Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. N. (R. N.) gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. N. palikta galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – ir nustatytas jos terminas trims mėnesiams, šį skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, organizuojant R. J., kartu su T. N. ir P. N. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respublikos gilumą, t. y.: 2017 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini)., organizatoriui R. J. už piniginį atlygį, mokant po 40 Eur už cigarečių dėžės pernešimą, jam (R. N.), T. N. ir P. N. pasiūlius gabenti akcizais apmokestinamas prekes – baltarusiškas cigaretes – jas gabenti sutiko ir jį (R. N.), P. N. ir T. N. 2017 m. gruodžio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytam asmeniui atgabenus į nusikalstamos veikos darymo vietą (duomenys neskelbtini) ribose, kartu su P. N. ir T. N. pergabeno per tris kartus, nešdami iš cigarečių saugojimo vietos į nurodytą vietą, iš kurios cigaretės turėjo būti paimtos, pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 11 dalį akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių su vėlesniais pakeitimais 2 punkto, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutarti ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, 3.4 punkto reikalavimus, jog fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų – organizavo laikymą ir gabenimą 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės akcizais apmokestinamas prekes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų ,,Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkto nustatyta tvarka – 7500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudarė 20 237 Eur, 2500 vnt. pakelių cigarečių „Premjer QS“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudarė 6 746 Eur ir 2000 vnt. cigarečių „Minsk City QS“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudarė 5 397 Eur, iš viso 32 380 Eur vertės, kur jis (R. N.) su P. N. ir T. N. cigaretes sukrovė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ikiteisminio tyrimo metu R. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

3. Kauno apygardos teismo 2018 m rugpjūčio 10 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir nustatyta teismo posėdžio data – 2018 m. rugsėjo 27 d. 9 val. Į šį bei į 2018 m. lapkričio 16 d., 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. liepos 12 d. teismo posėdžius kaltinamasis geranoriškai nevyko, į 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. liepos 12 d. vykusius teismo posėdžius buvo atvesdintas. Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2019 m. liepos 12 d., kaltinamasis pateikė telefono numerį, kuriuo galima su juo susisiekti, tačiau nuo 2019 m. liepos 22 d. teismui su kaltinamuoju susisiekti nepavyko. Kaltinamasis R. N. į 2019 m. liepos 30 d. teismo posėdį neatvyko.

4. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo R. N. paieška ir ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į suėmimą.

5. 2019 m. rugpjūčio 7 d. 8 val. kaltinamasis R. N. buvo sulaikytas ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pristatytas į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Nenustačius jokių objektyvių priežasčių, kurios sukliudė kaltinamajam R. N. atvykti į 2019 m. liepos 30 d. numatytą teismo posėdį, ir esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindui, 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi palikta galioti teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartis skirti kardomoji priemonė - suėmimas, nustačius trijų mėnesių suėmimo terminą nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. Konstatuota, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti.

III. Skundo argumentai

7. Skunde kaltinamojo R. N. gynėja, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, prašo ją panaikinti.

7.1. Gynėja teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog konkrečiu atveju švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai. Kaltinamasis per ilgą ikiteisminio tyrimo laiką nesislapstė nuo pareigūnų, neišvyko iš gyvenamosios vietos, o į teismo posėdžius neatvyko dėl lėšų stokos (atstumas iki (duomenys neskelbtini) 150 km). Be to, teismo posėdžiai nevykdavo ne vien tik dėl kaltinamojo neatvykimo, bet ir dėl kitų priežasčių. R. N., negalėdamas atvykti į teismą, informuodavo teismą. Į paskutinį posėdį neatvyko, nes žinojo, kad nėra sulaikytas T. N.. Teismas galbūt negalėjo prisiskambinti kaltinamajam todėl, kad galimai mažametis vaikas išjungė garsą.

7.2. Gynėja taip pat pažymi, kad vien tik gresiančios bausmės griežtumas nesuponuoja bėgimo (slėpimosi) tikimybės. Bylos duomenų visuma, anot gynėjos, nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. R. N. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, su drauge augina ir išlaiko mažametį vaiką, sunkiai serga motina, kuriai reikalinga pagalba ir priežiūra, jis dirba atsitiktinius darbus, ketina registruotis darbo biržoje.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašo kaltinamojo R. N. gynėjos skundą atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. N. gynėjos skundas atmetamas.

8. Kauno apygardos teismas, palikdamas galioti teismo nutartį, kuria kaltinamajam R. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatydamas trijų mėnesių suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas keičiant švelnesnę kardomąją priemonę į griežtesnę, BPK 119, 123, 136 ir 139 straipsnių nuostatų nepažeidė.

9. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno 2018 m. birželio 18 d. nutarimu, be kitų siekių užtikrinant R. N. dalyvavimą procese ir bylos nagrinėjime teisme, jam buvo paskirta pati švelniausia iš bendrųjų kardomųjų priemonių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 straipsnis) (3 t., b. l. 156–157). R. N. buvo pasirašytinai įspėtas, kad, pažeidus šią kardomąją priemonę, jam gali būti skirta griežtesnė kardomoji priemonė (BPK 136 straipsnio 3 dalis).

