- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-576-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03044-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Dispatransa“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dispatransa“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės D. K. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto perdavimo, suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Dispatransa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė D. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama išspręsti privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 7 dalimi, spręsti klausimą dėl pakartotinių priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0164/21/00780.
2. Nurodė, kad skolininkė UAB „Dispatransa“ ir toliau neatlieka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 22 d. privalomuosiuose nurodymuose Nr. PN-1231, Nr. PN-1233, Nr. PN-1234, Nr. PN-1235, Nr. PN-1236, Nr. PN-1237, ir Nr. PN-1239 nurodytų veiksmų. Skolininkei jau buvo paskirta nuobauda dėl nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo, tačiau po nuobaudos paskyrimo jis vis dar neįvykdytas.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) su pareiškimu sutiko, prašė skolininkei skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo. Nurodė, kad skolininkė iki šiol neįvykdė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriauti atraminę sienutę, medines terasas, paviršinio vandens telkinio apsaugos juostoje ir zonoje nuo ežero link mobilaus namelio pastatytus laiptus, betoninių plytelių aikštelę, metalinę rampą su betoniniais pamatais ir sutvarkyti statybvietę, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Atesio ežero apsaugos juostoje. Taip pažeidžiami išieškotojo teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas laiku, dėl ko skolininkei paskirta bauda, tačiau ji ir toliau privalomo nurodymo nevykdo. Skolininkė įpareigota pašalinti statybos padarinius, baudos sumokėjimas nuo šios pareigos jos neatleidžia. Ankstesne nutartimi paskirta vienkartinė 100 Eur bauda neveiksminga, nemotyvuoja skolininkės pačiai įvykdyti privalomąjį nurodymą, kas sudaro pagrindą sankciją taikyti pakartotinai.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo skolininkė UAB „Dispatransa“ su pareiškimu sutiko iš dalies, prašė nuobaudos neskirti. Nurodė, kad nevykdė VTPSI 2020 m. rugsėjo 22 d. privalomųjų nurodymų, todėl Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi skolininkei paskyrė vienkartinę 100 Eur baudą. Baudą sumokėjo. Gavusi baudą, nusprendė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) skolininkei nereikalingas, todėl 2021 m. lapkričio 25 d. jį pardavė tretiesiems asmenims A. D. ir T. D.. Kadangi žemės sklypas skolininkei nepriklauso, neturi galimybės pašalinti savavališkos statybos padarinius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Skyrė suinteresuotam asmeniui UAB „Dispatransa“ 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną VTPSI 2020 m. rugsėjo 22 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PN-1231, Nr. PN-1233, Nr. PN-1234, Nr. PN-1235, Nr. PN-1236, Nr. PN-1237, ir Nr. PN-1239, neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
6. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, kad skolininkė ar naujieji savininkai A. D. ir T. D. įvykdė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas sprendė, kad žemės sklypo perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų. Pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio nuostatas neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam pareigos įvykdyti teismo sprendimą neatsiranda. Terminas privalomajam nurodymui įvykdyti pasibaigęs, todėl privalomasis nurodymas tapo vykdytinu dokumentu ir privalo būti vykdomas. Byloje nebuvo teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl privalomo nurodymo vykdymo sustabdymo ar jame nurodytų pareigų perkėlimo kitam asmeniui. Skolininkei pakartotinai visa apimtimi neįvykdžius 2020 m. rugsėjo 22 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepateikus duomenų, kad įpareigojimas visiškai įvykdytas, buvo teisinis pagrindas skolininkei skirti baudą.
7. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkė privalomųjų nurodymų nevykdo gana ilgą laiką, nors yra tinkamai informuota apie jai nustatytą įpareigojimą. Teismo paskirta vienkartinė 100 Eur dydžio bauda valstybės naudai, teigiamo poveikio nepadarė. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skolininkei skyrė 15 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną valstybės naudai nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Dispatransa“ prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, vertindamas privalomą nurodymą ir statytojui sukuriamas atitinkamas teisines pasekmes, buvo pernelyg abstraktus, neatskleidė bylos esmės. Statytojas turi pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius tik iki tol, kol jis nepasitraukia iš nuosavybės teisinių santykių. Kai jis pasitraukia, ginčas sprendžiamas su naujaisiais žemės sklypo savininkais. Buvusi žemės sklypo savininkė negali savarankiškai atlikti jokių darbų, negali daryti įtakos naujųjų savininkų valiai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas pripažino, kad iki 2021 m. lapkričio 25 d. pareigą įvykdyti privalomuosius nurodymus turėjo UAB „Dispatransa“ ir buvo atsakinga už privalomųjų nurodymų nevykdymų, tačiau po 2021 m. lapkričio 25 d žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius perėmė naujieji žemės sklypo savininkai. Naujieji žemes sklypo savininkai buvo įspėti ir jiems buvo žinomos tos aplinkybes, kad vyksta teisinis ginčas su valstybės institucijomis dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo nurodytame žemės sklype ir tokia žemės sklypo būsena su jame esančiais savavališkai pastatytais staliniais naujuosius savininkus tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas priėmė sąlyginį sprendimų, į teisinius santykius įnešė neapibrėžtumo, nepašalino ginčų kilimo galimybės ateityje. Teismas neįvertino, kad UAB „Dispatransa“ pradėjus šalinti savavališkos statybos padarinius, kils ginčas tarp buvusio ir naujųjų žemės sklypų savininkų dėl pažeistų teisų gynimo civilinio proceso ir baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. UAB „Dispatransa“ imdamasi veiksmų, naujiesiems turto savininkams padarys turtinę žalą.
8.3. Teismas neteisingai aiškino CPK 596 straipsnio nuostatas. Nustatyta teisinio reguliavimo prasme, teisių perėmimas vykdymo procese yra galimas. Tačiau antstolė šio klausimo nesprendė. Naujųjų žemės sklypų savininkų procesinė padėtis vykdomojoje byloje liko nepakitusi, tai yra esminis procesinis pažeidimas, kurio teismas nebandė šalinti. Teismas pažeidė pareigą būti aktyviu.
8.4. Teismo sprendimas turi esmines reikšmės naujųjų žemės sklypų savininkų A. D. ir T. D. turtinėms ir neturtinėms teisėms, tačiau teismas jų neįtraukė į bylą suinteresuotais asmenimis.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo VTPSI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, visapusiškai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir įrodymus. Teismui nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, turi teisę skirti jam baudą, nepriklausomai nuo to, ar tai asmeninio pobūdžio įpareigojimas ar ne. Privalomieji nurodymai per nustatytą terminą, t. y. iki 2021 m. kovo 21 d., nebuvo įvykdyti, todėl teismas pagrįstai nutarė pakartotinai skirti skolininkei periodinę baudą už privalomųjų nurodymų nevykdymą.
9.2. Teismas tinkamai taikė ir aiškino Priežiūros įstatymo nuostatas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Teismas pagrįstai konstatavo, jog žemės sklypo perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų. Nepagrįstas skolininkės argumentas, kad po žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius perėmė naujieji žemės sklypo savininkai. Skolininkė negalėjo perleisti nuosavybės teisių į turtą, nes jos negalima pripažinti daikto savininku. Jei daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių į jį. Todėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisės į neteisėtai pastatytus statinius negalėjo būti perleistos.
9.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio nuostatas neįvyksta. Tai neprieštarauja suformuotai teismų praktikai. Skolininkė neteisingai nurodo, kad perleidus žemės sklypą naujiesiems savininkams, turėjo automatiški įvykti ir teisų perėmimas vykdymo procese. Skolininkė tik informavo antstolę apie žemės sklypo pardavimą, tačiau pakeisti skolininką vykdymo procese neprašė. Antstolei savo iniciatyva spręsti skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Be to, prieš antstolei kreipiantis į teismą dėl privalomųjų nurodymų nevykdymo pasekmių taikymo, antstolė 2021 m. gruodžio 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-164-21252. Jame skolininke nurodyta UAB „Dispatransa“, nurodyta teisė sprendimą apskųsti. Tačiau skolininkė antstolės procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti neginčijo.
9.4. Skolininkė nepagrįstai nurodo, kad, pasitraukusi iš nuosavybės teisinių santykių, ginčo žemės sklype savarankiškai atlikti darbų negali. Statybos įstatymo nuostatos neapriboja skolininkės galimybių pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Įstatymas įtvirtina išimtį, kad žemės sklypo neturėjimas nuosavybės teise, ne valdymas ir nenaudojimas kitais pagrindais neužkirstų kelio neteisėtos statybos padarinių šalinimui.
