- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- e2VP-2118-1219/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01802-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Slavinskis
- Suinteresuotas asmuo
- E. K., M. V.
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gabijai Dijokienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Gintarė Bandžienės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimo dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. K. skyrimo už Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą, bei antstolės Gintarės Bandžienės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo dalies dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. K. skyrimą už Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą 2024 m. rugpjūčio 9 d., suinteresuoti asmenys E. K., M. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. V. kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2023, ir nustatyti vaiko A. V. nuolatinę gyvenamąją vietą su juo (M. V.), jo gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovės E. K. nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei uzufrukto teise lėšų tvarkytoju paskirti vaiko tėvą M. V.. Netenkinus šio reikalavimo prašo nustatyti kitą bendravimo tvarką su vaiku nei nustatyta Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendime.
2. Telšių apylinkės teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo M. V., bendravimo tvarką su sūnumi A. V., pagal kurią vaiko tėvas su sūnumi matosi penktadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini) krizių centre, susitikimų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. 2024 m. spalio 21 d. pareiškimu antstolė Gintarė Bandžienė prašo skirti skolininkei E. K. 200 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Pareiškime nurodyta, kad skolininkė E. K. nevykdė 2024 m. liepos 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d., 2024 m. rugsėjo 6 d., 2024 m. rugsėjo 13 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. spalio 4 d.
4. 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimu antstolė Gintarė Bandžienė prašo skirti skolininkei E. K. 300 Eur baudą išieškotojo M. V. naudai už 2024 m. liepos 10 d. laikinųjų apsaugos priemonių nutarties nevykdymą, dėl 2024 m. rugpjūčio 2 d., 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir 2024 m. rugpjūčio 16 d. neįvykusių tėvo susitikimų su nepilnamečiu sūnumi.
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi nutarė Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kurioje buvo išnagrinėtas antstolės Gintarės Bandžienės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. K. skyrimo už Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą bei antstolės Gintarės Bandžienės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo dalis dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. K. skyrimą už Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą 2024 m. rugpjūčio 9 d. panaikinti ir 2024 m. spalio 21 d. antstolės pareiškimą bei paminėtą 2024 m. rugpjūčio 20 d. antstolės pareiškimo dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Antstolė Gintarė Bandžienė teismo posėdyje atsisakė reikalavimo dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. B. skyrimo už teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą 2024 m. rugsėjo 6 d.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja antstolė Gintarė Bandžienė nurodė, kad 2024 m. spalio 21 d. pareiškimą dėl rugsėjo 6 d. atsiima, nes tą dieną vaikas sirgo. Kitose dalyse savo pareiškimą palaiko. Telšių apylinkės teismo sprendimu nuspręsta, kad abu tėvai turi teisę 2024 m. rugpjūčio 9 d. vaiko gimtadienį praleisti kartu. Ši diena sutapo su laikinųjų apsaugos priemonių nustatyta bendravimo tvarka. Ta diena buvo penktadienis, vaiko gimtadienis. Vykdomosios bylos duomenimis išieškotojas pateikė SMS žinutės nuorodą, informavo, kad yra atvykęs į Krizių centrą. Iš gautų byloje duomenų nematyta, kad į gautą žinutę buvo atsakyta. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad E. K. kvietė vakare į vaiko gimtadienį, tačiau jokio atsakymo apie dalyvavimą nepateikė. Byloje nėra duomenų apie kvietimus į gimtadienį, ir taip pat nėra duomenų, kad planuota vaiko gimtadienį švęsti kartu. Šalių santykiai yra itin konfliktiški. Skolininkės pozicija, kad neprivalėjo vykdyti teismo sprendimo, nes vyko vaiko gimtadienis ir tėvas buvo kviečiamas, skamba abejotinai. Abejotina aplinkybė, kad jie kartu galėtų švęsti gimtadienį. Dėl to mano, kad tą dieną teismo sprendimas turėjo vykti įprastai pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį, būtent Krizių centro patalpose. Dėl kitų dienų pagal 2024 m. spalio 21 d. pareiškimą, antstolė byloje neturėjo pateiktos informacijos, dėl