės sklypą, spręstina, jog minėtu laikotarpiu remontuojant malkinę – ją apskardinant ir pakeičiant stogą – nebuvo privalu laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto reikalavimo gauti gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.).

44. Papildomai pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pakankamų aplinkybių priešingai išvadai, t. y., jeigu būtų konstatuota, jog 2012 metais malkinė vis dėlto buvo rekonstruota ją padidinant, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2012 metais įspėjo atsakovę, jog tokiu atstumu stulpai (pasak ieškovės, stulpai ant kurių pastatyta malkinė, buvo perkelti link ieškovės žemės sklypo) negali būti dedami, tačiau atsakovė ignoravo šią pastabą nurodydama, kad stulpai nėra dedami ant ieškovės sklypo. Tačiau kaip jau minėta, atsakovė neigė, jog buvo reiškiamos pretenzijos. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog pretenzijas atsakovei iš esmės pradėjo reikšti tik 2016 metais, kuomet matininkas S. B. atliko geodezinius matavimus ir paaiškėjo, kad malkinės kraštas yra ieškovės žemės sklype. Tuomet ieškovė nutarė ginti savo pažeistas teises – kreipėsi į įvairias institucijas. Iki tol ieškovė nieko nedarė, nes nebuvo tikra dėl sklypų ribų, o po atliktų geodezinių matavimų 2016 metais ji pradėjo reikšti pretenzijas (garso įrašas Nr. 191448516_2-24-3-00776-2022-7_2023.02.09_1_1 nuo 17 min. 14 s.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. gegužės 6 d. Inspekcijos atstovas atliko patikrinimą vietoje, reaguodamas į ieškovės skundą dėl galbūt savavališkai pastatyto priestato. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kad atsakovei per vienerius metus nuo 2012 metų būtų pareikštos pretenzijos dėl malkinės galimo rekonstravimo. Todėl nurodytų ir aptartų aplinkybių viseto pagrindu konstatuotina, kad nėra pagrindo ieškovės reikalavimo dėl malkinės pertvarkymo/nugriovimo tenkinti remiantis CK 4.103 straipsniu.

45. Šioje byloje, kaip jau minėta, ieškinio reikalavimai, be kita ko, grindžiami ir CK 4.98 straipsnio pagrindu.

46. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

47. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023; 27 punktas).

51. Teismo posėdžio metu matininkė I. Ž. nurodė, kad matininko S. B. sudarytas situacijos brėžinys gali būti vertinamas kaip tikslesnis, nes jis matavimus atliko vėliau, nei ji, t. y. tuomet, kai vienas iš gelžbetoninių blokų buvo išimtas. Taip pat matininkė I. Ž. patvirtino, kad stogo įsiterpimo atstumas nekistų, jei būtų matuojamas ir tuo metu, kai vienas iš gelžbetoninių blokų buvo išimtas. Matininkė taip pat nurodė, kad jos brėžinyje minimas pamatas yra gelžbetoninis blokas, nes malkinė yra be pamatų.

52. Matininkė I. Ž. taip pat atliko ir ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus 2022 m. liepos 12 d. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovė išreiškė abejones dėl matininkės I. Ž. atliktų kadastrinių matavimo tikslumo, kadangi žemės sklypo plane nėra atvaizduotas į ieškovės žemės sklypą įsiterpęs atsakovei priklausantis pastatas, I. Ž. paaiškino, kad žemės sklypo plane nėra atvaizduojami į gretimą sklypą įsiterpę objektai ar jų dalys. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų situacijos brėžiniuose užfiksuotų duomenų teisingumu, tačiau pažymi, jog tikslesni išmatavimai atsispindi matininko S. B. parengtame situacijos brėžinyje. Papildomai pažymėtina, kad teismo posėdžio metu matininkas S. B. nurodė, jog stogo matavimų jis neatliko, kadangi jo manymu, tokie matavimai nebuvo reikalingi.

53. Taigi šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nors buvo konstatuota, jog 2012 metais malkinė nebuvo rekonstruota ją padidinant maždaug 1 metru į ieškovės žemės sklypą, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovei priklausančios malkinės kampas 0,10 m atstumu patenka į ieškovei priklausančią namų valdą, o stogas – 0,47 m atstumu.

54. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog šis nežymus jai priklausančios malkinės įsiterpimas galėjo būti sąlygotas natūralaus proceso – atsakovei priklausantis žemės sklypas yra žemesnis, nei kaimyno ir aukštesnis, nei ieškovės, taip pat žemės sklypo danga yra nuolat ir gausiai drėgna, todėl tikėtinas natūralus malkinės pasislinkimas link ieškovės žemės sklypo pusės. Atsakovė taip pat akcentavo, jog būtent dėl šių priežasčių ji buvo padėjusi dar vieną gelžbetoninį bloką šalia sklypų ribos. Pasak atsakovės, stulpas buvo reikalingas sustabdyti slenkantį žemės sluoksnį. Šias aplinkybes patvirtino atsakovės sūnus R. K., nurodęs, jog gelžbetoniniai blokai buvo pastatyti, kad neslinktų žemės. Minėtas stulpas, ieškovės reikalavimu, buvo pašalintas.

55. Teismas pažymi, kad viena vertus, aplinkybės dėl drėgno paviršinio žemės sluoksnio nebuvo ginčijamos. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra žinoma kokiu tiksliu atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo malkinė buvo pastatyta 1994 metais. Nors iš 1997 metais atliktų kadastrinių matavimų negalima daryti išvados, kad malkinė buvo įsiterpusį į ieškovei priklausantį žemės sklypą, tačiau matyti, jog vienos malkinės sienos dalies riba plane nubraižyta iš esmės ant sklypų ribos, o taip pat, kaip nurodė matininkė I. Ž., anksčiau kadastriniai matavimai buvo atliekami vietinėje koordinačių sistemoje, kurioje atlikti matavimai nebuvo itin tikslūs.

56. Taigi šiuo atveju nustatyta ir šalys neginčijo faktinės aplinkybės, jog atsakovei priklausanti malkinė įsiterpia į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Tikėtina, jog tai galėjo įvykti dėl atsakovės nurodytų priežasčių – pasislinkus žemių sluoksniui į ieškovės žemės sklypo pusę.

57. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė akcentavo, kad toks įsiterpimas, koks buvo nustatytas, yra galimas ir tai grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (su vėlesniais pakeitimais) 32.1.2.2.2 punktu, kur nurodoma, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 (Žin., 2006, Nr. 8-311).

58. Teismas sutinka, kad atsakovei priklausančios malkinės kampo įsiterpimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą 0,10 m atstumu yra anksčiau minėto teisinio reguliavimo leistinumo ribose, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina, jog ieškovės teisės nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamos.

59. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad į ieškovės sklypą įsiterpia ne tik malkinės kampas, tačiau ir stogas, kurio įsiterpimo atstumas viršija leistinumo ribas. Be kita ko, būtent dėl stogo įsiterpimo į ieškovės žemės sklypą iš esmės ir grindžiamas ieškovės teisių pažeidimas. Kaip jau minėta, ieškovė akcentavo, jog lietus, patenkantis į ieškovės sklypą nuo atsakovės malkinės stogo, suteikia itin daug nepatogumų – lietus susirenka ieškovės žemės sklype ir užtvindo šalia esantį rūsį, taip pat žiemos metu visas ant malkinės stogo susikaupęs sniegas sukrenta į ieškovės sklypą ir tokiu būdu vėlgi žymiai padidėja drėgmės kiekis. Pasak S. K., po ūkiniu pastatu ji turi rūsį, į kurį ir suteka visas vanduo, patekęs nuo malkinės stogo. Kiekvienais metais ieškovė turi pasirūpinti lentomis, kurių pagalba bando išvengti bulvių apsėmimo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta ieškovės dukra A. M., kuri nurodė, kad vanduo nuo stogo visuomet bėga į mamos sklypą ir apsemia rūsį.

61. Viena vertus, teismo manymu, atsakovė, žinodama, kad jos žemės sklypas yra aukščiau nei ieškovės, turėjo / turi pareigą užtikrinti ieškovės teisėtų interesų apsaugą nuo neigiamo poveikio iš atsakovės žemės sklypo.

