- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2-1873-465/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27705-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Rytis Paukštė
dalyvaujant ieškovui S. J.
atsakovui V. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui V. V., dėl paskleistų duomenų paneigimo bei pripažinimo žeminančiais garbę ir orumą bei neatitinkančiais tikrovės, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodo, kad jis nuo 2016-11-14 iki 2019-07-01 buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, o nuo 2016-11-22 ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Teigia, jog 2018-03-29 nutarimu Nr. XIII-1065 pavedė Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir finansų būklę. Ieškinyje nurodo, kad Biudžeto ir finansų komitetas 2018-04-05 raštu Nr. S-2018-2636, kurį pasirašė ieškovas, kreipėsi į Lietuvos banką dėl parlamentiniam tyrimui reikalingos informacijos išreikalavimo. Ieškovo teigimu, atsakovas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas, informuodamas Lietuvos banko valdybos narius ir padalinių vadovus apie šį raštą, nurodė rezoliuciją : „ na štai ir sulaukėme. Tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia viešuosius finansus, gal sakau, tegul ir atsakinėja už juos atsakingi. Aš skaičiuoju iki dešimt, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru. Galėjo dar paklausti, kas nužudė JFK , kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“. Ieškovas mano, jog šioje banko darbuotojams skirtoje rezoliucijoje V. V. pareiškus išankstinę skeptišką išankstinį parlamentinio tyrimo vertinimą, Lietuvos bankas prašytos informacijos nepateikė. Ieškinyje nurodė, jog 2019 m. balandžio mėnesį vykusiuose visuotiniuose Lietuvos banko tarnautojų susirinkimuose atsakovas parlamentinį tyrimą lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“, o parlamentinio ekonominio tyrimo vadovus vadino „atskirais visuomenės atstovais, kurie, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjais“, plokščios žemės teorijos šalininkais“ ir pan. Pažymi, jog Lietuvos banko valdybos 2019-08-27 nutarime Nr. 03-159 konstatuota : „Dėl visuotinio Lietuvos banko tarnautojų susirinkimo metu pasakytų žodžių ir frazių valdybos pirmininkas V. V. paaiškino, kad jie vaizdingi, turintys emocinį krūvį ir pasakyti su tikslu – išreikšti asmeninę poziciją, kad Lietuvos banko strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos susijusios su „ateities architektūra“, o ne su praeities archeologija“. Taip pat savo paaiškinime V. V. pažymėjo, kad šie žodžiai buvo skirti S. J.“. Atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, menkina jo reputaciją. Analogiškus vertinimus, ieškovo teigimu, teikė ir kai kurie kiti Lietuvos banko valdybos nariai. Dėl atsakovo viešai išsakytų teiginių apie ieškovą, jam kilo sudėtingų situacijų, susijusių su jo tolesne profesine veikla ir viešųjų pareigų vykdymu. Aktyviai ir sistemingai reikšdamas išankstinį ir šališką nusistatymą parlamentinio krizės tyrimo ir jį vykdančių asmenų atžvilgiu, neigiamai nuteikdamas ne tik sau pavaldžius tarnautojus, bet ir visą visuomenę, atsakovas naudojo netinkamą valstybės institucijos vadovui žeminančią Seimą ir jo narius leksiką. Ieškovas teigia, jog atsakovo informacija paskleista nesąžiningai, nes neturi objektyvaus pagrindo, be to, žinios paskleistos būtent apie ieškovą, neatitinka tikrovės, yra ieškovą žeminančio pobūdžio. Teigia, jog vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, todėl savo nurodytų