ko galėtų pateisinti teismo sprendimo nevykdymą. Iš skolininkės pusės buvo traktuojamas kaip vaiko dienotvarkės režimu, nurodant, kad būtent teismo nustatytu laiku vaikas pietauja ir miega, dėl to negali būti vykdomas teismo sprendimas. Telšių apylinkės teismas savo nutartyje ir Vilniaus apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad E. K. nurodytos aplinkybės, kad tuo laiku vaikas pietauja ir miega, kad tai yra dienotvarkė, negali būti pateisinama priežastis dėl nustatytos bendravimo tvarkos. Daugiau jokių papildomų naujų duomenų, dėl kurių negalėjo būti vykdomas teismo sprendimas nurodytomis dienomis, neturi. Dėl nurodytų priežasčių, tos dienos pateisintos nebuvo, teismo sprendimas nevykdomas, išieškotojui nebuvo sudarytos sąlygos matytis su nepilnamečiu vaiku. E. K. buvo kvietusi į namus konstatuoti faktą, kad vaikas miega, tačiau atsisakė, nes tai nėra priežastis nevykdyti teismo sprendimo. Tėvai yra atsakingi už vaikų režimą ir galima rasti būdų į savaitę vieną kartą, minimaliai (nuo 30 min. – iki 1 val.) pakeisti, kad būtų užtikrintas vaiko bendravimas su tėvu. Yra būdų kaip spręsti problemą. Nėra buvusi atvykusi į Krizių centrą užfiksuoti, kad M. V. yra atvykęs į susitikimą. Informavo E. K. apie vykdomosios bylos užvedimą. Papildomos medžiagos, duomenų, kad kažkur dalyvavo, neturi.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo E. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo atmesti antstolės Gintarės Bandžienės pareiškimus, ir nepriteisti baudos M. V. naudai. Nurodė, kad teismo priimta laikinųjų apsaugos priemonių taikytina bendravimo tvarka, susitikimus daryti penktadieniais nuo 13 val. iki 16 val. yra prieštaraujanti mažamečio vaiko interesams, pažeidžia jo teises į sveiką bei saugią aplinką, ir negali patenkinti vaiko individualių poreikių, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą. Jų sūnus turi savo dienos rutiną, kada valgo, kada miega pokaičius, lanko neformalųjį ugdymą, užsiėmimus. Nustatyta laikina bendravimo tvarka visiškai sugriauna, išbalansuoja nusistovėjusią mažamečio vaiko dienotvarkę, kas yra žalinga vaikui. Rugpjūčio 2, 16, 23 ir 30 dienomis susitikimai neįvyko, kadangi vaikas teismo nustatytu laiku pietauja ir eina miegoti pietų miego. O su jos siūlymu susitikimų laiką pakeisti į vėlesnį, kuris neitų priešingai vaiko interesams ir nebūtų daromas vaiko teisių pažeidimas, trikdant vaiko dienotvarkę ir neleidžiant vaikui įprastu laiku miegoti – M. V. kategoriškai nesutinka susitikti su sūnumi kitu laiku, nei yra nustatyta teismo. Rugsėjo 6 d. bei 13 d. vaikas sirgo, vartojo vaistus, todėl iš namų niekur negalėjo eiti. Rugsėjo 20, 27 dienomis teismo nustatytu susitikimų laiku vaikas, kaip įprasta, pietavo ir ėjo miegoti pietų miego. Spalio 4 dieną pats suinteresuotas asmuo M. V. nevykdė teismo sprendimo ir net nekviečiamas dalyvavo teismo posėdyje dėl antstolės G. Bandžienės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo, kuris vyko tuo metu, kai turėjo vykti vaiko susitikimas su tėvu. Prieš susitikimą M. V. visuomet rašydavo SMS žinutes su prašymu pakeisti susitikimo laiką, jį pavėlinant, arba atvykti kitu M. V. patogiu laiku, kadangi mažylis teismo nustatytu laiku, 13 val., eina pietauti ir miegoti pietų miego. M. V. kategoriškai nesutikdavo atvykti kitu sutartu laiku, kai vaikas nemiega. Prasidėjus susitikimų laikui, neilgai trukus iš išieškotojo M. V. gaudavo SMS žinutes, kuriose rašoma, kad nesulaukus jų 13 val. atvykstant į susitikimą, jis po 15 min. išvyks. Buvo, kad vaikas ir anksčiau prabusdavo ir būtų spėję į susitikimo pabaigą atvykti, tačiau paties išieškotojo teismo nustatytoje susitikimo vietoje nebebuvo, bet nėra tikra ar M. V. atvykdavo į susitikimus. Vaiko teisių specialistas J. B. rugpjūčio 23 dieną vykusio Telšių socialinių paslaugų centro organizuojamame atvejo vadybos posėdyje minėjo, kad esant nusistovėjusiai vaiko dienotvarkei, vaikas eina tuo laiku miegoti, kai turi vykti susitikimas su tėvu – tai būtų vaiko teisių pažeidimas. Tokios pačios nuomonės ir kita vaiko teisių apsaugos specialistė R. S., kuri dalyvavo Plungės socialinių paslaugų centro atvejo vadybos posėdyje, vykusiame rugpjūčio 23 d. Specialistė M. V. siūlė pavėlinti susitikimo laiką, kai vaikas nemiega pietų miego. Nuo 2024 m. lapkričio mėnesio pasikeitus bendravimo tvarkai ir susitikimams pradėjus vykti įprastoje vaikui aplinkoje, jo namuose, iš jos (E. K.) pusės tvarka yra vykdoma. Priteisus baudas ir bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens M. V. naudai, pasunkėtų mažamečio vaiko turtiniai interesai. Šiuo metu jos gaunamos pajamos yra tik socialinė pašalpa 262 Eur per mėnesį. Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties neskundė dėl advokatės neprofesionalumo.
9. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. K. nurodė atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad kaip mylinti mama, negalėjo vykdyti teismo sprendimo, nes tai neatitiko vaiko interesų. Antstolė yra profesionali teisininkė ir galėjo informuoti apie kitą galimybę, kad galėjo teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo, kad užtikrintų vaiko interesus. Tėtis turėtų derintis prie vaiko. Po lapkričio mėnesio nėra jokių pažeidimų, kadangi yra užtikrinami vaiko interesai, susitikimai vyksta sklandžiai iš jos pusės, užtikrina bendravimą. 2024 m. rugpjūčio 9 d. neįvyko susitikimas, nes teismo nutartyje buvo paminėta, kad visa kita tvarka galiojanti iš 2023 m. spalio 27 d. nutarties. Toje nutartyje buvo išskirta vaiko gimimo diena, kad abu tėvai turi teisę bendrauti ir savo ruoštu, buvo kvietusi į vaiko gimtadienį, tačiau M. V. nepranešė apie dalyvavimą / nedalyvavimą ir į gimtadienį neatvyko. Tą dieną į Krizių centrą nevyko, tačiau teismo sprendimu buvo išskirtas vaiko gimtadienis. 2024 m. rugpjūčio 2, 16, 23, 30 dienomis į Krizių centrą nevyko, buvo informavusi M. V., kad vaikas miega. Rugsėjo 6 d. vaikas susirgo, buvo kreiptasi į gydymo įstaigą, todėl rugsėjo 13 d. vaikas dar nebuvo pasveikęs, maži vaikai ilgai serga, todėl vaikas per savaitę nebuvo pasveikęs ir nueiti į Krizių centrą galimybės neturėjo. Norėjo nuvykti pas gydytoją, tačiau registratūroje neregistravo, nes jeigu neblogėja vaikui, nėra tikslinga užimti vietos ir registruotis vizitui. Gydytojas buvo nurodęs visą gydymo eigą, kokius medikamentus vartoti. Vaikas vartojo vaistus ir negalėjo vykti į įstaigą susitikti su tėvu. Rugsėjo 13 d. vaikas turėjo temperatūros, bet buvo neaukšta, 37 laipsniai ir kelios dalys, todėl įstaiga nelabai priima. Rugsėjo 20, 27 dienomis teismo nustatytu laiku pietavo ir ėjo miegoti. Ji kaip vaiką mylinti mama negalėjo eiti priešingai vaiko interesams. Būdavo, kad vaikas atsikeldavo prieš 15 val., tai būtų galėjusi nuvykti kitomis dienomis, tačiau M. V. nebebūdavo, nes 13.15 val. parašydavo, kad „palaukiu 5 minutes ir išvykstu“, 15 val. galėdavo nuvykti, tačiau išieškotojo nebebūdavo. Neaišku ar išvis ten būdavo, antstolė nepatikrino. Dėl spalio 4 dienos - M. V. dalyvavo po pietų teismo posėdyje, buvo prisijungęs per „ZOOM“ iš namų, todėl negalėjo dviejose vietose vienu metu būti. Pats nevykdė teismo nutarties, todėl mano, kad nebūtų tikslinga bausti už spalio 4 d. nevykdymą, nes pats išieškotojas nevykdė teismo nutarties. Kai vaikas išmoko vaikščioti, vežimėlyje nebenori sėdėti, į lopšį iš ūgio nebetilpo, o sportiniame vežimėlyje sėdimojoje pozicijoje vaikas būtų nepamiegojęs, ir toks miegas žalingas stuburui. Vaiko režimas nuo vasaros yra pakitęs, vaikas keliasi 6 val. ryte, 9 val. trumpas „pokaitukas“ (iki 10 val.), tada eina į lauką, 13 val. eina pietauti ir miegoti, apie 16-17 val. atsikelia, eidavo į lauką pasivaikščioti, užsiima ugdymo žaidimais, lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Teismo sprendimą visada vykdė geranoriškai, iki kol krizių centras atsiuntė raštą, kad teismo sprendime nurodytas laikas prasilenkia su krizių centro darbo valandomis. Apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus jokių duomenų neturi. Vaikas eina miegoti apie 20-23 val., atsigula į lovą 22 val., tačiau užmigimo procesas užtrunka. Nieko nedaro, kad vaikas tėvo nepažinotų, tėvas tiek neįdeda pastangų, kad vaikas jį pažintų, pas jį nesilankė nuo to laiko kai buvo gautas iš krizių cento raštas apie tai, kad teismo nustatytu laiku krizių centras nedirba. Nuo 2024 m. lapkričio mėn. tėvas atvyksta į namus, niekas nenutiko, jokie konfliktai neįvyko, vaikas pažino tėvą, dabar jau žino kaip kreiptis, prieš tai vadino „dėde“, dabar jau vadina tėčiu. Progresas įvyko ir viskas yra gerai. Buvo sudarytos sąlygos susitikti su vaiku lauke, tačiau rašydavo skundus, kad lauke per šalta, per karšta, todėl siūlė susitikti namuose. Bandė keisti vaiko režimą, tačiau nepavyko. Buvo bandyta anksčiau migdyti ar iš viso nemigdyti, tačiau nėra lengva pakeisti režimą. Dėl užsiėmimų nereikėjo koreguoti režimo, nes vykdavo pirmos dienos pusėje arba po darbo valandų. Šiuo metu vaikas neina į darželį, pradės nuo rudens. Nuo rugpjūčio 9 d. iki spalio 4 d. vaikas nėjo, nes nebuvo dveji metai suėję. Pasisukus laikrodžiui, vaiko režimas pasikeitė. Į Krizių centrą ateiti užtrunka vieną valandą, ji turi pareigą paruošti pietus. Anksčiau pamaitinti neįmanoma, vaikai valgo kai pajaučia alkį, 11 val. tikrai dar nenori valgyti, po sočių pusryčių. Dėl spalio 4 d. - posėdis nebuvo perkeltas, teisėjas buvo nustebęs, kad V. dalyvavo, posėdyje turėjo dalyvauti tik ji, atstovė ir antstolė. Posėdžio laiko nepamena. Spalio 4 d. 13 val. turėjo pristatyti vaiką į Krizių centrą, bet ji nežino ar jis ten buvo. Vaikas tuo metu miegojo, M. V. buvo žinoma. Po posėdžio nebūtų galėjusi spėti pasiimti. Visos aplinkybės sutrukdė – posėdis ir vaiko miegas.
