Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-529/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-17
Bylos Nr.: 2A-529/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00485-2011-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Rasa Gudžiūnienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas: A. R.
Atsakovas: D. B.
Trečiasis asmuo: L. R.

Kategorijos

30.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-529/2014

Teismo proceso Nr. 2-56-3-00485-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos:30.9.;99.5.;106.6.;114.11.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ir atsakovės D. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-449-555/2013, pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei D. B. dėl pavedimo išlaidų priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui L. R..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo daikto, naudojamo pagal žodinę panaudos sutartį, pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 81 007,02 Lt patirtų išlaidų vykdant atsakovės pavedimus, 27 350 Lt už atliktus statybos rangos darbus, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė atsakovės (sutuoktinės motinos) namo rekonstrukcijai turėtomis išlaidomis. Ieškinyje nurodė, kad 2001 m. balandžio 20 d. susituokus su trečiuoju asmeniu L. R., atsakovė pasiūlė rekonstruoti jai priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (kurio unikalus (duomenys neskelbtini)) ir persikelti gyventi į jį, o po rekonstrukcijos ketino padovanoti namą ieškovo šeimai. Atsakovės namo rekonstrukcija vyko nuo 2001 m. vasaros iki šeimos iširimo 2009 m. Rekonstrukcija atlikta iš ieškovo tetos N. B. skolintomis lėšomis (78 350 Lt). Paskola buvo grąžinama ieškovo lėšomis. Pablogėjus ieškovo santykiams su sutuoktine, atsakovė atsisakė perleisti nuosavybės teises į rekonstruotą namą, ją palaikė ir ieškovo sutuoktinė. Rekonstrukcijos laikotarpiu atsakovės pavedimu buvo iš dalies išardytas senas namas, išlieti nauji pamatai, pastatytas naujas priestatas, garažas ir malkinė, naujai išmūrytos ir apšiltintos namo ir priestato sienos, įrengtas naujas elektros įvadas, uždengtas naujas stogas, naujai įrengtas namo vidus, laiptai, pakeisti visi langai, durys, parketas, išklotos akmens masės plytelės, naujai išvedžiota elektros instaliacija, įrengti santechniniai mazgai, lauko kanalizacija, įdiegta šildymo sistema. 81 007,02 Lt ieškinio sumą sudaro tiesioginės išlaidos atsakovės turtui rekonstruoti, 27 350 Lt įvertinti ieškovo asmeniškai atlikti statybos darbai ir atlyginimas už atsakovės turto administravimą. Teismui priteisus iš atsakovės tam tikrą sumą, bus patvirtintas ieškovo reikalavimo teisės dydis, o reikalavimo teisė bus padalinta ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad nebuvo susitarimo perleisti turtą ieškovo šeimai. O ieškovo nurodytus rekonstrukcijos darbus atliko atsakovės lėšomis samdyti žmonės. Atsakovės teigimu, ieškovo pateikti kvitai neįrodo turėtų išlaidų atsakovės namo rekonstrukcijai.

Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko atsakovės atsiliepimo argumentais, papildomai nurodydama, jog nežinojo apie ieškovo skolintas iš tetos lėšas. Tai patvirtina trečiojo asmens teiktos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

I. Pirmosios instancijos eismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovui iš atsakovės priteisė 53 883,76 Lt investuotų lėšų, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą 53 883,76 Lt sumą nuo 2011 m. balandžio 13 d. bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 694,51 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Valstybei iš ieškovo priteisė 1 417 Lt žyminio mokesčio ir iš ieškovo bei atsakovės po 13,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas laikė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė ieškovo šeimai leido neatlygintinai naudotis jai priklausančia namų valda. Teismas nustatė, kad ginčo name buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, kurie buvo vykdomi siekiant pritaikyti gyvenamąsias patalpas ieškovo šeimai. Kadangi ieškovo ir atsakovės kviesti liudytojai skirtingai aiškino susiklosčiusius santykius dėl rekonstrukcijos darbų ir išlaidų, teismas vertino visas reikšmingas aplinkybes - kad rekonstrukcijos darbai buvo pradėti ir buvo atliekami tik ieškovui su šeima apsigyvenus atsakovei priklausančioje namų valdoje; pradėjus darbus ieškovas su šeima įsikėlė į rekonstruojamas patalpas, pradėjo jose gyventi ir jas siekė pritaikyti savo, o ne atsakovės poreikiams, todėl sprendė, kad visų artimų giminaičių ar pažįstamų prisidėjimas prie namo rekonstrukcijos vertintinas, ne kaip šių asmenų atliekami darbai vykdant atsakovės nurodymus, o kaip šių asmenų prisidėjimas, pagelbėjimas kuriant ieškovo ir jo šeimos gerovę, gerinant gyvenimo sąlygas. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai patvirtina ieškovo argumentus apie ieškovo šeimos turėtas išlaidas ir darbą siekiant prisitaikyti atsakovės patalpas savo gyvenimui, o atsakovei dėl to neprieštaraujant, tikėjosi, jog šį turtą atsakovė ateityje perleis ieškovo šeimai. Atsižvelgiant į tai, kad namo remonto ir kiti statybos darbai vyko ilgą laiką, per šį laikotarpį net ir iškilus nesutarimams ieškovo šeimoje atsakovė turėdama galimybę reikšti savo nesutikimą dėl atliekamos rekonstrukcijos šiai neprieštaravo, šalys jau ir anksčiau mėgino spręsti panaudotų lėšų grąžinimo klausimus, teismas pripažino, jog atsakovė, neprieštaraudama vykdomiems remonto ir statybos darbams tokiu būdu jiems pritarė, todėl vadovaujantis CK 6.501 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad ieškovas turi teisę į turėtų būtinų išlaidų atlyginimą. Nors šiuo atveju nebuvo gautas atsakovės leidimas aiškiai apibrėžtiems ir suderintiems tiek pagal kainą, tiek skaičių ir techninį pobūdį išvardintiems statybos - remonto darbams, teismo vertinimu, tai nereiškia, jog ieškovas (panaudos gavėjas) negali reikalauti jo turėtų būtinų išlaidų atlyginimo. Teismas nesirėmė trečiojo asmens argumentais, kadangi ieškovo ir trečiojo asmens santykiai yra priešiški, jie bylinėjasi dėl bendro santuokinio turto padalijimo, įskaitant ir turtines teises į ginčo gyvenamąjį namą, trečiasis asmuo suinteresuotas atsakovei palankaus sprendimo priėmimu, nes tokia bylos baigtis gali turėti įtaką ieškovo ir trečiojo asmens teisinei padėčiai nagrinėjant jų ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Todėl trečiojo asmens argumentus laikė pareikštais asmeniniais subjektyviais interesais, siekiant palankesnės teisinės padėties sprendžiant turtinius sutuoktinių ginčus. Teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą sprendė, kad atlikti statinio rekonstrukcijos darbai laikytini atsakovės turto pagerinimu, ir panaudos gavėjas turi teisę į būtinų išlaidų daiktui pagerinti atlyginimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovei priklausantį turtą pagerino gyvendamas santuokoje su trečiuoju asmeniu, o šiai nereiškiant reikalavimo dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo iš atsakovės ir nesant pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovės ieškovui priteisė pusė prašomos sumos – 54 178,51 Lt, mažinant prašomą priteisti sumą PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 589,06 Lt suma, t. y. 53 883,76 Lt, kadangi minėtos medžiagos (baldai) nebuvo susiję su atsakovei priklausančio turto pagerinimu. Bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas išėjo už ieškinio ribų nuspręsdamas savo iniciatyva padalinti ieškovo ir trečiojo asmens solidarią reikalavimo teisę į atsakovę. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovo teisę tik į pusę solidariosios reikalavimo teisės. Teismo proceso metu ieškovas patvirtino, kad gyvenant santuokoje su trečiuoju asmeniu jie bendrai buvo pasiskolinę lėšų iš ieškovo tetos iš esmės pagerino atsakovei priklausantį turtą. Kadangi pagerinimai buvo atlikti iš bendrų lėšų, ieškovas su trečiuoju asmeniu įgijo bendrą reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimas atsakovei yra solidarus (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), todėl atsakovė privalėtų įvykdyti visą savo prievolę bet kuriam įvykdymo pareikalavusiam kreditoriui.

