Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso nustatyta tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo – M. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 13 582,02 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 4 238 /10 000 dalies, pagerinimą.

Atsakovei ir trečiajam asmeniui atstovaujanti advokatė triplike akcentavo, kad ieškovė su M. B. lėšas investavo ne į priestato statybą, o tik į jo vidaus apdailą ir pritaikymą savo poreikiams. Trečiasis asmuo tik fiziškai padėjo nupirkti statybines medžiagas, sutuoktiniai neturėjo ir neplanavo skirti lėšų statyboms, o lėšas skyrė atsakovė ir jos tėvai. Atsakovė ir trečiasis asmuo M. B. niekaip nepatvirtino, kad priestato statybai buvo naudojamos M. B. asmeninės ar bendros su ieškove lėšos. Ieškovė tik savo teiginiais įrodinėjo, kad priestatas atsirado 2008-09-26 Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimo akte, tačiau neįrodinėjo, kad priestatas buvo pastatytas jos asmeninėmis ar bendromis su sutuoktiniu lėšomis. Ieškovė nenurodė nei vienos svarbios priežasties, kodėl turi būti atnaujintas ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ieškovės bei trečiojo asmens M. B. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas atmetė H. B. reikalavimą pripažinti M. B. teisę reikalauti iš V. B. 15 2017,24 Eur kompensaciją už jai priklausančios gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 4238 /10 000 dalies, pagerinimą, o H. B. priteisti iš M. B. 7 603,62 Eur kompensaciją už atsakovui pripažintą teisę reikalauti iš V. B. 15 2017,24 Eur kompensaciją.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2017-12-11 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria buvo atmestas H. B. reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, šį reikalavimą tenkino iš dalies, pripažino ieškovei H. B. ½ dalį reikalavimo teisės į V. B. tuo atveju, jeigu bus nustatytas (ar sulygtas) faktas, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalis buvo pagerinta.

Atsakovei V. B. nuosavybės teise priklauso 4238/10000 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalys. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba (duomenys neskelbtini) surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 38,07 kv m priestato savavališkos statybos. Pateikdama paaiškinimą dėl savavališkos statybos V. B. nurodė, kad priestatas pradėtas statyti todėl, kad atsakovės sūnaus M. B. šeima neturi kur gyventi ir laukia šeimos pagausėjimo. Nurodė, kad yra užsakytas projektas, kuris suderintas nustatyta tvarka (e.c.b. I tomas, 135, 136 b.l.)

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 38,07 kv m ploto priestatą pagal „Exprometa“ parengtą projektą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 34 b.l.). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendras plotas nurodytas 149,69 kv m (e.c.b. I tomas, 27, 28 b.l.). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (duomenys neskelbtini) aktu pripažino 36,68 kv m priestatą tinkamu naudoti (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), I tomas, 198, 199 b.l.).

Matininko K. P. (duomenys neskelbtini) sudarytame Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų sąraše nurodyta, kad 10,78 kv. m. ir 6,05 kv.m. ploto priestatai 1a1/ž ir 2a1/ž buvo pastatyti 1953 m., 12,2 kv.m. ploto priestatas 3a1/m buvo pastatytas 1983 m. Duomenyse nurodyta, kad 2005 m. pastatytas 10,43 kv m. ploto priestatas 4a1/b ir 2000 – 2008 m. pastatytas 36,68 kv. m. ploto priestatas 5a1/b (e.c.b. I tomas, 20 b.l.).

Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi (Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažino H. B. ½ dalį reikalavimo teisės į trečiąjį toje byloje asmenį V. B. tuo atveju, jei bus nustatytas (ar sulygtas) faktas, kad gyvenamojo namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), priklausanti V. B., buvo pagerinta (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), II tomas, 77- 87 b.l.). Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartyje nustatė, kad atsakovas M. B. ir trečiasis asmuo V. B. neginčijo aplinkybės, jog sutuoktiniai į namo dalį investavo lėšų (Nutarties 28 punktas), taip pat nustatė, jog šalys procesiniuose dokumentuose neginčijo aplinkybės, kad santuokos metu sutuoktiniai investavo savo bendras, santuokos metu įgytas lėšas į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (Nutarties 29 punktas).

