Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis V. M. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis R. M. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaudmenų, tai yra, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 (iki 2023 m. kovo 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) 12 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kad leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti jame nurodytus ginklus ir jiems skirtus ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jog ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas verstis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla arba leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus, name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė didelį kiekį pramoninės gamybos šaudmenų: nuo tiksliai nenustatyto laiko laikė du .17 HMR kalibro šovinius ir vieną 28 kalibro šovinį, nuo 2019 m. gruodžio 10 d. laikė keturiolika 16 kalibro šovinių, nuo 2021 m. gruodžio 2 d. laikė trisdešimt šešis 7,62x51 mm kalibro (.308 Winchester) šovinius, nuo 2021 m. gruodžio 24 d. laikė vieną šimtą šešiasdešimt 6,5x48 mm kalibro „Creedmoor“ šovinių ir šešiasdešimt keturis 12 kalibro šovinius (viso neteisėtai laikė 277 tinkamus šaudyti šovinius), kol juos 2022 m. gruodžio 1 d. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Dėl įrodymų ir jų vertinimo

Kaltinamasis R. M. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodyti šoviniai buvo rasti 2022 m. gruodžio 1 d. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu. Kratos metu rasti šoviniai buvo likę nuo anksčiau jo turėtų ginklų, kuriuos laikyti leidimus turėjo. Už tai, kad 2020 m. lapkričio 6 d. jo sūnus, jam vadovaujant medžioklei, ne jų medžioklės plotuose nušovė lapę, iš jo buvo nuspręsta konfiskuoti ginklą „TIKA T3“ ir atimti teisę medžioti. Tai buvo 2021 metų gruodžio mėnesį. Pareigūnė iš aplinkosaugos skyriaus jam paaiškino, kad paėmus iš jo medžiotojo bilietą, jis privalo turimus ginklus realizuoti arba priduoti saugojimui į Licencijavimo tarnybą. Kadangi tuo metu turėjo tris šautuvus (be konfiskuoto) ir nenorėjo jų perduoti saugojimui į Licencijavimo tarnybą, visus juos realizavo draugams, o šoviniai, skirti tiems šautuvams, liko pas jį. Šovinių kartu su ginklais nepardavė, nes planavo juos perduoti saugojimui į Licencijavimo tarnybą, o pasibaigus teisės medžioti atėmimo terminui, susigrąžinti juos. Šovinių saugojimui į Licencijavimo tarnybą neperdavė, nes laukė pranešimo apie sustabdytą leidimą. Kelis kartus (ginklų) parduotuvėse tikrino informaciją apie tai, ar sustabdytas jo leidimas turėti ginklas, tačiau jam atsakydavo, jog leidimas nesustabdytas. Jei jam būtų pranešę apie sustabdytą leidimą laikyti ginklus, būtų surinkęs tuos šovinius ir pridavęs (saugojimui). Jis, kaip medžiotojas, žinojo, kad gali laikyti tik tuos šaudmenis, kurie skirti turimiems ginklams (kuriems turi leidimus). Pripažįsta, kad visą tą laikotarpį, kuris nurodytas kaltinime, 277 šovinius laikė neteisėtai, nes tuo metu nebeturėjo ginklų, kuriems jie buvo skirti. Du .17 HMR kalibro šoviniai pas jį buvo nuo to laiko, kai prieš kokius 3-4 metus su kolega medžiodami apsikeitė ginklais. Šie šoviniai buvo rasti striukėje. Jis pats ginklo tokiems šoviniams neturėjo. Vienas 28 kalibro šaudmuo galėjo užsilikti nuo ančių medžioklės. Ginklo tokiems šaudmenims šaudyti taip pat neturėjo. 36 vnt. 7,62x51 mm kalibro (.308 Win) šaudmenys yra skirti jo turėtam graižtviniam šautuvui „Tikka T3“. Šitą šautuvą jis pardavė (duomenys neskelbtini) maždaug savaitė laiko iki to momento, kada iš jo buvo paimtas medžiotojo bilietas. 14 vnt. 16 kalibro šoviniai buvo seife. Jis prieš kokius 4-5 metus turėjo ginklą, kuriuo galėjo šaudyti tokiais šovinukais, tačiau kratos metu šį ginklą buvo pardavęs. 160 vnt. (8 dėžutės) 6,5x48 mm kalibro „Creedmoore“ šaudmenys yra skirti graižtviniam ginklui, kurį buvo perleidęs sūnui ir tokio ginklo nebeturėjo. 64 vnt. 12 kalibro šaudmenys buvo skirti šautuvui, kurį kratos metu taip pat jau buvo realizavęs. Didžioji dalis kratos metu rastų šaudmenų buvo laikomi seife. Be to, yra įsirengęs atskirą rakinamą medžioklės kambariuką, kuriame laikomi medžioklės reikmenys, apranga. Kiti asmenys į šį kambarį patekti negalėjo. Šaudmenys ir buvo rasti arba seife, arba tame kambariuke. Labai blogai vertina savo poelgį. Taip pasielgė dėl išsiblaškymo. Jokių blogų ketinimų neturėjo. Yra neįgalus. Turi sveikatos problemų – serga diabetu, jam atlikta stuburo operacija. Po visų tų įvykių sveikata dar labiau suprastėjo – ja daugiau nei puse metų lankosi pas gydytojus, kadangi labai prasti jo kraujo tyrimai, per tą laikotarpį neteko virš 40 kg. svorio. Labai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 149-151), kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Po kaltinamojo R. M. apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui ir pačiam kaltinamajam, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo R. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais, įrodymais.

