- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-521-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00495-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- J. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2030-600/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ ieškinį atsakovui J. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. Š. 767,42 skolos už bylinėjimosi išlaidas, 195,49 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
2. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2018 m. balandžio 10 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-04/40, kuria atsakovas perleido ieškovei reikalavimo teisę į UAB „Serenika“ 651,64 Eur dydžio skolą, kilusią pagal 2013 m. kovo 29 d. sutartį Nr. 2013/TMJS0001. Atsakovas, perleisdamas reikalavimą, patvirtino, kad perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė sumokės atsakovui 70 proc. skolos ar faktiškai išieškotos jos dalies, o kreditoriui liks 30 proc. faktiškai išieškotos skolos dalies. Klaipėdos apylinkės teismas ieškovės ieškinį UAB „Serenika“ 2019 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-467-1071/2019 atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Serenika“ naudai 570 Eur bylinėjimosi išlaidų, 11,02 Eur teismo patirtų pašto išlaidų valstybės naudai. Be to, ieškovė, kreipdamasi į teismą, patyrė 169,40 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei ieškinio parengimą bei 17 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
3. Pažymėjo, jog Klaipėdos apylinkės teismas minėtame sprendime nurodė, kad atsakovas J. Š. iki galo sutartimi sutartų darbų neatliko, kai kuriuos atliko nekokybiškai, dėl ko atsakovas perleido ieškovei negaliojantį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės UAB „Legal balance“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Legal balance“ į valstybės biudžetą 215 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsakovo J. Š. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
5. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. balandžio 10 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas ieškovei perleido reikalavimo teisę į UAB „Serenika“ 651,64 Eur skolą. Klaipėdos apylinkės teismas ieškovės reikalavimą prisiteisti šią sumą iš UAB „Serenika“ atmetė ir motyvuose nurodė, kad atsakovei pareiga apmokėti už dalį atliktų darbų neišnyko, tačiau tarp šalių kilus ginčui dėl atliktų darbų apimties ir kokybės, ieškovė UAB „Legal balance“, reikalaudama likusios sumos, privalėjo įrodyti, kad atliko visus darbus, kuriuos ji turėjo įvykdyti pagal sutartį, o pateikti įrodymai nepaneigia išvados, kad sumokėto avanso suma nepadengia tinkamai atliktų darbų kainos. Teismas sprendė, kad šie Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo motyvai paneigia ieškovės dėstomas aplinkybes dėl perleisto reikalavimo negaliojimo.
6. Teismas vertino, kad ieškovei neginčijant reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78-1.94 straipsniai), neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar kad jos negalima įgyvendinti, taip pat neįrodytos CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalyse reglamentuojamos reikalavimo teisės perleidimo ribojimo sąlygos, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti jos su perleisto reikalavimo išieškojimu susijusias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad įvertinus reikalavimo perleidimo sutartimi sulygtas atsiskaitymo už perleistą reikalavimą sąlygas, ieškovė turėjo įvertinti prisiimamą riziką dėl perkamos skolos išieškojimo.
7. Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą atmesti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes ieškovė neįrodė, kad ji įsigijo negaliojantį reikalavimą, t. y. neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Nurodė, kad dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų pasisakyti netikslinga, nes neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė negalima. Teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo dėl 195,49 Eur sumos priteisimo tais pačiais argumentais, kaip ir reikalavimo dėl 767,42 Eur nuostolių atlyginimo – teismui pripažinus, kad ieškovė neįrodė, kad ji nusipirko negaliojantį reikalavimą, o tarp šalių sulygta atsiskaitymo tvarka tik patvirtina, kad ieškovė įvertino perkamos skolos išieškojimo riziką. Nurodė, jog netenkinus reikalavimų dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, išvestiniai reikalavimai taip pat netenkinami.
8. Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovės priteisė valstybei atsakovo antrinei teisinei pagalbai skirto advokato patirtas išlaidas, viso 215 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99, 88, 93, 98 straipsniai). Atsakovo prašymo priteisti jo patirtas kelionės išlaidas netenkino, nes prie prašymo pateikto mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Imprerija“ vardu registruoto lengvojo automobilio registracijos liudijimo nepakanka patirtų kelionės išlaidų priteisimui, nepateikti įrodymai apie patirtas išlaidas, taip pat dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiu pagrindu šis automobilis buvo perduotas atsakovui, kam priklauso atsakovo nurodoma banko sąskaita, į kurią prašoma pervesti kelionės į teismą išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovas J. Š. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo prašo tenkinti jo prašymą dėl kelionės išlaidų priteisimo.
10. Nurodo, kad tik atvykus į 2019 m. gruodžio 16 d. posėdį civilinėje byloje, paaiškėjo, kad jis neįvyks, nes bylos nagrinėjimas yra atidėtas. Apie bylos nagrinėjimo atidėjimą jis negavo jokio pranešimo. Pokalbio telefonu metu teismo posėdžių sekretorės paklausęs, kas padengs patirtas kelionės išlaidas, gavo atsakymą, kad gali užpildyti teisme formą ir jam bus kompensuotos kelionės išlaidos. Paminėjus, kad neturi kelionės išlaidų įrodančio dokumento, buvo liepta tiesiog įrašyti išlaidų sumą. Užpildžius formoje reikalaujamus duomenis, ji buvo pateikta teismo klientų aptarnavimo specialistei. Pildant formą antrą kartą 2020 m. sausio 13 d., vadovavosi ankstesniais teismo posėdžių sekretorės nurodymais. Apie netinkamai užpildytas formas, ar trūkstamus duomenis teismo klientų aptarnavimo specialistės neužsiminė.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Legal balance“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
12. Nurodo, kad atsakovas nepateikė dokumentų, iš kurių galima būtų nustatyti, kokiu pagrindu automobilis buvo perduotas atsakovui, nepateikė jokių įrodymų apie realiai patirtas kelionės į teismo posėdį šioje civilinėje byloje išlaidas, nepateikė jokių skaičiavimų, kurie leistų nustatyti, kad kelionei į posėdį šioje civilinėje byloje turėjo būti ir buvo skirta būtent atsakovo prašymuose nurodyta suma. Nepateikus įrodymų apie patirtas kelionės išlaidas, neįmanoma nustatyti, ar tikrai atsakovas patyrė minėtas išlaidas, ar tų išlaidų dydis yra nurodytas teisingai. Jeigu bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, ieškovė negali būti laikoma atsakinga už šių išlaidų atlyginimą.
13. Pažymi, kad šioje civilinėje byloja atsakovo interesus atstovavo advokatas, todėl atsakovas turėjo galimybę pateikti visus įrodymus bylą nagrinėjant iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Atsakovas J. Š. prie apeliacinio skundo pateikė naują įrodymą – valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašą, kuris apelianto teigimu, patvirtina, kad J. Š. yra vienvaldis mažosios bendrijos narys, todėl turi pilną teisę naudotis bendrijai priklausančiu turtu. Kadangi apeliantas neprašė šio įrodymo prijungti prie bylos, nenurodė priežasčių, dėl kurių šių įrodymų neteikė pirmosios instancijos teismui iki prašymo nagrinėjimo ir kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau priėmus skundžiamą teismo sprendimą, todėl jį atsisakytina priimti.
17. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo esmės paduotas nebuvo. Apelianto pateiktame apeliaciniame skunde keliamas tik proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmetus ieškovės ieškinį. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.
19. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 344 „Dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija) 5 punktu kitų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą nustato teismas, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus dokumentus (įrodymus).
