Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kornelijai Jomantienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos ir atsakovo E. M. patikslintą priešieškinį ieškovei D. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikui dydžio pakeitimo bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija 2023-10-17 pateikė išvadą į ieškinį, kurioje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima vaiko teisių apsaugos specialistams dėl nepilnamečio vaiko J. M. teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimų žinoma nuo 2021-03-29 ir nuo 2023-04-08 dėl mažametės V. K. M. teisių ir/ar teisėtų interesų užtikrinimo. Nuo 2023-04-19 šeimai inicijuota atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugios ir nuo 2023-04-09 motina kartu su mažamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Skyrius neturi duomenų, apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, todėl neprieštarauja, kad mažametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, nes vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jo interesus. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja šalių dukters interesams, juolab, kad ir ankstesniu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo, buvo nustatyta analogiška nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašoma mažametei išlaikymo suma po 350,00 Eur/mėn. galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

Išvadą teikianti institucija teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kadangi tarp šalių kyla konfliktai dėl bendravimo tvarkos, todėl bendravimo tvarka turėtų būti nustatyti konkreti ir aiški vykdymui, todėl priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiau atitiktų vaikų interesus, tačiau prašo atsižvelgti taip pat į pastebėjimus, jog tėtis ar mama apie negalėjimą bendrauti su vaikais turėtų pranešti bent prieš dvi dienas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaikai dar yra mažamečiai, bendravimo laikas iki 20 val. galėtų būti per ilgas vaikams, sutrikdantis jų rėžimą. Švenčiu metu turėtų būti nustatyta rotacija, tam, kad abu tėvai galėtų švęsti šventes su vaikais. Dėl išlaikymo dydžio, tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu prašomas išlaikymo dydis yra panašus, todėl abi sumos būtu pakankamos vaikų interesų patenkinimui, tačiau dėl konkrečios sumos prašo teismo spręsti atsižvelgus į visas esamas aplinkybes byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nagrinėjimui prijungtos civilinės bylos Nr. e2YT-6229-971/2021 bei byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurie santuokoje susilaukė nepilnamečio sūnaus J. M., gimusio (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6229-971/2021 abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, kuriuo po santuokos nutraukimo šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su mama, tai yra ieškove, o vaiko tėvas įsipareigojo teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur kas mėnesį bei nustatyta tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka.

(duomenys neskelbtini) Santuokos nutraukimo įrašas Nr. 292, patvirtina, kad šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo šalys susilaukė nepilnametės dukros V. K. M., gimusios (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės pateiktos jos banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023-04-01 iki 2023-09-01 atsakovas ieškovei atliko šias įmokas: 2023-04-26 - 400,00 Eur, mokėjimo nurodymas „alimentai“; 2023-05-02 - 400,00 Eur, mokėjimo nurodymas „alimentai“; 2023-06-01 - 400,00 Eur, mokėjimo nurodymas „alimentai“; 2023-07-03 - 600,00 Eur, mokėjimo nurodymas „alimentai/krikštynos“; 2023-07-21 – 20,00 Eur, mokėjimo nurodymas „kėdutė“; 2023-08-02 – 400,00 Eur, mokėjimo nurodymas „alimentai“; 2023-08-14 – 350,00 Eur, mokėjimo nurodymas „alimentai“, iš viso – 2 570,00 Eur.

Iš ieškovės pateiktos jos banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2023-09-01 ieškovei iš VSDF Valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokėtos šios išmokos: 2022-08-09- 318,33 Eur; 2022-11-15 - 522,44 Eur; 2022-12-15 - 558,47 Eur; 2022-12-28 - 558,47 Eur; 2023-02-15 - 554,47 Eur; 2023-03-15 - 558,47 Eur; 2023-04-14 - 558,47 Eur; 2023-05-15 - 558,47 Eur; 2023-06-15 - 558,47 Eur; 2023-07-14 - 494,64 Eur, iš viso 5 244,70 Eur.

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė OPEL, MOKKA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2014-03-25.

Iš ieškovės pateiktos jos banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-09-05 nustatyta, kad ieškovė kas mėnesį gaudavo po 171,50 Eur išmoką vaikams iš Klaipėdos rajono savivaldybės.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023-05-02 raštas Nr. 30- Dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad 2023-04-08 16:49 val. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK įvykių registre ROIK 0123000193142 registruotas pranešimas, kvalifikuotas „Smurtas artimoje aplinkoje“, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. namuose vyko žodinis konfliktas su sugyventiniu, kuris veja pranešėją su vaikais iš namų. Rašte taip pat nurodyta, kad po gauto pranešimo į įvykio vietą išvyko Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK pareigūnai. Atvykę pareigūnai nustatė, kad policiją kvietė pil. D. M., gim. (duomenys neskelbtini) (blaivi), kuri nurodė, kad buvęs sutuoktinis, pil. E. M., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 0,17 promilių neblaivumo laipsnis), varo moterį iš namų, žodiškai konfliktuoja, ją įžeidinėja. E. M. pareigūnams nurodė, kad su buvusia sutuoktine buvo sutaręs, kad ji iki balandžio 1 d. išsikraustys iš jo namų, turtas skyrybų metu padalintas, namas priklauso jam, tačiau moteris nesiima jokių veiksmų. D. M. nurodė, kad neturi kur eiti su dviem mažamečiais vaikais, kadangi yra sutarusi, kad ją priims krizių centras, tačiau tai bus tik po švenčių (šv. Velykų). Asmenys sutarė, kad šiandien moteris su vaikais V. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini) išvyks į viešbutį, o rytoj kol vyras bus darbe parvyks susirinkti daiktų, vyras sutiko sumokėti už viešbutį. Smurtas naudotas nebuvo, fizinis skausmas nesukeltas.

