- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1774-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27705-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui V. V., dėl paskleistų duomenų paneigimo bei pripažinimo žeminančiais garbę ir orumą bei neatitinkančiais tikrovės, neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. J. (toliau – ir ieškovas) prašė pripažinti, kad atsakovo V. V. (toliau – ir atsakovas) teiginiai apie tai, kad ieškovo veikla yra „marodieriavimas“, „santykiai su lavonais“, o ieškovas yra „atskiras visuomenės atstovas, kuris, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjas“, „plokščios žemės teorijos šalininkas“ neatitinka tikrovės ir žemina S. J. garbę ir orumą, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nuo 2016-11-14 iki 2019-07-01 buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2016-11-22 ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Komitetas) pirmininku. 2018-03-29 nutarimu Nr. XIII-1065 pavedė Komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir finansų būklę. Komitetas 2018-04-05 raštu Nr. S-2018-2636, kurį pasirašė ieškovas, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl parlamentiniam tyrimui reikalingos informacijos išreikalavimo. Atsakovas – (duomenys neskelbtini) (toliau – Valdyba) pirmininkas, informuodamas Valdybos narius ir padalinių vadovus apie šį raštą, priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė: „na štai ir sulaukėme. Tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia viešuosius finansus, gal sakau, tegul ir atsakinėja už juos atsakingi. Aš skaičiuoju iki dešimt, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru. Galėjo dar paklausti, kas nužudė JFK, kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“. Banko darbuotojams skirtoje rezoliucijoje atsakovui pareiškus išankstinę skeptišką išankstinį parlamentinio tyrimo vertinimą, (duomenys neskelbtini) prašytos informacijos nepateikė. Nurodė, jog 2019 m. balandžio mėnesį vykusiuose visuotiniuose (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimuose atsakovas parlamentinį tyrimą lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“, o parlamentinio ekonominio tyrimo vadovus vadino „atskirais visuomenės atstovais, kurie, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjais“, plokščios žemės teorijos šalininkais“ ir pan. Pažymėjo, jog Valdybos 2019-08-27 nutarime Nr. 03-159 konstatuota: „Dėl visuotinio (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimo metu pasakytų žodžių ir frazių valdybos pirmininkas V. V. paaiškino, kad jie vaizdingi, turintys emocinį krūvį ir pasakyti su tikslu – išreikšti asmeninę poziciją, kad (duomenys neskelbtini) strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos susijusios su „ateities architektūra“, o ne su praeities archeologija“. Taip pat savo paaiškinime atsakovas pažymėjo, kad šie žodžiai buvo skirti ieškovui. Atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, menkina jo reputaciją. Dėl atsakovo viešai išsakytų teiginių apie ieškovą, jam kilo sudėtingų situacijų, susijusių su jo tolesne profesine veikla ir viešųjų pareigų vykdymu. Aktyviai ir sistemingai reikšdamas išankstinį ir šališką nusistatymą parlamentinio krizės tyrimo ir jį vykdančių asmenų atžvilgiu, neigiamai nuteikdamas ne tik sau pavaldžius tarnautojus, bet ir visą visuomenę, atsakovas naudojo netinkamą valstybės institucijos vadovui žeminančią Seimą ir jo narius leksiką. Teigė, jog atsakovo informacija paskleista nesąžiningai, nes neturi objektyvaus pagrindo, be to, žinios paskleistos būtent apie ieškovą, neatitinka tikrovės, yra ieškovą žeminančio pobūdžio. Nurodė, kad atsakovo veiksmais jam padaryta didžiulė neturtinė žala, tačiau jis neturi tikslo pasipelnyti iš esamos situacijos.
3. Dublike papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susirinkimo oficialus vaizdo įrašas buvo prieinamas banko darbuotojams, buvo galima daryti jo įrašo kopijas, viešinti, taigi, duomenys buvo paskleisti. Teigė, jog jei nebūtų ginčo teiginių, tai jokie tretieji asmenys, pvz.: visuomenės informavimo priemonės, nebūtų pradėję komentuoti. Tvirtino, jog viešai prieinamame interneto šaltinyje yra parodyta (duomenys neskelbtini) 2018-09-14 vykusio susirinkimo medžiaga, kurios kontekste ir buvo pateikti atsakovo teiginiai. Ginčo teiginiai pateikti ne kaip abejonė, o kaip teigimas, yra konstatuojamojo pobūdžio. Tai patvirtina, kad vidutiniam informacijos gavėjui aiškiai formuojamas požiūris, kad tokie parlamentiniai tyrimai ir konkrečiai ieškovo veikimas šiame kontekste yra „beprasmis kapstymasis po praeitį“, „neprasminga finansinė archeologija“. Atsakovo teiginiai neetiški, nesąžiningi, nesiremia jokiais argumentais ir faktais. Pažymėjo, kad asmens asmeninių savybių menkinimas neturi nieko bendro su viešu interesu, visuomenės teise žinoti. Teigė, jog atsakovo tikrovės neatitinkantys teiginiai paskleisti tyčia, buvo patalpinti internetiniuose portaluose, rodomi televizijoje, kur ženkliai padidėja informacijos gavėjų skaičius.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. V. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo teiginių niekada nėra išsakęs. Pažymėjo, kad atsakovas yra viešai kritikavęs ir ne kartą išreiškęs nuomonę apie Komiteto veiklą tirti 10 metų senumo įvykius ir tokius tyrimus yra vaizdingai lyginęs su marodieriavimu ir/ar santykiais su lavonais. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta nei garso įrašo, nei protokolo, iš kurio galima būtų aiškiai matyti ginčo informacijos paskleidimo faktą ir patį kontekstą. Teigė, jog jis nedisponuoja (duomenys neskelbtini) tarnautojų visuotinio susirinkimo garso įrašu, todėl jo pateikti negali. Nurodė, kad ieškovas pats sukūrė teiginių turinį ir padarė išvadą, kad tokie ginčo teiginiai yra apie ieškovą. Iš Valdybos nutarimo matyti, kad 2019 m. balandžio mėnesį vykusio visuotinio (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimo metu atsakovas neįvardintus asmenis, manančius, kad bankai Lietuvoje sukėlė krizę lygino su „plokščios žemės teorijos“ šalininkais ir melagingų naujienų skleidėjais“, nes ekonominė krizė buvo pasaulinė ir jos Lietuvos bankai negalėjo sukelti ir nesukėlė. Komunikuojant su Komitetu, tiesiogiai analizuojančiu (duomenys neskelbtini) veiklą, neišvengiamai tam tikru laipsniu išsakyta atsakovo kritika, nežiūrint to, kad ji buvo aštri, iliustruojama vaizdingais išsireiškimais, buvo nukreipta į darbinę veiklą. Atsakovas pripažįsta vartojęs vaizdingą posakį „marodieriavimas“ , siekdamas išreikšti asmeninę poziciją, kad (duomenys neskelbtini) strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos yra susijusios su „ateities architektūra“, o ne su „praeities archeologija“. Teiginį „santykiai su lavonais“ pavartojo komentuodamas tyrimus, kurie nukreipti tirti dešimties metų senumo įvykius. Kiti ginčo teiginiai „melagingų naujienų skleidėjas“ ir „plokščios žemės teorijos šalininkas“ yra bendro pobūdžio teiginiai, kurie nebuvo nukreipti į ieškovą, be to, juose nėra jokio žeminančio elemento. Atsakovas pažymėjo, kad jo pasisakymai 2018-09-14 vykusiame (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkime buvo reakcija į Lietuvoje tuo metu vykusius aktualius įvykius. Teigė, jog sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – ieškovo garbės ir orumo ir atsakovo teisės skleisti informaciją ir skleisti nuomonę – koliziją, pirmenybė, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir ieškovo, kaip viešo asmens, statusą, turėtų būti teikiama saviraiškos laisvei, o ne atskiro asmens neturtinių teisių apsaugai. Nurodė, jog ieškovas, būdamas politiku ir naudodamasis valstybės resursais, neabejotinai yra priskiriamas aukščiausio lygmens viešųjų asmenų, t. y. politikų kategorijai, kurio neturtinės teisės gali būti ribojamos daug labiau, nei privataus asmens. Teigė, ieškovas teismui nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog jis dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą.
5. Triplike papildomai nurodė, kad tokio turinio teiginių, kurie nurodyti ieškinio reikalavime, atsakovas viešai nepasakė. Ginčo teiginius sukūrė (sukonstravo) pats ieškovas, apibendrindamas įvairią informaciją: 2018-09-14 vykusį visuotinį (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimą ir jo metu pasakytą informaciją; 2019-04-03 VšĮ „Laisvės TV“ rodytą laidą „Karštos kėdės“; 2019 m. balandžio mėnesį vykusį visuotinį (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimą ir jo metu pasakytą informaciją; 2019-08-27 Valdybos priimtą nutarimą Nr. 03-159. Tvirtino, jog ieškovas neįrodė ginčo teiginių paskleidimo fakto. Pažymėjo, jog nėra nei vieno įrodymo, iš kurio galima būtų patikrinti, kokius tiksliai teiginius sakė atsakovas ir kokiame kontekste. Teigė, jog 2019-04-02 spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir pats ieškovas, rodė nedidelę ištrauką iš 2018-09-14 vykusio (duomenys neskelbtini) darbuotojų visuotinio susirinkimo, iš kurios ieškovas sukonstravo dalį ginčo teiginių. Tvirtino, kad atsakovo išsakytos frazės visuotinio susirinkimo metu yra bendro pobūdžio subjektyvi atsakovo nuomonė apie tuo metu vykusius politinius procesus; atsakovo frazės neturi aiškaus adresato, teiginiai nėra tiesiogiai nukreipti į ieškovo asmenį. Pažymėjo, kad visuotiniuose susirinkimuose atsakovo išsakyti teiginiai ieškovo nežemino, tačiau pradėjo žeminti tik tada, kai jis sužinojo, jog atsakovas savo paaiškinimuose nurodė, jog tam tikros frazės ir žodžiai yra skirti ieškovui. Atsakovo teikti paaiškinimai nėra viešas dokumentas, jo adresatas Valdyba. Paaiškinimuose esanti informacija nėra ir negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ginčo teiginiai yra apie ieškovą. Pažymėjo, kad vien tai, kad atsakovo išsakyti teiginiai ieškovui nepatiko, savaime nedaro šių teiginių neetiškais ar nesąžiningais. Ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-13 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 1 885 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas, būdamas Komiteto pirmininku, Seimui 2018-03-29 nutarimu Nr. XIII-1065 pavedus atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksmų ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, 2018-04-05 raštu Nr. S-2018-2636 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl šiam tyrimui reikalingos informacijos pateikimo. Iš byloje esančio 2019-08-27 Valdybos nutarimo Nr. 03-159, kuriuo buvo tiriama atsakovo elgesio atitiktis (duomenys neskelbtini) tarnautojų etikos kodeksui, turinio teismas nustatė, jog atsakovas, būdamas Valdybos pirmininku bei deleguodamas užduotį rengti atsakymą parlamentinei krizės tyrimo komisijai, vidaus dokumentų sistemoje surašė tokio turinio rezoliuciją: „na, štai ir sulaukėme. Tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na, aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia viešuosius finansus gal sakau tegu ir atsakinėja už juos atsakingi. Aš skaičiuoju iki dešimt, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru. Galėjo dar paklausti, kas nužudė JFK bei kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“. Šiame Valdybos nutarime taip pat buvo vertinami atsakovo pasisakymai (duomenys neskelbtini) visuotiniuose darbuotojų susirinkimuose, vykusiuose 2018-09-14 ir 2019 m. balandžio mėnesį. Teikdamas paaiškinimus Valdybai dėl jo susirinkimo metu išsakytų žodžių bei frazių, 2019-08-09 paaiškinime atsakovas nurodė, kad „jie yra vaizdingi, turintys emocinį krūvį ir pasakyti su tikslu išreikšti asmeninę poziciją, kad (duomenys neskelbtini) strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos susijusios su „ateities architektūra“, o ne su „praeities archeologija“. Taip pat savo paaiškinime atsakovas pažymėjo, kad šie žodžiai buvo skirti ieškovui“. Valdyba nutarimu konstatavo, jog Etikos kodekso nuostatų atsakovas nepažeidė.
8. Pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog jo garbę ir orumą žemina atsakovo teiginiai, pasakyti visuotiniuose, 2018 m. rugsėjo bei 2019 m. balandžio mėnesį vykusiuose (duomenys neskelbtini) darbuotojų visuotiniuose susirinkimuose, tačiau šių susirinkimų garso įrašų, t. y. tiesioginių šaltinių, leidžiančių įvertinti pilną kontekstą, teismui nepateikė. 2019-04-02 vykusios ieškovo ir (duomenys neskelbtini) V. P. spaudos konferencijos Seime metu pats ieškovas pateikė trumpą vaizdo ir garso įrašą (19:33 – 20:25 min.) iš 2018-09-14 visuotinio banko tarnautojų susirinkimo. Nurodė, kad rezoliucijos tekstas taip pat buvo pacituotas paties ieškovo spaudos konferencijos metu. Atsakovo teiginiai, išsakyti 2019 m. balandžio mėn. vykusio visuotinio (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimo metu apie neįvardintus asmenis, manančius, kad bankai Lietuvoje sukėlė krizę, lygino su „ plokščios žemės teorijos šalininkais“ ir „melagingų žinių skleidėjais“ yra išdėstyti raštu 2019-08-27 Valdybos nutarime, tačiau duomenų, kokius tiksliai teiginius ir kokiame kontekste atsakovas pasakė šio susirinkimo metu, ieškovas į bylą nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad ginčo teiginiai atsakovo buvo pasakyti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, galimai skirtingame kontekste, kuris, nepateikus teismui pirminių bei nefragmentuotų šaltinių, nebuvo atskleistas. Nurodė, kad ginčo teiginių kvalifikavimui toks selektyvus duomenų pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent tokie teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti kaip žeminančius jo garbę ir orumą, atsakovo buvo paskleisti. Pažymėjo, jog sulyginus ieškovo nurodytus ginčo teiginius su pasakytais atsakovo, matyti, kad sakinių konstrukcija ženkliai skiriasi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog atsakovas yra išsakęs ginčo teiginius viešai, žiniasklaidai ar visuomenei. Pažymėjo, kad ieškovas kvestionuoja atsakovo teiginius, išsakytus (duomenys neskelbtini) darbuotojų visuotinio susirinkimo metu, vykdant darbines pareigas, teiginių paskleidimo faktą grįsdamas neviešai prieinama informacija, banko vidaus dokumentais, skirtais neviešam naudojimui. Konstatavo, jog ieškovas neįrodė žinių paskleidimo fakto.
9. Teismas padarė išvadą, kad pats ieškovas atsakovo teiginius apie „marodieriavimą“ ir „santykius su lavonais“ vertino kaip epitetus, skirtus vykusiems politiniams procesams apibūdinti, pabrėždamas (duomenys neskelbtini) kritinį požiūrį į vykdomą parlamentinį ekonominės krizės tyrimą, jo nenorą bendradarbiauti, teikti Komitetui reikalaujamą informaciją apie 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę. Ieškovas nepriskyrė minėtų ginčo teiginių sau asmeniškai ir tuo tik patvirtino, jog nurodytos frazės yra bendro pobūdžio ir nebuvo nukreiptos į konkretų asmenį. Pažymėjo, jog panašius atsakovo teiginius, kuriuos kvestionuoja ieškovas, kaip jį asmeniškai įžeidžiančius nurodė kitas, dabar jau buvęs, (duomenys neskelbtini) darbuotojas T. R., reikalavęs Valdybos atlikti tyrimą dėl atsakovo teiginių. Padarė išvadą, kad joks trečiasis asmuo atsakovo teiginių negalėtų priskirti ieškovui, t. y. suprasti juos, kaip apie ieškovą. Nurodė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas savo paaiškinime, adresuotame Valdybai, t. y. neviešame dokumente, nurodė savo žodžius skyręs ieškovui, nesudaro pagrindo teigti, jog beveik prieš metus (duomenys neskelbtini) darbuotojų visuotiniame susirinkime atsakovo pasakytus teiginius galima buvo suprasti kitaip.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovas S. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį visiškai patenkinti.
