Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. D., išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei L. M.,

nedalyvaujant ieškovės atstovei advokatei V. L., atsakovui V. D., trečiojo asmens Valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. patikslintą ieškinį atsakovui V. D., išvadą byloje teikiant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintas ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais patikslintame ieškinyje bei ieškovės J. D. bei jos atstovės advokatės V. L. teismo posėdžių metu: ieškovė J. D. su atsakovu V. D. 2005 m. birželio 4 d. sudarė santuoką ir įregistravo ją Kaišiadorių rajono CMS. Santuokoje gimė du vaikai: duktė G. D. (2005 m. spalio 26 d.) ir sūnus N. D. (2007 m. balandžio 21 d.). ieškovės ir atsakovo santuoka iširo. V. D. kaltė dėl to pasireiškė tuo, kad jis nebuvo lojalus šeimai ir J. D.. Gyvenant santuokoje jis pradėjo elgtis grubiai, nepagarbiai ieškovei ir mažamečiams vaikams. Maždaug nuo 2014 m. jis ėmė naudoti fizinį smurtą ir vartoti alkoholį, vogė iš J. D. ir vaikų pinigus alkoholiui. Tai kartojosi vis dažniau. Paskutiniu metu – prieš metus, pusantrų – jis daugiausia negerdavo savaitę. Gerdavo po savaitę dvi be pertraukų, būdavo ir ilgiau. Išgėręs būdavo agresyvus tiek prieš ją, tiek prieš vaikus. Smurtas prieš ieškovę buvo ne kartą, keletą kartų ji vaikščiojo su mėlynėmis, buvo nubrozdintas veidas, akiniai sulaužyti, tačiau į policiją nesikreipė, nes bijojo, kad po to gali būti dar blogiau. Tik vieną kartą kreipėsi į policiją, kai mergaitei grįžus iš pirties jis puolė, apliejo ją ir mergaitę nešvariu vandeniu. Iškviesta policija atsakovą išvežė į išblaivinimo įstaigą. Kitą dieną jis grįžo, o ji, bijodama grįžti namo, buvo pas savo mamą, tačiau su tyrėja nusprendė bylą nutraukti dėl vaikų ateities. Po to gerti jis nemetė. Jam buvo metams uždrausta artintis prie jos ir vaikų, nustatyti įpareigojimai, reikėjo lankytis probacijos tarnyboje dėl alkoholio vartojimo, bet jis nesilankė. Ji tikėjosi, kad sutuoktinis pasikeis, suteikė jam daug šansų, tačiau beprasmiškai, bandė kalbėti su juo, jis žadėdavo negerti, tačiau to nepadarė. Šias aplinkybes taip pat pagrindžia, kad atsakovas buvo pagautas girtas vairuojantis, dėl ko jam paskirta bauda. Atsakovas pažeidė savo pareigą būti lojaliam ir gerbti kitą sutuoktinį, remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. J. D. teigia, kad bendras gyvenimas su atsakovu yra negalimas, ir ji nebesitiki gyventi su juo kartu. Nebegyvena santuokinio gyvenimo jau daugiau negu dvejus metus, iš V. D. mamos namų, kuriuose kartu gyveno, išsikraustė 2016 m. gegužės 2 d. Dabar ji nuomojasi. Iš darbo pasiėmė 800 Eur paskolą ir nusipirko baldus, nes butas buvo tuščias. Paskola neįforminta, darbovietė ja pasitiki. Atsižvelgiant į tai, kad santuokoje su atsakovu pragyveno beveik dešimt metų, į tai, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, jis sugriovė santuokines vertybes, lūkesčius santuokoje nugyventi gražų gyvenimą, jai priteistina 1500 Eur neturtinė žala. Jis nieko nepadeda nei vaikams, nei jai. Gyvenant kartu niekur nedirbo, o ji viena iš savo atlyginimo išlaikė šeimą. Būdavo, kad atsakovas gaudavo pinigų iš mamos, kai ji gyvulius parduodavo kokius keturis penkis kartus per metus, apipirkdavo vaikus prieš rugsėjo 1-ąją – prieš dvejus metus už 600 Eur apipirko, tačiau maistui niekada neduodavo. Gruodžio mėnesį anyta pervedė iš savo sąskaitos jai 300 Eur už atsakovą alimentus. Ir dar praeitą savaitę V. D. davė J. D. 100 Eur, taigi įsiskolinimo laikotarpiu iš viso yra davęs 400 Eur. Tik dar 2016 m. spalį atvežė dvi mašinas malkų, kad turėtų, kuo kūrenti. Jo įvertinimu, malkų vertė – 300-400 Eur. Malkų užteko gruodžio mėnesiui, buvo apie 14-15 m³. Nors ji vėl nuo gruodžio pradžios prašė atvežti malkų, bet neatvežė. Jis paskutiniu metu nebekelia ragelio jai, neskambina vaikams. Praeitą savaitę buvo prižadėjęs pasiimti vaikus, bet nepasiėmė. Jau trys savaitės, kai jis neatvažiuoja pasiimti vaikų, ir ji neveža. Jis neprašė vaikų atvežti. Dėl atsakovo elgesio ji susirgo depresija. Liga – diagnozuota, buvo ne vienas nervinis priepuolis, kurių stipriausias – 2016 m. gegužės pabaigoje – ją išvežė iš darbo be sąmonės. Po to dvi savaites turėjo nedarbingumą. Grįžus į darbą, nervų priepuoliai pasikartojo. Antidepresantus ji