- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-1465-933/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- H. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-81-466/2021 pagal ieškovės H. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl kompensacijos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė H. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. B. 13 582,02 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), 4 238/10 000 dalies, pagerinimą. Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. 2016-04-13 teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriame, be kita ko, siekė išspręsti iš bendrų sutuoktinių lėšų sukurto naujo turto (priestato (duomenys neskelbtini) prie pagrindinio statinio), kuris nuosavybės teise priklauso buvusio sutuoktinio M. B. motinai H. B., padalinimo (kompensacijos būdu) klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-989-862/2017 nutraukė ieškovės H. B. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. B. santuoką, iš dalies padalino sutuoktinių turtą, tačiau netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš trečiojo asmens 7 603,62 Eur kompensaciją už trečiajam asmeniui priteistą teisę iš atsakovės V. B. reikalauti 15 207,24 Eur už jai priklausančio 4 228/10 000 dalies Namo pagerinimą. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1820-580/2017 iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-989-862/2017 ir pripažino ieškovei ½ dalį reikalavimo teisės į atsakovę V. B. tuo atveju, jeigu bus nustatytas faktas, kad Namo dalis, priklausanti atsakovei, buvo pagerinta.
1.2. Ieškovė ir trečiasis asmuo M. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir apsigyveno atsakovei V. B. priklausančioje Namo dalyje. Tarp buvusių sutuoktinių ir atsakovės iki santuokos nutraukimo buvo susiklostę Namo dalies panaudos teisiniai santykiai (ieškovė ir trečiasis asmuo iki santuokos nutraukimo neatlygintinai gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančioje Namo dalyje). Ieškovė su trečiuoju asmeniu prie Namo dalies (išorinės sienos) bendromis sutuoktinių lėšomis 2008 m. pristatė 36,68 m² ploto priestatą, t. y. sukūrė naują turtą, kurio kadastro duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1820-580/2017 nustatė, kad sutuoktinių pastatytas priestatas, t. y. atlikti ginčo namo pagerinimai (jeigu tokie būtų nustatyti) laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl dalijami lygiomis dalimis. Atsakovė (panaudos davėja) davė leidimą ieškovei bei trečiajam asmeniui daryti Namo dalies pagerinimus. Ieškovė ir trečiasis asmuo (panaudos gavėjai) turėjo būtinų išlaidų. Šalys nenustatė išlaidų atlyginimo taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad investicijos į Namą tarp sutuoktinių turi būti dalijamos lygiomis dalimis.
1.3. Namo bendras plotas – 202,85 m² ir Namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-650-864/2011 nustatytos Namo bendraturčių nuosavybės teisės dalys bei naudojimosi tvarka. Atsakovei V. B. dalinės nuosavybės teise priklauso 4 238/10 000 dalys Namo. Iš viso atsakovei priklauso 85,97 m² iš bendro 202,85 m² Namo ploto. Namo bendras plotas iki 2009-01-30, t. y. iki ieškovė su trečiuoju asmeniu pastatė priestatą, buvo 166,17 m² bei atsakovei atitinkamai priklausė tik 49,29 m² Namo ploto. Namą sudaro: rūsys, veranda, priestatas ((duomenys neskelbtini)), priestatas ((duomenys neskelbtini)) ir priestatas ((duomenys neskelbtini)). 36,68 m² priestato ((duomenys neskelbtini)), kurį 2008 m. pastatė buvę sutuoktiniai, 2005-11-25 dar nebuvo. Prie Namo dalies, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei, 2008 m. buvo pastatytas 36,68 m² ploto priestatas (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)).
1.4. Ieškovės ir trečiojo asmens pastatytą 36,68 m² priestatą sudaro: patalpa (kambarys) 1-7 (23,62 m²), patalpa (koridorius) 1-1 (8,16 m²) ir patalpa (sanitarinis mazgas) 1-2 (4,90 m²). Nors ieškovės bei trečiojo asmens pastatytas priestatas yra viso Namo sudėtinė dalis, tačiau pagal savo pobūdį yra vieno kambario butas, kuris gali būti savarankiškų teisinių santykių objektas. Ieškovei ir trečiajam asmeniui 2008 m. pasistačius priestatą, atlikus Namo dalies vidaus ir lauko apdailos darbus, sutvarkius atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį po statiniais (apsodinus želdiniais, sutvarkius privažiavimo kelią), viso Namo rinkos vertė 2008-09-26 buvo 84 568 Eur. Viso Namo vidutinė rinkos vertė, galiojanti nuo 2018-01-01, yra 86 600 Eur. Atsakovei priklauso 85,97 m² ploto Namo dalis, iki priestato pastatymo priklausė tik 49,29 m² Namo ploto. Atsakovės Namo dalies vertė santykinai padidėjo ir buvo 35 840, 82 Eur. Namo pagerinimas pasireiškė tuo, kad atsakovės turto plotas padidėjo 36,68 m² bei atitinkamai padidėjo valdomos nuosavybės vertė 27 164,09 Eur (35 840,82 Eur - 8 676,73 Eur). Atsakovės daikto pagerinimo vertė – 27 164,09 Eur, kuri tarp ieškovės ir trečiojo asmens dalintina po lygiai, t. y. po 13 582,05 Eur. Trečiasis asmuo yra atsakovės sūnus. Aplinkybė, kad M. B. yra atsakovės sūnus, neabejotinai sukūrė pranašumą skyrybų atveju įgyti daugiau teisių. Ieškovė su sūnumi po skyrybų liko be nekilnojamojo turto, į kurį buvo investuotos bendros sutuoktinių lėšos, todėl turi teisę į 13 582,05 Eur kompensaciją. Aplinkybė, jog ieškovė nedirbo ir augino vaiką neturi teisinės reikšmės, nes pajamos, vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmeninio turto ar iš bendros sutuoktinių veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė, teigdama, jog ieškovė neturėjo lėšų, reikalingų pagerinimams atlikti, kartu nurodė, jog priestatą statė sau kartu su trečiuoju asmeniu, kas ir reiškia sutikimo buvimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė V. B. atsiliepime prašė ieškinio reikalavimo netenkinti. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
2.1. Jei ieškovė investavo lėšas, tai ne į priestatą, o į priestato vidaus apdailą ir pritaikymą savo poreikiams. Priestatas buvo pastatytas ir įrengtas atsakovės ir atsakovės tėvų lėšomis dar 2000 m., o ieškovė tuo metu negalėjo turėti lėšų pagerinimams atlikti, nes laukėsi, augino vaiką ir turėjo skolų. Santuokos nutraukimo byloje ieškovė teigė, kad priestatą statė 2000 m., dabar teigia, jog jis buvo pastatytas 2008 m. Ieškovė tendencingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2017-12-11 nutartyje nustatytas aplinkybes. Toje nutartyje nekonstatuota, jog atsakovei priklausanti namo dalis buvo pagerinta, taip pat nekonstatuota, kad atsakovė davė sutikimą pagerinimams. Nutartyje nurodyta, jog atsakovė V. B. taip pat investavo savo lėšas į Namo pagerinimus. Priestato statybos įforminimo dokumentuose laikas nepatvirtina priestato faktinio statybos laiko. Ieškovė neteisingai nustatė pagerinimų ir viso namo vertės santykį, neatsižvelgė į 2005–2008 m. pasireiškusį nekilnojamojo turto burbulo efektą.
2.2. Trečiasis asmuo tik fiziškai padėjo nupirkti statybines medžiagas, sutuoktiniai neturėjo ir neplanavo skirti lėšų statyboms. Atsakovė ir trečiasis asmuo M. B. nepatvirtino, kad priestato statybai buvo naudojamos M. B. asmeninės ar bendros su ieškove lėšos. Ieškovė neįrodinėjo, kad priestatas buvo pastatytas ieškovės asmeninėmis ar bendromis su sutuoktiniu lėšomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-19 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė ieškovei H. B. iš atsakovės V. B. 13 582,02 Eur kompensaciją bei 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-989-862/2017 nutraukė ieškovės bei trečiojo asmens M. B. santuoką, atmetė H. B. reikalavimą pripažinti M. B. teisę reikalauti iš V. B. 15 2017,24 Eur kompensaciją už jai priklausančios Namo 4 238/10 000 dalies pagerinimą, o H. B. priteisė iš M. B. 7 603,62 Eur kompensaciją už atsakovui pripažintą teisę reikalauti iš V. B. 15 017,24 Eur kompensaciją. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-20 sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria buvo atmestas H. B. reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo ir šį reikalavimą tenkino iš dalies – pripažino ieškovei H. B. ½ dalį reikalavimo teisės į V. B. tuo atveju, jeigu bus nustatytas (ar sulygtas) faktas, kad Namo dalis buvo pagerinta.
