- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- e2-2030-600/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Atsakovas
- J. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“
- Advokatai
- Adolfas Račkauskas
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ ieškinį atsakovui J. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės reikalavimas ir nurodomas jo faktinis pagrindas
1. Ieškovė civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnio tvarka pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 767,42 skolos už bylinėjimosi išlaidas, 195,49 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
2. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu 2018 m. balandžio 10 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-04/40, kuria atsakovas perleido ieškovei reikalavimo teisę į UAB „Serenika“ 651,64 Eur dydžio skolą, kilusią pagal 2013 m. kovo 29 d. sutartį Nr. 2013/TMJS0001. Atsakovas, perleisdamas reikalavimą, patvirtino, kad perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė sumokės atsakovui 70 proc. skolos ar faktiškai išieškotos jos dalies, o kreditoriui liks 30 proc. Faktiškai išieškotos skolos dalies.
3. Klaipėdos apylinkės teismas ieškovės ieškinį UAB „Serenika“ 2019 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-467-1071/2019 atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Serenika“ naudai 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 11,02 Eur teismo patirtų pašto išlaidų valstybės naudai. Be to, ieškovė, kreipdamasi į teismą, ptyrė 169,40 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei ieškinio parengimą bei 17 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
4. Klaipėdos apylinkės teismas sprendime nurodė, kad atsakovas J. Š. iki galo sutartimi sutartų darbų neatliko, kai kuriuos atliko nekokybiškai, dėl ko atsakovas perleido ieškovei negaliojantį reikalavimą.
5. Ieškovė, sudarydama su atsakovu 2018 m. balandžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, turėjo pagrįstą manymą, kad perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis ir tikėjosi uždirbti 195,49 Eur. Šią sumą ieškovė vertina kaip negautas pajamas ir laiko patirta žala.
6. Taip pat ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro apylinkės teismo iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos – 570 Eur bylinėjimosi išlaidų, 11,02 Eur teismo pašto išlaidų, 169,40 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio parengimą, 17 Eur žyminio mokesčio išlaidos, viso 767,42 Eur.
7. Ieškovė reikalavimą grindžia Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3. punktu, kuriame nurodyta, kad perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis, priklauso pradiniam kreditoriui ir yra privalomas skolininkui, skolininkas neturi priešpriešinių reikalavimų kreditoriui, bei įsipareigoja atlyginti naujajam kreditoriui žalą ir nuostolius, kurie atsirastų, jeigu šie pradinio kreditoriaus patvirtinimai būtų klaidingi.
Atsakovo atsiliepimas
8. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
9. Nurodo, kad perleidus reikalavimą, ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovą prašydama patikslinti kai kurias aplinkybes dėl skolos, vėliau informavo, kad rengiamas ieškinys teismui, tačiau nepranešė, kad pakanka atsakovo pateiktų dokumentų ieškiniui patenkinimui, o vėliau ir apie tai, kad teismas ieškinį atmetė. Mano, kad teismas ieškinį atmetė, nes bylos nagrinėjime ieškovės atstovas nedalyvavo. Be to, ieškovė teismo sprendimo neskundė ir tik pasiteiravo atsakovo, ar jis neketina pats skųsti teismo sprendimą.
10. Atsakovas savo poziciją grindžia CK 6.105 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad kai reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsakovo tik už perleidimo metu buvusį skolininko nemokumą ir tik tiek, kokio dydžio sumą gavo už perleidimą. Mano, kad ieškovė kaip kreditorė įvertino riziką ir prisiėmė atsakomybę. Mano, kad pats naujasis kreditorius netinkamai atstovavo pradinio kreditoriaus interesus teisme, dėl ko turi prisiimti atsiradusias pasekmes.
11. Byla nagrinėjama nedalyvaujant ieškovės atstovui, gavus prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
12. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis kreipėsi į ieškovę dėl skolos iš skolininkės UAB „Serenika“ išieškojimo. Pasiūlė perleisti skolą. Perleidžiant skolą perdavė PVM sąskaitą faktūrą bei susirašinėjimą dėl kai kurių paslaugų atsisakymo.
13. Atsakovo atstovas palaikė atsilipime nurodytas aplinkybes, esminių papildymų neturėjo.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai
Motyvuojamoji dalis
14. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2018 m. balandžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-04/40 perleido ieškovei reikalavimo teisę į UAB „Serenika“ į 651,64 Eur sumą pagal 2013 m. kovo 29 d. sutartį Nr. 2013/TMJS0001 (b. l. 25-27).
15. Sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad už perleidžiamą reikalavimą naujasis kreditorius su pradiniu kreditoriumi atsiskaito priede prie sutarties nustatyta tvarka (b. l. 25). Priede prie reikalavimo perleidimo sutarties (2 punktas) nurodyta, kad naujasis kreditoriui įsipareigoja sumokėti pradiniam kreditoriui 70 proc. skolos ar faktiškai išieškotos jos dalies dydžio kainą (b. l. 27). Priedo 3 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad sutartos kainos mokėjimas yra atidėtas ir naujasis kreditorius sulygtą kainą pradiniam kreditoriui sumokės tik po visos skolos ar jos dalies išieškojimo iš skolininko.
