Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės G. B. pareiškimus dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, suinteresuoti asmenys E. K., M. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ir nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo. Pateiktu ieškiniu ieškovas M. V. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2023 ir nustatyti vaiko A. V. nuolatinę gyvenamąją vietą su M. V. jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės E. K. nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas taip pat pateikė alternatyvų reikalavimą nustatyti vaiko A. V. bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu M. V. ieškovo nurodytu būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Suinteresuotas asmuo E. K. (apeliantė) pateikė atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d, nutarties, prašydama panaikinti paminėtą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimus dėl baudos skyrimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.7. 2024 m. liepos 10 d. Telšių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4420-1037/2024 buvo priimtas teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo M. V. prašymu. Nei apie iškeltą civilinę bylą, nei apie sprendžiamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė E. K. nebuvo informuota ir negavo jokių teismo procesinių sprendimų, o teismas be atsakovės E. K. sutikimo šioje civilinėje byloje savarankiškai nusprendė teikti procesinius dokumentus per Elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą, tokiu būdu apribojant atsakovės teises laiku gauti informaciją ir pateikti atsikirtimus. Apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iškeltą civilinę bylą atsakovė sužinojo tik gavusi antstolės patvarkymą. Teismas vienašališkai išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netyrė atsakovės argumentų. Ieškovas piktybiškai prašė nustatyti bendravimo su vaikų laiką tokiu metu, kai vaikas turėtų miegoti pietų miegą, kad atsakovė šią tvarką pažeistų.

15.8. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagal kurią susitikimai turi būti daromi penktadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val., yra prieštaraujanti mažamečio vaiko interesams, pažeidžia jo teises į sveiką bei saugią aplinką ir negali patenkinti vaiko individualių poreikių, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą. Vaikas turi savo dienos rutiną, kada valgo, kada miega, lanko neformalųjį ugdymą, užsiėmimus. Nustatyta laikina bendravimo tvarka visiškai sugriauna nusistovėjusią mažamečio vaiko dienotvarkę, kas yra žalinga vaikui. Telšių apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatė vaiko poreikius atitinkantį laiką susitikimams su tėvu, tai yra darbo dienomis vakare nuo 17.30 val. ir sekmadienį ryte. Todėl susitikimų laikas, priimant laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo būti keičiamas, o turėjo būti pakeista susitikimų vieta, taip nepažeidžiant vaiko interesų, negriaunant jo dienotvarkės.

15.9. 2024 vasario 14 d. įsiteisėjusį nesąmoningą teismo sprendimą, kurio neįmanoma buvo vykdyti, nes (duomenys neskelbtini) krizių centras nedirba teismo nustatytu susitikimų laiku, tiek 2024 liepos 10 d. sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant bendravimo tvarką tuo metu, kai mažylis miega, priėmė tas pats Telšių apylinkės teismo teisėjas T. P., todėl kaltinti apeliantę darant vaikui nepataisomą žalą dėl neįmanomų vykdyti teismo sprendimų yra neetiška.

15.10. Antstolė teismui nurodė, kad teismo nutartis yra nevykdoma dėl skolininkės kaltės, nes ji nesiėmė jokių veiksmų, kad vaiko dienotvarkė būtų pakoreguota, ir tokie motyvai išsakyti tik teismo posėdžio metu, bet ne teikiant pareiškimą teismui ir (ar) atliekant vykdymo veiksmus ir šio teismo posėdžio metu buvo E. K. siurpriziniai. Pažymėtina, kad E. K. teikė teismui paaiškinimus, kad buvo bandyta pakoreguoti vaiko dienotvarkę, nemigdant trumpojo pirmojo miego, kurį vaikas eina miegoti 9-10 val. (keliasi 6 val.), kad būtų galima paankstinti pietų miegą, tačiau vaikas tapo irzlus ir neištvėrė neužmigęs, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

