Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-536-1105/2022 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis E. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui 2022 m. sausio 15 d. prašymą, kuriuo prašė nutraukti 2021 m. vasario 1 d. apkaltinamosios nutarties vykdymą dėl suėjusio senaties termino, nutraukti vykdomąją bylą dėl 90 MGL išieškojimo, užbaigti vykdomąją bylą dėl 90 MGL išieškojimo, panaikinti V. J. teistumą. Kartu su prašymu pateikė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2022 m. sausio 7 d. pažymą Nr. 54, kurioje nurodyta, kad V. J. nuo 2022 m. sausio 7 d. sprendimu socialinė pašalpa paskirta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. po 141,90 Eur mėnesiui.

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. Nustatyta, kad antstolis E. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0181/20/00388 pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-899/2019, dėl 1 129,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. J., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (vykd b. l. 4). Antstolio E. S. 2020 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti (vykd. b. l. 22). 2020 m. gegužės 4 d. raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui V. J. įteiktas 2020 m. gegužės 6 d. (vykd. b. l. 24, 25).

20. 2021 m. lapkričio 26 d. antstolio padėjėja R. S. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaujantis CPK 585, 645 straipsniais pareikalavo skolininko V. J. per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos antstoliui raštu pateikti informaciją apie kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0181/20/00388, vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes. Ar sutinka, kad susidariusi skola – bauda, būtų pakeista viešaisiais darbais ar areštu. Jei ne, nurodyti priežastis ir išsakyti nuomonę, kaip ketina įvykdyti vykdomąjį dokumentą. (vykd. b. l. 100-101).

Dėl antstolio padėjėjos teisės priimti patvarkymą

23. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu R. S. įrašyta į antstolių padėjėjų sąrašą antstolio E. S. padėjėja (vykd. b. l. 107–110). Pirmosios instancijos teismas patikrino Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainės puslapyje esantį antstolių padėjėjų sąrašą ir nustatė, kad R. S. yra įrašyta kaip antstolio E. S. padėjėja. Tai, kad R. S. yra įrašyta antstolių padėjėjų sąrašą, apeliantas neginčija, tačiau jam kyla abejonė, ar priėmęs skundžiamą patvarkymą asmuo yra būtent antstolio padėjėja R. S..

24. Iš 2021 m. lapkričio 26 d. antstolio padėjėjos R. S. priimtame patvarkyme dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), esančios parašo žymos nustatyta, kad dokumentą elektroniniu parašu 2021 m. lapkričio 26 d. 14:51:27 pasirašė R. S.. Byloje nėra kitokių duomenų ir tokių nepateikė apeliantas, kad minėtą dokumentą priėmė ir pasirašė ne antstolio padėjėja R. S., o kitas asmuo, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad skundžiamą patvarkymą priėmė ir pasirašė ne antstolio padėjėja R. S., kaip nepagrįstus.

25. 2020 m. spalio 6 d. įgaliojimu antstolis E. S. įgaliojo padėjėją R. S. antstolio vardu atlikti procesinius veiksmus, teikti Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą (vykd. b. l. 111).

26. Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos antstolio padėjėjo teisės: antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu antstolio padėjėja R. S., veikdama pagal antstolio E. S. 2020 m. spalio 6 d. įgaliojimą, turėjo teisę priimti skundžiamą patvarkymą dėl informacijos pateikimo (Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtas patvarkymas priimtas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl reikalavimo pateikti informaciją

28. Apeliantas teigia, kad antstolis nepagrįstai prašo jo pateikti informaciją apie vykdomojo dokumento įvykdymo galimybę, nes pats antstolis gali pasitikrinti duomenis iš registrų apie skolininko turtinę padėtį.

29. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).

30. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai).

31. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Taigi, šioje CPK normoje yra nustatyta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė.

32. Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies, ar vykdys savo pasirinktu būdu nei nurodė antstolis. Asmuo neturi teisės atsisakyti teikti antstoliui reikalaujamos informacijos ir turi pateikti šią informaciją antstolio nurodytu būdu per nustatytą terminą, negalint įvykdyti, turi būti nurodytos antstoliui pagrįstas nevykdymo priežastis. Antstolio prašomi pateikti duomenys bus naudojami konkrečiu tikslu – siekiant tinkamai įvykdyti vykdomuosius dokumentus. Jeigu asmuo abejoja, kad turi teikti tam tikrą informaciją antstoliui, jis turi antstolio nurodytu būdu (t. y. šiuo atveju raštu) informuoti apie tai antstolį, taip pat jei įtaria, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus, turi teikti skundus dėl antstolio veiksmų CPK 510–512 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau neatsisakyti vykdyti teisėtų (nenuginčytų) antstolio reikalavimų, ar juos vykdyti iš dalies savo pasirinktu būdu, asmuo, kurio atžvilgiu priimtas patvarkymas, privalo bendradarbiauti su antstoliu.