Ieškovė H. B. 2018-11-08 teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu, kai ji sudarė santuoką su M. B., ir apsigyveno atsakovei priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalyje, gyvenamosios dalies būklė buvo prasta, nebuvo vandens, vonios, tualeto. Kai susilaukė sūnaus nutarė su sutuoktiniu statyti namo priestatą, kurio statybos buvo pradėtos maždaug 2000 m. kovo mėn. Dėl priestato statybos buvo žodžiu suderinta su atsakove V. B., kuri neprieštaravo dėl priestato statybos, kuris buvo statomas ieškovės ir trečiojo asmens M. B. šeimos poreikiams. Priestato sienos, stogas buvo pastatyti maždaug 2000 m. rudenį, statybose dalyvavo sutuoktinio M. B. tėvas bei senelis. Ieškovė priestato statybai skyrė dalį maždaug (duomenys neskelbtini) gautos motinystės išmokos sumos, šeima skolinosi iš sutuoktinio senelės, kuriai po to paskolintas sumas grąžindavo daliniais mokėjimais. Taip pat (duomenys neskelbtini) gavo iš Swedbank 3000 Lt kreditą, 2010 m. - 7000 Lt kreditą, taip pat banko „Snoras“ kreditus priestato statybos įrengimo reikmėms. Kreditų lėšos buvo naudojamos vandentiekio vamzdžiams, grindų dangai, sanitarinio mazgo baldams pirkti, tos lėšos buvo naudojamos ir kitai (ne priestato) namo daliai bei jo aplinkai pagerinti. Ieškovės mama taip pat skyrė dalį (3 000 Lt) lėšų, kurios buvo gautos maždaug 2000 m. pardavus mamos tėviškėje esantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovės atlyginimas tuo metu, kai ji dirbo, buvo apie (duomenys neskelbtini), o sutuoktinio atlyginimas buvo apie (duomenys neskelbtini). Atsakovė priestato statybos ir įrengimo metu name (duomenys neskelbtini), negyveno, gyveno (duomenys neskelbtini), bet dažnai, kartą per savaitę atvykdavo, matė statybų ir priestato įrengimo procesą, kartais kartu su ieškove statybos leidimo klausimais atsakovė vykdavo į valstybinę statybos inspekciją, valstybės įmonę „Registrų centras“. (Duomenys neskelbtini) priestate vyko ieškovės ir trečiojo asmens M. B. sūnaus krikštynos, tačiau tuo metu priestate nebuvo grindų, buvo tik betoninis pagrindas. Vanduo įvestas apie 2002 m., vėliau įrengtas tualetas, vonia priestate įrengta maždaug 2005 m. Grindys priestate pilnai buvo įrengtos tik 2014 m. Ieškovė nurodė, kad ne visų priestate panaudotų statybinių medžiagų pirkimo dokumentai yra išsaugoti, o kai kurių ir nebuvo, nes medžiagos pirkto iš privačių asmenų. Ieškovės teigimu, priestato registravimas truko nuo 2008 m. iki 2010 m.

Atsakovė V. B. 2018-11-08 teismo posėdžio metu paaiškino, kad priestato pamatai buvo įrengti (be statybos leidimo) dar iki sūnaus M. B. santuokos. Kai sūnus M. B. sudarė santuoką su H. B., jie neturėjo kur gyventi, todėl V. B. sutiko, kad jai priklausančioje namo dalyje apsigyventų sūnaus M.šeima. Atsakovės teigimu, priestatą statė jos tėvai, atsakovės sutuoktinis ir kitas sūnus. Lėšas statyboms skyrė atsakovės tėvai, vėliau ir ji pati, pinigus priestato statybos metu duodavo sūnui M. B.. Pagal atsakovę, ieškovė prisidėjo prie priestato įrengimo, bet ne statybų, t.y. vandentiekio įrengimo, vonios įrengimo, langų pakeitimo. Atsakovė sutiko, kad ieškovei galėtų būti atlyginta tik už priestate pakeistus langus. 2000 m. priestate buvo išbetonuotos grindys, sienos iškaltos lentelėmis, pakeisti langai. Atsakovė name (duomenys neskelbtini), negyveno, gyveno tik kelis mėnesius (duomenys neskelbtini), dar iki sūnaus M. santuokos sudarymo. Kadangi priestatas buvo statomas už atsakovės ir jos tėvų lėšas, atsakovė neprieštaravo jo statybai, nes jis buvo skirtas būtent atsakovei. Kartu atsakovė neneigė, kad V. B. priklausanti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalis kartu su priestatu būtų skirti gyventi sūnaus M. B. šeimai, t.y. ir ieškovei H. B., kur jie būtų toliau gyvenę visą laiką, jei šeima nebūtų iširusi. Atsakovė patvirtino, kad ji turėjo ketinimų padovanoti jai priklausančią gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalį anūkui, tačiau ieškovė H. B. nesutiko.

