Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 232 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2017 m. liepos 11 d., būdamas nenustatytoje vietoje, savo vardu parašė ir per nenustatytą internetinę prieigą prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, Panevėžio miesto apylinkės teismui, adresu (duomenys neskelbtini), elektroniniu būdu pateikė 2017 m. liepos 11 d. atsiliepimą į netiesioginį ieškinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises civilinėje byloje Nr. e2-6776-589/2017, kuriame nurodė, kad „<... I. B., I. K., S. K., R. Š., N. D. S., A. J., L. S., L. M., E. Č., B. J., B. V., G. D., A. N., J. S., A. S., G. K., D. Š. – tai tie teisėjai, kurie veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, t. y. nekreipė dėmesio į realią situaciją ir faktines aplinkybes, ko rezultate man ir mano sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė - moralinė). Jų tikslas – man priklausantis nekilnojamas turtas...>. <... O antstolis A. B., kaip nusikalstamo susivienijimo vykdytojas, peržengė visas padorumo ribas, tiesiog vagiliavo, nes pasisavino man priteistas lėšas...> <...teisėja B. M. tokius antstolio veiksmus nusikalstamai dangstė...>“, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus dėl jų veiklos.

Kaltinamasis V. J. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla yra eigoje. Negali pasakyti, ar 2017-07-11 teismui teikė kokį nors dokumentą, tačiau apskritai teismui teikia ne vieną dokumentą, todėl galėjo pateikti atsiliepimą į netiesioginį ieškinį civilinėje byloje. Atsiliepimas parašytas jo vardu. Tas dokumentas jo vardu buvo pateiktas per elektroninių paslaugų portalą. Su kai kuriais iš įvardintų teisėjų yra šiek tiek pažįstamas, bet draugiškumo sąsajų nėra. Tie teisėjai nagrinėja jo civilines ir galbūt baudžiamąsias bylas. Tvirtina, kad nusikaltimo nepadarė, o tai yra preliminarus kaltinimas nurodytai asmenų grupei, kuris buvo pateiktas atitinkamoms institucijoms. Preliminarus kaltinimas yra, nes iki to momento nebuvo pateikęs kaltinimo tiek teismui, tiek Generalinei prokuratūrai. Paskui tai buvo atlikta. Preliminarus kaltinimas buvo pateiktas 2017-06-14 ir 2017-08-23, turi tai patvirtinančių dokumentų kopijas, kurias gali pateikti teismui. 2017-06-14 buvo pateiktas Panevėžio apygardos teismui, o 2017-08-23 buvo pateiktas VSD. Pateikė 2017-06-14 ir 2017-08-23 dokumentus, nes tam tikra asmenų grupė, kurių sudėtyje yra ir teisėjai, ir antstoliai, per beveik 11-a procesinių metų atliko aibę nusikalstamų veiksmų, dėl ko buvo iš jo pavogtas nekilnojamas turtas, sužalota sveikata ir pakenkta visokiais kitokiais būdais, pvz., buvo šaldomas gyvenamajame būste. Buvo surinkti visi įrodymai, parašyti pareiškimai, surinkta procesinė medžiaga, ji buvo sudėta į vieną dokumentą ir pirmiausia pateikta teismui. Paskui ji buvo papildyta teismui, nes mano, kad teismų sistemoje, kuri vykdo teisingumą, veikia tam tikra grupė, kuri piktybiškai kenkia ne tik jam, bet ir buvusiai jo šeimai. 2017-05-30 dokumentai buvo pateikti prokuratūrai ir teismui. Tų skundų apygardos teismas nenorėjo nagrinėti, o iš Generalinės prokuratūros kol kas neturi galutinio sprendimo. Mano, pats teisėjas negali pripažinti savo nusikalstamus veiksmus. Nėra pripažinta, kad teisėjai, kuriuos įvardino pareiškime, yra padarę tam tikrų pažeidimų, kurie nulėmė jam padarytą žalą, bet jo pareiškimas ir yra tam, kad tai būtų išsiaiškinta. Byloje nukentėjusiųjų skundų nerado, tai tokiu pagrindu nėra galimas baudžiamasis procesas. Mano, kad procesas jo atžvilgiu yra pradėtas neteisėtai. Peržiūrėjęs video medžiagą ir komentarus, pamatė, jog nei vienas apklaustas asmuo nežinojo aplinkybių ir tik tyrėja primygtinai reikalavo tam tikro bylos sukūrimo. Jau ir čia yra bandymas inkriminuoti tą bylą, sukurti, kad ji tokia atsirastų. Teigia, kad tai yra ne kas kita, o atsakas į gegužės 30 d. ir birželio 14 d. skundus. Tai yra kontraversija. Kiek žino, prie atsiliepimo į netiesioginį ieškinį, kur ieškovas yra „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovas – V. J., turi teisę prieiti jį atstovaujantis advokatas, kita procesinė pusė ir kitą pusę atstovaujantis advokatas. Mano, kad teismo darbuotojai neturi juridinės teisės ir pagrindo prie šio dokumento prieiti. Mano, kad tai saviraiškos laisvė. Dėl tam tikrų aplinkybių po teismus vaikšto 11 m. ir mato, kaip veikia teisinė sistema, mato, kad be argumentų ir be tvirtų įrodymų pateikti kažkam kaltinimą ar nepagrįstą nuomonę būtų neatsakinga. Prieš pareiškiant, kad tai yra netiesioginis kaltinimas ir pareiškiant tam tikrą situaciją, žinojo, kad taip gali būti. Jei nebūtų turėjęs įrodymų, tai nebūtų užsiminęs apie tai. Jo nuomonė yra remta rašytiniais įrodymais ir tam tikrų žmonių veiksmais. Įrodymai yra tokie: iš jo dingo nekilnojamas turtas, subjaurota sveikata, yra šaldomas. Kad teisėjai veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, reiškia neteisėtus vieno pareigūno veiksmus, pvz., antstolio B., kai jį dangsto kiti du pareigūnai, t. y. du teisėjai B. M. ir I. B.. Kadangi šiuo atveju yra padaryta tam tikra žala, buvo kreiptasi į prokuratūrą, mato baudžiamosios atsakomybės pagrindą. Turi teisę išsakyti nuomonę apie teisėjus, kurie padarė nusikaltimus, ir pareikšti tai prokuratūros ir teismų institucijoms. Pareiškime yra išsakyta jo nuomonė, kuri yra grįsta faktais, bei padarytos išvados. Senojo LR Darbo kodekso 226 str. sako, kad iš išeitinių kompensacijų išskaitymas draudžiamas. Iš jo atskaitė virš 6 000 eurų. Teismui pateikė prašymą, kad priteistų, tačiau jis pasisakė, jog viskas normalu ir tai galima. Įstatymas sako, kad negalima, o teisėjas sako, jog galima, ir priima neigiamą nutartį. Tai paslėptas turto prievartavimas. Tvirtina, kad atsiliepime minimi asmenys – teisėjai - veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas. Tvirtina, kad antstolis A. B., kaip nusikalstamo susivienijimo vykdytojas, peržengė padorumo ribas, vagiliavo, o B. M. nusikalstamai dangstė antstolio veiksmus. Sutinka, kad LR BK ir CK yra įtvirtinęs tokią sudėtį kaip nepagarba teismui. Pagal LR BK 232 str. galėtų būti patrauktas atsakomybėn, jei teisėją išvadintų kažkaip, kas neatitinka tikrovės, kai nėra realaus pagrindo, t. y. jei pašnekėtų „kosmosą“, apšmeižtų be jokio pagrindo, be įrodymų, bet tokių dalykų nedarė. Mano, kad jo nuomonė yra pagrįsta faktais, nes per 11 m. yra priimtos 254 neigiamos nutartys ir nei vienos teigiamos, nėra turto, sveikata sugadinta, yra apvogtas ir dabar kėsinamasi į paskutinį turtą, yra šaldomas, socialinė paslauga mažinama – yra visas sisteminis modulis. Nelaukė skundo išnagrinėjimo rezultato, nes to rezultato nebuvo. Bylos buvo nenagrinėjamos tam teisme, o jei būtų nagrinėjamos, tai gal nebūtų reikėję rašyti ir būtų jau gavęs atsakymą. Preliminaraus skundo nenagrinėjimas taip pat rodo tam tikrą negatyvą. Nesutinka, kad jo pasisakymai yra teisėjų veiklos, užimamų pareigų, asmenybės žeminimas. Teisėjas šioje byloje nagrinėdamas situaciją turėtų vertinti visame kontekste, kokie ginčai buvo keliami, kokie buvo priimti sprendimai, kas juos nagrinėjo, kaip buvo taikoma teisė pagal kodeksą, ar teisė buvo taikoma kaip priimtina kažkam, nes yra paslėptas turtinis interesas. Teisėjai savo veiksmais sukūrė tam tikrą seką, kai jo turtas dingo ir mano, kad tai yra vagystė. Galima tai perkvalifikuoti į užmaskuotą turto prievartavimą, ko pasekoje įvyko vagystė, nes to turto neturi. Be teisėjų sprendimų taip nebūtų įvykę - viskas įvyko per teismus. Teisėjas, nagrinėdamas bylą, tiesiogiai nėra turtiniuose santykiuose su proceso dalyviu, bet kai turtas buvo įvertinamas didele suma, tai paskui jis buvo specialiai nukainuojamas ir dar paskui buvo 40 procentų nuvertinamas. Esmė tame, kad buvo užsiminta apie tam tikrą susivienijimą, todėl nesako, kad teisėjas padarė tam tikrus veiksmus ir apsigyveno jo būste, bet ten gali apsigyventi jam artimas žmogus, gali būti dalijamasi tą turtinę dalį, bet tai yra prokuratūros reikalas ištirti. Jei liko 230 tūkstančių, tai pusę milijono vertės dingo ir kažkas tą vertę pasisavino, bet procese dalyvavo tik teisėjai ir antstoliai, nes pašalinių asmenų nebuvo. Bet kurios profesijos žmogus gali būti susijęs su kažkokia nusikalstama veikla. Buvo neatsižvelgta nei į šaldymo aplinkybes, nei į jo socialinę atskirtį. Dokumentuose, kurie yra prokuratūroje, teisme, yra sukoncentruota visa medžiaga, padarytos tam tikros išvados. Nurodytais straipsniais kaltina tą nusikalstamą grupę, kurioje yra ne tik teisėjai. Skunde yra pateiktas visas asmenų sąrašas, kuriame yra ir šių teisėjų pavardės. Nusikalstamas susivienijimas - tai tam tikra grupė, kuri turi tam tikrą struktūrą ir, atlikdama nusikalstamus veiksmus, siekia tam tikro tikslo. Prieš jį teisėjai padarė šias nusikalstamas veikas: buvo nusavintas jo turtas, kuris buvo didelės vertės, yra pavogtas namas, buvo sugadinta sveikata, kurios netyrė teisėjai, pasikėsinta pavogti dabartinį turtą, yra šaldomas patalpoje, kurioje yra tik 9 laipsniai ir niekas nesprendžia dėl to, buvo pažeistos jo, kaip piliečio, konstitucinės teisės, yra kankinamas šalčiu, jam daromas psichologinis spaudimas, visada yra pabrėžiama, kad teisinė sistema yra aukščiau už žmogaus galimybes – vyksta diskriminacija net šio proceso metu. Mano, kad yra profesinė diskriminacija, nes teisėjas yra aukščiau už vadybininką ar inžinierių. Nėra tikslo vardinti visko smulkiai, nes tai masiniai dalykai. Niekada nebuvo paisomi jo vaikų interesai, vaiko teisių apsaugos specialistai nebuvo kviečiami į posėdžius, nors vaikai neteko nekilnojamojo turto.

