Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui A. S., advokatui Jonui Nekrašiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei D. S. (S.) dėl dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. S., D. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo teismo: 1) įpareigoti atsakovę D. S. (S.) paneigti jos teiginius talpinant pirmą pirmadienį nuo nutarties įsiteisėjimo facebook platformoje esančios elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) puslapyje adresu (duomenys neskelbtini) vieną įrašą su paneigimo tekstu, kurio negalima skaidyti ar taisyti, kuris skamba taip: „(duomenys neskelbtini)“; 2) įpareigoti D. S. (S.) per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo savarankiškai pašalinti iš el. portalo (duomenys neskelbtini) esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitų puslapio (duomenys neskelbtini) ten paliktą atsiliepimo įrašą, kurio id: (duomenys neskelbtini), kurio tekstas „(duomenys neskelbtini).“ Apie įrašo pašalinimą per 7 dienas informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu (duomenys neskelbtini). Nesant galimybei savarankiškai pašalinti įrašo, kreiptis į portalo (duomenys neskelbtini) administratorių šiais rekvizitais: UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2022 m. rugsėjo 20 d.-2022 m. rugsėjo 23 d., 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdžių metu ieškovės įgaliotas atstovas nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio argumentus. Atsakovė nėra pirkėja, negalėjo susidaryti nuomonės apie prekės kokybę. Minimi dalykai dėl CE sertifikato – tai saugumo reikalavimai, be kurių prekė negali patekti į prekybą. Prekė buvo paženklinta CE. Tai neapibrėžia prekės kokybės. Nėra duomenų, ar vartotojas kreipėsi į pardavėją dėl instrukcijos. Ieškovė visada prideda valstybine kalba instrukciją prie prekės. Trečiasis asmuo pirko iš elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini), pirkimo dokumentai siųsti elektroniniu paštu. Atsiėmė (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė komentarą (duomenys neskelbtini). Tik (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą VVTAT A. S. Atsakovė prašymo neteikė, nedalyvavo pirkimo-pardavimo procese. Gaminio išvadoje VVTAT (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pirkėjas elgėsi nesąžiningai. Į pardavėją pirkėjas nesikreipė dėl prekės grąžinimo per 14 d., nepristatė prekės apžiūrai. Visos prekės naujos; jei naudota – prekės būklė nustatoma prekės aprašyme. Niekada nesiunčia naudotos prekės, jei perka naują. Didelė konkurencija tarp elektroninių parduotuvių. Nebuvo įmonėje nė vieno tokio atvejo. Kad parduota prekė nauja, grindžia pagal nuotraukų analizę – (duomenys neskelbtini) vartotojo foto, (duomenys neskelbtini) VTAT foto. Matosi, kad nuo (duomenys neskelbtini) įranga naudota. Vartotojas iškart nesikreipė į pardavėją. Yra prekės pirkimo dokumentai, importuota iš Kinijos, muitinės deklaracija, yra įmonės apskaitoje. Perkant elektroninėje parduotuvėje, visos prekės turi barkodą, pagal kurį imamos prekės iš sandėlio. Foto rodo, kad prekė naudota toliau. (duomenys neskelbtini) foto buvo su pažeidimais, kad nuo ekrano buvo nuimta apsauginė plėvelė, kuri negali būti uždėta taip pat. Prekė buvo naudojama vartotojo. Pagrindiniai požymiai – ekrano plėvelė: nuėmė, matyt, abi plėveles, o teikiant VVTAT, buvo užklijuotos plėvelės (oro tarpai matosi). Tai įrodo, kad prekė buvo pristatyta nauja. Antra, įbrėžimai ant korpuso. Trečia, magnetiniai laikikliai padengti mėlyna plėvele. Neva ieškovė nekontaktavo su klientu – ieškovė gavo iš pirkėjo elektroninį laišką, išsiuntė atsakymą, bet iš pirkėjo negavo net prašymo dėl prekės grąžinimo. Klientas iškart kreipėsi į VVTAT. Įmonė siekia spręsti ginčus abipusiu sutarimu, dažniausiai kliento naudai. Komentarai buvo talpinami nuo (duomenys neskelbtini), gavo elektroninius laiškus apie komentarus facebook, nesusijusius su pranešimų tekstu. Įmonė pati galėjo šalinti komentarus, nes pranešimas buvo įmonės. Kiekis buvo didelis (daugiau negu 15 tų pačių komentarų), sukėlė stresą vadovams, darbuotojams, atsakingiems už turinį. Nuo (duomenys neskelbtini) m. įvyko pakeitimas, todėl negalėjo visų pašalinti komentarų, nes reiktų šalinti visą pranešimą. Per pirmus mėnesius buvo padaryta daug žalos, nes buvo prieškalėdinis laikotarpis, konkurencija didelė. Talpino komentarus ir kitą dieną, mažesniu intensyvumu. (duomenys neskelbtini) platformoje taip pat atsiliepimai, jie yra iki šiol, todėl kenčia įmonės dalykinė reputacija. (duomenys neskelbtini) platformoje taip pat buvo komentarai, kurie buvo pašalinti. Plataus masto paskleidė neatitinkančius tikrovės teiginius – VTAT nebuvo gavę pranešimo, nebuvo išnagrinėję; nesikreipė dėl prekės grąžinimo į pardavėją. Atsakovė komentarus pateikė kaip įvykusį faktą. Visos trys sistemos greitai teikia paieškos informaciją. Šiuo metu informacijos rasti sunkiau, bet (duomenys neskelbtini) komentarai padarė didelę žalą. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad pranešimų paskleidimas pasirinktas, siekiant didesnės sklaidos. Tekstai neatitinka tikrovės. Dėl facebook prieinamumo, padarė įtaką klientams – gavo neigiamą informaciją, kas nėra tiesa. Partneriams taip pat darė įtaką, todėl pažeidė reputaciją, per ilgesnį laiko tarpą atsiliepė apyvartai. Iš partnerių gavo žodinių klausimų dėl komentarų, kėlė susirūpinimą. Kinta domėjimasis puslapiu. Neturi galimybės pamatyti fizinių, juridinių asmenų reakcijų, nes nėra grįžtamojo ryšio. Jautėsi poveikis komentarų. Nuo (duomenys neskelbtini) pastebėtas domėjimosi prieaugio kritimas (pagal google sistemą). Facebook sklaida didelė, o tai, kad (duomenys neskelbtini) iki šiol prieinama, daro žalą įmonei. Tai mažina apyvartą. Po reklaminių akcijų domėjimasis didėdavo, apyvarta taip pat didėdavo. Neigiamas komentavimas mažina domėjimąsi, taigi ir sumažėjo apyvarta. Reikalingas laikas, reklaminės akcijos, kad klientai pamirštų tą neigiamą patirtį. Be to, buvo Kalėdų laikotarpis, kai apyvarta auga. Todėl tiesiogiai apyvartai poveikio negalima pamatyti, bet nereiškia, kad neigiamo poveikio nebuvo. Iki šiol tik dalis komentarų pašalinta. Tai, kas likę, daro žalą įmonei. Labai svarbu, kad neliktų negatyvių komentarų. Tai trukdo galimybei atnaujinti interesantų puslapį, nes komentarai lieka. Tai ilgalaikis neigiamas poveikis. Vėl artėja kalėdinis laikotarpis, nepašalinta informacija kenkia. Siekia atsikratyti paskleisto neigiamo epiteto (kad nepatikima įmonė). Svarbu, kas buvo pirkėjas ir kas turėjo teisę komentuoti – atsakovė tokių įgaliojimų neturėjo. Ji negali žinoti, kas su ta preke buvo. Skubotai paskelbė informaciją internete, neišsprendus VVTAT. Internetas neturi būti naudojamas neigiamoms emocijoms reikšti. Neatitinka tikrovės, kad įmonė apgaudinėja žmones. Negali būti, kad asmuo neatsakytų už savo žodžius. Įmonė aptarnauja daug žmonių, dirba su tiekėjais, todėl yra ilgalaikės pasekmės. Kol teiginiai nepašalinti, daroma žala dalykinei reputacijai. Darbas internetinėje prekyboje yra subtilus, žmonės ieško informacijos (duomenys neskelbtini), mažėja domėjimasis įmonės veikla. Konkurencija didelė, todėl tokie veiksmai daro ilgalaikę įtaką – turi būti pašalinti komentarai. Ieškovė siekė sudaryti taikos sutartį, kad įrašai nedarytų neigiamos įtakos ir įmonė galėtų plėtoti savo veiklą. Nėra žinoma, kiek žmonių pasiekė šis įrašas. Tačiau galima rasti įrašą – jis yra. Dėl to daroma neturtinė žala. Atsiliepime argumentai dėl CE ženklinimo – VVTAT gavo prekę tik (duomenys neskelbtini), nors prekė parduota (duomenys neskelbtini). Per tą laiką prekė buvo pas kažką. Yra CE sertifikatas, teikė VVTAT foto, kaip buvo paženklinta. Atsakovė, nebūdama pirkėja ir neturėdama prekės, negalėjo žinoti kaip prekė buvo paženklinta. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku klausė, ar nauja prekė; įmonė atsakė į klausimą, kad prekė nauja. Jei prekė būtų netenkinusi, jis neturėjo jos naudoti, kad galėtų grąžinti. Aiškiai matosi, kad prekė buvo naudota pirkėjo.