11. Nurodė, kad įstatymas nereikalauja ginčo atveju pateikti būtent garso įrašą kaip vienintelį ar išimtinį įrodymą aplinkybei įrodyti. Patį faktą, kad (duomenys neskelbtini) susirinkimai vyko, byloje pripažįsta visi jos dalyviai. Pažymėjo, kad byloje pats teismas netenkino ieškovo prašymo išreikalauti iš atsakovo ir / ar (duomenys neskelbtini) visą svarbią medžiagą. Atsakovui į bylą nepateikus savo paties 2019-08-09 paaiškinimų Valdybai, iš kurių turėtų būti suprantamas atsakovo įsivaizduotas pilnas kontekstas, ieškovas dublike prašė teismo išreikalauti iš atsakovo ir / arba (duomenys neskelbtini) dokumentus, atsakovo paaiškinimus, kurių pagrindu buvo parengtas Valdybos 2019-08-27 nutarimas Nr. 03-159. Šis nutarimas, kaip matyti iš jo turinio, buvo rengiamas ir peržiūrint susirinkimų vaizdo įrašus, t. y. jie yra teismo prašyto išreikalauti dokumento rengimo medžiagos dalis. Teismas 2021-01-27 nutartimi atmetė šį ieškovo prašymą, įvertinęs tai, kad atsakovo 2019-08-09 paaiškinimo turinys yra išdėstytas Valdybos 2019-08-27 nutarime. Pažymėjo, kad Valdybos 2019-08-27 nutarime nurodoma, kad valdyba peržiūrėjo susirinkimų vaizdo įrašus, o cituojama visa konteksto, susijusio su atsakovo pasisakymais, informacija, netgi su papildomu kontekstu. Taigi, pats atsakovas, kaip Valdybos pirmininkas, žino apie jo vadovaujamos įstaigos turimą vaizdo įrašą, bet jo neteikia į bylą, o teismas šią situaciją nepagrįstai pripažįsta kaip nepakankamą konteksto pateikimą ir suvokimą. Byloje pateiktų ilgo laikotarpio įvairaus pobūdžio atsakovo veiksmų (rezoliucijos, pasisakymų susirinkimuose, televizijos laidose) yra daugiau negu pakankamai, kad būtų galima suvokti visą ginčo teiginių kontekstą. Pažymėjo, kad Valdybos 2019-08-27 nutarime nenurodyta, kad jis slaptas, skirtas neviešam naudojimui ar pan., jis buvo pateiktas ir kitiems asmenims (pvz. T. R.). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) visuotiniai susirinkimai, juose dalyvavo daug asmenų, išskyrus ieškovą, kurio garbė ir orumas buvo įžeidžiami, teiginiai buvo skleidžiami žodžiu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo teiginiai, išsakyti 2019 m. balandžio mėn. vykusio visuotinio (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimo metu, kad neįvardinti asmenys, manantys, jog bankai Lietuvoje sukėlė krizę, yra „plokščios žemės teorijos šalininkai“ ir „melagingų žinių skleidėjai“, išdėstyti raštu Valdybos 2019-08-27 nutarime. Tai savaime akivaizdus asmens garbės ir orumo įžeidimas. Pats atsakovas Valdybos nariams vienareikšmiškai pasakė, kad šie žodžiai yra apie ieškovą. Valdybos nariai yra tretieji asmenys ieškovo atžvilgiu.
12. Nurodė, kad savo 2019-08-09 paaiškinime Valdybai, po to, kai T. R. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Etikos komisiją, pats atsakovas pažymėjo, kad žodžiai „plokščios žemės teorijos šalininkas“ ir „melagingų žinių skleidėjas“ buvo skirti ieškovui. Pats atsakovas įvardino, kad žodžiai yra apie ieškovą. Teismas teigia, kad šis dokumentas yra neviešas, nors jis cituojamas Valdybos 2019-08-27 nutarime Nr. 03-159. Teigė, kad ieškovas aiškiai suprato teiginius kaip skirtus ir sau, parlamento pavedimu vykdančiam tą tyrimą ir vadovaujantį jam. Visuomenei tai taip pat buvo žinoma ir suprantama. R. J. 2019-04-03 laidoje „Karštos kėdės“ atsakovas taip pat patvirtino, kad jo išsireiškimai 2018-09-14 vykusiame visuotiniame (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkime buvo skirti ieškovui. Po šių viešų atsakovo komentarų niekam neturėtų likti abejonių, kam buvo skirti anksčiau jo išsakyti teiginiai apie marodieriavimą, santykius su lavonais, kapstymąsi po praeitį ir t.t.