3.2. Atsakovei V. B. nuosavybės teise priklauso 4 238/10 000 Namo dalys. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI) 2000-06-13 surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Namo 38,07 m² priestato savavališkos statybos. Pateikdama paaiškinimą dėl savavališkos statybos V. B. nurodė, kad priestatas pradėtas statyti todėl, kad atsakovės sūnaus M. B. šeima neturi kur gyventi ir laukia šeimos pagausėjimo. VTPSI 2000-06-29 išdavė leidimą rekonstruoti Namo 38,07 m² ploto priestatą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-12-20 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. 2659 nurodytas Namo bendras plotas – 149,69 m². Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-01-30 aktu pripažino 36,68 m² priestatą tinkamu naudoti.
3.3. Matininko K. P. 2008-10-10 sudarytame Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų sąraše nurodyta, kad 10,78 m² ir 6,05 m² ploto priestatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti 1953 m., 12,2 m² ploto priestatas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1983 m. Duomenyse nurodyta, kad 2005 m. pastatytas 10,43 m² ploto priestatas (duomenys neskelbtini) ir 2000–2008 m. pastatytas 36,68 m² ploto priestatas (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartyje nustatė, kad atsakovas M. B. ir trečiasis asmuo V. B. neginčijo aplinkybės, jog sutuoktiniai į namo dalį investavo lėšų, taip pat nustatė, jog šalys neginčijo aplinkybės, kad santuokos metu sutuoktiniai investavo savo bendras, santuokos metu įgytas lėšas į Namą. Apylinkės teismo vertino, kad liudytojų parodymai iš esmės atitinka faktines aplinkybes, nes, pagal liudytoją E. N. priestato statybose dalyvavo M. B., o tai, jog tame dalyvavo atsakovės tėvas ar kiti susiję asmenys nepaneigia, kad priestatas buvo statomas būtent M. B. šeimai.
3.4. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl atsakovės sutikimo atlikti Namo pagerinimus, nustatė, jog civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017, atsiliepdama į H. B. ieškinį, V. B. nurodė, kad leido sūnui M. B. ir sūnaus sutuoktinei H. B. gyventi ir atlikti remontą namo dalyje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priestato statyba ir įrengimas tęsėsi ne vienerius metus, todėl V. B., matydama procesą ir neprieštaraudama priestato statybai, su tuo sutiko. Atsižvelgė į V. B. duotus paaiškinimus, jog sūnus ir marti neturėjo gyvenamosios vietos ir ketino priestate gyventi visą laiką. V. B. administracinio teisės pažeidimo 2000-06-13 protokole paaiškino, kad marti H. B. laukiasi kūdikio, neturi kur gyventi, dėl to buvo pradėta priestato statyba.
3.5. Apylinkės teismas nurodė, kad šalys skirtingai vertino priestato statybos pradžios ir pabaigos momentus, tačiau tikėtina, kad priestato statyba pradėta 2000 m., t. y. po to, kai ieškovė H. B. ir trečiasis asmuo M. B. 1999-09-25 sudarė santuoką. Ieškovė H. B. santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad kartu su sutuoktiniu suremontavo V. B. priklausančią namo dalį bei pastatė priestatą. Trečiasis asmuo M. B. atsiliepime į ieškinį santuokos nutraukimo byloje teigė, kad dar gyvena (2016 m. birželio mėn.) kartu su H. B. trečiojo asmens motinai priklausančioje namo dalyje, į minėtą turtą sutuoktiniai investavo tam tikrą pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į atsakovės pozicijos prieštaringumą, kuomet atsakovė, teigdama, kad priestatą statyti buvo sumanyta atsakovės reikmėms, nors jau priestato statybų pradžioje V. B. negyveno ir, tikėtina, nesiruošė gyventi atsakovei priklausančioje Namo dalyje. Kartu atsakovė pripažino, kad leido gyventi savo sūnui su ieškove toje Namo dalyje, žinojo visą priestato statybų ir įrengimo eigą, teigė, jog, kol buvo geri sūnaus ir marčios santykiai V. B. manė, jog įrengus priestatą sūnaus šeima visą laiką toliau gyvens atsakovei priklausančioje Namo dalyje. Apylinkės teismas sprendė, jog atsakovė leido atlikti Namo dalies pagerinimus.
3.6. Nekilnojamojo daikto kadastro 2008-09-26 duomenų byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pripažinimo tinkamu naudoti 2009-01-30 aktu Nr. (101)-11.4-190 ir Pripažinimo tinkamu naudoti 2009-07-08 aktu Nr. (101)-11.4-1354 padarytas įrašas apie atliktą Namo rekonstrukciją. Nors priestatas pradėtas statyti 2000 m., tačiau jo statybos pabaigos data laikytina ne anksčiau kaip 2009-01-30 akto pripažinti statinį tinkamu naudoti sudarymo data. Nors atsakovė teigė, kad priestatas pastatytas dar 2001 m., tačiau tai nereiškia, kad priestato statyba buvo užbaigta ir priestatas buvo tinkamas gyventi.
3.7. Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovės argumentas apie panaudos gavėjo pareigą daryti daikto einamąjį ar kapitalinį remontą nepagrįstas, nes iki pat daikto pripažinimo tinkamu naudoti atlikti darbai laikytini įrengimo, o ne remonto darbais. Priestato statybai privalomas statybos leidimas, kuris buvo išduotas. Faktas apie Namo rekonstrukcija kartu su priestatu įregistruotas tik 2009 m., o tai leidžia teigti, kad priestato ir sanitarinio mazgo įrengimo darbai tęsėsi ilgą laiką. Atsakovė V. B. patvirtino, kad negyveno Name, kuomet ten gyveno ieškovė ir M. B. Tai leidžia abejoti atsakovės nurodyta aplinkybe, kad namo priestatas atsakovės tėvų valia buvo skirtas V. B. poreikiams. Pagal visas aplinkybes, 2000 m. pradėtas statyti priestatas buvo skirtas atsakovės sūnui M. B. ir ieškovei H. B. (1999 m. sudariusiems santuoką) gyventi nuolatos (nedarant prielaidų apie ateityje galimas skyrybas), dėl ko teigtina, kad V. B. davė sutikimą neseniai sudariusiam santuoką sūnui pastatyti priestatą, o ne tik atlikti neseniai pastatyto priestato einamąjį ar tuo labiau kapitalinį remontą. Teismas pripažino, jog atsakovė V. B. davė sutikimą sūnui M. B. ir tuometei jo sutuoktinei H. B. statyti priestatą su sanitariniu mazgu prie atsakovei priklausančios Namo dalies.
3.8. Atsakovė rėmėsi argumentu, kad nors priestato statyba buvo įforminta tik 2008 m., priestatas pastatytas ir įrengtas dar iki 2001 m. pradžios. Atsakovė teikė Projektavimo komercinės M. J. firmos „Exprometa“ parengto projekto brėžinius, iš kurių matyti, kad projektas buvo derintas 2000 m. birželio mėn.; ieškovės H. B. ir trečiojo asmens M. B. sūnaus (duomenys neskelbtini) vykusių krikštynų nuotraukas. Teismas sutinka, kad vienoje iš nuotraukų matyti elektros jungiklis šviesai, taip pat matyti lentelėmis iškaltos prieškambario sienos, tačiau iš nuotraukų negalima nustatyti, kokie langai (seni ar nauji) yra priestate, grindų nuotraukose nesimato. Pagal visas aplinkybes priestato ir sanitarinio mazgo įrengimas iki pilnos apdailos tęsėsi ne vienerius metus, todėl, tikėtina, kad ieškovės nurodytos lėšos pilnam įrengimui buvo panaudotos ir 2010–2014 m.
Šalies argumentai
3.9. Ieškovė, teigdama, kad kartu su buvusiu sutuoktiniu pastatė priestatą ir taip turtą pagerino, pateikė sąrašą pirkinių (statybos medžiagų), kurie skirti priestato statybai ir įrengimui. Pirkinių suma sudaro 5 920,42 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, kad ne visi pirkinių kvitai buvo išsaugoti. Teismas tokį teiginį pripažino įtikinamu, nes per tokį ilgą laikotarpį pakankamai sunku išsaugoti visus dokumentus. Tai, kad kai kurie išlaidas patvirtinantys dokumentai išrašyti M. B. vardu paaiškintina tuo, kad ieškovė su juo tuo metu buvo santuokoje ir, manytina, visus esminius klausimus sutuoktiniai sprendė bendrai, o techninius su statyba ar būsto įrengimu klausimus daugiau sprendė sutuoktinis. Civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017 dėl santuokos nutraukimo ieškovė teikė įrodymus apie 5 780,82 Eur lėšų sumą, investuotą į nekilnojamąjį turtą. Išlaidos po namo rekonstrukcijos įregistravimo reiškia tai, kad 2009 m. ne visi priestato, sanitarinio mazgo įrengimo darbai buvo baigti ir išlaidų pobūdis leidžia teigti, jog vėliau dar buvo klojamos plytelės sanitariniame mazge, tvarkomas kanalizacijos šulinys, susijęs su sanitarinio mazgo funkcionavimu, statomos naujos durys, keičiami langai, vata apšiltinamos namo konstrukcijos, tikėtina, priestato stogas. Ieškovės teikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad buvo realios ieškovės išlaidos, kurios, manytina, buvo panaudotos kaip namo priestato įrengimui, taip ir namo dalies, priklausančios atsakovei, pagerinimui. Atsakovė V. B. teigė, kad priestato statybai buvo panaudota ir jos lėšų, tačiau tokio teiginio nepagrindė įrodymais.