Liudytoja V. M. parodė, kad su sutuoktiniu R. M. gyvena dviese gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiek ji žino, kratos metu jų namuose rasti šaudmenys priklauso sutuoktiniui, nes jis yra medžiotojas, todėl šie šaudmenys skirti jo medžiokliniams ginklams. Kratos metu rasti pinigai yra jos ir vyro (t. 1, b. l. 46-47).

Iš 2022 m. gruodžio 1 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą R. M. gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose (registruotuose V. M. vardu), esančiuose (duomenys neskelbtini), be kitų kratos protokole nurodytų daiktų, gyvenamojo namo sandėliuke ant lentynos buvo rasti ir paimti 7 šoviniai „Mopma“, 8 palaidi šoviniai, kartoninė dėžutė su šoviniais 5,56x45 mm kalibro „Blank“ (50 šovinių), 12 šovinių 12 kalibro, 1 šovinys 28 kalibro, dėžutė su penkiais .308 kalibro šoviniais, taip pat tamsiai žalios spalvos maišelis, kuriame yra 15 šovinių. Visi šoviniai suskaičiuoti ir supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame sandėliuke ant vinies kabančios žalios striukės kišenėje rasti du .308 kalibro šoviniai, ant grindų buvusioje degtinės „Absolut vodka“ dėžutėje rasti devyni 12 kalibro šoviniai ir vienas 16 kalibro šovinys. Taip pat ant grindų rastas ir paimtas vienas 12 kalibro šovinys. Šie šoviniai supakuoti į pakuotę Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo antrame aukšte esančiame kambaryje rasti du seifai. Atrakinus pilkos spalvos seifą, jame rastos 5 dėžutės su 90 vnt. 223 kalibro šovinių, 17 vnt. .308 kalibro šovinių, taip pat vienas 16 kalibro šovinys. Smėlio spalvos seife rasti ir paimti aštuoni .308 kalibro šoviniai, du .223 kalibro šoviniai, vienas šovinys, 8 dėžutės po 20 vnt. šovinių, 2 diržai su 53 šoviniais, kurie supakuoti į pakuotę Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kambaryje komodoje rasti ir paimti dešimt šovinių, kurie supakuoti į pakuotę Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60-70).

Iš specialisto išvados matyti, kad: 1) 160 šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 6,5x48 mm kalibro, tinkami šaudymui, „Creedmoor“ šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams B kategorijų medžiokliniams šaunamiesiems ginklams; 2) 36 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62x51 mm kalibro (.308 Winchester), tinkami šaudymui šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams šautuvams; 3) 100 šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, .223 Remington kalibro, tinkami šaudymui šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams šaunamiesiems ginklams tokiems kaip: AR-15, M-16, Remington mod. 760 ir kiti.; 4) 1 šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, šaudymui netinkamas, sportinis-medžioklinis šovinys, kuris skirtas įvairiems graižtviniams B kategorijos šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams; 5) 14 šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B kategorijos lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams; 6) 2 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo, .17 HMR kalibro, tinkami šaudymui šoviniai, kurie skirti graižtviniams šautuvams; 7) 9 imitaciniai šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62x51 mm (.380) kalibro, tinkami šaudymui šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šautuvams; 8) 64 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems 12 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams; 9) 1 šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 28 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamas šaudymui medžioklinis šovinys, kuris skirtas įvairiems 28 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams; 10) 65 imitaciniai šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 5,56x45 mm (.223 Remington) kalibro, tinkami šaudymui šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šautuvams, automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiams; 11) 1 šovinys yra pramoninės gamybos, 7,62x51 mm kalibro (.308 Winchester), centrinio skėlimo šovinio sudėtinės dalys ir todėl prie šaudmenų nepriskiriamas (t. 2, b. l. 8-36).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko E. S. 2023 m. sausio 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad R. M. 2022 m. gruodžio 1 d. turėjo savo vardu registruotą graižtvinį šautuvą „TIKKA T3x“, Nr. (duomenys neskelbtini), kalibras 5,6 mm, šovinio tipas .223 Remington. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įgyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešioti bei laikyti (t. 3, b. l. 4).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2023 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo, ginklų (ir leidimų jais disponuoti) registro išrašo bei ginklų kortelių matyti, kad R. M. vardu buvo registruoti šie šaunamieji ginklai: 1) „TOZ-34ER“, 12x70/12x70 kalibro, – laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2009 m. liepos 27 d.; 2) „PROJET“, 12x70/12x70 kalibro, – laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. vasario 28 d.; 3) „BM“, 16x70/16x70 kalibro, – laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d.; 4) „TOZ-78-17“, 22LR kalibro, – laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2012 m. kovo 7 d.; 5) „TIKKA T3“, 308 Winchester kalibro, – laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.; 6) „PARKER HALE SAFARI“, 30-06 Spg. kalibro, – laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2012 m. vasario 2 d.; 7) „CZ-527“, 223 Remington kalibro, – laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2020 m. balandžio 28 d.; 8) „IZH-27E“, 12x70/12x70 kalibro, – laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d.; 9) „IZH-54“, 12x70/12x70 kalibro, – laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d.; 10) „TIKKA T3x“, 6,5 „Creedmoor“ kalibro, – laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d.; 11) „TIKKA T3x“, 223 Rem. kalibro, – laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2023 m. sausio 26 d.; 12) „IZH-54“, 12x70/12x70 kalibro, – laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 15 d. 2022 m. gruodžio 1 d. (kratos pas R. M. atlikimo momentu) R. M. vardu buvo registruotas ginklas „TIKKA T3x“, 223 Remington kalibro. R. M. nėra turėjęs ginklų, skirtų šaudyti 28 kalibro centrinio skėlimo ir .17 HMR kalibro šoviniais (t. 3, b. l. 12, 39-56).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjo R. M. 2023 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šiai tyrėjai kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos viršininku V. K., kuris atliko kratos metu iš R. M. paimtų šovinių tyrimą ir pateikė specialisto išvadą, išanalizavus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus pateiktus atsakymus dėl R. M. turėtų ginklų (leidimų turėti ginklus), nustatyta, kad R. M. 2022 m. gruodžio 1 d. (kratos jo namuose atlikimo momentu): 1) negalėjo laikyti 28 kalibro ir .17 HMR kalibro šovinių, kadangi tokių ginklų ir leidimo laikyti tokiems ginklams bei šoviniams niekada neturėjo; 2) galėjo laikyti 100 šovinių .223 Remington kalibro ir 65 imitacinius šovinius .223 Remington kalibro, nes turėjo leidimą tokio kalibro ginklui ir šaudmenims laikyti; 3) negalėjo laikyti visų kitų specialisto išvadoje nurodytų tinkamų šaudyti šovinių (160 šovinių 6,5x48 mm kalibro „Creedmoor“, 36 šovinių 7,62x51 mm kalibro (.308 Winchester), 14 šovinių 16 kalibro, 64 šovinių 12 kalibro), nes tuo metu leidimo laikyti tokio kalibro ginklus ir šaudmenis nebeturėjo, anksčiau turėti ginklai buvo parduoti) (t. 3, b. l. 16-18).

Iš pažymų iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos matyti, kad R. M. 2022 m. gruodžio 1 d. pas jį atliktos kratos metu turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius šautuvus) (leidimas galioja nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2025 m. birželio 11 d.) (t. 3, b. l. 34-35).

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamojo R. M. visišku savo kaltės prisipažinimu bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis R. M. neteisėtai disponavo (laikė) kaltinamajame akte nurodytais šoviniais. Kadangi kaltinamojo R. M. parodymus patvirtina kiti anksčiau nurodyti duomenys, teismas neturi jokio pagrindo šiais parodymais abejoti. Todėl teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų.

III. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 253 straipsnio 2 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas laikomas neteisėtu, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar licencijos, arba kai tai susiję su ginklais ar medžiagomis, kurių civilinė apyvarta yra visiška uždrausta. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų, kuris turi būti įrodytas. Pagal suformuotą teismų praktiką šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 253 straipsnį labai svarbu tinkamai nustatyti šio straipsnio vertinamuosius požymius.

Kaltinamasis R. M., neturėdamas leidimo, name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikė 277 pramoninės gamybos šaudmenis (tinkamus šaudyti šovinius) – du .17 HMR kalibro šovinius, vieną 28 kalibro šovinį, trisdešimt šešis 7,62x51 mm kalibro (.308 Winchester) šovinius, keturiolika 16 kalibro šovinių, vieną šimtą šešiasdešimt 6,5x48 mm kalibro „Creedmoor“ šovinių, šešiasdešimt keturis 12 kalibro šovinius, kol juos 2022 m. gruodžio 1 d. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnį kaip neteisėtas disponavimas šaudmenimis. Nors kaltinamasis R. M. 2022 m. gruodžio 1 d. pas jį atliktos kratos metu turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius šautuvus) (leidimas galioja nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2025 m. birželio 11 d.) (t. 3, b. l. 34-35), tačiau tuo momentu neturėjo leidimo (teisės) laikyti kaltinime nurodytų šovinių, kadangi 28 kalibro bei .17 HMR kalibro ginklo ir leidimo tokiems ginklams bei šoviniams niekada neturėjo, o 7,62x51 mm kalibro (.308 Winchester), 16 kalibro, 6,5x48 mm kalibro „Creedmoor“ bei 12 kalibro ginklų nebeturėjo (buvo juo pardavęs). Laikydamas kaltinime nurodytus šovinius (nors ginklų jiems nebeturėjo) R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (iki 2023 m. kovo 31 d. galiojusi redakcija) 12 straipsnio 5 dalies (leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti jame nurodytus ginklus ir jiems skirtus ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis) ir 32 straipsnio 1 dalies (ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas verstis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla arba leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus) reikalavimus. Be to, minėto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas šiame leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešiotis ar laikyti. Kadangi 2022 m. gruodžio 1 d. (kratos atlikimo dieną) R. M. vardu buvo registruotas vienintelis ginklas – „TIKKA T3x“, .223 Remington kalibro (t. 3, b. l. 12, 39), jis turėjo teisę laikyti tik šiam ginklui skirtus šaudmenis, tai yra .223 Remington kalibro šovinius, kurie ir buvo grąžinti kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 44-47). Kitų kratos metu rastų tinkamų šaudyti šovinių (kurie nurodyti kaltinime) kratos atlikimo momentu kaltinamasis R. M. teisės laikyti neturėjo, nes arba aplamai nėra turėjęs tokio kalibro ginklų (.17 HMR kalibro ir 28 kalibro), arba 2022 m. gruodžio 1 d. jau buvo pardavęs tokio kalibro ginklus (7,62x51 mm kalibro (.308 Winchester), 16 kalibro, 6,5x48 mm kalibro „Creedmoor“ bei 12 kalibro). Akivaizdu, kad parduodamas ginklus R. M. kartu su jais naujiesiems šių ginklų savininkams turėjo perleisti (parduoti, padovanoti) ir tik tiems ginklams skirtus šaudmenis, arba šiuos šaudmenis privalėjo perduoti saugojimui policijos įstaigai, arba juos turėjo iki ginklų perleidimo sunaudoti (iššaudyti).

BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja (o šiuo metu dar ir siunčia ar panaudoja) šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti. Kiti subjektyviosios pusės požymiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant ir skiriant bausmę. Kaltinamasis R. M. suvokė, kad neteisėtai (neturėdamas leidimo) disponuoja (laiko) kaltinime nurodytais šaudmenimis (šaudymui tinkamais šoviniais), ir norėjo jais disponuoti (laikyti), tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Akivaizdu, kad R. M., nuo 2005 metų būdamas medžiotoju (t. 4, b. l. 113) ir nuo 2005 m. birželio 30 d. turėdamas teisę disponuoti ginklais bei šaudmenimis, puikiai žinojo teisės aktų, nustatančių disponavimo ginklais ir šaudmenimis tvarką, reikalavimus, tame tarpe ir tai, kad netekus leidimo laikyti ar nešiotis ginklo (ginklą perleidus, netenkama ir teisės (leidimo) laikyti šį ginklą), jis netenka ir teisės laikyti tam ginklui skirtų šaudmenų. Tai teisme pripažino ir pats kaltinamasis.

Kaltinime nurodytus šovinius R. M. neteisėtai (neturėdamas leidimo) laikė tokiais laikotarpiais: 1) du šovinius .17 HMR kalibro ir vieną šovinį 28 kalibro – nuo jų įsigijimo momento (šių šovinių įsigijimo aplinkybės tiksliai nebuvo nustatytos), nes, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis tokio kalibro ginklų ir leidimo tokiems ginklams bei šoviniams niekada neturėjo; 2) keturiolika 16 kalibro šovinių – nuo 2019 m. gruodžio 10 d., nes 2019 m. gruodžio 9 d. buvo parduotas vienintelis kaltinamojo turėtas 16 kalibro ginklas „BM“ (t. 3, b. l. 12, 39, 48); 3) trisdešimt šešis 7,62x51 mm kalibro (.308 Winchester) šovinius nuo 2021 m. gruodžio 2 d., nes 2021 m. gruodžio 1 d. buvo parduotas vienintelis kaltinamojo turėtas .308 Winchester kalibro ginklas „TIKKA T3“ (t. 3, b. l. 12, 39, 43); 4) vieną šimtą šešiasdešimt 6,5x48 mm kalibro „Creedmoor“ šovinių – nuo 2021 m. gruodžio 24 d., nes 2021 m. gruodžio 23 d. buvo parduotas vienintelis kaltinamojo turėtas 6,5x48 mm kalibro „Creedmoor“ kalibro ginklas „TIKKA T3x“ (t. 3, b. l. 12, 39, 54); 5) šešiasdešimt keturis 12 kalibro šovinius – nuo 2021 m. gruodžio 24 d., nes 2021 m. gruodžio 23 d. buvo parduoti abu kaltinamojo turėti 12 kalibro ginklai „IZH-27E“ (12x70/12x70 kalibro) ir „IZH-54“ (12x70/12x70 kalibro) (t. 3, b. l. 12, 39, 54).

