Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė A. K. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu antstolio I. G. sudarytą 2017 m. lapkričio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo antstolis trečiajam asmeniui M. N. P. pardavė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), priklausiusius ieškovei ir jos sutuoktiniui – trečiajam asmeniui S. K.. Ieškovė nurodė, kad antstolis vykdė priverstinį išieškojimą pagal Vilniaus miesto 32-ajame notaro biure 2008 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą hipotekos lakštą bei Vilniaus miesto 2-ajame notaro biure 2013 m. gruodžio 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą vienu metu tiek iš ieškovės sutuoktiniui (pagrindiniam skolininkui) priklausančios turto dalies, tiek ir iš ieškovei (subsidiariai skolininkei) priklausančios turto dalies. Ieškovės teigimu, tokie antstolio veiksmai buvo neteisėti ir pažeidė ieškovės teises. Kadangi ieškovės atsakomybė yra subsidiari, todėl iš jos turto dalies galėjo būti išieškoma tik po to, kai visiškai užbaigti išieškojimo iš pagrindinio skolininko turto (ar jam priklausančių bendro turto dalių) veiksmai. Ieškovė nurodė, jog varžytynių metu buvo parduotas turtas, kuris negalėjo būti parduodamas, nes nepriklausė skolininkui, todėl prašė ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsakovas antstolis I. G. prašė ieškinį atmesti, nes ieškinyje dėstomi teiginiai, jog iš ieškovės turto dalies galėjo būti išieškoma tik po to, kai bus visiškai užbaigti išieškojimo iš skolininko veiksmai, jog ieškovė buvo prilyginta solidariajai skolininkei, prieštarauja hipotekos sandorio esmei, faktinėms bylos aplinkybėms bei įstatyminiam hipotekos instituto, išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto reglamentavimui. Paaiškino, jog antstoliui 2013 m. gruodžio 30 d. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai iš skolininko ir įkaito davėjo S. K. bei subsidiariai su skolininku atsakingo asmens ir įkaito davėjos A. K.. Prievolės kreditoriui įvykdymą skolininkas ir subsidiari skolininkė užtikrino hipotekos lakštu įkeisdami jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą. Ieškovė, įkeisdama kreditoriui turtą, žinojo, kokio dydžio prievolę turi užtikrinti ir kokio dydžio reikalavimą į įkeičiamą turtą gali turėti kreditorius. Ieškovė žinojo ir tai, jog pažeidus kredito sutarties sąlygas, kreditorius turės teisę pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto jai ir skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, kuris sudaro vientisą turtinį kompleksą. Kreditoriaus reikalavimas buvo apibrėžtas antstoliui pateiktame notaro išduotame vykdomajame įraše (skola – 141 399,58 Eur + 16 proc. dydžio metinių palūkanų (2017 m. lapkričio 21 d. palūkanos sudarė 88 583,01 Eur sumą). Įkeistas turtas vykdymo procese buvo įvertintas 149 000 Eur, o realizuotas iš antrųjų varžytynių už 116 160 Eur).Atsakovas nurodė, jog vykdymo procese įkeisto turto rinkos vertę nustatė kompetentingas turto vertintojas, kuris atsižvelgė į turto būklę, individualias turto savybes, įvertino visas turto rinkos vertei nustatyti aktualias ir svarbias aplinkybes. Vykdymo procese nustatyta įkeisto turto rinkos vertė nebuvo nuginčyta. Ieškovė apie visus antstolio atliekamus veiksmus buvo informuota. Jos iniciatyva vykdymo procese buvo pritaikytos ir laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė buvo įtraukta į teisminius procesus, susijusius su įkeistu nekilnojamuoju turtu. Ieškovė turėjo visas galimybes ir laiko siekiant išlaikyti turtą imtis aktyvių pastangų, kad būtų atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi. Atsakovas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog turtas galėjo būti padalintas ir /ar brangiau parduotas. Akcentavo, jog teismai, nagrinėję ginčą dėl turto vertės nustatymo, pažeidimų nenustatė.Trečiasis asmuo Luminor Bank AB atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tiek skolininkas S. K., tiek įkeisto turto bendrasavininkė A. K. patys turėjo būti suinteresuoti kuo operatyviau ir kuo didesne dalimi padengti įsiskolinimą, tačiau jų tikslas buvo vilkinti įkeisto turto pardavimą ir toliau juo neatlygintinai naudotis. Šiuo atveju darytina prielaida, kad hipoteka įkeistą turtą pardavus tuoj pat, kai tik antstoliui buvo pateiktas vykdomasis įrašas vykdymui (2013 m. gruodžio 20 d.), visa skola ar jos didžioji dalis būtų buvusi padengta. Dėl priteistų 16 proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojamų iki visiško skolos išieškojimo dienos, ir kredito gavėjo S. K. bei ieškovės A. K. trukdymo priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesui, iš lėšų, gautų pardavus hipoteka įkeistą turtą, nebuvo padengta visa skola pagal kredito sutartį.Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovė nuo hipotekos lakšto sudarymo turėjo žinoti ir suprasti, jog kredito gavėjui S. K. pažeidus kredito sutarties sąlygas, kreditorius turi teisę pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto (žemės sklypo su gyvenamuoju namu) prieš terminą. Nurodė, kad iš S. K. priklausančios įkeisto turto dalies nebūtų padengtas visas įsiskolinimas pagal kredito sutartį. Be to, turto pardavimas dalimis būtų sudėtingas ir ekonomiškai nenaudingas.Trečiasis asmuo M. N. P. su ieškiniu nesutiko ir nurodė ginčo turtą įsigijusi iš varžytynių. Paaiškino, kad teisme buvo išnagrinėtas S. K. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo jis prašė panaikinti antstolio patvarkymą. Teismas skundą atmetė motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie įkeisto turto varžytynes, ar duomenų, kad antrosiose varžytynėse įkeistas turtas buvo parduotas už per mažą kainą.Trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.