Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-06 · Civilinė byla Nr. e2-971-931/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
e2-971-931/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21983-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stankevičienė
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
D. D.
Trečiasis asmuo
AB „Swedbank“, AB SEB bankas, UAB Luminor Lizingas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-971-931/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21983-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.5; 2.6.37; 2.4.2.9.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,sekretoriaujant Svetlanai Žiurienei,dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovei advokatei G. G.,atsakovui D. D. (D. D.), jo atstovui advokatui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui D. D. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys AB „Swedbank“, AB SEB bankas, UAB Luminor Lizingas, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu (el. byla, t. I, b. l. 1-17) prašydama:

nepilnametės dukros M. D. gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. M.;

priteisti iš atsakovo D. D. nepilnametei dukrai M. D. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą turtu ½ dalimi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei kas mėnesį mokamomis 150 Eur periodinėmis išmokomis, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant D. M.

pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės D. M. ir atsakovo D. D. bendrąja daline nuosavybe bei padalinti šį turtą ieškovei D. M. priteisiant ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

pripažinti 1/7 dalis negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės D. M. ir atsakovo D. D. bendrąja daline nuosavybe bei padalinti šį turtą ieškovei D. M. priteisiant 1/7 dalį negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini).

pripažinti butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės D. M. ir atsakovo D. D. bendrąja jungtine nuosavybe.

tenkinus reikalavimą dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovę D. M. ir atsakovą D. D. pagal kreditorinį įsipareigojimą „Swedbank“ AB pagal 2016 m. birželio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariais skolininkais;

pripažinti teises ir pareigas pagal ieškovės D. M. 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą su UAB NORDEA FINANCE LITHUANIA (dabartinis UAB Luminor lizingas) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V1N kodas (duomenys neskelbtini), lizingo, D. M. asmeninėmis teisėmis ir pareigomis;

pripažinti teises ir pareigas pagal ieškovės D. M. 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą 2016 m. birželio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku ieškovės D. M. asmeninėmis teisėmis ir pareigomis.

padalinti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą ieškovei D. M. priteisiant asmenines nuosavybės teise ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini);

padalinti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą atsakovui D. D. priteisiant asmenines nuosavybės teise ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini);

priteisti iš atsakovo D. D. visas ieškovės D. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu pradėjo susitikinėti (duomenys neskelbtini) metais. Vystantis jų santykiams, jiems ėmus kartu planuoti savo ateitį bei vesti bendrą ūkį, ieškovė ir atsakovas nusprendė (duomenys neskelbtini) m. užsiimti bendru verslu (duomenys neskelbtini), o vėliau ir (duomenys neskelbtini), steigiant įmonę. Iki (duomenys neskelbtini) metų jie dirbo kartu ir prekiavo (duomenys neskelbtini). Šalys planavo verslą vykdyti bendrai įkuriant įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo net pradėtos šios įmonės steigimo procedūros tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau atsakovas vėliau persigalvojo ir paprašė, kad ieškovė visus pardavimo sandorius vykdytų per (duomenys neskelbtini) atsakovo ir jo tėvo J. D. vardu įkurtą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas argumentavo tuo, kad, ieškovė ir atsakovas yra šeima, ir kad visos iš įmonės gautos pajamos vis tiek bus bendros. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais buvo tik atsakovas ir jo tėvas J. D., faktiškai įmonėje sudaromais sandoriais, jos veiklos plėtojimu užsiėmė vien tik ieškovė, kuri šioje įmonėje dirbo komercijos direktore. Kadangi šalys verslu užsiėmė bendrai, iš įmonės veiklos gautos pajamos taip pat buvo bendros.

Šalys, kurdamos ateitį kartu, gaudamos pajamas iš darbo (duomenys neskelbtini), turėdami planus plėsti verslą, nusprendė įsigyti bendrus namus, dėl ko (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. 5-13 atsakovo vardu buvo įgytas statomas butas, (duomenys neskelbtini). Galutinai už minėtą butą buvo atsiskaityta 2006 m. sausio 6 d. Iki 2008 metų pradžios vyko buto įrengimo darbai. 2007 m. sausio 15 d. papildomai buvo gautas statybos leidimas tam, kad butų galima bute įrengti židinį bei atlikti kitus statybos darbus. Butas bei visi jame atlikti statybos darbai, apstatyti baldai ir buitinė technika buvo apmokėti iš bendrai šalių versle uždirbtų pinigų. Šalys bute gyventi pradėjo (duomenys neskelbtini) metų pradžioje, kai butas buvo galutinai įrengtas bei jame baigta statybos rekonstrukcija. Šiame bute ieškovė su dukra gyvena iki šios dienos.

Įsigydamos butą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. P-4-03 atsakovo vardu įsigijo 2/7 dalis negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), už kurią taip pat buvo atsiskaityta iš bendrai ieškovės ir atsakovo uždirbtų pinigų.

Šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Nors bažnytinė santuoka į apskaitą Lietuvos Respublikoje įtraukta nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad šalių santuoka yra negaliojanti ir šalims nesukurianti jokių teisinių pasekmių.

(duomenys neskelbtini) buto statybos sutartimi Nr. K5-119 atsakovo vardu buvo įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iki buto perdavimo šalys sumokėjo pardavėjui 32 236 Lt (9 336,19 Eur), likusi suma buvo sumokėta atsakovui 2008 m. birželio 18 d. sudarant su Danske Bank A/S (dabartinis AB Luminor bankas) Lietuvos filialu kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo paimtas 52 904,02 Eur kreditas galutiniam atsiskaitymui už minėtą butą. 2016 m. Danske Bank A/S bankas atsisakė fizinių asmenų kaip savo klientų ir visos jo administruotos paskolų sutartys su fiziniais asmenimis buvo perduotos AB Swedbank bankui. Negrąžinto kredito likutis 2018 m. gegužės 10 d. sudarė 37 212,40 Eur. Santuokos metu kreditas buvo dengiamas iš bendrų šalių lėšų. Vėliau atsakovas šį butą išnuomojo, o kredito ir palūkanų įmokos bankui buvo dengiamos iš už nuomą gautų pinigų.

Šalių šeimyninis gyvenimas galutinai nutrūko (duomenys neskelbtini) m., kai atsakovas susikrovė savo daiktus ir išvyko gyventi bei dirbti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. ieškovė su dukra buvo nuvykusi aplankyti atsakovo, galvojo, kad gal dar galima išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas šeimos išsaugojimu nebuvo suinteresuotas.

Ieškovė įvertinusi, kad dukra nuo pat gimimo gyvena atsakovo vardu registruotame bute, adresu (duomenys neskelbtini); ieškovė savo vardu jokio nekilnojamojo turto nėra įgijusi; atsakovas prievolės teikti dukrai išlaikymą reguliariai nevykdo jau ilgą laiko tarpą, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl net ir priteisus mokėti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis, o jam šios prievolės nevykdant, išlaikymo išieškojimas iš atsakovo darbo užmokesčio užsienio valstybėje bus pakankamai sudėtingas, papildomai kainuotų, o ieškovė tam lėšų neturi; mano, kad nepilnametės šalių dukros interesus geriausiai atitiks išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dukrai priteisimas neilno0jamojo turto dalimi bei papildomai dukrai mokant dalį išlaikymo periodinėmis išmokomis.

Šalių nepilnametė dukra yra pripratusi, kad iš esmės yra tenkinami visi mergaitės poreikiai ir norai. Siekiant lavinti mergaitės prancūzų kalbos žinias vaikas kelis kartus per savaitę dirba su privačia prancūzų kalbos mokytoja, vienos pamokos kaina 15 Eur. Taip pat mergaitė lanko baseiną bei baletą. Baleto užsiėmimai mėnesiui kainuoja 30 Eur. Mergaitė mamos ne kartą prašė lankyti ir teniso treniruotes bei Mažąją Miss vaikų modelių studiją. Mergaitei mokykloje yra patiriamos išlaidos sportinei aprangai, kuprinei, vadovėliams, pratyboms, mokymosi priemonėms įsigyti, įvairioms išvykoms su klase apmokėti, dovanėlėms, renginiams. Mokykloje yra reikalinga nešioti ir uniformą, kurios kaina vaikui metams yra apie 100 Eur.

Ieškovės preliminariais skaičiavimais dukros išlaikymas per mėnesį jai kainuoja apie 1 200 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovas (duomenys neskelbtini) gaudamas pakankamai geras pajamas, neprisidėdamas prie dukros auklėjimo ir priežiūros, dukros išlaikymui kas mėnesį turėtų skirti bent jau 650 Eur sumą.

Šalių santykiai galutinai nutrūko (duomenys neskelbtini) metais, tačiau atsakovas buvo atsiribojęs nuo šeimos jau nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jis neprisidėjo prie šeimos ir dukros išlaikymo, iš esmės gyveno savarankišką gyvenimą. Ieškovė nuolatos prašydavo, kad atsakovas bendrautų su dukra ir teiktų jai išlaikymą. 2016 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas nereguliariai savo nuožiūra ėmė pervedinėti vaiko išlaikymui atitinkamas pinigų sumas. Ieškovės skaičiavimais laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki šios dienos, kas sudaro 24 mėn. laikotarpį, dukros išlaikymui į jos banko sąskaitą atsakovas yra pervedęs 2 902 Eur, kas mėnesiui sudaro apie 121 Eur sumą.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsakovui neįrodžius, jog per paskutinius tris metus iki kreipimosi į teismą dienos vaiko poreikiai buvo mažesni nei kreipimosi į teismą metu, kaip išlaikymo įsiskolinimo už kiekvieną mėnesį suma turi būti imama ta suma, kuri yra reikalinga tenkinti nepilnamečio poreikius kreipimosi į teismą metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Todėl ieškovė laiko, kad atsakovui kaip išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos mėnesiui turi būti skaičiuojama 650 Eur periodinių išmokų suma. Viso iš vaiko išlaikymui už trejus metus reikalingos sumos atėmus Atsakovo pervestą 2 902 Eur sumą, mergaitės išlaikymo įsiskolinimas sudaro 20 498 Eur (650x36-2902).