Trečiasis asmuo M. B. 2018-11-08 teismo posėdžio metu palaikė atsakovės V. B. poziciją, kad priestatas buvo statomas atsakovei. Pripažino, kad dalis gautų kreditų lėšų buvo panaudoti priestato įrengimui, apdailai, šviestuvams, laminatui, apdailos kampams, durims ir pan. Nurodė, kad tuo metu, kai sudarė santuoką su H. B., buvo statomos priestato sienos. Pinigų priestatui (iš viso apie 5000 Lt) kokius penkis kartus skolinosi iš senelės. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė V. B. davė sūnui M. B. apie 8 000 Lt priestato reikmėms. Trečiasis asmuo negalėjo nurodyti, kiek ieškovės lėšų buvo panaudota priestato statybai, tačiau patvirtino, kad po to, kai buvo pastatytos priestato sienos ir uždengtas stogas, sutuoktiniai M. ir H. B. priestato įrengimui ir apdailai skyrė dalį savo lėšų.

Liudytojas Č. V., ieškovės pusbrolis 2020-07-21 teismo posėdžio metu parodė, kad jam žinoma apie tai, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), 2000 - 2008 m. buvo pagerintas, t.y. papildomai iš silikatinių blokelių pastatytas priestatas, didelis kambarys, suformuotas ir įrengtas sanitarinis mazgas su patogumais, įrengtas boileris. Statybus darbus faktiškai organizavo M. B., bet tiems darbams lėšos skiriamos iš bendrų sutuoktinių lėšų, t.y. ir ieškovės H. B. lėšų.

Liudytoja E. N., atsakovė pusserė 2020-07-21 teismo posėdžio metu parodė, kad ji maždaug prieš 9 metus nuolatos gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (jai priklausančioje namo dalyje). Jos teigimu, dar atsakovės V. B. tėvas, sutuoktinis ir sūnus M. B. pradėjo priestato statybą, ją faktiškai vykdė. Pagal liudytoją, (duomenys neskelbtini) ginčo priestate vyko ieškovės bei trečiojo asmens M. B. sūnaus krikštynos. Tuo metu priestate sienos jau buvo iškaltos lentelėmis, tačiau grindų dar nebuvo, jos buvo betoninės. Ar toliau priestate buvo atliekami kokie nors statybos/įrengimo, liudytojai, kuri gyveno name (duomenys neskelbtini), maždaug iki 2011 metų, nežinoma. Liudytojai yra žinoma, kad namo (duomenys neskelbtini), naujai pastatyme priestate iki skyrybų gyveno H. B. ir M. B.. Kada pradėtas statyti priestatas, prieš ar po H. B. ir M. B. santuokos sudarymo, liudytoja neprisiminė.

Teismo nuomone, liudytojų parodymai iš esmės atitinka faktines aplinkybes, nes, pagal liudytoją E. N., priestato statybose dalyvavo M. B., o kad tame dalyvavo atsakovės tėvas ar kiti susiję asmenys nepaneigia to, kad priestatas buvo statomas būtent M. B. šeimai, įrengiant komunalinius patogumus.

Dėl atsakovės sutikimo atlikti pagerinimus

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos ir CK 6.501 straipsnio nuostatos. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai nuomininkas (panaudos gavėjas) nuomotojo (panaudos davėjo) leidimu išsinuomotą (gautą panaudai) daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Tais atvejais, kai tarp šalių susiklosto panaudos teisiniai santykiai, panaudos gavėjai, siekdami turto pagerinimo išlaidų atlyginimo iš panaudos davėjo, turi įrodyti tokias aplinkybes : 1) pagal panaudą gauto turto pagerinimo faktą; 2) aplinkybę, kad panaudos gavėjai turėjo panaudos davėjo leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) panaudos gavėjo turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; 4) įstatymai ar šalių sutartis nenustatė kitokios šių išlaidų atlyginimo tvarkos.

Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau Nr. (duomenys neskelbtini)), atsiliepdama į H. B. ieškinį V. B. nurodė, kad leido sūnui M. B. ir jo sutuoktinei H. B. gyventi ir atlikti remontą namo dalyje tam, kad jiems patiems būtų patogiau (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), I tomas, 146 – 148 b.l.). Teismas pažymi, kad priestato statyba ir įrengimas tęsėsi ne vienerius metus, todėl yra akivaizdu, kad V. B., matydama procesą, neprieštaraudama priestato statybai bei įrengimui su tuo sutiko. Labai tikėtina, kad V. B., o taip pat ir tuo metu buvę santuokoje H. B. ir M. B. tuo metu neturėjo pagrindo daryti jokių prielaidų, kad ateityje santuoka iširs ir reikės spręsti jos nutraukimo bei su tuo susijusius klausimus, nes pradžioje sutuoktinių ir V. B. santykiai, tikėtina, buvo geri. Teismas atsivežlgia į V. B. duotus paaiškinimus, kuomet ji teismo posėdžio metu teigė, kad sūnus ir marti neturėjo gyvenamosios vietos ir ketino priestate gyventi visą laiką. (Duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokole V. B., pateikdama paaiškinimą nurodė, kad marti H. B. laukiasi kūdikio, neturi kur gyventi, dėl to buvo pradėta priestato statyba. Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė V. B. davė leidimą ne priestato statybai, o tik ieškovės ir trečiojo asmens gyvenimui jame neterminuotos žodinės panaudos sutarties pagrindu, atliekant tam tikrus darbus, tačiau tik toje apimtyje, kad priestate gyventi šeimai būtų patogiau. Todėl ieškovės nurodytos, jei tokios buvo, išlaidos buvo ne išlaidos turto pagerinimui, o išlaidos remontui, nes panaudos gavėjo pareiga atlikti einamąjį arba kapitalinį remontą, o būsto pritaikymas savo poreikiams nereiškia turto pagerinimo. Todėl, atsakovės atstovės teigimu, atsakovės leidimas atlikti remonto darbus negali būti prilyginamas leidimui atlikti pagerinimus. Dėl šio argumento teismas pažymi, kad šioje byloje šalys skirtingai vertino priestato statybos pradžios ir pabaigos momentus, tačiau bendra prasme situacija yra tokia, kad priestato statyba, tikėtina, pradėta 2000 m. neužilgo po to, kai ieškovė H. B. ir trečiasis asmuo M. B. sudarė santuoką ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė H. B. santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad kartu su sutuoktiniu suremontavo V. B. priklausančią namo dalį bei pastatė priestatą (ieškinio 1, 4 lapai, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), I tomas,1 – 8 b.l.). Trečiasis asmuo M. B. atsiliepime į ieškinį santuokos nutraukimo byloje teigė, kad dar gyvena (2016 m. 06 mėn.) kartu su H. B. trečiojo asmens motinai priklausančioje namo dalyje, į minėtą turtą sutuoktiniai investavo tam tikrą pinigų sumą. Kartu nurodė, kad tai sutuoktiniai darė išimtinai savo iniciatyva, su V. B. remonto darbų ir sąlygų nederino, jokio leidimo iš jos neprašė, visus pagerinimo darbus atliko savo rizika ir atsakomybe (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), I tomas, 127, 128 b.l.). Teismas atkreipia dėmesį į atsakovės pozicijos prieštaringumą, kuomet ji teigdama, kad priestatą statyti buvo sumanyta jos reikmėms, nors jau priestato statybų pradžioje V. B. negyveno ir, tikėtina nesiruošė gyventi jai priklausančioje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalyje. Kartu atsakovė pripažino, kad leido gyventi savo sūnui su ieškove toje namo dalyje, žinojo visą priestato statybų ir įrengimo eigą ir pati teigė, jog, kol buvo geri sūnaus ir marčios santykiai V. B. manė, jog įrengus priestatą sūnaus šeima (kuri neturėjo kur gyventi) visą laiką toliau gyvens atsakovei priklausančioje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalyje. Tos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovė leido atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies pagerinimus, nes iki pilno priestato įrengimo atsakovė nereiškė jokių prieštaravimų ir visas darbų atlikimo rezultatas atsakovei buvo žinomas.