Atsakovė ir trečiasis asmuo teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžių vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) facebook paskyroje (duomenys neskelbtini) atsakovė savo vardu paliko komentarus po ieškovės patalpintais įrašais, nesusijusiais su (duomenys neskelbtini) įranga: 1) „(duomenys neskelbtini)“; 2) „(duomenys neskelbtini)“ (pastaba – kalba netaisyta). Bylos duomenimis, komentarai buvo patalpinti daug kartų (apie 15) po skirtingais ieškovės įrašais. Be to, atsakovė savo vardu, taip pat pasinaudodama (duomenys neskelbtini) (D. B.) paskyra, patalpino neigiamus įvertinimus ir atsiliepimus su panašiu turiniu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) platformose esančiose ieškovės puslapiuose - „(duomenys neskelbtini).“ (pastaba – kalba netaisyta). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) platformoje buvę neigiami atsakovės atsiliepimai pašalinti. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei paneigti jos teiginius facebook platformoje esančios elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) puslapyje patalpinant paneigimo tekstą: „(duomenys neskelbtini)“; taip pat prašo įpareigoti atsakovę pašalinti iš el. portalo (duomenys neskelbtini) esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitų puslapio (duomenys neskelbtini) ten paliktą atsiliepimo įrašą. Pažymėtina, kad pradinio ieškinio dalies reikalavimų ieškovė atsisakė, bylos dalis nutraukta 2022-09-26 nutartimi.