faktų teisingumą įrodyti privalo atsakovas. Ieškiniu prašo pripažinti, kad V. V. teiginiai apie tai, kad S. J. veikla yra „marodieriavimas“, „santykiai su lavonais“, o S. J. yra „atskiras visuomenės atstovas, kuris, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjas“, „plokščios žemės teorijos šalininkas“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas nurodo, kad atsakovo veiksmais jam padaryta didžiulė neturtinė žala, tačiau neturėdamas tikslo pasipelnyti iš esamos situacijos, prašo iš atsakovo priteisti simbolinę 1 Eur neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas dublike papildomai nurodo, kad atsakovo poziciją, neva jo teiginiai nebuvo išsakyti viešai, vertintina kritiškai. Lietuvos banke susirinkimo oficialus vaizdo įrašas buvo prieinamas banko darbuotojams, buvo galima daryti jo įrašo kopijas, viešinti, taigi, duomenys buvo paskleisti. Teigia, jog jei nebūtų ginčo teiginių, tai jokie tretieji asmenys, pvz.: visuomenės informavimo priemonės, nebūtų pradėję komentuoti. Tvirtina, jog viešai prieinamame interneto šaltinyje (https://www.youtube.com/watch?v=RLPQRjkUCQU) yra parodyta Lietuvos banke 2018 m. rugsėjo 14d. vykusio susirinkimo medžiaga, kurios kontekste ir buvo pateikti atsakovo teiginiai. Jokio kito konteksto, kuris būtų reikšmingas bylos aplinkybėms įvertinti, nėra. Be to, ginčo teiginiai pateikti ne kaip abejonė, o kaip teigimas, yra konstatuojamojo pobūdžio. Ieškovo teigimu, tai patvirtina, kad vidutiniam informacijos gavėjui aiškiai formuojamas požiūris, kad tokie parlamentiniai tyrimai ir konkrečiai ieškovo veikimas šiame kontekste yra “beprasmis kapstymasis po praeitį”, “neprasminga finansinė archeologija”. Paskleisti duomenys yra žinia. Jei kuris nors teiginių būtų laikytinas nuomone, tai irgi turėtų būti pagrįsta. Atsakovo teiginiai neetiški, nesąžiningi, nesiremia jokiais argumentais ir faktais. Teismui konstatavus, kad ieškovas pareiškė nuomonę, o ne paskleidė žinias apie ieškovą, ieškovo teisių gynimui taikytinas kitas teisinis pagrindas, deliktinė civilinė atsakomybė, nes turtinių teisių bei interesų pažeidimas dėl tokios nuomonės paskleidimo atsiranda iš delikto. Ieškovas pripažįsta, kad viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai. Ginčo atveju yra tokia situacija, kuomet vietoj konstruktyvaus valstybės įstaigų bendradarbiavimo, viešai įžeidinėjamas kito valstybės tarnautojo už tai, kad vykdo savo pareigas. Teigia, jog įžeidžiančių ieškovą ginčo teiginių paskleidimas niekaip neprisidėjo prie bendro intereso klausimo. Tai asmens asmeninių savybių menkinimas, kuris neturi nieko bendro su viešu interesu, visuomenės teise žinoti. Be to, ieškovas teigia, jog atsakovo tikrovės neatitinkantys teiginiai paskleisti tyčia, buvo patalpinti internetiniuose portaluose, rodomi televizijoje, kur ženkliai padidėja informacijos gavėjų skaičius. Ieškovas yra Europos parlamento ir jo ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narys. Viešai pakleisti atsakovo teiginiai apie ieškovą, menkinantys jo dalykinę reputaciją, trukdo vykdyti savo pareigas. Atsakovo veiksmai ypač apsunkino ieškovo galimybes toliau kontruktyviai dirbti atsakingus darbus, nes sumenkino jo reputaciją kitų akyse. Nepriklausomai nuo to, kad neturtinė žala ieškovui yra milžiniška, ieškovas prašo priteisti tik simbolinę 1 Eur dydžio neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodo jog ginčo teiginių, kurie yra nurodyti ieškinio rezoliucinėje dalyje, atsakovas niekada nėra išsakęs nei viešai, nei neviešai. Pažymi, kad atsakovas yra viešai kritikavęs ir ne kartą išreiškęs nuomonę apie Komiteto veiklą tirti 10 metų senumo įvykius ir tokius tyrimus yra vaizdingai lyginęs su marodieriavimu ir/ar santykiais su lavonais. Atsakovo įsitikinimu ginčo teiginių paskleidimo fakto ieškovas nei nurodo, nei įrodo. Tuo atveju, jei ieškovas nurodys ir įrodys, kad atsakovas yra viešai paskleidęs ginčo teiginius, svarbu nustatyti, ar teiginiai yra priskiriami žinios ar nuomonės kategorijai. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra pateikta nei garso įrašo, nei protokolo , iš kurio galima būtų aiškiai matyti ginčo informacijos paskleidimo faktą ir patį kontekstą. Atsakovas teigia, jog jis nedisponuoja Lietuvos banko tarnautojų visuotinio susirinkimo garso įrašu, todėl jo pateikti negali. Jo įsitikinimu, ieškovas galimai sąmoningai nutyli, išrenka tam tikrus žodžius, pats sukuria kontekstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovas pats sukūrė teiginių turinį ir padarė išvadą, kad tokie ginčo teiginiai yra apie ieškovą. Iš ieškovo pridėto Lietuvos banko valdybos nutarimo matyti, kad 2019 m. balandžio mėnesį vykusio visuotinio Lietuvos banko tarnautojų susirinkimo metu atsakovas neįvardintus asmenis, manančius, kad bankai Lietuvoje sukėlė krizę. Lygino su „plokščios žemės teorijos“ šalininkais ir melagingų naujienų skleidėjais“, nes ekonominė krizė buvo pasaulinė ir jos Lietuvos bankai negalėjo sukelti ir nesukėlė. Komunikuojant su Seimo komitetu, tiesiogiai analizuojančiu Lietuvos banko veiklą, neišvengiamai tam tikru laipsniu išsakyta atsakovo kritika, nežiūrint to, kad ji buvo aštri, iliustruojama vaizdingais išsireiškimais, buvo nukreipta į atsakovo darbinę veiklą. Atsakovas pripažįsta vartojęs vaizdingą posakį „marodieriavimas“ , siekdamas išreikšti asmeninę poziciją, kad Lietuvos banko strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos yra susijusios su „ateities architektūra“, o ne su praeities archeologija“. Teiginį „santykiai su lavonais“ pavartojo komentuodamas tyrimus, kurie nukreipti tirti dešimties metų senumo įvykius. Kiti ginčo teiginiai „ melagingų naujienų skleidėjas“ ir „plokščios žemės teorijos šalininkas“ yra bendro pobūdžio teiginiai, kurie nebuvo nukreipti į ieškovo asmenį, be to, juose nėra jokio žeminančio elemento. Atsakovas pažymi, kad jo pasisakymai 2018m. rugsėjo 14d. vykusiame Lietuvos banko tarnautojų susirinkime buvo reakcija į Lietuvoje tuo metu vykusius aktualius įvykius. Teigia, jog sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – ieškovo garbės ir orumo ir atsakovo teisės skleisti informaciją ir skleisti nuomonę- koliziją, pirmenybė, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir ieškovo, kaip viešo asmens, statusą, turėtų būti teikiama saviraiškos laisvei, o ne atskiro asmens neturtinių teisių apsaugai. Atsiliepime nurodo, jog ieškovas, būdamas politiku ir naudodamasis valstybės resursais, neabejotinai yra priskiriamas aukščiausio lygmens viešųjų asmenų, t. y. politikų kategorijai, kurio neturtinės teisės gali būti ribojamos daug labiau, nei privataus asmens. Pažymi, kad atsakovo veikimas šiuo atveju neperžengia Konstitucijos laiduojamos asmens teisės turėti savo įsitikinimus, juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją, ribų, o šių teisių ribojimas ieškovo pasirinktais būdais prieštarautų demokratinės visuomenės principams. Atsakovo teigimu, ieškovas teismui nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog jis dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą.