10. Suinteresuotas asmuo M. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo tenkinti antstolės Gintarės Bandžienės pareiškimą ir skirti skolininkei E. K. už laikinųjų apsaugos priemonių nutarties nevykdymą 300 Eur baudą, išieškotojo naudai, nes tai yra galutinė priemonė, galinti sustabdyti mažamečiam šalių sūnui padarytą ir iki šiol daromą žalą, piktnaudžiaujant tėvų valdžia, ir priteisti iš skolininkės E. K., jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad E. K. savo neveikimo nevertina kaip nuolatinio vaiko interesų pažeidimo bei daromos didžiulės ir nepataisomos žalos vaiko psichinei sveikatai, eliminuodama iš jo artimųjų pasaulio vaiko tėvą. Surašytas antstolės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas dėl 2024 m. rugpjūčio 2 d., 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir 2024 m. rugpjūčio 16 d. skolininkės vykdomų sistemingų ir pasikartojančių nutarties pažeidimų, t. y. ribojimų bendrauti suinteresuotų asmenų sūnui A. su tėvu M. V., akivaizdu, kad tiesiogiai pažeidžia vaiko teises, ir patvirtina, kad vaiko motina sukėlė realią grėsmę ir padarė savo neveikimu mažamečio vaiko ir tėvo ryšio formavimuisi žalą, su vaiku neleisdama tėvui matytis daugiau nei pusę metų. Jei tokie veiksmai / neveikimas nesukels suinteresuotam asmeniui E. K. jokių neigiamų pasekmių, ar nuolat sukels tik simbolines neigiamas pasekmes, kurios neskatins jos vykdyti teismo įsiteisėjusių nutarčių ir sprendimų, tai jos deklaratyvus traktuojamas pasirinkimas „daryti pažeidimą“ vardan didesnės vertybės – visiškai neaiškaus vaiko dienos režimo išsaugojimo – tai suinteresuoto asmens veiksmai gali peraugti į nuolatinį neteisėtą piktnaudžiavimą tėvų valdžia iki pat sūnaus pilnametystės (nes iš esmės situacija tokia tęsiasi jau nuo vaiko gimimo).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. V. paaiškino, kad nuo pat pradžių buvo sudėtingi susitikimai su vaiku. Iš pradžių susitikimai vyko lauke arba E. K. neįrengtame bute, dalyvaujant socialinei darbuotojai. Susitikimai lauke vykdavo per pūgą, lietų, turėjo būti lauke prie „-10“. Prisitaikydavo prie K. norų. Susitikimai K. bute baigėsi, kai prasidėjo ikiteisminiai tyrimai. Sudėtingi konfliktai, nutrūko susitikimai viduje, tada prasidėjo lauke. Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio mėnesio sprendimu susitikimai buvo sudėtingesni, nes nedalyvavo socialinė darbuotoja, o atvykdavo K. mama, todėl susitikimai buvo dar labiau komplikuoti. Po 2024 metų vasario mėnesio teismo sprendimo ėjo į Krizių centrą, atsivesdavo savo motiną, kuri keldavo konfliktinę situaciją. Krizių centro darbuotojai prašė E. K. nedalyvauti kai jis yra susitikime su vaiku, ji nesutiko ir keldavo konfliktinę situaciją ir vis tiek dalyvaudavo. Su vaiku negalėjo normaliai užsiimti, nes už lango būdavo motina, vaikas matydavo močiutę ir bėgdavo prie lango, o K. juokdavosi. Pamačiusios situaciją Krizių centro darbuotojos uždraudė susitikimus, kadangi vykdavo konfliktai, neidavo susitarti su K.. K. nesutiko perkelti susitikimų į darbo laiką. Kelis mėnesius ieškojo antstolio, tada buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. 2024 m. rugpjūčio 9 d. ji laikėsi tuo, kad teismas priteisė vaiko gimtadienį švęsti kartu. Buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl 13 val. buvo Krizių centre. Dėl kitų dienų visada atvykdavo anksčiau, apie 12.30 val., ir kartais laukdavo iki 16 val., kol išmiegos vaikas. Ji parašydavo, informuodavo, kad negali neatvykti, nes vaikas miega. Vaikas eina pietauti apie 13.30 val. ir apie pusę valandos valgydavo. Jis nenori, kad visas valandas būtų, žiūri lanksčiai į vaiko pavargimą. 2024 m. spalio 4 d. jis buvo 13:00 val. Krizių centre, laukė apie 40 min., 13:40 val. išvyko, teismas prasidėjo 15:10 val. Galėjo pabūti pusvalandį. Jeigu stengtųsi dėl vaiko, tai tų galimybių padaryti susitikimą tikrai turėjo. Tai vaikas serga, tai temperatūra. Jei nenori vaiko duoti, visada atrasi priežasčių kodėl neduoti. Pradėjo susitikimai vykti, nebenori gauti daugiau nuobaudų ir pradėjo vaiką duoti. Teismo prašymu sutiko eiti pas K. į namus, vien dėl to, kad reikia atkurti su vaiku ryšį, nes vaiko buvo nematęs 8 mėnesius, todėl rizikavo ir ėjo į namus. Toliau tęsė susitikimus jos namuose 3-4 mėnesius, tie susitikimai buvo labai sunkūs, nes ji replikuodavo kokius žaidimus žaisti, kokius ne. Daro tik tai, kas jai teisinga. Pradėjo vežtis į namus, labai tuo džiaugiasi, susipažino su močiute po metų laiko. Antstolė labai padėjo. K. suprato, kad turės mokėti baudas, jei neduos vaiko. Dėl 2024 m. rugpjūčio 9 d. - atvyko anksčiau į Krizių centrą, informavo K., kad laukia vaiko. Vaiko