16. Reikalavimą dėl patirtos žalos ieškovė grindžia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-467-1071/2019, kuriuo UAB „Legal balance“ ieškinys atsakovei UAB „Serenika“ buvo atmestas, iš ieškovės priteistos priešingos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos; taip pat nurodytas išlaidas patvirtinančiais dokumentais - 2018 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaita-faktūra LB Nr. 0001720 už ieškinio parengimą 121 Eur sumai, 2018 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymu dėl 8 Eur ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu dėl 9 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, 2018 m. birželio 19 d. PVM sąskaita-faktūra LB Nr. 0001484 už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimą parengimą 40 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu dėl 121 Eur teisinių paslaugų apmokėjimo bei 2018 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymu dėl 48,40 Eur teisinių paslaugų apmokėjimo, , 2019 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymas dėl 570 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo UAB „Serenika“ bei 2019 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymas dėl priteistų 11,02 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (b. l. 28-32, 34, 45-54, 56, 81).
17. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo ieškovei teigiant, kad atsakovas, būdamas pradiniu kreditoriumi, perleido naujajam kreditoriui negaliojantį reikalavimą.
18. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Nurodytos normos 5 dalyje yra įtvirtintas ribojimas perleisti reikalavimą, t. y. perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės.
19. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. CK 6.105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo neįvykdo.
20. Kasacinės instancijos teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2018 yra išaiškinęs, kad reikalavimo teisė gali negalioti dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, dėl to, kad perleista reikalavimo teisė jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, ir pan. Tokiais atvejais naujasis kreditorius turi teisę reikalauti pripažinti cesijos sutartį negaliojančia ir kad pradinis kreditorius atlygintų nuostolius. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys). Vienas iš esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (lot. impossibillium nula obligatio est) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; kt.).
21. Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. balandžio 10 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas ieškovei perleido reikalavimo teisę į 651,64 Eur skolos į UAB „Serenika“. Teismas ieškovės reikalavimą prisiteisti šią sumą iš UAB „Serenika“ atmetė ir motyvuose nurodė, kad atsakovei pareiga apmokėti už dalį atliktų darbų neišnyko, tačiau tarp šalių kilus ginčui dėl atliktų darbų apimties ir kokybės, ieškovė UAB „Legal balance“, reikalaudama likusios sumos, privalėjo įrodyti, kad atliko visus darbus, kuriuos ji turėjo įvykdyti pagal sutartį, o pateikti įrodymai nepaneigia išvados, kad sumokėto avanso suma nepadengia tinkamai atliktų darbų kainos (t. 1, b. l. 12). Kaip matyti, į bylą pateikto teismo sprendimo motyvai paneigia ieškovės dėstomas aplinkybes dėl perleisto reikalavimo negaliojimo.
22. Teismo vertinimu, ieškovei neginčijant reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų (CK 1.78–1.94 straipsniai), neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar kad jos negalima įgyvendinti, taip pat neįrodytos CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalyse reglamentuojamos reikalavimo teisės perleidimo ribojimo sąlygos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti jos su perleisto reikalavimo išieškojimu susijusias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad įvertinus reikalavimo perleidimo sutartimi sulygtas atsiskaitymo už perleistą reikalavimą sąlygas, ieškovė turėjo įvertinti prisiimamą riziką dėl perkamos skolos išieškojimo, ką patvirtina ir reikalavimo perleidimo sutarties priedo 2-4 punktuose sulygtos atsiskaitymo už perleidžiamą reikalavimą sąlygos ir tvarka.
23. Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą atmesti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes ieškovė neįrodė, kad ji įsigijo negaliojantį reikalavimą, t. y. neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų pasisakyti netikslinga, nes neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė negalima.
24. Teismas taip pat netenkina ieškovės reikalavimo dėl 195,49 Eur sumos priteisimo tais pačiais argumentais, kaip ir reikalavimo dėl 767,42 Eur nuostolių atlyginimo, teismui pripažinus, kad ieškovė neįrodė, kad ji nusipirko negaliojantį reikalavimą, o tarp šalių sulygta atsiskaitymo tvarka tik patvirtina, kad ieškovė įvertino perkamos skolos išieškojimo riziką.
25. Netenkinus reikalavimų dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, išvestiniai reikalavimai netenkinami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovui valstybės antrinei teisinei pagalbai skirto advokato patirtos išlaidos, viso 215 Eur, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 straipsnio tvarka (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
27. Atsakovo prašymas priteisti jo patirtas kelionės išlaidas netenkinamas, nes prie prašymo pateikto MB „Imprerija“ vardu registruoto lengvojo automobilio registracijos liudijimo nepakanka patirtų kelionės išlaidų priteisimui, nėra pateikti dokumentai, kokiu pagrindu šis automobilis buvo perduotas atsakovui, taip pat nepateikti įrodymai apie patirtas išlaidas, nepateikti įrodymai, kam priklauso atsakovo nurodoma banko sąskaita, į kurią prašoma pervesti kelionės į teismą išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Legal balance“, j. a. k. 302528679, į valstybės biudžetą 215 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovo J. Š. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.