Nukentėjusioji Nijolė D. S. teisme parodė, kad V. J. nėra niekada mačiusi ir jo nepažįsta. Kiek atmintis leidžia, niekada jo bylos nėra turėjusi, ar jis ieškovas, atsakovas ar kitas proceso dalyvis. Nežino, kodėl ji patraukta nukentėjusiąja, gal dėl to, kad jos pavardė minima V. J. pareiškime. Kas rašė 2017-07-11 atsiliepimą, nežino, negali pasakyti. Nėra turėjusi V. J. bylos, gal nepamena. Pareiškimo neskaitė. V. J. raštą, ar tai yra nusikalstama veika, įvertins teismas, pati nėra baudžiamųjų bylų specialistė ir negali pasakyti, nagrinėja tik civilines bylas. Kiek ikiteisminio tyrimo pareigūnė sakė ir ją apklausė, tai pareiškime minima, kad ji priklauso kažkokiai grupuotei, pati nežino kam priklauso. Lieka prie savo pozicijos, kad tie teiginiai ją įžeidė. Kiekvienas proceso dalyvis turėtų pamastyti ką ir kada galima rašyti. Mano, kad tai yra nepagarba teismui. Šiuo raštu, jos nuomone, tai yra neigiamas požiūris į teisėją. Tai, kad teisėjas priima procesinį dokumentą, kuris netenkina proceso dalyvio, nereiškia, kad teisėjas turėtų būti dėl to apkaltinamas ar įžeidinėjamas. Nurodytų asmens aplinkybių dėl asmeniui priklausančio turto negali pakomentuoti, nes nėra nagrinėjusi V. J. bylos. Išsakytos V. J. frazės negali prisiminti. Tai yra V. J. nuomonė, kaip ji gali paaiškinti žmogaus nuomonę. Šią nuomonę reiktų išreikšti pagarbiai teismo atžvilgiu, bet ne tokiais raštais. Negali prisiminti, kada ir kokią nutartį V. J. atžvilgiu yra priėmusi, nes bylų yra pakankamai daug ir V. J. pavardė, kaip ir kitos visos pavardės, yra tolygi. Jei V. J. turi nutartį, matyt nagrinėjo apeliacine tvarka. Kabinete sėdi viena, kompiuteriu naudojasi tik ji viena. V. J. mąstymu, kad galbūt padėjėja naršė kompiuterį, tai taip nėra, nes jos darbo kompiuteriu niekas nenaršo, išskyrus ją. Pati pareiškimo nerašė. Jei kiekvienas proceso dalyvis teisėją vadintų kaip V. J. išvadino pareiškime, tai iš tikrųjų nesinorėtų eiti į darbą, tai žeidžia kaip ir kiekvieną žmogų. Jei netenkino procesinis sprendimas, kurį priėmė, turi teisę skųsti, yra teismų sistema, yra apeliacijos, yra kasacijos ir kiekvienas pilietis turi elgtis įstatymo nustatyta tvarka. Rašė, kada neatvyko į teismo posėdį, kad paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, palaiko ir tvirtina.

Nukentėjusioji S. K. teisme parodė, kad V. J. procesiniame dokumente parašė negražius žodžius apie teisėjus, tame tarpe buvo ir ji. Tikriausiai tame dokumente yra todėl, kad 2014 m. nagrinėjo civilinę bylą, ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“, priteisimas iš V. J. ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisė skolą, delspinigius atmetė. V. J. padavė apeliaciją, paliko galioti jos sprendimą, tikriausiai V. J. spendimu liko nepatenkintas ir ji papuolė į tą sąrašą. Dokumento turinį šiek tiek žino. Mano, tai yra nepagarba teismui, nes jei kiekvienas proceso dalyvis pradėtų reikšti savo nepasitenkinimą ir tokias mintis, tai tikrai nesinorėtų eiti į darbą ir dirbti šį darbą. Buvo išreikšta nepagarba. V. J. turtu nėra suinteresuota, nes ir byla buvo nesusijusi su V. J. turtu, ji buvo susijusi su skolos priteisimu. Nemokėjo tam tikrų mokesčių ir buvo priteista skola. Pareiškimo nematė, bet pasakė ikiteisminio tyrimo tyrėja, dėl ko ten buvo parašyta. Turinį sužinojo pas tyrėją, jo citatas pacitavo ikiteisminio tyrimo tyrėja. Jos pasirinkimas, kodėl nereiškė civilinio ieškinio. Nukentėjusiojo teisė reikšti civilinį ieškinį, toks buvo jos sprendimas. Mano, kad V. J. neturi jokios teisės šitaip įvardinti teisėjus. Teisėjų profesija yra garbinga ir nei vienas proceso dalyvis neturi teisės taip vadinti. Buvo viena civilinė byla ir, kiek pamena, buvo ieškinys, visumoje susidarė tiek nutarčių, kurias su kiekvienu jos procesiniu sprendimu skųsdavo. Tikrai nebuvo teismo pirmininko ar pavaduotojo įtakota priimti sprendimus, teisėjas savo byloje vadovaujasi savo sprendimais, jis yra nepriklausomas. Nurodymo priimti neigiamus sprendimus nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Rašydama teismui prašymą dėl dalyvavimo, nurodė, kad duotus parodymus tvirtina ir, jei ko nepasakė, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Nukentėjusioji I. K. teisme parodė, kad yra kviesta dėl procesinio dokumento ir jame išdėstytų teiginių tiek jos, tiek kitų teisėjų atžvilgiu. Jame buvo nurodyta, kad ji ir kiti teisėjai priklauso nusikalstamam susivienijimui. Mano, kad tai nepagarba, nes nepadarė jokių nusikaltimų, to neleidžia daryti pareigos. Pačiai teko nagrinėti V. J. bylas. Kiek pamena, priėmė nepalankų sprendimą jo atžvilgiu ir ieškinį atmetė. Jos sprendimas aukštesniojo teismo buvo paliktas nepakeistas. Jokių nurodymų priimant sprendimus nebuvo. Savo sprendimus priima vertindama įrodymus, vadovaujasi procesinio įstatymo normomis ir teismų praktika. Tiesiogiai su rašytu V. J. procesiniu dokumentu nėra susipažinusi, tyrėja nurodė citatas, kurios buvo išsakytos jos atžvilgiu. Išsakytos frazės turi būti vertinamos neigiamai, kadangi nei vienas proceso dalyvis pagal įstatymus neturi teisės tokiais žodžiais išvadinti teisėjo. Faktai pareiškime neteisingi, jokių nusikalstamų veikų nedaro. Tos frazės formuoja neigiamą požiūrį kitų proceso dalyvių, visuomenės. Mano, kad tai yra žymus saviraiškos laisvės ribų peržengimas. Dėl atsakomybės klausimo negali pasisakyti, nes nėra baudžiamosios teisės specialistė. Ikiteisminio tyrimo metu savo apklausos parodymus tvirtina.