Ieškovės teigimu, atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančius ir dalykinę reputaciją žeminančius duomenis, todėl prašo minėtus teiginius paneigti, pašalinti atsiliepimą ir atlyginti 1500 Eur neturtinę žalą. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad ji reiškė pasipiktinimą nesąžininga komercine veikla vartotojo atžvilgiu, parašė komentarus apie nesąžiningą pardavėją, siekdama informuoti kitus asmenis.

Taigi byloje kilo šalių ginčas dėl paskleistos informacijos apie ieškovę vertinimo. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl informacijos paskleidimo fakto nėra, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovės facebook paskyroje, taip pat (duomenys neskelbtini) atsakovė viešai ne vienam asmeniui paskleidė informaciją.

Dėl žinios ir nuomonės atribojimo bei atsakovės paskleistų teiginių kvalifikavimo ir vertinimo

Nagrinėjamu atveju ginčijami teiginiai buvo paskleisti socialiniame tinkle facebook, (duomenys neskelbtini), todėl CK 2.24 straipsnio taikymo tikslu būtina įvertinti, ar teiginiai gali būti laikomi žinia, kaip ji yra suprantama pagal CK 2.24 straipsnį ir teismų praktikoje išplėtotą šio straipsnio taikymo praktiką. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti (Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), kuris savo praktikoje yra nurodęs, kad, kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų.

Reputacija yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Konvencijos 8 straipsnio. Siekiant nustatyti dviejų besirungiančių Konvencijos straipsnių – 8 ir 10 – tinkamą pusiausvyrą, turi būti nustatyta, ar paskleista žinia taip rimtai pakenkė asmens reputacijai, kad pažeidė jo orumą ir taip sutrikdė asmens mėgavimąsi savo privačiu gyvenimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje Karakó prieš Vengriją, peticijos Nr. 39311/05). EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr. 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu v. Romania, peticijos Nr. 28871/95).