Teismas atsižvelgia į tai, kad Nekilnojamojo turto registre, remiantis (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, (duomenys neskelbtini) Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas įrašas, apie atliktą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), I tomas, 22, 24 b.l.). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad priestatas pradėtas statyti 2000 m., tačiau jo statybos pabaigos data laikytina ne anksčiau kaip 2009-01-30 akto pripažinti statinį tinkamu naudoti sudarymo data. Nors atsakovė teigė, kad priestatas („dėžutė“) buvo pastatytas dar 2001 m., tačiau tai nereiškia, kad jis buvo pilnai baigtas ir tinkamas gyventi.

Teismo nuomone, atsakovės argumentas apie panaudos gavėjo pareigą daryti daikto einamąjį ar kapitalinį remontą yra nepagrįstas, nes iki pat daikto (kuris buvo naujai sukurtas) pripažinimo tinkamu naudoti atlikti darbai laikytini įrengimo, o ne remonto darbais, nes tam, kad naujai pastatyta patalpa būtų tinkama gyventi, turi būti atlikta pilna jos apdaila. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą (redakcija iki 2009-08-31), statinio rekonstravimas, statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę, pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas). Todėl ginčo priestato statybai buvo privalomas statybos leidimas ir toks buvo išduotas. Tai, kad faktas apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, kartu su priestatu įregistravimą buvo įregistruotas tik 2009 m. leidžia teigti, kad priestato ir sanitarinio mazgo įrengimo darbai tęsėsi ilgą laiką. Atsakovė V. B. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad negyveno name (duomenys neskelbtini), kuomet ten gyveno ieškovė ir M. B.. Ta aplinkybė leidžia abejoti atsakovės nurodyta aplinkybe, kad namo priestatas atsakovės tėvų valia buvo skirtas V. B. poreikiams. Pagal visas aplinkybes, 2000 m. pradėtas statyti priestatas buvo skirtas atsakovės sūnui M. B. ir ieškovei H. B. ((duomenys neskelbtini) sudarusiems santuoką) gyventi nuolatos (nedarant jokių prielaidų apie ateityje galimas skyrybas), dėl ko teigtina, kad V. B. davė sutikimą neseniai sudariusiam santuoką sūnui pastatyti priestatą ir atlikti jo pilną įrengimą, o ne tik atlikti neseniai pastatyto priestato einamąjį ar tuo labiau kapitalinį remontą. Teismas konstatuoja, kad yra sąlygos pripažinti, jog atsakovė V. B. davė sutikimą sūnui M. B. ir tuometei jo sutuoktinei H. B. statyti priestatą su sanitariniu mazgu prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), jai priklausančios dalies.

Dėl turto pagerinimo, ieškovės galimybių prisidėti prie pagerinimo

Atsakovė rėmėsi argumentu, kad nors priestato statyba buvo įforminta tik 2008 metais, priestatas pastatytas ir įrengtas dar iki 2001 m. pradžios Atsakovės atstovė su 2019-02-26 su prašymu pateikė Projektavimo komercinės M.J. firmos „Exprometa“ parengto projekto brėžinius, iš kurių matyti, kad projektas buvo derintas 2000 m. 06 mėn. Taip pat pateikė ieškovės H. B. ir trečiojo asmens M. B. sūnaus (duomenys neskelbtini) vykusių krikštynų nuotraukas. Atstovė nurodė, kad vienoje nuotraukoje matyti elektros jungiklis, kas patvirtina, jog priestate tuo metu buvo išvedžiota elektros instaliacija. Taip pat, atsakovės atstovės teigimu, matyti lentelėmis iškaltos sienos bei nauji langai. Teismas sutinka, kad vienoje iš nuotraukų matyti elektros jungiklis šviesai, taip pat matyti lentelėmis iškaltos prieškambario sienos, tačiau iš nuotraukų negalima nustatyti, kokie langai (seni ar nauji) yra priestate, grindų nuotraukose iš viso nesimato (e.c.b I tomas, 170, b.l.). Atsakovės atstovė nurodė, kad 2001 m. pavasarį priestatas jau buvo pilnai pastatytas, tačiau teigė, jog jame atlikta dalinė, bet ne pilna vidaus apdaila. Pagal visas aplinkybes priestato ir sanitarinio mazgo įrengimas iki pilnos apdailos tęsėsi ne vienerius metus, todėl tikėtina, kad ieškovės nurodytos lėšos pilnam įrengimui buvo panaudotos ir 2010 - 2014 metais.