Nukentėjusioji R. Š. teisme parodė, kad teisėja dirba 28 metus. Priėmė procesinius sprendimus V. J. atžvilgiu. Bylų daug, sprendimų V. J. atžvilgiu negali prisiminti. Ar aukštesnės instancijos teismas yra keitęs jos sprendimus V. J. atžvilgiu, negali prisiminti. Atvykus ikiteisminio tyrimo pareigūnė dokumentą citavo. Išdėstyti pareiškime teiginiai neatitinka objektyvios tiesos. Teisėjo profesija yra garbinga ir žmonės, dirbantys šį darbą, nenusipelno būti įžeidinėjami. Saviraiškos laisvė, jos nuomone, nėra absoliuti ir turi tam tikras ribas, šiuo atveju šios ribos buvo peržengtos. Į teisėjo sprendimus V. J. turi teisę pareikšti savo nuomonę procesiniuose dokumentuose. Jis šia teise pakankamai naudojasi ir jos procesiniuose dokumentuose teisę pareiškė pilnai. Jei būtų dokumentą pamatę laikraštyje, skelbime, tai būtų apsisprendę kaip reaguoti. Tai nebuvo tyrėjo ar prokuroro įtaiga. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad žino, jog yra kviesta dėl išsakytų V. J. nepagarbių žodžių teismo ir jos atžvilgiu procesiniame dokumente. Išsireiškimai jai tapo žinomi iš tyrėjos pateikto ikiteisminio dokumento, kad ji su kitais teisėjais priklauso nusikalstamai grupuotei ir kad stengėsi kėsintis į V. J. turtą ar kažkas tokio. Mano, kad asmuo turi ir gali realizuoti savo nuomonę. Saviraiškos laisvė buvo realizuota oficialiame procesiniame dokumente. V. J. ja galėjo naudotis rašant memuarus, kažkokius atsiminimus ar kažką tokio, bet čia saviraiškos laisve jis pasinaudojo oficialiame procesiniame dokumente byloje. Mano, kad jis peržengė saviraiškos ribas. Laisvė iš tikrųjų nėra absoliuti, nes laisvė kartu yra ir atsakomybė. Dokumentas buvo pateiktas į bylą, su juo galėjo susipažinti proceso dalyviai. Kaip suprato, jis pasiekė ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tai su juo susipažino ir pareigūnai. Bylos dokumentai prieinami raštinės darbuotojams, padėjėjams, sekretorėms, kurios dirba konkrečioje byloje. Vieną bylą V. J. atžvilgiu pamena. Jis teismo posėdyje elgėsi pagarbiai, procese jokių konfliktų nebuvo. Jokių priekaištų jam negali išsakyti. Tiksliai sprendimų negali prisiminti, buvo pakeista dalis, bet tiksliai negali prisiminti. Atsiliepime kažkaip keistai skamba, jokio tikslo į jokį turtą neturi, nagrinėja bylą objektyviai ir nuo bylos sprendimo teisėjo turtas nei padidėja, nei pamažėja. Galbūt emocijų pagautas žmogus taip parašė. Negali nei paneigti, nei patvirtinti apie 28 bylų sprendimus, nes pati pamena tik vieną sprendimą, kuris pasiekė apeliaciją, kiti gal buvo nagrinėjami rašytine tvarka. Pavardės neįsidėmėjo. Oficialus dokumentas yra svarbesnis nei eilinis žmogaus laiške parašytas teiginys, nes su oficialiu dokumentu turi teisę susipažinti daug didesnis asmenų ratas. Jei savo dienoraštyje būtų rašomi pastebėjimai, su jais gali ribotas kiekis žmonių susipažinti. Kadangi teismo posėdžiai yra vieši, informacija vieša, tai atitinkamai didesnis žmonių ratas gali susipažinti. Išreikšta neigiama nuomonė oficialiame dokumente sukelia didesnes pasekmes tam asmeniui, kurio atžvilgiu neigiama nuomonė išreikšta. Jei nebūtų atėjusi tyrėja, apie šį dokumentą būtų nežinojusi.

Nukentėjusysis A. J. teisme parodė, kad teisiamasis atsiliepime nepagarbiai atsiliepė apie jų teismą ir teisėjus, nurodydamas nepagrįstas aplinkybes, kad teisėjai priklauso nusikalstamam susivienijimui ir nori užvaldyti jo turtą. Yra nagrinėjęs vieną V. J. bylą už sunaudotą vandenį. Sprendimas buvo V. J. nepalankus. Aukštesnė instancija sprendimą paliko nepakeistą. Saviraiškos laisvės ribos buvo peržengtos. Įžeidinėjimas nėra saviraiškos laisvė. Nuomonė dėl jo priimtų sprendimų gali būti pareikšta apeliacinėje instancijoje. Apie paskleistus teiginius sužinojo per apklausą, kurioje buvo apklaustas kaip nukentėjusysis. Jei nebūtų atėję tyrėjai, gal pats būtų sužinojęs apie tokį dokumentą. Sužinojęs apie tokį procesinį dokumentą, jaučiasi nejaukiai. Ikiteisminio tyrimo metu išsakytus teiginius tvirtina.

Liudytoja D. V. teisme parodė, kad pradėjo darbą Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja ir į ją kreipėsi teisėja R. D., informavo, jog gavo civilinę bylą, kurioje viena iš šalių buvo V. J., bet nežino, kokioje pozicijoje buvo, atsakovas ar ieškovas, procesiniame dokumente nepagarbiai atsiliepė apie jų teismą, Panevėžio apylinkės teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Buvo civilinė byla ir pati prisijungė prie elektroninės bylos bei įžvelgė procesiniame dokumente, kuris buvo pateiktas ir pasirašytas V. J., nepagarbius žodžius, kurie buvo išsakyti jų teismo ir kitų teismo teisėjų atžvilgiu. Kreipėsi surašydama raštą į prokuratūrą, pateikiant dokumentus, kad įvertintų, ar dokumentuose nėra nusikalstamos veikos požymių dėl nepagarbos teismui. Kiek pamena, dokumente buvo pasisakoma įžeidžiančiais žodžiais, kad teisėjai kažką dangsto, kažkaip elgiasi neetiškai, nemano, kad tai saviraiškos laisvė, todėl ir kreipėsi į prokuratūrą. Prokuratūra, jei mano, kad yra nusikaltimo požymiai, ir kelia baudžiamąją bylą, patraukia kaltinamuoju, tai nėra jos kompetencija. Dirbo antrinės teisinės pagalbos kontoroje ir buvo gavusi pavedimą prieš kokį 10 metų teikti teisinę pagalbą V. J., bet kadangi buvo išsilaikiusi teisėjų egzaminus, buvo perduota kitiems kolegoms.

Liudytoja R. D. teisme parodė, kad nagrinėjo civilinę bylą, kurioje ieškovas buvo „Panevėžio energija“, pateikusi tiesioginį ieškinį atsakovui V. J.. Ieškinio priėmimo klausimas išspręstas, buvo išsiųstas procesinis dokumentas atsakovui. Kadangi atsakovas yra prisijungęs prie elektroninių priemonių sistemos, jam siunčiamas per EPP pranešimas pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovas pateikė ieškininį atsiliepimą per EPP sistemą. Atsiliepime be bylos aplinkybių buvo nurodyti tam tikri pasisakymai apie teisėjus, dirbančius Panevėžio miesto apylinkės, Panevėžio apygardos ir kituose teismuose. Gavusi tokį atsiliepimą, kuris yra viešai prieinamas, apie tai informavo Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją D. V.. Informavo, kad gautas toks atsiliepimas civilinėje byloje. Atsiliepimas pasiekiamas bylos šalims, teismo darbuotojams, nes atsiliepimai yra registruojami, teismo posėdžių sekretorėms. Civilinėje byloje, kurią nagrinėjo, priimtas procesinis sprendimas buvo patenkinti „Panevėžio energijos“ civilinį ieškinį, bet dokumentas neįsiteisėjęs, byla buvo perduota pagal atsakovo apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas panaikino sprendimą, motyvuodamas, kad ieškovo reikalavimas turėjo būti formuluojamas kitoks. Byla buvo perduota nagrinėti iš naujo. Šiuo metu byla nagrinėjama, teismo sprendimas nėra priimtas ir neįsiteisėjęs. Vertinti šio asmens veiksmų negalėtų, įvertins teismas. Šiuo atveju atsakovas turėtų pateikti atsiliepime aplinkybes, susijusias su ieškiniu, kurios turėtų įtakos bylos nagrinėjimui. Šiuo atveju išdėstytos aplinkybės jokios įtakos nagrinėjamai civilinei bylai neturi. Kokios nutartys buvo priimtos V. J. atžvilgiu, negali įvardinti. Jei buvo bylose proceso šalis, atitinkamai pagal LR CK normas buvo sprendžiama. Ar tai yra saviraiškos laisvė, mano, kad įvertins teismas. Mano, kad saviraiškos laisvė nėra ribojama, bet ji turi turėti ribas. Jos nuomone, kad žmogus, teikdamas atsiliepimą civilinėje byloje, turi pasisakyti dėl ieškinio reikalavimo, o ne dėl kitokių dalykų, kurie yra jo nuomonė. Mano, kad procesas įpareigoja šalis teikti tik su ieškiniu susijusius dalykus, paaiškinimus, įrodymus. Kiekviena šalis turi savo subjektyvų vertinimą apie atsakymus, įrodymus, kiekviena šalis turi tokią teisę subjektyviai vertinti kaip atrodo, mano, kad tai V. J. situacijos vertinimas. Yra dirbusi teismo pirmininke. Jei pateiktas kažkoks raštas dėl teismo darbo kokybės, teismo modernizavimo, pateiktas kaip piliečio ar proceso šalies, mano, kad jis buvo atsakytas įstatymo nustatyta tvarka. Koks buvo atsakymas, negalėtų pasakyti. Yra teisėja, nagrinėja bylas paskirtas pagal jos kompetenciją. Teismo darbuotojai yra ne jos prerogatyva, negali atsakyti, ar yra susijusių giminystės ryšiais. Tikriausiai kiekvienas žmogus gali būti nusikaltėliu. Tiesiogiai dėl vidinių įsitikinimų, kompetencijos kėlimo tokių kursų nėra, bet be abejonės teisėjus moko ir teisėjai mokosi, visada stengiasi susipažinti su esama praktika, kuri skatina ne tik vidinį įsitikinimą, bet įrodymų vertinimo taisykles CPK. Pirmiausia teisėjas priimdamas sprendimus remiasi įrodymais, kurie yra byloje, juos pateikia šalys.

