Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) G. K. skundą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai (išieškotoja), D. S., antstolei Indrei Klungei dėl antstolės Indrės Klungės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja G. K. pateikė teismui skundą dėl antstolės Indrės Klungės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės Indrės Klungės 2025 m. birželio 17 d. patvarkymą Nr. S-25-189-16478 ir sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų vykdomojo rašto Nr. e2-12-588/2022 vykdymą iki kol paaiškės aplinkybės dėl civilinės bylos Nr. e2-12-588-2022 atnaujinimo/neatnaujinimo.

2. Nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į antstolės Indrės Klungės kontorą su prašymu sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų vykdomojo rašto Nr. e2-12-588/2022 vykdymą iki kol paaiškės aplinkybės dėl šios bylos atnaujinimo. Savo prašymą motyvavo tuo, kad antstolė 2025 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-25-189-13656 priėmė vykdyti (vykdomosios bylos numeris 0189/25/00850) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-12-588/2022 dėl įpareigojimo atsakovę G. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamą poilsio namelį ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės. Tačiau teismo sprendimo vykdymas turi būti sustabdytas, nes ji to negali padaryti, kadangi nebėra ginčo namelio savininkė. Taip pat ji paaiškino, kai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai aktualioje civilinėje byloje Nr. e2-12-588/2022 išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) ieškinį ir jo netenkino, ji savo namelį pardavė D. S., o kai Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-194-613/2023 nusprendė Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškovės NŽT ieškinį patenkinti ir įpareigoti atsakovę G. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamą poilsio namelį bei sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės, ji jau nebebuvo ginčo namelio savininke. Kadangi tokį sprendimą Klaipėdos apygardos teismas priėmė į bylą neįtraukęs naujo ginčo namelio savininko D. S., todėl yra absoliutus pagrindas pripažinti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimas yra negaliojantis. Būtent todėl šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-12-588/2022 pagal D. S. prašymą. Antstolė 2025 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-25-189-16478 (toliau – ir skundžiamas patvarkymas) atsisakė tenkinti G. K. 2025 m. gegužės 30 d. prašymą, nurodydama, kad ji savo iniciatyva ar prašymu gali sustabdyti vykdomąją bylą tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnyje numatytais pagrindais, o skolininkės G. K. prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš CPK nurodytų pagrindų. Skolininkės teiginiai dėl teismo sprendimo tariamo „negaliojimo“ ar dėl bylos atnaujinimo inicijavimo nėra pagrindas antstoliui sustabdyti vykdymo veiksmus. Šie klausimai yra teismų kompetencija ir sprendžiami teismine tvarka (pvz., per bylos atnaujinimo institutą ar kitas teisines procedūras). Pats bylos atnaujinimo inicijavimas automatiškai nesustabdo vykdomojo dokumento vykdymo, todėl daryta išvada, kad skolininkės prašymas dėl vykdymo sustabdymo laikytinas nepagrįstu ir netenkintinu. Nesutikdama su tokia antstolės išvada, pareiškėja nurodo, kad ji šiai dienai, nebūdama ginčo namelio savininke, negali įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo, nes ne tik nėra jo savininkė, tačiau jį valdo D. S., kuris ten laiko savo asmeninius daiktus ir kuris nesutinka, kad šis namelis būtų griaunamas. Jis nurodė, jog nėra jokio teismo sprendimo, kuris įpareigotų jį sunaikinti jo asmeninį turtą, todėl jis to daryti neleis. G. K. neturi galimybės įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo, o D. S. inicijavo proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. e2-12-588/2022.