Ieškovė, teigdama, kad kartu su buvusiu sutuoktiniu M. B. pastatė 36,68 kv m. ploto priestatą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir taip turtą pagerino turtą, pateikė sąrašą pirkinių (statybos medžiagų), kurie skirti priestato statybai ir įrengimui (e.c.b I tomas, 186- 190 b.l.). Pirkinių suma sudaro 20 442,05 Lt (5 920,42 Eur). Taip pat ieškovė nurodė, kad ne visi pirkinių kvitai buvo išsaugoti, todėl į bylą pateikta tik dalis 2000 - 2014 m. laikotarpio išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo pagerinimu. Teismas šį teiginį pripažįsta įtikinamu, nes per tokį ilgą laikotarpį yra pakankamai sunku išsaugoti visus dokumentus. Tai, kad kai kurie išlaidas patvirtinantys dokumentai išrašyti M. B. vardu yra paaiškintina tuo, kad ieškovė su juo tuo metu buvo santuokoje ir manytina, visus esminius klausimus sutuoktiniai sprendė bendrai, o techninius su statyba ar būsto įrengimu klausimus daugiau sprendė sutuoktinis vyras. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo ieškovė pateikė įrodymus apie 19 960,04 Lt (5 780,82 Eur) lėšų sumą, investuotą į nekilnojamąjį turtą. Tarp tų išlaidų yra tokios, kaip 2009-07-04 išlaidos 333,02 Lt plytelių klijams Atlas Plus, 2009-07-02 - 05 plytelėms ir klijams 97,49 Lt ir 59,67 Lt, 6 000 Lt išlaidos būsto remontui pagal (duomenys neskelbtini) kreditą, kurios susidarė perkant dsp plokštes, bitumines čerpes, šulinio žiedus, kanalizacijos dangtį, 2013-03-08 išlaidos 1 750 Lt plastikiniams langams, 2014-04-09 išlaidos vidaus durims 374,25 Lt, 2013 m. išlaidos akmens vatai Paroc (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), I tomas, 35 – 37, 39 - 68 b.l.). Teismo nuomone, išlaidos po namo rekonstrukcijos įregistravimo reiškia tai, kad 2009 m. ne visi priestato, sanitarinio mazgo įrengimo darbai buvo baigti ir išlaidų pobūdis leidžia teigti, jog vėliau dar buvo klojamos plytelės sanitariniame mazge, tvarkomas kanalizacijos šulinys, susijęs su sanitarinio mazgo funkcionavimu, statomos naujos durys, keičiami langai, vata apšiltinamos namo konstrukcijos, tikėtina priestato stogas. Teismas pažymi, kad ieškovės teikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad buvo realios ieškovės išlaidos, kurios manytina buvo panaudotos kaip namo priestato įrengimui, taip ir namo dalies, priklausančios atsakovei pagerinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė V. B. teigė, kad priestato statybai buvo panaudota ir jos lėšų, tačiau savo teiginio nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais apsiribodama tik savo paaiškinimais.

Ieškovė pateikė įrodymus apie savo draudžiamąsias pajamas. Pagal jos pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini) ji turėjo (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų, (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų, (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų, (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų, (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų, (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų, (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų ir (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų. Taip pat pateikė duomenis apie ieškovei suteiktus banko „Snoras“ kreditus - banko (duomenys neskelbtini) suteiktą 1 200 Lt kreditą, (duomenys neskelbtini) suteiktą 1 200 Lt kreditą, (duomenys neskelbtini) suteiktą 3 200 Lt kreditą, (duomenys neskelbtini) suteiktą 7 000 Lt kreditą. (Duomenys neskelbtini) AB Hansabankas ieškovei suteikė 3 000 Lt kreditą būsto remontui, (duomenys neskelbtini) suteikė 6 000 Lt kreditą būsto remontui. Tie duomenys leidžia teigti, kad ieškovė turėjo galimybes skirti dalį lėšų priestato statybai ir įrengimui.