62. Kita vertus, vien tik žemės sklypų vietovėje išsidėstymo žemėjančia tvarka faktas nėra pakankamas paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y., jog būtent nuo atsakovės malkinės stogo patenkantis lietus bei sniegas sudaro esminius ir didžiausius nepatogumus. Atsakovei priklausančios malkinės stogas, kuris į ieškovės žemės sklypą įsiterpia net 0,47 m atstumu, sudaro sąlygas ir lietaus, ir sniego nukreipimui tiesiai į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Teismo posėdžio metu atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ji nėra įrengusi lietvamzdžių, kurie sumažintų lietaus patekimą į ieškovės žemės sklypą. Taip pat paminėtina, kad net ir įrengus lietvamzdžius, kurie nukreiptų lietaus vandenį nuo ieškovės sklypo, nebūtų išspręsta sniego kritimo į ieškovei priklausantį sklypą problema. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovė sudarė sąlygas, dėl kurių ieškovės naudojimasis nuosavybės teise yra apsunkintas, t. y. atsakovei priklausančios malkinės įsiterpimas į ieškovei priklausantį sklypą, nors ir nežymiai, tačiau apriboja ieškovės galimybę naudoti šią sklypo dalį, o taip pat sukelia didelių nepatogumų – lietus susirenka ieškovės žemės sklype ir užtvindo šalia esantį rūsį, taip pat žiemos metu visas ant malkinės stogo susikaupęs sniegas sukrenta į ieškovės sklypą. Darytina išvada, jog atsakovė, neužtikrinusi, kad jai priklausančios malkinės vieta / padėtis nekistų, pažeidė ieškovės teises ir interesus.

63. Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, jog ieškovė įrodė egzistuojant abi negatorinio ieškinio sąlygas, t. y., kad ji yra žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos, o atsakovė neįrodė, jog ji veikia teisėtai.

64. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

65. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

66. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo įpareigoti atsakovę savo lėšomis nugriauti ieškovės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą priestatą prie ūkinio pastato (malkinę), užtikrinant, kad malkinės pastatas būtų ne mažiau kaip 3 metrų atstumu nuo S. K. žemės sklypo ribos.

67. Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 59 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad konstatavus nuosavybės teisės pažeidimo faktą, savininko prašomas taikyti išimtinis šios teisės gynimo būdas (pvz., statinio griovimas) gali būti netaikomas tik tuo atveju, jei pažeista teisė apginama kitu būdu, t. y. reikalavimas apginti pažeistą teisę ieškovo prašomu taikyti išimtiniu būdu negali būti atmestas vien konstatavus šio būdo neproporcingumą ir nepritaikius jokios kitos teisių gynimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013, 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-701/2019).

68. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra, inter alia, detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų). Vis dėlto nuosavybės teisė, kad ir kokią plačią diskreciją savininkas turi šios teisės įgyvendinimo kontekste, nėra absoliuti. Tas yra pripažįstama ir konstitucinėje doktrinoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas). Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti.

70. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė siūliusi ieškovei taikų šios problemos sprendimo būdą – bendromis lėšomis įsirengti tvorą, tačiau ieškovė nesutiko padengti dalies tvoros įrengimo lėšų. Teismas šiuo atveju, visų pirma, pastebi, kad ir parengiamojo posėdžio, ir teismo posėdžio metu siūlė šalims ir taikiai išspręsti ginčą, ir kreiptis į mediatorių, tačiau šalys šiuo klausimu buvo kategoriškos – nurodė nematančios jokios galimybės rasti abiem pusėms tinkamą kompromisą. Teismas pastebi, kad tarp šalių ginčas dėl malkinės tęsiasi jau nuo 2016 metų, t. y. šalys turėjo daug metų taikiai išspręsti kilusią problemą. Antra, tvoros įrengimas, kaip teisingai pastebėjo ieškovės atstovas, nėra techniškai įmanomas dėl to, kad atsakovei priklausanti malkinė įsiterpia į ieškovės sklypą, t. y. nėra galimybės įrengti tvoros, kuri eitų per sklypų ribą. Trečia, tvoros įrengimas nepašalintų ieškovės teisių dėl malkinės įsiterpimo pažeidimo.