Kreipimosi į teismą dienai šalių dukrai iki pilnametystės yra likę 106 mėnesiai; buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė viešai skelbiamais duomenimis yra 137 000 Eur; atsakovas kiekvieną mėnesį dukrai iki pilnametystės privalo mokėti po 600 Eur periodinių išmokų išlaikymo sumą; alternatyviai skaičiuojant išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą turtu, kas viso sudaro 73 498 Eur sumą (53 000 Eur (500x106) + 20 498), nepilnametei M. D. kaip išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas priteistina iš atsakovo 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 68 500 Eur, bei 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė neketina atsakovui drausti matytis su dukra, todėl neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos

Šalys, kurdamos bendrą ateitį kartu atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. 5-13 įsigijo bendrus namus, statomą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Galutinai už minėtą butą buvo atsiskaityta 2006 m. sausio 6 d. Iki 2008 m. pradžios vyko buto įrengimo, rekonstrukcijos darbai. 2007 m. sausio 15 d. papildomai buvo gautas statybos leidimas tam, kad butų galima bute įrengti židinį, atlikti kitus reikalingus rekonstrukcijos darbus. Butas buvo įsigytas bei visi jame atlikti statybos ir įrengimo darbai, pirkti baldai ir buitinė technika buvo apmokėti iš bendrai ieškovės ir atsakovo uždirbtų pinigų. Iš ieškovės socialinio draudimo laikotarpius nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 21 d., matyti, kad ieškovė įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2005 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d., prieš tai šalys kaip jau minėta prekiavo (duomenys neskelbtini).

Minėto buto rekonstrukcija atlikta ir patikslinti kadastriniai matavimai VĮ Registrų centre buvo įregistruoti jau po šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini).

Nurodyto turto įgijimo metu šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį bei užsiėmė bendru verslu, iš kurio gavo pakankamai dideles pajamas, už kurias minėtas turtas ir buvo įgytas atsakovo vardu. Teismų praktikoje nustatyta, kad gyvenant kartu tarp nesusituokusių asmenų susiklosto ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją daline nuosavybe.

Ieškovė ir atsakovas kartu išgyveno (duomenys neskelbtini) metus. Kartu gyvenę ir tvarkę bendrą ūkį, ieškovė ir atsakovas jungtinės veiklos pagrindu bendrai veikė siekdami vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2/7 dalis negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės.

Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Minėta santuoka į apskaitą Lietuvos Respublikoje įtraukta nebuvo. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka yra negaliojanti ir šalims nesukurianti jokių teisinių pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535-580/2017 nurodė, kad minėtos bylos šalys pareigos įtraukti santuoką į apskaitą nevykdė ir pagal teisės aktus reikalingų dokumentų, taip pat ir prašymo įtraukti santuoką į apskaitą, Lietuvos institucijoms nepateikė. Visgi, užsienyje sudarytos santuokos neįtraukymas į apskaita Lietuvos Respublikoje, nedaro šios santuokos negaliojančia. Nei Santuokos ir šeimos kodeksas, nei Civilinis kodeksas nenurodė, jog santuokos neįtraukymas daro ją negaliojančia. Santuokos neįtraukymas į apskaita Lietuvos Respublikoje gali užsienyje susituokusiems asmenims sukelti tam tikru teisiniu pasekmių, nes santuokos sudarymo faktas bus neišviešintas tretiesiems asmenims, tačiau tai neturi reikšmės pačių santuoką sudariusių asmenų tarpusavio teisėms ir pareigoms.

Kadangi butas, adresu (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybes teise, prievolė AB „Swedbank“ bankui pagal minėtą kredito sutartį, kaip įgyta šalių santuokos metu, turi būti laikoma solidaria šalių prievole.

Ieškovė su AB SEB banku 2016 m. birželio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutarti Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu teisės ir pareigos kylančios iš jos pasirašytos 2016 m. birželio 6 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir toliau turi būti laikomos jos asmeninėmis.

2017 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė sudarė su UAB NORDEA FINANCE LITHUANIA (dabartinis UAB Luminor lizingas) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), lizingo, pagal kurią šalys įgijo turtinę teisę, sumokėjus numatytas lizingo įmokas nuosavybės teise įgyti šį automobilį (priedas Nr. 36). Minėta sutartis 2017 m. rugpjūčio 21 d. šalių susitarimu buvo pakeista. Pradinė lizingo įmoka buvo sumokėta iš asmeninių ieškovės lėšų, lizingo įmokas ieškovė taip pat mokėjo viena, jau šalims pradėjus gyventi skyriumi, todėl ieškovė laiko, kad teisės ir pareigos kylančios iš minėtos sutarties yra jos asmeninės.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo teises ir pareigas kylančias iš 2017 m. rugpjūčio 3 d. su UAB NORDEA FINANCE LITHUANIA (dabartinis UAB Luminor lizingas) sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeninėmis ieškovės teisėmis ir pareigomis.

Ieškovė prašo butą, adresu (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui priteisiant po ½ dalį minėto turto.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Luminor lizingas atsiliepime į ieškinį(e. byla, t. II, b.l. 19-20) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog sutartis yra sudaryta tarp Lizingo iš vienos pusės ir lizingo gavėjos D. M. iš kitos pusės, bei į tai, kad ieškovė ieškiniu nereiškia reikalavimo modifikuoti iš sutarties kylančią prievolę, Lizingas neprieštarauja dėl tokios prievolės Lizingui vykdymo tvarkos t. y., kad prievolė pagal Sutartį ir toliau išlieka asmenine D. M. prievole.

AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį (e. byla, t. II, b. l. 23-24) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog sudarant 2016 m. birželio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas vertino tik pareiškėjos D. M. pajamas ir galimybę tinkamai vykdyti įsipareigojimus, o 2016 m. birželio 6 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta asmeniniams pareiškėjos poreikiams tenkinti, AB SEB bankas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo pareiškėja D. M. pagal visas prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir toliau atsakytų asmeniškai.

AB SEB bankas papildomai pažymėjo, kad ieškovė D. M. su AB SEB banku taip pat sudarė 2018 m. liepos 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog sudarant 2018 m. liepos 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas taip pat vertino tik ieškovės D. M. pajamas ir jos galimybę tinkamai vykdyti įsipareigojimus, AB SEB bankas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovė D. M. pagal visas prievoles, kylančias iš 2018 m. liepos 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir toliau atsakytų asmeniškai.

Trečiasis asmuo „Swedbank“ AB atsiliepime į ieškinį, (e. byla, t. II, b. l. 28) nurodė, kad 2015 m. gruodžio 9 d. „Swedbank“, AB ir Danske Bank A/S sudarytos Verslo dalies perleidimo sutarties ir 2016 m. birželio 4 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu, nuo 2016 m. birželio 4 d. (imtinai) Danske Bank A/S perleido kredito įstaigai „Swedbank“, AB (j. a. k. 112029651) visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš D. D. sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), taip kreditoriaus teises ir pareigas kylančias iš hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais). Minėtu hipotekos lakštu Banko naudai yra įkeistas D. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Bankas neprieštarauja ieškinio reikalavimams, pagal kuriuos reikalaujama pripažinti Banko naudai įkeistą turtą bendrąja jungtine D. M. ir D. D. nuosavybe, o tenkinus tokį reikalavimą – pripažinti D. M. solidaria bendraskole pagal aukščiau minėtą kredito sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas D. D. atsiliepime į ieškinį (e. byla, b. l. t. II, 81-87) nurodė, kad sutinka, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina;

atsakovas prašo atmesti reikalavimą priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą turtu ir prašo priteisti iš atsakovo D. D. 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis dukros išlaikymui iki jos pilnametystės;

atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 2/7 dalis negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja daline nuosavybe bei padalinti šį turtą priteisiant kiekvienam po 1/2 jo dalį;

atsakovas prašo pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe;

pripažinti D. M. ir D. D. pagal 2016 m. birželio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su „Swedbank“ AB solidariais skolininkais.

Pripažinti teises ir pareigas pagal ieškovės D. M. 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą su UAB Nordea Finance Lithuania (dabartinis UAB Lurninor lizingas) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), lizingo ir pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą 2016 m. birželio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku, ieškovės D. M. asmeninėmis teisėmis ir pareigomis.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad kai susipažino su ieškove, jis jau turėjo savo nuosavą sėkmingą verslą ir pinigų. D. M. dirbo, bet jos atlyginimas buvo mažas. Kartu šalys pradėjo gyventi tik po bažnytinės santuokos sudarymo. Į (duomenys neskelbtini) išvyko dirbti (duomenys neskelbtini), kadangi šeimos finansiniai reikalai buvo prasti ir turėjom nemažų įsiskolinimų už buto, (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas bei kitų skolų. Iki išvykimo su ieškove gyveno ir dukra rūpinosi kartu.