2. Teismas, priteisdamas ieškovui tik pusę jo reikalautos sumos laikė, kad ieškinys patenkintas iš dalies ir atitinkamai neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad ieškovo reikalavimas teisėtas, jam turėtų būti priteistos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

3. Kauno apylinkės teisme yra sustabdyta civilinė byla Nr. 2-252-435/2011, kurioje sprendžiami ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kiti klausimai. Byla sustabdyta būtent dėl šios bylos, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto - reikalavimo teisės į atsakovę. Įsiteisėjus teismo sprendimui, bus pagrindas atnaujinti santuokos nutraukimo bylą ir, jei teismo sprendimu šioje byloje bus patvirtinta reikalavimo teisė į atsakovę, ji bus įtraukta į bendro turto balansą (CK 3.118 str.) ir dalijama kartu su kitu turtu ir prievolėmis. Vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo dalį bendro sutuoktinių turto padalinti atskirai, kadangi tokiu būdu užkirto kelią įskaityti jį į bendro turto balansą ir padalinti santuokos nutraukimo byloje.

4. Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti jam iš atsakovės 108 357,02 Lt patirtų išlaidų, vykdant pavedimus ir už atliktus statybos rangos darbus. Bylos nagrinėjimo metu tiriant įrodymus paaiškėjo, kad per klaidą ieškovas prie reikalaujamų priteisti išlaidų buvo priskaičiavęs 589,06 Lt už baldus, todėl ieškovas šioje dalyje ieškinio atsisakė ir reikalaujama priteisti suma buvo sumažinta iki 107 767,96 Lt. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį šioje dalyje. Atitinkamai neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas laikė, kad yra patenkinta 49,73 procentai ieškinio reikalavimų, nors pagal sprendimą buvo patenkinta 50 procentų. Dėl šių priežasčių turėtų būti perskaičiuotos ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir ieškovo ieškinį atmesti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Panaudos gavėjai ieškovas ir trečiasis asmuo turėjo pareigą neatlygintinai daryti atsakovės turto einamąjį ir kapitalinį remontą, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovės atlyginimo už tai. Teismas, nustatęs panaudos santykių tarp šalių buvimą turėjo pareigą taikyti CK 6.636 straipsnio nuostatas, tačiau to nepadarė. Teismas turėjo atskirti rekonstrukcijos darbus nuo kapitalinio ir einamojo remonto darbų.

2. Teismas tenkino ieškinio dalį CK 6.501 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau šios normos taikymui nenustatė reikšmingų aplinkybių: 1) ar ieškovas pagerino panaudos davėjo turtą; 2) ar jis tai padarė panaudos davėjo leidimu; 3) koks nustatytos panaudos davėjo leidimo turinys ir apimtis; 4) kokios yra būtinos išlaidos pagerinimui atlikti; 5) ar įstatymai arba sutartis nenumatė ką kita. Nenustačius šių aplinkybių, ieškinys negalėjo būti patenkintas.

3. Teismas sprendime pripažino, kad nebuvo gautas atsakovės leidimas aiškiai apibrėžtiems ir suderintiems pagal kainą, skaičių ir techninį pobūdį išvardintiems statybos remonto darbams. Nustačius tokią aplinkybę ieškinys negalėjo būti patenkintas CK 6.501 straipsnio pagrindu.

4. Teismas nepagrįstai atsakovės prieštaravimo namo remonto darbų atlikimui nebuvimą laikė sutikimu ieškovui dėl namo remonto darbų atlikimo. Pagal CK 1.64 straipsnio 3 dalį, tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Įstatymas nenumato, jog sutikimas dėl nuomojamo ar panaudos pagrindais valdomo turto rekonstrukcijos gali būti išreikštas tylėjimu, taip pat to nereglamentuoja ir šalių susitarimas, kadangi šalys rašytinio susitarimo dėl namo naudojimo nebuvo sudarę. Dėl šios priežasties sprendimu nepagrįstai preziumuotas ieškovui duotas atsakovės sutikimas dėl namo remonto darbų atlikimo. Teismo sprendimo išvada, kad atsakovė tylėjimu išreiškė sutikimą dėl namo rekonstrukcijos darbų, taip pat prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str. 3 d.). Sutikimo dėl tokios didelės vertės darbų atlikimo davimas sukeltų sunkią naštą panaudos davėjui, kadangi jam kiltų pareiga kompensuoti atliktų pagerinimų vertę. Būtent dėl šios priežasties įstatymas reikalauja daikto savininko leidimo dėl pagerinimų atlikimo, siekiant apsaugoti savininko teises bei leisti jam įvertinti savo galimybes kompensuoti atliktų daikto pagerinimų vertę juos atlikusiam daikto naudotojui. Būtent dėl šios priežasties tokie leidimai paprastai būna raštiški. Atsakovė ieškovui nedavė tokio leidimo.

5. Ieškovas neįrodė, kad rekonstrukcija atlikta iš tetos skolintomis lėšomis, kadangi pagal 1.93 straipsnio 2 dalį ieškovas neturėjo teisės šios aplinkybės įrodinėti liudytojų parodymais. Be to, liudytojų Bartkevičių parodymai dėl pinigų perdavimo aplinkybių prieštaringi.

6. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai pirmenybę suteikė ieškovo kviestų liudytojų parodymams.

7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai patvirtina ieškovo argumentus dėl savo lėšomis ir darbu pritaikytų atsakovės patalpų savo gyvenimui, kadangi esant prieštaravimų, šie dokumentai byloje negali būti vertinami kaip pakankami tokioms išvadoms pagrįsti. Tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo ginčijo šias aplinkybes, pateikė savo paaiškinimus, įrodymus, tačiau teismas atsakovės ir trečiojo asmens teikiamų įrodymų ir motyvų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

8. Byloje esantys statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai nėra pakankami konstatuoti, jog ieškovas pats asmeniškai atliko statybos remonto darbus, savo, šeimos, ar skolintomis lėšomis, ir kad visos tos prekės buvo panaudotos namų valdos remontui. Be to, iš pateiktų pirkimo kvitų matyti, kad statybinės ir kt. medžiagos/prekės buvo perkamos skirtinguose prekybos centruose, su labai nedideliu laiko skirtumu, kurio ieškovas negalėjo įveikti dėl esančių atstumų ir prekių pobūdžio (pvz. pasikrauti cementą reikia tam tikro laiko). Iš kvituose nurodyto laiko matyti, kad tam tikromis dienomis ieškovas tokiu metu buvo darbe ir negalėjo pirkti prekių. Ieškovas pateikė parketlenčių įsigijimo kvitą, tuo tarpu ieškovas, teikdamas paaiškinimus pripažino, kad parketlenčių nereikėjo pirkti, nes jas buvo iš anksčiau palikusi atsakovė. Teismas sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė. Pažymi, kad ieškovas kurį laiką dirbo apsaugos tarnybos darbuotoju prekybos centre „Senukai“, todėl turėjo neribotas galimybes prisirinkti statybinių medžiagų įgijimo kvitų. Dalis prekių (kramtomoji guma, vėduoklinis grėblys ir grėblio kotas, DVD kasetė, šampūnas automobiliui, servetėlės „Pampers“, laikraštis „Noriu“, šokoladas „Manija“, aušinimo skystis, insekticidas Kobra, tepalai varikliui, saldainiai Cherry, šokoladas Manija, gėlių sėklos, pieštukas su trintuku, skalbimo milteliai, rėmelis, kilimėlis playground, žaislinis autobusas, sumuštinių keptuvas, akvarelinis sąsiuvinis, šampūnas, muilas) ir išlaidų nesusiję su rekonstrukcija. Todėl teismas iš atsakovės ieškovui priteisė pusę sumos už prekes ir maisto produktus, kurie neturi nieko bendro su namo remontu, o tai liudija, kad teismas nevertino įrodymų, kurių pagrindu tenkino ieškinio reikalavimus. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad dalies kvitų turinio iš viso nebuvo galima įskaityti arba juose nebuvo nurodyta, kokios prekės buvo perkamos. Ieškovas pateikė į bylą prekes, pirktas pirkėjo UAB „Trakai“, ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovės. Suskaičiavus visus ieškovo pateiktus kvitus išeina 53 333 Lt suma, o ne 54 081,02 Lt suma. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta ši aplinkybė, tačiau teismas nepatikrino šių atsakovės argumentų.