Iš bankinio pavedimo kopijų nustatyta, kad ieškovė D. M. 2022-04-24 atliko šiuos mokėjimus gavėjui R. K.: 5 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Už E.M.“; 1 308,37 Eur, mokėjimo paskirtis „Už E.M. teisines paslaugas“.

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo (suvestinės) apie asmens turtą nustatyta, kad ieškovės vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto.

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - valčių garažas, (duomenys neskelbtini), pagal 2016-07-05 Garažų statybos bendrijos pažymą Nr. 445, o pagal 2022-01-14 pirkimo sutartį Nr. 307 ir 2022-02-23 susitarimą pakeisti sutartį Nr. 2083, nuosavybės teise priklauso 0,0620 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,0614 ha žemės sklypas su pastatu gyvenamuoju namu, pastatu - ūkiniu pastatu, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas priklausantis atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipotekos lakštu.

Išrašas iš Liteko iš Kelių transporto priemonių registro patvirtina, kad atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

Iš Gargždų socialinių paslaugų centro rašto 2023-09-05 Nr. (11.4.) S- Dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad nuo 2023-04-09 D. M. ir du jos nepilnamečiai vaikai J. M. ir V. K. M., gyvena (duomenys neskelbtini). E. M. (duomenys neskelbtini)duomenimis su vaikais buvo susitikęs: 1) 2023-04-27 E. M. pasiėmė sūnų J. M. iš darželio, atgal į (duomenys neskelbtini) parvežė vakare; 2) 2023-05-09 D. M. vežė abu vaikus susitikti su E. M. į nuotykių parką „Kar Kar“ Klaipėdoje. Susitikime su vaikais buvo abu tėvai; 3) 2023-07-12 E. M. pasiėmė J. M. 9 val. 30 min. E. M. J. M. atgal į Krizių centrą parvežė tą pačią dieną 13 val. 30 min.; 4) 2023-08-20 D. M. 13 valandą nuvežė J. M. pas E. M. į namus. D. M. sūnų J. M. atgal į (duomenys neskelbtini) parsivežė 21.00 valandą.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2023-06-06 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-533-729/2023, kuris įsiteisėjo 2023-06-27, nustatyta, kad atsakovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laidavimą, jo laiduotoja ieškovė. Minėtu nuosprendžiu atsakovui yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023-12-08 ir nuspręsta konfiskuoti 3000,00 Eur.

Iš 2022-04-23 Lietuvos kariuomenės karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Klaipėdos ikiteisminio tyrimo skyriaus nutarimo daryti kratą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-8-00008-22 nustatyta, kad buvo atlikta krata atsakovo namuose siekiant rasti neteisėtai laikomus šaudmenis.

Iš 2020-01-09 darbo sutarties Nr. PS-1204 nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), pastovioji mėnesinė algos dalis 1 830,00 Eur, bei mokami priedai.

Iš 2020-05-28 darbo sutarties Nr. PS-71 nustatyta, kad atsakovo darbo sutartis buvo pakeista ir pastovioji mėnesinė algos dalis nustatyta 1 992,00 Eur bei mokama kintamoji algos dalis -100,00 Eur, kurios rodikliai ir nustatymo principai patvirtinti (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2020-05-20 įsakymu Nr. V-80 su vėlesniais pakeitimais.

Iš 2022-05-31 darbo sutarties Nr. PS-1204 (2020-01-09) tęsinys) nustatyta, kad atsakovo darbo sutartis buvo pakeista ir nuo 2022-06-01 atsakovo pastovioji mėnesinė algos dalis nustatyta 2 788,00 Eur bei mokama kintamoji algos dalis -239,00 Eur, kurios rodikliai ir nustatymo principai patvirtinti (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2020-05-20 įsakymu Nr. V-80 su vėlesniais pakeitimais.

Iš atsakovo darbdavio (duomenys neskelbtini) 2023-10-03 pažymos Nr. PF1-7.3.62-19 (pateiktas tik pirmas lapas) nustatyta už laikotarpį nuo 2022-09m. iki 2023m. balandžio atsakovui išmokėta 17 015,64 Eur.

Iš kredito sutarties Nr. 22-001530-FA nustatyta, kad AB Swedbank atsakovui suteikė 100 000,00 Eur kreditą, skirtą būstui su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, paskolos grąžinimo terminas 2039-12-15. Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovui 2022-01-13 suteikta būsto paskola, kredito likutis 93 750,53 Eur, kito mokėjimo suma 752,57 Eur. Iš Kredito sutartis 22-001530-FA priedo kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko nustatyta, kad atsakovas kas mėnesį turi mokėti bankui pagal sutartį 752,57 Eur.

Iš Teismo turimų duomenų iš Antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/23/01741 nuo 2023-11-16, vykdoma pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2YT-6229-971/2021 dėl periodinio išlaikymo išieškojimo, išieškoma suma 2 21,90 Eur (2024-01-02).

Teismo turimais VSDFV duomenimis iš Liteko nustatyta, kad ieškovė nuo 2021-08-09 dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2022-10-03 iki 2023-10-15 buvo vaiko priežiūros atostogose. Už laikotarpį nuo 2023-11-01 iki 2023-11-30 priskaičiuotas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 1 515,90 Eur.

Iš 2023 m. spalio mėn. Susitarimo Nr. Dėl 2021-08-06 darbo sutarties Nr. 1B-563 pakeitimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini) G. L. ir darbuotoja D. M. susitaria pakeisti 2021-08-06 darbo sutartį Nr. 1B-563 ir ją išdėstyti taip: pakeisti darbo sutarties 4 punktą ir jį išdėstyti taip: nustatoma darbo laiko norma – 20 valandų per savaitę (už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui). Šis susitarimas galioja nuo 2023-10-16 ir yra neatskiriama Sutarties dalis.

