- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-668-936/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06628-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Skolininkas
- komanditinės ūkinės bendrovės „Diamona Baltic Development Polocko“
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.16Vykdomieji dokumentai, jų pateikimas ir priėmimas vykdyti
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
- 3.3.1.17Apribojimai keisti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą
- 3.3.1.20.4Sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.5.1; 3.5.16; 3.3.1.13; 3.3.1.17; 3.3.1.20.4; 3.2.4.11
2026 m. vasario 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės komanditinės ūkinės bendrovės „Diamona Baltic Development Polocko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – skolininkė komanditinė ūkinė bendrija ,,Diamona Baltic Development Polocko“; išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti 2023 m. kovo 23 d. privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą ir skirti skolininkei komanditinei ūkinei bendrijai (toliau – KŪB) ,,Diamona Baltic Development Polocko“ baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, kurios dydis nebūtų didesnis nei 300 Eur už dieną, už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 24 d. iki įpareigojimo įvykdymo dienos.
1.1. Pareiškėja nurodė, kad vykdo išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. kovo 23 d. išduotą privalomąjį nurodymą, kuriame nurodyta „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas ir 2023 m. kovo 23 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-230323-00049 nurodytas, gyvenamosios paskirties (trys ir daugiau butų daugiabutis) pastato projekte nenumatytas konstrukcijas taip, kad atitiktų projekto PJ-19-31-TDP „Du daugiabučiai gyvenamieji namai (6.3). (duomenys neskelbtini). Naujos statybos projektas“, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS01-200723-00878, sprendinius ir sutvarkyti statybvietę.“ (toliau – Privalomasis nurodymas). Privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl antstolė 2025 m. kovo 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei KŪB ,,Diamona Baltic Development Polocko“ skyrimo.
2. Suinteresuotas asmuo – išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, kuriame nurodė, kad su antstolės pareiškimu sutinka ir prašo taikyti skolininkei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą valstybės naudai nuo 2023 m. rugsėjo 24 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo. Nurodė, jog 2023 m. kovo 23 d. privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas. Kadangi pažeidimas yra tęstinis, turėtų būti skiriama periodinė bauda iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.
3. Skolininkė KŪB ,,Diamona Baltic Development Polocko“ atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad privalomojo nurodymo neįvykdymą lėmė objektyvios, nuo skolininkės valios nepriklausančios priežastys. Bauda gali būti skiriama tik tuomet, jei sprendimo neįvykdymas nulemtas skolininkės kaltės. Šiuo atveju privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl nesutarimų tarp projektuotojo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kurie faktiškai užkirto kelią skolininkei įvykdyti sprendimą, nes keisti projektinius sprendinius be autoriaus sutikimo yra neįmanoma. Nepaisant kliūčių, skolininkė ėmėsi realių veiksmų, siekdama įvykdyti privalomąjį nurodymą: kreipėsi į projekto autorių ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl sprendimo įgyvendinimo, organizavo susitikimus, dalyvavo derinimuose, pateikė visus reikalingus dokumentus bei įrodymus, patvirtinančius pastangas bendradarbiauti su priežiūros institucijomis, finansavo darbus, rangovų įtraukimą ir ekspertizę. Baudos skyrimas šiuo atveju neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies – skyrė skolininkei KŪB ,,Diamona Baltic Development Polocko“ 500 Eur baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 23 d. privalomojo nurodymo neįvykdymą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 24 d. iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2023 m. kovo 23 d. surašė privalomąjį nurodymą skolininkei KŪB ,,Diamona Baltic Development Polocko“, nurodydama pašalinti pažeidimus – išardyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytas ar perstatytas ir 2023 m. kovo 23 d. savavališkos statybos akte nurodytas gyvenamosios paskirties pastato projekte nenumatytas konstrukcijas taip, kad jos atitiktų projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius ir sutvarkyti statybvietę. Šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2023 m. rugsėjo 23 d. Privalomasis nurodymas nenuginčytas, jo įvykdymo terminas nėra pratęstas.