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylos šalies ar jos atstovo kelionės išlaidos, kurias jis patyrė vykdamas į teismą iš kito miesto, kai byloje pateikti visi įrodymai, patvirtinantys kelionės išlaidų dydį, pripažįstamos atitinkančiomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, kas sudaro pagrindą šias išlaidas priskirti prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Tokių išlaidų apmokėjimo faktą pagrindžia degalų pirkimo čekis (nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-144/2014; Nr. 3K-3-114/2011); lėktuvo bilieto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
21. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas kelionės į 2019 m. gruodžio 16 d. teismo posėdį (77 Eur) ir 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdį (79,90 Eur) išlaidas, iš viso 156,90 Eur. Atsakovas į teismo posėdžius vyko MB „Imperija“ vardu registruotu lengvuoju automobiliu. Prašymui pagrįsti atsakovas pateikė tik minėto automobilio registracijos liudijimą Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šį jo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas kelionės išlaidas, automobilio perdavimo atsakovui pagrindą patvirtinančių dokumentų bei dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovui priklauso nurodoma banko sąskaita, į kurią prašoma pervesti kelionės į teismą išlaidas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką kelionės išlaidų atlyginimo priteisimo klausimu, taip pat įvertinęs atsakovo pirmosios instancijos teismui teiktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu prašymas netenkintas, todėl jų nekartoja ir pasisakys tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.
23. Bylos duomenys patvirtina, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje (parengiamajame posėdyje buvo pereita į teismo posėdį), vykusiame 2020 m. sausio 27 d., į kurį atvyko ir atsakovas. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl atsakovas turėjo teisę dalyvauti 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje, į kurį turėjo atvykti iš kito miesto. Tačiau kelionės išlaidos, atsakovo patirtos į 2019 m. gruodžio 16 d. teismo posėdį vykstant iš kito miesto, negali būti laikomos būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo atstovas 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą bylos nagrinėjimą 2019 m. gruodžio 16 d. atidėti, kurį teisėjas 2019 m. gruodžio 10 d. rezoliucija tenkino ir parengiamąjį posėdį perskyrė 2020 m. sausio 9 d. Teismo šaukimas į 2020 m. sausio 9 d. parengiamąjį posėdį atsakovui buvo išsiųstas 2019 m. gruodžio 11 d. paštu deklaruotu jo gyvenamosios vietos adresu, o jo atstovui – per EPP sistemą 2019 m. gruodžio 12 d. Pranešimas dėl posėdžio datos perskyrimo atsakovui buvo išsiųstas 2019 m. gruodžio 11 d. per EPP sistemą. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina apelianto skundo argumento, kuriuo jis tvirtina, kad aplinkybė apie 2019 m. gruodžio 16 d. parengiamojo posėdžio atidėjimą jam tapo žinoma tik atvykus į teismo posėdį ir kad jokio pranešimo apie tai jis negavo, todėl tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
24. Svarbu ir tai, kad atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui, kelionės į 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdį išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant patirtų kelionės išlaidų atlyginimo priteisimo, nepakanka prie prašymo pateikti tik MB „Imprerija“ vardu registruoto lengvojo automobilio registracijos liudijimą. Šias išlaidas būtina pagrįsti ir rašytiniais įrodymais, t. y. degalų įsigijimo kvitu, kurio data turi sutapti su kelionės data arba būti artima kelionės datai. Tuo atveju, kai yra vykstama ne pačiam asmeniui priklausančiu automobiliu, būtina pateikti ir automobilio valdymo pagrindą patvirtinančius dokumentus. Kad kartu su prašymu priteisti kelionės išlaidas turi būti pateikiamas ir degalų įsigijimo kvitas, buvo nurodyta pačioje standartinėje formoje, kurią atsakovas užpildė ir pateikė teismui.
25. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, apelianto nuomone, teismas ar jo darbuotojai turėjo jam nurodyti, kokius įrodymus jis turėtų pateikti, tačiau tokie argumentai neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia teisę civiliniame procese šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju atsakovas pats sprendė, ar pirmosios instancijos teisme ginti savo teises pačiam, ar pasitelkti profesionalų teisininką. Kadangi atsakovo interesus byloje atstovavo advokatas, būtent jis galėjo tinkamai parengti prašymą dėl kelionės išlaidų priteisimo, pateikiant visus būtinus įrodymus, arba galėjo pakonsultuoti atsakovą, kokie dokumentai turėjo būti pateikti kartu prašymu dėl kelionės išlaidų priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos nebuvo pagrįstos leistinais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nepriteisė iš ieškovės.
26. Kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl teisėtai ir pagrįstai nepriteisė atsakovui kelionės išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas atsakovo J. Š. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.