Liudytoja B. M. teisme parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai atėjo apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnė. Aplinkybių negali prisiminti, nieko naujo negali pasakyti. Apklausos metu nurodytas aplinkybes tvirtina. Dokumento nėra mačiusi ir nėra skaičiusi. Su dokumentu susipažino epizodiškai, viso jo neskaitė, jo turinį, kas liečia ją, prisimena. Nurodyti teiginiai neteisingi, nieko nedangsto ir nesiruošia dangstyti. Antstolį B. žino, nes kartais tenka nagrinėti bylas dėl antstolių veiksmų. Nagrinėdama bylas jokio asmeninio suinteresuotumo niekada neturėjo ir mano, kad neturės, nes antstolį pažįsta tik kaip antstolį, o ne asmeniškai. Sakytų, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir kiekvienas asmuo, bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis, reiškiantis savo nuomonę, neturi įžeisti kitų asmenų. Mano, kad tokiais teiginiai buvo įžeisti ne tik teisėjai kaip asmeniškai, bet jų asmenyje buvo įžeista ir visa teisėsaugos sistema. Jei žemina vieną teisėją, žemina visą teisinę sistemą. Tuo mano, kad V. J. veiksmai pavojingi. Nežino antstolio B. intereso, pati nieko nedengė ir nedangstys, bylą sprendė pagal įstatymo nustatytus rėmus ir byloje pateiktus įrodymus, įsitikinusi, kad nieko nepažeidė. Negali prisiminti, kokias V. J. bylas nagrinėjo. Bylų apskaitos neveda ir negali atsakyti dėl konkrečios situacijos. Kiekvienas žmogus turi teisę susiformuoti savo nuomonę, bet ta nuomonė neturi būti viešai įžeidžianti, menkinantį kitą žmogų. V. J. ją pažemino, nes tai netiesa. Kiekvieną žmogų netiesa įžeidžia.

Liudytoja B. V. teisme parodė, kad žinoma, jog V. J. netinkamai atsiliepė apie teisėjus, kad jie netinkamai atlieka savo pareigas. Žino, kad kolegė yra pripažinta nukentėjusiąja šioje byloje ir žino, kad daugiau teisėjų bus apklausiami liudytojais. Yra nagrinėjusi keletą civilinių bylų pagal V. J. atskiruosius skundus. Buvo apklausta tyrėjos, kuri pateikė informaciją dėl V. J. netinkamų ir teisėjus žeminančių pasisakymų. Mano, kad tai yra nepagarba teismui, nepagarba visiems Lietuvos teisėjams, kurie atsakingai, sąžiningai dirba savo darbą ir sprendimus priima vadovaudamiesi procesiniais įstatymais. Konkrečiai negali prisiminti, kokias bylas nagrinėjo, pamena, kad 2013-2014 m. nagrinėjo atskiruosius skundus. Su teiginiais, kad tiesiog patvirtina pirmos instancijos nutartis, nesutinka. Yra atsakingi už savo darbą, yra davę priesaiką teisingai, sąžiningai dirbti ir siekia tą daryti. Yra tam tikros ribos, įstatymo pasikeitimai, kada nagrinėji bylą siekdamas nepadaryti klaidos, pasitikslini visus įstatymo reikalavimus, niekada nepritaria pirmos instancijos teismo sprendimui, jei jis yra neteisingas. Asmeniškai pati rašo nutartis ir sprendimus.

Liudytoja L. S. teisme parodė, kad yra ikiteisminio tyrimo metu apklausta, jog V. J. kažko nepatenkintas išnagrinėtu atskiruoju skundu ir reiškė nepasitenkinimą jų nutartimi. 2016 metais nagrinėjo atskiruosius skundus civilinėse bylose. Procesiniuose dokumentuose buvo nepasitenkinimas teisėjų darbu, bet tai vertino daugiau kaip jo emocinę išraišką, nes jis konkrečių duomenų nepateikė, o skunduose buvo nurodytos esminės aplinkybės, pateikti argumentai ir pagal juos išdėstė savo vertinimus. Skundų netenkino. Atsiliepimo į netiesioginį ieškinį nėra mačiusi. Išsakyti teiginiai yra nemalonūs, nes tai kaltinimas nusikaltimu. Žiūrint į tą faktą, kad V. J. yra gan žinomas bylininkas, daug bylų veda, mano, kad gal jis taip išreiškė savo emocijas. Nemano, kad jis pats tikėtų, jog teisėjai gali tokius nusikaltimus daryti. Toks pasakymas nemalonus, žeminantis. Jei gavus bylą būna toks tekstas, kad žmogus priešiškai nusiteikęs, tai nėra malonu, tuomet mato, kad tikrai tam žmogui yra sunku, bet stengiasi pažiūrėti kruopščiai į tas aplinkybes ir kuo objektyviau priima procesinį dokumentą. Gavus teisėjo darbe neigiamus atsiliepimus, turi nerodyti emocijų ir atlaikyti vertinimus, turi nepulti aiškintis su byloje dalyvaujančiais asmenimis. Per 20 metų praktiką yra ne kartą gavusi tokių vertinimų, yra nemalonu, bet atlaiko. Jei ištisai būtų tokie vertinimai, tai tikrai nei vienas negalėtų dirbti, nes kiekvienas teisėjas irgi yra žmogus. Teisme reikia įrodymų, o ne nuomonės. Yra aplinkybės, faktai, įrodymai, sprendimai grindžiami ne jausmais, yra bylų nagrinėjimo taisyklės. Supranta, kad yra sunkus atvejis, bet tai nereiškia, kad visi teisėjai blogai dirba ir kad byloje dalyvaujantis asmuo įgyja teisę juos žeminti. Taip negalima.

Liudytoja B. J. teisme parodė, kad žino, jog ne tik ji, bet ir kiti teisėjai kaltinami kažkokio susivienijimo organizavimu ir jame dalyvavimu prieš pilietį V. J.. Atrodo, kad saviraiškai turi būti ribos. Kiekvienas žmogus turi kreiptis į teismą, jei jis mano, kad jo teisė pažeista, kad ji būtų apginta. Šiuo atveju, kaip suprato, V. J. teisė nebuvo apginta, tai nereiškia, kad galima būtų teisėjus vardinti, kad jie dalyvauja kažkokiame nusikalstamame susivienijime prieš jį, gadindami jam sveikatą. Pati V. J. bylas nagrinėjo rašytine tvarka, jo paties nematydama. Gal prieš 3-4 metus turėjo kelis procesus žodine tvarka, tai niekada nepasakytų, kad V. J. elgtųsi nekultūringai, tik tiek, kad žmogus norėjo daug išsišnekėti, elgėsi mandagiai. Čia buvo toks siurprizas, gal žmogui sušlubavo sveikata. Mano, kad tokiais žodžiais kreipiantis į teismą neturėtų švaistytis. Reikalavimo, kad teismas apgintų pilietį V. J. dėl to, jog jis gyvena netinkamose sąlygose, nebuvo. Paprastai V. J. bylos būdavo iš prievolių teisės. Paslaugas teikiančios organizacijos prašydavo priteisti sumas už suteiktas paslaugas. Jei V. J. nevykdydavo prievolės pagal sutartis ar įstatymą, tai jo atžvilgiu buvo priimami neigiami sprendimai. Kiek žino, tai civilinėse bylose piliečiui V. J. ne kartą buvo siūlyta naudotis advokato pagalba ir teisę kreiptis į teismą jis turi, bet teisė turi būti tinkamai realizuojama. Be to, pilietis V. J. galėjo kreiptis į valstybės teisinę pagalbą, kad jam ji būtų suteikta ir jis turėtų advokatą, jis to nedarė. Kiek pamena, apie minėtą raštą informavo ikiteisminio tyrimo teisėja ir tai ką perskaitė teisėjas, pati šį turinį pamena. Savo nuomonę gali susiformuoti ir ją turi. Dabar šio dokumento neturi, bet turinį žino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes tvirtina.

Liudytojas E. Č. teisme parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos, aplinkybės buvo išdėstytos. Apklausoje aplinkybes stengėsi nurodyti teisingai. Dabar negali prisiminti, bet tikėtina, kad tyrėja procesinį dokumentą rodė. Mano, kad gali būti ir saviraiškos laisvė, ir nepagarba teismui bei teisėjų veiklos žeminimas. Mano, kad tai būtų klausimas laiško autoriui, ar jis savo nuomonę dėsto, ar kažką nori užgauti. Vertina, kad tai labiau saviraiškos laisvė, jam taip atrodo, jis taip supranta ir dėsto. Mano, kad teiginiai nėra malonūs, nenusipelnė jų savo darbu kaip teisėjas. Galbūt žmogui atrodo kitaip. Mano, kad saviraiškos ribos yra, bet turbūt dažnas jas brėžia savaip. Su vyresniuoju G. yra pažįstamas, buvo advokatai vienu metu, jis ir dabar dirba advokatu. Kiek žino, jis dirba antrinės teisinės pagalbos tarnyboje. Mano, kad nagrinėdamas bylą ir advokatui G. ginant V. J., neturėjo pareigos nusišalinti nuo bylos.