9. Teismas nevertino ieškovo 2003 m. vasario 10 d. prašymo turinio, kuriame ieškovas pats išreiškė savo valią dėl medžiagų ir darbo. Prašyme nurodyta, kad ieškovas 2003 m. vasario 10 d. atsakovei neturi jokių pretenzijų. Prašymo surašymo metu ieškovas nurodė, jog turėjo 16 000 Lt medžiagų įsigijimo išlaidų ir savo darbą įvertino 10 000 Lt. Iš prašymo turinio suprantama, kad ieškovas tokią sumą buvo suskaičiavęs iki 2002 m. gruodžio 23 d. Tuo tarpu ieškinyje nurodoma, kad ieškovas iki 2002 gruodžio 30 d. patyrė 45 748,59 Lt prekių įsigijimo išlaidų.

10. Teismas taip pat nevertino ieškovo 2004 m. spalio 25 d. rašto turinio, iš kurio matyti, kad ieškovas langus, laiptus, WC, duris, II aukštą, jungiklius ir rozetes palieka vaikui. Ieškovas šiuo raštu atsisakė reikalauti atlyginimo už šiuos pagerinimus.

11. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ieškovo šeima savo lėšų remontui neturėjo, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas savo lėšomis atliko statybos darbus.

12. Šalių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovas neatliko statybos rangos darbų, kurie priskirtini rekonstrukcijai. Griovimo, sienų mūrijimo, kaminų mūrijimo, seno stogo nuardymo, arkos įrengimo, senų kaminų nuardymo, pertvarų sumūrijimą, vainiko pakėlimą atliko atsakovės brolis kartu su dviem darbininkais. Šio liudytojo parodymais nėra pagrindo abejoti, nes liudytojas nurodė specifines ir smulkias aplinkybes dėl atliktų darbų pobūdžio. Atsakovės brolis neigė gavęs atlyginimą iš ieškovo, be to, patvirtino, kad darbininkams mokėjo atsakovė. Kadangi ieškovas pirmiau minėtų darbų neatliko ir už juos nemokėjo, neturi teisės reikalauti išlaidų už medžiagas ir už atliktą darbą.

13. Liudytojo A. R. liudijimai vertintini kritiškai, nes liudytojas patvirtino, kad sudėjo latakus ir lietvamzdžius, tačiau byloje yra pateiktos nuotraukos, kurios patvirtina, kad iki šiol vertikalūs lietvamzdžiai nėra įrengti.

14. Kanalizacijos ir vandentiekio sistemų įvedimo ieškovas taip pat neatliko, kadangi šiuos darbus atliko atsakovės sūnūs A. B. ir A. B.. Tuo tarpu liudytojas R. G. parodymai vertintini kritiškai, kadangi šis liudytojas buvo nenuoseklus; tvirtino, kad pirko katilą, nors pats ieškovas pripažino, kad katilas buvo nupirktas tik po kelių metų. Ieškovo tėvas paliudijo, kad jis atliko sienų ir lubų apdailą, sienų ir lubų apšiltinimą, apkalė sienas izoliacine plėvele, plastikinėmis dailylentėmis ir kad atlyginimo iš sūnaus negavo.

15. Langų ir durų įdėjimo, I aukšto grindų betonavimo, parketo dėjimo darbai priskirtini prie kapitalinio/paprastojo remonto darbų, todėl ieškovas, kaip panaudos gavėjas neturi teisės reikalauti atlyginimo už šiuos darbus ir medžiagas.

16. Teismas, vertindamas ekspertizės aktą iškraipė šio akto turinį. Atsakydamas į klausimą, „ar civilinėje byloje pateiktuose kvituose ir sąskaitose nurodytos statybinės medžiagos ir priemonės buvo panaudotos atliekant statybos ir remonto darbus?“ teismo ekspertas nurodė, kad galimai buvo panaudotos. Tačiau teikdamas paaiškinimus pripažino, kad ginčo namo viduje nebuvo ir jo įrengimo neapžiūrėjo, todėl objektyviai negalėjo įvertinti kokios medžiagos buvo panaudotos namo vidaus apdailai.

17. Ekspertas neturėjo kvalifikacijos nustatyti statybos kainos. Ekspertas priėjo išvados, kad rekonstruotų statinių vertė, skaičiuojant statinių statybos skaičiuojamosiomis kainomis jų rekonstrukcijos pradžioje 2001 m. buvo 8 034 Lt, tačiau ekspertas teismo posėdžio metu pripažino, kad statinių skaičiuojamosios kainos 2001 m. nenustatinėjo, o dydį paėmė iš Registrų centro byloje nurodytos vidutinės rinkos vertės. Taigi, ekspertas akivaizdžiai neteisingai atsakė į 2 teismo užduotą klausimą. To pasėkoje atsakymai į 3 ir 4 klausimus yra iš esmės ydingi. Todėl eksperto išvada yra nepagrįsta, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas. Tokia ydinga eksperto išvada negali būti pagrindu teismo sprendimui grįsti.

18. Skaičiuojant statinių statybos skaičiuojamąsias kainas turi būti įvertinama tiesioginės išlaidos, (medžiagos, mechanizmų eksploatacija, darbo užmokesčio vertė, socialinio draudimo mokesčiai, statybvietės įrengimo, darbininkų komandiruočių išlaidos, garo, kuro, šiukšlių, statybinio laužo pristatymo, jo pridavimo į sąvartyną) bei netiesioginės išlaidos (pridėtinės išlaidos (administracijos ūkio išlaidos: pašto, ryšių, informacinės, kanceliarinės, sanitarinis ir higieninis darbuotojų aptarnavimas), rangovo pelnas, projektavimo ir inžinerinių paslaugų kaina. Tuo tarpu, ginčo statinių rinkos vertė, eksperto paimta iš kadastrinių matavimų bylos. Taigi, nustatant ginčo turto vertę, ekspertas lygino 2001 m. ir 2007 m. gautus dydžius, kurių nustatymo metodikos visiškai ir akivaizdžiai skirtingos. Toks visiškai skirtingų dalykų lyginimas negali būti teisingas, teisėtas ir pagrįstas.

19. Ieškovas už savo atliktus darbus prašė priteisti 27 350 Lt, tačiau nepagrindė atliktų darbų apimties ir vertės. Teismas taip pat nepasisakė už kokius ieškovo atliktus darbus priteisė jam pusę reikalaujamos sumos.

20. Teismas nepasisakė dėl visų argumentų, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Trečiasis asmuo pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės apeliacinio skundo palaiko jį apeliantės argumentais ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas, formuodamas ieškinio dalyką nenurodė kokio asmens naudai turėtų būti priteisiamos jo prašomos sumos. Ydingas ieškinio reikalavimas negalėjo būti tenkintas. Toks sprendimas neatitinka vykdytinam dokumentui keliamų reikalavimų (CK 265 str. 2 d., 270 str., 584 str. 1 d.).

Šalies argumentai

2. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodydamas asmenį, kuriam turėtų būti priteisiamos prašomos sumos, kelia naują reikalavimą. Tuo tarpu, CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovė neteisingai aiškina CK 6.363 straipsnį. Ši norma nenustato panaudos gavėjo pareigos sukurti panaudos davėjui naują daiktą ar iš esmės pagerinti esamą. Byloje nustatyta, kad atsakovė perdavė ieškovui ir trečiajam asmeniui negyvenamąsias patalpas: lauko virtuvę, tvartą ir garažą, bei leido jose įsirengti gyvenamąjį būstą, t. y. iš esmės pertvarkyti. Tai negali būti vertinama kaip einamasis ar kapitalinis remontas. Buvę trys statiniai buvo rekonstruoti į vieną gyvenamąjį namą, kuriame trečiasis asmuo gyvena iki šiol. Nepagrįstas atsakovės reikalavimas teismui atskirti rekonstrukcijos darbus nuo kapitalinio ar einamojo remonto darbų. Pagal savo turinį einamąjį remontą apima kapitalinis, o kapitalinį - rekonstrukcija, nes darant rekonstrukciją neišvengiamai reikės atlikti ir tuos darbus, kurie laikomi einamuoju ar kapitaliniu remontu (Statybos įst. 2 str. 20, 21, 22 d.).

2. Dėl CK 6.501 straipsnio taikymo. Ieškovas nesutinka su atsakovės tvirtinimu, kad ji nedavė leidimo rekonstrukcijai. Atsakovė skatino ieškovą atlikti rekonstrukciją, savo sutikimą išreiškė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais: dažnai atvykdama stebėti statybos darbų eigos, komentuodama rezultatus ir patarinėdama ieškovo ir trečiojo asmens sprendiniams. Todėl teismas teisingai sprendė, kad atsakovė savo elgesiu, neprieštaravimu, išreiškė neapibrėžtą nekonkretizuotą sutikimą dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo.