Ieškovė siekia apginti savo neturtines teises ir interesus – dalykinę reputaciją. Kasacinio teismo konstatuota, kad neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 39 punktą).

Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais. Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnyje. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad straipsnio taisyklės taip pat taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą; antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą; trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 18 punktas; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019, 21 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36, 44 punktai).

Taigi atsakovės paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, 29 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu faktas yra pakankamai aiškus, kad nesąžininga būtų jį traktuoti kitaip, tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų būti pripažinti nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki ar nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1349/2002; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Kasacinio teismo praktikoje dėl informacijos pripažinimo žeminama nurodytu išaiškinimu pasisakyta, kad turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

Kaip pažymėta pirmiau, siekiant nustatyti teikiamos informacijos pobūdį, duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ginčo atveju atsakovės facebook paskyroje ((duomenys neskelbtini)) paskelbtais komentarais, taip pat (duomenys neskelbtini) patalpintu atsiliepimu apie ieškovę, kurio teiginius ieškovė siekia pripažinti kaip neatitinkančiais tikrovės, yra trumpai pateikta situacija, susijusi su prekės įsigijimu iš ieškovės. Byloje nustatyta, kad prekę ((duomenys neskelbtini)) iš ieškovės (duomenys neskelbtini) įsigijo atsakovės (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo A. S. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę dėl įsigytos prekės kokybės, ieškovė pateikė atsakymą į jo pretenziją. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Kaip matyti iš ginčo komentarų, atsiliepimo (duomenys neskelbtini) turinio, juose pateikiami panašaus turinio teiginiai, jog iš įmonės perkant naują prekę, atsiunčiama padėvėta, ieškovė negrąžina pinigų, nebendradarbiauja, būsimi pirkėjai raginami saugotis ir nepirkti prekių iš ieškovės. Ieškovės teigimu, atsakovės išsakyti teiginiai yra žinia, o ne nuomonė. Teismo vertinimu, vien lingvistinė konstrukcija negali apspręsti, ar teiginiai yra žinia ar nuomonė. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, visų atsakovės pasisakymų tekstą, teiginių konstrukciją, aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikta informacija, vertina, kad atsakovės paskelbti komentarai yra vykusio ieškovės ir trečiojo asmens ginčo dėl įsigytos prekės kokybės vertinimas ir išvados apie tai. Ginčijamuose sakiniuose frazės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl joms netaikytinas tiesos kriterijus. Komentaruose atsakovės išsakytuose tekstuose yra vartojami žodžiai, kurie akivaizdžiai perteikia atsakovės nepasitenkinimą ieškovės veiklos organizavimu, galimai ieškovės nesąžiningu elgesiu trečiojo asmens atžvilgiu. Teismo vertinimu, atsakovė išreiškė savo subjektyvų požiūrį į jai artimo asmens ginčo situaciją, siekė atkreipti dėmesį į jai aktualią iškilusią problemą. Komentaruose pateikiamas siūlymas nepirkti iš ieškovės, „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, jog atsakovė ginčo tekste pateikė subjektyvų ieškovės, kaip pardavėjos, veiklos vertinimą. Atsakovės teiginiai apie ginčo situaciją yra išreikšti emocionaliais, komentuojamojo pobūdžio žodžiais ir pasakymais. Teiginiai nėra pakankami, kad būtų įvertinti kaip žinia, kaip aiškių faktų konstatavimas – juose yra pateikiama bendro pobūdžio informacija ir subjektyvus įvykio vertinimas, todėl šiems teiginiams netaikytinas tiesos kriterijus. Taigi komentaruose ir atsiliepime atsakovės paskelbti subjektyvaus vertinamojo pobūdžio teiginiai ir neigiami atsiliepimai apie ieškovės veiklą, subjektyvaus pobūdžio nuomonė, kurios negalima būtų priskirti prie duomenų, kaip žinios, todėl šiems teiginiams netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai.