Teismo turimais VSDFV duomenimis iš Liteko už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2024-01-02 nustatyta, kad atsakovas nuo 2020-01-13 dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2021-10-04 dirba (duomenys neskelbtini), be to nuo 2023-10-03 yra individualios įmonės savininkas ar tikrosios ūkinės bendrijos narys, tai yra (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vidutiniškai atsakovas (duomenys neskelbtini) neatskaičius mokesčių gauna apie 4 154,85 Eur, iš (duomenys neskelbtini) -100,00 Eur per mėnesį. Atsakovui buvo mokamos ir VSDFV išmokos 954,99 už laikotarpį nuo 2023-07-01 iki 2023-08-31, 954,99 Eur už laikotarpį nuo 2023-07-01 iki 2023-08-31.

Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023-05-01 iki 2023-11-16 nustatyta, už spalio mėnesį ji iš (duomenys neskelbtini) gavo 245,53 Eur darbo užmokestį. Iš atsikaitymo lapelio už 2023 mėn. nustatyta, kad ieškovei priskaičiuotas 405,82 Eur darbo užmokestis, o atskaičius mokesčius išmokėta 245,53 Eur. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023-06-01 iki 2023-11-16, nustatyta VSDFV ieškovei pervedė 1 691,27 Eur.

Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023-10-25 iki 2023-11-16, nustatyta, kad ieškovė MB AŠ PASAULIS už dukters lankytą laiką sumokėjo 86,00 Eur.

Duomenys iš e-sveikatos patvirtina, kad šalių sūnus turi kalbos išraiškos sutrikimą ir jam reikalingas logopedas.

Iš 2023-01-17 Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos Nr. U6.1-4 dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo nustatyta, kad šalių sūnui, kuris lanko (duomenys neskelbtini) yra nustatytas kompleksinis sutrikimas: kalbos (nežymus kalbos neišsivystymas) ir dėmesio sutrikimas, nustatytas didelis SUP lygis, rekomenduota ugdyti pritaikant ikimokyklinuko ugdymo programą ir priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, teikti specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, socialinio pedagogo pagalbą.

Iš šalių dukters duomenų iš e- sveikatos nustatyta, kad mergaitė 2024-01-18 tirta dėl širdies ir nustatyta antrinis prieširdžių pertvarkos defektas, tačiau gydymas nereikalingas, palikta stebėjimui, po 3 mėn. planinė konsultacija atlikus EKG.

Iš 2024-01-04 AB Swedbank mokėjimo nurodymu nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 36,00 Eur už Baltic Medics- uosto poliklinikai. E-sveikatos duomenys patvirtina, kad šalių sūnus 2024-01-3 buvo konsultuotas gydytojo otoringologo.

Iš ieškovės pateikto jos banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023-07-01 iki 2023-11-16 nustatyta, kad atsakovas ieškovei atliko šias įmokas: 2023-08-02- 400,00 Eur, mokėjimo nurodymas „alimentai“; 2023-08-14 – 350,00 Eur, mokėjimo nurodymas „alimentai“; 2023-09-07 – 700,00 Eur, mokėjimo nurodymas „alimentai 400 J. 300 V.“; 2023-10-03 – 650,00 Eur, mokėjimo nurodymas „alimentai 400 J. 300 V./ligoninėj išleista 50“; 2023-11-06 – 700,00 Eur, mokėjimo nurodymas „alimentai 400 J. 300 V.“, iš viso – 2 800,00 Eur.

Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo nustatyta, kad nuo 2023-07-01 ieškovei mokama minimali mėnesio išmoka 403,90 Eur iki 2024-06-22, o nuo 2024-06-01 iki 2024-06-22 – 296,19 Eur.

Iš bankinio išrašo kopijos nustatyta, kad 2023-12-03 atsakovas E. M. atliko 600,00 Eur mokėjimo pavedimą ieškovei, mokėjimo paskirtis „alimentai“.

Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2023-06-01 iki 2023-11-16 iš VSDF Valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovė gavo šias išmokas: 2023-06-15 gavo 558,47 Eur; 2023-07-14 gavo 494,64 Eur; 2023-10-16 gavo 319,08 Eur; 2023-11-15 gavo 319,08 Eur, iš viso - 1 691,27 Eur

Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-09-05 iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškovė gavo šias išmokas vaikams: 2023-01-13 - 161 Eur; 2023-02-10 - 171,50 Eur; 2023-03-10 - 171,50 Eur; 2023-04-11 - 171,50 Eur; 2023-05-10 - 171,50 Eur; 2023-06-09 - 171,50 Eur; 2023-07-10 - 171,50 Eur; 2023-08-10 - 171,50 Eur, iš viso – 1 361,50 Eur.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023-10-1 rašto Nr. (9.3E) DV_S- Dėl vaiko priežiūros išmokos nustatyta, kad remiantis ieškovės 2023-09-25 prašymu skirti vaiko priežiūros išmoką ir kito asmens, kuriam dėl to pačio vaiko buvo mokama vaiko priežiūros išmoka, 2023-09-25 prašymu nutraukti vaiko priežiūros išmokos mokėjimą, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22, 23, ir 24 straipsniais, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023-09-29 sprendimu Nr. VPA_PR4E-10174, ieškovei vaiko priežiūros išmokos mokėjimas atnaujintas nuo 2023-09-01.

