Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų L. K. ir S. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-1073-569/2017 pagal ieškovų L. K., S. G., R. K., akcinės bendrovės „Mažeikių elektrotechnika“ pirmos eilės kreditorių ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. K. (S. K.), A. B., J. T. ir V. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, kad Lietuvos Respublikai pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas būtent tame teisme, kuris išnagrinėjo ir BAB „Mažeikių elektrotechnika“ tyčinio bankroto bylą (t. y. Šiaulių apygardos teisme), vertina kaip teisiškai ydingus.Siekiant užtikrinti asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, nuspėjamumo ir kitus jo principus, CPK yra nustatyta visiems asmenims vienoda teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų, lemiančių teisės kreiptis į teismą tinkamą įgyvendinimą.Civilinės bylos teismingumą reglamentuojančios nuostatos yra įtvirtintos CPK I dalies IV skyriuje, CPK 25–33 straipsniuose. Bendroji teritorinio teismingumo taisyklė nustato, kad visi civiliniai ginčai yra nagrinėjami pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba jo buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre, jeigu atsakovas yra ne fizinis, o juridinis asmuo (CPK 29 str.). Išimtys iš šios bendrosios taisyklės, susijusios su bylos rūšiniu teismingumu, yra nustatytos CPK 27 ir 28 straipsniuose. Taip pat CPK 30 straipsnyje yra išvardinti ieškovo teisės pasirinkti ginčą nagrinėjantį teismą atvejai, o CPK 33 straipsnyje yra aptartas kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas. Be to, įstatymų leidėjo valia yra nustatytos dar dvi – išimtinio (CPK 31 str.) bei sutartinio (CPK 32 str.) teismingumo taisyklės. Visų šių išvardintų teismingumo taisyklių asmuo ar asmenys, kurie kreipiasi į teismą, privalo laikytis.Bankroto bylos bendrovei (įmonei) taip pat yra keliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta bendrąja ginčo teisenos tvarka, t. y. vietovės, kurioje yra tos įmonės buveinė, apygardos teisme, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (Įmonių bankroto įstatymo, toliau – ĮBĮ, 10 str. 1, 2 d., CPK 27 str. 4 p.). Įmonės bankroto byloje gali būti nagrinėjami ir tai įmonei nukreipti kreditorių reikalavimai, jeigu dėl jų iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo priimtas teismo sprendimas (ĮBĮ 26 str.). Teisės normoje, kuria savo atskirajame remiasi apeliantai, t. y. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyta, kad bankroto bylą iškėlęs teismas turi pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalyje. Tyčinio bankroto faktas ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka taip pat yra konstatuojamas įmonės bankroto byloje. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantai, viena vertus, savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo ieškinyje, kurio priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, siekia nukreipti atsakovei Lietuvos Respublikai, o ne atsakovei bankrutavusiai AB „Mažeikių elektrotechnika“, taigi vien jau dėl šios priežasties tokio ginčo teismingumas pagal specialias ĮBĮ normas negali būti nustatomas. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2001-12-11 nutartimi AB „Mažeikių elektrotechnika“ iškėlė bankroto bylą, 2002-10-31 įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, 2006-01-25 nutartimi šis teismas pripažino, kad AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotas yra tyčinis, o 2014-06-11 priėmė sprendimą dėl bankrutavusios AB „Mažeikių elektrotechnika“ veiklos pabaigos (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-15-357/2014), įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Vadinasi, bankroto byla yra užbaigta dar 2014 metais ir jokie klausimai ar ginčai toje byloje jau nebegali būti nagrinėjami. Atitinkamai, buvęs AB „Mažeikių elektrotechnika“ teisinis statusas nebegali nulemti išimtinai bankrutuojančiam subjektui ĮBĮ nustatytų specialių teismingumo taisyklių taikymo. Tokiu atveju atmestinai kaip nepagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trūkumų bei termino jiems ištaisyti nustatymo klausimą, neteisingai išaiškino ar net pažeidė Konstituciją bei specialias ĮBĮ normas, juolab kad šio konkretaus ginčo teismingumo klausimas dar ir nebuvo išspręstas, teismui suabejojus dėl pačių reikalavimų ir pasiūlius apeliantams pirmiau tinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimų pagrindą bei dalyką. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad iš apeliantų pateikto ieškinio iš tiesų nėra galimybės nei identifikuoti teisinių santykių, kurių pagrindu apeliantai kildina savo reikalavimus, nei nustatyti, kokias konkrečiai įstatymų saugomas teises bei interesus siekiama apginti šiuo ieškiniu ir kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu tos teisės ir interesai galimai buvo pažeisti, t. y. ieškinio tekstą sudarančių sakinių konstrukcija neleidžia aiškiai suprasti ieškinio dalyko bei pagrindo. Pažymėtina, kad be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus. Papildomi reikalavimai ieškinio turiniui, palyginus su kitais procesiniais dokumentais, nurodomi CPK 135 straipsnyje. Šia proceso norma įgyvendinamas civilinio proceso dispozityvumo principas (CPK 13 str.), kuris reiškia, kad suinteresuotas asmuo sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, kokį pažeistų civilinių teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio dalyką ir pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas, tačiau to negali daryti bet kaip ir bet kokiu būdu, antraip būtų apribotos kitų asmenų (atsakovų, trečiųjų asmenų) procesines teises pateikti savo vertinimus ir savo atsikirtimų į jiems nukreiptus reikalavimus argumentus (CPK 17 str.). Taigi, nors ieškinio priėmimo stadijoje teismas dar nesprendžia ginčo iš esmės ir nenagrinėja visų ieškinyje išdėstytų teiginių teisingumo ar įrodymų pakankamumo, teismas vis tik turi pareigą preliminariai įvertinti ginčo pobūdį, reikalavimų teisinį turinį ir jais siekiamus padarinius, nuo kurių priklauso ir ginčo sumos identifikavimas, ir civilinės bylos teritorinio ar rūšinio teismingumo klausimo išsprendimas, taip pat privalo patikrinti, ar neegzistuoja kiti CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai. Nagrinėjamos bylos atveju aktualu tai, kad įstatymas draudžia teismui pakartotinai nagrinėti tapatų ginčą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (CPK 137 str. 2 d. 4 d., 279 str. 4 d.), taip pat teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį, jei teisme yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 str. 3 d.), dalis apeliantų ieškinyje reiškiamų reikalavimų bei jame išdėstytų aplinkybių (klausimų) yra (buvo) keliami (nagrinėjami ir įvertinti) kitose civilinėse bylose (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-1220-235/2017, Vilniaus apygardos teismo c. b. 2A-1478-340/2017). Taigi apeliantai, atidžiai ir rūpestingai naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis bei vykdydami bendradarbiavimo su teismu ir kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis pareigą ir teismo nutarties dėl trūkumų pašalinimo nurodymus (CPK 8 str.), turėjo aiškiai apibrėžti ir atskirti ne tik šiame jų ieškinyje keliamus, bet ir kitose bylose sprendžiamus (ar jau išspręstus) reikalavimus, kad nekiltų ieškinio tapatumo klausimų.Kaip minėta pirmiau, jau ieškinio priėmimo stadijoje būtina nustatyti ir bylos teismingumą, kuris visada yra nustatomas atsižvelgiant į ieškinio materialinį reikalavimą. Tinkamas teismingumo klausimo išsprendimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytos asmens teisės kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimą. Konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija nustatoma pagal CPK normose įtvirtintą taisyklių sistemą, kurios išsamiai buvo aptartos šios nutarties 7 ir 8 punktuose. Nurodytų taisyklių taikymas, nesant galimybės aiškiai identifikuoti kokio materialaus rezultato siekia ieškovai (apeliantai) (t. y. jų ieškinio turinio, reikalavimų pobūdžio, ginčo ribų), galėtų sudaryti prielaidas atsirasti subjektyvaus pobūdžio veiksniams, taikant ir aiškinant teisės normas, kas neatitiktų teisingo teismo proceso esmės bei pačių apeliantų interesų. Taip pat sutiktina su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvacija ir tuo aspektu, kad ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai apeliantai pareiškė nepagrįstai nenurodydami jokios ją atstovaujančios institucijos, kas taip pat neleidžia identifikuoti šios bylos teritorinio bei rūšinio teismingumo. Tik atskirajame skunde apeliantai patikslino, kad Šiaulių apygardos teismą ginčui išnagrinėti jie pasirinkę kaip AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankroto bylą nagrinėjusį teismą bei remdamiesi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, o tokių jų argumentų nepagrįstumą apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau aptarė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantų pateikto ieškinio priėmimo klausimą, terminą šio ieškinio turinio bei formos trūkumams ištaisyti jiems nustatė pagrįstai. Kadangi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją nustatytinas naujas terminas (CPK 7 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams L. K., S. G. ir R. K. naują terminą iki 2018 m. balandžio 13 d. įskaitytinai pašalinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.