Atsiliepimas
3.10. Ieškovė teikė įrodymus apie savo draudžiamąsias pajamas, o tokie duomenys leidžia teigti, kad ieškovė turėjo galimybes skirti dalį lėšų priestato statybai ir įrengimui. M. B. santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017 atsiliepime sutiko, kad į atsakovei priklausančią namo dalį sutuoktiniai H. B. ir M. B. investavo dalį savo lėšų. M. B. teikė argumentus, kad šeimos, o ne asmeniniams poreikiams buvo panaudotos 2014-10-02 iš AB DNB banko gautos kredito lėšos. Santuokos nutraukimo byloje M. B. neteikė argumentų, kad H. B. tik savo reikmėms panaudojo iš banko „Snoras“ ir AB Hansabankas gautų kreditų lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
3.11. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, nurodė, kad 2019-07-31 nutartimi buvo paskirta gyvenamojo namo ir priestato turto vertinimo ekspertizė. Teismo ekspertė Dalia Aleknienė pateikė tokias išvadas: i) Namo 85,97 m² ploto dalies (buto Nr. 1, patalpos, 2008-10-13 plane pažymėtos simboliais 1-1 (8,16 m²), 1-2 (4,90 m²) 1-3 (11,50 m²), 1-4 (7,41 m²), 1-5 (14,02 m²), 1-6 (16,36 m²) ir 1-7 (23,62 m²) rinkos vertė rinkos vertės nustatymo dieną (2016 m.) galėtų būti apie 80 000 Eur; ii) Namo 49,29 m² ploto dalies patalpų, 2008-10-13 plane pažymėtu simboliais 1-3 (11,50 m²), 1-4 (7,41 m²), 1-5 (14,02 m²), 1-6 (16,36 m²), nesant sanitarinio techninio mazgo, be patogumų (vandentiekio, tualeto ir dušo, kurie buvo įrengti kartu su priestatu (patalpa 1-2), rinkos vertė rinkos vertės nustatymo dieną (2016 m.) galėtų būti apie 40 700 Eur; iii) 4 238/10 000 dalies 49,29 m² Namo, kurią sudaro patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-3 (11,50 m²), 1-4 (7,41 m²), 1-5 (14,02 m²), 1-6 (16,36 m²), be priestato rinkos vertė rinkos vertės nustatymo dieną (2000 m.), galėtų būti apie 4 800 Eur. Teismo ekspertė Dalia Aleknienė teismo posėdyje palaikė savo išvadas, nurodė, kad nuo 2000 m. žymiai pasikeitė turto vertė. Priestato pastatymas žymiai padidino viso Namo vertę. Ekspertė, nustatydama priestato vertę 2016 m., atsižvelgė į priestato nuvertėjimą 8 procentais. Pagal ekspertizės išvadas Namo 85,97 m² ploto dalies, priklausančios atsakovei vertė dėl to, kad pastatytas priestatas, padidėjo nuo 40 700 iki 80 000 Eur, t. y. 19 650 Eur suma. Pastatant priestatą buvo naujai suformuotas sanitarinis mazgas, kuriame įvestas vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas, įrengtas tualetas ir dušas. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad turto pagerinimo vertė turi nustatoma turto suformavimo (pastatymo 2000–2001 m.) metu. Nepateikta įrodymų, kad tuo metu priestatas buvo baigtas statyti ir labiau tikėtina, kad faktiškai įrengimo apdailos darbai tęsėsi iki priestato įregistravimo ir vėliau. Teismas neabejojo ekspertizės išvadomis, pagal kurias atsakovei priklausančios Namo dalies, pastačius priestatą su komunaliniais patogumais, vertė žymiai padidėjo. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1820-580/2017 pripažinęs H. B. ½ dalį reikalavimo teisės į V. B. ir šioje byloje nustačius, kad atsakovei V. B. priklausanti Namo dalis po rekonstrukcijos (pastačius priestatą) buvo pagerinta 39 300 Eur suma, ieškovei priklausytų ir galėtų būti priteista 19 650 Eur kompensacija. Kadangi ieškovė palaikė ieškiniu pareikštą 13 582,02 Eur reikalavimą, iš atsakovės ieškovei priteistina 13 582,02 Eur kompensacija pagal ieškinio reikalavimą.
3.12. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, nurodė, jog priestatas pripažintas tinkamu naudoti 2009-01-30, t. y. tik nuo to momento buvo galima eksploatuoti priestatą ir ne anksčiau, kaip nuo to momento laikytina baigta statinio rekonstrukcija. Visgi, vien tik rekonstrukcijos pabaigimas nereiškia, kad ieškovei tada paaiškėjo jos teisės pažeidimas. Buvusių sutuoktinių H. B. ir M. B. santykiai pradėjo blogėti 2014-2015 m., dar labiau paaštrėjo, po ko 2016-05-16 ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Vienas iš reikalavimų buvo priteisti ieškovei 2 890,41 Eur kompensaciją už M. B. priteistą teisę iš V. B. reikalauti 5 780,82 Eur, investuotų į V. B. priklausančią 4 228/10 000 dalį Namo. Tik Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi pripažino ieškovės ½ dalį reikalavimo teisės į V. B. tuo atveju, jei bus nustatyta, kad V. B. priklausanti Namo dalis buvo pagerinta. Apylinkės teismas sprendė, kad neįmanoma nustatyti tikslų ieškovės teisės pažeidimo momentą. Kol nepaaiškėjo santuokos su M. B. iširimas, taip pat kol nepaaiškėjo atsakovo M. B. ir V. B. pozicija civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017 nesutikti su H. B. ieškiniu, ieškovei nebuvo pagrindo manyti, kad V. B. neatlygins ieškovės investuotų į atsakovei V. B. priklausantį turtą lėšų. Civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017 pateiktame 2016-07-05 atsiliepime į ieškinį atsakovė nesutiko su H. B. reikalavimu dėl teisės į kompensaciją pripažinimo ir kompensacijos priteisimo. Ieškovei H. B. jos teisės pažeidimas paaiškėjo ne anksčiau kaip 2016 m., faktiškai nuo V. B. atsiliepimo pateikimo momento. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė, kuri ieškinį pareiškė 2018-04-18, ieškinio senaties termino nepraleido.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovė V. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės H. B. ieškinį atmesti, taip pat iš ieškovės atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Nustatyta, kad priestatas pradėtas statyti 2000 m., o pripažintas tinkamu naudoti 2009 m., tačiau priestato statybos pabaigos įforminimo dokumentuose laikas nepatvirtina faktinio priestato statybos užbaigimo laiko. Nėra ginčo, kad priestato patalpoje 2001-04-28 jau vyko ieškovės ir trečiojo asmens sūnaus krikštynų šventė, o tuo metu priestatas buvo pastatytas – skundžiamame sprendime įvertinta, kad atsakovės teiktuose įrodymuose matyti elektros jungiklis, langai, betoninės grindys, vidaus apdaila medinėmis lentelėmis. Administracinio teisės pažeidimo 2000-06-13 protokole nurodyta, kad yra išmūrytos priestato sienos apie 1,8 m aukščio. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus 2002 m. pirktas vandens šildytuvas ir vamzdis vandens šildytuvui, 2006 m. pirktos gipso kartono plokštės, grindų laminatas, dažai, karnizai, rozetės, t. y. atliekami nebe statybos, o apdailos (sanmazgo įrengimo) darbai. Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų 2008-09-26 įkainojime (perkainojime) ginčo priestatas (žymimas (duomenys neskelbtini)) jau yra nurodomas. Statinio pripažinimui tinkamu naudoti nereikalaujama visiškos vidaus apdailos, todėl negalima sutikti su teismo išvada, kuria priestato statybos pabaiga siejama vien su užbaigimu pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Statybos užbaigimo momentas reikšmingas tiek vertinant po faktinio statybos užbaigimo atliktų darbų pobūdį (vien patalpos įrengimas pritaikant savo poreikiams negali būti laikomas turto pagerinimu), tiek ir skaičiuojant kompensacijos už pagerinimus dydį, nusidėvėjimą.