Ieškovė elektroniniame laiške, kuris buvo siųstas: L. J., E. M., Kristinai Žąsytytei, nustatyta, kad J. lanko šiuos užsiėmimus, kurie vyksta vaiko darželyje (duomenys neskelbtini): Lego - pirmadieniais (kaina 30 Eur/ mėn.); Krepšinis - antradieniais ir penktadieniais (kaina 30 Eur/ mėn.). Pagal nustatytus spec. poreikius - antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais taip pat turi užsiėmimus su darželio logopede ir spec. pedagogu. Bei pagal darželio psichologės darbo grafiką ketvirtadieniais yra užsiimama taip pat J. Būreliai ir užsiėmimai vyksta darželyje numatytu ugdymo metu, bet taip pat yra koreguojami pagal darželio nuožiūra. Kiekvieną šeštadienį J. važiuoja į (duomenys neskelbtini) (lankoma dėl šeimos gydytojos rekomendacijos, gerinant sveikatos būklę buvo parinktas užsiėmimas - baseino lankymas (kaina 60 Eur). Laikas pasirenkamas pagal galimybes ir trenerių tos dienos užimtumą. Taip pat J. lanko (duomenys neskelbtini) ir gauna kompleksinę pagalbą (logopedas, psichologas, ergoterapeutas). Paslaugos suteikiamos pagal individualiai sudarytą grafiką, derinant prie mano darbo grafiko bei paslaugą teikiančios įstaigos užimtumo (paslaugos teikiamos pagal šeimos gydytojos išrašytą nukreipimą, kainuoja tik kelionės išlaidos). Dažniausiai užsiėmimai planuojami rytais 8.30- 9.00 laiku. Dukra V.-K. pagal poreikį būna vaikų studijoje (duomenys neskelbtini) ( kaina 5 Eur/ val.), tuo metu, kai ieškovė vyksta į darbą.

Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023-04-01 iki 2024-01-22 ieškovė gavėjui UAB „Klaipėdos baseinas“ atliko šiuos mokėjimus: 2023-09-17 – 10,00 Eur; 2023-09-22 - 20,33 Eur; 2023-12-03 – 10,00 Eur, iš viso 40,33 Eur. Iš bankinio pavedimo kopijos nustatyta kad ieškovė 2023-08-03 atliko 35,00 Eur mokėjimą gavėjui „Dino parkas“. Iš bankinio pavedimo kopijos nustatyta kad ieškovė 2023-11-08 atliko 30,00 Eur mokėjimą gavėjai S. L., mokėjimo nurodymas „J. M.“, 2023-11-20 mokėjimo nurodymu pervesta 20,29 Eur už vaik. Golfas gavėjui A. T. 2023-07-25 sumokėjo 10,00 Eur už vaiko kirpimą. 2024-01-06 sumokėta 23,94 Eur už knygas, 2023-04-25 sumokėta 10,00 Eur už J. šokių skolą.

Iš ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023-04-01 iki 2024-01-22 ieškovė gavėjui „Edukaciniai renginiai“ atliko šiuos mokėjimus: 2023-10-09 15 Eur; 2023-11-14 30 Eur; 2023-12-18 30 Eur; 2024-01-13 21 Eur, iš viso 96,00 Eur.

Iš atsakovo REVOLT21 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-12-20 ieškovas gavo 22 314,89 Eur iš (duomenys neskelbtini).

Iš VšĮ „Plaukimo mokykla“ 2024-02-26 duomenų apie J. M. lankymą baseine nustatyta, kad šalių sūnus baseine lankėsi 2023-11-11, 2023-11-18 ir 2023-12-02.

Iš atsakovo AB Swedbank sąskaitos išrašo pateikto už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2024-01-01 nustatyta, kad atsakovas vesdavo ne tik alimentus, bet tarp šalių buvo vykdomi ir kiti pavedimai, tačiau teismas vertina tik bylai aktualų laikotarpį, tai yra nuo 2023-04, nes ieškiniu yra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023-04-09 iki 2023-07-31, o ieškinys teismui pateiktas 2023-09-12.

Atsakovas teismui pateikė jo ir ieškovės susirašinėjimą, tačiau pateiktas susirašinėjimas tik patvirtina, kad šalys po santuokos nutraukimo gyveno kartu, ieškovė iš esmės neginčija ir pripažįsta faktą, kad po santuokos nutraukimo ji su vaikais gyveno kartu su atsakovu jam priklausančiame name iki 2023-04-09.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra buvę sutuoktiniai ir turi du nepilnamečius vaikus, sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, o po santuokos nutraukimo gimusios šalių dukters gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Ieškovė ieškiniui prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, nes dukra yra mažo amžiaus ir nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, be to ji šiuo metu dar maitina dukrą krūtimi. Atsakovas sutiko, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nors tarp šalių ir nėra ginčo dėl šalių mažamečio vaiko, tai yra dukters V. K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau įvertinus tai, kad šalys kartu nebegyvena yra pagrindas spręsti klausimą dėl šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinus tai, kad šalys turi du vaikus ir abu vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, o šalims pradėjus gyventi atskirai vaikai liko kartu su ieškove, į šalių dukters amžių ir į tai, kad sūnaus gyvenamoji vieta taip pat yra nustatyta su ieškove, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl dukters gyvenamosios vietos su ja nustatymo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė elgiasi netinkamai ar šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų vaiko interesus. Institucija teikianti byloje išvadą sutinka, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu taip pat sutiko ir tam neprieštaravo, todėl vadovaujantis CK 3.169 straipsnio 2 dalimi V. K. M., gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena, todėl ieškovė turi skatinti pastovų vaiko bendravimą su tėvu, nedaryti jokių kliūčių skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, siekti, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys.

Dėl vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo 12 straipsnis nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjau atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo nustatyti atsakovo ir skyriumi gyvenančios dukters tvarką, atsakovas taip pat prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą jo ir sūnaus bendravimo tvarką. Ieškovės siūloma atsakovo ir dukters bendravimo tvarka yra pakankamai minimali, o atsakovo prašoma nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarka yra detalesnė.

