Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Arneksta ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6905-1065/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arneksta“ ir ko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bankrotas LT“, dėl juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Panevėžio filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arneksta ir ko“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus ieškiniu atsakovei UAB „Bankrotas LT“ kuriuo prašė (1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu juridinio asmens – BUAB „Litgrain“ išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, kuris atliktas bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas LT“ iniciatyva (prašymas pateiktas 2016 m. rugsėjo 26 d., o įvykdytas 2016 m. rugsėjo 28 d.); (2) sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui – trečiajam asmeniui, kad būtų patikslinti BUAB „Litgrain“ registro duomenys.Nurodė, kad visi pirmojo BUAB „Litgrain“ kreditorių susirinkimo nutarimai buvo panaikinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu - Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-473-212/2016, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1635-157/2016. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-473-212/2016 taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė BUAB „Litgrain“ vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka pagal kreditorių 2016 m. gegužės 16 d. susirinkimo nutarimus. 2016 m. rugsėjo 26 d. BUAB „Litgrain“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas „Dėl bendrovės pabaigos“ neturėjo būti šaukiamas. Nurodė, kad nors 2016 rugsėjo 26 d. BUAB „Litgrain“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų neginčijo nei vienas įmonės kreditorius, tačiau, šiuos nutarimus privalėjo ginčyti šios įmonės bankroto administratorė. BUAB „Litgrain“ bankroto administratorė neteisėtai kreipėsi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl BUAB „Litgrain“ išregistravimo, nes neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta neteisėtai, tai ir užbaigta buvo neteisėtai, o iš neteisės teisėtos pasekmės negali atsirasti. Vienintelis realus būdas apginti BUAB „Litgrain“ kreditorių teises yra teisinės padėties atstatymas į pradinę padėtį - juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro pripažinimas negaliojančiu, ko pasekoje teisinis statusas šio asmens turėtų būti atstatytas iš dabartinio neteisėto „išregistruotas“ į tokį, koks jis turėjo būti po Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-473-2122016 priėmimo ir jos įsiteisėjimo – „teisinis statusas neįregistruotas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo atsisakymo priimti ieškinį

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Taigi CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi asmens kreipimosi į teismą teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, kitaip tariant besikreipiančiam į teismą asmeniui egzistuoja pareiga paisyti įstatymais nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos inter alia (be kita ko) turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems egzistuojant teismas atsisako priimti ieškinį, vienas iš jų – jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (1 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu atsisakė priimti apeliantės reiškiamą reikalavimus – „pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu juridinio asmens – BUAB „Litgrain“ – išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, kuris atliktas bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas LT“ iniciatyva (prašymas pateiktas 2016 m. rugsėjo 26 d., o įvykdytas 2016 m. rugsėjo 28 d.); o sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui – trečiajam asmeniui, kad būtų patikslinti BUAB „Litgrain“ registro duomenys“. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog, išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005). Bankrutavusią UAB „Litgrain“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, įmonė nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas, nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, tai reiškia, kad nuo įmonės išregistravimo dienos šis juridinis asmuo yra pasibaigęs, tuo pačiu pasibaigė ir įmonės bankroto ne teismo tvarka procedūros ir teisminiai nagrinėjimai dėl šių procedūrų teisėtumo negalimi. Apeliantės ieškinio reikalavimas - pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu juridinio asmens – BUAB „Litgrain“ išregistravimą iš Juridinių asmenų registro laikytinas išvestiniu, nes 2016 m. rugsėjo 26 d. BUAB „Litgrain“ kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas „Dėl bendrovės pabaigos“, kurio pagrindu 2016 m. rugsėjo 26 d. Jurinių asmenų registrui buvo pateiktas prašymas išregistruoti likviduotą bankroto įmonę ir 2016 m. rugsėjo 28 d. BUAB „Ligrain“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti termino ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, vertindamas, kad ieškovės pareikštas prašymas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu juridinio asmens – BUAB „Litgrain“ išregistravimą iš Juridinių asmenų registro yra išvestinis ir nors ieškovė pačiame ieškinyje nurodė aplinkybes dėl priimtų sprendimų dėl įmonės pabaigos neteisėtumo, tačiau konkretaus reikalavimo nesuformulavo. Tačiau pažymėtina, kad remiantis LITEKO duomenimis pareiškėja UAB „Arneksta ir Ko“ jau kreipėsi į teismą civilinėje byloje Nr. Nr.2-670-198/2017 su prašymu pripažinti negaliojančiais 2016 m. rugsėjo 26 d. BUAB „Litgrain“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus Nr. 6.1 ir 6.2 darbotvarkės klausimu „Dėl bendrovės pabaigos“ ir prašymu apie nutarimų panaikinimą informuoti Juridinių asmenų registro Panevėžio filialą. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. priėmė nutartį nutraukti civilinę bylą Nr.2-670-198/2017 dėl BUAB „Litgrain“ 2016 m, rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu. Teismas pasisakė, kad bankrutavusią UAB „Litgrain“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, įmonė nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas, nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, tai reiškia, kad nuo įmonės išregistravimo dienos šis juridinis asmuo yra pasibaigęs, tuo pačiu pasibaigė ir įmonės bankroto ne teismo tvarka procedūros ir teisminiai nagrinėjimai dėl šių procedūrų teisėtumo negalimi. Nurodė, kad vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais įmonei pasibaigus ir ją išregistravus, kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimas negali būti savarankišku reikalavimu byloje, kadangi tokio reikalavimo tenkinimas nesukeltų pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių. LITEKO duomenimis, ieškovė UAB „Arneksta ir ko“ pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-670-198/2017, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-481-241/2018 Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės skundo dėl BUAB „Ligrain“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjimas nebegalimas, nes nebeliko vienos iš proceso šalių – likviduotos BUAB „Ligrain“, dėl kurios buvo priimti skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad konstatavimas, jog tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami, nereiškia, kad kreditorių interesai tokiu atveju negali būti ginami kitomis teisinėmis priemonėmis (pvz., inicijuojant žalos atlyginimo bylą ir kt.). Taigi minėtomis nutartimis apeliantei buvo išaiškinta, kad nuo įmonės išregistravimo dienos įmonė - BUAB „Ligrain“ yra pasibaigusi, tuo pačiu pasibaigė ir įmonės bankroto ne teismo tvarka procedūros ir teisminiai nagrinėjimai dėl šių procedūrų teisėtumo nebėra galimi, todėl kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimas negali būti savarankišku reikalavimu byloje, kadangi tokio reikalavimo tenkinimas nesukeltų apeliantei jokių materialinių teisinių pasekmių. Tas pats pritaikytina ir nagrinėjamu atveju, nes apeliantės reikalavimas - pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu juridinio asmens BUAB „Litgrain“ išregistravimą iš Juridinių asmenų registro yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2016 m. rugsėjo 26 d. BUAB „Litgrain“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus Nr. 6.1 ir 6.2 darbotvarkės klausimu „Dėl bendrovės pabaigos“. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, nes konkrečiu atveju materialinių teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimasApeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, nepagrįstai remiasi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-489-452/2012 siekdama pagrįsti argumentą dėl galimybės atkurti iš Juridinių asmenų registro išregistruotą įmonę. Pažymėtina, kad nurodytoje Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu specialia CK 2.102 straipsnyje nustatyta tvarka, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu juridinio asmens BUAB „Litgrain“ išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, kai įmonė jau yra likviduota ir pasibaigusi dėl bankroto, išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro. Apeliantė kelia klausimą dėl visiškai kito juridinių asmenų pabaigos būdo (likvidavimo) taikymo teisėtumo. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros, kuomet reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos pereina tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui. Taigi Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla nelaikytina analogiška ar iš esmės panašia byla, kurioje suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės saistytų šią bylą nagrinėjantį apeliacinės instancijos teismą. Be to, žemesnės instancijos teismų priimti sprendimai nelaikytini precedentais aukštesnės instancijos teismams.Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl nurodyto CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį bei nurodytos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5041-828/2018, kurioje ieškovės UAB „Arneksta ir ko“ ieškinys dėl juridinio asmens UAB „Litgrain“ išregistravimo pripažinimo negaliojančiu buvo atsisakytas priimti. Minėtoje byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių ar priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, ar patvirtinta taikos sutartis. Tuo pačiu pažymėtina, kad ir minėtoje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartyje nurodyta, kad įstatymas nenumato galimybės atkurti jurinio asmens, panaikinus jo išregistravimą iš registro. Teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 dalies pagrindais.Apeliantės argumentai, kad teismas pažeidė jos teisę į teisminę gynybą atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).Kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Be to teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-903-330/2018).Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6905-1065/2018 paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmestinas.Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6905-1065/2018 paliktina nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.