15.11. Antstolei apeliantė parašė elektroninį laišką, kviesdama atvykti susitikimo laiku į namus, kad ji pamatytų ir užfiksuotų, jog vaikas teismo nustatytu laiku miega, tačiau jokio atsakymo iš antstolės apeliantė negavo ir nesulaukė jos atvykimo. Po šio laiško antstolė apeliantei nebesiuntė jokios informacijos apie gautus pranešimus iš M. V., tad apeliantė negalėjo numatyti, jog yra gaunami pranešimai, ir išsakyti savo pozicijos, o teismas tai traktuoja kaip nebendradarbiavimą su antstole, kas visiškai neatitinka nei bylos faktinių aplinkybių, nei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

15.13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų poziciją, konstatavo, kad apeliantė tik vieną kartą t. y. 2024 m. liepos 19 d., priimto procesinio sprendimo neįvykdė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. 2024 m. spalio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu apeliantė buvo paminėjusi, kad vaikas sirgo liepos 19 d. ir 26 d. bei rugsėjo 6 d. ir 13 d. Teismas skyrė baudą už liepos 26 d., rugsėjo 6 d. ir 13 d., kai vaikas sirgo, argumentuodamas, jog apeliantė į bylą nepateikė įrodymų. Aplinkybės dėl vaiko ligos išieškotojui M. V. buvo žinomos, tik neaišku, dėl kokių priežasčių jis nuslėpė nuo antstolės. Net ir teismo posėdžio metu išieškotojo atstovė minėjo, kad žinoma, jog vaikas sirgo ir lankėsi gydymo įstaigoje liepos 19 d. ir rugsėjo 5 d., norėjo teismui pateikti visą vaiko ligos istoriją, ištrauktą iš e-sveikatos portalo, kurios teismas nepriėmė. Visų įrodymų apeliantė nespėjo pateikti teismui, nes net nenumanė, kad bus nagrinėjami visi trys antstolės pateikti pareiškimai vienu metu, juo labiau, kad paskutinis antstolės pareiškimas teismui buvo pateiktas likus dviem dienoms iki teismo posėdžio ir apeliantė neturėjo galimybės su juo susipažinti.

15.15. Antstolė pareiškimais teismui prašė paskirti baudą už 2024 m. liepos 12, 19 ir 26 d., rugpjūčio 2, 9, 16, 23, 30 d., rugsėjo 6, 13, 20, 27 d. ir spalio 4 d. Liepos 12 d. apeliantė nežinojo, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai sužinojo tik liepos 15 d., gavusi antstolės laišką. Nors teisme antstolė šios dienos reikalavimo ir atsisakė, tačiau tai tik patvirtina apie antstolės aplaidų bylos vykdymą, susijusį su mažamečiu vaiku, ir absoliučiai jokių tinkamų vykdymo veiksmų nesiėmimą. Liepos 12 d. susitikimas įvyko vaiko gyvenamojoje vietoje 18.00 val., kaip buvo sutarta liepos 10 d. atvejo vadybos posėdžio metu. Liepos 19 d. vaikas sirgo, yra pateiktas sveikatos išrašas iš gydymo įstaigos. Liepos 26 d. vaikas dar nebuvo pilnai pasveikęs.

15.18. Teismas nepagrįstai nepriėmė apeliantės baigiamosios kalbos ir naujų įrodymų. Teismo posėdis vyko iki pat teismo darbo dienos pabaigos, 17 val. Baigiamoji kalba su priedais buvo pateikta sekančios darbo dienos ryte, teismui pradėjus darbą. Įrodymai buvo aptarti argumentuojant teismo posėdžio metu. Buvo prašoma nukelti nagrinėjimą, nes nebuvo spėta susipažinti ir pateikti įrodymus dėl paskutiniojo antstolės pareiškimo, bet teismas netenkino prašymo bei skubos tvarka išnagrinėjo visus tris antstolės teiktus pareiškimus. Teismas, gavęs papildomus įrodymus, turėjo galimybę atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė, todėl visi paminėti įrodymai pateikiami apeliacinės instancijos teismui. Pažeidus procesines teisės normas, neinformavus apie antstolės pareiškimo nagrinėjimą, netenkinus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, jie negalėjo būti pateikti anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliacijos objektas šioje byloje yra Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino antstolės pareiškimus dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. K. skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – susirašinėjimo su M. V. medžiagą, laišką antstolei, e-sveikatos sistemos išrašą, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrų pagalbos planus bei nuotraukas, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti nepagrįstai.