Liudytojas L. M. teisme parodė, kad yra žinoma, jog kažkuriame procesiniame dokumente V. J. konkrečius teisėjus išvadino veikiančius kaip nusikalstamas susivienijimas. Nusikalstamas susivienijimas suvokiamas baudžiamąja prasme, kaip neigiamą, kriminalinį atspalvį turinti sąvoka. V. J. civilines bylas yra nagrinėjęs, daugiausiai atskirųjų skundų, turbūt ir keletą apeliacinių skundų. Asmeniškai jokių pretenzijų jam neturi. Pats yra civilinių bylų teisėjas, teismo nuožiūrai palieka klausimą dėl šios situacijos vertinimo. Kaip teismas įvertins, taip manys, kad yra teisinga. Viešojoje erdvėje su V. J. yra susitikę, kiek pamena, gal pernai Panevėžio G. P.-B. viešojoje bibliotekoje, kuomet buvo organizuojama Nacionalinės teismų administracijos priemonė – teismas ar teisėjas bibliotekoje ir V. J. labai argumentuotai, motyvuotai, racionaliai dėstė mintis, mano, kad apylinkės teismo pirmininkė dalimi jo pasiūlymų pasinaudojo. Buvo apklaustas tyrėjos, atrodo pernai metais žiemą, tuomet daugiau prisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, nes tuomet daug geriau, išsamiau atsiminė nei dabar.

Liudytojas G. K. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausoje sakė, jog nieko negali prisiminti, nes iš tiesų nei V. J., nei aplinkybių, dėl ko jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesiaiškino, nežino ir sakė, kad jam pretenzijų neturi. Absoliučiai nieko nepamena, kiek bylų yra išnagrinėta per gyvenimą, į tokius dalykus nekreipia dėmesio. Ne tai yra jo byloje nagrinėjimo dalykas, žiūri į bylos esmę. Pats neįsižeidžia nei ant vieno žmogaus. Žmonės, kurie taip kalba, sakytų jie kalba prieš įstatymą, o ne prieš jį asmeniškai. Kalba prieš Lietuvos teismus kaip vieną iš valdžios šakų. Pasisakymas yra teisinio vertimo klausimas, tai padarys bylą nagrinėjantis teisėjas. Negali komentuoti teisės taikymo.

Liudytoja J. S. teisme parodė, kad žino, kiek tyrėja priminė ir paminėjo piliečio pavardę, pati V. J. nežino, negali prisiminti. Jeigu teisėjas atlieka procesinę pareigą, tai jis nedalyvauja nusikalstamame susivienijime. Jokio nusikalstamo susivienijimo nežino ir negali pasakyti, kaip pilietis tą suprato. Mano, kad saviraiškos laisvės išsireiškimo priemonės turi tam tikras ribas, šiuo atveju ribos buvo peržengtos. Teisėjai, kurie kartu nedirba, net gal nėra pažįstami, įvardinti kaip nusikalstamas susivienijimas, tai yra saviraiškos laisvės ribų peržengimas. Kiekvieną teisėją gali įžeisti, jei jo darbas vertinamas kaip nusikalstamas, nes jis už tai atsakyti gali, jei iš tikrųjų nusikalto. Apie pareiškimus sužinojo gavusi tyrėjos šaukimą. Sužinojo, kad yra piliečio pareiškimai žemesnės instancijos teismuose, kad yra gaunami procesiniai dokumentai. Asmeniškai dokumentų nebuvo mačiusi, nes jie nebuvo skirti tokiai instancijai kaip Aukščiausiajam Teismui.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad iš gauto šaukimo suprato, kad byla dėl nepagarbos teismui. Jį apklausė policijos darbuotojas. Iš policijos darbuotojo sužinojo, kad vienoje civilinėje byloje buvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį ir jame nurodyta neva jis priklauso nusikalstamam organizuotam susivienijimui. Tokius teiginius vertina kaip žeminančius jo garbę, darančius žalą jo reputacijai. Būti nusikaltėliu yra amoralu, tai prieštarauja teisei, jis tokiu nėra, todėl teiginys, kad yra nusikaltėlis, jį žemina ir daro žalą jo reputacijai. Jo supratimu, tai turėtų būti vertinama kaip nepagarba teismui. Kur žinia buvo paskleista, duomenų neturi. Procesinis dokumentas buvo patalpintas LITEKO sistemoje, kaip plačiai buvo paskleistas, kalbėti negali, duomenų neturi. Jo subjektyvus vertinimas, bet galvoja, kad ne tik teisėjas turėtų manyti, jog jo reputacijai žala, kada yra kalbama, jog jis padarė nusikaltimą. Kiekvienas pilietis lygiai taip pat turėtų vertinti, jei jis kaltinamas nusikaltimo padarymu. Jei žmogus kaltinamas kokiu amoraliu veiksmu, kurio jis nepadarė, jis turėtų jaustis pažemintas ir įžeistas. Apie teisinėje sistemoje veikiantį nusikalstamumą duomenų neturi.

Liudytoja G. D. teisme parodė, kad su dokumentu yra susipažinusi, jį perskaitė. Vertina jį neigiamai, kadangi peržengtos bet kokios ribos. Jie, kaip teisėjai, atlieka savo pareigas ir kiekvienas paprastas pilietis, pavadintas nusikalstamo susivienijimo dalyviu, jaustųsi negerai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs gana plačiai, kad saviraiškos laisvė turi tam tikras ribas, ji negali žeisti kitų asmenų garbės, orumo, todėl mano, kad šiuo atveju yra ribų peržengimas, o kaip kvalifikuoti, vertinti teisine prasme, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šios teisės ir laisvės visiems yra garantuojamos Konstitucijos ir kitų įstatymų, bet nei viena teisė neatsiejama nuo pareigų.

Liudytojas A. N. teisme parodė, kad kaip buvo padaryti patys veiksmai, sprendžia iš jam pateikto procesinio dokumento civilinėje byloje. Civilinė byla buvo nagrinėjama Panevėžio kažkuriame teisme, žmogus pateikė atsiliepimą, kuriame buvo išdėstytos nuostatos, kurios įžeistų teismą ar teisėją. Tik kai buvo kreiptasi dėl jo apklausos ir atvykus pas tyrėją sužinojo apie tuos veiksmus. Vertina, kad tai yra žmogų įžeidžiantys žodžiai, jei jis nėra padaręs jokio nusikaltimo ir nėra jokio pagrindo taip tvirtinti. Mano, kad žmogus rašydamas raštą turi pakankamai laiko apgalvoti, pasverti, ką jis nori pasakyti ir elgiasi atsakingai. Supranta, kad dokumentą teikia teismui, kad tokiu atveju svarbesnis aspektas - teisiniai išsireiškimai, teisiniai vertinimai, jie turėtų būti pasverti tikslūs, neturėtų įžeidinėti žmonių, tuo labiau atliekančių savo darbą. Be abejonės, teisėjas priima nutartį pats, todėl, kad tai yra jo darbas. Priimti nutartį yra ne vien ją pasirašyti, tai pirmiausiai įsigilina į reikalą, suranda argumentus, parašas tik patvirtina, kad įvertino, nusprendė ir prisiima atsakomybę.

Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Jam žinoma vienintelė aplinkybė, kad viename procesiniame dokumente V. J. paminėjo ne vieno ir ne dviejų teisėjų pavardes, kurių tarpe yra ir jo vardas, pavardė, įvardino kaip nusikalstamą susivienijimą, kėsinimąsi į jo nekilnojamąjį turtą, tiksliai negali pasakyti. Neabejoja, kad teiginiai prieštarauja teisės normoms, jie smarkiai viršija saviraiškos laisvės ribas, nes nei vienas darbuotojas ar jis teisėjas, ar dirbantis bet kurį kitą darbą, turbūt neapsidžiaugtų ir įsižeistų, jei jo sąžiningas darbas būtų taip įvertintas. Atsiliepimą į netiesioginį ieškinį matė, skaitė.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad V. J. žino, pažįsta, kadangi yra valstybės pareigūnas – antstolis, vykdantis veiklą Panevėžio teritorijoje. Teko vykdyti išieškojimą ir dabar vykdo išieškojimą iš kaltinamojo, ko pasekoje keletą metų teko intensyviai bendrauti dėl išlaikymo išieškojimo, kitų skolų išieškojimo. Asmeniškai asmuo nepažįstamas. Vykdydamas tiesioginę pareigą - išieškojimą, yra tiek žodžiu, tiek raštu susidūręs su V. J. skundais, jautėsi vienaip ir kitaip žeminamas ir įžeidinėjamas, bet dėl tokių momentų nesikreipė į policijos institucijas ar kitas institucijas, stengdamasis ir dirbdamas toliau savo veiką. Policijos pareigūnai prieš kurį laiką paklausė, ar rašytų pareiškimą kaip ir kiti nukentėjusieji, šiuo atveju teisėjai, tai pats atsisakė iš savo pusės. Apie kokį konkretų dokumentą yra kalba, nežino. Dokumento negali prisiminti, bet tyrėjai apklausos metu duoti jo parodymai yra teisingi. Aplinkybes nurodė teisingai, tuo metu buvo pasiruošęs daugiau, pas tyrėją su vykdomąja byla buvo nuėjęs. Kadangi ne pirmus metus vykdo išieškojimą, priprato prie tokio V. J. būdo ir elgesio, stengėsi nepaisyti moralinių normų, jam pretenzijų nereiškė, bet kad jis peržengė ribas, tai nemano, kad tai vienintelis bent panašaus pobūdžio dokumentas, kas liečia jį, įžeidinėjimo prasme, tiesos sakymo prasme. Pardavė varžytinių metu bankui įkeistą namą, priklausantį V. J.. Vykdė kitas bylas, tiek vaiko išlaikymo bylą, tiek sutuoktinės naudai skolos išieškojimą nemažai sumai, siekiančiai du šimtus penkiasdešimt kelis tūkstančius litų. Vykdymo procese yra susidūręs su V. J. nepagarbiais rašymais. Nekreipia dėmesio. Nėra jokio sprendimo nei civiline, nei baudžiamąja prasme, kuriame pasakyta, kad yra padaręs vienokį ar kitokį pažeidimą. Iš V. J. pusės buvo melagingi pareiškimai policijai, kad jis vienaip ar kitaip pažeidė įstatymus, kurie visi buvo atmesti nesant jokios nusikaltimo sudėties pirminėje stadijoje. Neįsivaizduoja, kodėl V. J. taip rašo, negali atsakyti į šį klausimą. Tokių žmonių yra vienetai, per 20-ties metų praktiką vos vienas kitas asmuo taip nepagarbiai elgiasi ir tendencingai, pastoviai. Kaltinamas nebūtais dalykais, nusižengimais, kažkokia nusikalstama veika, kurie neatitinka realios situacijos, išgalvoti pareiškimai, neatitinkantys tikrovės, įžeidžiantys jį, kaip asmenį, kaip pareigūną. Visi V. J. negražūs pasisakymai jo atžvilgiu vyko raštu, žodžiu neužfiksavo. Teisminiame procese ištuokos byloje nedalyvavo ir nėra šio sprendimo matęs. Teismas turto nevertina. Vykdymo procese kai buvo užvesta byla dėl namo pardavimo, pagal CK jam yra privalu pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką įvertinti turtą tuo metu rinkos kaina, kas ir buvo padaryta pasamdant turto vertintoją - ekspertą. Dokumentus V. J. gavo, nes siuntė registruotu paštu. Ar jį skundė, ar ne, negali prisiminti. Klausimas dėl vaiko teisių apsaugos specialistų dalyvavimo byloje dėl turto susijęs su CK vykdymo veiksmais, pats vykdė įkeisto turto klausimą. Vaikų klausimas nebuvo sprendžiamas šioje byloje ir pagal CK vaikai nedominuoja tokio pobūdžio bylose. Yra griežtai reglamentuota Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ką antstolis privalo padaryti tokioje byloje. Antstolis privalo parduoti įstatymų nustatyta tvarka įkeistą turtą. J. žinodama, kad namas įkeistas, nei žodžiu, nei raštu nereiškė jokių pretenzijų. Šiuo atveju pas ją likę vaikai, ji buvo išieškotoja, turėjo dvi bylas, tai ji jokių pretenzijų neturėjo, kas susiję su namu. Posėdyje pas teisėją I. B. ne tik nepamena, kad jai paklausus „ar tamsta čia prisidirbai“, jis linktelėjo galvą, bet tokio dalyko nebuvo. Vykdant išieškojimą pagal CPK yra išieškotojų eiliškumas, pirmoje eilėje hipotekos kreditorius atgauna visas lėšas iš įkeisto turto, jei liko vykdymo proceso metu pinigų po hipotekos pardavimo, kurie buvo skirti kitiems kreditoriams. Pagal įstatymą išlaikymas yra aukščiausios kategorijos, V. J. atžvilgiu - vaikų išlaikymas, visi likę ieškiniai yra perstumiami į trečią lygmenį.

Liudytojas B. J. teisme parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ teisininku. V. J. - bendrovės klientas, pažįstamas kas liečia darbinius santykius. Asmuo jų vedamoje byloje viename iš dokumentų, pateiktų teismui, išreiškė nepagarbą teismui, įvardino nusikalstamu susivienijimu. Kitų aplinkybių nelabai žino. Tai berods buvo atskirasis skundas, teiktas 2017 m. lapkričio mėnesį, bet tiksliai negali pasakyti, gali būti atsiliepimas į netiesioginį ieškinį. Dokumentą matė. Kadangi tai ne pirma byla su V. J., nekreipia dėmesio į šio asmens pasisakymus. Atstovauja bendrovę, yra jų klientas, išreiškė savo nuomonę ir to nevertina. Savaime aišku, kad nuomonė turėtų būti kitaip reiškiama ir taip reiškiama nuomonė neturėtų būti pateisinama, kažkada jis turėtų tą suprasti. Sutinka su ankščiau išsakyta savo pozicija apklausoje, kad tai nepagarba teismui ir tas aplinkybes tvirtina. Buvo civilinė el. byla. Šį atsiliepimą pamatė jis, prie tos bylos dar gali prieiti jų įmonės darbuotojai, atsakingi už skolas. Mano, kad kiti žmonės žinojo, nes visa medžiaga yra skaitoma. Vietiniai vertinimai buvo, ne paslaptis, kad žmonės skaito straipsnius, buvo diskusijų su žmonėmis, kurie administruoja bylas. Mano, kad įmonėje tą dokumentą mato iki 10 žmonių, apie 7-8. Prie bylos galėjo prieiti portalą administruojantys asmenys. Tai nėra pirma byla su V. J., teko ne vieną posėdį pravesti, tai jau tampa gyvenimiška ir nesudaro didelio įspūdžio. Mano, kad šis pasisakymas buvo kertinis ir atkreipė kitų dėmesį. Jis panašiai elgiasi ir kitose bylose. Jis dažnai taip elgiasi ir tas nebestebina. Sunku atsakyti, ar jis yra nuoširdus, ar tai iškreiptas situacijos vertinimas, ar siekis kažką įžeisti, negali pasakyti.

Nors kaltinamasis V. J. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiųjų Nijolės D. S., S. K., I. K., R. Š., I. B., A. J., liudytojų D. V., R. D., B. M., J. S., A. S., G. D., A. N., D. Š., B. J., A. B. ir kt. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2017-07-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos D. V.raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuojama apie galimai V. J. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 232 straipsnyje. Nurodoma, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas V. J. 2017-07-11 per EPP sistemą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjus apkaltino veikiant organizuoto nusikalstamo susivienijimo grupėje ir padarius V. J. žalą. V. J. civilinė byla yra nagrinėjama viešai, tokį jo atsiliepimą per EPP sistemą mato ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“, visi asmenys, kurie turi teisę naudotis LITEKO sistema. Teisėjai tik vykdė teisingumą, priimdami procesinius sprendimus kitose su V. J. susijusiose civilinėse bylose, todėl tokie V. J. teiginiai laikytini nepagarba teismui ir teisėjams bei teisingumo pažeminimu dėl jų veiklos (1 t., b. l. 12);

- 2017-07-11 Panevėžio miesto apylinkės teismui adresuotas V. J. pasirašytas atsiliepimas į netiesioginį ieškinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas byloje AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ieškovo atstovas B. J., atsakovas V. J.. Jame nurodyta: „<... I. B., I. K., S. K., R. Š., Nijolė D. S., A. J., L. S., L. M., E. Č., B. J., B. V., G. D., A. N., J. S., A. S., G. K., D. Š. – tai tie teisėjai, kurie veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, t. y. nekreipė dėmesio į realią situaciją ir faktines aplinkybes, ko rezultate man ir mano sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė-moralinė). Jų tikslas – man priklausantis nekilnojamas turtas...>. <... O antstolis A. B., kaip nusikalstamo susivienijimo vykdytojas, peržengė visas padorumo ribas, tiesiog vagiliavo, nes pasisavino man priteistas lėšas...> <...Teisėja B. M. tokius antstolio veiksmus nusikalstamai dangstė...>“. Prie atsiliepimo pateikta V. J. asmens tapatybės kortelės kopija (1 t., b. l. 13-16, 29-44);

- Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimai ir nutartys, Panevėžio apygardos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos bylose, kuriose viena iš šalių - V. J. (1 t., b. l. 51-56, 73-78, 163-198; 2 t., b. l. 1-62).

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos (LR BK 232 straipsnis). Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Nepagarba teismui yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad vykdydamas teisingumą teismas ar teisėjas buvo viešai pažemintas, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė žeminantį šios informacijos ar veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal kasacinio teismo praktiką užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014, 2K-573-976/2015 ir kt.). Taigi, užgaulus teisėjo ar teismo pažeminimas teismui pateiktame procesiniame dokumente, su kuriuo turi teisę susipažinti proceso dalyviai, vertintinas kaip viešas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-384/2006, 2K-571/2012, 2K-573-976/2015 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal civilinio proceso įstatymą visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumą, taip pat, jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 9 straipsnio 1 dalis). Teismo proceso viešumo principas taikomas ir teismo posėdžiams bei bylos medžiagai. Nagrinėjant bylą iš esmės, teismo posėdžio salėje gali dalyvauti kiekvienas šešiolikos metų sulaukęs asmuo, o su išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga turi teisę susipažinti (skaityti rašytinę bylos medžiagą, daryti nuorašus ir išrašus) bet kuris asmuo, išskyrus atvejus, jei byla išnagrinėta neviešame teismo posėdyje ar teismo nutartimi nustatyta, kad bylos medžiaga nevieša (CPK 9 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 1–2 dalys). Taigi, plačiąja prasme proceso viešumas reiškia visuomenės teisę dalyvauti teismo procese, įstatymų nustatyta tvarka gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą.