Atsakovas triplike papildomai nurodo, kad tokio turinio teiginių, kurie nurodyti ieškinio reikalavime, atsakovas viešai nepasakė. Ginčo teiginius sukūrė (sukonstravo) pats ieškovas, apibendrindamas įvairią informaciją : 2018m. rugsėjo 14d. vykusį visuotinį LB tarnautojų susirinkimą ir jo metu pasakytą informaciją; 2019m. balandžio 3 d. VšĮ „Laisvės TV“ rodytą laidą „Karštos kėdės“; 2019m. balandžio mėnesį vykusį visuotinį LB tarnautojų susirinkimą ir jo metu pasakytą informaciją; 2019m. rugpjūčio 27 d. LB valdybos priimtą nutarimą Nr. 03-159. Tvirtina, jog ieškovas neįrodė ginčo teiginių paskleidimo fakto. Nesant vieno iš keturių kumuliatyvių faktų, kurių konstatavimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką yra būtinas taikant CK 2.24 straipsnį, ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas. Pažymi, jog nėra nei vieno įrodymo, iš kurio galima būtų patikrinti, kokius tiksliai teiginius sakė atsakovas ir kokiame kontekste. Teigia, jog 2019m. balandžio 2 d. spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir pats ieškovas, rodė nedidelę ištrauką iš 2018m. rugsėjo 14 d. vykusio LB darbuotojų visuotinio susirinkimo, iš kurios ieškovas sukonstravo dalį ginčo teiginių. Toks ieškovo elgesys rodo, jog jis disponuoja šio susirinkimo įrašu, tačiau jį pateikia selektyviai, nepateikdamas pilno konteksto. Tvirtina, kas atsakovo išsakytos frazės visuotinio susirinkimo metu yra bendro pobūdžio subjektyvi atsakovo nuomonė apie tuo metu vykusius politinius procesus; atsakovo frazės neturi aiškaus adresato, teiginiai nėra tiesiogiai nukreipti į ieškovo asmenį. Be to, pažymi, kad visuotiniuose susirinkimuose atsakovo išsakyti teiginiai ieškovo nežemino, tačiau pradėjo žeminti tik tada, kai jis sužinojo, jog atsakovas savo paaiškinimuose nurodė, jog tam tikros frazės ir žodžiai yra skirti S. J.. Atsakovo teikti paaiškinimai nėra viešas dokumentas, jo adresatas LB banko valdyba. Paaiškinimuose esanti informacija nėra ir negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ginčo teiginiai yra apie ieškovą. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio pagrindas yra CK 2.24 straipsnis, o nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti ginamos šio straipsnio pagrindu. Papildomai atsakovas pažymi, kad vien tai, kad atsakovo išsakyti teiginiai ieškovui nepatiko, savaime nedaro šių teiginių neetiškais ar nesąžiningais. Vienas svarbiausių aspektų šioje byloje yra tai, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas palaikė ieškinyje bei dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti pilnai.
Teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas gina, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į žmogaus garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės. Remiantis kasacinio teismo praktika garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetą : 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleisto žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2019-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019 ir kt.). Nenustačius bent vieno iš nurodytų faktų viseto, asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį negali būti apginti. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Kitus juridinius faktus privalo įrodyti ieškovas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas, būdamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (toliau – Komitetas) pirmininku, Seimui 2018-03-29 nutarimu Nr. XIII-1065 pavedus atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksmų ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę (toliau – Parlamentinis ekonominės krizės tyrimas), 2018-04-05 raštu Nr. S-2018-2636 kreipėsi į Lietuvos banką dėl šiam tyrimui reikalingos informacijos pateikimo. Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos banko valdybos (toliau – Valdyba) nutarimo Nr. 03-159, kuriuo buvo tiriama atsakovo V. V. elgesio atitiktis Lietuvos banko tarnautojų etikos kodeksui, turinio matyti, jog atsakovas, būdamas Valdybos pirmininku bei deleguodamas užduotį rengti atsakymą parlamentinei krizės tyrimo komisijai, vidaus dokumentų sistemoje surašė tokio turinio rezoliuciją : „ na, štai ir sulaukėme. Tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na, aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia viešuosius finansus gal sakau tegu ir atsakinėja už juos atsakingi. Aš skaičiuoju iki dešimt, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru. Galėjo dar paklausti, kad nužudė JFK bei kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“. Šiame Valdybos nutarime taip pat buvo vertinami atsakovo pasisakymai Lietuvos banko visuotiniuose darbuotojų susirinkimuose, vykusiuose 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2019 m. balandžio mėnesį. Teikdamas paaiškinimus Valdybai dėl jo susirinkimo metu išsakytų žodžių bei frazių, 2019 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinime atsakovas nurodė, kad „ jie yra vaizdingi, turintys emocinį krūvį ir pasakyti su tikslu išreikšti asmeninę poziciją, kad Lietuvos banko strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos susijusios su „ateities architektūra“, o ne su „praeities archeologija“. Taip pat savo paaiškinime V. V. pažymėjo, kad šie žodžiai buvo skirti S. J.“ (Nutarimo 7psl.). Valdyba nutarimu konstatavo, jog Etikos kodekso nuostatų V. V. nepažeidė.
Dėl žinių paskleidimo fakto
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).
Ieškovas nurodo, kad jo garbę ir orumą žemina atsakovo teiginiai, pasakyti visuotiniuose, 2018 m. rugsėjo bei 2019 m. balandžio mėnesį vykusiuose Lietuvos banko darbuotojų visuotiniuose susirinkimuose, tačiau šių susirinkimų garso įrašų, t. y. tiesioginių šaltinių, leidžiančių įvertinti pilną kontekstą, teismui nepateikė (CPK 178 str.). Bylos medžiaga patvirtinta, jog 2019 m. balandžio 2 d. vykusios ieškovo ir Seimo pirmininko V. P. spaudos konferencijos Seime metu pats ieškovas pateikė trumpą vaizdo ir garso įrašą (19:33 – 20:25 min.) iš 2018m. rugsėjo 14 d. visuotinio banko tarnautojų susirinkimo (https://www.youtube.com/watch?v=RLPQRjkUCQU). Joje užfiksuoti šie atsakovo teiginiai „< ... ir vėlgi, sieju tada su ta antra skaidre ir su „politiniu sezonu“. Be jokios abejonės, gausime per kupras, ta prasme. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad mes, kad mes, ir aš įsivaizduoju – Lietuvos bankas, esame į priekį žiūrinti institucija. Ta prasme mūsų nedomina marodieriavimas, mūsų nedomina santykiai su lavonais, ta prasme, mes žiūrime į priekį. Na, bet yra visuomenės dalis, atskiri atstovai, kurie, jei nemoka kurti, tai jie geriau, ta prasme, tada kapstosi po praeitį. Tai čia ne mūsų kelias. Todėl šitas kelias yra būtent kelias į priekį...