Atsakovas kaip išgalėdamas rėmė šeimą – mokėjo skolas už buto komunalines paslaugas, už ieškovės automobilio (duomenys neskelbtini) lizingą, siųsdavo dukrai išlaikymą ir pirkdavo dovanas, o grįžęs į Lietuvą palikdavo ieškovei grynųjų pinigų. Šias aplinkybes patvirtina pridedamas „Swedbank“ AB banko išrašas.

Atsakovas pažymėjo, kad pagal ieškovės pateiktą išklotinę, dukros išlaikymui per metus ji išleidžia net 14262 Eur. t. y. po 1188,5 Eur per mėnesį.

Prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovė pateikė teismui banko išrašus apie tai, kad santaupų ji neturi, todėl yra stebėtina, kaip ji gali skirti tokią didelę 1188,5 Eur sumą per mėnesį vien tik vaiko išlaikymui., mokėti už automobilio lizingą.

Ieškovė nepateikė ir jokių leistinų įrodymų apie jos patirtas išlaidas vaiko išlaikymui už paskutinius tris metus, todėl 1200 Eur vaiko kasmėnesinio išlaikymo suma akivaizdžiai neatitinka ieškovės realių išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų nesirūpina vaiku ir šeima. Ieškovė įsiskolinimą už vaiko išlaikymą skaičiuoja net ir tuo laikotarpiu, kai šalys dar gyveno kartu Lietuvoje.

Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie jų gyvenimą kartu iki (duomenys neskelbtini) metų. Pažymėjo, kad tai, kad jie buvo pažįstami ir bendravo, dar nereiškia, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį bei sėkmingai plėtojo verslą.

Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, apie tai, kad iki bažnytinės santuokos sudarymo būtų gyvenę kartu, vedę bendrą ūkį ar turėję sėkmingą verslą bei kartu uždirbę dideles pinigų sumas kurias būtų panaudoję kurti bendrai nuosavybei. Iki bažnytinės santuokos sudarymo kiekvienas iš šalių gyveno atskirai pas savo tėvus, niekada nevedė bendro ūkio ir jokio bendro turto neįgijo.

Atsakovas butą, adresu (duomenys neskelbtini) įsigijo pardavęs kitą asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Piniginėmis lėšomis tuo tikslu jį rėmė tėvai, bet jokiu būdu tam nebuvo panaudoti kažkokie bendri jo ir ieškovės pinigai.

Tik po bažnytinės santuokos sudarymo šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį.

Nurodė, kad daugelis ieškovės pateiktų į bylą atsakovo asmeninių dokumentų pas ieškovę atsidūrė tik todėl, kad jis juos išvykdamas paliko namuose, tačiau jie neatspindi šalių bendro gyvenimo ar bendro ūkio vedimo iki bažnytinės santuokos sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. dėl vaiko išlaikymo rėmėsi kartu su ieškiniu pateiktą lentelė dėl vaiko poreikių. Paaiškino, kad vaikui dienpinigius duoda, kadangi leidžia vaikui pirkti ką nori, taip pat nurodė, kad su vaiku valgo restoranuose, stengiasi gyventi sveikai, bet lankosi ir Mc Donalds restorane. Teigė, kad ji visada galvojo kad butą įgyja kartu su atsakovu. neprašė buto įregistruoti abiejų vardu, kadangi labai pasitikėjo atsakovu.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. pabrėžė, kad atsakovas neigė iš pradžių, kad dirbo su ieškove, vėliau pripažino, kad ji dirbo jo įmonėje samdoma darbuotoja. Be to, atsakovas neprisimena ar nenori prisiminti daugelio šalių gyvenimo aplinkybių. Ieškovės atstovė pareiškė, kad ieškovė atsisako įrodymų, esančių t. III, b. l. 18 -29.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Teigė iki (duomenys neskelbtini) negyvenęs su ieškove. Su ieškove apsigyveno tik po santuokos sudarymo. Butą (duomenys neskelbtini), įsirenginėjo ir jame apsigyveno po santuokos su savo šeima. Tačiau įsigyjant butą tikrai neketino jo įgyti bendrai su ieškove., jie negyveno iki to laiko kartu, nevedė bendro ūkio, jų pajamos nebuvo bendros. Kadangi ieškovė buvo iš neturtingos šeimos, atsakovas jai pirkdavo brangius, rūbus papuošalus. Atsakovas sutinka, kad duodavo pinigų ir paprašydavo kažką nupirkti arba jos tiesiog nuvažiuoti ir paimti daiktus, kai jis būdavo išvykęs.

Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) D. M. ir D. D. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką (el. byla, t. I, b. l. 18). Šalys augina nepilnametę dukrą M. D., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 42).

Šiame sprendime dėl šalių santuokos pasisakoma tik tuo aspektu, kiek jis yra būtinas, apibrėžiant šalių turto teisinį režimą.

Pagal Lietuvos teisinį reguliavimą sutuoktiniais laikomi vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.7 straipsnio 2 dalis). Santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.23 straipsnis) arba nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka (CK 3.304 straipsnis). Tuo atveju, jei bažnytinė santuoka nebuvo įtraukta į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą per įstatymo nustatytą terminą, ji laikoma sudaryta nuo jos įtraukimo į apskaitą momento, o ne nuo jos sudarymo ir įregistravimo bažnyčioje momento (CK 3.304 straipsnio 3 dalis), todėl ir turto teisinis rėžimas, t. y. kad turtą sutuoktiniai įgyja bendrąja jungtine nuosavybe, pradeda galioti nuo santuokos įregistravimo.

CK 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi šalių bažnytinės santuokos sudarymo metu, numatė, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje šios knygos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. Nr. 1R-160 įsakymu patvirtintų civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 71 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą. Pagal 73 punktą įtraukiant į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 2001 m. liepos 1 d. sudarytą santuoką, jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos liudijime) nurodyta santuokos data. Jeigu per šį terminą pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas darytina išvadą, kad Lietuvos Respublikoje teisiškai santuoka laikoma sudaryta ir teisines pasekmes sukelia nuo sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą.

Taisyklių 74 punkto 2 dalis numato, kad užsienio valstybėje (išskyrus Europos Sąjungos valstybes, kuriose bažnytinė santuoka prilyginama civilinei santuokai ir į valstybės apskaitą jos įtraukti nereikia) esančioje bažnyčioje sudaryta santuoka į apskaitą Lietuvos Respublikoje neįtraukiama. Tokia santuoka gali būti įtraukiama į apskaitą Taisyklių VIII nustatyta tvarka. Šalys teismui nepateikė įrodymų ar (duomenys neskelbtini) sudaryta jų santuoka yra prilyginama civilinei santuokai. Tačiau teismas dėl to plačiau nepasisako, kadangi sprendžiant ginčą svarbu nustatyti tai, ar šalių santuoka buvo įtraukta į apskaitą taisyklių nustatyta tvarka. Tokių duomenų byloje nėra, šių aplinkybių šalys neginčija.

Taigi darytina išvada, kad CK 3 knygos nuostatos, reglamentuojančios sutuoktinių teisinį rėžimą, pagal kurį turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nagrinėjamu atveju netaikomos.

Dėl buto (duomenys neskelbtini)

Konstatavus, kad nagrinėjimu atveju netaikomos normos reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį rėžimą, teismas atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė remiasi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535-580/2017, teigdama, butas turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir tuomet padalintas. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamos civilinės byloje aplinkybės nėra identiškos ieškovės nurodytos civilinės bylos aplinkybėms.

Vis dėl to, teismas sutinka, kad aplinkybė, jog nuo (duomenys neskelbtini) D. M. ir D. D. pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį kaip šeima byloje nėra ginčijama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys neginčija fakto, kad nuo (duomenys neskelbtini) jie gyvendami kartu, sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, kuri buvo įregistruota atsakovo vardu. Šalys neginčija ir kad turtas buvo įgytas lygiomis dalimis. Nors šalys procesiniuose dokumentuose prašo pripažinti butą jungtinę sutuoktinių nuosavybe, tačiau iš galutinių reikalavimų akivaizdu, kad jie siekia minėtą turtą pripažinus įgytą kartu padalinti po ½ kiekvienam. Taigi rezultatas, kurio siekia ieškovė, o atsakovas su tuo sutinka, kad būtu nustatyti, jog šalys minėtą butą valdo bendrąja daline nuosavybę po ½ dalį.

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šalių pateiktas teisės aiškinimas nesaisto teismo, nagrinėjančio bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 47 punktas; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017, 22 punktas).

Atsižvelgus į tai, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad nuo tada jie gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį ir atsakovas pripažino, kad butą įgijo kartu su D. M., daro išvadą, kad butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso D. M. ir D. D., po ½ bendrąja daline nuosavybės teise.

Dėl prievolės „Swedbank“ AB

Byloje nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui tarp atsakovo ir Danske Bank A/S buvo sudaryta kredito sutartis. 2015 m. gruodžio 9 d. „Swedbank“, AB ir Danske Bank A/S sudarytos Verslo dalies perleidimo sutarties ir 2016 m. birželio 4 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu, nuo 2016 m. birželio 4 d. Danske Bank A/S perleido kredito įstaigai „Swedbank“, AB (j. a. k. 112029651) visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš D. D. sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), taip kreditoriaus teises ir pareigas kylančias iš hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais). Minėtu hipotekos lakštu Banko naudai yra įkeistas D. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. byla, b.l. 230-236).