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 232 straipsnyje, t. y. savo vardu parašė ir per nenustatytą internetinę prieigą prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, Panevėžio miesto apylinkės teismui, adresu Laisvės al. 17, Panevėžys, elektroniniu būdu pateikė 2017 m. liepos 11 d. atsiliepimą į netiesioginį ieškinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises civilinėje byloje Nr. e2-6776-589/2017, kuriame nurodė, kad „<... I. B., I. K., S. K., R. Š., Nijolė D. S., A. J., L. S., L. M., E. Č., B. J., B. V., G. D., A. N., J. S., A. S., G. K., D. Š. – tai tie teisėjai, kurie veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, t. y. nekreipė dėmesio į realią situaciją ir faktines aplinkybes, ko rezultate man ir mano sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė - moralinė). Jų tikslas – man priklausantis nekilnojamas turtas...>. <... O antstolis A. B., kaip nusikalstamo susivienijimo vykdytojas, peržengė visas padorumo ribas, tiesiog vagiliavo, nes pasisavino man priteistas lėšas...> <...teisėja B. M. tokius antstolio veiksmus nusikalstamai dangstė...>“, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus dėl jų veiklos.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. J. ne vėliau nei 2017 m. liepos 11 d. savo vardu parašė ir, prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, Panevėžio miesto apylinkės teismui, elektroniniu būdu pateikė 2017 m. liepos 11 d. atsiliepimą į netiesioginį ieškinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės teisiamajame posėdyje neneigė ir pats kaltinamasis, tačiau jis tvirtino, jog atsiliepime į netiesioginį ieškinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pareikšta tik jo nuomonė, kuri yra pagrįsta tikrais ir neišgalvotais faktais apie neteisėtus ir nusikalstamus minėtų asmenų veiksmus.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ir buvo pateiktas minėtas atsiliepimas į netiesioginį ieškinį, buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, o minėtas atsiliepimas nėra slaptas dokumentas, t. y. jo turinys yra prieinamas ne tik proceso dalyviams ar bylą nagrinėjusiems teisėjams.

Teismo vertinimu, V. J. atsiliepime į netiesioginį ieškinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises nesiekė tik pateikti savo pozicijos į pareikštą netiesioginį ieškinį, bet priešingai, surašė nepagrįstus, žeminančius, užgaulius, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus su nusikaltimų darymu siejančius teiginius. Vertinant šiuos žodžius, t. y. kad I. B., I. K., S. K., R. Š., Nijolė D. S., A. J., L. S., L. M., E. Č., B. J., B. V., G. D., A. N., J. S., A. S., G. K., D. Š. – tai tie teisėjai, kurie veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, t. y. nekreipė dėmesio į realią situaciją ir faktines aplinkybes, ko rezultate V. J. ir jo sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė - moralinė); jų tikslas – jam priklausantis nekilnojamas turtas; teisėja B. M. tokius antstolio veiksmus nusikalstamai dangstė, tiek tiesiogine prasme, tiek ir kaltinamojo surašyto atsiliepimo į netiesioginį ieškinį turinio kontekste, jų prasmė nesikeičia – šie teiginiai apie teisėjų galimai neteisėtus, nusikalstamus veiksmus vienareikšmiškai suprantami kiekvienam su jais susipažinusiam asmeniui kaip žeminantys teisėjus, jų reputaciją, garbę, orumą bei diskredituoja visą teisingumo sistemą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą, teisinio saugumo principų kyla ir teismų, teisėjų apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas. Todėl valstybė turi pareigą efektyviai saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti jų pasitikėjimą savo valstybe (kurios teisminę valstybės valdžią jie vykdo) ir teise (kuria remdamiesi įgyvendina savo priedermę). Viena iš teismų, teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos, pažeminimo. Minėtą valstybės pareigą saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos privalo įgyvendinti ir patys teismai, vykdydami teisingumą ir tinkamai taikydami įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-385/2006). Vertinant V. J. atsiliepime į netiesioginį ieškinį išdėstytus teiginius šiame kontekste, pastebėtina, kad teiginiai apie teisėjų daromas nusikalstamas veikas, grupę teisėjų įvardijant veikusią kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, nepateikiant jokių objektyvių duomenų apie tokią neteisėtą teisėjų veiklą bet siekiant išreikšti savo subjektyvią, kaip proceso dalyvio, poziciją bylas nagrinėjančių teisėjų atžvilgiu, atitinka LR BK 232 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę – užgaulų teisėjų, vykdančių teisingumą, pažeminimą dėl jų veiklos. Ši išvada darytina ne tik objektyviai vertinant V. J. teiginių turinį ir jų išraiškos formą, bet ir atsižvelgiant į nukentėjusiųjų bei liudytojų, kurių atžvilgiu buvo išreikštos užgaulios frazės, subjektyvų požiūrį į V. J. veiksmus. Tai, kad V. J. atsiliepime į netiesioginį ieškinį išdėstyti teiginiai yra užgaulūs, žemina teisėjų garbę ir orumą, tiek asmeninį, tiek profesinį, bei diskredituoja visą teisingumo sistemą, kelia nepasitikėjimą jais, neabejotinai patvirtina ir nukentėjusiųjų teisme duoti parodymai. Nukentėjusioji Nijolė D. S. parodė, kad jei kiekvienas proceso dalyvis teisėją vadintų kaip V. J. išvadino pareiškime, tai iš tikrųjų nesinorėtų eiti į darbą, tai žeidžia kaip ir kiekvieną žmogų; tie teiginiai ją įžeidė; kiekvienas proceso dalyvis turėtų pamastyti, ką ir kada galima rašyti; mano, kad tai yra nepagarba teismui; šiuo raštu, jos nuomone, tai yra neigiamas požiūris į teisėją; tai, kad teisėjas priima procesinį dokumentą, kuris netenkina proceso dalyvio, nereiškia, kad teisėjas turėtų būti dėl to apkaltinamas ar įžeidinėjamas. Nukentėjusioji S. K. parodė, kad buvo viena civilinė byla ir, kiek pamena, buvo ieškinys, visumoje susidarė tiek nutarčių, kurias su kiekvienu jos procesiniu sprendimu skųsdavo; 2014 m. nagrinėjo civilinę bylą, ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“, priteisimas iš V. J. ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisė skolą, delspinigius atmetė; mano, tai yra nepagarba teismui, nes jei kiekvienas proceso dalyvis pradėtų reikšti savo nepasitenkinimą ir tokias mintis, tai tikrai nesinorėtų eiti į darbą ir dirbti šį darbą; V. J. turtu nėra suinteresuota, nes ir byla buvo nesusijusi su V. J. turtu, ji buvo susijusi su skolos priteisimu; mano, kad neturi jokios teisės šitaip įvardinti teisėjus; teisėjų profesija yra garbinga ir nei vienas proceso dalyvis neturi teisės taip vadinti. Nukentėjusioji I. K. parodė, kad tai nepagarba, nes nepadarė jokių nusikaltimų, to neleidžia daryti pareigos, kartu su kitais teisėjais nepriklauso nusikalstamam susivienijimui; pačiai teko nagrinėti V. J. bylas; kiek pamena, priėmė nepalankų sprendimą jo atžvilgiu ir ieškinį atmetė; jos sprendimas aukštesniojo teismo buvo paliktas nepakeistas; išsakytos frazės turi būti vertinamos neigiamai, kadangi nei vienas proceso dalyvis pagal įstatymus neturi teisės tokiais žodžiais išvadinti teisėjo; faktai pareiškime neteisingi, jokių nusikalstamų veikų nedaro; tos frazės formuoja neigiamą požiūrį kitų proceso dalyvių, visuomenės; mano, kad tai yra žymus saviraiškos laisvės ribų peržengimas. Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad priėmė procesinius sprendimus V. J. atžvilgiu; išdėstyti pareiškime teiginiai neatitinka objektyvios tiesos; teisėjo profesija yra garbinga ir žmonės, dirbantys šį darbą, nenusipelno būti įžeidinėjami; į teisėjo sprendimus V. J. turi teisę pareikšti savo nuomonę procesiniuose dokumentuose; jis šia teise pakankamai naudojasi ir jos procesiniuose dokumentuose teisę pareiškė pilnai. Nukentėjusioji I. B. parodė, kad saviraiškos laisvė buvo realizuota oficialiame procesiniame dokumente; mano, kad V. J. peržengė saviraiškos ribas; dokumentas buvo pateiktas į bylą, su juo galėjo susipažinti proceso dalyviai; kaip suprato, jis pasiekė ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tai su juo susipažino ir pareigūnai; bylos dokumentai prieinami raštinės darbuotojams, padėjėjams, sekretorėms, kurios dirba konkrečioje byloje; atsiliepime, kažkaip keistai skamba, jokio tikslo į jokį turtą neturi, nagrinėja bylą objektyviai ir nuo bylos sprendimo teisėjo turtas nei padidėja, nei pamažėja; oficialus dokumentas yra svarbesnis nei eilinis žmogaus laiške parašytas teiginys, nes su oficialiu dokumentu turi teisę susipažinti daug didesnis asmenų ratas; kadangi teismo posėdžiai yra vieši, informacija vieša, tai atitinkamai didesnis žmonių ratas gali susipažinti; išreikšta neigiama nuomonė oficialiame dokumente sukelia didesnes pasekmes tam asmeniui, kurio atžvilgiu neigiama nuomonė išreikšta. Nukentėjusysis A. J. parodė, kad yra nagrinėjęs vieną V. J. bylą už sunaudotą vandenį; sprendimas buvo V. J. nepalankus; įžeidinėjimas nėra saviraiškos laisvė; nuomonė dėl jo priimtų sprendimų gali būti pareikšta apeliacinėje instancijoje; sužinojęs apie tokį procesinį dokumentą jaučiasi nejaukiai. Iš esmės analogiškas aplinkybes apie V. J. atsiliepime į netiesioginį ieškinį išdėstytus teiginius teisme nurodė ir liudytojais apklausti kiti teisėjai, t. y. D. V., R. D., B. M., B. V., L. S., A. S., G. D., A. N., D. Š. ir kt., kurie taipogi minimi kaltinamojo Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktame procesiniame dokumente. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog kaltinamąjį V. J. ir jo atsiliepime į netiesioginį ieškinį minimus teisėjus sieja tik dalykiniai ryšiai, t. y. tik tiek, kiek tai susiję su bylų nagrinėjimu. Objektyvių duomenų, dėl kurių liudytojais apklausti teisėjai galėtų apkalbėti kaltinamąjį V. J. ar jam kenkti, nenustatyta.