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus šias išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

21. Kaip matyti iš Lietuvos teismų sistemos (Liteko) duomenų, apeliacinės instancijos teismui teikiamus dokumentus apeliantė taip pat teikė pirmosios instancijos teismui 2024 m. spalio 25 d., po 2024 m. spalio 24 d. įvykusio teismo posėdžio, tačiau teismas juos atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad nurodyti dokumentai buvo pateikti teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Iš Liteko duomenų taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas baudos skyrimo skolininkei klausimas pagal tris antstolės pareiškimus, pirmosios instancijos teisme gautus skirtingu metu. Antstolė 2024 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė skirti skolininkei E. K. baudą už 2024 m. liepos 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą dėl 2024 m. liepos 12 d., 2024 m. liepos 19 d. ir 2024 m. liepos 26 d. neįvykusių vaiko tėvo susitikimų su vaiku. 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimu antstolė prašė skirti skolininkei baudą už 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą dėl 2024 m. rugpjūčio 2 d., 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir 2024 m. rugpjūčio 16 d. neįvykusių tėvo susitikimų su sūnumi. Nurodytus pareiškimus buvo numatyta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. spalio 4 d. ir 2024 m. spalio 24 d. 2024 m. spalio 21 d. pirmosios instancijos teismui pateiktu trečiuoju pareiškimu antstolė prašė skirti baudą skolininkei už paminėtos 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą dėl 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d., 2024 m. rugsėjo 6 d., 2024 m. rugsėjo 13 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. spalio 4 d. neįvykusių M. V. susitikimų su vaiku. Kaip pagrįstai pažymėta ir atskirajame skunde, 2024 m. spalio 21 d. teisme gautas antstolės pareiškimas taip pat buvo nagrinėjamas 2024 m. spalio 24 d. teismo posėdyje, tačiau, Liteko duomenimis, šalims apie šio pareiškimo nagrinėjimą nebuvo pranešta. Taigi apeliantė, kaip ji nurodo atskirajame skunde, galimai neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimo dėl 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymo nagrinėjimui ir atitinkamai pateikti su paminėtame antstolės pareiškime nurodytais laikotarpiais, kai, antstolės teigimu, apeliantė nevykdė laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių įrodymų. Dėl nurodytų priežasčių, siekiant teisingai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliantės pateikiami įrodymai priimami į bylą ir turi būti vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

22. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dėl baudos skyrimo motyvais, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo nepranešęs apie tai apeliantei, taip pat teigia, kad 2024 m. liepos 10 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ginčo šalių sūnaus bendravimo su tėvu tvarka, nevykdė, nes ji neatitiko vaiko dienotvarkės, taip pat kitų objektyvių priežasčių.

23. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.

24. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

25. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais.

26. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

27. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

28. Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas, išnagrinėdamas antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimą 2024 m. spalio 24 d. vykusiame teismo posėdyje, CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytos tvarkos nesilaikė, kadangi apie šio pareiškimo nagrinėjimą nebuvo pranešta šalims. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad dėl šios priežasties jai buvo užkirstas kelias pateikti papildomus įrodymus, susijusius su 2024 m. spalio 21 d. antstolės pareiškime nurodytais apeliantės veiksmais, susijusiais su 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymu. Kaip matyti iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, kurie taip pat buvo pateikti pirmosios instancijos teismui po 2024 m. spalio 24 d. posėdžio ir kuriuos buvo atsisakyta priimti, apeliantė pateikė e-sveikatos išrašą, patvirtinantį, jog 2024 m. rugsėjo 5 d. šalių vaikas sirgo, tačiau pirmosios instancijos teismas už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą neįvykus 2024 m. rugsėjo 6 d. nustatytam išieškotojo M. V. ir sūnaus susitikimui, turėjusiam vykti (duomenys neskelbtini) krizių centre, skundžiama nutartimi apeliantei paskyrė baudą. Apeliantė į bylą pateikė ir kitus įrodymus, apimančius antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškime nurodytus teismo 2024 m. liepos 10 d. nevykdymo laikotarpius, kurie, apeliantės manymu, yra svarbūs nagrinėjant 2024 m. spalio 21 d. antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo klausimą ir kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino.

