Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto (atsakovo) J. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3495-671/2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2019 m. gegužės 27 d. priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinys atsakovui J. Š. dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, apeliantas J. Š. su ja nesutinka ir prašo tęsti bylos nagrinėjimą pagal atsakovo gyvenamąją vietą (mieste).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties kuria nustatyta, jog nagrinėjama civilinė byla neteisminga Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pirmiausia ieškovė kelia klausimą dėl atskirojo skundo padavimo termino ir prašo įvertinti ar atsakovas nepraleido termino atskirajam skundui paduoti.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis atsakovui įteikta pasirašytinai 2019 m. rugpjūčio 16 d. (46 b. l.), atsakovo J. Š. atskirasis skundas teismui pateiktas 2019 m. rugpjūčio 23 d. 20:21:35 val. elektroninėmis ryšio priemonėmis per EPP sistemą, t. y. nepraleidus nustatyto 7 dienų termino. Nustačius, kad terminas atskirajam skundui paduoti nėra praleistas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl atsisakymo priimti skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

11. Pasisakant dėl kito ieškovės prašymo, jog vadovaujantis CPK nuostatomis dėl teismingumo, atsakovo prašymas turi būti atmestas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo inciatyva) ieškinio priėmimo metu, kuris visada yra nustatomas atsižvelgiant į ieškinio materialinį reikalavimą. Tinkamas teismingumo klausimo išsprendimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytos asmens teisės kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-415-464/2018).

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 straipsnis). Alternatyvusis teismingumas paprastai nustatomas bylose, kuriose ypač reikšmingos ieškovo teisės bei interesai. Tokiu būdu ieškovui patogiau įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-560/2013). Taigi, CPK 29 straipsnyje įtvirtinta teisės norma pagal savo pobūdį yra imperatyvi. Joje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė, kuri yra taikoma įprastiniais atvejais, išskyrus tam tikras CPK numatytas išimtis.

13. Tačiau šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Sutartinio teritorinio teismingumo atveju teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2018 m. balandžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2018-04/40, kuria atsakovas perleido ieškovei reikalavimo teisę į UAB „Serenika“ 651,64 Eur dydžio skolą, kilusią iš 2013-03-29 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.4. punkte įtvirtinta nuostata, jog visi su šia sutartimi susiję ginčai sprendžiami derybų keliu, nepavykus susitarti, ginčai sprendžiami kompetentingame teisme pagal naujojo kreditoriaus registruotos buveinės vietą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog naujojo kreditoriaus buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės pareikštas ieškinys neteismingas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams.

15. Nors atsakovas ir teigia, kad jo pajamos yra per mažos vykti į kitą apylinkę į teismą, tačiau tokia priežastis, apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindas keisti ieškinio teismingumą, toks pagrindas nenumatytas ir civilinio proceso kodekse, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.