namuose nebuvo, kažkur buvo išvykęs. Krizių centre laukė iki 15:06 val. ir tada išvyko. Visada laukdavo apie vieną, pusantros valandos, iki 16 val., ir tada išvykdavo. Buvo susitarę 18 val. susitikimą žaidimo kambaryje, tačiau Telšiuose žaidimų kambariai dirbo iki 17 val., todėl susitikimas neįvyko. Iš Krizių centro išvažiuodavo įsitikinęs, kad vaikas neatvyks, nes niekada neatvykdavo. Viską vykdo kaip parašyta teismo nutartyje. Nesiūlė keisti susitikimų laiko ir vietos. Dėl sudėtingų susitikimų ir atsitikimų, priimta, kad susitikimai vyktų Krizių centre, todėl susitikimai turi vykti darbo laiko metu. Siūlė skirtingus laikus, jai reikėjo pasirinkti tinkamą laiką nuo 8 val. iki 17 val., tačiau ji nesirinko. Jo darbas baigiasi 19 val., jeigu yra Klaipėdoje ar Vilniuje, užtrunka atvykti. Aukoja savo laiką, tomis dienomis nedirba. Ar buvo kviestas 2024 m. rugpjūčio 9 d. į vaiko gimtadienį neatsimena, buvo parašyta „jei nori vakare atvyk pasveikint“ (tai buvo 16.30 val. parašyta). Nei kur, daugiau jokios informacijos.
12. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. V. atstovė advokatė Aurelija Puzinienė nurodė, kad teismo 2024 m liepos 10 d. nutartis nebuvo vykdoma. Iš visos šeimos istorijos yra akivaizdu, kad yra daromas absoliutus trukdymas tėvui matytis su vaiku, ir ignoravimas priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų. Kaip matyti, E. K. veikia paskirtos baudos. Vaikas turi nenormalų dienos režimą ir dėl to negali susitikti su tėvu. Absoliutus neveikimas negali likti be pasekmių.
13. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad suinteresuoti asmenys E. K. ir M. V. yra mažamečio A. V. tėvai. Vaiko tėvai gyvena skyriumi, tarp jų yra susiklostę itin sudėtingi ir komplikuoti tarpusavio santykiai dėl skyriumi gyvenančio suinteresuoto asmens M. V. ir jo sūnaus bendravimo tvarkos (susitikimų vietos bei laiko). Abu tėvai vienas kito atžvilgiu reiškia įvairius kaltinimus. Skyriui suinteresuoti asmenys yra žinomi nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d., kai buvo pradėti gauti pranešimai apie galimus mažamečio vaiko teisių pažeidimus. Nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki šio rašto pateikimo teismui dienos skyriuje iš viso gauta 17 pranešimų apie galimus A. V. teisių pažeidimus (2022-08-25, 2022-09-26, 2022-09-28, 2023-02-14, 2023-03-23, 2023-03-31, 2023-11-28, 2024-01-02, 2024-01-15, 2024-01-22, 2024-01-29, 2024-02-19, 2024-02-23, 2024-02-27, 2024-05-29, 2024-06-25 ir 2024-07-31). Pažymėtina, jog iš nurodytų 17 Skyriuje gautų pranešimų, pagal kuriuos buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, 14 pranešimų atvejų buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai (pažeista vaiko teisė bendrauti su tėvais / giminaičiais (Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenys (toliau – SPIS)). Siekiant padėti suinteresuotiems asmenims spręsti tarpusavio nesutarimus bei taip užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir geriausius interesus, Skyriaus specialistai suinteresuotiems asmenims inicijavo atvejo vadybos procesus. Atvejo vadyba M. V. buvo taikoma nuo 2022-08-31 iki 2023-12-19, nuo 2024-01-10 iki 2024-01-25, nuo 2024-02-06 iki 2024-02-22, nuo 2024-06-10 iki 2024-07-24, nuo 2024-08-08 ir taikoma iki šiol. E. K. – nuo 2022-08-30 iki 2023-11-17, nuo 2023-12-07 iki 2024-01-09, nuo 2024-01-23 iki 2024-02-19, nuo 2024-03-06 iki 2024-03-21, nuo 2024-06-10 iki 2025-03-06. Susipažinus su SPIS pateiktu E. K. atvejo vadybos pagalbos planu, matyti, jog atvejo vadybos paslaugos, kurios buvo taikomos šalims dėl kylančių nuolatinių konfliktų dėl vaiko tėvo ir sūnaus bendravimo užtikrinimo, 2025-03-06 buvo nutrauktos, kadangi vaiko mama atsisakė socialinių paslaugų ir siūlomos pagalbos. Skyriuje nebuvo gauta pranešimų, dėl galimų A. teisių pažeidimų dėl tėvo ir sūnaus susitikimų dienomis: 2024-08-09, 2024-08-23, 2024-08-30, 2024-09-06, 2024-09-13, 2024-09-20, 2024-09-27 ir 2024-10-04, dėl kurių būtų vertinta nepilnamečio situacija. Dėl to Skyrius teismui negali pateikti detalesnių duomenų apie nustatytus / nenustatytus vaiko teisių pažeidimus bei pateikti situacijos vertinimais nustatytas aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos negarinėjant bylą dėl baudos skyrimo konkrečiu atveju. Nors Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-278-967/2025 pagrįstai nurodyta, kad per A. V. gimtadienį 2024-09-09 2023-10-27 Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2003 nustatyta bendravimo tvarka bei 2024-07-10 Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-442-1037/2024 nustatyta laikinoji M. V. bendravimo su sūnumi tvarka