>“. Rezoliucijos tekstas taip pat buvo pacituotas paties ieškovo spaudos konferencijos metu. Atsakovo teiginiai, jo išsakyti 2019 m. balandžio mėn. vykusio visuotinio Lietuvos banko tarnautojų susirinkimo metu apie neįvardintus asmenis, manančius, kad bankai Lietuvoje sukėlė krizę, lygino su „ plokščios žemės teorijos šalininkais“ ir „melagingų žinių skleidėjais“ yra išdėstyti raštu jau minėtame 2019m. rugpjūčio 27d. Valdybos nutarime, tačiau duomenų, kokius tiksliai teiginius ir kokiame kontekste atsakovas pasakė šio susirinkimo metu, ieškovas į bylą nepateikė. Remiantis išdėstytu seka, jog ieškovo prašomi pripažinti kaip neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais jo garbę ir orumą teiginiai atsakovo buvo pasakyti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, galimai skirtingame kontekste, kuris, nepateikus teismui pirminių bei nefragmentuotų šaltinių, nebuvo atskleistas. Atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti ginčo teiginių paskleidimo faktą, o taip pat ir faktą, kad žinios yra apie jį, akivaizdu, kad ginčo teiginių kvalifikavimui toks selektyvus duomenų pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent tokie teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti kaip žeminančius jo garbę ir orumą, atsakovo buvo paskleisti. Be to, sulyginus ieškovo nurodytus ginčo teiginius su pasakytais atsakovo, matyti, kad sakinių konstrukcija ženkliai skiriasi. Iš paties ieškovo 2019-04-02 spaudos konferencijos metu pateikto trumpo visuotinio banko darbuotojų susirinkimo vaizdo įrašo matyti, jog atsakovas pasakė : < ... ta prasme mes žiūrime į priekį, mūsų nedomina marodieriavimas, mūsų nedomina santykiai su lavonais, ta prasme, mes žiūrime į priekį. Na, bet yra visuomenės dalis, atskiri atstovai, kurie, jei nemoka kurti, tai jie geriau, ta prasme, tada kapstosi po praeitį...>. Ieškovas gi, prašo pripažinti kaip tikrovės neatitinkančius teiginius, jog S. J. veikla yra „marodieriavimas“, „santykiai su lavonais“, o S. J. yra „atskiras visuomenės atstovas, kuris, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog atsakovas yra išsakęs ginčo teiginius viešai, žiniasklaidai ar visuomenei. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia manyti priešingai. Ieškovas kvestionuoja atsakovo teiginius, išsakytus LB darbuotojų visuotinio susirinkimo metu, vykdant darbines pareigas, teiginių paskleidimo faktą grįsdamas neviešai prieinama informacija, banko vidaus dokumentais, skirtais neviešam naudojimui. Apibendrinant konstatuotina, jog ieškovas neįrodė žinių paskleidimo fakto, kaip vieno iš faktų viseto, būtino garbės ir orumo gynimui pagal CK 2.24 straipsnį.
Dėl fakto, jog ginčo teiginiai apie ieškovą
Ieškovas teigia, jog ginčo teiginiai, atsakovo pasakyti 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2019 m. balandžio mėnesį vykusiuose Lietuvos banko visuotiniuose darbuotojų susirinkimuose, žemina jo garbę ir orumą, yra apie jį. Tokią išvadą ieškovas daro remdamasis paties atsakovo 2019 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimais, tiriant Lietuvos banko darbuotojo T. R. pranešimus dėl Valdybos pirmininko V. V. elgesio atitikties Lietuvos banko tarnautojų etikos kodeksui. Šiame neviešame dokumente, adresuotame Lietuvos banko valdybai, kurio turinys buvo išdėstytas LB 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarime Nr. 03-159, atsakovas paaiškino, jog „ šie žodžiai buvo skirti S. J. “. Be to, ieškovas nurodo, jog R. J. 2019-04-03 laidoje „Karštos kėdės“ atsakovas taip pat patvirtinęs, kad ginčo teiginiai buvo skirti ieškovui. Tačiau tokia ieškovo pozicija vertintina kritiškai. Šiame kontekste svarbu įvertinti, ar informacijos gavėjas be jokių papildomų paaiškinimų, ar interpretacijų, pats savaime galėtų teiginius priskirti ieškovui, t. y. suvokti, jog jie apie ieškovą. Remiantis bylos medžiaga, tokios išvados padaryti negalima. Priešingai, 2019 m. balandžio 2 d. ieškovo, kaip Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko bei Seimo pirmininko V. P. spaudos konferencijoje, kurioje žurnalistams bei visuomenei, be kita ko, buvo pateikta vaizdo ištrauka iš 2018 m. rugsėjo 14 d. visuotinio LB darbuotojų susirinkimo, ieškovas ginčo teiginius įvertino taip : < „ ... kadangi visi esame protaujantys žmonės ir elementarios loginės dedukcijos būdu galime suprasti, kad kalbama apie tuos, kurie vykdo tą tyrimą, o šiuo atveju tai ir visas parlamentas, kad čia užsiimama marodieriavimu ir santykiavimu su lavonais...