Atsiliepimas
13. Atsakovas V. V. atsiliepimu prašė atmesti apelianto apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-13 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Pažymėjo, kad ginčo dalyką sudarė ieškinio reikalavime nurodyta ginčo informacija: „S. J. veikla yra „marodieriavimas“, „santykiai su lavonais“, o S. J. yra „atskiras visuomenės atstovas, kuris, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjas“, „plokščios žemės teorijos šalininkas“. Nurodė, kad atsakovas niekada nėra sakęs būtent tokių teiginių, kuriuos ieškovas ieškiniu prašė pripažinti kaip neatitinkančius tikrovės. Pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad konkretus ginčo teiginys buvo paskleistas konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje. Ieškovas apibendrino savo nuožiūra vykusius įvairius įvykius bei įvarius atsakovo pasisakymus ir tokiu būdu pats sukonstravo (sukūrė) ginčo teiginius. Ginčo teiginius ieškovas sukūrė (sukonstravo) apibendrindamas įvairią bei skirtingo laikotarpio atsakovo pasakytą informaciją: 2018-09-14 vykusio visuotinio (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimo metu pasakytą informaciją; 2019-04-03 VšĮ „Laisvės TV“ rodytą laidą „Karštos kėdės“; 2019 m. balandžio mėnesį vykusį visuotinį (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimą ir jo metu pasakytą informaciją; 2019-09-27 Valdybos priimtą nutarimą Nr. 03-159. Teigė, kad ginčo teiginiu atsakovas nėra pasakęs.
15. Paaiškino, kad 2019-08-09 paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad žodžiai ar frazės skirti ieškovui yra sietini ne su selektyviai išrinktais žodžiais ar su ieškovo sukonstruotais ginčo teiginiais, o bendrai su situacija, t. y. praėjus dešimčiai metų tirti krizės priežastis, kas, pasak atsakovo, nėra pati efektyviausia parlamentinės kontrolės forma dėl laiko faktoriaus, pasikeitusio teisinio reguliavimo, pasikeitusios aplinkos ir veikėjų. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas savo paaiškinime, adresuotame Valdybai, nurodė savo žodžius skyręs ieškovui, nesudaro pagrindo teigti, jog beveik prieš metus (duomenys neskelbtini) darbuotojų visuotiniame susirinkime atsakovo pasakytus teiginius galima būtų suprasti, kad jie yra apie ieškovą. Atkreipė dėmesį, kad sugretinus visus įvykius laike neįmanoma identifikuoti, jog atsakovo išsakytos mintys visuotiniuose (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimuose bei Laisvės TV laidoje yra apie ieškovą. Atsakovo pasakytos informacijos turinys aiškiai rodo, kad atsakovo mintys yra nukreiptos į Komiteto atliekamą tyrimą, kuris buvo skirtas dešimties metų senumo įvykių tyrimui. Be to, joks subjektas ir/ar informacijos gavėjas be pašalinio poveikio (t. y. atitinkamų paaiškinimų ir interpretacijų) negalėtų suvokti, jog atsakovo pasakytos bendro pobūdžio frazės apie tą laikmetį ir politinius procesus įvairiose tyrimo komisijose, liečia ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Ieškovas ieškininiame pareiškime teismui nurodė, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo mėn. ir 2019 m. balandžio mėn. vykusiuose visuotiniuose (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimuose parlamentinį ekonominės krizės tyrimą lygino su marodieriavimu, santykiais su lavonais, o šios krizės tyrimo vadovus vadino atskirais visuomenės atstovais, kurie nemoka kurti, dėl to geriau kapstosi po praeitį, vadino „melagingų naujienų skleidėjais“, „plokščios žemės teorijos šalininkais“. Ieškiniu prašė pripažinti, kad tai buvo atsakovo teiginiai apie S. J. veiklą, ir įvertinimas, koks yra ieškovas - atskiras visuomenės atstovas, kuris nemoka kurti, dėl to geriau kapstosi po praeitį, yra melagingų naujienų skleidėjas, plokščios žemės teorijos šalininkas.
17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys atmestinas dėl to, kad selektyvus duomenų pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent tokie teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti kaip žeminančius jo garbę ir orumą, atsakovo buvo paskleisti. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netenkino jo prašymo išreikalauti iš atsakovo ir (duomenys neskelbtini) visą svarbią medžiagą, išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) dokumentus, atsakovo paaiškinimus, kurių pagrindu buvo parengtas Valdybos 2019-08-27 nutarimas Nr. 03-1059. Prašymo apeliacinės instancijos teismui išreikalauti šiuos įrodymus nepateikė. Iš to darytina išvada, kad ieškovas vertina byloje esančius įrodymus pakankamais ieškinio tenkinimui.