9.5. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimo prievolė kyla tik skolininkei, teismo procesinis sprendimas dėl privalomųjų nurodymų nevykdymo pasekmių skolininkei skyrimo neturi įtakos naujiesiems žemės sklypo savininkams, todėl nebuvo teisinio pagrindo jų traukti byloje suinteresuotais asmenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė skirti baudą skolininkei pagal antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Dėl suinteresuotų asmenų (ne)įtraukimo
12. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi esmines reikšmės naujųjų žemės sklypų savininkų A. D. ir T. D. turtinėms ir neturtinėms teisėms, dėl ko šie asmenys turėjo būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis.
13. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį, suinteresuotas asmuo ypatingos teisenos byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.
14. Nagrinėjamoje byloje spendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje, skolininkui nepašalinus savavališkos statybos padarinių. Apeliantė nenurodo, kaip baudos skyrimas skolininkei gali paveikti, nors ir netiesiogiai, naujųjų žemės sklypų savininkų materialiąsias subjektines teises ir pareigas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo proceso teisėtumo ar pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl naujųjų žemės sklypų savininkų teisių ir pareigų ateityje, jie neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis (CPK 443 straipsnio 3 dalis).
Dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą
15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
16. Iš vykdomosios bylos Nr. 0164/21/00780 duomenų nustatyta, kad antstolė D. K. vykdo priverstinius veiksmus pagal VTPSI 2020 m. rugsėjo 22 d. privalomuosius nurodymus Nr. PN-1231, Nr. PN-1233, Nr. PN-1234, Nr. PN-1235, Nr. PN-1236, Nr. PN-1237, ir Nr. PN-1239, kuriais skolininkė UAB „Dispatransa“ (apeliantė) įpareigota iki 2021 m. kovo 21 d. nugriauti žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pastatytus: 1) 4,80 m. ilgio, 0,14 m. pločio bei 0,57 m. aukščio atraminę sienutę, 2) 50,20 kv. m. užstatyto ploto medinę terasą, 3)16,24 kv. m. užstatyto ploto medinę terasą, 4) 17,02 kv. m. užstatyto ploto medinę terasą, 5) paviršinio vandens telkinio apsaugos juostoje ir zonoje nuo ežero link mobilaus namelio pastatytus 9,45 kv. m. užstatyto ploto laiptus, 6) 18,94 kv. m. užstatyto ploto betoninių plytelių aikštelę, 7) paviršinio vandens telkinio apsaugos juostoje ir zonoje pastatytą 6,0 m. ilgio, 3,68 m. pločio bei 1,25 m. aukščio metalinę rampą su betoniniais pamatais bei sutvarkyti statybvietę. Antstolė surašė 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad skolininkė nurodytų privalomųjų nurodymų neįvykdė. Šiuo pagrindu Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4797-558/2021 skolininkei skyrė 100 Eur dydžio baudą už įpareigojimų nevykdymą. 2021 m. gruodžio 3 d. antstolė surašė kitą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad skolininkė ir toliau privalomųjų nurodymų nevykdo. Antstolė šį aktą perdavė teismui, prašydama spręsti dėl pakartotinės baudos paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skyrė skolininkei 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
17. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą; aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Pagal šio straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, VTPSI privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui.
18. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. Taigi, bauda, numatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, yra priverstinis privalomojo nurodymo vykdymo proceso instrumentas, kurį, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė privalomojo nurodymo, gali taikyti teismas jam skirdamas baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
19. Apeliantė atskiruoju skundu neginčija aplinkybės, kad VTPSI surašytų privalomųjų nurodymų neįvykdė, t. y. savavališkos statybos padarinių nepašalino. Grįsdama privalomųjų nurodymų nevykdymą apeliantė nurodo, kad 2021 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, kuriame pastatyti neteisėti statiniai, todėl pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius perėmė naujieji žemės sklypo savininkai. Jos teigimu, teismas neįvertino, kad pirkimo–pardavimo sutartimi skolininkė neteko nuosavybės teisės į žemės sklypą, dėl ko negali įvykdyti įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
20. CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius nešalina ta aplinkybė, kad ji neteko nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame pastatyta savavališka statyba. Pastebėtina, kad apeliantė 2020 m. rugsėjo 22 d. privalomaisiais nurodymais įpareigota iki 2021 m. kovo 21 d. nugriauti žemės sklype pastatytą savavališką statybą, o šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. lapkričio 25 d. Taigi žemės sklypo pardavimo aplinkybė negali būti laikoma kaip objektyviai sutrukdžiusia pašalinti savavališkos statybos padarinius.