71. Šiuo atveju akcentuotina tai, jog atsakovė nereiškė teismui savarankiškų reikalavimų, kurių galimas patenkinimas užtikrintų ieškovės nuosavybės teisių apgynimą kitu, nei ieškovės nurodytu būdu (pvz. atsakovei prašant nustatyti atlygintinį servitutą, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018, 64 punktą). Atsakovei nepasiūlius adekvačios ieškovės teisių pažeidimui alternatyvos, konstatuojama, kad atmetus ieškovės reikalavimus, proporcingumo principas kaip tik bus pažeistas. Nebus pasiekta šalių interesų pusiausvyra, pripažįstant atsakovės teisę ir toliau naudotis ieškovės žemės sklypo plotu ir sudarius sąlygas kritulių patekimui / nukreipimui į ieškovės žemės sklypą, nenumačius ieškovei jos pažeistų teisių kompensavimo.

Dėl įpareigojimo pašalinti atsakovei priklausančius gyvatvorės stiebus su šaknimis, esančius ieškovės žemės sklype

77. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę išrauti gyvatvorės stiebus su šaknimis, esančius S. K. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso O. K., per mėnesį laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė nupjovė ieškovės žemės sklype buvusią gyvatvorę iki žemės sklypo ribos, tačiau gyvatvorės šaknų nepašalino, todėl artimiausiu metu gyvatvorė vėl bus ataugusi. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad iš esmės tai nėra gyvatvorė – tai krūmai. Yra jazminų krūmai, alyvų krūmai, pagal malkinę – laukinės erškėtrožės, gyvatvorė yra tik prie pat kelio (garso įrašas Nr. 191448516_2-24-3-00776-2022-7_2023.02.09_1_1 nuo 18 min. 16 s.). Pasak ieškovės, atsakovės krūmų šakos vienu metu buvo net pusantro metro ilgio atstumu suvirtę į ieškovės sklypą. Taip pat dalis krūmų yra ieškovės sklype. Paaiškino, kad vieną kartą ieškovė krūmų šakas, kurios buvo jos sklypo ribose, apkarpė, bet atsakovė jai dėl to iškvietė policiją. Atsakovė niekada nekarpo krūmų nuo ieškovės pusės. Šią vasarą tik apkarpė, tačiau liko kelmai ieškovės sklypo pusėje.

80. Iš atsakovės pateikto matininko S. B. sudaryto situacijos brėžinio matyti, kad atsakovei priklausanti gyvatvorės išorinė pusė vienoje vietoje 0,15 m, o kitoje – 0,07 m atstumu patenka į ieškovei priklausančią namų valdą. Teismo posėdžio metu matininkas paaiškino, kad kai 2022 metų spalio mėn. atliko situacijos brėžinį, matavo gyvatvorės išorinę pusę – ji jau buvo apkarpyta.

81. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas pašalinti gyvatvorę nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas, kadangi, visų pirma, neįrodytas ieškovės teisių pažeidimas. Antra, ieškinio reikalavimo netikslumas reikalavimo patenkinimo atveju lemtų sprendimo vykdymo neįmanomumą.

82. Kaip jau minėta, liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvatvorė egzistuoja maždaug nuo 1985 metų, t. y. jau beveik 40 metų. Šios aplinkybės ieškovė neginčijo. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kuriame reglamentuoti medžių ir krūmų sodinimo atstumai nuo kaimyninių sklypų ribų, įsigaliojo tik 2006 m. sausio 1 d. Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, kuriose reglamentuoti mažiausi leistini atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos neturint sklypo savininko raštiško leidimo sodinti augalus, įsigaliojo 2008 m. sausio 6 d. Taigi sodinant gyvatvorę 1985 metais augalų sodinimo atstumai nuo gretimo sklypo nebuvo reglamentuoti. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog duomenų, kad gyvatvorė buvo sodinta neturint gretimo sklypo savininko sutikimo, byloje nėra.

83. Taip pat kaip jau minėta šio sprendimo 57 punkte, teisės aktuose yra įvirtintas leistinas bendrų riboženklių koordinačių skirtumas, kuris ne miesto teritorijose turi būti ne daugiau kaip 0,3 metro. Šiuo atveju atsakovei priklausanti gyvatvorės išorinė pusė vienoje vietoje 0,15 m, o kitoje – 0,07 m atstumu patenka į ieškovei priklausančią namų valdą. Tai yra, atsakovei priklausančios gyvatvorės šakų įsiterpimas į ieškovės sklypą neviršija teisės aktuose nustatyto leistino koordinačių skirtumo.

84. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki 2022 m. gegužės 17 d. ieškovės pateiktos pretenzijos, S. K. būtų reiškusi O. K. pretenzijas dėl gyvatvorės.

85. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neįrodinėjo kaip 0,15 m, o kitoje – 0,07 m atstumu įsiterpusios gyvatvorės šakos pažeidžia ieškovės teises.

86. Be kita ko, pažymėtina, kad atsakovė po gautos pretenzijos atsižvelgė į pastabą pasirūpinti augalais – apkarpė gyvatvorę. Pastebėtina ir tai, kad CK 4.42 straipsnyje, kuriame reglamentuojama teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius, nurodyta, jog žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą. Taigi esant aplinkybėms, jog atsakovei priklausančių krūmų šakos yra / bus ieškovės sklype ir tai trukdo / trukdys ieškovei naudoti žemės sklypą, remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, ieškovė turi / turės teisę nupjauti ir pasilikti sau atsakovės žemės sklype augančių krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, jeigu per ieškovės nustatytą terminą šių veiksmų neatliks pati atsakovė.

87. Teismo vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina, kad šiuo metu gyvatvorės, kurios išorinė pusė vienoje vietoje 0,15 m, o kitoje – 0,07 m atstumu patenka į ieškovei priklausančią namų valdą, auginimas sukelia realių nepatogumų ieškovei, kaip gretimo žemės sklypo savininkei. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nėra įrodyta būtina negatorinio ieškinio sąlyga – savininko teisių pažeidimas (CPK 178 straipsnis).

88. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).

89. Nagrinėjamu atveju kaip jau minėta, ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovę išrauti jai priklausančios gyvatvorės stiebus su šaknimis, esančius ieškovės žemės sklype, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iš esmės tai nėra gyvatvorė – tai krūmai. Ieškovė nurodė, kad yra jazminų krūmai, alyvų krūmai, pagal malkinę – laukinės erškėtrožės, o gyvatvorė yra tik prie pat kelio. Pastebėtina, kad šioje byloje teismui nebuvo teikiami rašytiniai įrodymai (nuotraukos ir pan.), kurie leistų patvirtinti / paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo netikėti minėtais ieškovės paaiškinimais. Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, 3.1 papunktyje nurodyta, kad gyvatvorė – tanki vienos ar kelių eilių krūmų ir (ar) medžių juosta. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar ieškovės minimi jazminų, alyvų krūmai ir laukinės erškėtrožės gali būti laikoma viena ar kelių eilių krūmų juosta. Primintina, kad nei ieškovė, nei atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių nustatyti ir įvertinti augalų tipą, rūšį, tankumą ir pan.

91. Taigi nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ieškovės reikalavimas pašalinti į ieškovės sklypą įsiterpusią gyvatvorę negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

92. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

93. Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas 1925 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu ir įrodymų rinkimu (1875 Eur ir 50 Eur (2023 m. vasario 8 d. prašymas, 2022 m. balandžio 29 d. pinigų priėmimo kvitas, 2022 m. balandžio 27 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. vasario 7 d. sąskaitos už teisines paslaugas, 2022 m. balandžio 27 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymai), ir 100 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Iš viso ieškovė turėjo 2025 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

94. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1200 Eur (2023 m. sausio 4 d. prašymas, 2022 m. spalio 3 d. ir 2023 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo kvitai).

95. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių.

96. Byloje ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos reikalavimus dėl: 1) malkinės pertvarkymo/ nugriovimo) (tenkinta 100 proc.); 2) gyvatvorės pašalinimo (atmesta). Iš viso patenkinta 50 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas taiko šią proporciją.

97. Proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1012,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2025 Eur x 50 proc.).

98. Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (1200 Eur x 50 proc.)

99. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę O. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti S. K. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą priestatą prie ūkinio pastato (malkinę), užtikrinant, kad malkinės pastatas būtų ne mažiau kaip 3 metrų atstumu nuo S. K. žemės sklypo ribos.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Ieškovei S. K. iš atsakovės O. K. priteisti 1012,50 Eur (vieną tūkstantį dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei O. K. iš ieškovės S. K. priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.