Ieškovė prašo, atsakovas sutinka, kad pripažinus, jog butas yra įgytas abiejų šalių bendrai, pripažinti, kad šalys atsakovo prieš kreditorių kaip solidarūs skolininkai.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta – raštišku šalių susitarimu ir be kreditoriaus sutikimo negali būti pakeista skolininkų vienašališkai (CK 6.192 straipsniu 4 dalis.). Už šio kredito grąžinimą atsako tik atsakovas (kredito gavėjas) D. D. asmeniškai. Trečiasis asmuo „Swedbank“ AB sutinka pakeisti kredito sutarties sąlygas, sutinka, kad teismas pripažintų D. M. solidaria bendraskole pagal aukščiau minėtą kredito sutartį (el. byla, t. II, b. l. 28).

Šalims ir trečiajam asmeniui „Swedbank“ AB sutinkant dėl prievolės modifikavimo, teismas pripažįsta, kad kreditoriui „Swedbank“ AB D. M. ir D. D. pagal atsakovo 2008 m. birželio 18 d. sudarytą kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) (2016 m. birželio 4 d. pakeitimas Nr. 16-(duomenys neskelbtini) sudarytas su „Swedbank“ AB) atsako kaip solidarūs skolininkai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išaiškina, kad pagal solidarią prievolę vienai iš šalių nevykdant ar netinkamai vykdant įsipareigojimus bankui, kitas solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turės teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.).

Dėl ieškovės įsipareigojimų kreditoriams

Kadangi kaip jau buvo minėta CK 3 knygos nuostatos, reglamentuojančios sutuoktinių teisinį rėžimą, pagal kurį turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nagrinėjamu atveju netaikomos, teismas nesprendžia santuokos apskaitos įrašo panaikinimo klausimo, kurio metu teismas turi pasisakyti dėl viso turto ir prievolių įgytų santuokos metu, atmeta ieškovės reikalavimus pripažinti teises ir pareigas pagal ieškovės 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą su UAB NORDEA FINANCE LITHUANIA (dabartinis UAB Luminor lizingas) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą 2016 m. birželio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku ieškovės D. M. asmeninėmis teisėmis ir pareigomis. Minėti įsipareigojimai buvo prisiimti asmeniškai ieškovės, negaliojant sutuoktinių turto teisiniam rėžimui.

Dėl buto adresu (duomenys neskelbtini)

Byloje nustatyta, kad 2004 m. birželio 28 d. sutartimi Nr. 5-13 atsakovo vardu buvo įgytas statomas butas, (duomenys neskelbtini). Galutinai už minėtą butą buvo atsiskaityta 2006 m. sausio 6 d.

Byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad šalys bendravo nuo (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) šalys (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra. Šalys neginčijo, kad po bažnytinės santuokos sudarymo šalys kaip šeima apsigyveno bute adresu (duomenys neskelbtini).

Šalys sutiko, teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) sudarę (duomenys neskelbtini) bažnytinę santuoką, šalys kartu jungtinės veiklos pagrindu įsigijo butą, kuris pripažintas bendrąja daline nuosavybe.

Ieškovė teigia, kad atsakovas tiek butą (duomenys neskelbtini), tiek butą (duomenys neskelbtini), įgijo savo vardu, šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, todėl neaiški atsakovo pozicija, jog vieną butą įgijo kartu su ieškovę, o kitą asmenine nuosavybe. Visas nekilnojamas turtas turi būti pripažintas įgytas kartu bendromis lėšomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas su ieškovės tokiais argumentais nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju skiriasi esminės nekilnojamo turto įsigijimo aplinkybės. Butą, (duomenys neskelbtini), šalys įgijo po bažnytinės santuokos sudarymo, kai abu pripažįsta, kad apsigyveno kartu vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima.

Tuo tarpu butas (duomenys neskelbtini) įgytas 2004 m. birželio 28 d. sutarties pagrindu, už kurį galutinai atsiskaityta 2006 m. sausio 6 d.

Šalys nebuvo iki (duomenys neskelbtini) sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties. Tokio susitarimo buvimą ieškovė įrodyti savo bei byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais, taip pat rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad ieškovė pasirašydavo ir priimdavo tam tikrus baldus, buitinę įrangą, 2007 m. gruodžio mėnesį buto laiptai buvo montuojami ja esant.

2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu liudytoja A. N. nurodė, kad 2005 metais susipažino su ieškove. Nuo (duomenys neskelbtini) metų šalims padėjo sumaketuoti reklaminius lankstinukus. Pas ją dėl užsakymu atvažiuodavo D. M. kartu su D. D. Jie visada pas ją atvažiuodavo kartu, todėl ji ir suprato kad jie dirba kartu. Liudytoja galvojo, kad jie gyvena kartu ir verslą plėtoja kartu. Paklausta, kaip sužinojo, kad šalys kartu gyveno, nurodė, kad pamatė, jog D. M. laukiasi kūdikio. Patikslinus klausimą ar iki (duomenys neskelbtini) metų jai buvo žinoma, kad šalys gyvena kartu ir iš kur jai tai žinoma, liudytoja atsakė, kad jai akivaizdu dėl to, kad jie viską darė kartu. Liudytoja negalėjo atskirti laikotarpių iki (duomenys neskelbtini) metų ir po (duomenys neskelbtini) metų, jos nuomone nebuvo jokio skirtumo. Liudytoja nurodė, kad jai nebuvo tiksliai žinoma, kieno tiksliai verslas, kas akcininkas, kokias pajamas, kokio dydžio ir kas iš jų gauna, kad šalys tikrai gyvena kartu liudytoja pati asmeniškai nematė.

Liudytoja T. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra šalių kaimynė. Liudytoja į daugiabutį (duomenys neskelbtini), įsikėlė gyventi (duomenys neskelbtini) metais. D. D. ir D. M. matydavo laiptinėje. Kartu jie buvo užėję, kai rinko parašus dėl židinio įrengimo bute. Liudytojai matant juos kartu susidarė įspūdis, kad jie šeima, nes jie kartu tame bute po to ir gyveno. Liudytoja negalėjo pasakyti kiek kartų matė šalis kartu iki (duomenys neskelbtini) metų. Nuo (duomenys neskelbtini) metų šalys atvažiuodavo kartu į butą su automobiliu (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimo aplinkybės liudytojai yra nežinomos.

Teismo vertinimu, liudytojos T. Š. parodymai, kad ji matydavo kartu šalis nuo (duomenys neskelbtini) metų, o liudytojos A. N. parodymai, kad pas ją darbo reikalais atvažiuodavo šalys visada kartu su tuo pačiu automobiliu, už kurį pagal lizingo sutartį mokėjo, nėra pakankami konstatuoti, kad butas, kurio pirkimo sutartis atsakovo sudaryta 2004 m. birželio 28 d., už kurį galutinai atsiskaityta 2006 m. sausio 6 d., yra įgytas bendrąja daline nuosavybe. Liudytojos 2004 metais net nepažinojo nei D. M., nei D. D. Todėl joms ir negalėjo būti žinomos buto įsigijimo aplinkybės.

Liudytojos parodymai, kad jos vertinimu, D. M. dirbo kartu su D. D., taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad iki 2006 m. sausio 6 d. atsakovas už butą atsiskaitė kartu su D. M. bendrai uždirbtais pinigais ar kad turėjo tikslą butą įsigyti bendrąja daline nuosavybe. Kaip minėta, liudytoja nurodė, kad su ieškove susipažino (duomenys neskelbtini) metais, o šalys kartu pas ją atvažiuodavo nuo 2006 metų.

Teismo vertinimu liudytojų parodymais galima remtis įrodinėjant bendrą gyvenimą kartu, bendro ūkio tvarkymą. Tačiau net ir tokios aplinkybės nepatvirtino nei viena iš liudytojų. Gyvenimo kartu, t. y. kur gyveno ir kaip gyveno šalys iki (duomenys neskelbtini) metų, tuo labiau iki 2006 m. sausio 6 d. nei viena iš liudytojų taip pat negalėjo nei patvirtinti nei paneigti. Liudytojos nepatvirtino ir fakto, kad turtas buvo įgytas už D. M. asmenines lėšas, ar už lėšas įgytas bendrai.

Tai, kad D. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai. Iš minėtos įmonės ji gaudavo darbo užmokestį. Tačiau nei aplinkybė, kad ieškovė gaudavo darbo užmokestį, nei galimos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimo interpretacijos nepatvirtina nei šalių bendro gyvenimo kartu, nei tai, kad jos vedė bendrą ūkį.

Teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentai baigiamųjų kalbų metu, kad atsakovas daugelio aplinkybių neprisimena arba nenori prisiminti. Ieškovės atstovė teigia, kad atsakovas iš vis neprisiminė, kad dirbo su D. M., vėliau pripažino, kad ji dirbo įmonėje samdoma darbuotoja.

Tačiau tai nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad 2004 m. birželio 28 d. atsakovas turėjo ketinimą, siekė butą įgyti bendrąja daline nuosavybe.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, tiek šalys, tiek liudytojos patvirtino, kad šalys bendravo artimai. Ne tik leido kartu laisvalaikį, bet ir dirbo kartu toje pačioje įmonėje. Atsakovas buvo akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė samdoma darbuotoja.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų bendravo su D. D., iki (duomenys neskelbtini) metų lankė tą pačią mokyklą, ieškovė teikė į bylą fotonuotraukas, kad ir darželį tą patį lankė. D. D. tuo tarpu negalėjo tiksliai prisiminti, kada baigė mokyklą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė ypatingos reikšmės neturi nagrinėjamam ginčui. Atsakovas kategoriškai neigė gyvenęs kartu su ieškove iki bažnytinės santuokos sudarymo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ieškovė nurodė, kad su D. D. bažnytinę santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) iki to laiko (duomenys neskelbtini) metus gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Pildydami dokumentus bažnytinei santuokai sudaryti, šalys nurodė, kad yra sužadėtiniai jau (duomenys neskelbtini) metus. Tačiau dokumentuose prie sutuoktinių nurodyti skirtingi adresai (el. byla, t. I, b. l. 20-24). Teismo posėdžio metu aiškinantis aplinkybes, kokiu adresu šalys gyveno tuos (duomenys neskelbtini) metus, ieškovė nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas tuo tarpu kategoriškai neigė gyvenęs D. M. motinos namuose adresu (duomenys neskelbtini). nurodė, kad yra buvęs jos namuose, bet tikrai po vienu stogu jos namuose iki santuokos negyveno.