M. B. santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepime sutiko, kad į atsakovei priklausančią namo dalį sutuoktiniai H. B. ir M. B. investavo dalį savo lėšų. Pažymėtina, kad M. B. pateikė argumentus, kad šeimos, o ne jo asmeniniams poreikiams buvo panaudotos (duomenys neskelbtini) gautos iš AB DNB banko kredito lėšos. Tačiau santuokos nutraukimo byloje M. B. neteikė tokių argumentų, kad H. B. tik savo reikmėms panaudojo iš banko „Snoras“ ir AB Hansabankas (dabar Swedbank) gautų kreditų lėšas (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), I tomas, 126 – 129 b.l.).

Dėl priteistinos kompensacijos

Teismo 2019-07-31 nutartimi buvo paskirta gyvenamojo namo ir priestato turto vertinimo ekspertizė. Teismo ekspertė D. A. pateikė tokias išvadas. 1) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 85,97 kv. m. ploto dalies (buto Nr. 1, patalpos, 2008-10-13 plane pažymėtos simboliais 1-1 (8,16 kv. m.), 1-2 (4,90 kv. m.) 1-3 (11,50 kv. m.), 1-4 (7,41 kv. m.), 1-5 (14,02 kv. m.), 1-6 (16,36 kv. m.) ir 1-7 (23,62 kv. m.) rinkos vertė rinkos vertės nustatymo dieną (2016 metais) atsižvelgiant į aptartas sąlygas ir ribojančias aplinkybes, galėtų būti apie 80 000 Eur; 2) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 49,29 kv. m. ploto dalies patalpų, 2008-10-13 plane pažymėtu simboliais 1-3 (11,50 kv. m.), 1-4 (7,41 kv. m.), 1-5 (14,02 kv. m.), 1-6 (16,36 kv. m.), nesant sanitarinio techninio mazgo, be patogumų (vandentiekio, WC ir dušo, kurie buvo įrengti kartu su priestatu (patalpa 1-2), atsižvelgiant į aptartas sąlygas ir ribojančias aplinkybes, rinkos vertė rinkos vertės nustatymo dieną (2016 metais) galėtų būti apie 40 700 Eur. 3) 4238/10000 dalies 49,29 kv. m. ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurią sudaro patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-3 (11,50 kv. m.), 1-4 (7,41 kv. m.), 1-5 (14,02 kv. m.), 1-6 (16,36 kv. m.), be priestato rinkos vertė rinkos vertės nustatymo dieną (2000 metais) atsižvelgiant į aptartas sąlygas ir ribojančias aplinkybes, galėtų būti apie 4 800 Eur.

2020-07-21 teismo posėdžio metu teismo ekspertė D. A. palaikė savo išvadas. Ekspertė nurodė, kad nuo 2000 m. žymiai pasikeitė turto vertė, ką sąlygojo pinigų vertės kitimas, laikas (16 metų skirtumas), statybos medžiagų ir darbų kainų padidėjimas. Priestato pastatymas, teismo ekspertė teigimu, žymiai padidino viso namo vertę, kartu ekspertė, nustatydama priestato vertę 2016 m., atsižvelgė į jo nuvertėjimą 8 procentais. Ekspertės teigimu, ji vadovavosi VĮ Registrų centras duomenimis, pagal kuriuos 2008 m. atlikta viso namo rekonstrukcija.

Pagal ekspertizės išvadas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 85,97 kv. m. ploto dalies, priklausančios atsakovei vertė dėl to, kad pastatytas priestatas, padidėjo nuo 40 700 iki 80 000 Eur, t.y. 19 650 Eur suma. Teismas pažymi, kad pastatant priestatą buvo naujai suformuotas sanitarinis mazgas, kuriame įvestas vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas, įrengtas tualetas ir dušas, kas žymiai padidino viso turto vertę. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad turto pagerinimo vertė turi nustatoma turto suformavimo (pastatymo 2000 – 2001 m.) metu. Visų pirma, nepateikta įrodymų, kad tuo metu priestatas buvo pilnai baigtas statyti ir labiau tikėtina, kad faktiškai įrengimo apdailos darbai tęsėsi iki jo įregistravimo ir vėliau. Pažymėtina, kad net neatsižvelgus į tai, kiek panaudota lėšų priestato statybai ir įrengimui, turto vertę apsprendžia rinkos pokyčiai, kurie gali būti tiek teigiami, tiek neigiami. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis, pagal kurias, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovei dalies, pastačius priestatą su komunaliniais patogumais, vertė žymiai padidėjo. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pripažinęs H. B. ½ dalį reikalavimo teisės į V. B. ir šioje byloje nustačius, kad atsakovei V. B. priklausanti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalis, po rekonstrukcijos (pastačius priestatą) buvo pagerinta 39 300 Eur suma, ieškovei priklausytų ir galėtų būti priteista 19 650 Eur (39 300:2) kompensacija. Kadangi ieškovė palaikė 2018-04-18 ieškiniu pareikštą 13 582,02 Eur reikalavimą, iš atsakovės ieškovei priteistina 13 582,02 Eur kompensacija pagal ieškinio reikalavimą.