“ > (20:31 – 21.00 min) (https://www.youtube.com/watch?v=RLPQRjkUCQU). Taigi, akivaizdu, kad pats ieškovas tuo metu atsakovo teiginius apie „marodieriavimą“ ir „santykius su lavonais“ vertino kaip epitetus, skirtus vykusiems politiniams procesams apibūdinti, pabrėždamas Lietuvos banko kritinį požiūrį į vykdomą parlamentinį ekonominės krizės tyrimą, jo nenorą bendradarbiauti, teikti Komitetui reikalaujamą informaciją apie 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę. Kitaip tariant, ieškovas nepriskyrė minėtų ginčo teiginių sau asmeniškai ir tuo tik patvirtino, jog nurodytos frazės yra bendro pobūdžio ir nebuvo nukreiptos į konkretų asmenį. Šias aplinkybes patvirtina ir tas faktas, jog panašius atsakovo teiginius, kuriuos kvestionuoja ieškovas, kaip jį asmeniškai įžeidžiančius nurodė kitas, dabar jau buvęs, LB darbuotojas T. R., reikalavęs Valdybos atlikti tyrimą dėl V. V. teiginių. Remiantis išdėstytu galima pagrįstai teigti, kad joks tretysis asmuo atsakovo teiginių negalėtų priskirti ieškovui, t. y. suprasti juos, kaip apie ieškovą, todėl juridinis faktas, kad ginčo teiginiai yra apie ieškovą, laikytinas taip pat neįrodytu. Ta aplinkybė, jog atsakovas savo paaiškinime, adresuotame Valdybai, t. y. neviešame dokumente, nurodė savo žodžius skyręs S. J., nesudaro pagrindo teigti, jog beveik prieš metus LB darbuotojų visuotiniame susirinkime atsakovo pasakytus teiginius galima buvo suprasti kitaip.
CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010).
Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, remdamasis byloje surinkta medžiaga, šalių paaiškinimais, sprendžia, jog byloje nepakanka įrodymų žinių paskleidimo faktui nustatyti ir pripažinti, jog žinios buvo apie ieškovą. Pastarajam neįrodžius nurodytų juridinių faktų viseto, būtino garbės ir orumo pažeidimo konstatavimui, ieškinys negali būti tenkinamas. Kiti šalių teisiniai argumentai apie atsakovo teiginių priskyrimą nuomonės ar žinios kategorijai, teiginių žeminantį pobūdį, argumentai apie saviraiškos laisvės ribas, sprendime nevertintini, nes konstatavus pirmųjų dviejų juridinių faktų – žinių paskleidimo ir fakto, jog žinios apie ieškovą – nebuvimą, jie laikytini teisiškai nereikšmingais.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas pripažinti, kad V. V. teiginiai apie tai, kad S. J. veikla yra „marodieriavimas“, „santykiai su lavonais“, o S. J. yra „atskiras visuomenės atstovas, kuris, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjas“, „plokščios žemės teorijos šalininkas“ neatitinka tikrovės ir žemina S. J. garbę ir orumą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus ieškovo reikalavimą dėl garbės ir orumo pažeidimo nustatymo, reikalavimas iš atsakovo priteisti ieškovui neturtinę žalą, taip pat atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais : pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininko su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas teisines paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).
Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė duomenis apie 1885 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 845 Eur sudaro už atsiliepimą į ieškinį, 650 Eur už tripliką bei 390 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą teisme (DOK- 52903). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1885 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. V., a.k. a.k(duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.