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nedraudžia ir netrukdo atsakovui bendrauti tiek su dukra, tiek ir su sūnumi dėl kurio jau yra nustatyta bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu tėvu, tačiau pats atsakovas nesilaiko susitarimo ir neįvertina savo galimybių matytis ir bendrauti su vaikais, ypač su dukra, nes ji yra mažo amžiaus ir atsakovas nesusitvarko, todėl dažnai grąžina vaikus anksčiau nei buvo sutarta. Atsakovas tiek priešieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp jo ir ieškovės nuolat kyla nesutarimų dėl jo ir skyriumi gyvenančių vaikų bendravimo, nes jis nori kuo daugiau bendrauti su vaikais, o ieškovė to neleidžia motyvuodama, kad vaikai yra pavargę, todėl ir pateikė priešieškinį, kuriuo jis siekia, kad būtų nustatyta konkreti jo ir vaikų bendravimo tvarka. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, tai yra šalių susirašinėjimą pateiktą teismui, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką su dukra bei pakeisti atsakovo ir sūnaus teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, nes šalims to tarpusavio sutarimu padaryti nepavyksta.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais, netinkamai elgtųsi vaikų atžvilgiu, ar kad būtų pagrindas nustatyti minimalią atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarką. Ieškovė nurodė, kad ji nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais, todėl darytina išvada, kad maksimalus atsakovo ir vaikų bendravimas labiausiai atitiks šalių vaikų poreikius. Atsakovas prašydamas nustatyti kuo maksimalesnę jo ir skyriumi gyvenančių vaikų bendravimo tvarką tikėtina įsivertino savo galimybes ir laikysis teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Vien tai, kad šiuo metu atsakovas kartais neišbūna viso sutarto laiko su vaikais, teismo vertinimu nesudaro pagrindo netenkinti kuo maksimalesnės atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos.

Ieškovės ieškinyje pateikta bendravimo tvarka teismo vertinimu yra ne tokia detali ir maksimali, kaip atsakovo, o įvertinus tai, kad šalims geranoriškai tarpusavio susitarimu nepavyksta susitarti, todėl teismas atsižvelgdamas ir į išvadą teikiančios institucijos pateiktą nuomonę, kad visgi turėtų būti nustatyta detalesnė vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarka bei tai, kad atsakovo pateikta bendravimo tvarka atitiktų vaikų poreikius tik turėtų būti kiek pakoreguota numatant rotaciją dėl švenčių bei gal kiek sutrumpinat vaikų grąžinimo laiką, daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką pagal atsakovo pateiktą siūlymą, tačiau ją pakoreguojant. Šalių vaikai yra mažamečiai, kaip patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra (duomenys neskelbtini) pateikti į bylą raštai dažnai vaikai po bendravimo su atsakovu yra gražinami išvargę, miegantys ar irzlūs, todėl teismas sutinka su ieškovės išsakyta nuomone, kad vaikų grąžinimo laikas turėtų būti trumpesnis, tai yra ne 20.00 val., o 19.00 val., kad vaikai galėtų laikytis namuose jiems priimtino ir įprasto rėžimo. Sutiktina su ieškovės pastaba, kad apie atsakovo ketinimą praleisti vasaros atostogas ieškovė turėtų būti informuota ženkliai anksčiau nei siūlo savo bendravimo tvarkoje atsakovas, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas apie savo suplanuotas vasaros tikėtina žino kur kas anksčiau. Didesnis laiko tarpas yra reikalingas, kad ir priešinga šalis iš anksto galėtų planuoti savo ir vaikų atostogas, todėl apie 14 dienų nepertraukiamas atostogas su vaikais teismo vertinimu atsakovas privalo ieškovę informuoti ne mažiau kaip likus dviem mėnesiam iki suplanuotų jo ir vaikų 14 dienų vasaros atostogų. Taip pat tikslinga patikslinti atsakovo tvarką, toje dalyje, kad jis vaikus pasiima pirmą suplanuotą vaikų atostogų dieną ne vėliau kaip iki 10.00 val. ryto ir grąžina paskutinę atostogų dieną, ne vėliau kaip iki 19.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovė prašo teismo nustatyti konkrečias savaitės dienas, kuriomis vaikai galėtų matytis pagal atsakovo pateiktą siūlymą, tačiau įvertinus tai, kad teismui nėra žinomas grafikas vaikų lankomų būrelių, be to tai yra kintantis dalykas, darytina išvada, kad yra pagrindas nenustatyti konkrečias savaitės dienas, o įpareigoti atsakovą, kad jis ne vėliau kaip prieš savaitę ieškovę iš anksto informuotų apie sekančios savaitės dvi dienas, kuriomis jis ketina pasiimti vaikus. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad siekiant bendrauti jam su vaikais turi būti paisoma ir vaikų lankomų ugdymo įstaigų dienos grafiko ar lankomų būrelių grafiko.

Išaiškinti šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio šalims atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, tėvo ir vaikų pasimatymų trukmę ir laiką šalių sutarimu keisti abipusiu susitarimu.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveikas, intelektualus ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje Nr.3K-3-495/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.).

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių dukra gimė po šalių santuokos nutraukimo, todėl šiai dienai nėra išspręstas klausimas dėl išlaikymo priteisimo iš skyriumi gyvenančio tėvo dukrai, be to tarp šalių yra kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio, nes ieškovė ieškiniu prašo priteisti dukrai išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės mokamą po 350,00 Eur per mėnesį, o atsakovas nesutinka ir prašo priteisti iš jo dukrai išlaikymą mokamą po 300,00 Eur per mėnesį.

Šaliu dukrai dveji metukai sueis tik 2024-06-22. Kaip patvirtina byloje surinkti duomenys šalių dukra šiuo metu nelanko ugdymo įstaigos, o tik tuo metu, kai ieškovė dirba, mergaitė lanko vaikų priežiūros įstaigą, už kurią ieškovė moka. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalių dukra turėtų specialių poreikių, jai yra nustatytas antrinis prieširdžių pertvarkos defektas, tačiau gydymas nereikalingas, palikta stebėjimui. Iš šalių pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad šalių dukra dažnai serga įprastomis tokio amžiaus vaikui būdingomis ligomis, tai yra peršalimai, roto virusai ir pan.