4.2. Teismas neišskyrė, kokie konkretūs darbai laikytini atsakovės turto pagerinimu, ar tai buvo priestato statybos darbai, ar priestato įrengimo darbai. Pagal ieškinio reikalavimo pobūdį ieškovė sieja teisę į kompensaciją būtent su priestato statyba, o tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Betono blokelių, kalkinio skiedinio ir šiferio įsigijimo sąskaitos yra išrašytos trečiojo asmens vardu. Ieškovė vien tik savo paaiškinimais įrodinėjo, kad „ieškovės mama taip pat skyrė dalį (3 000 Lt) lėšų, kurios buvo gautos maždaug 2000 m., pardavus mamos tėviškėje esantį nekilnojamąjį turtą“. Teismo išvada, kad priestatas buvo statomas iš ieškovės ir trečiojo asmens bendrų lėšų, padaryta remiantis išimtinai ieškovės paaiškinimais, prieštaraujančiais kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimams bei įrodymais, kurie pagrindžia išlaidas priestato įrengimui (bet ne statybai).
4.3. 2001 m. priestato pagrindinis kambarys jau buvo įrengtas, išskyrus grindis, visi likę darbai, kurių išlaidas ieškovė įrodinėjo, yra susiję tik su priestato kosmetinio atnaujinimo (ne įrengimo) darbais bei sanmazgo įrengimo darbais. Atsakovė neginčijo, kad leido sūnui ir sutuoktinei (ieškovei) atlikti darbus tam, kad pritaikyti priestatą savo poreikiams, tačiau šie darbai nesukūrė atsakovės turto pagerinimo. Ieškinys grindžiamas būtent priestato sukūrimu ir dėl padidėjusio ploto padidėjusia atsakovės turto verte, o aplinkybių, kad (ir kaip) dėl nurodytų įrengimo išlaidų padidėjo atsakovės nekilnojamojo turto vertė, ieškovė neįrodinėjo. Iš sprendimo išvadų galima susidaryti įspūdį, kad atsakovės namo dalyje apskritai nebuvo vandentiekio, tačiau faktas, kad į priestatą atvesta vandentiekio atšaka iš atsakovės namo dalies, negali būti prilyginamas faktui, kad atsakovės namo dalyje iki priestato pastatymo apskritai nebuvo vandens. Vandentiekis (kriauklė virtuvėje) buvo ir iki priestato atsiradimo. Ieškovė ir trečiasis asmuo namo dalyje apsigyveno dar iki priestato statybos pradžios. Teismo išvados, kad „pastatant priestatą buvo naujai suformuotas sanitarinis mazgas, kuriame įvestas vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas, įrengtas tualetas ir dušas, kas žymiai padidino viso turto vertę“ padarytos klaidingai įvertinus faktines bylos aplinkybes.
4.4. Teismas nepagrįstai kaip išlaidų pagerinimams įrodymais vadovavosi ieškovės pateiktomis kredito sutartimis. Vien kredito suteikimo faktas nepatvirtina, kad kredito lėšos buvo išleistos ieškovės nurodytiems tikslams. Tuo metu, kai buvo suteikti kreditai, ieškovė ir trečiasis asmuo įsigijo automobilius: sudarius 2003-07-22 kredito sutartį Nr. 03-022627-VA, 2003-11-11 įsigytas automobilis „VW Passat“, o 2010-12-01 vartojimo kredito sutartį, 2011-06-11 įgytas automobilis „Chrysler Voyager“. Ieškovė neįrodė esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų teisinei daikto pagerinimo fakto kvalifikacijai nustatyti.
4.5. Ieškovė nepagrindė reikalaujamos priteisti sumos, t. y. byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad būtent tokios vertės ginčo turto pagerinimai buvo atlikti. Teismas sprendė, kad atsakovei V. B. priklausanti Namo dalis, po rekonstrukcijos (pastačius priestatą) buvo pagerinta 39 300 Eur suma. Pirminis ekspertizės tikslas, nurodytas 2019-01-29 nutartyje, buvo nustatyti priestato statybos laikotarpius, statybos būklės pokyčius 2000–2008 m. laikotarpiu, panaudotų medžiagų kiekius ir vertę tam tikru laiku, taip pat gyvenamojo namo vertę iki priestato ir vertę su pastatytu priestatu, o ne atsakovės nekilnojamojo turto dalies vertę su priestatu ir be priestato 2016 m. Tokia išvada prieštarauja ir Vilniaus apygardos teismo, kad turtinės teisės vertė neprilygintina turto vertei, išvadoms. Vertindamas ekspertizės išvadas teismas turėjo pareigą įvertinti ir sprendime aptarti abiejų ginčijamo teisinio santykio šalių pozicijas. Baigiamojoje kalboje atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis ekspertės Dalios Aleknienės sudarytu ekspertizės aktu matyti, kad pastato dalies be priestato vertė nuo 2000 m. iki 2016 m. išaugo nuo 4 800 Eur iki 40 700 Eur, t. y. 848 proc., kas reiškia, kad tokiu mastu kainos pokytį lėmė ne priestato pastatymas, o išimtinai rinka. Antruoju klausimu nustačius namo dalies su priestatu ir be priestato vertes 2016 m., gaunamas 39 300 Eur skirtumas, kuris reiškia, kad jeigu priestatas būtų pastatytas 2016 m., atsakovės namo dalies vertę priestatas padidintų 39 300 Eur suma. Įvertinus tai, kad priestatas faktiškai pastatytas 2000-2001 m. ir rinkos sąlygotą konkretaus turto kainos pasikeitimą (nuo 2000 m. iki 2016 m.) galima daryti išvadą, kad priestato statyba 2000 m. atsakovės namo dalies vertę galėtų didinti ne didesne kaip 4 634,43 Eur suma (39 300 / 848 proc.), iš kurios ieškovei tenkanti ½ reikalavimo teisės dalis sudarytų 2 317,22 Eur. Ekspertizės metu ginčo objekto pagerinimų vertė nebuvo nustatoma, neidentifikuojamas nei pagerinimų faktas, nei juos atlikę asmenys, o, kad vertės pokytį didžiąja dalimi lėmė rinkos kainų pokyčiai, patvirtina ir sprendime dėstomi ekspertės paaiškinimai. Atsižvelgiant į rinkos įtaką, nei vertės skirtumas su ir be priestato 2016 m., nei pokytis nuo 2001 m. iki 2016 m. negali būti prilyginamas pagerinimų vertei, nes turi būti apskaičiuota, kokią procentinę dalį nuo ieškovės įrodytų išlaidų sumos sudarė išlaidos, sukūrusios atsakovės turto pagerinimus.
4.6. Teismui pusę nustatytų pagerinimų vertės priskiriant ieškovei, paneigiamos anksčiau teismų nustatytos aplinkybės, kad atsakovė taip pat skyrė lėšas priestato statybai. Trečiasis asmuo negalėjo nurodyti, kiek ieškovės lėšų buvo panaudota priestato statybai, tačiau patvirtino, kad po to, kai buvo pastatytos priestato sienos ir uždengtas stogas, sutuoktiniai M. ir H. B. priestato įrengimui ir apdailai skyrė dalį savo lėšų. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartyje nurodė, jog trečiasis asmuo į namo pagerinimą taip pat investavo savo asmenines lėšas, tai taip pat turi būti vertinama. Teismui palaikant ieškovės poziciją, kad dėl ilgo laikotarpio gali būti išsaugoti ne visi įrodymai, atitinkama išvada turėtų būti daroma ir atsakovės atžvilgiu, kuriai apskritai nekyla pareiga įrodinėti nuosavo turto pagerinimo fakto ir dydžio.
