Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Ernestos Montvidienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. N. (P. N.) gynėjos advokatės Reginos Raulušaitienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi kaltinamajam P. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199² straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis organizuojant, R. J., kartu su T. N. ir R. N. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, Varėnos r., (duomenys neskelbtini) ribose į Lietuvos Respublikos gilumą, šiomis aplinkybėmis: 2017 m. gruodžio 13 d., Šalčininkų r,. (duomenys neskelbtini), organizatoriui R. J. už piniginį atlygį, mokant po 40 Eur už cigarečių dėžės pernešimą, jam (P. N.), T. N. ir R. N. pasiūlius gabenti akcizais apmokestinamas prekes baltarusiškas cigaretes – jas gabenti sutiko ir jį (P. N.), R. N. ir T. N. 2017 m. gruodžio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytam asmeniui atgabenus į nusikalstamos veikos darymo vietą Varėnos r., (duomenys neskelbtini) ribose, kartu su R. N. ir T. N. pergabeno per tris kartus, nešdami iš cigarečių saugojimo vietos į nurodytą vietą, iš kurios cigaretės turėjo būti paimtos, pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 11 dalį akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių su vėlesniais pakeitimais 2 punkto, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, 3.4 punkto reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų – organizavo laikymą ir gabenimą 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės akcizais apmokestinamas prekes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų ,,Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkto nustatyta tvarka – 7 500 vnt. pakelių cigarečių „M. C. QS“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudarė 20 237 Eur, 2 500 vnt. pakelių cigarečių „P. QS“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudarė 6 746 Eur ir 2 000 vnt. cigarečių „M. C. QS“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudarė 5 397 Eur, iš viso 32 380 Eur vertės, perneštas cigaretes jis (P. N.) su R. N. ir T. N. sukrovė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamą automobilį „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Ikiteisminio tyrimo metu P. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

6. Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. N. gynėjos advokatės N. Raulušaitienės skundas atmetamas.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog kaltinamasis P. N. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokią teismo išvadą patvirtina bylos duomenys: paties kaltinamojo P. N., kitų kaltinamųjų T. N. ir R. N., liudytojų (R. R., M. S. ir kt.) parodymai, apžiūrų protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pratęsiant kardomosios priemonės - suėmimo terminą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamos veikos vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu.

8. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne arba švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

9. Kaltinamajam P. N. nuo 2018 m. birželio 18 d. buvo taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 straipsnis). BPK 136 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pažeidus rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.

10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad į 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. lapkričio 16 d., 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. liepos 30 d. Kauno apygardos teisme vykusius posėdžius kaltinamasis P. N., būdamas informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, neatvyko ir teismui nepateikė duomenų apie svarbiomis laikytinas neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnis).

11. Apie 2019 m. liepos 30 d. posėdį P. N. buvo informuotas pasirašytinai. Skunde nurodoma, kad į šį posėdį P. N. neatvyko, nes žinojo, jog nėra sulaikytas kitas kaltinamasis T. N., o nedalyvaujant vienam iš kaltinamųjų, posėdis negalėjo vykti. Tokie skundo argumentai nepateisina kaltinamojo neatvykimo į teismą. Skunde nurodoma aplinkybė, kuri sutrukdė kaltinamajam atvykti į teismo posėdį – piniginių lėšų trūkumas, taip pat nelaikytina pateisinama priežastimi nedalyvauti procese. Pagal BPK 246 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Šiuo atveju kaltinamasis žinodamas apie teismo posėdį, į jį neatvyko, neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, nepateikė teismui duomenų apie svarbiomis laikytinas neatvykimo priežastis, taigi P. N. į teismą neatvyko be svarbios priežasties. Jau minėta, kad P. N. neatvyko net į septynis ankstesnius teismo posėdžius, dėl ko buvo priimtos teismo nutartys dėl jo atvesdinimo. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad neatvykdamas į teismo posėdžius P. N. slepiasi nuo teismo.

12. Apygardos teismas, palikdamas galioti kaltinamajam 2019 m. liepos 30 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, įvertino, jog P. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurio padarymą, baudžiamojo įstatymo sankcija nustato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikaltimo sunkumo ir gręsiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, kad pripažinti, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas įvertino ir kitas bylos aplinkybes, pagrindžiančias šį manymą. P. N. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su motina, kuriai, pasak gynėjos, reikalinga pagalba ir priežiūra, tačiau jis nesimoko, nedirba, nėra registruotas užimtumo tarnyboje. Taigi tokios aplinkybės neleidžia teigti, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai yra ypatingai tvirti. Tuo pačiu būtina įvertinti, jog kaltinamasis ne kartą neatvyko į paskirtą posėdį, o tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Taigi kaltinamajam taikyta švelnesnė kardomoji priemonė nebuvo veiksminga ir neužtikrino kaltinamojo dalyvavimo procese ir netrukdomo bylos nagrinėjimo. Šios aplinkybės leidžia pripažinti esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

13. BPK 247 straipsnyje numatyta, kad jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Neatvykdamas į teismo posėdžius P. N. trukdė nagrinėti bylą, vilkino procesą, o tuo pačiu ir slėpėsi nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai pakeitė paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę į suėmimą, nes kaltinamajam taikyta švelnesnė kardomoji priemonė nebuvo veiksminga ir neužtikrino BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, o būtent – kaltinamojo dalyvavimo procese ir netrukdomo bylos nagrinėjimo.

14. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo kaltinamojo P. N. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme – šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti pasiekti. Dėl nurodytų priežasčių naikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį kaltinamojo P. N. gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo P. N. (P. N.) gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria kaltinamajam P. N. palikta galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.