Paklausta ieškovė teismo posėdžio metu apie tai, ar atsakovas nuolat (duomenys neskelbtini) metus iki (duomenys neskelbtini) metų ar dar anksčiau nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), ieškovė aiškiai teigiamo atsakymo nedavė. Atsakovas paaiškino, kad jie yra abu tikintys, ypač ieškovė ir jos šeima, todėl jie kartu gyventi negalėjo nesudarę santuokos. Todėl kartu apsigyveno tik po (duomenys neskelbtini). Tai, kad šalys (duomenys neskelbtini) metus iki (duomenys neskelbtini) buvo susižadėję, 2004 m. birželio 28 d. buto, už kurį galutinai atsiskaityta 2006 m. sausio 6 d., įsigijimo sutarties sudarymo aplinkybių nepaneigia.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė teigė, kad ji rūpinosi buto įrengimu, kad kartu važiuodavo į butą. Ieškovė pateikė net fotonuotraukas, kaip atrodė butas iki remonto. Teismo vertinimu šios nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad ieškovę yra buvus ginčo bute ir iki remonto. Tačiau atsakovas šios aplinkybės iš esmės neneigė, ją patvirtino ir liudytoja T. Š.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neneigia, jog butą įrenginėjo gyvenimui su šeima. Ir (duomenys neskelbtini) m. pradžioje (duomenys neskelbtini) sudaręs bažnytinę santuoką, pradėjo gyventi su D. M., kaip šeima.

Ieškovė teigia, kad butas ir visi jame atlikti statybos darbai, apstatyti baldai ir buitinė technika buvo apmokėti iš bendrai šalių versle uždirbtų pinigų. 2007 m. sausio 15 d. papildomai buvo gautas statybos leidimas tam, kad butų galima bute įrengti židinį bei atlikti kitus statybos darbus. Šalys bute gyventi pradėjo (duomenys neskelbtini) metų pradžioje, kai butas buvo galutinai įrengtas bei jame baigta statybos rekonstrukcija.

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji priėmė buitinę įrangą, laiptų aikštelę. Tačiau ir 2005 m. birželio 6 d. sudarytoje rangos sutartyje (gaminys laiptai su sukta ašimi), užsakovas nurodytas D. D., UAB „MENHIRAS“ PVM sąskaitoje faktūroje taip pat nurodyta pirkėjas D. D., 2005 m. balandžio 29 d. D. M. parašas yra tik po sąskaitos faktūrą išrašiusių įmonės direktorės ir vyr. finansininkės parašų.

Žemesnės instancijos teismas

Tai, kad atsakovas pirko butą ir siekė, jog juo būtų naudojamasi ateityje tenkinant šeimos poreikius, užtikrinant šeimai gyvenamąją vietą dar nereiškia, jog atsakovas išreiškė valią turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su apeliante. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs, vien naudojimosi turtu faktas nėra pakankamas jungtinės veiklos sutarties sudarymui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

Ieškovė pateikė teismui kvitų kopijas, kad 2005 m. spalio 26 d. sumokėjo 22 Lt ir 96,23 Lt už statinio registraciją, tačiau teismas laiko, kad aplinkybė, kad ieškovė sumokėjo 118,23 Lt už statinio registraciją, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė finansiškai prisidėjo prie buto įsigijimo. D. M. nurodytas telefono numeris ant išduoto valstybės įmonės registrų centro pažymėjimo 2006 m. sausio 26 d. taip pat nepatvirtina nei bendro ūkio vedimo, nei gyvenimo kartu, nei buto įsigijimo aplinkybių.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad šalys ketino įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe. Ieškovės nurodomas tikslas įsigyti turtą šeimos poreikiams, gyventi ir auginti jame ateityje vaikus, nėra pagrindas išvadai, kad buvo siekta turtą įgyti dalinės nuosavybės teise.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas plačiau nepasisako dėl ieškovės įgyto automobilio (duomenys neskelbtini). Dėl jo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe reikalavimų pareikšta nebuvo. Argumentais ir paaiškinimais apie automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo, įmokų už minėta automobilį mokėjimo teismas nevertina, kadangi kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad aiškinimas, jog visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Bendras automobilio, kuris buvo atsakovo pirktas ieškovei, bet ieškovė mokėjo įmokas, nepatvirtina, kad šalys siekė butą įsigyti bendrai už bendras lėšas.

Teismas sutinka, kad byloje nėra įrodymų pagrįsti iš kokių lėšų atsakovas įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir 2/7 dalis automobilių stovėjimo aikštelės.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 23 d. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė įrodymų, už kokią pinigų sumą pardavė butą, tačiau teigė, kad visi gauti pinigai buvo sumokėti už butą (duomenys neskelbtini). Likusi už ginčo butą ir stovėjimo aikštelės dalį mokėtina pinigų suma buvo sumokėta taip pat grynais pinigais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad esant įstatyminei nuostatai, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių pinginiais įnašais, bet ir dalyvaujant savo darbu, 2004 m. birželio 28 d. sutartimi (el. byla, t. I, b.l. 99-101) ir 2005 m. gruodžio 5 d. (el. byla, t. I, b. l. 148-150) aikštelės dalies įsigijimo sutartimi įgytų objektų specifiškumas lemia, kad sukuriant (įgyjant) šį objektą nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes butas daugiabutyje ir dalis stovėjimo aikštelės buvo įgyta sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą (tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010;). Tai, kad sumokant grynuosius pinigus už butą ir 2/7 dalis stovėjimo aikštelės dalis sumos priklausė ieškovei, byloje nėra. Ieškovės paaiškinimų ir liudytojos parodymų, kad dėl reklamos lankstinukų užsakymų visada kartu atvykdavo ieškovė ir atsakovas kartu, nėra pakankami konstatuoti, kad šalys gavo bendra lėšas. Priešingai, ieškovė dirbo kaip samdoma darbuotoja – komercijos direktore ir už tai gavo darbo užmokestį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad siekė kartu sukurti įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (el. b yla. T. I, b. l. 60-61), bet tokia įmonė įkurta nebuvo.

Atsakovas teigė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė atsakovui ir jo tėvui. Atsakovas nurodė, kad bendraudamas su ieškove siekė, kad ji gerai atrodytų ir jaustųsi, todėl pirkdavo jai dovanas, drabužius, brangius papuošalus. Ieškovė šių atsakovo argumentų neginčijo.

Kitų įrodymų ieškovė į bylą, patvirtinančių, kad ji mokėjo dalį pinigų už buto įsigijimo, ar, kad atsakovo sumokėta pinigų dalis priklauso jai, nes buvo uždirbta jų kartu bendru darbu, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – CPK 12)straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Kreipdamasi į teismą su ieškiniu, D. M. teikė kasos pajamų orderio kvitus, kad 2005 m. balandžio 2005 m. liepos mėnesiais ji pasirašė ant pinigų priėmimo kvitų, patvirtinančių kad pinigai priimti iš D. D. Kvitų originalų iškovė teismui pateikti negalėjo. 2019 m. spalio 17 d. ieškovės atstovė pareiškė, kad atsiima į bylą pateiktus įrodymus. Ieškovė taip pat atsiėmė prašymą byloje apklausti dalį liudytojų. Teismas pažymi, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su nepilnamečių vaikų interesais. Atsižvelgiant į tai, teismas esant ginčui dėl nuosavybės formos, taikant byloje CK 4 knygos normas, teismas savo iniciatyva įrodymų nerinko.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš ikiteisminio tyrimo apklaustos liudytojos žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui matyti, kad D. D. ji prisimena, jis bendrovėje pirko 3 butus. Už butą (duomenys neskelbtini), jis atskaitinėjo dalimis grynais pinigais.

Dėl pateiktų kasos pajamų orderių kopijų pakomentavo, kad pagal taisykles kasos pajamų orderiai taip nepildomi, nes asmens pateikusio pinigus duomenys įrašomi viršutinėje eilutėje, ūkio subjekto pavadinimas, pinigus mokančio asmens pavadinimas, pareigos, vardas, pavardė, parašas. Be to, minėtoje eilutėje visuomet ji rašo asmens kodą.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2019 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pradėta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodė, kad kol vyksta civilinės bylos Nr. e2-971-931/2019, yra renkami ir tyriami įrodymai ir tik bylą išnagrinėjęs teismas gali pasisakyti dėl D. M. pateiktų įrodymų. Kol vyksta įrodymų tyrimas D. D. teiginiai, jog ieškovės pateikti dokumentai yra suklastoti, laikytina subjektyvia jo nuomone.

Kaip jau buvo minėta, 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu ieškovė kasos pajamų orderių kvitų (el. byla, t. III, b. l. 18-29) ir UAB „MENHIRAS“ 2005 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros (el. byla, t. III, b. l. 17) kaip įrodymų prašė nevertinto, kadangi pareiškė, kad juos atsiima.