3. Antstolė Indrė Klungė 2025 m. liepos 3 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad klaidingas yra skolininkės teiginys, jog nebūdama ginčo namelio savininke, negali įvykdyti sprendimo, nes namelio savininkas yra D. S., kuris ten laiko savo asmeninius daiktus ir kuris nesutinka, kad šis namelis būtų griaunamas. Antstolė nurodė, kad pirkėjas D. S., sudarydamas 2023 m. kovo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį, buvo informuotas kad namelis yra teisminio ginčo objektas. Sutartyje taip pat nurodyta, kad pirkėjas nereikš jokių pretenzijų pardavėjui, kad ir kaip pasibaigtų teisminis ginčas. Pirkėjas patvirtino, kad jam žinoma, jog prie daikto nėra suformuotas žemės sklypas daikto eksploatacijai, todėl pirkėjas pareiškia, kad jis pats inicijuos procesus šio sklypo suformavimui. Vadinasi, pirkėjas, sudarydamas tokią sutartį, prisiėmė riziką dėl to, kad namelis gali būti pašalintas iš žemės sklypo. Skolininkė namelio nuosavybės teisę perleido 2023 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nors tuo metu žinojo, kad yra pateiktas apeliacinis skundas. Teismai daro išvadą, kad nuosavybės teisės perleidimas nei teisiškai, nei faktiškai negali sudaryti objektyvių kliūčių įvykdyti įpareigojimą (2022-03-29 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2S-576-921/2022). Pagal išieškotojo pateiktą 2017 m. rugpjūčio 1 d. patikinimo aktą matyti, kad nameliai žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovi be teisinės registracijos. CK 4.103 str. 1 d. numatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (jį parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pasikeitus pastatyto statinio nuosavybės teisės turėtojui teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam neatsiranda pareiga įvykdyti įpareigojimus pašalinti esamus pažeidimus, už jų įvykdymą ir toliau atsakingas lieka skolininkas ir jam taikomi nurodymų nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje. Taigi, įpareigojimą privalo įvykdyti asmuo, kurį teismas ir įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamą 1 poilsio namelį ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės. Šiuo atveju įpareigojimą įvykdyti privalo G. K.. CPK 627 straipsnyje numatyta antstolio teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, o CPK 626 straipsnio 1 dalyje numatyta, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. 2025 m. gegužės 30 d. buvo gautas skolininkės atstovo prašymas dėl vykdomojo dokumento vykdymo sustabdymo, prašyme nurodoma, kad teismas priėmė sprendimą neįtraukęs naujojo namelio savininko D. S., todėl naujasis savininkas inicijuoja bylos atnaujinimą. Susisiekus su skolininkės atstovu, antstolė buvo informuota, kad bus pateikti dokumentai dėl termino atnaujinimo iki birželio 9 d. 2025 m. birželio 12 d. pateikta nutartis, kuria nustatyti terminai trūkumams pašalinti. 2025 m. birželio 16 d. skolininkės atstovas atsiuntė teismo pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2025 m. rugpjūčio 13 d. nagrinės D. S. (namelio pirkėjo) prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad dar tik bus sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo, todėl kol kas stabdyti vykdomosios bylos vykdymą pagrindo nėra. Pažymėtina, kad D. S. savo prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad apie priverstinį namelio pašalinimą sužinojo tik 2025 m. gegužės 10 d. ir 2025 m. gegužės 11 d. Kad D. S. apie teisminį procesą žinojo, patvirtina ir 2023 m. kovo 5 d. namelio pirkimo – pardavimo sutartis. Sprendimas dėl įpareigojimo įsiteisėjo 2023 m. kovo 15 d., 2025 m. sausio 17 d. teismas išnagrinėjo išieškotojo prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Vadinasi, tiek pirkėjas galėjo pasidomėti apie teisminio proceso eigą, tiek atsakingas pardavėjas galėjo informuoti namelio pirkėją apie esamą situaciją. Pažymėtina, kad vykdomąjį dokumentą teismas išdavė tik 2025 m. gegužės 13 d., o vykdyti vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti 2025 m. gegužės 20 d. Per šį laiką nei viena iš šalių nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo. Prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas po to, kai vykdomoji byla buvo užvesta. Teismas prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-12-588/2022 kol kas nėra tenkinęs, todėl nėra nei vieno teisinio pagrindo, kuriuo remiantis antstolė galėtų sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0189/25/00850. Antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų, t. y. sustabdyti vykdomąją bylą, kai to nenumato CPK. Jeigu antstolis sustabdytų vykdomąją bylą nesant tam teisės normose numatyto teisinio pagrindo, būtų pažeisti išieškotojo teisėti interesai. Panaikinti patvarkymą dėl skolininko prašymo dėl vykdomojo dokumento vykdymo sustabdymo kaip neteisėtą ir nepagrįstą pagrindo nėra.

4. Suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija (išieškotoja) ir D. S. atsiliepimų į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

5. Pareiškėja, antstolė ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

6. Iš teismui pateiktos elektroninės vykdomosios bylos Nr. 0189/25/00850 nustatyta, kad antstolės Indrės Klungės kontoroje vykdoma vykdomoji byla skolininkės G. K. atžvilgiu pagal 2025 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-12-588/2022 išieškotojai Palangos miesto savivaldybės administracijai (pradinė išieškotoja iki 2025 m. birželio 4 d. buvo NŽT) dėl įpareigojimo atsakovę G. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamą 1 poilsio namelį ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės. Antstolė 2025 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. S-25-189-13656, kuriame skolininkei nurodė, kad visi darbai turėjo būti atlikti iki 2023 m. balandžio 15 d., tačiau išieškotojai nurodžius, kad G. K. iki šiol nėra įvykdžiusi minėto įpareigojimo, antstolė įpareigojo skolininkę per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pranešti apie įvykdytus darbus bei sumokėti vykdymo išlaidas (patvarkymas registruotas pašto siunta skolininkei įteiktas 2025 m. gegužės 22 d.) Antstolė 2025 m. gegužės 30 d. gavo skolininkės G. K. prašymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo sustabdymo, nes kreiptasi į teismą dėl civilinės bylos atnaujinimo ginčo nameliui esant parduotam D. S.. Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 16 d. rašto matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. rugpjūčio 13 d. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas pareiškėjų A. K. ir D. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo. Antstolė 2025 m. birželio 17 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-25-189-16478 dėl skolininko prašymo dėl vykdomojo dokumento sustabdymo, kuriuo atsisakė tenkinti G. K. 2025 m. gegužės 30 d. prašymą stabdyti vykdomąją bylą.

7. Pareiškėja, nesutikdama su antstolės 2025 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-25-189-16478 atsisakyti stabdyti vykdomąją bylą, nurodė, kad ji šiai dienai, nebūdama ginčo namelio savininke, negali įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo, nes namelio savininkas yra D. S., kuris ten laiko savo asmeninius daiktus ir nesutinka, kad šis namelis būtų griaunamas. Be to, D. S. inicijavo proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. e2-12-588/2022.

8. Teismo informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-194-613/2023 panaikino Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovę G. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos faktiškai naudojamą 1 poilsio namelį ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės. G. K. ir kito bendraatsakovio priešieškinis dėl valstybinės žemės nuomos buvo atmestas iš esmės motyvuojant tuo, kad žemės sklypai nuomai arba pardavimui be aukciono (t. y. lengvatine tvarka) gali būti formuojami tik statinių, kurie kaip daiktai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kurių teisinė registracija nenuginčyta, savininkams. Teisės aktuose neįtvirtinta galimybė be aukciono išsinuomoti arba pirkti valstybinę žemę (šiuo atveju – nesuformuotą žemės plotą) joje esantiems ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotiems statiniams eksploatuoti. Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su šiuo ginčo nameliu, kur nurodyta, kad nesant tokių dokumentų, kurie patvirtintų statybos teisėtumą, pareiškėjams priklausantys poilsio nameliai negali būti laikomi nekilnojamojo turto kadastro objektais, tokie statiniai taip pat negali suteikti nuosavybės teisių, todėl negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