33. Nors antstolis turi galimybę gauti atskirus duomenis iš viešų registrų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis neturi galimybės gauti duomenis apie savo turtinę padėtį, ar jo manymu pats antstolis turi susirinkti duomenis apie tai, ar apeliantas gali įvykdyti vykdomąjį dokumentą, niekaip nelemia skundžiamo patvarkymo teisėtumo, nes šios aplinkybės susijusios ne su Patvarkymo teisėtumu, o su jo vykdymu. Todėl minėti pareiškėjo argumentai, atmestini kaip nepagrįsti ir gali būti vertinami kaip vengimas bendradarbiauti su antstoliu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas skunde net nenurodė aplinkybių, kodėl jis negali antstoliui nurodyti, ar sutinka, kad skola būtų pakeista viešaisiais darbais arba areštu.

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo

34. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas jo prašymą nutraukti vykdomąją bylą, pažeidė apelianto procesines teises. Vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, nes jis baudžiamojoje byloje, kurioje išduotas vykdomasis dokumentas, nuteistas neteisėtai, dėl teismo įžeidimo, kurio nėra buvę. Šis nuosprendis padarė jam žalą, šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama byla dėl jam teismų padarytos žalos, o vykdomosios bylos nutraukimas sumažintų apeliantui padarytos žalos sumą.

35. CPK 629 straipsnyje yra numatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Vykdomoji byla nutraukiama: jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 6.436 straipsnis)); jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

36. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-133-567/2022 yra priimtas V. J. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo, kuriuo V. J. ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas atsakovei Lietuvos Respublikai, atmestas. Skundžiamos nutarties priėmimo metu apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus, kad vykdomoji byla nutrauktina dėl to, kad pareiškėjui padarytos žalos suma būtų sumažinta.

37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra nustatyta vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, numatytų CPK 629 straipsnyje. Pažymėtina, tai, kad jei priimta pirmosios instancijos teismo nutartis netenkina apelianto, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas. Apeliantas nenurodė argumentų kurie būtų pagrindas spręsti apie teismo šališkumą. ( CPK 64-66 straipsniai).

Dėl senaties termino

38. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad 2021 m. vasario 1 d. suėjo Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžio vykdymo senaties terminas, todėl vadovaujantis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu vykdomoji byla turėjo būti nutraukta.

39. Apeliacinės instancijos teisme pažymi, kad 2022 m. sausio 15 d. prašyme, kuris gautas pirmosios instancijos teisme 2022 m. sausio 17 d., yra keliamas naujas reikalavimas. Šiame prašyme nurodytų aplinkybių apeliantas nebuvo nurodęs 2021 m. lapkričio 29 d. skunde dėl antstolio veiksmų, todėl antstolis patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti skundą dėl šio klausimo neturėjo galimybės pasisakyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, pasibaigus įstatyme numatytam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, savo kompetencijos ribose sprendžia antstolis, priimdamas patvarkymą (CPK 613 straipsnis, 629 straipsnis), o teismas vykdo antstolio vykdomos procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis).

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Tai gi, nagrinėjamu atveju apeliantas skundą, kurį grindžia naujomis aplinkybėmis turi galimybę teikti antstoliui, kad antstolis galėtų įvertinti skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir priimti atitinkamą procesinį dokumentą.

41. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl teistumo panaikinimo turi būti nagrinėjamas BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka, tokį prašymą pateikiant apkaltinamąjį nuosprendį priėmusiam teismui.

42. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto 2022 m. sausio 15 d. prašymą.

43. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvų nėra tikslinga kartoti. Apeliacinės instancijos teismas įvertino apelianto argumentus, pateiktus duomenis, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis laiko, kad dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų, kurie neįtakoja teismo nutarties teisėtumo nėra tikslinga plačiau pasisakyti. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Atsižvelgiant į šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, šiuo atveju atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.