Teismas šių įrodymu nevertina, dėl jų nepasisako, kreiptis į ekspertizę teismas taip pat neturi pagrindo.

Ieškovė įbylą pateikė R. S. 2019 m. sausio 25 d. liudytojų parodymus, kuriuose notarui liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais jis susipažino su D. M. ir D. D. Jis išdažė prekybinio paviljono sienas, šalys jam sumokėjo bendrai, todėl jis suprato, kad darbas ir pinigai jų yra bendri. Ieškovė minėto asmens apklausti teismo posėdžio metu nepageidavo. Teismas neturėjo galimybės užduoti liudytojui klausimus iš kur jam žinomas tokios aplinkybes ir jas paaiškinti, todėl teismas šio liudytojo rašytiniais parodymais nesiremia, teismo vertinimu liudytojo parodymai yra abstrauktūs.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.).

Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamoje byloje šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, jog ieškovė turėjo lėšų, kuriomis būtų prisidėjusi prie ginčo turto pirkimo. Ieškovė taip pat neįrodė, kad perkant ginčo turtą buvo siekiama sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Teismas atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini) įgyta ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe.

Ieškovė nurodė, kad 2007 m. sausio 15 d. buvo gautas statybos leidimas buto rekonstrukcijai ir kadastrinių matavimo bylą Registrų centre įregistruota 2008 m. vasario 15 d. Tačiau joks reikalavimas byloje, kad atsakovo vardu įgytas turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis šalių lėšomis nebuvo pareikštas, tokie argumentai nebuvo vertinami ir nebuvo įrodinėjami. Ieškovė nurodo, kad kai kurie daiktai buvo pirkti jos asmeniškai. Tačiau dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo jos asmeniniais, ieškovė reikalavimo nereiškė. Už ieškinio ribų teismas turi teisę išeiti tik bylose, kiek tai susiję su nepilnamečiais vaikais.

2005 m. gruodžio 5 d. sutartimi Nr. P-14-03 atsakovo vardu įgyta 2/7 dalis negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad už minėtą automobilių stovėjimo aikštelės dalį taip pat buvo atsiskaityta iš bendrai šalių uždirbtų pinigų. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji kaip nors finansiškai prisidėjo prie dalies automobilių stovėjimo aikštelės įsigijimo. Teismas nekartoja motyvų, kurie išdėstyti dėl buto adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kitų aplinkybių, kurios nebūtų aptartos sprendžiant dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nenurodė, ir atmeta reikalavimą dėl 2/7 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką – M. D., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. byla, t. I, b. l. 42).

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad vaikas nuo gimimo gyveno su motina, atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja ieškovės prašymui nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja.

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams vaikas nurodė, kad jai gera gyventi su mama, mama ja rūpinasi, norėtų tiek pat laiko praleisti ir su tėčiu (el. byla, t. II, b. l. 17-18). Institucija išvadoje nurodė, kad prieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove (el. byla, t. I, b. l. 15-16).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko M. D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove D. M. atitinka vaiko interesus. Šalių nepilnamečio vaiko M. D. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove D. M.

Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios neatitiktų vaiko interesų, šis sprendimas neužkerta kelio kreiptis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos

Byloje ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos tarp šalių nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numatyta, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Konkreti bendravimo tvarka nenustatoma.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo D. D. nepilnametės dukters M. D. išlaikymui po 650 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pateikė teismui nepilnametės dukters poreikių lentelę (el. byla, t. I, b. l. 43), kurioje nurodė, jog dukters poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 1200 Eur suma, kurią sudaro:

Išlaidos vitaminai (5 Eur), vaistai (10 Eur), stomatologas (15 Eur), baseinas (10 Eur), įvairūs sveikatos sutrikimų tyrimai (10 Eur), draudimas nuo nelaimingų atsitikimų (6 Eur), vadovėliai ir pratybos (15 Eur), mokymosi priemonės (15 Eur.), sportinė apranga (10 Eur), mokyklos renginiai (15 Eur), maitinimas mokykloje (80 Eur), maitiniams namuose (400 Eur), kišenpinigiai (40 Eur), įmokos į klasės fondą (10 Eur), drabužiai (70 Eur.), avalynė (30 Eur), patalynė (8Eur.), higienos priemonės (10 Eur), sanitarinės priemonės (8 Eur), laisvalaikis, pramogos, savaitgaliais (80 Eur), M. gimtadienis (20 Eur), transportas ( 10 Eur), kitos išlaidos (gėlės mokytojai gimtadieniai , dovanėlės 20 Eur) baletas (30 Eur), kirpimo paslaugos (20 Eur), komunalinės paslaugos (80 Eur), telefonas (20 Eur), internetas (14 Eur.), automobilis vaikui (80 Eur), išlaidos katinui (20 Eur), išlaidos vaiko atostogoms (50 Eur.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Teismas pažymi, kad šalių nepilnametei dukrai sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovė nurodo, kad nepilnametė (duomenys neskelbtini) metų mergaitės maistui išlaidžiame 520 Eur (400 maistui namie, 80 Eur maistui mokykloje ir dar ieškovė skiria 40 Eur vaikui kišenpinigių, už kurios mergaitė mokykloje gali pirkti skanėstus). Teismo vertinimo tokios išlaidos maistui yra neproporcingos, tai yra netgi didesnė suma, nei Lietuvoje minimali mėnesinė alga.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad vaikas beveik visą darbo dieną būna mokykloje, lanko būrelius, todėl teismas nemažina maistui mokykloje skirtinos 80 Eur sumos. Tačiau teismas nesutinka, kad mokykloje per diena skiriamų 3,63 Eur maistui, vaikui papildomai reikalinga pirkti skanėstus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dienpinigiai yra skiriami dukrai tam, kad šalia maisto ji nusipirktų dar papildomai to, ko nori skanaus. Tai reiškia, kad pinigai vaikui iš esmės skiriami ne iš būtinumo, o savanoriškai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nepripažįsta būtinomis ieškovės lentelėje nurodytų 40 Eur išlaidų dienpinigiams.

Teismo vertinimu namuose maistui išleidžiama 400 Eur suma, įvertinus tai, kad vien maistui mokykloje išleidžiama suma per mėnesį sudaro 80 Eur, (duomenys neskelbtini) metų mergaitei suma yra ženkliai per didelė. Teismas šią sumą mažina iki 100 Eur. Ieškovė nurodė, kad su dukra nuvažiuoja ir į restoranus, pvz. McDonalds. Tačiau teismo vertinimu, ieškovės nurodomas greito maitinimo restoranas at kitas restoranas tikrai nėra vienas iš būtiniausių vaiko poreikių.

Ieškovė nurodė, kad vitaminams per mėnesį išleidžia 5 Eur, o vaistams 10 Eur. Atsakovas su šiais dydžiais nesutiko, tačiau pagrįsti kiek reikalinga vaikui vaistams, negalėjo nurodyti. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas teismas vertina, kad vaiko gydymui ir ligų profilaktikai bendrai skiriama 15 Eur suma yra protingo dydžio.

Ieškovė nurodė, kad vaiko dalis komunalinėms paslaugoms yra 80 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį, priklausomai nuo sezono už komunalines paslaugas sumoka apie 200-300 Eur. Teismas vaikui tenkančią dalį – 80 Eur pripažįsta pagrįstomis. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis mokėdavo už komunalinius mokesčius. Tačiau teismas, nustatydamas vaiko poreikių dydį, šios aplinkybės šiuo metu nevertina, kadangi būtina įvertinti kiek reikalinga vaiko poreikiams, nepriklausomai nuo to, kas iki sprendimo priėmimo dienos už tuos poreikius mokėjo.

Ieškovė į išlaidų lentelę įtraukė 14 Eur interneto paslaugas namuose. Paklausta kiek moka už bute esantį internetą per mėnesį iš viso, ieškovė nurodė, kad 14 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, teismas šias išlaidas dalina iš dviejų, ir vaiko poreikiams už interneto paslaugas pripažįsta pagrįstoms 7 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstomis pripažįsta 20 Eur išlaidas vaiko telefonui. Ginčo dėl šių išlaidų atsakovas nekėlė.

Ginčo nėra ir dėl 10 Eur per mėnesį skiriamų transportui. Ieškovė nurodė, kad šias išlaidas sudaro mėnesinis bilietas ir kartais taksi paslaugos.

Ieškovė nurodė, kad išlaidos vaiko augintinio – katino priežiūrai sudaro 20 Eur. Ieškovė nurodė, kad katino norėjo dukra, todėl išlaidos katinui turėtų būti įtrauktos į vaiko poreikių lentelę. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, katinas namuose gyvena ieškovės ir dukros bendru sutarimu, taigi katinas laikytinas šeimos augintiniu. Juo džiaugiasi ir ieškovė ir dura, todėl pareiga rūpintis augintiniu negali atitekti tik vaikui. Atsakovas prieštaravęs iškovės ir vaiko sprendimui įsigyti katinę, nereiškė. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas išlaidas katinui prižiūrėti dalina iš dviejų, vaikui tenkanti išlaidų dalis – 10 Eur.

Ieškovė prašo pripažinti pagrįstomis vaiko kirpėjo paslaugas po 20 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant įvisuotinai žinomas kainas teismas mažina šią sumą iki 15 Eur.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, bendravimo, saviraiškos pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kiekvienas vaikas turi teisę į papildomą ugdymą, kurį turi užtikrinti abu tėvai, skirdami lėšų vaiko papildomiems užsiėmimams, atsižvelgiant į tėvų galimybes ir turtinę padėtį.