9.1. Bylos duomenimis, kaltinamasis R. N. nevykdė kardomosios priemonės sąlygų. Šaukiamas į 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. lapkričio 16 d., 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. liepos 12 d. numatytus teismo posėdžius, apie kurių laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, į juos kaltinamasis neatvyko, o į 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. liepos 12 d. numatytus teismo posėdžius buvo atvesdintas (t. 4, b. l. 143–146, 163–164, 181–190, 196–197; t. 5, b. l. 48–49, 103–104, 180–182; t. 6, b. l. 1–2).

9.2. R. N. neatvyko taip pat ir į 2019 m. liepos 30 d. numatytą teismo posėdį, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsižvelgus į tai, kad nebuvo gauta duomenų apie objektyvias priežastis, dėl kurių R. N. nedalyvavo teismo posėdyje, nuo 2019 m. liepos 22 d. su juo nepavyko susisiekti jo nurodytu telefonu, o taip pat į tai, kad jis sistemingai nevyksta į paskirtus teismo posėdžius, teismas sprendė, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė neužtikrina jo dalyvavimo procese. Todėl 2019 m. liepos 30 d. teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą (6 t., b. l. 6–8).

9.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis R. N. į 2019 m. liepos 30 d. teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties ir jis vengia teismo. R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nebuvo veiksminga, ji neužtikrino ja siekiamo tikslo, t. y. kaltinamojo dalyvavimo procese ir netrukdomo bylos nagrinėjimo. Taigi, teismas, nustatęs, kad kaltinamasis R. N. vengia teismo, ir siekdamas pašalinti prielaidas vilkinti bylos nagrinėjimą, trukdyti teismui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti tikrąją tiesą, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pagrįstai pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą (BPK 139 ir 247 straipsnis).

10. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui apribojamos jo teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pirmosios instancijos teismas laikėsi šių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų bei teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas suėmimo skyrimo pagrindas ir sąlygos, įtvirtintos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad R. N. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika, kurios padarymu jis kaltinamas, priskirtina prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurio padarymą be kitos bausmės įstatymų leidėjas nustato ir gana griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki septynerių metų (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Teismas tinkamai įvertino ir kaltinamojo socialinius, šeiminius ryšius, jo asmenybę.

11. Teisėjo vadovavimo procesui principas apima teisėjo pareigą užtikrinti sklandžią bylos eigą, operatyvumo bei koncentracijos principų įgyvendinimą procese, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti proceso ar kitomis teisėmis. BPK 1 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas.BPK142 straipsnyje įtvirtinta kaltinamojo pareiga nurodytu laiku atvykti į teismą. Kaltinamasis, negalėdamas atvykti, apie neatvykimą ir jo priežastis turi iš anksto pranešti teismui, o be svarbios priežasties neatvykusiam kaltinamajam gali būti skiriamas atvesdinimas, taikoma švelnesnė kardomojo priemonė pakeista į griežtesnę. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie objektyvias priežastis, kliudančias atvykti į teismo posėdį, telefonu R. N. pranešė tik dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. posėdžio (t. 4, b. l. 143–145), o į kitus teismo posėdžius jis nevyko galimai sąmoningai, tikėdamasis būti atvesdintas. Kaltinamojo nurodytos prieštaringos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, t. y. neturėjimas piniginių lėšų, brolio pasakymas, kad vykti į 2019 m. liepos 30 d. teismo posėdį nereikia, telefono išsikrovimas, jo atidavimas vaikui žaisti (t. 6, b. l. 28–29), teismo posėdžių skaičius, į kuriuos neatvyko kaltinamasis (septyni teismo posėdžiai), procesinės prievartos priemonės – atvesdinimo į teismo posėdį taikymo periodiškumas (keturiomis teismo nutartimis), leidžia teigti, kad R. N. į 2019 m. liepos 30 d. teismo posėdį, apie kurį jam buvo pranešta pasirašytinai (t. 5, b. l. 183), neatvyko išskirtinai tik dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių bei pasirinkto neatsakingo elgesio varianto. Paminėtų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad R. N. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir procese elgiasi nesąžiningai. Antai, kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, užtikrinti, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes tik tokiu būdu garantuojamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.

12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo R. N. dalyvavimą procese, ėmėsi švelnesnių priemonių, tačiau ne visada jos buvo efektyvios (ne į visus teismo posėdžius R. N. buvo pristatytas), pritartina Kauno apygardos teismo išvadai, jog konkrečiu atveju tik pačia griežčiausia kardomąja priemone – suėmimu – gali būti užtikrintas kaltinamojo R. N. dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme. R. N. paskyrus suėmimą ir nustačius suėmimo terminą trims mėnesiams, jo teisės bei laisvės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. Suėmimas šioje konkrečioje situacijoje yra adekvatus kaltinamojo neprotingam ir nesąžiningam elgesiui.

13. Gynėjos skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su R. N. socialiniais ir šeiminiais ryšiais, turtine padėtimi, atstumu nuo kaltinamojo gyvenamosios vietos iki teismo buveinės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis. Prieš teismą ir įstatymą visi asmenys yra lygūs, nepaisant jų socialinės padėties ir pan. (BPK 6 straipsnio 2 dalis). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau R. N. ir jo gynėjai, taip pat nesudaro pagrindo naikinti apskųstą teisėtą teismo nutartį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. N. (R. N.) gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria R. N. palikta galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – ir nustatytas jos terminas trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.