Šalies argumentai

3. Ieškovas nesutinka su atsakovės CK 1.93 straipsnio 2 dalies aiškinimu. Šioje byloje iš viso nėra svarbi aplinkybė, skolintomis ar ne lėšomis buvo finansuojama rekonstrukcija. Visi įrodymai byloje leidžia daryti išvadą, kad tuos darbus atliko ir apmokėjo ieškovas. Atsakovės nurodoma norma reglamentuoja santykius, kilus ginčui tarp sandorio šalių, o ne tarp sandorio šalių ir trečiųjų asmenų. Paskolos sandorio šalys buvo paskolos davėjai B., o gavėjai ieškovo šeima. Sandorį neigia tik ieškovo sutuoktinė, nes tokios pat pozicijos ji laikosi ir Kauno apylinkės teisme, sustabdytoje civilinėje byloje Nr. 2-252-435/2011, kurioje V. ir N. B. yra pareiškę ieškovui ir jo sutuoktinei ieškinį dėl skolos grąžinimo. Minėtoje byloje yra pateikti ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys paskolos faktą. Atsakovė teismui nėra nurodžiusi jokių kitų reikšmingų aplinkybių ir nėra pateikusi kitų įrodymų, patvirtinančių kitą rekonstrukcijos finansavimo šaltinį. Be to, atsakovė neturėjo jokio motyvo finansuoti rekonstrukciją statinių, kuriuos vėliau ji buvo numačiusi perleisti ieškovui ir trečiajam asmeniui.

4. Visi kvitų originalai yra pateikti teismui. Ieškovas reikalaujamą priteisti iš atsakovės sumą iš esmės grindė ekspertizės aktu, o pateikti kvitai tik papildomai patvirtino, kad rekonstrukcijos išlaidos neviršija ekspertizės akte nurodytos rekonstrukcijos vertės, ir tai, kad išlaidas patyrė būtent ieškovas, o ne kitas asmuo. Ieškovas teisme nurodė, kad ne visos išlaidos yra įformintos kvitais, nes kai kurios prekės buvo įsigytos ne parduotuvėje, be to, yra tikimybė, kad ne visus kvitus pavyko surinkti ir išsaugoti. Jei svarbiausias įrodymas būtų kvitai, tai iš atsakovės priteisiama suma turėtų būti preciziškai suskaičiuota pagal kvitų informaciją. Ekspertizės akte nurodyta, kad tokios apimties statinių rekonstrukcija turėtų kainuoti maždaug trečdaliu daugiau, nei reikalauja ieškovas. O tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovo pateiktuose kvituose esančios sumos galėjo būti realiai išleistos. Kvitai buvo rinkti nuo 2001 m., todėl jų yra didelė apimtis. Dėl šių priežasčių galėjo įsivelti skaičiavimo klaidų. Ieškovas stengėsi išbraukti iš kvitų visas su statyba nesusijusias išlaidas, tačiau kelioms likus, šios nekeičia iš esmės faktinių bylos aplinkybių visumos.

5. Atsakovė analizuodama kvitų geografiją neatsižvelgė į tam tikras aplinkybes: pvz., kad didelėse statybinių prekių parduotuvėse yra atskiri skyriai, prekybos salės ar sandėliai, kur yra įrengtos atskiros kasos. Taip pat yra bendros kasos, kuriose galima atsiskaityti už platesnį asortimentą prekių, ir yra vidinės kasos, kur atsiskaitoma už brangesnius ar smulkesnius daiktus. Todėl galimi atvejai, kad ieškovas įsigijęs prekę vidinėje kasoje, už minutės išorinėje kasoje sumokėjo už kitas prekes. Analogiškai paaiškinami ir kiti panašūs atvejai.

6. Atsakovė niekuo nepagrindžia savo prielaidų apie negalimumą per tam tikrą trumpą laiką iš vieno prekybos centro patekti į kitą. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kaip negalima per 16 minučių apsipirkti dvejose toje pačioje gatvėje - Draugystės g., esančiose parduotuvėse - UAB „Baltijos Brasta“ ir „Senukai“. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp parduotuvių yra 1,2 km atstumas, įveikiamas per 1 minutę. Tarp UAB „Statybų panorama“, esančios V. Krėvės pr. 43, ir „Senukai“, Draugystės g. 8K, yra 2 km atstumas, kuris įveikiamas per 4 minutes. Atstumas tarp „Senukai“ Baltų pr. 49, ir „Senukai“ Jonavos g. 62D, yra 5,2 km atstumas, įveikiamas per 7 minutes. Poreikis pirkti tą pačią dieną skirtingas ar tas pačias prekes skirtingose vietose gali būti paaiškinamas nepakankamu reikalingos prekės likučiu, rūšimi, spalva ir pan. Taip pat gali būti specializuoti tos pačios parduotuvės skyriai ar sandėliai, kaip, pavyzdžiui, buvę „Senukai“ metalo gaminių sandėliai Elektrėnų gatvėje. Konkrečiai atsikirsti į kiekvieną atsakovės nurodytą kvitą yra sudėtinga dėl įvykių senumo.

7. Atmestini atsakovės argumentai, kuriais ji tvirtina, kad ieškovas negalėjo pats nupirkti kai kurių prekių, nes remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais jis tuo metu dirbo. Į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi tik dirbtą laiką, tačiau ne darbo pradžią ir pabaigą. Atsakovės nurodytu laiku atsakovas dirbo apsaugoje slenkančiu ir besikeičiančiu grafiku. Todėl tokie atsakovės teiginiai galėtų būti pagrįsti tik patvirtintais ieškovo darbo grafikais, o ne buhalteriniais dokumentais - darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.

8. Atsakovė neteisingai tvirtina, kad ieškovui nereikėjo pirkti parketlenčių, nes ji pati jam jas davė. Ieškovas pirko plaukiojančio parketo parketlentes, kurios yra sudėtos atsakovei priklausančio rekonstruoto namo antrame aukšte prie katilinės kamino.

9. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad jis dirbdamas prekybos centre „Senukai“ apsaugoje turėjo galimybę prisirinkti kvitų, kadangi kiekvienas pirkėjas įsigijęs prekes šiame prekybos centre turi saugoti kvitą iki išeina iš parduotuvės teritorijos.

10. Atsakovė nepagrįstai remiasi neva ieškovo rašytais raštais, nes ieškovas tokių raštų nerašė.

11. Ieškovas nereikalauja priteisti jam už griovimo darbus, sienų ir sienos pertvaros sumūrijimą bei vainiko pakėlimą. Be to, byloje esantys įrodymai paneigia atsakovės tvirtinimą, kad jos brolis išmūrijo kaminus ir įrengė arką. Kaminus mūrijo ir įdėklus sudėjo liudytoju apklaustas Rakauskas, o arką įrengė ieškovas. Apklausiant liudytoją Sinkevičių dėl arkos įrengimo, jis nepasakė svarbiausio dalyko, kad įrengiant arką buvo panaudoti du H formos metalo profiliai.

Atsiliepimas

12. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad kanalizacijos ir vandentiekio darbus atliko jos sūnus A. B.. Ieškovas yra nurodęs, kad A. B. padėjo sujungti šildymo sistemą po to, kai ji jau buvo išvedžiota ieškovo ir jo pagalbininkų. Ieškovas nurodė, kad atsakovės minimas hidroforas iš pradžių buvo įrengtas vidutiniame aukštyje, gali būti apie 1,2 m, tuo metu, kai jį įrenginėjo liudytojas G. Vėliau hidroforui blogai veikiant, jis buvo ieškovo perkeltas žemiau, ties grindimis. Prasidėjus teismo procesui ir ginčams dėl rekonstrukcijos, atsakovės nurodymu hidroforas buvo perkeltas aukščiau ir nufotografuotas kartu su A. B., tokiu būdu klastojant įrodymus ir mėginat sukompromituoti ieškovą bei jo liudytojus. Aplinkybę, kad liudytojas A. B. duoda atsakovei palankius, tačiau neteisingus parodymus patvirtina ir tai, kad apklausiamas teisme jis tvirtino vandentiekio sistemoje panaudojęs 110 ir 50 mm skersmens vamzdžius, kurių pirkimo kvitai pateikti byloje. Tačiau atsakovės pateiktuose kvituose nurodyti vamzdžiai yra 75 mm skersmens ir pirkti 2004 m., t. y. tada kai vandentiekio darbai buvo baigti.