9. Iš vykdomojoje byloje esančios 2023 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) matyti, kad pareiškėja G. K. pardavė D. S. poilsio pastatą 27,25 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), tačiau neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre ir esantį preliminariu adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1970 m., 2015 m. atliktas paprastasis remontas. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad daiktas yra teisminio ginčo objektas, pirkėjas patvirtino, kad pardavėja jį informavo, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12-588/2022 yra apskųstas apeliacine tvarka ir pirkėjas nereikš pardavėjai jokių pretenzijų, kaip besibaigtų ginčas civilinėje byloje (Sutarties 5.2, 5.3 punktai).

10. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad, dar vykstant teisminiam nagrinėjimui apeliacine tvarka dėl galimo poilsio namelio pašalinimo iš valstybinės žemės, pareiškėja pardavė Nekilnojamojo turto registre neregistruotą ginčo poilsio namelį suinteresuotam asmeniui D. S., kuris apie tai žinojo ir įsipareigojo nereikšti pareiškėjai dėl to jokių pretenzijų bei prisiėmė riziką dėl galimų kilti padarinių apeliacinio teismo sprendimui esant kitokiam nei pirmosios instancijos.

11. Dėl pareiškėjos deklaruojamo negalėjimo įvykdyti teismo sprendimą pažymėtina, kad pareiškėjos pareigos pašalinti statinį iš valstybinės žemės nešalina ta aplinkybė, kad ji perleido nuosavybės teises į ginčo poilsio namelį suinteresuotam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011 nurodė, kad pasikeitus savavališkai pastatyto statinio nuosavybės teisės turėtojui teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam neatsiranda pareiga įvykdyti privalomuosius nurodymus, už jų įvykdymą ir toliau atsakingas lieka skolininkas ir jam taikomi nurodymų nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje.

12. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant neteisėtam valstybinės žemės užėmimui statiniu (konkrečiai – poilsio nameliu), teismo įpareigojimas pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamą 1 poilsio namelį ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės yra nustatytas pareiškėjai. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad šį statinį pareiškėja perleido kitam asmeniui, neteisėtai ant valstybinės žemės stovintį statinį turi šalinti tas asmuo, kuriam nustatytas šis įpareigojimas. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pasisakydami dėl nuosavybės teisės savininko pasikeitimo vykdymo procese (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-390-524/2021, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-129-450/2017, 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-268-643/2022).

13. Dėl antstolės atsisakymo stabdyti vykdomąją bylą pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

14. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017).

15. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; 8) kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (šio CPK 771¹ straipsnio 3 dalis).

16. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme, nurodyti sąrašai yra baigtiniai, todėl antstolis neturi teisės stabdyti vykdomąją bylą kitais, nei įstatyme numatyta, pagrindais. Pažymėtina, kad antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomąją bylą, kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų. Priešingu atveju, sustabdžius vykdomąją bylą nesant įstatyme nustatyto pagrindo, būtų pažeista vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento privalomumo principas.

17. Pareiškėja prašo stabdyti vykdomąją bylą, nes D. S. inicijavo proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. e2-12-588/2022, tačiau pagal pateiktus dokumentus matyti, kad dar tik bus sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoto asmens prašymas kol kas nėra tenkintas, todėl nėra nei vieno iš CPK 626 ir 627 straipsniuose nurodytų privalomųjų ar fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų. Pareiškėjos deklaratyvus nurodymas, kad ji nebūdama ginčo namelio savininke, negali įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo, taip pat nėra laikytina pagrindu stabdyti vykdomąją bylą CPK 626 straipsnio ar CPK 627 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodžius nei fakultatyvių, nei privalomų vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, t. y. panaikinti antstolės Indrės Klungės 2025 m. birželio 17 d. patvarkymo Nr. S-25-189-16478 ir sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų vykdomojo rašto Nr. e2-12-588/2022 vykdymą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės Indrės Klungės veiksmų atmesti.

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.