gėrė pusę metų. Dabar jos sveikata – nebloga, antidepresantų nebenaudoja. Kai nesinervina, priepuolių nebūna. Jie buvo dėl to, kad viskas kaupėsi. Kai susinervina, pradeda drebėti, buvo sutrikęs širdies ritmas. Taip pat gėrė vaistus nuo to. Jai buvo galvos skausmai, daryta tomografija, buvo migrenos požymių, diagnozuota kažkas panašaus. Visa tai buvo 2015 m. pabaigoje. Grįžusi iš darbo ji visada rasdavo sutuoktinį girtą. Dėl tokios šeimyninės situacijos ji išgyveno, jautė stresą. Kai ji būdavo darbe, o atsakovas – girtas, vaikus prižiūrėti padėdavo uošvienė. Ieškovės darbas – ne pamaininis, ji grįždavo įvairiai: 18, 19 ar 20 val. Nepilnamečių vaikų – G. D. ir N. D. – gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina J. D.. Ji vaikais, jų sveikata, ugdymu rūpinasi nuo pat jų gimimo. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai auga su ja. Sūnus N. D. mokosi Kaišiadorių rajono Žiežmarių mokykloje – darželyje „Vaikystės dvaras“, lanko neformaliojo ugdymo būrelius: Linksmosios estafetės ir Mokinių prezidentūra, futbolą. Jis blogai mato, todėl reikalingi akiniai. Duktė G. D. mokosi Kaišiadorių rajono Žiežmarių gimnazijos 5b klasėje. Ji taip pat mato blogai, regėjimas blogėja, yra stebima okulisto, jai kasmet reikalingi akiniai, kainuojantys apie 100 Eur. Lankosi pas okulistą Kaišiadoryse, o į metus kartą važiuoja į Kauno linikas. Kelionė kainuoja apie 15 Eur. Vaikai – gabūs, ypač sūnus – baigė mokyklą su pagyrimu. Vaikams maistui ji išleidžia maždaug po 100 Eur kiekvienam, neskaitant drabužių. Ieškovė dirba UAB „Žiežmarių mėsa“, jos atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 350 Eur. Atsakovo gaunamos pajamos jai nėra žinomos. Transporto priemonių jie neturi, nekilnojamojo turto neįsigijo. Piniginių santaupų ji neturi, ar jų turi atsakovas, nežino. Mano, kad G. D. ir N. D. išlaikyti reikia po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis, nes tik toks išlaikymo būdas atitiks augančių vaikų poreikius. Jis turi būti mokamas nuo bylos iškėlimo teisme iki momento, kai G. D. ir N. D. sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Savo vaikų atsakovas neišlaiko nuo 2016 m. gegužės 2 d., dėl to priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už šešis mėnesius kiekvienam vaikui po 600 Eur. Lėšų tvarkytoja paskirtina vaikų motina J. D.. Ji pageidauja, kad V. D. su nepilnamečiais vaikais bendrautų kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. nepertraukiamai, paimdamas abu vaikus, jų neišskiriant, iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 iki 18 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 iki 18 val. Šiuo metu yra nusistovėjusi tvarka, kad ji pati nuveža atsakovui vaikus, kai jie to nori, penktadienį, po pamokų, ir pasiima sekmadienį, po darbo. Tai būna beveik kiekvieną savaitgalį ir kai vaikams atostogos. Vaikai pas atsakovą žaidžia su šuniukais ir su telefonais. Tuose namuose gyvena ir vaikų močiutė. Būna, kad atsakovo, kai vaikai svečiuojasi, nebūna visą savaitgalį, nes kažkur geria, būna, kad girtas miega. Pats pasiimti vaikų buvo atvažiavęs tik vieną kartą, visada nuveža ji arba atvažiuoja jo draugai. Su vaikais nėra buvę kalbos, kaip jie ateityje norėtų bendrauti su tėčiu. Sau išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauja. Dalintino turto jie neturi, mažareikšmius buitinius daiktus faktiškai yra pasidalinę, ginčo dėl jų nėra. 1/3 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , dalys, yra J. D. paveldėtos, taigi jos asmeninė nuosavybė. Jai nėra žinoma, ar atsakovas turi asmeninio turto. Kiek jai žinoma, solidariųjų ar dalinių prievolių nėra. Ji pati kreditorių ir skolų neturi. 1158 Eur bauda valstybei išieškotina iš V. D.. Po santuokos nutraukimo ieškovė nori pasilikti santuokinę pavardę – „D“. Su atsakovu ji bandė tartis santuoką nutraukti abiejų bendru sutikimu ir jis sutiko. Buvo parengti santuokos nutraukimo dokumentai, bet, atvažiavęs 2016 m. lapkričio 1 d. jų pasirašyti neblaivus, kai ji buvo darbe, juos sugadino. Ieškovė taip pat paaiškino, kad atsakovas nesutiko dėl neturtinės žalos ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės anytos pervesti 300 Eur, taip pat malkų vertė turėtų būti išskaičiuoti iš išlaikymo įsiskolinimo sumos, todėl ieškinys tikslintinas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo

Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 str. įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str. 4 d.), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2005).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta bei atstovės L. M. paaiškinimais teismo posėdžio metu patvirtinta, kad šalių nepilnamečiams vaikams – G. D. ir N. D. – pas J. D., sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ieškovė rūpestingai vykdo motinos pareigas, rūpinasi vaikų ugdymu, sveikata, auklėjimu, vaikai aiškiai išreiškė norą gyventi kartu su ieškove, todėl gyvenamosios vietos su motina nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.

A. V. D. savo nuomonės dėl nepilnamečių vaikų – duktės G. D. ir o sūnaus N. D. – gyvenamosios vietos neišreiškė ne tik teismui nepateikdamas atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir neatvykdamas į teismo posėdžius, bet ir kviečiamas registruotu pranešimu neatvykdamas į Vaiko teisių apsaugos skyrių, telefonu neatsakęs, su skyriaus specialistais nesusisiekęs, ką Vaiko teisių apsaugos skyrius laiko neketinimo rūpintis ir savarankiškai auginti vaikus išraiška.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nepilnamečių – G. D. ir N. D. – gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina – ieškove J. D. (CK 3.174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo vaikams priteistinas išlaikymas.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013 ir kitos).

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad ieškovės J. D. prašomas iš atsakovo V. D. priteisti 100 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas kiekvienam vaikui patenkintų tik būtiniausius vaiko poreikius. Įvertinus tai, jog V. D. atlyginimas yra mažas, jis neturi jokio Lietuvos Respublikoje registruoto turto, tačiau gyvena savo motinos namuose, padeda jai ūkininkauti, duomenų apie jo turimas santaupas nėra, be to, yra darbingo amžiaus, nepateikus duomenų apie sveikatos būklę, teismas laiko, jog ir sveikas, todėl atsakovo nedidelės pajamos nagrinėjamu atveju neįpareigoja teismo jo turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės blogą, sudarančią pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Priešingas vertinimas leistų atsakovui V. D. piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą vaikui teikiančios šalies – ieškovės J. D. – interesus. Didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas ieškovei J. D. reikštų neproporcingą abiejų tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Priteisiant mažesnį nei po 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui būtų pažeistas vienas pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo – principų.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės J. D. ir atsakovo V. D. turtinę padėtį, į tai, kad jų vaikai po santuokos nutraukimo gyvens su ieškove, kuri viena užtikrins vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, dengs visas su tuo susijusias bei kitas vaikų išlaikymo išlaidas, taip pat įvertindamas vaikų amžių (dvylikametė ir devynmetis) ir būtinuosius poreikius, daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo (2016 m. lapkričio 23 d.) iki vaikų pilnametystės yra pagrįstas ir tenkintinas. Ši suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jų pilnametystės skirtina vaikų motina J. D. (CK 3.200 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė J. D. prašo priteisti iš atsakovo V. D. po 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. už 6 mėnesius po 100 Eur kas mėnesį.

Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Jeigu tėvai (vienas jų) nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas išlaikymo skolos priteisimą reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad išlaikymo skolos, kaip ir išlaikymo, dydis nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo skolos priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 ir 3.3 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Be to, vadovaujantis vaiko teisių prioritetinės gynybos princu, visos abejonės sprendžiamos vaiko naudai. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad jis neteikiamas iš viso ar jeigu neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas nesutiko dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau pats atsakovas V. D. savo nuomonės dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams – G. D. ir N. D. – įsiskolinimo priteisimo, jo dydžio tiesiogiai neišreiškė, teismui nepateikdamas atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir neatvykdamas į teismo posėdžius, taip pažeisdamas pareigą teikti įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas remiasi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir rašytiniais bylos duomenimis.

Kaip nurodė J. D. su atsakovu ji kartu negyvena nuo 2016 m. gegužės 2 d. Tačiau ieškovės teigimu, net ir gyvenant kartu atsakovas V. D. šeima nesirūpino – vaikams pakankamo išlaikymo neteikė. J. D. taip pat teigė, jog jos anyta 2016 m. gruodį pervedė iš savo sąskaitos jai 300 Eur už atsakovą alimentus, o V. D., kaip nurodė teismo posėdyje ieškovė – „praeitą savaitę“, davė jai 100 Eur, taigi įsiskolinimo laikotarpiu iš viso yra davęs 300 Eur, o 100 Eur taip pat priskirtinas įsiskolinimo dengimui, nes, jau buvo minėta, kad vaikams išlaikymas priteistinas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog J. D. taip pat teigė, jog 2016 m. spalį V. D. jiems atvežė dvi mašinas (apie 14-15 m³) malkų, kad turėtų, kuo kūrenti, kurių vertė, jo įvertinimu, – 300-400 Eur.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog ieškovė, išsikrausčiusi iš atsakovo motinos namų, dirbo, išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 21 d., kai sirgo ir gavo ligos pašalpą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iki 2016 m. gegužės 2 d. ieškovės J. D. ir atsakovo V. D. šeima gyveno atsakovo motinai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, vedė bendrą ūkį. Ieškovė J. D. pripažįsta, kad atsakovas V. D. po jos išskraustymo yra davęs 400 Eur vaikų išlaikymui ir atvežęs malkų, kurių vidutinę vertę yra nurodęs 350 Eur. Ieškovės atstovė teismo posėdyje žadėjo tikslinti ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes ieškovė pripažino anytos pervestus 300 Eur, taip pat malkų vertę, kas ieškovės atstovės advokatės V. L. nuomone, turėtų būti išskaičiuota iš išlaikymo įsiskolinimo sumos, tačiau ieškinys šioje dalyje nebuvo patikslintas.

Atsižvelgiant į tai, į prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad ieškovės J. D. reikalavimas priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams – G. D. ir N. D. – iš esmės yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo po 225 Eur (t. y. 100 Eur × 2 × 6 mėn.) – 750 Eur) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams. Nepilnamečiams – G. D. ir N. D. – skirtų lėšų (išlaikymo įsiskolinimo) tvarkytoja iki jų pilnametystės paskiriant vaikų motiną – ieškovę J. D. (CK 3.200 str.). Ieškovės reikalaujama mėnesinė 100 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo suma laikytina pagrįsta ir iš esmės atitinkanti to meto vaikų poreikius, atsižvelgus į jų amžių.