13. Apeliantė nepagrįstai langų ir durų įdėjimą, I aukšto grindų betonavimą, parketo sudėjimą priskiria prie kapitalinio/einamojo remonto darbų. Jeigu iš visų atliekamų statybos remonto darbų bent vienas yra atitinkantis rekonstrukcijos sąvoką, nurodytą Statybos įstatyme, visi kiti susiję darbai laikomi rekonstrukcijos darbais.

Šalies argumentai

14. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino ieškovo kviesti liudytojai, kurie nėra susiję su ieškovu, skirtingai nei atsakovės liudytojai, kurie yra giminaičiai. Dėl šių priežasčių teismas teisingai rėmėsi ieškovo liudytojų parodymais.

15. Atsakovė nepagrįstai kelia abejones dėl eksperto išvadų pagrįstumo, kuriose konstatuota, jog byloje ieškovo pateiktuose kvituose nurodytos statybinės medžiagos galėjo būti panaudotos atliekant rekonstrukcijos darbus, kadangi neįmanoma identifikuoti rekonstrukcijoje panaudotų medžiagų. Ekspertas rėmėsi bendrąja statybos praktika, kai atliekant statybos darbus neišvengiamai yra naudojamos tokios pačios medžiagos ir įranga.

16. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ekspertui neapžiūrėjus namo apdailos, jis negalėjo duoti objektyvios išvados dėl konkrečių medžiagų panaudojimo namo vidaus apdailai. Ekspertui buvo pateikta visa bylos medžiaga, kurioje buvo išsamūs duomenys apie namo vidaus įrangą (smulkūs aprašymai, nuotraukos). Pagal Teismo ekspertizės įstatymą ekspertas pasirenka ekspertizės atlikimo metodus ir būdus. Šiuo atveju ekspertas jam pateiktus kvitus tyrė pagal juose nurodytas pirktų medžiagų kainas, kurios, jo vertinimu, buvo ne pačios prasčiausios kokybės ir buvo ne pačios pigiausios. Nustačius, kad pagal kainas medžiagos atitinka vidutinį kokybės lygį, papildomai nebuvo būtinybės tirti gyvenamojo namo vidaus įrangos, nes įrangos vertė įėjo į eksperto nustatytą vertę, statybos skaičiuojamosiomis kainomis.

17. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentu, kad ekspertas neturėjo būtinos kvalifikacijos.

18. Ekspertui nebuvo pagrindo skaičiuoti statinių vertes statybos skaičiuojamosiomis kainomis 2001 m., kai buvo pradėta statinių rekonstrukcija, nes statiniai - lauko virtuvė, tvartas ir garažas, buvo baigti statyti 1988 metais (NTR duomenimis) ir nepritaikyti žmonių gyvenimui. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta kiekvieno statinio statybos vertė, t. y. ta vertė, kuri buvo apskaičiuota statybos baigimo metais. Ši vertė neturi reikšmės apskaičiuojant ieškovo sukurtą pridėtinę vertę, nes iš jos turėtų būti atimtas statinių nusidėvėjimas nuo 1988 m. statybos pabaigos iki 2001 m. rekonstrukcijos pradžios. Todėl ieškovas sutinka su eksperto išvada ir teismo vertinimu, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė rinkos kaina atitiko 1988 m. statinių statybinės vertės ir nusidėvėjimo skirtumą, todėl galėjo būti laikoma atskaitos tašku, apskaičiuojant ieškovo rekonstrukcijos metu sukurtą naują pridėtinę vertę. Statiniai buvo rekonstruoti iš esmės pakeičiant jų statybinę vertę - pagalbinės paskirties statinius rekonstruojant į gyvenamąsias patalpas. Statant pagalbinės paskirties patalpas, statybos sąnaudos yra kelis kartus mažesnės, nei statant gyvenamąsias patalpas.

19. Dėl ieškovo atliktų darbų vertės nustatymo. Ieškovo reikalavimas dėl jo atliktų statybos rangos darbų vertės apima eksperto nustatytą statinių rekonstrukcijos kainą, kuri yra nustatyta daug didesnė, nei buvo paskaičiavęs ieškovas. Todėl teismui nebuvo pagrindo detalizuoti kokia suma už kokius darbus yra priteisiama. Tuo tarpu atsakovės pateikti prekių įsigijimo kvitai patvirtina 1999- 2001 m. išlaidas, kai jokie statybos/rekonstrukcijos darbai nebuvo dar pradėti. Be to, kvituose nurodytos prekės (špagatas, vinys, kampukai, lankstai, dujų žarna ir pan.) nebuvo skirtos namo statybai. Atsakovės pateikti 2004 m. kvitai patvirtina įsigytą cementą ir putų polistirolą, taip pat aplinkybę, jog šios prekės turėjo būti pristatytos pardavėjo transportu. Atsakovė teismui nepateikė krovinio pristatymo važtaraščio, todėl akivaizdu, kad šis krovinys buvo nuvežtas į Raudondvarį, kur jos sūnus tuo metu statėsi sau namą. Ieškovo teigimu, atsakovės pateikti kvitai nesusiję su jai priklausančių statinių rekonstrukcija.

10. Teismas pakankamai aiškiai pagrindė savo sprendimo išvadas dėl ieškovo atliktų rekonstrukcijos darbų apimties ir vertės, todėl ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

1. Ieškovas neteisingai suformulavo ieškinio dalyką, be to nenurodė, kuriam asmeniui prašo priteisti iš atsakovės reikalaujamą sumą, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai išnagrinėjo bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo šeimos teisių į statybos/rekonstrukcijos išlaidas, rekonstravus atsakovei priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė ieškovo šeimai leido neatlygintinai naudotis jai priklausančiais pastatais. Teismas nustatė, kad ginčo name buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, kurie buvo vykdomi siekiant pritaikyti gyvenamąsias patalpas ieškovo šeimai. Atliktus atsakovės statinio rekonstrukcijos darbus laikė atsakovės turto pagerinimu, todėl sprendė, jog panaudos gavėjas (ieškovas) turi teisę į išlaidų daiktui pagerinti atlyginimą. Kadangi ieškovas atsakovei priklausantį turtą pagerino gyvendamas santuokoje su trečiuoju asmeniu, o trečiasis asmuo byloje nereiškė reikalavimo atlyginti pagerinimo išlaidų ir nesant pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė pusė prašomos sumos.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nepagrįstai padalijo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turtą; neįvertino dalies ieškinio atsisakymo; neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, kadangi panaudos gavėjai turėjo pareigą neatlygintinai daryti atsakovės turto einamąjį ir kapitalinį remontą; teismas turėjo nustatyti, kokie darbai buvo atlikti – rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar einamieji remonto darbai; teismas nepagrįstai preziumavo ieškovės sutikimą dėl namo remonto darbų atlikimo, neteisingai vertino liudytojų parodymus dėl atliktų darbų apimties, įrodymus dėl turėtų išlaidų dydžio, iškraipė ekspertizės akto išvadas, be to nepasisakė dėl visų argumentų.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose vienodai nurodo, kad atsakovė suteikė savo dukters šeimai teisę neatlygintinai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu. Neatlygintinis naudojimasis daiktu laikytinas panauda (CK 6.629 str.), todėl tarp šalių kilęs ginčas spręstinas vadovaujantis panaudos ir nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

Dėl atliktų statybos darbų pobūdžio.

Pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas, (taip pat ir panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).

Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika v. IĮ S. firma „Elodėja“, bylos Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; kt.).

Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti.

Atsakovės teigimu, panaudos gavėjai turėjo pareigą neatlygintinai daryti atsakovės turto einamąjį ir kapitalinį remontą, todėl pirmosios instancijos teismas iš atsakovės panaudos gavėjui nepagrįstai priteisė turto remontui turėtas išlaidas. Atsakovės vertinimu ieškovas atliko ne jos turto pagerinimą, o einamąjį remontą. Be to, atsakovės teigimu, teismas turėjo nustatyti, kokie darbai buvo atlikti – rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar einamieji remonto darbai.