neturėjo būti taikomos, tačiau Skyrius sutinka su teismo vertinimu, kad 2023-10-27 Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2023 įtvirtinta, kad rugpjūčio 9 d. abu tėvai, tiek M. V., tiek ir E. K., turi teisę vaiko gimtadienį praleisti su vaiku bendrai. Vertinama, jog abu tėvai turi bendradarbiauti ir siekti bendro sutarimo dėl sąlygų, jog būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su abiem savo tėvais. Vertinama, jog vienam iš tėvų įgyvendinant siekį susitikti / bendrauti su skyriumi gyvenančiu vaiku, kitas tėvas, kuris išskirtinai atsakingas už vaiko auklėjimą, kasdienę priežiūrą, turi užtikrinti sąlygas susitikimo įgyvendinimui, atsižvelgiant į vaiko interesą. Skyriaus nuomone, vieno iš tėvų sąlygų nesudarymas gali būti pagrįstas tik objektyviomis priežastimis / aplinkybėmis. Vaiko motinos paaiškinimas, kad nustatytas laikas Krizių centre iš dalies ar visiškai sutapo su motinos numatytu, įprastu vaikui dienos miego / valgymo / užsiėmimų režimu, nėra objektyvi priežastis ignoruoti visus susitikimus su vaiko tėvu. Aptariamu laikotarpiu, A. buvo beveik 2 metų amžiaus, jam augant jo dienos režimas gali būti keičiamas ir negali būti pastatomas prieš, suabsoliutinamas prieš tėvo teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu vaiku. Vaiko teisė į tinkamą poilsį ir laisvalaikį negali būti aukštesnė, nusverti tėvo bendravimo su sūnumi įgyvendinimo.
14. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė pateikė nuomonę apie sprendžiamą teisme klausimą. Nurodė išvadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad Skyriuje tomis datomis nėra gauti pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus. Skyrius negali pateikti detalesnių duomenų apie konkrečias datas, tik bendrinę nuomonę. Mano, kad E. K. turėjo imtis veiksmų, sudaryti galimybę bendrauti su tėvu. Supranta, kad vaikas valgė, miegojo, turėjo užsiėmimus. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas nėra aukštesnė negu bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu. Tai įtvirtinta įstatymuose. Mano, kad vaiko mama, tikrai galėjo skirti po pusvalandį, valandą. Mano, kad turėtų būti paskirta bauda už antstolės prašyme nurodytas visas dienas. Vaiko į darželį neveda, tėvai dienos režimą koreguoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjos antstolės Gintarės Bandžienės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimas tenkinamas iš dalies. Pareiškėjos antstolės Gintarės Bandžienės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas (nagrinėjamoje dalyje (žr. nutarties 5 punktą)) netenkinamas.
15. Iš byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0185/24/00994 esančių dokumentų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-79-1037/2025 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ir nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartimi nutarta nustatyti laikiną ieškovo M. V. bendravimo tvarką su sūnumi A. V., gimimo data: 2022 m. rugpjūčio 9 d., pagal kurią vaiko tėvas su sūnumi matosi penktadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini) krizių centre susitikimų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini) (minėta). M. V. kreipėsi į antstolę Gintarę Bandžienę dėl teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymo. Pradėjus vykdymo veiksmus, 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. spalio 21 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, kuriuose nustatė, kad E. K. nesilaiko teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartimi nustatytos nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu M. V. tvarkos, 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d., 2024 m. rugsėjo 6 d., 2024 m. rugsėjo 13 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. spalio 4 d. neįvyko pagal teismo nutartį turėję vykti M. V. susitikimai su sūnumi.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
18. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
19. Nagrinėjamoje byloje išieškotojas M. V. ir skolininkė E. K. yra nepilnamečio vaiko A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
20. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui E. K. už teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d., 2024 m. rugsėjo 6 d., 2024 m. rugsėjo 13 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugsėjo 27 d., bei 2024 m. spalio 4 d. (pagal antstolės Gintarės Bandžienės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimą (žr. šios nutarties 3, 5 punktus)), ir 2024 m. rugpjūčio 9 d. (pagal antstolės Gintarės Bandžienės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą (žr. šios nutarties 4, 5 punktus)).
21. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, ir tai, kas padarė įtaką tokio pažeidimo atsiradimui. Sprendžiant dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo nutarties negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Dėl teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymo 2024 m. rugsėjo 6 d.
22. Antstolė Gintarė Bandžienė teismo posėdyje atsisakė reikalavimo dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. B. skyrimo už teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą 2024 m. rugsėjo 6 d. (minėta). Antstolės atsisakymas dėl dalies 2024 m. spalio 21 d. pareiškimo reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl priimamas ir šioje dalyje civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymo 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. spalio 4 d.
23. Antstolė, teikdama pareiškimą, aiškiai nurodė faktinį savo pareiškimo pagrindą: E. K. veiksmus, kuriais ji kaltinama pažeidusi teismo 2024 m. liepos 10 d. nustatytą tėvo (M. V.) ir sūnaus (A. V.) bendravimo tvarką.
24. Byloje tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo, kad tėvo bendravimas su vaiku 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. spalio 4 d. neįvyko. Suinteresuotas asmuo E. K. paaiškino, kad bendravimas šiomis dienomis neįvyko dėl to, kad vaikas teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartyje nustatytu laiku pietauja ir eina miegoti pietų miego. Dėl 2024 m. spalio 4 d. papildomai nurodė, kad sutrukdė numatytas teismo posėdis.
25. Pažymima, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnio 1 ir 2 dalys). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus (CK 3.157 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018 24 punktą).
27. Šalys turi pareigą tarpusavio santykius reguliuoti taip, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nes vaiko teises pirmiausiai turi užtikrinti patys tėvai (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 7 dalys). Teismo vertinimu, visiškai suprantamas mamos rūpestis vaiku, siekiant užtikrinti vaiko poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių, susiformavusį vaiko dienos režimą, tačiau kartu pabrėžiama, jog dėl to neturi nukentėti skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas. Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis E. K. pasirinkimu ir vertinimais, rodo, kad vaiko motina ne visada veikia vaiko interesais, taip silpnindama vaiko ir tėvo ryšį. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo E. K. jau yra anksčiau neleidusi vaikui pasimatyti su tėčiu 2024 m. liepos 10 d. nutartimi nustatytu laiku. Tačiau suinteresuotas asmuo E. K. siūlė vaiko tėvui bendrauti su vaiku kitu laiku, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai. Teismo vertinimu, vaiko motina laikinai (vieną kartą per savaitę) galėjo sureguliuoti vaiko dienos režimą, siekiant, kad vaikas pasimatytų su savo tėvu, nepažeidžiant vaiko fiziologinių poreikių. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo E. K. turi prisiimti savo tokio elgesio pasekmes. Suinteresuotas asmuo turi siekti ne apriboti ar sumažinti vaiko ir tėvo bendravimą tam tikrais atvejais, kad nenukentėtų vaiko interesai, bet skatinti tokį bendravimą ir dėti pastangas, kad tas bendravimas vyktų. Kita vertus, vaiko tėvas (suinteresuotas asmuo M. V.) taip pat turėjo atsižvelgti į faktiškai susidariusią situaciją ir atitinkamai kooperuotis su vaiko motina dėl vaiko ir jo tėvo bendravimo.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Šiuo atveju E. K. nustatytą laikiną bendravimo tvarką turėjo stengtis įgyvendinti aktyviais veiksmais, siekiant išlaikyti skyrium gyvenančio tėčio ir vaiko stabilius santykius.
29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo (nesikooperavimo) ar nepakankamo bendradarbiavimo vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo tėvų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaiko tėvai (suinteresuoti asmenys) nepakankamai kooperavosi ir bendradarbiavo, atsižvelgiant į faktiškai susidariusią situaciją.
30. Teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo E. K. nevykdė įsiteisėjusios teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. spalio 4 d., nes vaiko ir tėvo susitikimai nustatytu laiku neįvyko, todėl yra pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo.
31. Teismas pažymi, kad 2024 m. spalio 4 d. bendravimas tarp vaiko ir jo tėvo neįvyko, nes suinteresuotas asmuo neatvyko į susitikimą, todėl yra pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo.
32. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).
33. Teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019). CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.
34. Spręsdamas ar tikslinga skirti suinteresuotam asmeniui E. K. baudą už teismo nutarties nevykdymą, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu bendravimas tarp vaiko ir tėvo vyksta, suinteresuotas asmuo E. K. siūlė suinteresuotam asmeniui M. V. kooperuotis ir bendrauti su vaiku kitu, negu teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartyje nustatytu, laiku, siekdama, jog vaikas pavalgytų ir pamiegotų. Spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo teismas taip pat įvertino suinteresuoto asmens E. K. gaunamas pajamas, nustatytų pažeidimų laikotarpį, įvertinęs šiuo metu esamą situaciją dėl bendravimo su vaiku.