Dėl prievolių kreditorei po santuokos nutraukimo vykdymo

Ieškovė J. D. prašo teismo prievolę sumokėti Valstybei baudą palikti vykdyti atsakovui V. D. iš jo asmeninių lėšų. Į bylą yra pateikta 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-16-7-5481 vykdomojoje byloje Nr. 0007/16/01257, kopija, iš kurios matyti, jog iš skolininko V. D. išieškotoja valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra perdavusi 1158 Eur dydžio ATPK baudos išieškojimą antstoliui. Taigi 1158 Eur skola yra atsiradusi dėl atsakovo V. D. kaltės – jam paskirta administracinė nuobauda, su tuo susijusios ir išieškojimo išlaidos antstoliui. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo – Valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, savo nuomonės dėl to, kad prievolė sumokėti valstybei baudą būtų palikta vykdyti atsakovui V. D. iš jo asmeninių lėšų, neišreiškė, nedalyvaudami teismo posėdžiuose ir nepateikę atsiliepimų į patikslintą ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008 ir kitos). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.) yra pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendra, pastaruoju atveju – solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad atsakovo V. D. skolinis įsipareigojimas Valstybei vykdomojoje byloje Nr. 0007/16/01257 yra asmeninio pobūdžio, atsiradęs dėl atsakovo V. D. neteisėtų veiksmų, t. y. padaryto administracinio teisės pažeidimo, todėl ši prievolė ir iš jos kylančios (priverstinio išieškojimo/ vykdymo išlaidos) laikytinos asmeninėmis atsakovo V. D. prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė J. D. šioje byloje 100 proc. atleista nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, taip pat nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 99 str. 2 d.).

Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius išvestinius reikalavimus ji turėtų mokėti 31 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 80 str. 7 d.), už reikalavimą dėl neturinės žalos priteisimo – 34 Eur (1500 Eur x 3 %) x 75 %) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 85 str. 1 d. 8 p.), už reikalavimą priteisti išlaikymą – 54 Eur (100 Eur x 2 x 12 mėn.) x 3 %) x 75%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 85 str. 1 d. 3 p.), už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą –27 Eur (600 Eur x 2 x 3 %) x 75 %) (80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 85 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškovės J. D. reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra patenkintas iš dalies, iš atsakovo V. D. priteistina 38 proc. mokėtino žyminio mokesčio už šį reikalavimą, t. y. 10 Eur (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.), todėl iš atsakovo iš viso priteistinas 129 Eur (31 Eur + 34 Eur + 54 Eur + 10 Eur) dydžio žyminis mokestis valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2017 m. kovo 13 d. patikslintą pažymą, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso yra 249,24 Eur. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos, todėl, atsižvelgiant į patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį (iš viso patenkinta 97 % ieškovės J. D. reikalavimų), iš atsakovo V. D. priteistina 241,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 83, 94, 96 ir 99 str.).

Taip pat iš atsakovo V. D. priteistinos ir pašto išlaidos valstybei, atsižvelgiant į patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, – 5 Eur (CPK 88, 92–93 str., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytos aplinkybės, dėl kurių teismas galėtų atleisti atsakovą V. D. nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ar jas sumažinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 68) nutraukti dėl V. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. D. palikti santuokinę pavardę – „D“.

Priteisti iš V. D. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą J. D..

Nepilnamečių: G. D., gim. (duomenys neskelbtini) d., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. D., gim. 2007 m. balandžio 21 d., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina J. D..

Nustatyti, kad V. D. su nepilnamečiais vaikais – G. D. ir N. D. – bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., nepertraukiamai, paimant abu nepilnamečius vaikus, jų neišskiriant, iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 iki 18 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 iki 18 val.

Priteisti iš V. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: G. D. ir N. D., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki vaikų pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jų pilnametystės paskiriant vaikų motiną J. D..

Priteisti iš V. D. po 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) kiekvienam išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams – G. D. ir N. D. – už 6 mėnesius, nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų (išlaikymo įsiskolinimo) tvarkytoja iki jų pilnametystės paskiriant jų motiną J. D..

Prievolę išieškotojai valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0007/16/01257 – 1158 Eur dydžio ATPK baudą – ir iš jos kylančias prievoles – priverstinio išieškojimo/ vykdymo išlaidas – pripažinti asmenine V. D. prievole.

Priteisti iš V. D. 129 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį, 241,76 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro, 76 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir 5 Eur (penkių eurų) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-70200-15.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.