18. CPK 160 straipsnis numato teisėjų įgaliojimus, nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog teismo posėdžio pirmininkas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais. Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nėra nuostatos, kad teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva tokios kategorijos, kaip ši, bylose, t. y. asmens garbės ir orumo gynimo bylose. Dėl to teismas negali rinkti įrodymų, kuriuos prašė ieškovas išreikalauti pirmosios instancijos teismo, tačiau prašymas buvo atmestas. Tai, kad ieškovas prašo išnagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį patenkinti ir nesant įrodymų, kuriuos jis prašė išreikalauti pirmosios instancijos teismo, reiškia, kad ieškovas nesiekia papildomų įrodymų gavimo į bylą. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad
19. Ieškovui nurodžius, kad jo teisės buvo pažeistos 2018 m. rugsėjo mėn.14 d. ir 2019 m. balandžio mėn. vykusiuose visuotiniuose (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimuose, atsakovui viešai pasakius teiginius apie ieškovą ir jo veiklą parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu, o atsakovui neigiant išsakius ieškovo nurodytus teiginius, tačiau pripažinus, kad 2019 m. balandžio mėnesį vykusio visuotinio (duomenys neskelbtini) tarnautojų susirinkimo metu neįvardintus asmenims, manančius, kad bankai Lietuvoje sukėlė krizę, lygino su plokščios žemės teorijos šalininkais ir melagingų naujienų skleidėjais, byloje turi būti padaryta išvada, ar atsakovas išsakė ieškovo nurodytus žodžius ir teiginius, jei taip, kam adresuoti buvo jo žodžiai ir teiginiai, ar kiti asmenys galėjo suprasti, kad šiais žodžiais ir teiginiais atsakovas apibūdina ieškovą ir jo veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Atsakovas paaiškino, kad vartojo žodį „moradieriavimas“, jis įvardijo kaip posakį, nurodė, kad tuo siekė išreikšti asmeninę poziciją, kad (duomenys neskelbtini) strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos yra susijusios su „ ateities architektūra“, o ne su „praeities archeologija“. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą iš ieškovo 2019-04-02 spaudos konferencijos metu pateikto trumpo visuotinio banko darbuotojų susirinkimo vaizdo įrašo, iš kurio matyti, kad atsakovas pasakė : < ... ta prasme mes žiūrime į priekį, mūsų nedomina marodieriavimas, mūsų nedomina santykiai su lavonais, ta prasme, mes žiūrime į priekį. Na, bet yra visuomenės dalis, atskiri atstovai, kurie, jei nemoka kurti, tai jie geriau, ta prasme, tada kapstosi po praeitį...>. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad šie teiginiai yra apie ieškovą ir kad šiais teiginiais atsakovas pasakė, jog ieškovo veikla, tiriant vietinius ir regioninius veiksnius ir aplinkybes, lėmusias 2009 - 2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ( vykdant LR Seimo 2018 m. kovo 29 d. nutarimą Nr.XIII-1065), yra „ marodieriavimas“ ir „santykiai su lavonais“. Šiais teiginiais buvo pasisakyta apie (duomenys neskelbtini), t. y. kokios veiklos krypties jis laikosi, juo nebuvo vertinama ieškovo veikla. Tai, kad šį banko krypties apibūdinimą lėmė atliekamas parlamentinės komisijos tyrimas, nereiškia, kad susirinkime dalyvavusių dauguma galėjo šį teiginį suprasti kaip tyrimą atliekančios komisijos ir jos vadovo veiklos vertinimą marodieriavimu ir santykiais su lavonais.
21. Iš ieškovo pateikto byloje vaizdo įrašo, paskelbto 2019-04-02 spaudos konferencijos metu, matyti, kad atsakovas, kalbėdamas Visuotiniame banko darbuotojų susirinkime teigė, jog visuomenės dalis, atskiri jos atstovai, nemoka kurti, todėl geriau kapstosi po praeitį. Ieškovas šiuos teiginius įvardija kaip duomenis. Tai, kad teiginiu įvertinama asmens veikla, pats asmuo, yra nuomone apie asmenį, o ne žinia, nes iš teiginio yra aišku, jog taip vertina asmenį pasisakantysis. Kai nėra galimybės patikrinti, ar teiginys atitinka tikrovę, ar egzistuoja toks faktas, tokie teiginiai nėra duomenimis, jie vertintini kaip pasisakiusiojo nuomonė. Šiuo pasisakymu atsakovas išdėstė savo nuomonę dėl atliekamo parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, tuo pačiu ir apie komiteto, kuriam buvo pavesta atlikti tyrimą, vadovą S. J.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visi teiginiai, kuriuos nurodė ieškovas kaip žeminančius jo garbę ir orumą, atitinka tikrovę. Tai, kad asmens nuomonė negali būti patikrinta, reiškia, kad ieškovas prašo pripažinti neatitinkančia tikrovės ir žeminančia jo garbę ir orumą atsakovo nuomonę. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas paneigimo paskleistų duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių jo garbę ir orumą ( CK 2.24 straipsnis ), o tuo atveju, jei paskleista nuomonė, kuria pažeista asmens garbė ir orumas, asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės, prašydamas pripažinti išsakytą nuomonę pažeidimu, taikyti asmeniui, pareiškusiam kito asmens garbę ir orumą žeminančią nuomonę, deliktinę civilinę atsakomybę CK 1.137 ir 6.263 straipsnių pagrindais. Tokia teisminė praktika buvo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020. Nutartyje teigiama, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją). Įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taikant nuomonės nepagrįstumo prezumpciją ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius. Nuomonei įvertinti teismui visų pirma reikia nustatyti, kokia nuomonė buvo paskleista, t. y. nustatyti jos turinį ir paskleidimo faktą. Nuomonės turinį, kuris yra fakto klausimas, kaip ir jos paskleidimo faktą, teismas nustato pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Šių faktų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Tai, kaip atsakovo išsakytus teiginius suprato ieškovas, savaime nereiškia, kad būtent tokia nuomonė apie jį buvo paskleista.