Iš bylos medžiagos matyti, o ir šalys neginčija, kad atsakovė ieškovo šeimai perdavė panaudai apleistus statinius. Ieškovo teigimu, panaudai perduotuose pastatuose nebuvo galimybės gyventi jų nesuremontavus ar rekonstravus, kadangi ginčo pastatas nebuvo šildomas, langai kiauri, nebuvo kanalizacijos. Ieškovo teigimu, atsakovės trys statiniai buvo rekonstruoti į vieną gyvenamąjį namą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 18 straipsniu, statinio perstatymas, pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir panašiai, laikytinas pastato rekonstrukcija. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas atliko atsakovės pastatų rekonstrukciją, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog tesimas nenustatė atliktų darbų pobūdžio.

Ieškovo sutuoktinės teigimu, kuri byloje turi priešingą, nei ieškovas suinteresuotumą bylos baigtimi, ginčo pastate buvo galima apsigyventi, nors tuo pačiu teigia, jog šeima į ginčo pasatą persikėlė tik tuomet, kai įsirengė gyvenimui vieną kambarį. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina ieškovo nurodomomis aplinkybėmis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2001 m. iki 2009 m. ginčo pastatas buvo išardytas, išlieti nauji pamatai, pastatytas naujas priestatas, garažas ir malkinė, naujai išmūrytos ir apšiltintos namo ir priestato sienos, įvestas naujas elektros įvadas, uždengtas naujas stogas, visiškai naujai įrengtas namo vidus, pastatyti nauji laiptai, sudėti visi nauji mediniai langai ir durys, parketas, kai kur akmens masės plytelės, naujai išvedžiota elektros instaliacija, įrengti santechniniai mazgai, lauko kanalizacija, įdiegta šildymo sistema. Įvertinus atliktų darbų apimtį ir pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtų darbų negalima laikyti tik daikto būklės palaikymui užtikrinti, ar ieškovo šeimos poreikiams patenkinti, nes atlikus pastatų rekonstrukciją, buvo iš esmės pagerintas atsakovės turtas ir padidėjo šio turto vertė.

Dėl nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo pagerinti nuomojamą daiktą.

Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).

Pagal teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą.

Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai atsakovės prieštaravimo namo remonto darbų atlikimui nebuvimą laikė sutikimu ieškovui dėl namo remonto darbų atlikimo. Įstatymas nenumato, jog sutikimas dėl nuomojamo ar panaudos pagrindais valdomo turto rekonstrukcijos gali būti išreikštas tylėjimu, taip pat to nereglamentuoja ir šalių susitarimas, kadangi šalys rašytinio susitarimo dėl namo naudojimo nebuvo sudarę. Dėl šios priežasties sprendimu nepagrįstai preziumuotas ieškovui duotas atsakovės sutikimas dėl namo rekonstrukcijos darbų atlikimo. Teismo sprendimo išvada, kad atsakovė tylėjimu išreiškė sutikimą dėl namo rekonstrukcijos darbų, taip pat prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, atsakydamas į šiuos atsakovės argumentus pažymi, kad leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 str.). Įstatymas taip pat nenustatyto leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos (panaudos) santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl ieškovo šeimos neatlygintino apsigyvenimo atsakovei priklausančiame name. Ieškovo teigimu, jis šeimos lėšomis atliko pastato rekonstrukcijos ir vidaus apdailos darbus, pripažindamas, jog dalį darbų padėjo atlikti jo tėvas, jo pažįstami asmenys bei sutuoktinės (trečiojo asmens) broliai. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat pripažino, kad dalį darbų atliko ieškovas, tačiau juos vertina kaip einamąjį remontą, kurio išlaidų atsakovė neturi prievolės atlyginti. Atsakovė taip pat įrodinėja, kad visus rekonstrukcijos darbus atliko išimtinai atsakovės samdyti žmonės, sūnūs ir jos lėšomis. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad visų artimų giminaičių ar pažįstamų prisidėjimas prie namo rekonstrukcijos vertintinas ne kaip šių asmenų atliekami darbai, vykdant atsakovės nurodymus, bet kaip šių asmenų prisidėjimas, pagelbėjimas kuriant ieškovo ir jo šeimos gerovę, gerinant gyvenimo sąlygas, kas iš esmės atitinka prigimtinės moralės nuostatas dėl artimųjų tarpusavio paramos teikimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, kadangi iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovei savo iniciatyva ir lėšomis nebuvo poreikio iš esmės rekonstruoti apleistus pastatus, jinai neketino nuolatos apsigyventi tokio dydžio rekonstruotame pastate, nuolatos gyveno Kauno mieste, bute, ir akivaizdu, kad dukteriai susituokus ir suteikus galimybę neatlygintinai naudotis jos turtu, taip buvo sprendžiamas naujos šeimos gyvenamojo būsto klausimas. Kadangi būsto reikėjo jaunai šeimai, darytina išvada, kad dėl visų rekonstrukcijos darbų ir medžiagų poreikio bei finansavimo sprendė ne atsakovė, o ieškovo šeima. Pirmiau minėta, kad rekonstrukcijos darbų atlikimui rašytinės formos atsakovės leidimas nebuvo duotas, šalis siejo artimi giminystės ryšiai, jų santykiai pagerinimų atlikimo metu buvo geri, grįsti pasitikėjimu (panaudos sutartis taip pat nebuvo sudaryta rašytine forma), todėl labiau tikėtina, kad pastatų rekonstrukcijos darbus atliko tiek ieškovo šeima – tėvas, brolis, tiek atsakovės sūnūs (trečiojo asmens broliai) bei pažįstami asmenys, t. y. visi nurodyti asmenys bendromis pastangomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nemačiusi, nežinojusi ar prieštaravusi (nors pati nurodo vežusi darbininkams pietus) jos turto tokio pobūdžio pagerinimams, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybę, kad įstatymas turto pagerinimo sutikimui nenustato konkrečios formos, taip pat egzistavusią faktinę situaciją, šalių santykių specifiką, darbų vykdymo trukmę, pagrįstai konstatavo, kad namo pagerinimai, kuriems patirtų išlaidų atlyginimo prašo ieškovas, atlikti suderinta šalių valia, t. y. esant atsakovės leidimui.

Dėl liudytojų parodymų vertinimo.

Atsakovės teigimu, teismas, priteisdamas ieškovui pusę reikalaujamos sumos už statybos/rekonstrukcijos darbus neteisingai vertino liudytojų parodymus, kadangi rekonstrukcijos darbus atliko atsakovės brolis, samdyti darbininkai ir jos sūnūs. Ir tik tam tikrus remonto/ statybos darbus atliko ieškovas, kuriuos galima vertinti tik kaip einamąjį turto remontą, kurį ieškovas privalėjo atlikti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ne visus rekonstrukcijos/remonto darbus atliko jis asmeniškai ir prašė priteisti 27 350 Lt už asmeniškai atliktus tokius statybos rangos darbus: namo sienų apšiltinimą, grindų išbetonavimą ir sudėjimą, namo vidaus apšiltinimą ir gipso plokščių nušveitimą ir nudažymą, namo vidaus pertvarų pastatymą, stogo apšiltinimą, namo apsaugos sistemos sumontavimą, lauko ir vidaus durų įstatymą, langų įstatymą, laiptų pakopų sumontavimą, lauko kanalizacijos žiedų išliejimą ir sudėjimą juos į žemę, kanalizacijos vamzdžių nutiesimą, namo vidaus apdailą, parketlenčių plytelių išklojimą, tapetus išklijavimą, virtuvės ir kitų patalpų iškalimą lentelėmis, elektros instaliacijos išvedžiojimą, rozečių ir jungiklių sudėjimą, šviestuvų pakabinimą ir vidaus tualeto bei dušo kambarių įrengimą, šildymo vamzdžių išvedžiojimą, suvirinimą, vartų, garažo, malkinės ir namo priestato pastatymą. 27 350 Lt reikalavimo sumą už minėtų darbų atlikimą ieškovas grindė savo nuomone. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog visi statybos rekonstrukcijos darbai atlikti abiejų šeimų, giminaičių ir pažįstamų bendromis jėgomis, ieškinį tenkino iš dalies šioje dalyje, nes ieškovo sutuoktinė nereiškė reikalavimo dėl šių darbų kompensavimo. Pirmiau minėta, kad teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovo nurodomi darbai buvo atlikti visų giminaičių ir pažįstamų bendromis jėgomis, todėl tokiu atveju, ieškinys šioje dalyje nepagrįstai tenkintas visų pirma dėl to, kad nurodoma suma grindžiama tik ieškovo nuomone; antra, konstatavus darbų atlikimą bendromis giminių pajėgomis, ieškovui nepagrįstai priteistas atlyginimas už visų pastangomis atliktus darbus, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas už darbus nurodytiems asmenims mokėjo atlygį; trečia, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės už šviestuvų pakabinimą, rozečių ir jungiklių sudėjimą, kurie nors ir laikytini apmokamais darbais, tačiau negali būti laikomi atsakovės turto pagerinimu. Kadangi rekonstrukcijos, statybos ir remonto darbai vyko eilę metų ir iš šalių paaiškinimų matyti, kad visi jie vienaip ar kitaip prisidėjo prie statybos darbų (atsakovė atveždavo pietus), nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti kurie asmenys atliko tam tikrus darbus bei nutiesė elektros ar kanalizacijos vamzdžius iki vienos ar kitos vietos. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu šioje dalyje ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes ieškovas neįrodė atliktų darbų atlyginimo dydžio bei pripažinus, jog darbai atlikti visų šalių bendromis jėgomis, teisėjų kolegija panaikina skundžiamą sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista ½ dalis prašomos sumos už statybos rangos darbus (CPK 178 str.).