4.2. 2024 m. kovo 26 d. ir 2024 m. spalio 11 d. Inspekcijos surašyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai patvirtina, kad 2023 m. kovo 23 d. privalomasis nurodymas neįvykdytas. Šioje byloje teismas nevertino 2023 m. kovo 23 d. privalomojo nurodymo teisėtumo, todėl skolininkės atstovės argumentai, kad, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją, minėtas privalomasis nurodymas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas privalomasis nurodymas pagal projekto A laidą, nėra teisiškai reikšmingi.
4.3. Skirdamas baudą, teismas atsižvelgė į skolininkės nurodytas aplinkybes, susijusias su siekiu įvykdyti privalomąjį nurodymą. Kadangi skolininkė šiuo metu yra pradėjusi procesą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, turint tikslą įteisinti statybas, todėl įvertinęs tai, kad nenustatyta skolininkės piktybiškumo nevykdant privalomojo nurodymo, taip pat įvertinęs, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas nuo 2023 m. rugsėjo 24 d., atsižvelgęs į skiriamos baudos tikslą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė paskirti skolininkei 500 Eur baudą. Ši bauda skirta už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 24 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai
5. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – iš esmės išspręsti vykdymo proceso klausimą, konstatuojant, kad Privalomasis nurodymas yra faktiškai įvykdytas, statybos darbai objekte (duomenys neskelbtini) atitinka projekto A laidos sprendinius ir galiojančius teisės aktus, nėra teisinio pagrindo skirti skolininkei baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės išspręsti klausimą, ar Privalomasis nurodymas yra įvykdytas visiškai, iš dalies ar neįvykdytas, tačiau skundžiamoje nutartyje šis klausimas iš esmės nebuvo nagrinėtas ir liko be atsakymo. Apeliantė teigia, kad šioje byloje esminis ginčas nėra dėl baudos ir jos dydžio, tačiau dėl privalomojo nurodymo įvykdymo fakto.
5.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė išimtinai Inspekcijos patikrinimo aktais, visiškai ignoravo skolininkės pateiktas nepriklausomas ekspertizės išvadas, specialisto išvadas dėl mansardų bei projekto rengėjo ir eksperto patvirtintą dokumentą, nepateikė nė vieno argumento, kodėl šie įrodymai yra atmetami ar laikomi neturinčiais įrodomosios galios. Tokiu būdu buvo pažeista esminė įrodymų vertinimo taisyklė, nes teismas faktiškai nevertino įrodymų visumos.
5.3. Skundžiamoje nutartyje nėra ekspertinių dokumentų analizės, nėra nurodyti jokių dokumentų pavadinimai, numeriai ar datos, nėra pateikta motyvų, kodėl techniniai įrodymai nevertinami. Toks nutarties turinys neatitinka teismo sprendimo motyvavimo standarto, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, CPK 263 straipsniui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, garantuojančiai teisę į motyvuotą teismo sprendimą. Taip pat skolininkė faktiškai neteko efektyvios teisminės gynybos.
5.4. Teismas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, kad „skolininkė vykdo privalomąjį nurodymą – šalina savavališkos statybos padarinius“, tačiau nepasisakė, ar šie padariniai jau yra faktiškai pašalinti, nors būtent tai ir sudaro vykdymo bylos esmę. Tokiu būdu teismas neatsakė į pagrindinį bylos klausimą, paliko jį teisiškai neišspręstą, ir perleido šio klausimo sprendimą ateities procesams, kas yra nesuderinama su vykdymo proceso paskirtimi.
5.5. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teismas privalo spręsti ginčą taip, kad būtų eliminuota to paties ginčo kartojimosi galimybė, jei tai yra pagrįstas šalių lūkestis, atsižvelgiant į byloje šalių pateiktų įrodymų visumą. Jei įrodymai duoda teismui galimybę realiai įvertinti ar privalomasis nurodymas įvykdytas ar ne, ar įvykdytas iš dalies ir pan., teismas turi aiškiai apibrėžti, kokios yra šalių pareigos po teismo nutarties, ką šalys turi įvykdyti ar ko ne. Nagrinėjamu atveju padaryta priešingai – pagrindinis klausimas paliktas be atsakymo, vykdymo kontrolė perkelta ateičiai.