22. Kolegija daro išvadą, jog teigimu, kad asmuo nemoka kurti, dėl to geriau kapstosi po praeitį, atsakovas sumenkina kitą asmenį, įvertina, kaip nesugebantį kurti, ir kaip neigiamą savybę nurodo tai, jog jis dėl nesugebėjimo kurti kapstosi po praeitį. Tokie teiginiai būtų tinkamai reiškiama nuomone tuo atveju, jei pasisakantis asmuo pagrįstų asmenų, apie kuriuos kalba, nesugebėjimą kurti. Įrodinėjimo našta dėl nuomonės, jog asmuo nesugeba kurti, tenka atsakovui, todėl atsakovas turėjo pateikti įrodymus, jog pasisakydamas apie asmenį ar kelis asmenis, turėjo pagrindo teigti, jog jie nesugeba kurti ir dėl to užsiima, kaip teigia atsakovas „ kapstymųsi po praeitį“, arba, kaip matyti iš konteksto, įvykių, buvusių 2009-2010 metais, tyrimu. Tai, kad įrodinėjimo pareiga paskirstoma taikant nuomonės nepagrįstumo prezumpciją ir todėl atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam ar kitiems asmenims pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis), o tik pranešta apie aplinkybes, sąlygojusias susidaryti tokiai nuomonei, reiškia, kad nepateikus įrodymų dėl išsakytos nuomonės pagrįstumo, asmens teisė į garbę ir orumą turi būti apginta, pripažįstant teiginius, išsakytus kaip nuomonę, pažeidžiančiais asmens garbę ir orumą.
23. Tai, kad atsakovas yra pasisakęs apie tai, kad atskiri asmenys nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį, matyti iš atsakovo paaiškinimo (duomenys neskelbtini) valdybai, kuriame buvo nurodyta, kad šis teiginys apie ieškovą. Tai nurodyta 2019 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini) nutarime Nr. 03-159 „Dėl V. V.“, jame nurodyti V. V. teiginiai, pasakyti 2018-09-14 visuotiniame banko tarnautojų susirinkime, ir ką dėl šių teiginių paaiškinime valdybai nurodė V. V.. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas 2018-04-19 visuotiniame banko darbuotojų susirinkime išsakė savo nuomonę apie ieškovą, nurodydamas, kad atskiri asmenys nemoka kurti, todėl kapstosi po praeitį. Iš pasisakymo temos ir tos aplinkybės, kad pasisakydamas atsakovas kritikavo parlamentinės komisijos, tiriančios 2009-2010 metų krizės priežastis, veiksmus, bei darytina išvada, kad asmenys, dalyvavę susirinkime, galėjo suprasti, jog tokiais žodžiais apibūdinamas ieškovas, kaip komisijos pirmininkas. Tai, kad atsakovas neįvardino pavarde ieškovo, tačiau klausytojams buvo aišku, jog šis įvertinimas skiriamas ieškovui, tai yra pagrindu asmeniui gintis nuo garbės ir orumo žeminimo. Tai, kad šie teiginiai žemina, menkina asmens gebėjimus, tai vertintina kaip nuomonė, kuria nepagrįstai, neetiškai buvo pažeminta asmens garbė ir orumas.
24. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo teiginius yra išsakęs viešai, žiniasklaidai ar visuomenei. Tai, kad ginčijami teiginiai buvo išsakyti banko darbuotojų visuotiniame susirinkime ir juos girdėjo daugelis asmenų, leidžia daryti išvadą, kad pasisakymas buvo viešas ir tuo atsakovas paskleidė savo nuomonę pakankamai didelei žmonių grupei.
25. Teiginiai, pasakyti atsakovo 2019 m. balandžio mėn. visuotiniame susirinkime, t.y. kad ieškovas yra „melagingų naujienų skleidėjas“ vertintini analogiškai, kaip teiginiai, jog asmuo nemoka kurti, dėl to geriau kapstosi po praeitį. Teigiant, kad asmuo skleidžia melagingas naujienas, tuo įvertinama asmens pasakytos kalbos, todėl ieškovui reikalaujant pripažinti, kad toks jo kalbos vertinimas nėra pagrįstas ir tai žeidžia jo garbę ir orumą, įvertinimą paskleidęs asmuo turi pateikti įrodymus, jog jis turėjo pagrindo tokiam vertinimui, nurodyti, kada ir kokios melagingos naujienos buvo paskleistos. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad ieškovo kada nors išsakyti teiginiai buvo melagingi, kokie tai teiginiai, darytina išvada, kad tokia atsakovo išsakyta nuomonė buvo siekiant pažeminti, sumenkinti ieškovą kaip asmenį, ši nuomonė buvo paskleista visuotiniame darbuotojų susirinkime, ji yra neetiška ir nepagrįsta. Tai, kad susirinkime dalyvavę asmenys iš kalbos konteksto galėjo suprasti, kad taip reiškiama nuomonė apie ieškovą, vertintina, kad šiuo teiginiu buvo pažeminta būtent ieškovo garbė ir orumas, nors ir neįvardijant pavardės, kas toks yra melagingų žinių skleidėjas.