Ieškovė nurodė, kad mergaitė lanko baseiną (10 Eur) ir baletą (30 Eur). Atsakovas šių išlaidų neginčijo. Pripažino, kad vaikui reikalingi šie būreliai.

Ieškovė taip pat nurodo, kad 80 Eur per mėnesį reikalinga laisvalaikiui (filmai, spektakliai, atrakcionai.). Ieškovė neįrodė, kad kiekvieną mėnesį išleidžia atrakcionams ir filmams tokią pinigų sumą. Ieškovė nurodė, kad kitos išlaidos – gimtadieniai, dovanėlės, gėlės mokytojams – 20 Eur,

Ieškovė nurodo, kad vaikui mokyklos renginiai kainuoja 15 Eur per mėnesį ir dar 10 Eur reikalinga į klasės fondą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, pirma, nurodytos išlaidos iš esmės dubliuojasi, antra – nėra pagrįstos įrodymais, kad kiekvieną mėnesį į klasės fondą renkama po 10 Eur, t. y. 120 Eur per metus ir kad 15 Eur yra skiriama renginiams mokykloje. Taip pat ieškovė neįrodė, kad neapibrėžtoms dovanėlėms, gėlėms išleidžiama 20 Eur.

Teismas daro išvadą, kad 70 Eur išlaidos laisvalaikiui, į kurį turėtų būtį įtraukiamos ir išlaidos draugų gimtadieniams, ir gėlėms mokytojoms, yra pakankamos. Tokią išvadą teismas daro į tai, kad jei vaikas laisvalaikį praleidžia draugų gimtadienyje, jam nėra būtina tuo pačiu eiti savaitgalį į teatrą ar kiną. Taip pat teismas bendrai išlaidas mokykloje – renginiai ir į klasės fondą mažina iki 10 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutinka su ieškovės nurodomomis 240 Eur patiriamomis papildomomis išlaidomis per metus vaiko gimtadieniui. Teismas atkreipia dėmesį, kad dovanos vaikui negali būti įskaičiuojamos į vaiko išlaikymą, nes teikiamos kiekvieno iš tėvų laisva valia. Taip pat kiekvienas iš tėvų pasirenka kaip su vaiku švęsti vaiko gimtadienį ar kitas šventes ir atitinkami jas finansuoja.

Ieškovė į vaiko poreikių lentelę įtraukia dukros vadovėliai, pratybos – 15 Eur, taip pat mokymosi priemonės – 15 Eur. Iš viso 360 Eur per metus. Ieškovė nepagrindė, kuo skiriasi vadovėliai, pratybos ir mokymosi priemonės, kurios bendrai sumoje reikia už 360 Eur per metus. Ieškovė nepagrindė kad tokią sumą per metus tikrai išleidžia, atsižvelgus į tai, teismas mokymuisi (duomenys neskelbtini) išlaidas (pratybos, vadovėliai, knygos, kuprinės ir kt. ) – iki 240 Eur per metus, t. y. 20 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Drabužiai 70 Eur, avalyne 30 Eur, sportinė apranga 10 Eur per metus. Iš viso 1320 Eur per metus aprangai. Teismas ją mažina ir priteisia visai aprangai (drabužiai, avalynė ir sportinė apranga) 90 Eur per mėnesį.

Ieškovė patalynė 96 Eur per metus. Ieškovė nepagrindė poreikio vaikišką patalynę įsigyti kiekvienais metais už 96 Eur. Teismo vertinimu ši suma nepagristai išaukštinta.

Patalynė nėra toks produktas, kuris optimaliai ir ekonomiškai naudojant būtų būtinas nuolat keisti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad bent jau trijų metų bėgyje būtų kiekvienais metais pirkusi patalinės už 96 Eur. Vis dėl to, teismas pripažįsta, kad patalinė vaikui reikalinga. Ieškovei neįrodžius būtinybės patalynę pirkti kiekvienais metais už 96 Eur. Įvertinus visuotinai žinomas kainas, daro išvadą, kad per metus pakanka skirti 40 Eur, kas sudarytų 3,3 Eur per mėnesį.

Ieškovė taip pat nurodo, kad išlaidos vaiko higienos prekėms 10 Eur ir 8 Eur sanitarinėms prekėms. Atsakovas nesutikimo su šiomis išlaidomis neišreiškė, teismas pagrindo abejoti jų dydžiu neturi.

Ieškovė taip pat prašo priteisti vaiko gydymo išlaidas. Nurodė, kad kiekvieną mėnesį stomatologo paslaugos kainuoja 15 Eur (dantų traukimas ir taisymas), įvairūs sveikatos sutrikimo gydymai (10 Eur per mėnesį). Ieškovė nepagrindė, kokie sveikatos sutrikimai kiekvieną mėnesį atliekami taip skubiai, kad negalima nuvykti valstybinę gydymo įstaigą. Pažymėtina, kad jau teismas pripažino 15 Eur pagrįstais vaistams ir vitaminams. Ieškovė nepagrindė, kad kiekvieną mėnesį vaikas lankosi pas stomatologą ir jam raunami ar taisomi dantys, todėl teismas išlaidas gydymui (įskaitant ir stomatologo paslaugas) mažina iki 10 Eur per mėnesį.

Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad vaikui reikalingas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 6 Eur per mėnesį, šioms išlaidoms neprieštaravo. Todėl šias išlaidas teismas įtraukia įvaiko poreikių krepšelį.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė į vaiko poreikių lentelę įtraukia dalį išlaidų skirtų automobiliui (80 Eur). Teismas su šiomis išlaidomis nesutinka. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas važinėja viešuoju transportu, kartais kai nespėja iškviečiam taksi automobilis. Teismas ieškovės prašomų pripažinti dalį išlaidų už automobilio (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį, nepripažįsta būtinais vaiko poreikiais.

Ieškovė į būtiniems vaiko poreikiams pagrįsti lentelę įtraukti 600 Eur per metus išlaidas vaiko atostogoms. Teismo vertinimu situacija kuomet kartu negyvenantis tėvas privalėtų skirti lėšų visoms kelionėms, į kurias vaikas vyksta su motina, neatitiktų protingumo kriterijų. Ieškovė pati pasirenka kur su vaiku atostogaus. Atsakovas atitinkamai turi teisę atostogauti kartu su vaiku ir tokiu atveju taip pat turėtų apmokėti kelionės išlaidas. Būtent toks pasidalinimas atitiktų tėvų lygiateisiškumo principą. Tai, kad atsakovas neatostogavo ir pasak ieškovės galimai faktiškai su vaiku neatostogaus, situacijos nekeičia. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tėvai (vaiko seneliai) turi sodybą prie ežero, sodybos turėjimo faktą ir vaikas dalį vasaros atostogų galėtų praleisti su jais. Taip at neatmetama galimybė, kad vaikas galėtų nuvykti pas tėvą atostogų į (duomenys neskelbtini). Teismo manymu prie vaiko atostogų atsakovas turėti prisidėti mokėdamas periodines išlaikymo išmokas. Teismas pripažino jau pagrįstomis ieškovės nurodomas išlaidas vaiko laisvalaikiui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1342-567/2019 taip pat pažymėjo, kad kelionių išlaidos, nesant šalių susitarimo dėl jų tenkinimo, negali būti priskiriamos ir prie būtinųjų vaiko poreikių.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad anksčiau vaikas lankė (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini), tačiau vaikas ir toliau vaikšto pas prancūzų kalbos mokytoją. Ieškovė išlaidų vaiko prancūzų kalbos pamokoms į išlaidų lentelę neįtraukė, įrodymų, nei kiek kartų per mėnesį vaikas lanko, nei kiek išleidžiama korepetitoriams nepateikė, todėl teismas dėl šių išlaidų prie išlaidų vaiko poreikiams neįtraukia. Ieškovės pateiktas kvitas, kad vaikas lankė (duomenys neskelbtini), kurioje mokslas buvo mokamas ir pateiktas kvitas už 2014 metus, nepatvirtina, kad šiandienai reikalinga prancūzų kalbos mokytoja privati ir kokio dydžio išlaidos patiriamos.

Teismas pažymi, kad atsakovas konkrečių išlaidų vaikui išlaikyti neginčijo. Nurodė nežinantis, kam reikalinga konkreti suma. Atsakovas tik teigė, kad tokios išlaidos yra neproporcingai didelės atsižvelgus tiek į jo, tiek į ieškovės gaunamas pajamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. spalio 22 d. nutartis A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Teismas pasisakė dėl kiekvienos ieškovės prašomos sumos dydžio, o visas abejones įvertino vaiko naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad vaikui išlaikyti reikalinga suma yra 604,3 Eur per mėnesį.

Atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo. Tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų, ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį patirtų išlaidų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), todėl jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Tai reiškia, kad abu tėvai vienodai privalo prisidėti prie vaiko (vaikų) išlaikymo. Kartu pažymėtina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (pvz., gali gerokai skirtis tėvų pajamos). Dėl to CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Kai pagal faktines aplinkybes tėvų abiejų tėvų galimybės teikti išlaikymą iš esmės vienodos, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios. Konkreti kiekvieno iš tėvų skirtinų vaikui išlaikyti lėšų suma priklauso nuo byloje nustatytų kiekvieno iš jų turtinių galimybių: turimo turto, gaunamų pajamų, būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovo materialinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės. Priešingai, ieškovė netgi prašė priteisti vaikui išlaikymą nekilnojamu turtu, teigdama kad reikalingą vaikui išlaikymo dydį, pasak ieškovės net 1061 Eur (1211 Eur -150 Eur), ji galės teikti viena.

Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-154/2011). Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju reiškia ir tai, kad atsakovas, palyginti su ieškove, turi netgi geresnes sąlygas teikti materialinį išlaikymą, nes su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su juo negyvenantis tėvas ir didesnes galimybės darbo atžvilgiu. Teismas taip pat įvertina tai, kad atsakovui asmenines nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), dalis automobilių stovėjimo aikštelės ir dar dalis buto (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų pareigos lygiomis dalimis išlaikyti vaiką principo Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis vaiko interesais, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo D. D. vaiko M. D. išlaikymui po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2018 m. liepos 17 d.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko M. D. atstovė D. M. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Šalys taip pat bet kada gali pačios susitarti abipusių nuolaidų būdu dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio (tame tarpe ir galimybės užtikrinti vaikams būstą).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodo, jog atsakovas vaiko išlaikymo pareigos nevykdė nuo 2013 m.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė teismui nurodė, kad prašo išlaikymo įsiskolinimo už tokį laikotarpį, kokį galima priteisti pagal įstatymus.

Pažymėtina, kad nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini), šalys gyveno kartu kaip šeima, kartu rūpinosi nepilnamete dukra. Ieškovė patvirtytino atsakovo argumentus, kad ir atsakovui išvykus į (duomenys neskelbtini), jis nupirko bilietus ieškovei su dukra atvykti į (duomenys neskelbtini), apmokėjo kelionę, pasirūpino ir jų apgyvendinimu. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė teismui, kad šalims gyvenant kartu viename bute, nors ir skirtinguose kambariuose, atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos prašymu, atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo pervesti jai į kortelę vaiko išlaikymui skirtą pinigų dalį. Ieškovės skaičiavimu nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio buvo pervesta apie 2902 Eur suma. Nesant rašytinių įrodymų, kad atsakovas teikė išlaikymą 2016 m. balandžio – liepos mėnesiais, ir remiasi atsakovo pateikta banko sąskaitos išrašu (el. byla, t. II, b. l. 91-103).

Teismas atsakovo pervestų sumų 2016 m. liepos 18 d. („skola“), 2016 m. rugpjūčio 12 d. („skola“), nelaiko vaikui teikiamu išlaikymu. 2016 m. spalio 11 d. („Skola ir išlaikymas“), kadangi nėra aišku kokia konkrečiai suma pervesta už skolą, ir neaišku už kokią skolą, teismas šias aplinkybes vertina vaiko interesais, ir daro išvadą, kad nėra aišku, kad tai pinigų suma skirta vaiko išlaikymui.

2016 m. gruodžio 2 d. pervesta 400 Eur suma, tačiau paskirtyje nurodyta jų abiejų vardai. 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovas mokėjimo paskirtyje taip pat nurodo dukrai ir ieškovei. Teismui nėra atsakovas nenurodė, kokia konkrečiai dalis skirta vaiko išlaikymui, kuri dalis ieškovei.

(duomenys neskelbtini) atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodo, kad suma skirta gimtadienio proga, ši suma nelaikytina išlaikymu.

2017 m. rugsėjo 18 d. pavedime nėra nuorodos, kad skirta dukros išlaikymui. 2017 m. lapkričio 24 d. pavedime taip pat nėra išskirta kokia suma skirta dukrai kaip išlaikymas.

2017 m. gruodžio 17 d. pavedimas skirtas dukrai ir ieškovei bendrai.

Nesant neginčytinai duomenų, iš aukščiau paminėtų pavedimų, kuri dalis buvo skirta kaip išlaikymas nepilnamečiui vaikui, visas abejones teismas vertina šiuo atveju vaiko naudai ir nepripažįsta minėtų pervestų sumų kaip skirtų vaiko išlaikymui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo pateiktų sąskaitų išrašai pateikti iš dalies lietuvių kalba, t. y. dalis mokėjimų pavedimų paskirtyje nurodyta (duomenys neskelbtini) kalba. Tačiau atsižvelgus į tai, kad šalys tarpusavyje bendrauja ir joms yra suprantama (duomenys neskelbtini) kalba, ginčo dėl ar prieštaravimų neišreiškė. Teikdamas sąskaitų išrašus iš „Swedbank“ AB atsakovas siekė pagrįsti, kad teikė dukrai išlaikymą, teismas pavedimus, kurie buvo teismui neaiškus, vertino atsakovo, įrodymą pateikusio asmens nenaudai (nors ir ne dėl nepateikto vertimo, o dėl to, kad nebuvo aiški dukros išlaikymui skirta suma), valstybinės kalbos reikalavimo trūkumo nevertintina kaip esminio, dėl kurio šie įrodymai negalėjo būti priimami ir vertinami. Nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra užfiksuotas atsakovo veiksmas, t. y. kad atsakovas, darė pavedimus D. M. Išrašų skiltys gavėjas/mokėtojas, paaiškinimai yra lietuvių kalba. Kaip minėta, gavėjas taip pat nurodytas lietuvių kalba. Tik paaiškinimuose atsakovas nurodo dalį (duomenys neskelbtini) kalba, t. y. ta kalba, kuria tarpusavyje bendravo šalys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė, kad laikotarpiu 2016 m. balandžio mėnesį – 2018 m. liepos 17 d. ieškovei dukros išlaikymui pervedė 2850 Eur.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė neįrodė, kad gyvenat jiems kartu, bute adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo.

Ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. liepos 17 d. todėl teismo vertinimu išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti priteistas už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. liepos 17 d.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 20498 Eur įsiskolinimą vaiko išlaikymui. Nurodė, kad nuo 2013 m. metų iki kreipimosi į teismą dienos (ieškinys teisme gautas 2018 m. liepos 17 d.), atsakovas prie dukros išlaikymo faktiškai neprisidėjo.

Ieškovė nepateikė teismui nepilnametės dukters poreikių lentelę 2013-2018 metais ieškovė pateikė teismui lentelę ir teismo posėdžio metu įrodinėjo dukros poreikius šiai dienai.

Teismas pažymi, kad vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat, vaikui augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. ieškovė, prašo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti nuo tos pačios, kuri reikalinga vaikui sprendimo priėmimo dieną.

Nors ieškovė neįrodinėjo, kokie vaiko poreikiai buvo nuo 2016 m. balandžio mėnesio, tačiau teismas pažymi, kad mergaitei jau buvo (duomenys neskelbtini) metai, poreikių lentelė sudaryta 2018 metais. Atsakovas atskirai neginčijo, kad jam išvykus vaiko poreikiai ženkliai skyrėsi nuo dabartinių, todėl teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo priteisto išlaikymo sumos. Teismas priteisia iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 27 mėnesius ir 16 dienų, atėmus jo pervestą išlaikymo dalį, t. y. 2755 Eur (5605 Eur-2850Eur).

Išlaikymo forma

Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006).

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Taigi išlaikymas, kurio paskirtis – tenkinti kasdienius vaiko poreikius, reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.

Pažymėtina, kad ieškovė nepagrindė, jog išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimas nekilnojamuoju turtu geriau atitiktų jos interesus, nei išlaikymas periodinėmis išmokomis iš dirbančio ir gaunančio pajamas tėvo, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, jog, priteisus išlaikymą nurodytu nekilnojamuoju turtu, vaiku tektų savininkų prievolės prižiūrėti šį turtą, mokėti mokesčius.

Ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kad, jeigu ginčo šalių dukrai išlaikymas iš tėvo būtų priteistas nurodytu nekilnojamuoju turtu, ji, augant vaikams, viena sugebėtų užtikrinti kasdienines dukters poreikių tenkinimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), todėl yra pajėgus teikti vaikui 600 Eur dydžio išlaikymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ji savo dukrai daug leidžia ir tenkina visas vaiko užgaidas, tam ji išleidžia 1200 Eur per mėnesį, kai pačios darbo užmokestis yra tik 1300 Eur. Ieškovė teismui nenurodė pagrįstų argumentų, kad atsakovas negali vaikui teikti išlaikymo periodinėmis išmokoms. Kaip pažymėjo atsakovas teismo posėdžio metu, jis ieškovės paprašytas nupirko dukrai naujausią telefono apartą, kainuojantį apie 1000 Eur. Tai patvirtina, kad atsakovas gali teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas patvirtino, kad teismo priteistą išlaikymą teiks, kadangi suprato, kad vaiko aprūpinimo daiktais ieškovė nelaiko prisidėjimu prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus žmogus, todėl nepilnametės dukters interesus geriau atitiktų išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis, nei nekilnojamojo turto dalies priteisimas jam kaip išlaikymo.

Ieškovė nurodo, kad ji kito gyvenamojo būsto neturi. Teismas pažymi, kad teismas nustatė, jog ieškovei priklauso ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko teisė į būstą nagrinėjamu atveju taip pat nebus pažeista, nes atsakovas sutinka, jog nepilnametė šalių dukra su vaiko motina gyventų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės D. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. D. (D. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos – 2018 m. liepos 17 d. – iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina, asmens kodas.

Priteisti iš atsakovo D. D. (D. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2755 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.

Nustatyti, kad atsakovas D. D. (D. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dalyvauti jos auklėjime bei ugdyme.

Nustatyti, kad ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovui D. D. (D. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad kreditoriui AB ,,Swedbank“ bankui, j. a. k. 112029651, D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal D. D. (D. D.), sudarytos 2008 m. birželio 18 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. birželio 4 d. pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas su „Swedbank“ AB) atsako solidariai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė