- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- e2-1324-909/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18659-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nuostolių valdymas“
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
- Advokatai
- Egidijus Balčiūnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nuostolių valdymas“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nuostolių valdymas“ ir V. M. pareikštu ieškiniu (CBP-18625) prašė iš atsakovo priteisti 70,08 Eur žalos atlyginimą (draudimo išmoką), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. sausio 12 d. eismo įvykio metu, Vilniuje, sugadintas V. M. automobilis Nissan Quashqai, v/n (duomenys neskelbtini) nes į automobilio galinę dalį atsitrenkė kita transporto priemonė. Transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ). Eismo įvykio dalyviai užpildė Eismo įvykio deklaraciją, kurioje sutarę ir be ginčų nurodė, jog eismo įvykio kaltininkas yra atsitrenkusios į Nissan Quashqai, v/n (duomenys neskelbtini) automobilį transporto priemonės valdytojas. Paaiškino, kad po eismo įvykio V. M. pranešė atsakovui apie įvykusį eismo įvykį ir informavo, kad ketina automobilį remontuoti ir šio remonto faktines išlaidas pateiks atsakovui atlyginti. V. M. kreipėsi į pasirinktą remonto įmonę UAB „Nuostolių valdymas“ dėl automobilio Nissan Quashqai atstatomojo remonto. Vėliau pateikė atsakovui prašymą, kuriuo prašė atsakovo jam priklausančią draudimo išmoką išmokėti, automobilio Nissan Quashqai remontą atlikusiai įmonei. Ieškovas pateikė suderinimui atsakovui 2022 m. vasario 7 d. automobilio Nissan Quashqai remonto sąmatą Nr. 25909, pagal kurią faktiškas automobilio remonto kaina yra 546,71 Eur. Sąmatoje nurodė vienos valandos mechaninių darbų įkainį 30 Eur, vienos valandos dažymo įkainį 30 Eur, o AZT medžiagų koeficientas 90 proc. (30/30/90). Atsakovas 2022 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku atsisakė derinti ieškovo pateiktą sąmatą. Ieškovas atsakovui pateikė 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą NAV 040110, kurią prašė atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą – 546,70 Eur nuostolį. Atsakovas mokėjimo pavedimu ieškovui sumokėjo 476,63 Eur sumą. Vėliau atsakovas 2022 m. birželio 30 d. raštu sumažino draudimo išmoką, t. y. 70 Eur už automobilio Nissan Quashqai atstatomąjį remontą dėl automobilio remonto valandinio įkainio.
3. Nurodė, kad žalos nagrinėjimo metu, ieškovas į jo papildomus užklausimus, 2022 m. birželio 21 d. gavo atsakovo eksperto D. M. elektroninį laišką, kuriuo nurodė neteiksiantis informacijos dėl šios konfidencialumo. Ieškovo atstovas 2022 m. liepos 19 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria prašė vadovaujantis TPVCAPDĮ ir kitais įstatymais išmokėti papildomai 70,08 Eur nuostolių (draudimo išmokos). Prie pretenzijos atsakovui pateikė 2022 m. sausio 2 d. iš Lietuvos vertintojų rūmų gautus dokumentus „Dėl Lietuvos remonto įmonių vidutinių valandinių įkainių bei dažymo medžiagų koeficientų“. Atsakydamas į ieškovo pretenziją, atsakovas teikė 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. RESP-2022-279 „Dėl atsakymo į pretenziją byloje Nr. ITCA/22/000653“, kuriame atsakovas nurodė, jog nekeis savo sprendimo. Ieškovas teigė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl visiško nuostolių atlyginimo nukentėjusiam asmeniui po eismo įvykio, nes atsakovas nepagrįstai sumažino automobilio Nissan Quashqai remonto mechaninių darbų įkainį, dažymo darbų įkainį bei AZT medžiagų koeficientą ir todėl nepagrįstai sumažino draudimo išmoką.
Atsiliepimas
4. Atsakovas teikė atsiliepimą (DOK-157567), kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovas administravo bylą dėl 2022 m. sausio 12 d. eismo įvykio metu apgadinto automobilio Nissan Quashqai, v/n (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimo pagal sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Nurodė, kad UAB „Nuostolių valdymas“, neturėdamas draudiko patvirtinimo dėl sąmatos, atliko automobilio Nissan Quashqai remontą ir suderintos sąmatos, pateikdamas atsakovui sąskaitą faktūrą NAV040110 sumai 546,71 Eur ir sąskaitą NAV040111 sumai 75 Eur už pakaitinio automobilio nuomą. Papildomai teikė V. M. prašymus – draudimo išmokas už remontą ir pakaitinio automobilio nuomą pervesti į serviso sąskaitą. Atsakovas atkreipė dėmesį į Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) punktus, t. y. 42.2.3, 43, 44, 45. Atsakovo teigimu, ieškovo nurodytas UAB „Autadex Baltics“ įvertinimas ir taikytas įkainis 32,31/32,67/89, kuriuo ieškovas remiasi, nėra teisiškai pagrįstas, nes UAB „Autadex Baltics“ atlieka analizę tik tų įmonių, kurios naudojasi „Autadex Baltics“ sistemomis, todėl tai negali būti vertinama visų remonto įmonių vidutiniu darbų įkainiu. Atsakovas, gavęs sąskaitas faktūras už atliktus darbus, perskaičiavo remonto sąmatą vadovaudamasis vidutiniais darbų įkainiais 25/25/80 ir atliko draudimo išmokos mokėjimą pagal pateiktą V. M. prašymą mokėti tiesiogiai servisui, sumažindamas mokėjimą 70,08 Eur suma dėl atlikto perskaičiavimo. Atkreipė dėmesį, kad įkainiai 25/25/80 nėra draudimo bendrovės išgalvoti, o išvestas vidurkis apklausus autoservisus, iš kurių dalis turi sutartis su draudimo bendrove, o dalis – neturi. Ieškovo pateiktas UAB „Autadex Baltics“ įkainių vidurkis, atsakovo nuomone, nėra nieko pranašesnis už atsakovo turimus įkainius. Atsakovas pridūrė, kad draudimo bendrovės neretai sudaro sutartis dėl remonto įkainių su konkrečiomis remonto įmonėmis, sutartimi suderindamos remonto įkainius bei tokiu būdu įtraukiant remonto įmones į draudimo bendrovės rekomenduojamų remonto įmonių sąrašą. Draudimo bendrovės klientui atliekant remonto darbus viename iš rekomenduojamų remonto įkainių, netaikoma pareiga suderinti remonto įkainius (darbų ir dalių sąmatą) su draudimo kompanija, šiuo atveju atsakovu. UAB „Nuostolių valdymas“ ir atsakovas nėra sudaryti sutarties dėl transporto priemonių remonto.
5. Taipogi atsakovas pasisakė dėl ieškovo tinkamumo nagrinėjamojoje byloje. Nurodė, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas vien jau dėl tos priežasties, kad UAB „Nuostolių valdymas“ neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovą. Nesant jokių sutartinių santykių, atsakovo atsakomybė galėtų kilti tik pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles. Atsakovas ieškovo UAB „Nuostolių valdymas“ atžvilgiu neturi pareigų, kadangi TPVCAPDĮ draudimo bendrovei sukuria pareigas tik prieš eismo įvykio metu nukentėjusįjį trečiąjį asmenį. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas neprašė ieškovo atlikti remonto darbus, nežadėjo apmokėti pagal jo taikomus įkainius ir neatliko kitų veiksmų, kurie bent iš tolo galėtų būti prilyginami neteisėtiems veiksmams. Dėl serviso nustatomų įkainių, atsakovas nurodė Taisyklių 43 p., 42.2.3 p., paaiškindamas, jog nuostata neįpareigoja draudimo bendrovės sutikti su serviso nustatytais įkainiais, ar argumentuoti, kodėl draudimo bendrovė laiko, kad serviso taikomi įkainiai yra per dideli. Taipogi pridūrė, kad jokia teisės norma neįgalina ieškovo ginčyti atsakovo įkainių pagrįstumą kaip tokį, ir reikalauti skirtumo tarp ieškovo ir draudimo bendrovės taikomų įkainių už konkrečius remonto darbus, kaip ir draudimo bendrovės atsisakymas taikyti serviso įkainius ar tariamus remonto darbų įkainių vidurkius negali būti draudimo bendrovės civilinės atsakomybės atsiradimo priežastimi prieš remonto įmonę. Atkreipė dėmesį, kad remonto įkainiai nėra reguliuojami įstatymu ar priverstinai nustatomi pagal konkrečią formulę. Mano, jog šiuo ieškiniu ieškovas iš principo bando priversti atsakovą pirkti laisvos rinkos ekonomikoje teikiamas paslaugas pagal būtent jam priimtinus vidutinius įkainius.
Šalies argumentai
6. Ieškovas dubliku (DOK-166923) prašė du ieškovus pakeisti į vieną – UAB „Nuostolių valdymas“, taip pat V. M. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, priteisti iš atsakovo ieškiniu prašomas sumas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsikirsdamas į atsakovo argumentus dėl serviso kainų, sąmatos, paaiškino, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjęs V. M. pasinaudojo TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje suteikta jam teise pasirinkti turtą remontuojančią įmonę, tačiau šia nukentėjusio asmens įstatyminę teisę atsakovas riboja ir visiškai nepagrįstai, nustatinėja mažesnę nei vidutinę trečiojo asmens automobilio remonto kainas nepagrįstai atsisakydamas šias kainas suderinti, kas anot ieškovo, prieštarauja Taisyklių 15 p. Teigė, jog atsakovas klaidingai atsiliepime nurodė, kad ieškovas nederino remonto įkainių. Elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo rodo, kad ieškovas teikė automobilio remonto sąmatą bei savo remonto įkainius, tačiau atsakovas be pagrindimo ir įrodymų juos mažino iki rinkoje nesančių remonto įkainių, kuriuo vienvaldžiai atsakovas nustatinėjo pats. Ieškovo manymu, atsakovo minėtą trečiojo asmens įstatyminę teisę, įtvirtintą TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje, mėgina paversti pareiga, remdamasis poįstatyminio akto normomis, t. y. Taisyklių 43 p., jog remonto sąmata pasirinkus servisą turi būti iš anksto suderinta su atsakingu draudiku ar biuru. Ieškovo teigimu, ši norma riboja ieškovo teisę pasirinkti remonto įmonę, nes kaip įvyko šiuo atveju, atsakovas (draudimo įmonė) atsisakė suderinti nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktos remonto įmonės (ieškovo) sąmatoje numatytus remonto ir dažymo darbų įkainius, visiškai be jokio pagrindo ir be jokių įrodymų. Ieškovas pridūrė, kad atsakovas atsiliepime nesąžiningai nurodė, jog turima atsisakyti remontuoti transporto priemonę be išankstinio remonto išlaidų suderinimo ar išankstinio apmokėjimo, arba paprašyti primokėti trūkstamą skirtumą. Pažymėjo, kad netiesa, jog ieškovas nederino su atsakovu automobilio remonto sąmatos, kadangi sąmata buvo pateikta derinimui, bet atsakovas atsisakė derinti remonto įkainius, pats nustatydamas įkainius, kurie visiškai neprotingi ir deklaratyvūs.
7. Dėl žalos dydžio nustatymo ieškovas akcentavo, kad atsakovas nepagrindė „laisvos rinkos ekonomikoje teikiamas paslaugų“ vidutinių remonto darbų įkainių, kurie, jo manymu, yra 25/25/80. Ieškovo manymu, šis pagrindė savo darbų įkainius (30/30/90), kurie yra mažesni nei rinkoje esantys vidutiniai lengvųjų automobilių remonto įkainiai Vilniaus regione (32,31/32,67/89). Šie vidutiniai lengvųjų automobilių remonto įkainiai išvesti iš 8 226 Vilniaus regione veikiančių remonto įmonių atliktų remontų sandorių, bei yra pakankamai objektyvūs duomenys, todėl darytina vienintelė išvada, kad tai yra vidutiniai remonto darbų įkainiai, kuriuos ieškovui pateikė „Lietuvos vertintojų rūmai“. Atitinkamai ieškovas pabrėžė Taisyklių 15 p. Nurodė ir tai, kad papildomai užklausė UAB „Audatex Baltic“ informacijos apie 2022 m. I ketvirčio Vilniaus apskrities remonto įmonių, atliekančių lengvųjų automobilių remontą, mechaninių darbų įkainių (Eur/val), dažymo darbų įkainių (Eur/val) ir ATZ medžiagų koeficientų (%), analizę. Iš UAB „Audatex Baltic“ gavo informaciją, kad 2022 m. I ketvirtį vidutiniai remonto darbų įkainiai išvesti iš 9 162 Vilniaus apskrityje veikiančių remonto įmonių atliktų automobilių remonto sandorių (žala trečiajam asmeniui padaryta 2022 m. sausio 12 d.). Pagal gautą informaciją 2022 m. I ketvirtį vidutinis lengvųjų automobilių remonto įmonių mechaninių darbų įkainis buvo 33,37 (Eur/val), dažymo darbų įkainis buvo 33,71 (Eur/val) ir ATZ medžiagų koeficientas buvo 90 (%). Tai patvirtina, kad atsakovo darbų įkainiai visiškai nepagrįsti, neatitinka vidutinių rinkos kainų, tuo metu kai padaryta žala trečiojo asmens automobiliui. Todėl, ieškovo nuomone, darytina išvada, kad minėti vidutiniai įkainiai yra objektyvūs ir teisingi bei kurie paneigia atsakovo nurodytas lengvųjų automobilių remonto kainas (25/25/85). Pridūrė, jog būtent pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, Taisyklių 6 p., draudikui numatyta prievolė nustatyti teisingą padarytos žalos dydį.
8. Dėl netinkamo ieškovo byloje iš esmės ieškovas nurodė, kad abiejų ieškovų reikalavimai vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga, todėl vengiant dviejų teisinių procesų tarp abiejų ieškovų, o vėliau tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakydamas į atsakovo prieštaravimus dėl tinkamo ieškovo, V. M. perleido visą turimą reikalavimo teisę į atsakovą ieškovui UAB „Nuostolių valdymas“, pagal 2022 m. spalio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, jog ateityje nekiltų ginčo šiuo klausimu.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovą V. M. pakeitė jo teisių perėmėju UAB „Nuostolių valdymas“ ir įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, V. M..
Atsiliepimas
10. Atsakovas tripliku (DOK-177729) išreiškė nesutikimą su dublike išdėstytais argumentais. Teigė, kad 2022 m. spalio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartis laikytina kaip V. M. ieškinio atsiėmimas, kuriam atsakovas nėra išreiškęs sutikimą, kaip tai numato įstatymai. Taipogi atsakovas išreiškė abejones ar šioje stadijoje gali būti perleistas reikalavimas. Mano, kad toks reikalavimas galėtų būti perleistas tik iki tol, kol pradinis kreditorius patiria nuostolių, yra pilnai apmokėjęs už remontą savo lėšomis. Byloje nėra duomenų, kad V. M. sumokėjo trūkstamą 70,08 Eur ginčo sumą už remontą savo lėšomis. Atsakovo manymu, šiuo atveju reikalavimo teisė nebeegzistuoja, priduriant ir tai, kad pačios reikalavimo teisės sutarties 3 p. neatitinka įstatymo normų. Apibendrinus, ieškovo pakeitimas į vieną nesant vieno iš ieškovų atsisakymo nuo ieškinio yra procesiškai neįmanomas, kaip ir neįmanomas reikalavimo perleidimas, kuomet V. M. reikalavimo teisė – teisė į nuostolių atlyginimą – šiuo metu jau nebeegzistuoja, nes jo transporto priemonė ginčo sumos apimtyje yra suremontuota. Dėl teisės rinktis remontuojančią įmonę ir sąmatos derinimo atsakovas nurodė, jog priešingai negu teigė ieškovas, nukentėjusiojo asmens teisės pasirinkti remonto įmonę atsakovas neriboja. Tą patvirtina ir tas faktas, kad nukentėjęs asmuo pasirinko UAB „Nuostolių valdymas“, kuris jam ir suremontavo transporto priemonę. Atsakovas niekur neteigė, kad sąmatos nederino, o tik teigė, kad neturėjo draudiko patvirtinimo, kad sąmata yra suderinta, nes ji ir nebuvo suderinta. Teigė, kad kalbama apie remonto įkainių suderinimą, ir priešingai negu teigė ieškovas, tokia pareiga nereiškia atsakovo pareigos sutikti su įkainiais, kuriais dirba konkreti remonto įmonė, kaip ir neįpareigojo draudimo bendrovės pagrįsti nustatytus vidutinius remonto darbų įkainius konkrečiai remonto įmonei. „Suderinti“ kaip kad numato Taisyklių 43 p. reiškia ne ką kitą, kaip gauti draudimo bendrovės pritarimą, kadangi mokėjimą daro būtent draudimo bendrovė.
11. Dėl remonto įkainių atsakovas pridūrė, kad savo ruožtu, UAB „Nuostolių valdymas“ apeliavo į tai, kad atsakovas nepagrindė taikomų vidutinių remonto įkainių. Tokios pareigos atsakovas neturi, tiesiog informuoja, kokie vidutiniai įkainiai yra taikomi. Tai nereiškia, kad atsakovas įkainius taiko išgalvotai, tačiau, kaip minėta, teisės aktai neįpareigoja „parodyti“ draudimo bendrovės atliktus servisų apklausų rezultatus, bei išvestus vidurkius, kadangi tokia informacija inter alia yra konfidenciali, t. y. remonto įmonės, nurodančios už kokius įkainius jos dirba nepageidauja, kad šia informacija draudimo bendrovė dalintųsi su jos konkurentais. Todėl draudimo bendrovė savo pirminių šaltinių, pagal kuriuos skaičiuoja, vidutinius remonto darbų įkainius neatskleidžia, o ir neprivalo atskleisti. Šiuo atveju UAB „Nuostolių valdymas“ pasirinko remontuoti pigiau negu jų taikomi remonto įkainiai, ir draudimo bendrovė neturi ir negali būti, sutinkamai su teisės aktais, už tokį sprendimą būti materialiai atsakinga. Atsakovui nesuprantama, kodėl ieškovas kalba apie nesąžiningus veiksmus trečiojo asmens atžvilgiu, kai trečiojo asmens interesai šiai dienai išvis nėra pažeisti – jo automobilis yra suremontuotas, o įkainių skirtumo jis nėra sumokėjęs. Atsakovo įsitikinimu, net ir atmetus ieškinį, UAB „Nuostolių valdymas“ negalėtų reikalauti tų 70,08 Eur iš V. M. ne tik todėl, kad reikalavimo perleidimo sutartis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir jam pareiga atsakyti už skolininko (atsakovo) prievolės nevykdymą apskritai negali atsirasti, bet ir todėl, kad UAB „Nuostolių valdymas“, žinodamas, kad draudimo kompanija nesutinka mokėti pagal jo pageidaujamus įkainius, tačiau vis tiek atlikusi remonto darbus, veikė savo rizika, kas yra atskira atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlyga. Dėl žalos dydžio nustatymo atsakovas akcentavo, jog ieškovas nesuprato, kas yra laisvos rinkos ekonomika, nes kartojo argumentus, kad „taikomi įkainiai, kurie naudingi draudimo bendrovei ir pan.“. Būtent tai ir yra laisvos rinkos ekonomika, kai šalys gali rinktis, su kuo ir kokiomis kainomis dirbti, ką pirkti ir ko nepirkti. Atsakovo manymu, ieškovas nurodė abstrakčias normas dėl visiško nuostolių atlyginimo bei citavo tai atspindinčią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nors akivaizdu, kad šiuo atveju aktualu taikyti specialiuosius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuojančius teisės aktus, kurie įpareigoja remonto įkainius suderinti, o darbus atlikti pagal vidutinius įkainius. Todėl nurodoma teismų praktika šios bylos kontekste nėra svarbi. Teigė, jog svarbus teismo sprendimas, civilinėje byloje Nr. e2-1746-1044/2022, nes jo ratio decidendi yra absoliučiai identiškas.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdžio metu ieškovo ir trečiojo asmens atstovas advokatas Egidijus Balčiūnas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad šiuo atveju pažeidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principas, neaišku, kodėl V. M. turi pats primokėti, turi būti nustatyta protinga kaina, atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad kas nors tokiais jo nustatytais įkainiais remontuoja, rinkoje tokių įkainių tuo metu nebuvo, taigi, atsakovas nepagrindė, kad jo nustatyta kaina yra protinga. Šiuo atveju atsakovas, kaip draudimo kompanija, mėgina reguliuoti servisų įkainius, taigi, tiek nukentėję asmenys, tiek servisai tampa draudikų įkaitais, o tai yra nesąžiningas elgesys ir piktnaudžiavimas savo teisėmis, savavališkas elgesys.
13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Rokas Tverijonas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad remontu įmonė negali būti ieškovu byloje, nes pagal taisykles dėl žalos atlyginimo, žala atlyginama nukentėjusiam asmeniui, gali būti pervedama į remonto įmonės sąskaitą. Šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo sutarties nėra, todėl neaišku, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas, nes delikto ieškovas neįrodinėja. Tinkamas ieškovas šiuo atveju gali būti tik nukentėjusysis, tačiau jo automobilis yra atstatytas į pradinę padėtį, vadinasi, nuostoliai jam yra atlyginti. Atsakovas įkainius nustato pagal autoservisų, kuriuos apklausia, vidurkius, „Audatex“, kaip tokia platforma, irgi naudojasi, tačiau ieškovas turi savo „excel“ lentelę, įkainių šaltiniai yra konfidenciali informacija. Nukentėjusiojo teisė rinktis kur remontuoti automobilį nereiškia, kad tiek ir bus atlyginta, nes tokiu atveju turi būti suderinta su draudimo įmone. Derinti nereikia, jei renkamasi remontuoti iš servisų sąrašo, kurį rekomenduoja draudimo įmonė. Su ieškovu sutarties nėra, vadinasi, turi būti suderinti įkainiai.
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
14. Po eismo įvykio V. M. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl 2022 m. sausio 12 d. draudiminio įvykio metu (įvykio ID Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinto automobilio Nissan Quashqai, v/n (duomenys neskelbtini) remonto išmokėti draudimo išmoką, kuria prašė pervesti į UAB „Nuostolių valdymas“ sąskaitą.
15. Byloje pridėtas UAB „Nuostolių valdymas“ ir atsakovo susirašinėjimas elektroniniu paštu. 2022 m. vasario 21 d. atsakovo darbuotojas D. M. pateikė atsakymą į ieškovo rašytą laišką nurodant, kad „nesuderinta, automobilis nebe garantinis ir žalą turime atlyginti vidutiniu įkainiu 25/25/80 arba klientas susimoka skirtumą“. Ieškovas atsakė į minėtą laišką pridėdamas „Lietuvos vertintojų rūmų“ raštą dėl vidutinių įkainių ir prašė atsiųsti kaip atsakovas nustatė valandinį įkainį. 2022 m. vasario 22 d. D. M. atsakė, kad vidutiniai įkainiai apskaičiuoti visos Lietuvos populiariausių servisų įkainių, regionuose vidurkiai panašūs, o analizės neteiks, nes yra konfidencialios informacijos. Ieškovas atsakė, kad pats atliko analizę, paėmus duomenis iš 246 Lietuvos remonto įmonių (10 apskričių), 16 972 bylų, sukurtų „AudaNet platformoje“ bei nesuprato, kodėl atsakovo pateikti duomenys taip kardinaliai skiriasi nuo ieškovo gautų, kvestionavo atsakovo nurodytus įkainius, jų realumą. Tos pačios dienos laišku atsakovas pateikė kito asmens elektroninio pašto adresą.
16. Iš 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. NAV040110, išrašytos UAB „Nuostolių valdymas“ mokėtojui V. M., matyti, kad už transporto priemonei Nissan Quashqai, v/n (duomenys neskelbtini) atliktus darbus mokėtina bendra 546,71 Eur suma, kurią sudaro (pagal AUDATEX kalkuliaciją): 147,75 Eur medžiagos; 55,08 Eur detalės; 78 Eur darbai (išorės surinkimas); 171 Eur dažymas.
Šalies argumentai
17. Ieškovas 2022 m. birželio 20 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą prašydamas atsiųsti išmokos aktą. Atsakovo atstovas 2022 m. birželio 21 d. siuntė ieškovui dokumento kopiją. Ieškovas tos pačios dienos laišku, atsakydamas nurodė, kad „Išmokos akte nėra nurodyta aiški mažinimo priežastis. Laukiame koreguoto dokumento“. Ieškovas atsakė, jog sprendime nurodė draudimo išmokos detalizaciją „pagal sąskaitą faktūrą NAV050001 draudimo išmoka perskaičiuota vidutiniais įkainiais 25 Eur/val dažymas, 25 Eur valanda darbai ir 80 proc. koeficientas medžiagoms – 2264,39 EUR“. Ieškovas atsakė, kad šiam reikia išmokos rašto, kuriame aiškiai būtų nurodyta priežastis dėl ko sumažino įkainius, kas turi atlyginti skirtumą. Atsakovo atstovas iš esmės atsakė, jog „Gavus sąmatą informavome, kad automobilis nebe garantinis ir žalą turime atlyginti vidutiniu įkainiu 25/25/80, arba klientas susimoka skirtumą“. Taipogi atsakovas laiške pridūrė, kad sąmatą derino susirašinėdami, patikslintos sąmatos iš ieškovo negavo, pateikė tik sąskaitą.
18. Draudimo bendrovė, atsakovas, 2022 m. birželio 20 d. išsiuntė ieškovui pranešimą apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Jame nurodė, kad remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais aktais, atsakovo patvirtintomis taisyklėmis, apskaičiavo 551,63 Eur dydžio draudimo išmoką, detalizacija: -70,08 Eur skirtumas dėl valandinio darbų įkainio (servisas nesutiko sumažinti valandinio įkainio) pagal sąskaitą Nr. NAV040110; 75 Eur pagal sąskaitą Nr. NAV040111.
19. 2022 m. liepos 2 d. suformuota UAB „Nuostolių valdymas“ remonto sąmata Nr. 25909 už automobilio Nissan Quashqai, v/n (duomenys neskelbtini) remontą. Iš remonto sąmatos matyti, kad darbų kaina 30 Eur/val., dažymas pagal AZT, t. y. dažymo laikų bei reikalingų tam darbui atlikti medžiagų metodologija, automobilio gamintojo numatytas laikas nudažyti detalei. Iš suvestinės duomenų matyti, kad dažymas kainavo 318,75 Eur (171 Eur darbų kaina, 147,75 Eur medžiagų kaina), už dalis 55,08 Eur (54 Eur dalys, 1,08 Eur smulkios dalys).
20. V. M. ir UAB „Nuostolių valdymas“ atstovas advokatas 2022 m. liepos 19 d. pranešimu „Dėl draudimo išmokos pagal 2022-01-12 draudžiamąjį įvykį“ kreipėsi į atsakovą. Iš esmės jame išreiškiamas nesutikimas su atsakovo sprendimu dėl žalos atlyginimo dydžio, taikant įkainius. Ieškovas pridūrė, kad įkainiai taikytini ir reglamentuojami įstatymo. Pažymėjo, jog atsakovo nurodyti įkainiai neatitinka rinkoje faktiškai esančios ir nustatytos, kadangi tokių vidutinių remonto darbų įkainių Vilniaus regione nėra, o šis yra 32,31/32,67/89.
21. 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas atsakė į ieškovo pretenziją siųsdamas pranešimą „Dėl atsakymo į pretenziją byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. RESP-2022-279. Šiuo raštu informavo ieškovą, kad išnagrinėjo pretenziją ir dar kartą peržiūrėjo įvykio bylą. Pridūrė, kad atsakovas įvertinęs pateiktus dokumentus byloje, kreipėsi į servisą, prašė pateikti apgadinto ratlankio nuotraukas ir taikyti transporto priemonės remontui vidutinius valandinius darbų įkainius 25 Eur/val. ir 80 proc. medžiagų koeficientui. Visgi UAB „Nuostolių valdymas“ atsisakė mažinti darbų valandinius įkainius ir neturint draudiko patvirtinimo, atliko automobilio remontą be suderintos sąmatos. Remiantis Taisyklėmis ir kitais teisės aktais, atsakovas iš esmės nurodė, kad neturi pagrindo keisti priimto sprendimo.
22. Byloje pateikta UAB „AUDATEX BALTICS“, Lietuvos vertintojų rūmų, 2022 m. sausio 6 d. (dokumento registracijos Nr.2022/01-02) raštas „Dėl Lietuvos remonto įmonių vidutinių valandinių įkainių bei dažymo medžiagų koeficientų“. Rašte pateikiama lentelė su 2021 m. IV ketvirčio duomenimis, pagal kurį įmonė atliko 246 Lietuvos remonto įmonių, atliekančių lengvųjų automobilių ir motociklų remontą, 16 972 bylų, sukurtų AudaNet platformoje, analizę. Matyti, jog mechaninių darbų įkainis Vilniuje 32,31 Eur/val., dažymo darbų 32,67 Eur/val., AZT medžiagų koeficientas, proc. – 89.
23. Byloje pridėta 2022 m. spalio 6 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią V. M. perleido savo reikalavimą pagal byloje pateiktą ieškinį UAB „Nuostolių valdymas“.
Šalies argumentai
24. 2022 m. spalio 11 d. ieškovo atstovas su prašymu kreipėsi į UAB „AUDATEX BALTICS“ „Dėl informacijos pateikimo“. Prašė UAB „AUDATEX BALTICS“ suteikti informaciją apie 2022 m. I ketvirčio Vilniaus apskrities remonto įmonių, atliekančių lengvųjų automobilių remontą, mechaninių darbų įkainių (Eur/val.), dažymo darbų įkainių (Eur/val.) ir AZT medžiagų koeficientą (proc.), analizę. UAB „AUDATEX BALTICS“ atsakė ir pateikė duomenis, lentelę, dokumento registracijos Nr. 2022/05-06, kurioje matyti, kad atliko 242 Lietuvos remonto įmonių, atliekančių lengvųjų automobilių ir motociklų remontą, 19 005 bylų, sukurtų AudaNet platformoje, analizę. Remiantis lentelės duomenimis, Vilniuje mechaninių darbų įkainis 33,37 Eur/val., dažymo darbų įkainis 33,71 Eur/val., AZT medžiagų koeficientas – 90 proc.
25. 2022 m. lapkričio 23 d. ieškovo atstovas kreipėsi į UAB „AUDATEX BALTICS“ dėl įkainių dydžių Vilniaus regione 2021 m. IV ir 2022 m. I ketvirčiais, uždavė klausimus. 2022 m. gruodžio 16 d. UAB „AUDATEX BALTICS“ atsakė, dokumento registracijos Nr. 2022/12-12, iš esmės bendrovė nurodė, kad vertindama teikiamus duomenis, vykdo duomenų analizę (naudojant AudaNet platformą, įkainius nurodomus rinkoje ir kt.), kurią dažniausiai įsigyja suinteresuoti asmenys (turto vertintojai ir turto vertinimo įmonės, draudimo bendrovės, advokatai ir kt.), siekiant nustatyti/pagrįsti būtinas transporto priemonių remonto išlaidas, kurių viena iš privalomų dedamųjų yra vidutiniai darbų įkainiai, dažymo medžiagų koeficientų dydžiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
26. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
27. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).
28. Byloje ginčas kilo dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo. Šiame ginče taikytinas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo (toliau – Taisyklės).