5.6. Byloje pateikti atestuotų ekspertų aktai, projekto vadovo patvirtinimai, specialistų techninės išvados. Tai, remiantis Teritorijų planavimo, Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų nuostatomis yra aukščiausios įrodomosios galios dokumentai techniniuose ginčuose. Tačiau teismas pasirėmė tik išieškotojos patikrinimo aktais, kurie yra administracinio pobūdžio dokumentai ir neturi viršesnės įrodomosios galios prieš ekspertizę arba atestuotų ir prisiekusių ekspertų išvadas, kuriems įstatymas deleguoja teisę konstatuoti statinio tinkamumą naudoti ir jų surašytų deklaracijų pagrindu registruojami baigti arba dalinai baigti statyti pastatai viešame registre. Jei išieškotoja nesutinka su ekspertų išvadomis, tai įstatymų leidėjas garantuoja Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai įstatymu teisę, ekspertų dokumentus kvestionuoti įstatymų nustatyta tvarka teisme. Šiuo konkrečiu atveju, nei viena išvada, ekspertizės aktas ar specialisto nuomonė įtvirtinta šių specialistų dokumentuose nėra ginčijama arba nuginčyta.
6. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė pateiktu atsiliepimu prašė dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į skolininkė KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pažymėjo, kad Inspekcija 2023 m. kovo 23 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230323-00049, taip pat atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus surašytas Privalomasis nurodymas. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą jo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui. Inspekcijai atlikus patikrinimą, 2024 m. kovo 26 d. buvo surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-00-240326-00075, kuriame užfiksuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas (toliau – ir Aktas1). Todėl Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, su 2024 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 2D-11511 kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę, prašydama priimti vykdyti teikiamą vykdomąjį dokumentą. Inspekcija atliko pakartotinį Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą ir 2024 m. spalio 11 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-241011-00198 (toliau – Aktas2), kuriuo nustatė, kad apeliantė Privalomojo nurodymo neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, antstolė, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, vykdomojoje byloje 2025 m. kovo 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-177-9673.
7.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo apeliantei, įvertinęs Inspekcijos teiktus Aktą1 ir Aktą2, kuriuose buvo nustatyta, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, pagrįstai sprendė, kad konstatuotas Privalomojo nurodymo nevykdymo faktas sudaro pagrindą, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, spręsti dėl baudos apeliantei skyrimo. Pažymėta, kad teisinis reglamentavimas patvirtina, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo fakto ir apimties prerogatyva yra suteikta ne teismui, o būtent Inspekcijai ar jos įgaliotiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolės prašymą, remdamasis į bylą pateiktais duomenimis ir atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo dalyką, galėjo tik atsižvelgti į Privalomojo nurodymo įvykdymo faktą ir įvertinti ar jis nėra įvykdytas dėl apeliantės kaltės. Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantė teismas nagrinėjamoje byloje priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo teisės nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas Privalomasis nurodymas. Kaip ir neturėjo teisinio pagrindo apeliantės į bylą pateiktus dokumentus laikyti dokumentais, patvirtinančiais Privalomojo nurodymo įvykdymą. Byloje nebuvo pateiktas statybą leidžiantis dokumentas, kurį apeliantė privalo gauti siekdama įvykdyti nurodymą. Subjektyvus apeliantės situacijos įvertinimas ir pateikti į bylą dokumentai, kurie nėra tiesiogiai susiję su Privalomojo nurodymo įvykdymu, nėra privalomi teismui ir neturi didesnės įrodomosios galios prieš Inspekcijos dokumentus.
7.3. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pavesta priimti savarankišką ir galutinį sprendimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo apimties, o tik atlikti ex ante patikrą, reikalingą sprendžiant dėl sankcijos taikymo. Todėl aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje nėra atskiros išvados dėl visiško ar dalinio nurodymo įvykdymo, savaime nereiškia proceso teisės normų pažeidimo.
7.4. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, visų pirma, įvertino faktines ir teisines bylos aplinkybes, susijusias su apeliantės elgesiu vykdant Privalomąjį nurodymą. Teismas nustatė, kad apeliantės į bylą pateikti dokumentai, susiję su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (A ir B korpusų), statybos projekto A laidos rengimu, nepatvirtina privalomojo nurodymo įvykdymo, tačiau rodo apeliantės siekį įteisinti savavališką statybą. Taigi, teismas apeliantės pateiktus dokumentus vertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakė. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria apeliantei paskirta 500 Eur bauda už Privalomojo nurodymo neįvykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl procesinės teisės pažeidimų priimant nutartį pirmosios instancijos teisme
11. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 338 straipsnis).