4.7. Teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kurio ieškovė privalėjo sužinoti apie savo tariamai pažeistas teises. Jeigu atliko darbus, su kuriais sieja pagerinimus atsakovei priklausančio turto dalyje, ieškovė neabejotinai turėjo suprasti apie savo atliktas investicijas į svetimą turtą. Senaties termino reikalavimui priteisti kompensaciją pradžios negalima sieti turto padalijimu santuokos nutraukimo byloje, nes tai nėra momentas, nuo kurio ieškovė sužinojo apie savo reikalavimo teisę. Toks aiškinimas reikštų, kad jeigu ieškovės ir trečiojo asmens santuoka nebūtų iširusi, ieškovės teisės reikalauti kompensacijos atlyginimo terminas apskritai neprasidėtų. Patyrusi pagerinimų išlaidas ir įgijusi teisę reikalauti išlaidų kompensavimo, ieškovė ir turėjo galimybę reikalauti išlaidų atlyginimo iš atsakovės, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
Atsiliepimas
5. Ieškovė H. B. atsiliepime į atsakovės V. B. apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinio skundo reikalavimo netenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tuo, kad:
5.1. Teismas nustatė visas atsakovei priklausančios pastato dalies pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygas: ieškovė pagerino daiktą; ieškovė tam turėjo pastatų savininkės leidimą daryti priestato pagerinimus; ieškovės turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; nenustatyta, jog šalys būtų susitarusios dėl kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2017-12-11 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad M. B. ir V. B. santuokos nutraukimo byloje neginčijo aplinkybės, jog sutuoktiniai santuokos metu į namo priestatą investavo savo bendras, santuokos metu įgytas lėšas. Teismas rėmėsi ieškovės H. B. 2018-11-08 teismo posėdžio metu duotu paaiškinimu dėl 1999-09-25 santuokos su M. B. sudarymo ir apsigyvenimo V. B. priklausančio Namo dalyje bei jos nurodytais lėšų šaltiniais bei jų panaudojimu priestato statybai ir įrengimui, o taip pat paskolų gavimo dokumentais.
5.2. Teismas taip pat rėmėsi V. B. paaiškinimu, kad ji neprieštaravo priestato, kurio pamatai buvo įrengti dar iki sūnaus santuokos, statybai, o pats priestatas buvo pradėtas statyti todėl, jog jos sūnaus M. B. šeima laukėsi pagausėjimo ir neturėjo kur gyventi. Aplinkybę, jog priestatas buvo statomas ne V. B., o būtent dėl jaunos šeimos apsigyvenimo poreikio, patvirtina administracinio teisės pažeidimo 2000-06-13 protokole pateiktas V. B. paaiškinimas dėl neteisėtos statybos motyvų. Teismas pažymėjo V. B. pozicijos prieštaringumą dėl aiškinimo apie priestato statybą jos reikmėms, nes tuo metu atsakovė gyveno ne jai priklausančiuose ginčo pastatuose. Priestatas buvo statomas tam, kad jame gyventų jauna šeima, o iširus santuokai, priestatas gali būti ir toliau naudojamas pagal bendrą funkcinę paskirtį.
5.3. Kasacinio teismo praktika neįpareigoja teismo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Priestatas pradėtas statyti 2000 m., jo statybos pabaiga laikytina ne anksčiau kaip 2009-01-30 akto pripažinti statinį tinkamu naudoti sudarymo data, nes priestato pastatymas 2001 m., kaip ir vaiko krikštynų šventės surengimas 2001 m. vasarą, nereiškia, kad priestatas buvo tinkamas gyventi 2001 m.
5.4. Faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė savo teiginius, jog kartu su buvusiu sutuoktiniu M. B. pastatė 36,68 m² ploto priestatą ir taip pagerino atsakovės turtą, pagrindė, pateikdama priestato statybai ir įrengimui skirtų pirkinių (statybos medžiagų) sąrašą už 5 920,42 Eur. Teismas pripažino įtikinamu ieškovės teiginį, kad ne visi pirkinių kvitai buvo išsaugoti. Civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017 dėl santuokos nutraukimo ieškovė teikė įrodymus apie 5 780,82 Eur lėšų sumą, investuotą į nekilnojamąjį turtą, tarp kurių yra 2009-07-04 išlaidos plytelių klijams, plytelėms ir klijams, išlaidos būsto remontui pagal 2010-12-01 kreditą, kurios susidarė perkant DSP plokštes, bitumines čerpes, šulinio žiedus, kanalizacijos dangtį, išlaidos akmens vatai, išlaidos plastikiniams langams, vidaus durims. Priestato statyba ir įrengimas nebuvo baigti 2001 m., o tęsėsi iki 2009 m. Teismas nurodė, jog atsakovės V. B. teiginiai apie atsakovės lėšų panaudojimą nebuvo pagrįsti konkrečiais įrodymais. Apeliantės pateikti motyvai, kad iš minėtų kreditų sutuoktiniai 2003 m. ir 2011 m. įsigijo 2 automobilius, nepaneigia teismo išvados, kad pagal nurodytas vien ieškovės gautas pajamas sutuoktiniai turėjo realių finansinių resursų priestato statybai ir įrengimui. Teismas, spręsdamas priteistinos kompensacijos už atsakovės turto pagerinimą dydį, pagrįstai rėmėsi teismo ekspertės išvada. Teismo paskirta ekspertė iš esmės paneigė apeliacinio skundo motyvą, kad vien rinka sąlygojo atsakovės turto kainos pasikeitimą nuo 2000 m. iki 2016 m.. Apeliantės pateiktas skaičiavimas, kad priestato statyba atsakovės namo dalies vertę galėtų didinti ne didesne kaip 4 634,43 Eur suma, paremtas klaidingu įsitikinimu, kad priestato statyba buvo užbaigta 2000 m. Pati apeliantė pabrėžė eksperto išvados reikšmę, ekspertės išvados neginčijo ir neprašė teismo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, taip pat nepateikė teismui kitokios eksperto išvados su kitokiais skaičiavimais.
5.5. Teismas sprendime nurodė, kad taikant bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties nepraleistas. Apeliantės nurodyti motyvai, kad ieškovė, gyvendama santuokoje ginčo pastatuose, turėjo galimybę reikalauti priestato pagerinimo išlaidų, tačiau nepasinaudojusi šią teise, praleido ieškinio senaties terminą – nelogiški. Kol ieškovė pati naudojosi ginčo pastatais, juose gyvendama, ieškovei nebuvo pagrindo manyti, kad ieškovės teisės kokiu nors būdu yra pažeidžiamos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-19 sprendimo (el. b. t. 3, b. l. 146–154), kuriuo buvo tenkintas ieškovės H. B. reikalavimas priteisti iš atsakovės 13 582,02 Eur kompensaciją už atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausančios 4 238/10 000 dalies gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (Namas), pagerinimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu
9. Atsakovė V. B. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ Regitra 2016-01-11 ir 2021-03-13 Kelių transporto registro duomenis apie trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. B. vardu registruotas transporto priemones, taip pat suformulavo prašymą šiuos įrodymus prijungti prie bylos medžiagos. Prašymą prijungti naujus įrodymus motyvavo tuo, kad kai buvo suteikti kreditai, ieškovė ir trečiasis asmuo įsigijo automobilius, t. y.: sudarius 2003-07-22 kredito sutartį, 2003-11-11 įsigytas automobilis „VW Passat“, o 2010-12-01 sudarius vartojimo kredito sutartį, 2011-06-11 įgytas automobilis „Chrysler Voyager“.
10. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog bendra taisyklė yra ta, jog dalyvaujantys byloje asmenys neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Apeliacinio proceso tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, nutarties 95 punktas). Visgi, bendra CPK 314 straipsnyje numatyta taisyklė turi dvi išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, VĮ Regitra 2016-01-11 ir 2021-03-13 išrašai iš Kelių transporto priemonių registro pateikti pavėluotai. Informacija apie transporto priemonę „Chrysler Voyager“ jau buvo žinoma ieškovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje, kurioje taip pat trečiuoju asmeniu dalyvavo ir šioje byloje esanti atsakovė V. B. (el. b. t. 1, b. l. 48–55; civilinės bylos Nr. 2-989-862/2017, t. 1, b. l. 12–13, 93–94). Duomenys apie transporto priemonę „VW Passat“ taip pat pateikti pavėluotai, kadangi nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių Kelių transporto registro 2021-03-13 išrašas apie „VW Passat“ automobilį negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Aptartas dokumentas į bylą buvo pateiktas tik po to, kai apylinkės teismas priėmė sprendimą ir nesutiko su atsakovės byloje nurodyta pozicija (versija). Aptarto įrodymo pateikimas nesavalaikis ir, proceso teisės prasme, tokio įrodymo prijungimas neatitiktų ribotos apeliacijos modeliui keliamų tikslų. Nenustatyta aplinkybių, kurios būtų kliudžiusios duomenis apie transporto priemonę „VW Passat“ pateikti anksčiau (pvz., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimti prijungti naujus įrodymus apeliacinio proceso metu teisinio pagrindo nėra.
Dėl apeliacinio skundo (argumentų, susijusių su priestato pagerinimu) (ne)pagrįstumo
12. Atsakovė V. B. nurodė, kad nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog priestato statybos pabaiga siejama vien su pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo data.