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti draudimo išmoką (žalos atlyginimą)
29. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą draudimo bendrovei (atsakovui) išmokėti draudimo išmoką pareiškė po to, kai trečiasis asmuo V. M. po 2022 m. sausio 12 d. įvykusio eismo įvykio dėl transporto priemonės Nissan Quashqai, v/n (duomenys neskelbtini) dėl automobilio atstatomojo remonto kreipėsi į pasirinktą remonto įmonę UAB „Nuostolių valdymas“, t. y. V. M. pasirinko transporto priemonę remontuojančią įmonę. Tuo pagrindu ieškovas teikė draudikui suformuotą remonto sąmatą Nr. 25909 su nurodytais remonto įmonės valandiniais įkainiais, reikalavo sumokėti 546,71 Eur sumą. Atsakovas, įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus, gautus duomenis, taikė transporto priemonei vidutinius remonto valandinius įkainius ir sumažino mokėtinos draudimo išmokos dydį. Atsisakydamas išmokėti ieškovui pilną draudimo išmoką, atsakovas rėmėsi Taisyklių 42.2.3, 43, 44, 45 p. Ieškovas nesutiko su draudiko sprendimu, iš esmės teigdamas, kad atsakovas atsisakymą išmokėti pilną draudimo išmoką išimtinai rėmėsi nustatytų Taisyklių punktų pažeidimu, ne įstatyminėmis normomis, o atsakovo argumentai dėl įkainių taikymo niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymėtina, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl automobiliui Nissan Quashqai, v/n (duomenys neskelbtini) atliktų darbų, jų apimties, kiekio, pobūdžio ar kitų panašių aplinkybių.
30. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
32. Taisyklių 13 p., iš esmės atkartojant TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taisyklių 15 p. įtvirtina, kad būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
33. Ieškovo vertinimu, jo pateikti įrodymai patvirtino, kad draudiko autoservisų, remonto įmonių, skaičiavimai gavus vidutinius darbų įkainius atlikti neteisingai, nepagrįsti faktiniais duomenimis, be pagrindo sumažinantys ieškovo gautiną draudimo išmoką iki 476,63 Eur, vietoje mokėtinos 546,71 Eur dydžio išmokos. Ieškovas byloje teigė, kad sąmatą derino, teikė atsakovui susipažinti, tačiau pats atsakovas nepagrįstai ir deklaratyviais teiginiais, neatskleisdamas konkrečios priežasties, atsisakė ją derinti ir išmokėjo mažesnę draudimo išmoką. Byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 21 d. draudikas (atsakovas) siuntė ieškovui elektroninį laišką, kad sąmata Nr. 25909 nesuderinta bei automobilis tapo nebegarantinis. Iš 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsakovo atsakymo į ieškovo pretenziją taipogi matyti, kad atsakovas, įvertinęs iš V. M., remonto įmonės, gautinus duomenis, t. y. apgadinto ratlankio nuotrauką, eismo įvykio deklaraciją, UAB „Nuostolių valdymas“ sudarytą remonto sąmatą Nr. 25909 laikė nesuderinta, prašė taikyti transporto priemonės remontui vidutinius valandinius įkainius 25/25/80. Tačiau tiek iš susirašinėjimų elektroniniu paštu, tiek iš atsakovo atsakymo į pretenziją, nustatyta, jog pats ieškovas atsisakė mažinti darbų valandinius įkainius ir neturėjo draudiko (atsakovo) patvirtinimo dėl sąmatos Nr. 25909, toliau sąmatos nederino, ir vėliau, atlikus transporto priemonės Nissan Quashqai, v/n (duomenys neskelbtini) atstatomąjį remontą, atsakovui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą NAV 040110 ir prašymus dėl 546,71 Eur draudimo išmokos sumokėjimo remonto įmonei – UAB „Nuostolių valdymas“. Tokius savo veiksmus ieškovas grindžia iš esmės TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalimi, visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnyje.
34. Taisyklių 42 p. nurodyti galimi draudimo išmokos mokėjimo būdai, iš jų 42.2.3. p., kuriame nustatyta, kad jeigu sugadintas turtas remontuojamas, draudimo išmoka nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu pervedama tiesiogiai turtą remontavusiai įmonei ar į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą banke. Jeigu eismo įvykio metu sugadintą turtą planuojama pradėti remontuoti iki draudimo išmokos mokėjimo, turto remonto būdas, sąlygos, įmonė, kurioje numatoma remontuoti sugadintą turtą, ir remonto sąmata turi būti iš anksto iki remonto suderinti su atsakingu draudiku ar Biuru. Šių Taisyklių 42.2.3 p. nurodytą draudimo išmoką atsakingas draudikas ar Biuras moka, kai apžiūrimas sugadintas turtas, įvertinama padaryta žala ir apskaičiuojamos remonto išlaidos, žinoma turtą remontuosianti įmonė, suderinami remonto darbų atlikimas ir apimtis. Mokant draudimo išmoką šių Taisyklių 42.2.3 p. numatytu atveju, atsižvelgiama ne į faktiškai patirtas, o į būtinas remonto išlaidas (Taisyklių 43 p.).
35. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
36. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu draudikas ar Biuras išmoką perveda tiesiogiai nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktai turtą remontuojančiai įmonei. Draudikas ar Biuras privalo pervesti išmoką šiai įmonei ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po to, kai sugadintas turtas buvo suremontuotas ir buvo pateiktas mokėjimo dokumentas. Jei draudėjas yra atlyginęs žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka draudėjui mokama tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs atsakingo draudiko rašytinį sutikimą atlyginti žalą arba jei draudėjas įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo.