26. Dėl teiginio „ plokščios žemės teorijos šalininkas“, ieškovas nurodė, kad kaip ir kiti ginčo teiginiai šis teiginys tarsi reiškia, kad ieškovas ir jo veikla laikytini saviveikla, kurią jis vykdo kažkokiu iškreiptu būdu, kad tai gali reikšti, jog tautos atstovai neturi nuovokos, ar žemė plokščia, ar apvali. Atsakovas byloje nurodė, kad ieškovas sukonstravo ginčo teiginius, tačiau iš 2019-09-27 (duomenys neskelbtini) nutarimo matyti, kad valdyba nustatė, jog V. V. paaiškinime banko valdybai nurodė, kad sakydamas šiuos teiginius jis turėjo omenyje S. J.. Darytina išvada, kad šį ieškovo asmenį apibūdinantį įvertinimą atsakovas išsakė ieškovo atžvilgiu susirinkime, tačiau šio teiginio nėra pagrindo vertinti kaip apibūdinančio tautos atstovus neturinčiais nuovokos, ar žemė plokščia, ar apvali. Žodžiai buvo panaudoti perkeltine prasme, daryti išvados, kad šiais teiginiais buvo pasakyta, kad ieškovas užsiima saviveikla, vykdo veiklą iškreiptu būdu nėra pagrindo, nes toks teiginys naudotinas tuo atveju, jei asmuo priešingai, nei visuotinai priimta ir žinoma neginčytina tiesa, vertina faktus ar reiškinius. Kadangi ieškovo nurodytas tokio teiginio vertinimas neatitinka jo prasmės, darytina išvada, kad toks pažeidimas jo asmens atžvilgiu, kokį nurodo ieškovas, jo atžvilgiu nebuvo padarytas. Reikalavimas šioje dalyje buvo atmestas pagrįstai.
27. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį darydamas išvadą, kad ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kokius tiksliai ginčo teiginius ir kokiame kontekste pasakė atsakovas, jų nepateikus, turinys pasakytų žodžių nebuvo atskleistas, dėl to nėra duomenų, kad atsakovas yra išsakęs ginčo teiginius. Pripažintina, kad įrodymus byloje turi pateikti tas proceso dalyvis, kuris turi reikalingus bylos aplinkybėms nustatyti įrodymus. Atsakovas, neigdamas, jog jis pasakė būtent tokius teiginius, kokius nurodo ieškovas, kad nurodyti teiginiai yra ištraukti iš konteksto, turėjo pareigą pateikti susirinkimų vaizdo įrašus, kad būtų galimybė atmesti ieškovo pateiktus paaiškinimus, kas buvo paskelbta apie jį. Tai, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) valdytojas ir jis bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę pateikti susirinkimų, kuriuose jo pasakytus teiginius prašo pripažinti pažeidžiančiais jo garbę ir orumą ieškovas, vaizdo įrašus, tačiau šių įrodymų neteikė byloje, teismas vertina kaip priimtinus ieškovo paaiškinimus apie tai, kokius teiginius pasakė atsakovas susirinkimuose, vertina paaiškinimus kartu su kitais įrodymais byloje apie susirinkimuose pasakytus teiginius ir daro išvadą, kuriais teiginiais atsakovas išreiškė savo nuomonę apie ieškovą nepagrįstai, neetiškai, todėl tenkina dalinai ieškovo reikalavimus.
28. Tai, kad ieškovas prašo apginti jo pažeistą teisę CK 2.24 straipsnio pagrindu, tačiau teismas vertina, kad teisė gintina CK 1.137 straipsnio pagrindu, nereiškia, kad teismas viršija pareikšto ieškinio ribas. Ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės įvertinamos kaip atitinkančios CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri draudžia piktnaudžiauti savo teise ir įgyvendinti civilines teises taip, kad jos be pagrindo pažeistų įstatymo saugomą interesą. Pripažintina, kad įstatymas saugo asmens teisę į jo garbę ir orumą, asmens viešas žeminimas, niekinimas yra pažeidimu, kuris ginamas, pripažįstant padarytą pažeidimą teismo sprendimu. Padarius išvadą, kad pareikšta nuomone apie ieškovą atsakovas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, ieškinys dalinai tenkinamas.
29. Ieškovo reikalavimas priteisti 1 euro neturtinės žalos atlyginimą atmestinas, įvertinus tai, kad pripažinimas pažeidimo dalyje yra pakankamu apgynimu pažeistos ieškovo teisės. Tai, kad ieškinys patenkintas dalinai, kad neturtinės žalos dydžiui įvertinti kriterijų byloje nepateikta, reikalavimas šioje dalyje atmestinas.
30. Dalinai patenkinus reikalavimus, iš atsakovo ieškovui priteitinas žyminis mokestis, sumokėtas už neturtinį reikalavimą – 75 Eur pateikiant ieškinį ir pateikiant apeliacinį skundą, bendra suma – 150 Eur. Šalių prašymai priteisti atstovavimo išlaidas netenkinami, nes ieškinio reikalavimai patenkinti dalinai, abi šalys turėjo atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti dalinai.
Pripažinti, kad atsakovas V. V. 2018 m. rugsėjo 14 . ir 2019 m. balandžio mėn. vykusiuose (duomenys neskelbtini) visuotiniuose tarnautojų susirinkimuose teiginiais, jog ieškovas S. J. yra atskiras visuomenės atstovas, kuris nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį, bei teiginiu, kad jis yra melagingų naujienų skleidėjas, išreiškė nuomonę, žeminančią ieškovo garbę ir orumą.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui V. V. priteista iš ieškovo S. J. 1885 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui S. J. iš atsakovo V. V. 175 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.