12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos sprendime turi būti teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
14. Paminėtina, kad byloje kilęs ginčas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti neįvykdymo faktą ir jo priežastis. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad jame yra nustatytos esminės bylai reikšmingos aplinkybės, nustatytas Privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas, pati apeliantė pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, bet įrodinėjo, kad neįvykdytas ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių, įvertintas laikotarpis, įvertintos priežastis, kodėl Privalomasis nurodymas neįvykdytas, bei dėl to skirta atitinkama bauda, kurios dydžio iš esmės apeliantė neginčija. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino esminius ginčo šalių argumentus bei jų pateiktus įrodymus, dėl jų teisiškai pasisakė ir išdėstė savo išvadas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nemotyvuotas. Nors skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta dėl visų argumentų ir detaliai neaptarti visi byloje teikti įrodymai, tačiau byla buvo išspręsta teisingai, dėl ko bus pasisakyta toliau šioje nutartyje. Paminėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90).
15. Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).
16. Pirmosios instancijos teismas detaliai nutartyje neaptarė šalių teiktų įrodymų, tačiau įvertinus nutarties turinį, šie įrodymai buvo vertinti bylos įrodymų visete, kuris, kaip toliau bus nurodyta šioje nutartyje, patvirtina, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus.
Dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo neįvykdymą
17. Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
18. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
19. Remiantis kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas). Į šių klausimų sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022, 30 punktas).
20. Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2023 m. kovo 23 d. savavališkos statybos aktu nustatė, kad žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), turint 2020 m. liepos 23 d. išduotą statybą leidžianti dokumentą Nr. LSNS-01-200723-00878, bet pažeidžiant esminius projekto Nr. PJ-19-31-TDP „Du daugiabučiai gyvenamieji namai (6.3) (duomenys neskelbtini). Naujos statybos projektas“ sprendinius statomas neypatingasis gyvenamosios paskirties pastatas. Atlikti darbai: įrengtos Pastato laikančiosios konstrukcijos: pamatai, visų aukštų gelžbetoninės monolitinės perdangos, metalinės stogo konstrukcijos. Pažeisti esminiai Projekto sprendiniai: 1. statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas: vietoj Projekte numatytų 2+M (1, 2 ir mansarda) aukštų (specialiuosiuose reikalavimuose leista 3+M) pastatytas 4 aukštų Pastatas kartu tuo padidinant bendrąjį Pastato plotą; - 1 aukšte laikančiųjų konstrukcijų pokyčiai 1 ašyje. A ašyje pakeista sienos konfigūracija. Papildomos kolonos C ir tarp B-C ašių (4 vnt.). -1 aukšte ir Cokoliniame aukšte nėra įrengto Projekte nurodyto panduso (ašys A-D. 4-5); 2. Pakeista stogo konfigūracija: vietoje Projekte numatyto laužytos formos šlaitinio stogo (nuolydžiai 25#. 38#. 58#). įrenginėjamos sutapdinto stogo konstrukcijos. Šio savavališkos statybos akto pagrindu surašytas Privalomasis nurodymas skolininkei KŪB ,,Diamona Baltic Development Polocko“, kurį skolininkė turėjo įvykdyti iki 2023 m. rugsėjo 23 d., terminas nebuvo pratęstas. Nei 2023 m. kovo 23 d. savavališkos statybos aktas, nei privalomasis nurodymas nebuvo nuginčyti (LITEKO duomenimis nustatyta, kad skolininkė skundė minėtus aktus: Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-18630-1114/2024 atsisakyta priimti 2024 m. lapkričio 12 d. skundą, kadangi praleistas apskundimo terminas. Ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio 2025 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-160-502/2025).