13. Pasisakant dėl nurodyto atsakovės teiginio matyti, jog apylinkės teismas sprendė, kad nors priestatas ir pradėtas statyti 2000 m., tačiau jo statybos pabaigos data laikytina ne anksčiau kaip 2009-01-30, t. y. akto pripažinti statinį tinkamu naudoti sudarymo data. Teisėjų kolegija aptartai apylinkės teismo išvadai pritaria. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-01-30 gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-190 (toliau – 2009-01-30 aktas) (žr. civilinės bylos Nr. 2-650-864/2011 b. l. 31) matyti, kad priestatas, kuris pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 36,68 m², pripažintas tinkamu naudoti 2009-01-30. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (žr. redakciją, galiojusią 2009-01-30 akto priėmimo momentu, t. y. redakciją, galiojusią nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) (toliau ir SĮ) 24 straipsnio 3 dalį statinį galima naudoti tik įvykdžius Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka. Minėta ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo norma reiškia tai, jog teisiškai statyba laikoma baigta nuo akto, kurio pripažįstamas statinys tinkamu naudoti, priėmimo momento. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir tuometinėje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-04-607-05). Sutiktina, kad gali susiklostyti tokia situacija, jog priestato statybos darbai faktiškai buvo baigti anksčiau nei surašytas 2009-01-30 aktas, kadangi nuo faktinės statybos darbų pabaigos gali praeiti tam tikras laikas, kuomet faktiškai užbaigta statyba bus įforminta teisės aktų nustatyta tvarka. Visgi, tai, kad galimai faktinė statybos darbų pabaiga įvyko anksčiau, nei buvo surašytas 2009-01-30 aktas, nepaneigia aplinkybės, jog teisiškai ginčo priestatas pripažintas tinkamu naudoti buvo tik 2009-01-30, t. y. 2009-01-30 teisiškai laikytina ir ginčo priestato statybos pabaiga. Ir nors atsakovė nurodė, kad statybos užbaigimo momentas reikšmingas tiek vertinant po faktinio statybos užbaigimo atliktų darbų pobūdį, tiek ir skaičiuojant kompensacijos už pagerinimus dydį, nusidėvėjimą, tačiau daikto pagerinimui CK 6.501 straipsnio prasme per se (liet. savaime) priestato statybos pabaigos momentas didesnės teisinės reikšmės neturi, kadangi svarbu įrodyti, jog atsakovės turtas apskritai buvo pagerintas faktiškai, t. y. būtina įrodyti, kad atsakovė gavo naują savo turto kokybę (arba naudą). Sutiktina su atsakove, jog nors bylos duomenys rodo tai, jog ginčo priestatas tam tikra apimti (mastu) buvo pastatytas dar 2001 m. (žr. el. b. t. 1, b. l. 162–170), tačiau įvertintina ir tai, jog priestatas buvo statomas ir įrengiamas ilgą laiką, o teisiškai priestatas pripažintas tinkamu naudoti (kas laikytina statybos pabaiga) tik 2009-01-30.
14. Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišskyrė, kokie konkretūs darbai laikytini atsakovės turto pagerinimu, ar tai buvo priestato statybos darbai, ar priestato įrengimo darbai. Teisėjų kolegijos nuomone, aptariamu atveju aktualūs tiek pačio priestato statybos darbai, tiek priestato įrengimo darbai. Nėra ginčo dėl to, kad iki 2000 m. ginčo priestato prie atsakovei nuosavybės teise priklausančios Namo dalies nebuvo. Taigi, pastačius ginčo priestatą, buvo sukurtas iš esmės naujos kokybės daiktas – nauja Namo dalis, nes priestatas suprantamas kaip prie namo pristatyta nauja šio namo dalis, turinti su juo bendras konstrukcijas, nepriklausomai nuo to, ar yra iš šios dalies tiesioginis įėjimas į namą, ar jo nėra (žr. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo 4.27 papunktį). Pažymėtina ir tai, jog pastačius priestatą ir siekiant juo naudotis pagal paskirtį (gyventi), turėjo būti įrengtas ir priestato vidus bei inžinierinės komunikacijos. CK 6.501 straipsnio prasme pagerinimai gali būti bet kokie, t. y. tiek sukūrus naują daiktą (pvz., pastačius naujai priestatą), tiek ir pagerinus priestato vidų (įrengimą). Aptariamu atveju itin detalus Namo dalies – priestato, priklausančios atsakovei, pagerinimų sąrašo išvardijimas nebūtinas. Pakanka konstatuoti aplinkybę, jog atsakovei priklausanti Namo dalis buvo pagerinta apskritai. Tai, kad betono blokelių, kalkinio skiedinio ir šiferio įsigijimo sąskaitos pateiktos apmokėti (išrašytos) trečiojo asmens (ieškovės sutuoktinio) vardu (el. b. t. 2, b. l. 5–8) aptariamu atveju reikšmės neturi. Aptartos statybinės medžiagos įgytos santuokos metu, kas rodo sutuoktinių išlaidų bendrumą. Taigi dėl paminėtų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
15. Atsakovė teigė, kad ieškovė vien tik savo paaiškinimais įrodinėjo, jog ieškovės mama taip pat skyrė dalį (3 000 Lt) lėšų, kurios buvo gautos maždaug 2000 m., pardavus mamos tėviškėje esantį nekilnojamąjį turtą. Viena vertus, sutiktina, jog objektyvių duomenų (pvz., rašytinių įrodymų) aptartai aplinkybei pagrįsti ieškovė nepateikė. Kita vertus, vien tokia aplinkybė savaime nepagrindžia skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo. Akivaizdu, jog nesant finansinių investicijų priestatas nebūtų pastatytas apskritai, o atsakovė ir neteigė, jog priestatas buvo pastatytas išimtinai jos lėšomis.
16. Atsakovė nurodė, jog teismo išvada, kad priestatas buvo statomas iš ieškovės ir trečiojo asmens bendrų lėšų, padaryta remiantis išimtinai ieškovės paaiškinimais. Su tokiais atsakovės teiginiais nesutiktina. Visų pirma, tai, kad ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, investavo lėšas į priestato statybą nurodyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2017-12-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1820-580/2017 (žr. nutarties 28 punktą) (el. b. t. 1, b. l. 56–66) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Antra, civilinėje byloje Nr. 2-989-862/2017 yra pakankamai duomenų apie tai, kad ieškovė investavo lėšas į priestato statybą (pagerinimą): UAB „Langų sistemos“ 2013-03-08 sąskaita; 2013-03-08 tikslinė 1 750 Lt paskola langams įsigyti; 2009-06-22 UAB „MAKVEŽA“ sąskaita; 2014-04-09 parduotuvės „Ermitažas“ sąskaita, kuria įsigytos vidaus durys su stiklu bei reguliuojama stakta; 2014-04-27 Senukų prekybos centro sąskaita (įsigyta durų varčia su stakta, durų apvadų komplektas, montavimo putos); kitos sąskaitos; 2003-07-22 ir 2010-12-01 vartojimo kredito paskolos ieškovės vardu, kurių paskirtyje nurodyta „būsto remontui“ (civilinės bylos Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 45–49; 52, 54–57, 65–68).
17. Atsakovė nurodė, jog ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. B. (buvęs ieškovės sutuoktinis) atlikti darbai nesukūrė atsakovės turto pagerinimo. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovės teiginiu nesutinka. Pastatytas priestatas prie Namo padidino atsakovės turimą nuosavybės dalį Name 36,68 m². Priestato statyba atsakovei padidino gyvenamąjį plotą (36,68 m²), o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turimas turtas buvo pagerintas, t. y. atsakovė įgijo priestatą, kuris buvo sukurtas statybos būdu kaip naujas daiktas (statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019, nutarties 26 punktą).
18. Atsakovė teigia, jog tai, kad į priestatą atvesta vandentiekio atšaka iš jos namo dalies negali būti prilyginama faktui, kad atsakovės namo dalyje iki priestato pastatymo apskritai nebuvo vandens, todėl teismo išvados, kad „pastatant priestatą buvo naujai suformuotas sanitarinis mazgas, kuriame įvestas vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas, įrengtas tualetas ir dušas, kas žymiai padidino viso turto vertę“ padarytos klaidingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti teiginiai neklaidingi. Ir pati atsakovė neginčija aplinkybės, jog į priestatą buvo atvestas vandentiekis, įrengta vietinė nuotekų šalinimo sistema. Priestatas yra neatskiriama atsakovei priklausančios Namo dalies dalis, todėl nepaisant to, ar Name buvo vandentiekis iki priestato pastatymo, ar nebuvo, tačiau pastačius priestatą, pats priestatas su įrengta savarankiškai funkcionuojančia vandentiekio bei nuotekų šalinimo sistema yra daug vertingesnis, nei be aptartų privalumų (patogumų).