35. Teismas daro išvadą, kad baudos skyrimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė, neatitiktų ja siekiamų tikslų, todėl taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui E. K. skiriama nuobauda už teismo procesinio sprendimo (teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties) nevykdymą (2024 m. rugpjūčio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. spalio 4 d.) – įspėjimas, kuris bus pakankama priemonė susidariusioje situacijoje. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo ir pastangų ieškoti sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus.
Dėl teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymo 2024 m. rugsėjo 13 d.
36. Antstolė, teikdama pareiškimą, aiškiai nurodė faktinį savo pareiškimo pagrindą: E. K. veiksmus, kuriais ji kaltinama pažeidusi teismo 2024 m. liepos 10 d. nustatytą tėvo (M. V.) ir sūnaus (A. V.) bendravimo tvarką (minėta).
37. Byloje tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo, kad tėvo bendravimas su vaiku 2024 m. rugsėjo 13 d. neįvyko. Suinteresuotas asmuo E. K. paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. vaikas susirgo, buvo kreiptasi į gydymo įstaigą, todėl 2024 m. rugsėjo 13 d. vaikas dar nebuvo pasveikęs, todėl nueiti į (duomenys neskelbtini) krizių centrą galimybės neturėjo. 2024 m. rugsėjo 13 d. vaikas turėjo temperatūros - 37 laipsniai ir kelios dalys. Gydytojas buvo nurodęs visą gydymo eigą, kokius medikamentus vartoti. Vaikas vartojo vaistus ir negalėjo vykti į įstaigą susitikti su tėvu (minėta).
38. Iš byloje esančio 2024 m. rugsėjo 5 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad vaikui A. V. 2024 m. rugsėjo 5 d. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), nepatikslinta. Vaikui paskirtas gydymas.
39. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po vaiko ligos (kuri nustatyta 2024 m. rugsėjo 5 d.) praėjo tik kelios dienos, bei į suinteresuoto asmens E. K. paaiškinimus, kad vaikas 2024 m. rugsėjo 13 d. nebuvo pilnai pasveikęs, turėjo temperatūros, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymas buvo dėl vaiko sveikatos sutrikimų, ir ši priežastis vertinama kaip objektyvi ir pateisinama.
40. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimas dalyje dėl baudos skyrimo už teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą 2024 m. rugsėjo 13 d., netenkinamas.
Dėl teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymo (duomenys neskelbtini).
41. Telšių apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2023 nustatė šalių sūnaus A. V. bendravimo tvarką su M. V., pagal kurią M. V. bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 19.30 val. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 11.00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)), susitinkant (duomenys neskelbtini) krizių centre, susitikimų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini). Ši tvarka su tam tikrais pakeitimais pagal vaiko amžių iš esmės buvo nustatyta iki vaikui sueis dveji metai ir du mėnesiai. Šiame 2023 m. spalio 27 d. sprendime, be kita ko, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) abu tėvai turi teisę vaiko gimtadienį praleisti kartu su vaiku bendrai.
42. Kaip matyti iš teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas paminėta nutartimi nustatė laikiną M. V. bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko tėvas su sūnumi matosi penktadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini) krizių centre susitikimų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini) (minėta). Kaip matyti iš Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties motyvų, paminėta laikina bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) krizių centro darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val. kiekvieną darbo dieną, todėl ieškovo ir vaiko susitikimai 2023 m. spalio 27 d. sprendime numatytu laiku yra neįgyvendinami kitai šaliai geranoriškai nesutinkant pakeisti susitikimo laiko. 2024 m. liepos 10 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pažymėta, kad nustačius laikinąją M. V. bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią jis su sūnumi matosi penktadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini) krizių centre susitikimų kambaryje, kitos aplinkybės ir pagal jas nustatyta bendravimo tvarka lieka galioti, kaip tai numatyta Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendime.
43. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) įprasta teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka bei laikinoji M. V. bendravimo su sūnumi tvarka neturėjo būti taikomos.
44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo (nesikooperavimo) ar nepakankamo bendradarbiavimo vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo tėvų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas). Teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog suinteresuotas asmuo E. K. informavo M. V. apie jo galimybę pasimatyti su vaiku. Iš bylos medžiagos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų daroma išvada, kad suinteresuoti asmenys nepakankamai kooperavosi ir bendradarbiavo tarpusavyje dėl bendravimo su vaiku per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini).
45. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, pateiktą išvadą byloje, teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo E. K. nepažeidė teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties sąlygų (duomenys neskelbtini), todėl antstolės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas dalyje dėl baudos skyrimo už teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą (duomenys neskelbtini), netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
46. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad suinteresuotas asmuo M. V. nagrinėjamoje byloje patyrė 544,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
47. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl šioje byloje bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
48. Kiti suinteresuotų asmenų nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos antstolės Gintarės Bandžienės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Skirti E. K. įspėjimą už Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugsėjo 27 d., ir 2024 m. spalio 4 d.
Kitoje dalyje antstolės Gintarės Bandžienės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimo netenkinti.
Priimti antstolės Gintarės Bandžienės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimo dalies dėl reikalavimo skirti skolininkei E. K. baudą už Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą 2024 m. rugsėjo 6 d. atsisakymą, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Pareiškėjos antstolės Gintarės Bandžienės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo dalyje dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. K. skyrimo už Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą (duomenys neskelbtini), netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas atskiruoju skundu nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.