Dėl rašytinių įrodymų vertinimo.

Atsakovės teigimu, teismas, priteisdamas turėtas išlaidas neteisingai vertino rašytinius įrodymus, kadangi byloje esantys statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai nėra pakankami konstatuoti, jog statybinės ir remonto medžiagos buvo apmokėtos ieškovo šeimos ar jų skolintomis lėšomis. Be to, ieškovas tam tikru laikotarpiu dirbo „Senukai“ prekybos centre, todėl galėjo pasirinkti kvitų. Taigi, byloje keliamas klausimas - ieškovo ar atsakovės lėšomis buvo įsigytos statybinės medžiagos. Be to, apeliantė taip pat nurodo, kad dalis kvituose atsispindinčių prekių nesusiję su statybos ar rekonstrukcijos išlaidomis (kramtomoji guma ir kt.). Taip pat atkreipia dėmesį, kad suskaičiavus visus ieškovo pateiktus kvitus išeina 53 333 Lt suma, o ne 54 081,02 Lt suma, kaip nurodo ieškovas. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta ši aplinkybė, tačiau teismas nepatikrino šių atsakovės argumentų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „ Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-62/2008) .

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų dydžio įrodinėjimo, yra nurodęs, kad nuomininkas, pagerinęs nuomotą daiktą, turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtų išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lazdynas“ v. Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-544/2003; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „ Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004, kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nurodytomis kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl panaudos objektui pagerinti turėtų išlaidų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovas turėtas išlaidas grindžia ekspertizės išvada, sąskaitomis faktūromis bei kasos čekiais, kuriuose atsispindi statybinių ir apdailos medžiagų pavadinimai, motyvuodamas tuo, kad šių išlaidų čekiai buvo renkami, siekiant ateityje tinkamai pagrįsti vykdytą statybą. Atsakovė bei trečiasis asmuo taip pat pripažįsta, kad tokių išlaidų čekiai buvo renkami rekonstruojamame name, nors tiek atsakovė atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovas tokių čekių turėjo galimybę pasirinkti „Senukai“ prekybos ir kitų statybinių prekių centruose. Teisėjų kolegija kritiškai vertina šiuos atsakovės argumentus, kadangi minėtuose čekiuose nurodytos prekės atitinka tuo metu vykdytus statybos darbus (pirmoje eilėje pirktas cementas, vinys, kampai ir kitos medžiagos bei įrankiai), šalys pripažįsta, kad minėti čekiai buvo sąmoningai kaupiami. Sąskaitose faktūrose mokėtojas ir prekių/medžiagų gavėjas nurodytas ieškovas (1 t., 21, 22, 25, 28, 36-40, 45, 46, 55, 81-83 b. l., 2 t., 33-35, b. l.). Keliuose čekiuose yra duomenys, jog be statybinių medžiagų taip pat buvo pirktos vaikiškos prekės - servetėlės Pampers, akvarelinis sąsiuvinis, kramtomoji guma ir kita, o tai liudija, kad tai išlaidos, būdingos ieškovo šeimai. Ieškovas posėdžių metu nuosekliai paaiškino teismui turėtų išlaidų dydį, pirktų medžiagų pobūdį ir poreikį. Tuo tarpu atsakovės atstovas teismui negalėjo nurodyti, kiek lėšų atsakovė išleido namo rekonstrukcijai. Procesiniuose dokumentuose nurodo, kad rekonstrukcija vyko jos iniciatyva, tačiau pasak atsakovės, „savų“ darbus atliekančių žmonių jinai nekontroliavo, o prižiūrėjo tik už atlygį dirbusių žmonių darbą. Tokia atsakovės pozicija kelia pagrįstų abejonių dėl jos turėtų rekonstrukcijos išlaidų ir suinteresuotumo ja, be to pirmiau minėta, jog mažai tikėtina, kad gaunanti pajamas šeima visiškai neprisidėjo ir nesirūpino naujai įrengiamo jai būsto išlaidomis ir darbais, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, byloje sutrinktų įrodymų visetas yra pakankamas konstatuoti, jog rekonstrukcijos išlaidos buvo apmokėtos ieškovo šeimos lėšomis. Sutiktina su ieškovo atsiliepimo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, skolintomis ar šeimos lėšomis buvo perkamos statybinės medžiagos, juolab, kad ir atsakovė nepagrindė tokių resursų turėjimo finansuoti rekonstrukciją. Atsakovės nurodytas nekilnojamasis turtas, 2005 m. deklaruoti ne banke laikomi 105 000 Lt ir 7 843 Lt vertės 2007 m. garažo perleidimas nepagrindžia, jog ji turėjo pakankamai lėšų finansuoti byloje aptariamą nuo 2001 m. vykusią rekonstrukciją.

Pirmiau minėta, kad ieškovas turėtas išlaidas grindžia ekspertizės išvada, sąskaitomis faktūromis bei kasos čekiais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl panaudos gavėjo turėtų pastato pagerinimo išlaidų dydžio, iš esmės rėmėsi sąskaitomis faktūromis ir čekiais, o Ekspertizės akto išvadas laikė tik patvirtinančiomis, jog ginčo turto vertė nuo 2001 m padidėjo. Šalys neginčija, kad trys atsakovei priklausantys statiniai buvo apjungti į vieną, namo sienos apšiltintos, naujai uždengtas stogas, išbetonuotos ir išklotos grindys, pakeisti visi langai ir durys, atlikta vidaus apdaila, išvedžiota kanalizacija, šildymo vamzdžiai, elektros instaliacija, įrengti vidaus tualeto bei dušo kambariai, pastatyti vartai, malkinė ir priestatas. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos faktines aplinkybes, pirmiau konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo, o ne atsakovės turėtas medžiagų įsigijimo išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės. Tačiau, vadovaujantis pirmiau minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovui galėjo būti priteista tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsta turėtų išlaidų suma. Ieškovas nurodo, kad rašytiniais įrodymais pagrįsta 54 081,02 Lt turėtų išlaidų suma. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad visų pateiktų kvituose išlaidų suma yra tik 53 333 Lt. Ieškovas atsiliepimu šių argumentų nekvestionuoja. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodytuose kvituose 142,02 Lt išlaidų suma nėra susijusi su rekonstrukcija (servetėlės „Pampers“, šokoladai, akvarelinis sąsiuvinis ir kt.), taigi atsakovė teisingai nurodo, kad ieškovo rašytiniais įrodymais pagrįsta tik 53 190,98 Lt (53 333 Lt – 142,02 Lt) turėtų išlaidų suma. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad likusią turėtų išlaidų sumą pagrindžia byloje atlikta Teismo ekspertizės išvada. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Ekspertizės aktas tik patvirtina, kad buvo atlikti tam tikri darbai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-125/2009). Tuo tarpu ieškovo turėtų išlaidų dydį laikyti įrodytu remiantis esančių įrodymų visuma ir manant labiau tikėtina tam tikrą faktą buvus nei jo nebuvus, galima grįsti tik nustatant tam tikrą juridinį faktą, kai tam nepakanka įrodymų (pvz., patalpų pagerinimo faktą), bet nėra tinkama įrodyti turėtų išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei ,,Baltikum draudimas“, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001). Byloje pateiktoje Teismo ekspertizės išvadoje į klausimą ar civilinėje byloje ieškovo pateiktuose kvituose ir sąskaitose nurodytos statybinės medžiagos ir priemonės buvo panaudotos atliekant statybos remonto darbus ginčo statiniuose konstatuota, kad ieškovo pateiktuose kvituose ir sąskaitose nurodytos medžiagos galimai buvo panaudotos atliekant statybos ir rekonstrukcijos darbus atsakovei priklausančiame pastate. Teismo ekspertizės akte nėra pasisakyta dėl galimo tokių išlaidų, kurios nėra byloje grįsti sąskaitomis ir kvitais, dydžio. Bet to, pagal minėtą teismų praktiką ieškovo turėtų išlaidų dydis būtent šiuo atveju negalėjo būti grindžiamas Ekspertizės aktu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių visą ieškovo turėtų išlaidų sumą ir į tai, jog ekspertui nebuvo formuluojami klausimai dėl galimų medžiagų įsigijimo išlaidų, kurių nepratvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teisėjų kolegija laiko, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas įrodė turėtas 81 007,02 Lt medžiagų įsigijimo išlaidas. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja esant teisinį pagrindą sumažinti priteistiną reikalavimo sumą šioje dalyje.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo.