Tikslintinas kaltinime R. M. nurodytas trisdešimt šešių 7,62x51 mm kalibro (.308 Winchester) šovinių (skirtų .308 Winchester kalibro ginklui „TIKKA T3“) ir keturiolikos 16 kalibro šovinių (skirtų 16 kalibro ginklui „BM“) neteisėto disponavimo (laikymo) pradžios laikas, nurodant, kad: 1) trisdešimt šešis 7,62x51 mm kalibro (.308 Winchester) šovinius kaltinamasis neteisėtai laikė nuo 2021 m. gruodžio 2 d. (o ne nuo 2011 m. gruodžio 2 d., kaip nurodyta kaltinime), nes iš ginklų (ir leidimų jais disponuoti) registro išrašo matyti, kad leidimą laikyti ginklą „TIKKA T3“, 308 Winchester kalibro (kuriam ir buvo skirti 7,62x51 mm kalibro (.308 Winchester) šoviniai) R. M. turėjo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. (t. 3, b. l. 40); 2) keturiolika 16 kalibro šovinių kaltinamasis neteisėtai laikė nuo 2019 m. gruodžio 10 d. (o ne nuo 2019 m. gruodžio 20 d., kaip nurodyta kaltinime), nes iš ginklų (ir leidimų jais disponuoti) registro išrašo matyti, kad leidimą laikyti ginklą „BM“, 16x70/16x70 kalibro (kuriam ir buvo skirti 16 kalibro šoviniai) R. M. turėjo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. (t. 3, b. l. 39-40). Toks kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas (net apie tai nustatyta tvarka neinformavus proceso dalyvių), kadangi jos nekeičiamos iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis), nes esminė kaltinime nurodyta aplinkybė yra šios trunkamosios veikos pabaiga, kuri turi įtakos veikos kvalifikavimui ir senaties eigos skaičiavimui, be to, kaltinamojo gynyba dėl šių faktinių aplinkybių patikslinimo nesikeistų. Laikytina, kad kaltinime R. M. nurodant šių dviejų rūšių šaudmenų neteisėto laikymo pradžios laiką buvo padaryta techninė klaida (kaip, beje, ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2023 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 12) bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjo R. M. 2023 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 16-18)), nes suklysta nurodant tik po vieną iš minėtų datų skaičių (vietoje 2021 metų nurodyta 2011 metai; vietoje 2019 m. gruodžio 9 d. nurodyta 2019 m. gruodžio 19 d.).

Kaltinamojo R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai (neturėdamas leidimo) disponavo (laikė) didelį kiekį šaudmenų – viso 277 vienetus tinkamų šaudyti šovinių (du .17 HMR kalibro šovinius, vieną 28 kalibro šovinį, trisdešimt šešis 7,62x51 mm kalibro (.308 Winchester) šovinius, keturiolika 16 kalibro šovinių, vieną šimtą šešiasdešimt 6,5x48 mm kalibro „Creedmoor“ šovinių ir šešiasdešimt keturis 12 kalibro šovinius). Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, atribojama remiantis vertinamuoju didelio šaudmenų kiekio požymiu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekių, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-207-626/2021, 1A-279-626/2021, 1A-122-870/2023).

Teismas, konstatuodamas, kad R. M. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaudmenų, atsižvelgia į tai, kad, visų pirma, kaltinamasis laikė net 277 įvairaus kalibro tinkamus šaudyti šovinius. Teismų praktikoje didelio šaudmenų kiekio požymis nustatomas ir kaltininkams neteisėtai disponuojant gerokai mažesniu šaudmenų kiekiu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-207-626/2021, 1A-279-626/2021, 1A-122-870/2023). Antra, visi kaltinamojo R. M. neteisėtai laikyti šoviniai skirti įvairiems B kategorijos graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tai yra vieniems iš pačių pavojingiausių ginklų (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 4 straipsnis). Trečia, R. M. dalį kaltinime nurodytų šovinių laikė lengvai prieinamoje vietoje – sandėliuke (ant lentynos, alkoholinio gėrimo dėžutėje ir striukėje), o taip pat gyvenamajame name komodos stalčiuje. Ketvirta, R. M. anksčiau jau buvo įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) (t. 3, b. l. 21-23). Nors į šią aplinkybę neatsižvelgtina skiriant bausmę (nes ji nesukelia tokių pasekmių, kaip teistumas (BK 97 straipsnio 1 dalis)), tačiau, teismo įsitikinimu, rodo veikos pavojingumą. Taigi, kaltinamasis R. M., neteisėtai laikydamas 277 įvairaus kalibro tinkamus šaudyti šovinius, skirtus įvairiems B kategorijos graižtviniams šaunamiesiems ginklams, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Akivaizdu ir tai, kad laikydamas tokį kiekį (277 vienetus) skirtingų kalibrų šovinių kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai laiko didelį kiekį šaudmenų.

Pagal šiuo metu (nuo 2023 m. birželio 1 d.) galiojančią BK 253 straipsnio 2 dalies redakciją, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Kadangi naujojoje šio straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas papildomas alternatyvus veiksmas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, – siuntimas, o BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija nesikeitė, laikytina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 253 straipsnio 2 dalies redakcija sunkina kaltinamojo R. M. teisinę padėtį ir neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Todėl kaltinamojo R. M. veika kvalifikuotina pagal veikos metu galiojusią BK 253 straipsnio 2 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

IV. Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje (tiek veikos padarymo metu galiojusi 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, tiek šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija) nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki aštuonerių metų be jokių kitų alternatyvių bausmių.

Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti kaltinamajam R. M. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų sąlygų (kaltinamasis savo noru nepranešė apie jo įvykdytą nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms, be to, yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (apie ją teismas pasisakys žemiau)). Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Turi būti atkreipiamas dėmesys ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Kaltinamasis R. M. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 99-101, 105-109, 149-151), tiek duodamas parodymus bylą nagrinėjant teisme visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. M. anksčiau neteistas, tačiau Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) (t. 3, b. l. 21-23), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 25-31), dirba V. M. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriumi (t. 3, b. l. 32), yra neįgalus (darbingumo lygis 50 procentų) (t. 4, b. l. 154), vedęs. R. M. padarė vieną tyčinį (veikė tiesiogine tyčia) baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vertinant BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgtina ir į tai, kad veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius šautuvus), šią teisę turi ir šiuo metu (t. 3, b. l. 34-35), anksčiau yra turėjęs leidimą laikyti 274 iš 277 kaltinime nurodytų šovinių (kol nepardavė ginklų, kuriems šie šaudmenys buvo skirti), be to, didesnę dalį iš kaltinime nurodytų šovinių jis laikė seifuose (t. 1, b. l. 60-70), tai yra pašaliniams lengvai nepasiekiamoje vietoje, o šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo R. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. O tai (kaip jau buvo minėta) yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti.