22. Kita vertus, apeliantės teiginys, kad žemės sklypas naujiesiems savininkams buvo perleistas kartu su savavališkos statybos statiniais, prieštarauja teisės aktų reikalavimams, taip pat teismų praktikai.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Iš to seka, kad pateikti byloje įrodymai (iš jų ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis) nepatvirtina fakto, kad savavališkos statybos objektas buvo perleistas, nes imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnis).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011 nurodė, kad pasikeitus savavališkai pastatyto statinio nuosavybės teisės turėtojui teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam neatsiranda pareiga įvykdyti privalomuosius nurodymus, už jų įvykdymą ir toliau atsakingas lieka skolininkas ir jam taikomi nurodymų nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje. Taigi, savavališkos statybos padarinius šalinti privalo asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, įpareigojantis šalinti savavališką statybą, ir kuris faktiškai pripažintas atlikęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus, t. y. apeliantė. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pasisakydami dėl nuosavybės teisės savininko pasikeitimo vykdymo procese (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-390-524/2021, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-129-450/2017, 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-268-643/2022). Šiais motyvais taip pat atmestini apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino skolininkės procesinių teisių perėmimo vykdomojoje byloje galimybes. Pažymėtina, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju vykdomosios bylos medžiagos duomenimis apeliantė pakeisti skolininką vykdymo procese neprašė. Įvertinus aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju savo iniciatyva antstolei nebuvo pagrindo spręsti šalies pakeitimo klausimo, nėra pagrindo spręsti apie antstolės vykdomos bylos procesinės teisės normų pažeidimus.
25. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad kaip buvusi žemės sklypo savininkė negali savarankiškai atlikti jokių darbų žemės sklype; kad apeliantei pradėjus šalinti savavališkos statybos padarinius, kils ginčas tarp buvusio ir naujųjų žemės sklypų savininkų dėl pažeistų teisų gynimo, nes apeliantė tokiu būdu naujiesiems turto savininkams padarys turtinę žalą.
26. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, jeigu: 1) statinio griovimą priverstinai vykdant teismo sprendimą arba VTPSI privalomąjį nurodymą organizuoja VTPSI; 2) statinį teismo sprendimu arba vykdant VTPSI privalomąjį nurodymą griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne VTPSI.
27. Šios nutarties 26 punkte nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad apeliantei nebūtina turėti teisių į žemės sklypą, kuriame yra savavališka statyba, norint pašalinti savavališką statinį. Todėl aplinkybė, kad apeliantė nebeturi nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame pastatyta savavališka statyba, niekaip nesisieja su apeliantės galimybėmis įvykdyti privalomus nurodymus. Minėta, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir veiksmai, kurie atliktini šalinant savavališkos statybos padarinius, yra nukreipti į asmenį, kuriam surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, t. y. statytoją (apeliantę), todėl būtent apeliantė yra vienintelis subjektas, kuriam tenka pareiga minėtas neteisėtų statybų padarinius pašalinti, o to nepadarius, jai tenka prisiimti neigiamas privalomųjų nurodymų nevykdymo pasekmes. Atskirajame skunde apeliantė pateikia samprotavimus apie turtinės žalos naujiesiems žemės sklypo savininkams padarymą, šių teiginių niekaip nedetalizuoja, nenurodo, kokią turtinę žalą, šalindama savavališkos statybos padarinius, naujieji žemės sklypo savininkai patirtų (CPK 178 straipsnis).
28. Atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypo, kuriame pastatyta savavališka statyba, nuosavybės teisės apeliantė neteko tik 2021 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, tačiau ir iki tol savavališkos statybos padarinių nepašalino, taip pat vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, reglamentuojančiu savavališkos statybos padarinių šalinimo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuosavybės teisės perleidimas nei teisiškai, nei faktiškai negalėjo sudaryti ir nesudaro objektyvių kliūčių įvykdyti privalomus nurodymus. Apeliantei neįvykdžius privalomųjų nurodymų, atskirojo skundo argumentai, kad bauda paskirta nepagrįstai, atmestini.
29. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas visiškai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde kitų pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Byloje susidarė 3,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro mažiau nei 5 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 6 dalies nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.