19. Atsakovė taip pat apeliuoja į tai, jog vien kredito suteikimo faktas nepatvirtina, kad kredito lėšos buvo išleistos ieškovės nurodytiems tikslams. Nustatyta, kad: ieškovės ir trečiojo asmens vardu 2014-10-02 sudaryta kreditavimo sutartis dėl 2 316,96 Eur (8 000 Lt) vartojimo paskolos (civilinės bylos Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 27–34); 2013-03-08 ieškovės vardu sudaryta tikslinės paskolos sutartis dėl 506,84 Eur (1 750 Lt) suteikimo langų įgijimui (civilinės bylos Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 46); 2003-07-22 atsakovės vardu sudaryta paskolos sutartis dėl 868,86 Eur (3 000 Lt) suteikimo būsto remontui (civilinės bylos Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 65–66); 2010-12-01 ieškovės vardu sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 1 737,72 Eur (6 000 Lt) būsto remontui (civilinė byla Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 67–68). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskoloms esant tikslinėms, nėra pagrindo abejoti aplinkybe, jog pagal kredito sutartis suteiktos lėšos nepanaudotos priestato statybai. Priešingų duomenų į bylą atsakovė nepateikė. Tai, kad dalis suteikto kredito lėšų galėjo būti panaudota ir kitoms, nei priestato statybos, reikmėms lemia tik priteistinos sumos dydį. Sutiktina, kad byloje esanti 2003-12-24 pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis (tęsta 2006-01-13, 2006-09-22 2008-02-15 sudaryta ieškovės vardu su banku „Snoras“ (el. b. t. 2, b. l. 1–4), kuria ieškovė turi teisę kredituoti pirkinius, savaime neįrodo, kad aptartoje kreditavimo sutartyje nurodyto dydžio kreditai buvo apskritai panaudoti. Visgi, surinkta pakankamai duomenų, jog ieškovė (kartu su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų) investavo santuokos metu įgytas lėšas naujo priestato statybai bei įrengimui.
20. Vienas iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų – ieškovė nepagrindė reikalaujamos priteisti sumos (13 582,02 Eur). Bylos duomenimis, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 13 582,02 Eur kompensaciją už Namo dalies pagerinimą. Aptartą sumą ieškovė apskaičiavo vertės padidėjimo principu, t. y. nuo 2005 m. iki 2008 m. Namo dalies vertė dėl 36,68 m² priestato padidėjo 27 164,09 Eur, todėl ieškovei priklausanti dalis – 13 582,05 Eur (ieškinio dalyke nurodyta 13 582,05 Eur). Apylinkės teismas rėmėsi ir 2019-09-19 ekspertizės aktu (el. b. t. 2, b. l. 91–163), pagal kurį Namo 85,97 m² ploto dalies, priklausančios atsakovei, vertė dėl to, kad pastatytas priestatas, padidėjo nuo 40 700 iki 80 000 Eur, t. y. 39 300 Eur suma, todėl ieškovei turėtų priklausyti ½ dalis kompensacijos (19 650 Eur). Atsakovė tiek ieškovės, tiek pirmosios instancijos teismo turto pagerinimo vertės skaičiavimą kritikuoja ir nurodo, jog kainos pokytį lėmė ne priestato pastatymas, o išimtinai rinka, tačiau priestato statyba 2000 m. atsakovės namo dalies vertę galėtų didinti ne didesne kaip 4 634,43 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės kritika dėl turto pagerinimo išlaidų skaičiavimo metodo iš dalies pagrįsta.
21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutuoktiniai (ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) atsakovei nuosavybės teise priklausančiu priestatu naudojosi panaudos teisiniu pagrindu (CK 6.629 straipsnis). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, panaudos sutarčiai taikytina ir CK 6.501 straipsnio nuostata (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).
22. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai nuomininkas (panaudos gavėjas) nuomotojo (panaudos davėjo) leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.501 straipsnio 1 dalies gramatinė konstrukcija numato ne rinkos vertės skirtumo atlyginimą, o būtinų išlaidų, skirtų daikto pagerinimui, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) išaiškinta, jog: i) CK 6.501 straipsnyje nustatytas reguliavimas reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą – atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti; ii) panaudos gavėjas turi teisę reikalauti realiai turėtų išlaidų daiktui pagerinti. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos; iii) nuomininkas (panaudos gavėjas), pagerinęs nuomotą daiktą, turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtų išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, nutarties 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Aptartas teisinis reguliavimas rodo tai, kad turėjo būti analizuojama, kiek lėšų realiai išleido ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tam, kad būtų pastatytas ir įrengtas 36,68 m² priestatas.
23. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-989-862/2017 ieškovė įrodinėjo, jog investicijos į priestatą sudarė 5 780,82 Eur, o ieškovei tenkanti dalis – 2 890,41 Eur (civilinė byla Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 2–8, 35–37). Aptartus skaičiavimus ieškovė grindė Investicijų į nekilnojamąjį turtą sąrašu. Į šios civilinės bylos medžiagą ieškovė taip pat pateikė lentelę, kurioje nurodė priestato statybai sunaudotas medžiagas bei kainas (iš viso 5 920,57 Eur) (el. b. t. 1, b. l. 186–190). Lyginant aptartas lenteles pastebėtina, jog abejuose sąrašuose nurodyta iš viso 60 pozicijų, skirtų turto pagerinimui, kurias sudarė tokios prekės, kaip: akyto cemento blokeliai, kalkinis skiedinys, šiferis, langai, vamzdžiai, įvairios tvirtinimo detalės, gipso kartono plokštės, grindų laminatas, santechnika, akmens vata, cementas, dailylentės, šviestuvai, karnizai, klijai, jungikliai. Iš esmės aptariamos lentelės skiriasi tik tuo, kad 16, 27, 32–33 ir 58 pozicijose nurodytos skirtingos sumos. Kadangi aptariamos lentelės sudarytos pagal tuos pačius rašytinius įrodymus, sumos skiriasi neženkliai, o šioje byloje būtent ir vyksta ginčas dėl kompensacijos priteisimo už Namo dalies pagerinimą, kolegija sprendžia, jog vadovautinasi į šią civilinę bylą 2019-03-31 pateikta išlaidų lentele. 2019-03-31 išlaidų priestato statybai lentelė tikslesnė, sudaryta pagal šios bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su aptartu dokumentu, pastebi, jog išlaidos medžiagoms, kurios nurodytos lentelėje, labiau tikėtina, buvo patirtos priestato statybai. Prekės iš esmės atitinka priestato (pastato) statyboms būdingas medžiagas (apšiltinimo vata, stogas, langai, vandens šildytuvai, vamzdžiai, gipskartonio plokštės, įvairūs statybiniai profiliai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos, nurodytos aptariamoje 2019-03-31 teismui pateiktoje lentelėje, gali būti laikytinos būtinomis išlaidomis priestatui pastatyti bei įrengti CK 6.501 straipsnio prasme. Visgi, teismo vertinimu, tvoros tinkas nesusijęs su priestato statyba, todėl išlaidos už aptartas medžiagas nepriteistinos (30–31, 56 pozicijos) (149,99 Lt + 166,64 Lt + 335,23 Lt = 651,86 Lt arba 188,79 Eur). Tai reiškia, kad iš 5 920,57 Eur sumos išskaičiuojamai 188,79 Eur (5 920,57 Eur – 188,79 Eur = 5 731,78 Eur).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas: daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi; išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Nenustatyta, kad priestatas būtų įrengtas kokiems nors specifiniams poreikiams tenkinti. Priešingai, byloje esančios priestato nuotraukos rodo, jog tai pakankamai įprastas statinys, kuriame gali gyventi žmonės.
25. Sutiktina su atsakovės kritika ekspertizės aktui. Pastebėtina, jog paprastai panašaus pobūdžio civilinėse bylose atliekama ne turto rinkos vertės palyginamoji ekspertizė (skirtingų laikotarpiais buvusi turto rinkos vertė ir rinkos vertės pokytis), o išlaidų, skirtų turtą sudarantiems statiniams pagerinti ar sukurti, ekspertizė, taip pat atliktų investicijų į turtą vertės nustatymo ekspertizė, arba kvituose ir sąskaitose nurodytų statybinių medžiagų ir priemonių panaudojimo atliekant statybą ekspertizė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, nutarties 67 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-686/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-529/2014). Aptariamu atveju ekspertizės aktas tik patvirtina, kad buvo atlikti tam tikri ginčo turto (Namo dalies, priklausančios atsakovei) pagerinimo darbai, tačiau vertinti turto rinkos vertės pokytį 2000 m. (statybos pradžios metai), 2008 m. (statybos pabaigos metai) bei 2016 m. (santuokos nutraukimo metai) teisinio pagrindo nėra. Priteisiant būtinąsias išlaidas, skirtas turto pagerinimui, CK 6.501 straipsnio prasme turto rinkos vertės pokyčio analizė neaktuali, kadangi tokiais atvejais nustatytinos realiai investuotos lėšos į turto pagerinimą (aptariamu atveju – į priestato statybą). Civilinėje byloje buvo duomenų apie priestato statybai sunaudotas medžiagas, pateikti išlikę bei surinkti priestato statyboms pirktų medžiagų kvitai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti būtent aptartus dokumentus, siekdamas nustatyti būtinų pagerinimo išlaidų kompensacijos dydį.