Įvertinęs aptartas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju būtų nustatyti CK 2.24 straipsnio taikymo pagrindai.

Teismas pažymi, kad tiek tarptautinė, tiek nacionalinė teisė pripažįsta, jog asmens garbė ir orumas, dalykinė reputacija ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo ar neetiškai išreikštos kritikos, nuomonės ar vertinimo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar atsakovės paskleista nuomonė pažeidė ieškovės neturtines teises – dalykinę reputaciją, turi būti vertinama, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, t. y. ar asmuo turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, t. y. ar ji išreiškiama neįžeidžiant, nesiekiant pakenkti, žeminti ir menkinti. Tais atvejais, kai paskleidžiama nurodytų kriterijų neatitinkanti, dalykinę reputaciją žeminanti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei pažeidimą CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57–59 punktai).

Taigi nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar atsakovo paskleista nuomonė pažeidė ieškovės neturtines teises – dalykinę reputaciją, turi būti vertinama, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, t. y. ar atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, t. y. ar ji išreiškiama neįžeidžiant ieškovių, nesiekiant joms pakenkti, jų žeminti ir menkinti.

Atsakovės teigimu, pagrindą susiformuoti jos nuomonei dėl ieškovės veiksmų nesąžiningumo sudarė trečiojo asmens ir ieškovės vartojimo ginčas jos (duomenys neskelbtini) įsigijus iš ieškovės naują prekę ((duomenys neskelbtini)), tačiau, atsakovės teigimu, gavus panaudotą prekę. Iš ieškovės atstovų paaiškinimų, atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, rašytinių įrodymų, nuotraukų nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens kilo ginčas dėl prekės kokybės, dėl to, ar prekė buvo parduota nauja/ naudota, ar, įsigijęs prekę, vartotojas ją naudojo, dėl ko nėra pagrindo prekės grąžinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens A. S., konfliktas su ieškove dėl prekės kokybės, pinigų už įsigytą prekę grąžinimo pasibaigė ieškovės naudai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (duomenys neskelbtini) nutarimu atmetus vartotojo reikalavimą nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. VVTAT nutarimu konstatavo, kad vartotojas kaip protingas ir racionalus asmuo elgėsi neatsargiai ir atliko veiksmus, kas turėtų įtakos vėlesniam Prekės pardavimui be papildomų nuostolių, todėl prarado teisę per 14 dienų grąžinti prekę pardavėjui. VVTAT nutarime nurodyta, kad Tarnyba neturi galimybės nustatyti, ar Prekės trūkumai atsirado prieš prekės perdavimą vartotojui, ar po perdavimo. Ginčą sprendžiant VVTAT, buvo atlikta prekės apžiūra, (duomenys neskelbtini) pateikta Gaminio/ paslaugos vertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nustatyti (duomenys neskelbtini) naudojimo požymiai, todėl padaryta išvada, jog (duomenys neskelbtini) naudota, praradusi prekinę išvaizdą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų apskundęs VVTAT nutarimą (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės svarbios vertinant, ar atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą paskleistai nuomonei susidaryti. Ieškovė pateikė įrodymus, kad parduota prekė buvo įsigyta nauja. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą nuomonei susidaryti ir ar sąžiningai paskleidė nuomonę, svarbu tai, kad vartojimo ginče atsakovė nedalyvavo, nėra duomenų, kokios apimties informaciją apie ginčą ji turėjo, be to, komentarai ir atsiliepimas buvo paskleisti (duomenys neskelbtini), nors trečiojo asmens prašymas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktas tik (duomenys neskelbtini), o išnagrinėtas (duomenys neskelbtini). Sprendžiant dėl nuomonės paskleidimo sąžiningumo, atkreiptinas dėmesys į paskleistų komentarų skaičių (facebook paskyroje 15 neigiamų komentarų po skirtingais įrašais, neigiamas atsiliepimas (duomenys neskelbtini), neigiami įvertinimai (duomenys neskelbtini)), intensyvumą, atsakovės teiginių formuluotes, nusakančias jų paskelbimo tikslą („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“), ieškovės veiksmų apibūdinimą („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)“), atsakovės pasirinktas formuluotes, pasakymus, epitetus ieškovei apibūdinti („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)”). Taip pat vertintina ir informacijos paskleidimo būdas ir mastas – ji buvo intensyviai skleidžiama ieškovės „Facebook“ paskyroje, kurioje ieškovė siūlo savo prekes, taip pat (duomenys neskelbtini) tinklapyje, kuriame pateikiama informacija apie įmonę, jos veiklą, kurioje potencialūs klientai ieško prekių/paslaugų teikėjų, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra smulki įmonė, tai suponuoja jos didesnį jautrumą kritikai. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti apibūdinimai apie įmonę yra nepagarbaus pobūdžio, neabejotinai galėjo būti nemalonūs ir sukelti neigiamų emocijų darbuotojams ar internetiniuose puslapiuose besilankantiems tam tikrų grupių asmenims, stokojo elementarios kultūros ir pagarbos, yra išreikšti emocionaliais, nepagarbiais žodžiais ir pasakymais.

Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad jos paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti ieškovės dalykinės reputacijos. Atsakovė, paskleisdama savo nuomonę, turėjo suprasti, kokius padarinius tai gali sukelti, t. y. kad jos išsakyta nuomonė viešai įmonės facebook paskyroje, taip pat atsiliepime (duomenys neskelbtini) esamų ar būsimų įmonės klientų gali būti priimama kaip žinia, neginčijamas ir nustatytas faktas, galintis pažeisti įmonės dalykinę reputaciją.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste vien tai, jog tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo įtempti santykiai, kilo ginčas dėl parduotų prekių, nebuvo pakankamas faktinis pagrindas atsakovei tokio turinio nuomonei reikšti (juolab kad, paskleidžiant teiginius, vartojimo ginčas dar nebuvo išspręstas), o paskleistos nuomonės turinys neatitiko atsakovės teisės į nuomonės reiškimo laisvę ir asmens dalykinės reputacijos gerbimo teisingos pusiausvyros.

Teismo vertinimu, atsakovė elgėsi neetiškai, nepagarbiai bei nesąžiningai ir viešai reiškiama savo nuomone siekė sumenkinti ieškovės dalykinę reputaciją, o ne išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus, siekiant juos pašalinti. Taigi atsakovė pažeidė CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, konstatuoja, kad atsakovės tinklapyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovės Facebook paskyroje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paskelbti teiginiai pažeidė ieškovės neturtines teises, nes jie neatitinka geros moralės principų bei sąžiningo elgesio.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas). Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.). Taigi, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė įpareigoti atsakovę paneigti jos teiginius facebook paskyroje, pašalinti ieškinyje nurodytą jos paskelbtą atsiliepimą iš el. portalo (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti ieškovei 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Minėta, kad paneigimas kaip specifinis CK 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas šiuo atveju negali būti taikomas, nes nuomonės neįmanoma paneigti. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, jog ieškovės teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, teismas jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, pripažindamas pažeidimą, t. y. pripažindamas, kad ieškovės komentarai facebook paskyroje (duomenys neskelbtini), paskelbti (duomenys neskelbtini), pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Tai, kad ieškovė prašo apginti jos pažeistą teisę CK 2.24 straipsnio pagrindu, tačiau teismas vertina, kad teisė gintina CK 1.137 straipsnio pagrindu, nereiškia, kad teismas viršija pareikšto ieškinio ribas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1774-275/2021). Ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės įvertinamos kaip atitinkančios CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri draudžia piktnaudžiauti savo teise ir įgyvendinti civilines teises taip, kad jos be pagrindo pažeistų įstatymo saugomą interesą. Pripažintina, kad įstatymas saugo asmens teisę į jo garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, viešas juridinio asmens dalykinės reputacijos menkinimas yra pažeidimas, kuris ginamas, pripažįstant padarytą pažeidimą teismo sprendimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) platformoje atsakovės (duomenys neskelbtini) paskelbtas atsiliepimas yra iki šiol, (duomenys neskelbtini) platformoje taip pat buvo neigiami įvertinimai, bet jie proceso metu buvo pašalinti (dėl to ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir dalies jų atsisakė). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad jos paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti ieškovės dalykinės reputacijos. Dėl to yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo per 30 d. pašalinti tinklapyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paskelbtus teiginius (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovės 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Svarbiausiu asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė neturtinę žalą įrodinėjo teigdama, kad buvo padaryta didelė žala jos reputacijai, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovei sukelti padariniai būtų buvę itin skaudūs ir būtų pakenkę jos profesinei veiklai (CPK 178 straipsnis). Ieškovės teigimu, per pirmus mėnesius buvo padaryta daug žalos, nes buvo prieškalėdinis laikotarpis, elektronine prekyba besiverčiančių įmonių konkurencija didelė, per ilgesnį laiko tarpą atsiliepė ieškovės apyvartai. Pažymėtina, kad šios aplinkybės, išskyrus ieškovės atstovų paaiškinimus, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Ieškovės argumentai, kad nuo (duomenys neskelbtini) pastebėtas domėjimosi prieaugio kritimas (pagal google sistemą), nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovė savo teises gina ir kitais teisinės gynybos būdais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad padaryto teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, įpareigojimas pašalinti iš (duomenys neskelbtini) ginčo teiginius yra pakankama satisfakcija ieškovės moralinei nuoskaudai atlyginti, išlaikant saviraiškos laisvės pusiausvyrą, taip pat neatgrasant nuo naudojimosi saviraiškos laisve.