Sutiktina, jog šalių dukrai gyvenant kartu su ieškove, ieškovei yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienai ir pan. Šalių dukrai šių metų birželio mėnesį sukaks du metai. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, ugdymo išlaidas, konstatuoja, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 700,00 Eur ir ši suma šiuo metu pakankama šalių vaiko poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, abu yra dirbantys ir gauna pastovias daro pajamas. Ieškovės galimybės gauti maksimalias pajamas šiai dienai yra ženkliai apribotos, nes ieškovė rūpinasi mažamete šalių dukra, kuri šiuo metu nelanko darželio ir nėra dviejų metų amžiaus. Kaip patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai atsakovo gaunamas pajamos tiek iš pagrindinės darbovietės, tiek ir iš kitų darboviečių bei jo pajamos iš jo įsteigtos mažosios bendrijos yra ženkliai didesnės nei ieškovės. Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo pajamos yra apie 2 500,00 Eur iš pagrindinės darbovietės bei apie 500,00 Eur pajamų jis gauna iš mažosios bendrijos. Be to, atsakovas turi įgijęs nuosavo būsto, tai yra du žemės sklypus bei namą, atsakovui priklausančio turto vertė yra ne maža, o atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė šiuo metu turi tik vieną transporto priemonę, kurią turėjo santuokos metu. Atsakovas turi ir įsipareigojimų kreditoriui ir kas mėnesį bankui moka apie 752,57 Eur, duomenų, kad ieškovė turėtų įsipareigojimų kreditoriams teismui nepateikta. Ieškovė su vaikais nuo 2023-04-09 laikinai yra apgyvendinta (duomenys neskelbtini), kaip nurodė ieškovė šiuo metu ji nemoka už pragyvenimą (duomenys neskelbtini), tačiau ji negali nuolatos ten gyventi ir pasibaigus teisminiam ginčiai ji privalės išsikraustyti, tai yra nuomotis būtą.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis greitai neteks darbo, nes jo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Teismo turimi duomenys iš LITEKO patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu yra užvesta baudžiamoji byla, tačiau šiai dienai nėra priimtas sprendimas ir jis nėra įsiteisėjęs, o teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo vadovaujasi teismui pateiktais šiuo metu šalių turtinę padėtį patvirtinančiais įrodymais.

Nesant į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių būtų ribojamos jo galimybės dirbti ir gauti pajamas iš darbinės veiklos, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė šiai dienai nei ieškovės. Tai, kad atsakovas turi kreditorių taip pat nelaikytina jo turtinės padėties pablogėjimu, nes atsakovui išsimokėjus kreditą jis įgys didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Priešingai bankas suteikdamas atsakovui 100 000,00 Eur kredito sumą įvertino atsakovo turtinę padėtį ir tai tik patvirtina, kad ji yra gera, nes buvo suteiktas kreditas.

Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovės pajamos yra ženkliai mažesnės nei atsakovo, nes ieškovė dirba tik 20 valandų, nes prižiūri mažametė šalių dukrą, ieškovė kas mėnesį nuo sausio mėnesio gauna iš valstybės vaiko pinigus - 191,50 Eur, VSDFV išmoką 403,90 Eur, bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jos darbo užmokestis yra apie 600,00 Eur tai yra jos gaunamos pajamos yra apie 1195,40 Eur. Ieškovė nurodė, kad jai padeda jos tėvai.

Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Nagrinėjamu atveju šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, ji užtikrina vaiko gyvenamąjį būstą, sumoka jo išlaikymo išlaidas, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, užtikrinant gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius jų poreikius. Teismo vertinimu, į tai atsižvelgtina nustatant priteistino išlaikymo dydį iš skyrium gyvenančio vieno iš tėvų.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Vadovaujantis tuo, kas aptarta, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas nepilnametei dukrai V. K. M., 350,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2024-09-12 iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu atsižvelgiant konkrečia nagrinėjamą situaciją nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikui mokamų pinginių lėšų, nes šiuo konkrečiu atveju atsakovas teismo vertinimu yra pajėgus ir gali teikti išlaikymą, kuris užtikrintų bent minimalius vaiko poreikius ir nėra pagrindo iš nustatytų vaiko poreikių sumos atimti pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą. Nors byloje nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Šiuo atveju šalių turtinė padėtis, atsakovui leidžia vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Taigi nėra poreikio lengvinti tėvui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas laikotarpiu nuo 2023-04-09 iki 2023-07-31 neteikė išlaikymo ir dėl to jos paskaičiavimu yra susidaręs 1 307,00 Eur įsiskolinimas.

Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis tinkamai vykdė pareigą, tai yra teikė išlaikymą dukrai ieškovės nurodytu laikotarpiu. Atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad visą šį laikotarpį jie su ieškove ir vaikais gyveno kartu ir tai patvirtina jo susirašinėjimas pateiktas į byla su ieškove. Teismo vertinimu tarp šalių nėra ginčo, kad jie kartu po santuokos nutraukimo gyveno kaip faktinė šeima, nes tai patvirtina ir tai, kad šalys susilaukė dukters, o atsakovo pateiktas susirašinėjimas iš esmės tik patvirtina, kad šalių santykiai buvo pakankami konfliktiški, nes tarp jų nuolat kildavo nesutarimų, tačiau šie susirašinėjimai neįrodo, kad jis tinkami vykdė pareigą ir laikotarpiu nuo 2023-04-09 iki 2023-07-31 mokėjo dukrai išlaikymą. Atsakovas posėdžio metu tvirtino, kad jis ieškovei buvo perdavęs didelę pinigų sumą, kurią jie buvo gavę pardavę butą Klaipėdos senamiestyje, tačiau jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė, o ieškovė šias aplinkybes neigė. Tai, kad ieškovė nuo 2023-04-09 yra apgyvendinta (duomenys neskelbtini) patvirtina šios įstaigos byloje esantys raštai bei išvados teiksiančios institucijos teismui pateikta informacija. Tai, kad ieškovė su vaikais atvykdavo po 2023-04-09 pas atsakovą ir leisdavo dienos metu laiką, nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, kad šalys nuolatinai gyveno ginčo laikotarpiu kartu ir atsakovui nekyla pareiga išlaikyti dukrą. Atsakovas teismui taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis kitokiais būdais būtų prisidėjęs prie dukters išlaikymo, tai yra būtų pirkęs rūbus ar aprūpinęs maisto produktais.

Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, kad atsakovas tinkamai nevykdė pareigos ir laikotarpiu nuo 2023-04-09 iki 2024-07-31 neteikė išlaikymo dukrai, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir iš atsakovo priteisti 1 307,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuota pagal anksčiau nustatytus šalių vaiko poreikius.

Dėl priešieškinio reikalavimo sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnui dydį

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti sūnui iš jo priteisto išlaikymo dydį, tai yra sumažinti nuo 400,00 Eur sumos per mėnesį iki 300,00 Eur, motyvuodamas tuo, kad pasikeitė jo turtinė padėtis ir jis nebegali teikti tokio dydžio išlaikymo ir tarp šalių yra kilęs ginčas.

Šalių sūnui išlaikymas yra priteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6229-971/2021, kuriuo šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tuo metu kai buvo priteistas išlaikymas šalių sūnus buvo beveik trejų metų amžiaus. Šalys nutraukdamos santuoką įsivertino sūnaus poreikius ir savo galimybes ir nustatė kokio dydžio vaiko poreikiai buvo. Iš nagrinėjimui prijungtos civilinės bylos e2YT-6229-971/2021 atsakovui nuosavybės teise priklausė 0,9376 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 2017-06-15 dovanojimo sutarties pagrindu, taip pat priklausė 0,0822 ha žemės sklypas, pastatas – sodo pastatas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini) bei negyvenamoji patalpa - valčių garažas, (duomenys neskelbtini), o ieškovei nuosavybės teise priklausė tik automobilis OPEL, MOKKA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiai dienai atsakovui priklauso du žemės sklypai pastatas - gyvenamas namas ir ūkinis pastatas bei negyvenamoji patalpa - valčių garažas, duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo nenustatyta, nes ji turi tą patį automobilį, kuris buvo jos vardu registruotas ir nutraukiant šalių santuoką.

Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas turi įsipareigojimų bankui, nes būsto pirkimui buvo suteiktas kreditas ir kas mėnesį jis moka po 750,00 Eur bankui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Pagal į bylą pateiktus duomenis apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį nustatyta, kad nuo 2020-05-28 pagal darbo sutartį Nr. PS-71 atsakovo pastovioji mėnesinė algos dalis buvo nustatyta 1 992,00 Eur bei mokama kintamoji algos dalis -100,00 Eur, kurios rodikliai ir nustatymo principai patvirtinti (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2020-05-20 įsakymu Nr. V-80 su vėlesniais pakeitimais, o nuo 2022-06-01 atsakovo pastovioji mėnesinė algos dalis nustatyta 2 788,00 Eur bei mokama kintamoji algos dalis -239,00 Eur, kurios rodikliai ir nustatymo principai patvirtinti (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2020-05-20 įsakymu Nr. V-80 su vėlesniais pakeitimais. Šie duomenys patvirtina, kad po santuokos nutraukimo atsakovo gaunamas darbo užmokestis padidėjo, be to atsakovas įsteigė mažąją bendrija ir pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo pajamos per mėnesį yra apie 500,00 Eur.

Tai, kad atsakovas su ieškove po santuokos susilaukė dar vieno vaiko teismo vertinimu taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad iš esmės pablogėjo atsakovo turtinė padėtis.

Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad sūnaus poreikiai ne pamažėjo, o priešingai padidėjo, nes šalių sūnus paaugo, šiuo metu lanko ugdymo įstaigą, o nutraukinat santuoką nelankė. Šalių sūnus yra beveik šešerių metų amžiaus, lanko papildomus būrelius, tai yra Lego ir krepšinį, o pagal galimybes lanko baseiną, kurie kainuoja. Be to, šalių sūnui yra nustatytas kalbos sutrikimas ir jam reikalingas logopedas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Taigi, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, todėl abi šalys turėtų būti suinteresuotos visapusišku vaikų lavinimu ir skatinti vaikus užsiimti papildoma veikla.

Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad be būtinų išlaidų, susijusių su apranga, maistu, higiena šalių sūnus lanko mokamus du būrelius, leidžia laisvalaikį, perka knygutes. Teismo vertinimu, augančio vaiko poreikiai neleidžia daryti išvadų, kad atsakovo mokama išlaikymo suma būtų per didelė ir tenkinus atsakovo prašymą pakeisti teismo priteistą išlaikymo dydį būtų nepagrįstai užkraunama didesnė vaiko išlaikymo našta ieškovei, kurios turtinė padėtis lyginat su atsakovu yra ženkliai prastesnė, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo sumažinti priteisto sūnui iš atsakovo išlaikymo dydį ir atsakovo priešieškinys toje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

Teismas pažymi, kad išlaikymo sumos indeksavimas yra taikomas siekiant bent iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas ir priklauso nuo vartojimo kainų indekso, kuris šiuo metu yra vis mažėjantis.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 109,00 Eur žyminį mokestį ir 2 000,00 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas : 109,00 Eur žyminį mokestį ir 1 500,00 Eur advokato pagalbai.

Įvertinus tai, kad ieškinyje ir priešieškinyje pareikštus reikalavimus darytina išvada, kad ieškinys tenkintas 90 procentų, o priešieškinys 20 procentų, todėl ieškovei iš atsakovo yra pagrindas priteisti 1 898,10 Eur, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 300,00 Eur jo atstovavimo išlaidų.

Tenkinus ieškinį iš atsakovo yra pagrindas priteisti žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, tai yra priteisti 94,50 Eur žyminį mokestį, kuris paskaičiuotas ((400,00 Eur -300,00 Eur) × 12 mėn.) × 3 proc.) × 75 proc. ir (350,00 Eur × 12 mėn.) × 3 proc.) × 75 proc. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsni, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis CPK 92 straipsnis).