21. Inspekcija 2024 m. kovo 26 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-00-240326-00075 nustatė, kad skolininkė neišardė žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai pastatytų (įrengtų, sumontuotų ir pan.) ar perstatytų ir 2023 m. kovo 23 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-230323-00049 nurodytų gyvenamosios paskirties (trys ir daugiau butų daugiabutis) pastato projekte nenumatytų konstrukcijų taip, kad atitiktų projekto PJ-19-31-TDP „Du daugiabučiai gyvenamieji namai (6.3) (duomenys neskelbtini). Naujos statybos projektas“, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-200723-00878, sprendinius ir nesutvarkė statybvietės. Statytojas pateikė Projekto B laidą. Užfiksuoti neatitikimai (aukštai įvardinti pagal Projekto B laidą): - 2 aukšte neatvertas Projekto 0 laidoje buvęs nurodytas pandusas, tačiau ties ašimi Nr. 4 girdimas aido garsas (pagal išvaizdą - gipskartonio siena). Galimai yra erdvė už ašies Nr. 4 ir už ašies Nr. D. Ties laiptine išmatuotas aukštis nuo Mansardos (taip įvardijama Projekte) grindų iki - 2 aukšto grindų (aukštai įvardinti pagal projekto B laidos brėžinius). Aukštis - 12,0 m. Nuo Mansardos grindų iki stogo sijos apačios - 5,761 m, iki stogo sijos viršaus - 6,012 m. Mansarda neatitinka mansardos sąvokos - pagal Projekto B laidą Mansardos įrengimui palikta erdvė per 2 aukštus. Aukštis žemiausioje vietoje, ties susijungimu su stogo konstrukcija - 1,890 m. Projekto 0 laidoj aukštis ties susijungimu su siena - 1,6 m, Projekto B laidoj aukštis - 3,30 m. Vietoj Projekto B laidoje numatytų 2+M (1, 2 ir mansarda) aukštų pastatytas 3 aukštų pastatas. Projekto B laidoje nepašalintos numatytos sutapdinto stogo konstrukcijos - nuolydis nuo B ašies link C - 7#, kas atitinka plokščiojo stogo sąvoką. Patikrinimo metu nustatyta, kad nepašalintos metalinės stogo sijos B-C ašyse.
22. Inspekcija 2024 m. spalio 11 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-00-241011-00198 nustatė, kad skolininkė neišardė žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai pastatytų (įrengtų, sumontuotų ir pan.) ar perstatytų ir 2023 m. kovo 23 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-230323-00049 nurodytu, gyvenamosios paskirties (trys ir daugiau butų-daugiabutis) pastato projekte nenumatytų konstrukcijų taip. kad atitiktų projekto PJ-19-31-TDP „Du daugiabučiai gyvenamieji namai (6.3) (duomenys neskelbtini). Naujos statybos projektas“. pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-200723-00878. sprendinius ir nesutvarkė statybvietės. Statytojas pateikė Projekto A laidą (2022 m.). Užfiksuoti neatitikimai (aukštai įvardinti pagal Projekto A laidą, tačiau tam tikri brėžiniai nurodyti B laidos arba išvis laida nenurodyta): - 1 aukšte vietoj Projekto 0 laidoje nurodyto panduso įrengta patalpa ir bendras aukšto plotas padidėjo nuo 127,05 kv. m iki 201,65 kv. m. Cokoliniame aukšte pagal Projekto 0 laidą pastato laikančioji siena baigėsi ties C ašimi. A laidoje - ties D ašimi - pakeista laikančiųjų konstrukcijų vieta nuo C iki D ašies (atstumas tarp ašių – 2,935 m), laida ant brėžiniu neįvardinta. Antrame aukšte vietoj laikančiosios sienos projektuojamas kampinis balkonas (4 - C ašių susikirtimo vieta). Laida ant brėžinių neįvardinta. Mansarda (pateikti Projekto B laidos sprendiniai). Vietoj laikančiosios sienos projektuojamas kampinis balkonas (4 - C ašių susikirtimo vieta). Nuo Mansardos grindų iki stogo sijos apačios – 5,70 m, iki stogo sijos viršaus – 5,98 m. Mansarda neatitinka mansardos sąvokos - pagal Projekto A laidą Mansardos įrengimui palikta erdvė per 2 aukštus. Aukštis žemiausioje vietoje, ties susijungimu su stogo konstrukcija – 1,89 m. Projekto 0 laidoj aukštis ties susijungimu su siena – 1,6 m. Projekto A laidoje - 3,30 m. Vietoj Projekto A laidoje numatytų 2+M aukštų pastatytas 3 aukštų pastatas. Palyginus 0 laidos ir A laidos AC fasadų sprendinius. Ties A ašimi fasado aukščio pokytis – 4,58 m bendras aukščio padidėjimas – 0,95 m.