Būtinasis LR BK 232 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis yra teisėjo pažeminimo viešumas. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teisėjo pažeminimas laikytinas viešu, kai užgaulias frazes matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad V. J. 2017-07-11 atsiliepimas į netiesioginį ieškinį teismui buvo pateiktas kaip procesinis dokumentas civilinėje byloje, todėl su šiuo dokumentu galėjo susipažinti bet kuris proceso dalyvis, bylą nagrinėjimui rengiantys ar apeliacine tvarka ją nagrinėjantys ir rengiantys asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, manydama, kad V. J. veikoje gali būti nusikalstamos veikos požymių, į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrą kreipėsi Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotoja D. V., kurios atžvilgiu V. J. minėtame atsiliepime jokių užgaulių pasisakymų nebuvo nurodyta, taigi, akivaizdu, kad su V. J. atsiliepimo į netiesioginį ieškinį turiniu susipažino ir kiti asmenys, kurie vertino jį kaip užgaulų. Be to, liudytoju teisme apklaustas B. J. patvirtino, jog matė V. J. atsiliepimą į netiesioginį ieškinį kaip civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be to, nurodė, jog ir kiti AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys darbuotojai turi galimybę susipažinti su atitinkamomis bylomis, t. y. dokumentą matė; buvo civilinė el. byla; šį atsiliepimą pamatė jis, prie tos bylos dar gali prieiti jų įmonės darbuotojai, atsakingi už skolas; mano, kad kiti žmonės žinojo, nes visa medžiaga yra skaitoma; vietiniai vertinimai buvo, ne paslaptis, kad žmonės skaito straipsnius, buvo diskusijų su žmonėmis, kurie administruoja bylas; mano, kad įmonėje tą dokumentą mato iki 10 žmonių, apie 7-8; prie bylos galėjo prieiti portalą administruojantys asmenys. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog V. J. užgaulus teisingumą vykdančių teisėjų pažeminimas buvo viešas.

Kaltinamojo argumentai, kad atsiliepime į netiesioginį ieškinį pateiktais teiginiais buvo išreikšta jo nuomonė, jis neturėjo tikslo įžeisti ar apšmeižti, tokiu būdu įgyvendino savo saviraiškos laisvę, yra nepagrįsti ir atmestini, pažymint, kad toks kaltinamojo subjektyvus savo veiklos įvertinimas prieštarauja surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams bei laikytinas tik siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors V. J. ir pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad jis kreipėsi į tam tikras institucijas dėl galimai padarytų atsiliepime į netiesioginį ieškinį nurodytų nusikalstamų veikų, tačiau jis nenurodė nė vieno apkaltinamojo nuosprendžio, kuris patvirtintų jo teiginių teisingumą, byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog V. J. nurodyti teiginiai apie teisėjus yra teisingi, taip pat nėra. Teismui nekyla abejonių, kad atsiliepime į netiesioginį ieškinį įrašyti kaltinimai vykdančius teisingumą teisėjus užgauliai žemina, nes organizuotas nusikalstamas susivienijimas yra nusikalstama veika tiek LR BK 25 str. 4 d. prasme, tiek LR BK 249 str. prasme. Teisėjų vadinimas tokiais žodžiais yra ne nuomonė, bet užgaulus, žeminantis teisėjų garbę ir orumą bei diskredituojantis visą teisingumo sistemą poelgis. Juo formuojamas neigiamas ir nepagarbus požiūris į teisingumą vykdančius teisėjus, keliamas nepasitikėjimas jais bei visa valstybės teisingumo sistema. Kaltinamojo atsiliepime į netiesioginį ieškinį išdėstyti teiginiai leidžia pagrįstai manyti, jog V. J. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad jo teiginiai gali užgauliai pažeminti savo pareigas atliekančius teisėjus ir siekė taip veikti. Šią išvadą vienareikšmiškai patvirtina kaltinamojo teisme nurodyti analogiški teiginiai apie teisėjų galimai vykdomas nusikalstamas veikas, nusikalstamumą ir pan.

Be to, teismo vertinimu, kaltinamasis teisme be pagrindo apeliuoja į asmens saviraiškos laisvę, nes bet kuri laisvė yra susijusi su ribomis ir pareigomis. Naudojantis saviraiškos teise negalima ja piktnaudžiauti, pažeisti įstatymų saugomų kitų vertybių, priešingu atveju, asmuo turi atsakyti už tokius savo veiksmus. Pažymėtina, kad svarbią reikšmę aiškinant saviraiškos laisvės ribas turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis bei jo taikymo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose praktika. Šis teismas laikosi pozicijos, kad, nors jo praktikoje įtvirtintas prioritetinis ir esminis saviraiškos laisvės pobūdis demokratinėje visuomenėje, joje taip pat nustatytos šios laisvės ribos. Būtent kalba, kuri nesuderinama su Konvencijoje skelbiamomis ir garantuojamomis vertybėmis, pašalinama iš Konvencijos 10 straipsnio apsaugos ribų vadovaujantis Konvencijos 17 straipsniu (piktnaudžiavimo teisėmis uždraudimas). Nagrinėjamu atveju matyti, kad V. J. pateiktame procesiniame dokumente aiškia kalba, nenaudojant dviprasmiškų žodžių, specialių terminų, nurodyta, kad teisėjai veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas; jų tikslas – V. J. priklausantis nekilnojamas turtas; teisėja B. M. nusikalstamai dangstė antstolio veiksmus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažinta, jog teismo ar teisėjo pažeminimas nepateisinamas ir tais atvejais, kai teismas ar teisėjas netinkamai vykdė savo pareigas, pavyzdžiui, aukštesnių teisminių institucijų panaikinti teismo ar teisėjo sprendimai. Pagal Konstituciją žmogaus teisės ir laisvės turi būti įgyvendinamos ir ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir laisvių (28 straipsnis). Ši konstitucinė nuostata privaloma visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-385/2006). Taigi, šiuo atveju kaltinamojo argumentai dėl neva neteisėtų ir nepagrįstų teisėjų sprendimų neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant atsakomybės klausimą pagal LR BK 232 straipsnį. Tai, jog kaltinamojo manymu, civilinio proceso metu netinkamai sprendžiami byloje keliami klausimai bei priimami V. J. nepalankūs sprendimai, nesuteikia jam teisės į teismo veiksmus ar sprendimus reaguoti tokia forma, juolab, kad iš bylos duomenų akivaizdu, jog kaltinamasis gina savo galimai pažeistas teises aktyviai dalyvaudamas įvairiuose teisminiuose procesuose.

Kaltinamojo teisme nurodyta aplinkybė, jog baudžiamasis procesas nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo pradėtas nepagrįstai, kadangi nukentėjusieji nepateikė skundo LR BPK 166 str. nustatyta tvarka, teismo vertintina kaip nepagrįsta. Šiuo atveju V. J. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta LR BK 232 str., nepatenka į LR BPK 167 str. 1 d. (kai ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas) numatytų veikų sąrašą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje gavus Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos D. V. 2017 m. liepos 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išanalizavus jame nurodytas aplinkybes bei nustačius nusikalstamos veikos požymius. Taigi, priešingai kaltinamojo nurodytoms aplinkybėms, LR BPK pažeidimai, sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą, padaryti nebuvo, kas ne kartą sprendžiant analogiškas bylas buvo akcentuota ir teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-634/2016).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog šios bylos kontekste viešumas siekė tokį pavojingumo laipsnį, kuris asmeniui užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 232 str. Pastebėtina, kad iš esmės panašią praktiką sprendžiant analogiško pobūdžio bylas formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2005, 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-571/2012, 2K-190/2014, 2K-582/2014, 2K-573-976/2015, 2K-386-489/2016, 2K-323-895/2017; Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-381-120/2013, 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-634/2016, 2018 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-801-245/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-106/2012; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-309/2018 ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas panaikino administracinę atsakomybę už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 186¹ straipsnyje, t. y. už trukdymą teismui vykdyti teisingumą, teismo ar teisėjo autoriteto žeminimą.

Remiantis informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, patikslintinas kaltinime nurodytos civilinės bylos numeris - (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini).

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam V. J. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

V. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas vieną kartą teistas (2 t., b. l. 105-106, 113-126). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 127), nedirbantis (2 t., b. l. 128-129), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 130). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog V. J. yra iniciatyvus tobulinant teismų veiklos darbą, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. J. už tyčinio nusikaltimo padarymą prokuroro siūlomą bei švelniausią savo rūšimi LR BK 232 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą (LR BK 47 straipsnis). Baudos dydis nustatytinas kaip mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis, būtent – 30 MGL dydžio. Dar labiau mažinti baudos dydį nėra pagrindo, įvertinus, kad užgauliai buvo pažemintas gana didelis teisingumą vykdančių teisėjų skaičius dėl jų veiklos.

Pažymėtina, kad nuo 2017-10-06 įsigaliojo nauja LR BK 47 straipsnio redakcija (Lietuvos Respublikos 2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653), tačiau V. J. nusikalstama veika buvo padaryta iki 2017-10-06, todėl jam skirtinos bausmės – baudos dydis yra mažesnis nei to reikalauja įstatymų leidėjas pagal naujai galiojančią straipsnio redakciją.

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 103-104) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Daiktiniai įrodymai – 3 kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį ir skirti jam 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti V. J. 1 129,80 Eur baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Daiktinius įrodymus – 3 kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.