Sprendimą priėmus panaikinti 2023-09-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatytą laikiną šalių dukters gyvenamąją vietą (CPK 150 straipsnis).

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba vaikų poreikiams teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti į Klaipėdos apylinkės teismo archyvą civilinę bylą e2YT-6229-971/2021.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės V. K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai V. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur ir 00 ct) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2023-09-12 iki jos pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 1 307,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septynių Eur ir 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai V. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2023-04-09 iki 2023-07-31.

Nepilnamečių V. K. M. ir J. M., išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę D. M.

Nustatyti tokia E. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. K. M. tvarką bei pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2YT-6229-971/2021 dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatyti tokią E. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. M. tvarką:

1. Iki dukrai V. K. M. sueis du metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini):

1.1. Metų nelyginė savaitės savaitgalio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. bei sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. E. M. bendrauja su J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių vaikus E. M. paima iš jų gyvenamosios vietos/vaikų buvimo vietos/ugdymo įstaigos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą savo lėšomis.

1.2. Kiekvienos metų lyginės savaitės dvi dienas (pasirinktinai) nuo 17.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val. E. M. bendrauja su J. M. ir V. K. M. Šalių vaikus E. M. paima iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą savo lėšomis. Apie konkrečią vaikų paėmimo dieną E. M. privalo informuoti D. M. ne vėliau kaip prieš septynias dienas.

2. Dukrai V. K. M. sulaukus dviejų metų amžiaus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini):

2.1. Metų lyginės savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., E. M. bendrauja su V. K. M. ir J. M. Šalių vaikus E. M. paima iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą savo lėšomis.

2.2. Kiekvienos metų nelyginės savaitės dvi dienas (pasirinktinai) nuo 17.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val. E. M. bendrauja su V. K. M. ir J. M. Šalių vaikus E. M. paima iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą savo lėšomis. Apie konkrečią vaikų paėmimo dieną E. M. privalo informuoti D. M. ne vėliau kaip prieš septynias dienas.

2.3. Kiekvienais kalendoriniais metais, vasaros atostogų metu, E. M. bendrauja su V. K. M. ir J. M. 14 dienų nepertraukiamai, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar vaikų buvimo vietos pirmąją vaikų atostogų dieną 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą, paskutinę priklausančią bendravimo su vaikais dieną, ne vėliau kaip 19.00 val. E. M. ir vaikų bendravimo data turi būti suderinta su D. M. ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki numatytos bendravimo datos.

2.4. Kiekvienais kalendoriniais metais E. M. bendrauja su vaikais pusę laiko žiemos atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos pirmąją vaikų atostogų dieną arba kitą su D. M. suderintą dieną 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais dieną, ne vėliau kaip 19.00 val. E. M. ir vaikų bendravimo data turi būti suderinta su D. M. ne vėliau kaip dvi savaitės iki numatytos bendravimo datos.

2.5. Kiekvienais kalendoriniais metais E. M. bendrauja su V. K. M. ir J. M. pusę laiko rudens ir pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos pirmąją vaikų atostogų dieną arba kitą su D. M. suderintą dieną 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais dieną, ne vėliau kaip 19.00 val. E. M. ir vaikų bendravimo data turi būti suderinta su D. M. ne vėliau kaip dvi savaitės iki numatytos bendravimo datos.

2.6. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 10.00 val.

2.7. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų antrą dieną E. M. bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos antrąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.

2.8. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių dieną E. M. bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 10.00 val.

2.9. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais pirmą ir antrą Šv. Kalėdų dieną E. M. bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmą dieną 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną 19.00 val.

2.10. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Naujųjų metų išvakarėse bei nelyginių metų sausio 1 dieną E. M. bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dieną 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sausio 1 dieną 19.00 val.

2.11. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir D. M. gimimo dieną vaikai bendrauja su D. M., todėl E. M., tuo atveju, jeigu vaikai yra su juo, gegužės mėnesio pirmąjį šeštadienį ir dieną prieš mamos gimimo dieną, grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 19.00 val.

2.12. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) E. M. bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos atitinkamai birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą kitos dienos 19.00 val.

2.13. Kiekvienais kalendoriniais E. M. gimimo dieną, jeigu tai yra darbo diena, E. M. bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. Jeigu E. M. gimimo diena savaitgali, E. M. bendrauja su vaikais pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos tos dienos 10.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą 18.00 val.

2.14. Kiekvienais kalendoriniais metais vaikų gimimo dieną E. M. bendrauja su vaikais 1/2 dienos laiko (laisvo laiko nuo mokslo), tiksli tėvo ir vaikų bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru D. M. ir E. M. sutarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus.

3. E. M. turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis.

4. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, o taip pat abiejų tėvų susitarimu arba vaikų prašymu.

5. D. M. ir E. M., iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse), esant objektyvioms aplinkybėms bei svarbioms priežastims, privalo pranešti vienas kitam apie bendravimo su vaikais grafiko pasikeitimą.

6. D. M. ir E. M. įsipareigoja viena kitą nedelsiant informuoti apie vaikų sveikatos sutrikimus, gyvenamosios vietos pasikeitimą bei dalintis kita esmine informacija, susijusia su vaikų interesais.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinys atmestini.

Iš atsakovo E. M. priteisti ieškovei D. M. 1 898,10 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės D. M. priteisti atsakovui E. M. 300,00 Eur (tris šimtus Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo E. M. priteisti 94,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-467-867/2024 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti prijungimui į civilinę bylą e2YT-6229-971/2021 į Klaipėdos apylinkės teismo archyvą.

Grąžinti į Klaipėdos apylinkės teismo archyvą civilinę bylą e2YT-6229-971/2021.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.