Pirmiau minėta, kad ieškovo rašytiniais įrodymais pagrįsta tik 53 190,98 Lt (53 333 Lt – 142,02 Lt) turėtų išlaidų suma. Baigiamųjų kalbų metu ieškovas sumažino reikalavimą 589,06 Lt suma (už įsigytus baldus). CPK 140 straipsnis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje gali atsisakyti ieškinio. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo 589,06 t reikalavimo atsisakymo ir ieškinį atmetė šioje dalyje, atitinkamai neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pritaria šiems ieškovo argumentams, ir laiko, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaidų už statybines medžiagas buvo ne 81 007,02 Lt, o 80 417,96 Lt. Atitinkamai ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina 52 601,92 Lt (53 333 Lt – 142,02 Lt – 589,06 Lt) turėtas statybinių medžiagų įsigijimo išlaidas.

Dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.

Ieškovo apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog teismas nepagrįstai pripažino ieškovo teisę tik į pusę solidariosios reikalavimo teisės, kadangi ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimas atsakovei yra solidarus (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), todėl atsakovė privalėtų įvykdyti visą savo prievolę bet kuriam įvykdymo pareikalavusiam kreditoriui.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad ieškovo ir trečiojo asmens santuoka dar nėra nutraukta ir turtas nėra padalintas. Kauno apylinkės teisme yra sustabdyta civilinė byla Nr. 2-252-435/2011, kurioje sprendžiami ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kiti klausimai. Byla sustabdyta būtent dėl šios bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl A. R. ir L. R. turtinės teisės - reikalavimo teisės į atsakovę pagrįstumo bei dydžio. Nagrinėjamoje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl sutuoktinių turto padalinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija ieškovui iš atsakovės priteisė pusę reikalaujamos sumos. Dalys, kuriomis sutuoktiniams dalinamas santuokoje įgytas turtas, turi būti nustatytos santuokos nutraukimo byloje ir atitinkamai, būtent toje byloje turi būti sprendžiama, kuriam iš sutuoktinių (ar abiem teismo nustatytomis dalimis) priteistina reikalavimo teisė į atsakovę. Todėl faktinė aplinkybė, kad šioje byloje ieškovo sutuoktinė reikalavimo dėl kompensacijos už atliktus rekonstrukcijos darbus nepareiškė, negali būti pagrindu priteisti ieškovui ne visą, o pusę įrodymais pagrįstos sumos. Pirmiau minėta, kad ieškovas įrodė 52 601,92 Lt turėtų išlaidų dydį, o statybos rangos darbus ūkio būdu atliko tiek ieškovo, tiek atsakovės giminės bei pažįstami asmenys, todėl nėra pagrindo ieškovui už visų atliktus darbus priteisti atlyginimą. Atitinkamai, ieškovui iš atsakovės priteistina 52 601,92 Lt turėtų atsakovės rekonstrukcijai išlaidų suma.

Dėl sprendimo motyvavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius šalių argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl teisėjų kolegija atmeta šalių argumentus, kad sprendimas nepakankamai motyvuotas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Tokį prašymą pareiškė atsakovė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakako byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai kvalifikavo šalių santykius, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas ir jo šeima atliko atsakovei priklausančio turto rekonstrukciją ir turi teisę į įrodymais pagrįstų faktinių išlaidų kompensavimą, tačiau spręsdamas dėl išlaidų dydžio, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas ir tai yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui skundžiamą sprendimą pakeisti.

Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).

Ieškovas patikslintu ieškiniu ir dalies atsisakius reikalavimo prašė priteisti iš atsakovės 80 417,96 Lt patirtų išlaidų, vykdant atsakovės pavedimus ir 27 350 Lt už atliktus statybos rangos darbus, iš viso 107 767,96 Lt. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovas įrodė 52 601,92 Lt reikalavimo pagrįstumą ir tokiu atveju ieškinys patenkintas 48,81 procentu. Ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinį ir 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi jam buvo atidėtas 2967 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 6 600 Lt teisinės pagalbos išlaidų, (3 t., 86-87 b. l.), 300 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 4 000 Lt ekspertizės išlaidų (3 t., 85 b. l.). Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 560 Lt išlaidų už eksperto atvykimą į teismo posėdį.

Taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 97,62 Lt žyminio mokesčio, 3 221,46 Lt atstovavimo išlaidų, 146,43 Lt antstoliui turėtų išlaidų, 1 952,40 Lt ekspertizės išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, iš viso 5 417,91 Lt.

Valstybei iš atsakovės D. B. priteistina 1 448,19 Lt, o iš ieškovo A. R. 1 518,81 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme.

Atsakovei iš ieškovo priteistina 286,67 Lt už eksperto atvykimą į teismo posėdį.

Pirmosios instancijos teismas turėjo 27,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl valstybei iš ieškovo priteistina 14,20 Lt, o iš atsakovės 13,53 Lt pašto išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas apeliaciniame skunde ginčijo teismo sprendimo dalis, kuriomis teismas padalijo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turtą; neįvertino dalies ieškinio atsisakymo; neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas priklausė nuo pirmųjų dviejų reikalavimų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas tenkino visiškai. Taigi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 100 procentų.

Atsakovė apeliaciniu skundu ginčijo ieškovui iš atsakovės priteistą sumą už atliktus statybos rangos darbus ir reikalavimą dėl turėtų medžiagų įsigijimo išlaidų. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs ieškovui iš atsakovo tik 53 883,76 Lt, laikytina, kad atsakovė ginčijo visų minėtų išlaidų pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus ieškovo teisę į 52 601,92 Lt turto pagerinimo išlaidas, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino atsakovės apeliacinį skundą 51,19 procentu (107 767,96 Lt – 52 601,92 Lt).

Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi jam atidėjo 1 417 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą, o atsakovę atleido nuo 1 117 Lt dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo; atsakovė apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ginčo šalių apeliacinių skundų reikalavimų dalį (CPK 93 str.) 1 d., bei vadovaujantis CPK 96 straipsnio 3 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų; iš ieškovo valstybei 725,36 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas; iš ieškovo valstybei 545,21 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio atsakovė buvo atleista pateikiant apeliacinį skundą; atsakovei iš ieškovo 153,57 Lt už sumokėto žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52 601,92 Lt atsakovės turto pagerinimui turėtų išlaidų ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą 52 601,92 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinio reikalavimą dėl 27 350 Lt priteisimo iš atsakovės už atliktus statybos rangos darbus atmesti.

Priteisti ieškovui A. R. iš atsakovės D. B. 7 917,91 Lt teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti atsakovei D. B. iš ieškovo A. R. 286,67 Lt už eksperto atvykimą į pirmosios instancijos teismo posėdį ir 153,57 Lt už sumokėtą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, iš viso 440,24 Lt.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. B. 1 448,19 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinį, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas ir 13,53 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų pašto išlaidų; iš viso 1 461,72 Lt.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. R. 1 518,81 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinį ir 1 270,57 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, kurių mokėjimas ieškovui buvo atidėtas bei nuo kurio dalies atsakovė buvo atleista pateikiant apeliacinį skundą, taip pat 14,20 Lt pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme, iš viso 2 803,58 Lt.

Teisėjai Alė BukavinienėRasa GudžiūnienėGintaras Pečiulis