23. Inspekcija, atsakydama skolininkei KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ 2025 m. sausio 10 d. rašte dėl kreipimosi (Polocko g. 25 ir 31, Vilniuje) nurodė, kad projekto A laidos sprendiniai pažeidžia teritorijų planavimo dokumentus ir Specialiuosius architektūros reikalavimus, Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies numatytos išimtys netaikomos. Šiuo atveju, išdavus statybą leidžiantį dokumentą, buvo pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, todėl norint tęsti statybą reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
24. Antstolė 2025 m. kovo 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-177-9673 ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei paskyrimo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
25. Byloje skolininkė pateikė įrodymus, kad šiuo metu parengta projekto A laida, ir teigia, kad sprendiniai įteisina esamą statybą, taip pat pateikta UAB „Skalmarkas“ 2025 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada, UAB „Pievų takas“ (statinio projektuotojo) 2025 m. lapkričio 6 d. pažyma dėl statybos darbų atitikties projektiniams sprendiniams. Nepaisant šių pateiktų įrodomų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė, ar Privalomasis nurodymas įvykdytas, kadangi skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad jis nėra įvykdytas.
26. Pirmiausia paminėtina, kad apeliantė pati neneigia, jog buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas pagal projekto 0 laidą, tačiau teigia, kad faktiškai statyba vyko pagal vėliau rengtą projekto A laidą. Antra, Statybos įstatymo 27 straipsnio 33² punkte (redakcija galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad pakeitus statinio projekto sprendinius (įskaitant atvejus, kai dėl sprendinių pakeitimo neprivaloma gauti naujo statybą leidžiančio dokumento ir (ar) iš naujo pranešti apie statybos pradžią), prieš vykdant ar tęsiant statybos darbus, statinio projekto pakeitimus būtina užregistruoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad projekto A laida yra pateikta informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Taip pat byloje pateikti Inspekcijos raštai, kuriuose matyti, kad projekto A laida neatitinka įstatymų reikalavimų, buvo pakeisti esminiai statinio projektiniai sprendiniai, todėl apeliantė turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Byloje nėra duomenų, kad šis Inspekcijos administracinis aktas įstatymų nustatyta tvarka buvo apskųstas. Naujas statybą leidžiantis dokumentas byloje nėra pateiktas, o iš Inspekcijos 2024 m. kovo 26 d. ir 2024 m. spalio 11 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktų matyti, kad buvo įvertinta ir projekto A laida, tačiau Inspekcija nevertino, kad tokiu būdu buvo įvykdytas Privalomasis nurodymas, su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl baudos už Privalomojo nurodymo neįvykdymą paskyrimo, bet apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apeliantės naujos projekto laidos atitikties teisės aktams klausimo. Apeliantės pateikti asmenų patvirtinimai (deklaracijos) apie statybų atitiktį projektinei dokumentacijai, kurios pagrindu nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, nėra pakankami konstatuoti privalomojo nurodymo įvykdymą. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, kadangi Statiniai neatitinka šiuo metu galiojančios statinio projekto laidos, pagal kurią gautas statybą leidžiantis dokumentas. Privalomasis įrodymas nėra įvykdytas būtent dėl pačios apeliantės nesavalaikių veiksmų. Apkreiptinas dėmesys, kad atskiruoju skundu apeliantė iš esmės keitė poziciją dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo, motyvuodama tuo, kad jis įvykdytas, nors pirmosios instancijos teisme teigė, kad neįvykdytas dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių.
27. Apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1249/2025 nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi neatitinka bylų faktinės aplinkybės, minimoje byloje spręsta dėl inžinerinių tinklų pasikeitimo, o ginčo atveju matyti, kad iš esmės keisti statinio sprendiniai, pastato konstrukcija, kurie nustatyti Inspekcijos akte, nurodyti šios nutarties 21 punkte.
28. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė iš esmės nepateikė argumentų dėl aplinkybių, kuriomis remiantis pirmosios instancijos teismas vertino skirtinos baudos dydį, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl baudos dydžio, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams dėl paskirtos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų mažinti paskirtos baudos dydį ar visai jos neskirti.
29. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.