Dėl ieškinio senaties.

Šiuo atveju ieškovė, jau pareikšdama ieškinį pateikė argumentus, kad nėra praleistas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, nors dar nebuvo aišku, ar atsakovė prašys taikyti ieškinio senatį. Tačiau reaguodama į ieškovės argumentus apie tai, kad dėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas, atsakovė prašė ją taikyti reikalavimams, atsiradusiems iki 2016-04-13. Atsakovė teigė, kad ieškovė nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, tačiau detaliau, kaip atsakovė skaičiuoja ieškinio senaties terminą nepaaiškino.

CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Ginčo priestatas (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas tinkamu naudoti, t.y. tik nuo to momento buvo galima eksploatuoti priestatą ir ne anksčiau, kaip nuo to momento laikytina baigta statinio rekonstrukcija iš esmės pertvarkius statinį, pastačius priestatą, įrengus sanitarinius patogumus. Tačiau ir rekonstrukcijos pabaigimas nereiškia, kad ieškovei tada paaiškėjo jos teisės pažeidimas. Teismas pažymi, kad buvusių sutuoktinių H. B. ir M. B. santykiai pradėjo blogėti 2014 m., 2015 m. dar labiau paaštrėjo, po ko 2016-05-16 ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Vienas iš reikalavimų buvo priteisti ieškovei 2 890,41 Eur kompensaciją už M. B. priteistą teisę iš V. B. reikalauti 5 780,82 Eur, investuotų į V. B. priklausančią 4228/10000 dalį namo (duomenys neskelbtin). Tik Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi pripažino ieškovės ½ dalį reikalavimo teisės į V. B. tuo atveju, jei bus nustatyta, kad V. B. priklausanti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buvo pagerinta. Dėl nurodyto teismas turi pagrindo teigti, kad iš esmės neįmanoma nustatyti tikslų ieškovės teisės pažeidimo momentą. Taip teigtina todėl, kad kol nepaaiškėjo santuokos su M. B. iširimas, kol nepaaiškėjo, kad sutuoktiniai geruoju negalės pasidalinti turto, kol nepaaiškėjo atsakovo M. B. ir V. B. pozicija civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nesutikti su H. B. ieškiniu, H. B. nebuvo pagrindo manyti, kad V. B. geruoju neatlygins ieškovės investuotų į atsakovei V. B. priklausantį turtą lėšų. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktame 2016-07-05 atsiliepime į ieškinį atsakovė nesutiko su H. B. reikalavimu dėl teisės į kompensaciją pripažinimo ir kompensacijos priteisimo. Dėl nurodyto teigtina, kad ieškovei H. B. jos teisės pažeidimas paaiškėjo ne anksčiau kaip 2016 m., faktiškai nuo V. B. atsiliepimo pateikimo momento. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovė, šioje byloje ieškinį pareiškusi 2018-04-18 ieškinio senaties termino nepraleido, dėl ko nėra pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo remiantis praleista ieškinio senatimi. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, tenkinant ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė patyrė tokias išlaidas - 200,00 Eur žyminio mokesčio, 2250 Eur už advokato pagalbą, 750,00 Eur už ekspertizės atlikimą, iš viso – 3000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (e.c.b. II tomas, 89, 90 b.l., III tomas, 107- 109, 120 - 129 b.l.). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai. Taip pat iš atsakovės priteistinos valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 582,02 Eur kompensaciją ieškovei H. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 69,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.