26. Atsakovė teigia, jog ji taip pat investavo savo asmenines lėšas į priestato statybą, ir jos taip pat turi būti įvertinamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta aplinkybė didesnės teisinės reikšmės neturi, kadangi turto savininkės investuotos lėšos į priestato statybą neišskaičiuojamos iš būtinų išlaidų priestato statybai, kurias patyrė ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Natūralu, kad priestato statyba galėjo pareikalauti ir didesnių finansinių sąnaudų, nei ieškovė pagrindė byloje, tačiau nenustatytas poreikis turto savininko investicijas išskaičiuoti iš ieškovės priestato statybai panaudotų lėšų sumos. Nenustatyta, kad ieškovė būtinų išlaidų turto pagerinimui sumą grindė kartu su atsakovės priestato statybai panaudotomis lėšomis. Kaip rodo byloje esanti medžiaga, ieškovė įrodinėjo tik savo (buvusių sutuoktinių) patirtas išlaidas priestato statybai.
27. Apibendrinant aukščiau išdėstytą sprendžiama, kad ieškovė įrodė 5 731,78 Eur būtinas išlaidas, kurios buvo skirtos Namo dalies pagerinimui. Aptarta suma turi būti paskirstoma buvusiems sutuoktiniams, todėl ieškovei priteistina ½ dalis nurodytų būtinų išlaidų, patirtų daiktui pagerinti – 2 865,89 Eur.
Dėl ieškinio senaties (ne)praleidimo
28. Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl ieškinio senaties termino: ieškovė teigė, jog nepraleido ieškinio senaties termino turtiniams reikalavimams dėl kompensacijos už turto pagerinimo priteisimą, o atsakovė triplike prašė taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams, kurie atsirado iki 2006-04-13 (el. b. t. 1., b. l. 94–95). Apylinkės teismas sprendė, jog ieškovei apie tai, jog nebus atlyginamos lėšos, panaudotos turto (priestato) pagerinimui, tapo žinoma ne anksčiau nei 2016 m. (arba tiksliau – 2016-07-05, kai civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017 pateiktame 2016-07-05 atsiliepime į ieškinį atsakovė nesutiko su H. B. reikalavimu dėl teisės į kompensaciją pripažinimo ir kompensacijos priteisimo). Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kurio ieškovė privalėjo sužinoti apie savo tariamai pažeistas teises. Atsakovės vertinimu, senaties termino reikalavimui priteisti kompensaciją pradžios negalima sieti su turto padalijimu santuokos nutraukimo byloje, kadangi patyrusi pagerinimų išlaidas ir įgijusi teisę reikalauti išlaidų kompensavimo, ieškovė ir turėjo galimybę reikalauti išlaidų atlyginimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
29. Nei CK nuostatos, reguliuojančios teisinius santykius dėl turto panaudos ar nuomos, nei kiti įstatymai nenumato specialaus termino, per kurį turi būti pareikštas reikalavimas dėl išlaidų, skirtų daikto pagerinimui, atlyginimo, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje ieškovės pareikštiems reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
30. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista; asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti; sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, nutarties 49 punktas).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, jog ieškovė apie tai, kad nebus atlygintos išlaidos už priestato pagerinimą sužinojo 2016-07-05, kai atsakovė civilinėje byloje Nr. 2-989-862/2017 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su reikalavimu atlyginti Namo dalies remonto (priestato statybos) išlaidas nesutinka (žr. civilinės bylos Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 146–148). Iki nurodyto termino, sutiktina, net nebuvo poreikio svarstyti klausimo, dėl turto pagerinimo išlaidų, kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl galimybės naudotis priestatu. Juolab, kad išlaidų atlyginimo klausimas, tikėtina, net nebuvo aktualus dėl grynai šeiminio pobūdžio aplinkybių (priestate gyveno atsakovės sūnus su savo šeima) (ieškinys teismui paduotas 2018-04-18). Teisėjų kolegija pastebi, jog įstatymai nesieja ieškinio senaties eigos pradžios su momentu, kuomet buvo patirtos turto pagerinimo išlaidos (pvz., dalis turto pagerinimo išlaidų buvo patirtos 2000 m., 2003 m., 2006 m. ir pan.). Tiek įstatymas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), tiek teismų praktika ieškinio senaties terminą sieja su teisės pažeidimu, kuris aptariamu atveju atsiranda tuomet, kai asmuo sužino, jog turto pagerinimo išlaidos jam (asmeniui, siekiančiam turto pagerinimo išlaidų kompensacijos) nebus atlygintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio senaties terminai skaičiuoti tinkamai, o ieškovė ieškinio senaties termino reikalavimui dėl turto pagerinimo išlaidų CK 6.501 straipsnio prasme pareikšti nepraleido.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (pvz., subjektyvios aplinkybės, susijusios su šeimyninio gyvenimo aplinkybėmis) teisiškai nereikšmingi ir byloje teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas materialiuoju ginčo aspektu priėmė tik iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais sprendimas keičiamas ir priteista iš atsakovės ieškovei turto pagerinimo išlaidų suma (kompensacija) mažintina iki 2 865,89 Eur (5 731,78 Eur / 2) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
34. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
35. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 13 582,02 Eur kompensaciją. Ieškovei turėjo būti priteista 2 865,89 Eur kompensacija, kas reiškia, jog patenkinta 21,10 proc. turtinių ieškinio reikalavimų dalis. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 2 350,17 Eur bylinėjimosi išlaidų: 2018-05-04 sumokėta 200 Eur žyminio mokesčio (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-23 nutartimi ieškovė atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigota sumokėti 200 Eur dydžio žyminį mokestį); 2019-04-12 sumokėta 600,17 Eur už ekspertizę; 2019-07-25 sumokėta 150 Eur už ekspertizę; 2019-08-06 sumokėta 150 Eur už ekspertizę; 2018-03-23 sumokėta 400 Eur; 2018-06-28 sumokėta 100 Eur; 2019-01-07 sumokėta 150 Eur; 2021-01-20 sumokėta 300 Eur (el. b. t. 1, b. l. 72; t. 2, b. l. 42, 71, 86; t. 3, b. l. 107–109, 122–129); 2017-03-06 sumokėta 300 Eur (el. b. priedas, b. l. 16) (200 Eur + 600,17 + 150 Eur + 150 Eur + 400 Eur + 100 Eur + 150 Eur + 300 Eur + 300 Eur = 2 350,17 Eur). Ekspertizės kaina – 750 Eur (el. b. t. 2, b. l. 90 Eur). Bylos duomenys rodo, kad už ekspertizę iš viso ieškovė sumokėjo 900 Eur (el. b. t. 2, b. l. 42, 71, 86). Kolegijos vertinimu, dėl 150 Eur išlaidų už ekspertizės permoką gali būti sprendžiamas klausimas dėl jų gražinimo, todėl jos negali būti įskaičiuojamos į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šios priežasties laikytina, jog įrodytos 2 200,17 Eur bylinėjimosi išlaidos. Tai reiškia, kad ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovės naudai turėjo būti priteista 464,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 200,17 Eur X 21,10 proc.).
36. Nenustatyta, kad atsakovė ar trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtų teikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimą pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
37. Atsakovė teikė duomenis, jog inicijavusi apeliacinį procesą patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 306 Eur žyminio mokesčio (iš viso – 1 006 Eur bylinėjimosi išlaidų). Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. 78,90 proc. apimtyje (100 proc. – 21,10 proc.). Dėl šios priežasties iš ieškovės atsakovės naudai turėtų būti priteista 793,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.
38. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas 21,10 proc. apimtyje netenkintas, todėl iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 63,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur X 21,10 proc.). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, galutinė priteistina suma iš ieškovės atsakovės naudai – 266,19 Eur (793,73 Eur – 63,30 Eur – 464,24 Eur).
39. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės valstybės naudai priteisė 69,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, pastarosios išlaidos turi būti priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai: ieškovė turi atlyginti 55,21 Eur (69,98 Eur X 78,90 proc.) dalį, o atsakovė – likusią 14,76 Eur dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės H. B. ieškinį atsakovei V. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B. tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 865,89 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 89 ct) kompensaciją ieškovei H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 55,21 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).
Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,76 Eur (keturiolika eurų 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija)“.
Priteisti iš ieškovės H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 266,19 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.