Visuma anksčiau nurodytų aplinkybių (padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo R. M. asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas) leidžia konstatuoti, jog BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas ketveriems metams) nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Nors įstatymas numato galimybę iš dalies atidėti už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės (jei ji neviršija penkerių metų) vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), tačiau, teismo įsitikinimu, net ir paskyrus kaltinamajam R. M. už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, minimalią sankcijoje numatytą 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir iš dalies atidėjus jos vykdymą (kaip tai numato BK 75 straipsnio 3 dalis), tai prieštarautų teisingumo principui, kadangi kaltinamasis privalėtų įkalinimo įstaigoje atlikti bent 6 mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tai, atsižvelgus į kaltinamojo amžių (56 metai), jo neįgalumą, sveiktos būklę, būtų aiškiai neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kaltinamajam R. M. už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu šio straipsnio sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai yra bauda (BK 47 straipsnis). Kaltinamajam skirtina minimali įstatymo už sunkų nusikaltimą numatyta 150 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), nes jis yra neįgalus, turi sveikatos problemų, be to, dėl teistumo gali prarasti kontrolieriaus (apsauginio) darbą (paties kaltinamojo parodymai). Teismo įsitikinimu, tokia bausmė kaltinamajam R. M. atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir bus teisingiausia, kadangi jis šiuo metu dirba, gauna kitų pajamų (t. 3, b. l. 173-177) ir išmokų (t. 4, b. l. 119-137), turi santaupų (t. 1, b. l. 60-70; t. 2, b. l. 63-67).

Pažymėtina ir tai, kaltinamajam R. M. paskyrus švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, nebus nukrypta ir nuo formuojamos teismų praktikos tokio paties pobūdžio bylose. Paskutinių dviejų metų Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų įsiteisėjusių nuosprendžių, priimtų baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymą, analizė leidžia konstatuoti, kad teismai beveik visais atvejais, kai asmuo jiems inkriminuotą nusikaltimą padarė pirmą kartą, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltininkams skyrė švelnesnes bausmes, nei numatyta BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-349-1020/2021; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-25-634/2022, 1-117-348/2022, 1-419-876/2022, 1-144-737/2023; Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-49-300/2022, 1-95-300/2012; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-227-576/2022 ir kitos).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis R. M. prisipažino esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. M. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. 15.27 val. iki 2022 m. gruodžio 2 d. 13.20 val. (t. 4, b. l. 87-89, 91), tai yra viena para, kas prilyginama 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis). Kaltinamasis R. M. likusią jam paskirtos baudos dalį įpareigotinas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalis). R. M. pasirašytinai įspėtinas, kad jam nustatytu laiku nesumokėjus ar nepervedus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 4 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki jo įsiteisėjimo R. M. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 163-164).

V. Dėl daiktų likimo ir turto konfiskavimo

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Kaltinamasis R. M. neteisėtai disponavo šaudmenimis – 277 įvairaus kalibro tinkamais šaudymui šoviniais, kurie iš kaltinamojo buvo paimti 2022 m. gruodžio 1 d. atliktos kratos metu (t. 1, b. l. 60-70). Dalis šių šovinių buvo sunaudoti tyrimo metu (t. 2, b. l. 8-34), o likę po tyrimo 170 šovinių, saugomų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 41), laikytini kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemone, jie yra pramoninės gamybos, turi ekonominę vertę ir gali būti nustatyta tvarka realizuojami, todėl konfiskuotini (BK 72 straipsnio 1-3 dalys), ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Prie bylos esanti 1 skaitmeninė laikmena (DVD) su joje įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos.

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo R. M., kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) nubausti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, taip yra 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 100 (vieno šimto) MGL, taip yra 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gruodžio 1 d. 15.27 val. iki 2022 m. gruodžio 2 d. 13.20 val. (tai yra 1 (vieną) parą), kas prilyginama 2 (dviejų) MGL (tai yra 100 Eur (vieno šimto eurų)) dydžio baudai.

R. M. įpareigoti likusią baudos dalį – 4900 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus eurų), sumokėti per 3 (trejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. M., kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801, mokėjimo paskirtį – bauda, o taip pat asmens, kuriam buvo paskirta bauda, vardą, pavardę, asmens kodą).

R. M. pasirašytinai įspėti, kad jam nustatytu laiku nesumokėjus ar nepervedus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. M. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis konfiskuoti 170 (vieną šimtą septyniasdešimt) šovinių, saugomų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini)), ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, juos perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Prie bylos esančią 1 skaitmeninę laikmeną (DVD) su joje įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.