37. Pagal byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas UAB „Nuostolių valdymas“, žinodamas, jog nesuderino remonto darbų sąmatos Nr. 25909, kaip tai numato Taisyklių 42.2.3. p., iki draudimo išmokos mokėjimo negavęs draudiko ar Biuro rašto, kuriuo patvirtintų, jog galima pradėti remonto darbus pasirinktoje remonto įmonėje (Taisyklių 45 p.), atliko automobilio Nissan Quashqai, v/n (duomenys neskelbtini) atstatomojo remonto darbus pagal sąmatoje Nr. 25909 nurodytus darbų valandinius įkainius, medžiagų koeficientą, neatsižvelgęs į atsakovo, kaip draudiko, prašymą sąmatą suderinti ir vienašališkai atsisakius tai padaryti. Priešingai nei procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovas, anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas neįpareigoja atsakovo, kaip draudimo bendrovės, besąlygiškai sutikti su autoserviso nurodytais įkainiais, mokėti faktiškai jau patirtas išlaidas už atliktus darbus, kuomet draudėjas (ieškovas) remonto sąmatos nesuderino, galiausiai atsisakė tai daryti. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas ieškovui aiškiai ir nedviprasmiškai elektroniniuose laiškuose, atsakyme į teiktą ieškovo atstovo pretenziją, kituose lydimuosiuose dokumentuose nurodė, kokius darbų įkainius draudikas laiko vidutiniais, esant nagrinėjamai situacijai, ir nurodė to priežastį – nesuderinta sąmata, negautas draudiko sutikimas, automobilis nebelaikytinas garantiniu, nesilaikyta teisinio reglamentavimo (Taisyklių punktų). Faktą, kad ieškovas tinkamai nesuderino remonto darbų sąmatos, patvirtina ir tai, kad pats ieškovas ieškinyje nurodęs, jog „<...> pranešė atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apie įvykusį eismo įvykį bei informavo, kad ketina automobilį remontuoti ir šio remonto faktines išlaidas pateiks atsakovui atlyginti“. Lingvistiškai aiškinant sakinį, galima daryti išvadą, kad V. M. tik informavo atsakovą apie savo ketinimą automobilį remontuoti pasirinktoje UAB „Nuostolių valdymas“ bendrovėje ir sąskaitą ruošėsi teikti tik po transporto priemonės faktinio remonto, atlikus numatytus darbus. Apie tai, kad V. M., pasirinkęs remonto įmonę (UAB „Nuostolių valdymas“), kuri įvertinusi remonto kaštus, pateikus preliminarią sąmatą, šią būtų ruošęsis teikti atsakovui (draudikui), procesiniuose dokumentuose nenurodė, tokių duomenų byloje taipogi nėra. Ieškovas subjektyviai ir deklaratyviai nurodė apie atsakovo nurodytų aplinkybių nepatikimumą, selektyviai nurodydamas ir taikydamas TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalį ir remdamasis CK 6.251 straipsniu. Visgi ieškovas nevykdė atsakovo reikalavimo, prašymo, suderinti remonto darbus, pažeidė pareigas, reglamentuotas TPVCAPDĮ bei Taisyklių punktuose.
38. Taipogi teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovo teiginiu, neva atsakovas, kaip draudikas, ribojo ieškovo teisę pasirinkti remonto įmonę. Taisyklių 44 p. numato, kad jeigu turtas remontuojamas atsakingo draudiko ar Biuro rekomenduotoje remonto įmonėje, turto remonto būdas, sąlygos ir remonto sąmata iš anksto nederinama su atsakingu draudiku ar Biuru. Kaip minėta, Taisyklių 43 p. konkrečiai nurodo, kad reikia suderinti remonto sąmata su atsakingu draudiku ar Biuru, kadangi draudimo išmokos mokėjimą daro būtent draudimo bendrovė, suinteresuota atlyginti tokį žalos dydį, kuris realiai patirtas, atitiktų konkretaus turto remonto reikalavimus, taip išvengiant nepagrįsto pasipelnymo draudiko sąskaita. Taisyklių 45 p. aiškiai nurodo, jog Taisyklių 43-44 p. numatytais atvejais, transporto priemonės remonto darbai pasirinktoje remonto įmonėje gali būti pradėti tik tuo atveju, kai raštu gaunamas draudiko ar Biuro patvirtinimas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovui nebuvo ribojama teisė pasirinkti automobilio remonto įmonės. Ieškovas, įgyvendinamas savo teises, pasirinko bendrovę UAB „Nuostolių valdymas“, dėl ko, turėjo Taisyklėse nurodytu reglamentavimu atlikti kitus veiksmus – derinti sąmatą, gauti atsakovo raštą, patvirtinimą. Todėl ieškovas, pasinaudodamas savo teise, tačiau tinkamai neatlikdamas savo pareigos informuoti draudiką, suderinti įkainius, pažeidė draudimo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, ko pagrindu, atsakovas išmokėjo draudimo išmoką, taikydamas vidutinius įkainius pagal išvestą vidurkį.
39. Be kita ko, ieškovas nesutiko su atsakovo taikytais vidutiniais darbų įkainiais, t. y. atsakovas nurodė 25/25/80 įkainius, o ieškovas prašė taikyti 30/30/90 įkainius, teigė, kad taikyti įkainiai yra mažesni nei rinkoje nurodyti – 32,31/32,67,89, ieškovas byloje rėmėsi UAB „AUDATEX BALTICS“ lentelėmis. Atsakovas, nesutikdamas su tokia ieškovo pozicija nurodė, kad draudikas įkainius išvedė gavęs vidurkį apklausus autoservisus, iš kurių dalis turi sutartis su atsakovu, dalis ne. Atsakovas pridūrė, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovo išviešinti autoservisų nurodytų įkainių, draudimo bendrovė neprivalo derėtis dėl įkainių su kiekviena remonto įmone, o V. M. pasirinkimas remontuoti transporto priemonę UAB „Nuostolių valdymas“ buvo paties trečiojo asmens pasirinkimas, už kurį atsakovas nėra materialiai atsakingas.
40. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
41. Ieškovas, siekdamas įrodyti byloje taikytinų vidutinių darbų įkainį, teikė UAB „AUDATEX BALTICS“ 2022 m. sausio 6 d. (dokumento registracijos Nr. 2022/01-02) ir 2022 m. gegužės 19 d. (dokumento registracijos Nr. 2022/05-06) raštus „Dėl Lietuvos remonto įmonių vidutinių valandinių įkainių bei dažymo medžiagų koeficientų“, kuriuose nurodyti remonto įkainiai. Teismo vertinimu, UAB „AUDATEX BALTICS“ įkainių vertinimo ataskaita (lentelės) nelaikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, kaip tai numato CPK 197 straipsnio 2 dalis, todėl šis įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad ginčui persikėlus į teismą, nepakanka bet kokio asmens, turinčio specialių žinių transporto priemonių atstatymo, jų kainų vertinimo, srityje. Ieškovas nesinaudojo savo procesine teise teikti tinkamą įrodymą, siekiant nustatyti realų bei objektyvų transporto priemonės atkūrimo vertės įkainių nustatymo dydį. Spręstina, kad ieškovo teikta įkainių vertinimo ataskaita nepaneigė atsakovo atlikto žalos paskaičiavimo atitikties Taisyklių 15 p. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „AUDATEX BALTICS“ raštuose apie Lietuvos remonto įmonių vidutinių valandinių įkainių, dažymo medžiagų koeficientus, 2021 m. IV ketvirtį bei 2022 m. I ketvirtį, nurodytos bendros įkainių vertės lengviesiems automobiliams ir motociklams. Taipogi nustatyta, kad minėtose lentelėse bendras mechaninių darbų, dažymo darbų įkainiai, AZT medžiagų koeficientai, dešimtyje apskričių nurodyti 2022 m. sausio 6 d. lentelės duomenimis 30,34/30,84/89, o 2022 m. gegužės 19 d. 31,12/21,57/89. Aptariant 2022 m. sausio 6 d. UAB „AUDATEX BALTICS“ lentelėje pateiktus įkainius, bendras mechaninių darbų įkainis dešimtyje apskričių nurodytas 30,34 Eur/val., dažymo 30,84 Eur/val., AZT koeficientas 89 proc., tačiau skaičiuojant mechaninių darbų įkainio visose apskrityse vidurkį gaunama 25,87 Eur/val. suma (27,85 + 30,22 + 29,31 + 22,54 + 23,35 + 22,53 + 22,96 + 22,66 + 32,31 + 24,95 / 10), dažymo darbų gaunama 26,41 Eur/val. (27,97 + 31,02 + 29,61 + 23,16 + 23,82 + 23,50 + 23,83 + 23,02 + 32,67 + 25,47 / 10), AZT medžiagų koeficientą sudaro 85,20 proc. (85 + 90 + 88 + 82 + 86 + 82 + 85 + 80 + 89 + 85 / 10). Analogiškai ir kitoje ieškovo teiktoje UAB „AUDATEX BALTICS“ lentelėje, 2022 m. gegužės 19 d.: mechaninių darbų įkainis gaunamas 26,24 Eur/val. (27,41 + 30,82 + 30,14 + 22,88 + 23,58 + 22,43 + 23,30 + 22,84 + 33,37 + 25,65 / 10), dažymo darbų įkainis 26,81 Eur/val. (27,54 + 31,43 + 30,55 + 23,65 + 23,94 + 23,39 + 24,17 + 23,33 + 33,71 + 26,38 /10), AZT medžiagų koeficientas perskaičiavus gaunamas 85,30 proc. (85 + 90 + 89 + 82 + 86 + 81 + 85 + 80 + 90 + 85 / 10). Spręstina, kad atsakovo nurodyti bei taikyti valandiniai (25/25/80) įkainiai, AZT koeficientas, yra panašūs teismo perskaičiuotiems įkainiams, remiantis UAB „AUDATEX BALTICS“ lentelėse esančiais duomenimis.
42. Bylos proceso metu ieškovas teikė papildomus įrodymus, kadangi 2022 m. lapkričio 23 d. ieškovo atstovas suformavo prašymą UAB „AUDATEX BALTICS“ bendrovei atsakyti į klausimus, susijusius su taikomais remonto įkainiais, dėl tokių duomenų teikimo, užsakymo, suformavimo, ar atsakovas naudojasi AudaNet platforma. UAB „AUDATEX BALTICS“ 2022 m. gruodžio 16 d. atsakyme nurodė, kad informaciją apie taikomus įkainius dažniausiai įsigyja suinteresuoti asmenys (turto vertintojai, vertinimo įmonės, draudimo bendrovės, advokatai ir kt.) siekiant nustatyti būtinas transporto priemonių remonto išlaidas. Minėtame atsakyme taipogi rašoma, jog ataskaitos formuojamos atliekant Lietuvos remonto įmonių, atliekančių lengvųjų automobilių ir motociklų remontą. UAB „AUDATEX BALTICS“ atsakymo 4 p. paaiškino, jog AudaNet platforma naudojasi ir atsakovas, kaip ir UAB „AUDATEX BALTICS“ teikiamomis paslaugomis. Tad tokia informacija ir byloje esantys įrodymai tik patvirtina, kad ieškovo teiktos lentelės yra bendri nurodyti įkainiai taikytini lengviesiems automobiliams ir motociklams, o ne tik lengviesiems automobiliams. Lentelėse nėra konkretizuoti įkainiai, taikytini išimtinai lengviesiems automobiliams, ar Nissan markės, Quashqai modelio, transporto priemonėms. Aplinkybės patvirtina ir tai, jog atsakovo taikyti vidutiniai įkainiai nėra išgalvoti, o nustatyti remiantis AudaNet platforma, paties UAB „AUDATEX BALTICS“ teikiamomis paslaugomis, apklausus autoservisus, su kuriais yra ir nėra sudarę sutartis – tai matyti ir 2022 m. gruodžio 16 d. UAB „AUDATEX BALTICS“ atsakyme. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad teisės aktai neįpareigoja draudiko, atlikus autoservisų apklausą ir išvestus vidurkius pateikti viešai. Priešingų duomenų ar argumentų paneigiančių tokias aplinkybes ieškovas neteikė ir nenurodė. Sutiktina ir su atsakovo pastebėjimu, kad ieškovo ieškinio priedas Nr. 7, kuris užvardintas kaip „2022-01-02 Lietuvos vertintojų rūmų dokumentas dėl vidutinių įkainių, 1.“ yra to paties UAB „AUDATEX BALTICS“ raštas, skirtas Lietuvos vertintojų rūmams. Tad iš to spręstina, kad ieškovas kitų objektyvių įrodymų, išskyrus UAB „AUDATEX BALTICS“ teiktų ataskaitų/lentelių, pagrindžiančių jo prašymą taikyti ieškinyje nurodytus konkrečius įkainius, byloje nepateikė. Teismas akcentuoja, kad CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti byloje ekspertizę, teismas neturi pareigos visais atvejais skirti ekspertizės, net ir esant nevisiškai aiškiam žalos dydžiui ar, šiuo atveju - įkainiams. Teismas gali nustatyti tai pats, įvertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Kaip minėta, ieškovas, nesutikdamas su šioje byloje nurodytais atsakovo įkainiais, turėjo teisę prašyti teismo skirti ekspertizę (CPK 178 straipsnis, 212 straipsnio 1 dalis), tačiau nurodytų procesinių teisių ir pareigų ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu neįgyvendino. Kadangi šalys neprašė skirti ekspertizės, nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi byloje pateiktais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
43. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad atsakovas išmokėtinos draudimo išmokos dydį nustatė tinkamai, o ieškovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išmokėti ieškovui likusią 70,08 Eur draudimo išmoką. Teismui pilnai ir objektyviai ištyrus bylos įrodymus ir juos įvertinus, remiantis įrodymų vertinimo principais, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo pareikšto reikalavimo. Darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą sumažinti išmokėtinos draudimo išmokos dydį, remdamasis Taisyklių 42-45 p. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys dėl nuostolių atlyginimo (draudimo išmokos) išmokėjimo neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo (draudimo išmokos), nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
44. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Ieškinį atmetus, ieškovo ir trečiojo asmens, dalyvavusio ieškovo pusėje, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas. Pašto išlaidos byloje nebuvo patirtos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.