29. Atsižvelgiant į nurodytą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytos pranešimo apie teismo posėdį tvarkos pažeidimą, galimai užkirtusią kelią apeliantei pateikti antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimo nagrinėjimui svarbius įrodymus, taip pat į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas baudos skyrimo už procesinio sprendimo nevykdymo klausimą, turi pareigą patikrinti, ar byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolio nurodytus konkrečius veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė atitinkamo teismo procesinio sprendimo nevykdymas, vertintina, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimas naujų įrodymų konktekste šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo patenkintas antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimas, naikintina, ir nurodytas antstolės pareiškimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, be antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškime nurodytų laikotarpių, konstatavo, kad nebuvo objektyvių priežasčių, kurios būtų leidusios apeliantei nevykdyti priimto procesinio sprendimo ir kitomis dienomis, nurodytomis antstolės 2024 m. liepos 29 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimuose, t. y. 2024 m. liepos 26 d., 2024 m. rugpjūčio 2 d., 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir 2024 m. rugpjūčio 16 d. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad 2024 m. liepos 26 d. numatytas susitikimas neįvyko, nes vaikas sirgo, 2024 m. rugpjūčio 2 d. ir 16 d. susitikimai neįvyko, nes tuo metu vaikas pietauja ir eina miegoti, o 2024 m. rugpjūčio 9 d. numatytas susitikimas neįvyko, nes tą dieną yra vaiko gimtadienis ir nurodytą dieną laikina bendravimo tvarka neturi būti taikoma.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįsto baudos apeliantei skyrimo pagal antstolės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą už 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą per ginčo šalių vaiko gimtadienį (2024 m. rugpjūčio 9 d.) yra pagrįsti. Kaip matyti iš Liteko duomenų, Telšių apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369-1037/2023 nustatė šalių sūnaus A. V. bendravimo tvarką su M. V., pagal kurią M. V. bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 19.30 val. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 11.00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, rugpjūčio 9 d.), susitinkant (duomenys neskelbtini) krizių centre, susitikimų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini). Ši tvarka su tam tikrais pakeitimais pagal vaiko amžių iš esmės buvo nustatyta iki vaikui sueis dveji metai ir du mėnesiai. Paminėtame 2023 m. spalio 27 d. sprendime, be kita ko, nustatyta, kad rugpjūčio 9 d. abu tėvai turi teisę vaiko gimtadienį praleisti kartu su vaiku bendrai. Kaip matyti iš 2024 m. liepos 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas paminėta nutartimi nustatė laikiną M. V. bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko tėvas su sūnumi matosi penktadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini) krizių centre susitikimų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties motyvų, paminėta laikina bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) krizių centro darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val. kiekvieną darbo dieną, todėl ieškovo ir vaiko susitikimai 2023 m. spalio 27 d. sprendime numatytu laiku yra neįgyvendinami kitai šaliai geranoriškai nesutinkant pakeisti susitikimo laiko. 2024 m. liepos 10 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pažymėta, kad nustačius laikinąją M. V. bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią jis su sūnumi matosi penktadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini) krizių centre susitikimų kambaryje, kitos aplinkybės ir pagal jas nustatyta bendravimo tvarka lieka galioti, kaip tai numatyta Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendime. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta ir atskirajame skunde, per vaiko gimtadienį 2024 m. rugpjūčio 9 d. įprasta teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka bei laikinoji M. V. bendravimo su sūnumi tvarka neturėjo būti taikomos.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir nevertino, kokia tvarka M. V. nurodytą dieną turėjo bendrauti su vaiku ir, atitinkamai, kokius veiksmus turėjo atlikti apeliantė, siekdama tinkamai įvykdyti 2024 m. liepos 10 d. nutartimi teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pastebėtina, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė ginčo šalių susirašinėjimą, kurį buvo pateikusi ir pirmosios instancijos teismui 2024 m. spalio 25 d., iš kurio matyti ginčo šalių pozicija dėl M. V. bendravimo su vaiku tvarkos 2024 m. rugpjūčio 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad aptartas susirašinėjimas pirmosios instancijos teismo nebuvo ištirtas ir skundžiama nutartimi apeliantei paskirta bauda už 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą 2024 m. rugpjūčio 9 d., ši nutarties dalis naikintina ir klausimas dėl baudos skyrimo apeliantei pagal antstolės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą už 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą 2024 m. rugpjūčio 9 d. perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl 2024 m. liepos 10 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo 2024 m. liepos 26 d., 2024 m. rugpjūčio 2 d. ir 16 d., pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apeliantės atskirojo skundo teiginius, jog 2024 m. liepos 26 d. vaikas sirgo ir dėl to negalėjo atvykti į susitikimą su tėvu, o apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su vaiko dienotvarke, dėl kurių, anot apeliantės, taip pat neįvyko 2024 m. liepos 26 d. vaiko susitikimas su tėvu bei 2024 m. rugpjūčio 2 d. ir 16 d. vaiko susitikimai su tėvu, šiuo atveju nėra pateisinama teismo procesinio sprendimo nevykdymo priežastis. Pagal CPK 152 straipsnio 1 dalį teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, o pagal to paties straipsnio 3 dalį atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo procesinio sprendimo privalomumo principas šiuo atveju reiškia, kad 2024 m. liepos 10 d. teismo mutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei buvo privaloma ir turėjo būti vykdoma, nepriklausomai nuo apeliantės nuomonės apie tokį procesinį sprendimą ir atskirojo skundo dėl nurodytos nutarties padavimo. Apeliantė, manydama, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka vaiko interesų, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį. Taigi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo tenkinti antstolės 2024 m. liepos 26 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimai dalyje dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. K. skyrimo už teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą 2024 m. liepos 29 d., 2024 m. rugpjūčio 2 d. ir 16 d., yra teisėta ir pagrįsta, todėl šios teismo nutarties panaikinti, remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2024 m. spalio 31 d. nutartį, neištyrė įrodymų, svarbių antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimo ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo dalies, susijusios su 2024 m. rugpjūčio 9 d. neįvykusiu M. V. susitikimu su vaiku, kuriais buvo prašoma apeliantei skirti baudą už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, teisingam išnagrinėjimui, sprendžia, kad šioje dalyje atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir antstolės 2024 m. spalio 21 d. pareiškimas bei 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo dėl 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymo 2024 m. rugpjūčio 9 d. dalis perduodami pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos panaikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliantės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kurioje buvo išnagrinėtas antstolės G. B. 2024 m. spalio 21 d. pareiškimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. K. skyrimo už Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą bei antstolės G. B. 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo dalis dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. K. skyrimą už Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties nevykdymą 2024 m. rugpjūčio 9 d. panaikinti ir 2024 m. spalio 21 d. antstolės pareiškimą bei paminėtą 2024 m. rugpjūčio 20 d. antstolės pareiškimo dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.