Atmetus ieškinio materialiuosius reikalavimus, t. y. priteisti neturtinės žalos atlyginimą, atitinkamai atmestinas ieškovės procesinis reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės facebook paskyroje (duomenys neskelbtini) atsakovė paskelbtuose komentaruose išreiškė nuomonę, žeminančią ieškovės dalykinę reputaciją, įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš el. portalo (duomenys neskelbtini) esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitų puslapio (duomenys neskelbtini) ten paliktą atsiliepimo įrašą, kurio id: (duomenys neskelbtini), o ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi iš esmės 3 reikalavimus: paneigti pakleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančią informaciją, pašalinti iš (duomenys neskelbtini) atsiliepimą, priteisti 1500 Eur neturtinę žalą. Teismas byloje konstatavo, kad tokio pobūdžio bylose paneigimas, kaip specifinis CK 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas, šiuo atveju negalėjo būti taikomas, nes nuomonės neįmanoma paneigti, tačiau atsakovės facebook paskyroje paskelbti komentarai pripažinti žeminantys ieškovės dalykinę reputaciją, tenkintas reikalavimas pašalinti iš (duomenys neskelbtini) atsiliepimą, o reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestas. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo rezultatą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu teismas laiko, kad ieškinys buvo patenkintas 50 proc., todėl kiekvienai iš šalių priteistina po 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 263 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 1500 Eur atstovavimo išlaidų (už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimo teismo posėdžių metu), 4,69 Eur už Registrų centro pažymą, 38,91 Eur kelionės į posėdį išlaidų, 26 Eur vertimo išlaidų, iš viso – 1832,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-(duomenys neskelbtini)) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai). Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, įrodinėjimo sudėtingumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą (patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų), teismas priteisia iš atsakovės ieškovei 916,3 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos 77,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių priteistinos lygiomis dalimis, t. y. iš ieškovės 38,73 Eur, iš atsakovės – 38,73 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovė D. S. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) komentaruose ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ facebook paskyroje (duomenys neskelbtini) išreiškė nuomonę, žeminančią ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), dalykinę reputaciją.

Įpareigoti atsakovę D. S. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš el. portalo (duomenys neskelbtini) esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitų puslapio (duomenys neskelbtini) paskelbtą atsiliepimo įrašą, kurio id: (duomenys neskelbtini), kurio tekstas „(duomenys neskelbtini).“ Apie įrašo pašalinimą per 7 dienas informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu (duomenys neskelbtini). Nesant galimybės savarankiškai pašalinti įrašo, kreiptis į portalo (duomenys neskelbtini) administratorių šiais rekvizitais: UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini), telefono Nr.: (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. S. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 916,3 Eur (devynis šimtus šešiolika Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 38,73 Eur (trisdešimt aštuonis Eur 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. S. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 38,73 Eur (trisdešimt aštuonis Eur 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad valstybei mokėtinos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.