Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-194-613/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-15
Bylos Nr.: e2A-194-613/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: G. K., V. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-194-613/2023 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00475-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 2.4.2.10

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams G. K. ir V. M. dėl pažeistų teisių gynimo ir pagal atsakovų G. K. ir V. M. priešieškinį dėl valstybinės žemės nuomos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. K. ir V. M., juo prašo įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą V. M. pašalinti šiame sklype faktiškai jo naudojamus 2 poilsio namelius, atsakovę G. K. įpareigoti pašalinti šiame sklype faktiškai jos naudojamą 1 poilsio namelį ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės.

2. Ieškovė nurodė, kad, vykdydama valstybinės žemės naudojimo kontrolę, 2017 m. liepos 31 d. patikrino valstybinės žemės prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimą ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 16ŽN-44-(l14.16.73). Patikrinimo metu nustatyta, kad prie A. K. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), stovi 3 statiniai (poilsio nameliai), kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vienas iš jų priklauso G. K., kiti du – V. M.. 2017 m. rugpjūčio 24 d. NŽT Palangos skyrius atliko pakartotinį patikrinimą ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 16ŽN-(53-l14.16.73), jame užfiksuota ta pati informacija. 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 16SD-1079-(14.16.104) V. M. ir G. K. nurodė pašalinti iš valstybinės žemės ploto neįregistruotus Nekilnojamojo turto registre statinius. Pažymėjo, kad, neatlaisvinus valstybinės žemės geranoriškai, institucija kreipsis į teismą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1820-811/2018 panaikino šį raštą, nes byloje buvo nustatyta, jog NŽT Palangos skyrius šiuo raštu viršijo jam nustatytą kompetenciją. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius raštu viršijo jam nustatytą kompetenciją nustatydamas V. M. ir G. K. terminą pašalinti valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimą ir nurodydamas įpareigojimų neįvykdymo pasekmes, kurių Nuostatai nenustato. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė G. K. 2015 metais kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1858 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti 2015 m. balandžio 10 d. prašymą Nr. 82 dėl adreso suteikimo G. K. nuosavybės teise valdomam poilsio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėtam indeksu 3K1Ž. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-1730-502/2016 konstatavo, kad minėti statiniai nelaikytini nekilnojamaisiais daiktais, sukurtais statybos proceso metu, todėl nelaikytini daiktais, kuriems galėtu būti suteiktas adresas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2007 m. liepos 31 d. valstybinio audito ataskaitoje „Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas“ nurodė, kad, Palangoje esančius laikinus statinius įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bus bandoma juos rekonstruoti, jų vietoje statyti kitus kapitalinius statinius ir aplink juos formuoti žemės sklypus, o tai gali neigiamai paveikti Baltijos pajūrio teritorijas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės eksperto vertinimu, architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu galiojantis šių poilsio namelių statuso reglamentavimas yra ydingas ir taisytinas, nes jie turėtų būti prilyginti laikiniems statiniams, turėtų būti nustatytas pagrįstas ir protingas jų naudojimo terminas, o patys Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

3. Pažymi, kad atsakovai V. M. ir G. K. nepateikė dokumentų, įrodančių, kad statiniai – poilsio nameliai, esantys valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), kurių naudotojai yra atsakovai, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, o tai suponuoja išvadą, jog statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir nebuvo inventorizuoti. Taip pat atsakovai nepateikė duomenų, kad įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į įgaliotas institucijas dėl savo statinių, kaip nekilnojamųjų daiktų, esančių valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitų su tuo susijusių klausimų sprendimo. Atsakovų faktiškai naudojami 3 poilsio nameliai, kaip daiktai, teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovai privalo pašalinti statinius iš valstybinės žemės.

Atsiliepimas

4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad ginčas kilo viešojo administravimo subjektui vykdant savo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnyje, t. y. vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (toliau – ir Nuostatai), jų 1 punkte nustatyta, jog žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymą. Nuostatai reglamentuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę įgyvendinančių asmenų funkcijas, teises, atskaitomybę (Nuostatų 2 punktas). Pagal Nuostatų 3 punktą, žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo NŽT pareigūnai. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ir ANK), pradeda administracinio nusižengimo teiseną (Nuostatų 16 punktas).

5. Ieškovė ieškiniu reikalauja iš atsakovų poilsio namelių (duomenys neskelbtini), pašalinimo, kurie, pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-1820-811/2018, yra Nekilnojamojo turto kadastre pažymėti nekilnojamieji daiktai, dėl kurių parengta ir pastatų kadastrinė byla. Ieškovė įrodinėja, kad poilsio pastatai yra kilnojamieji daiktai ir kad tai nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-1730-502/2016, konstatuodamas, jog minėti statiniai nelaikytini nekilnojamaisiais daiktais, sukurtais statybos proceso metu, todėl nelaikytini daiktais, kuriems galėtų būti suteiktas adresas. Priešingai, nei teigia ieškovė, šioje nutartyje pasisakyta, kad „byloje neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams“. Taip pat šioje nutartyje nurodyta, kad „nesudėtingi statinių surašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus, nesudėtingiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus, nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai vadovaujančių neatestuotų asmenų kvalifikacinius reikalavimus nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“. Pagal šio reglamento priedo 1 lentelę poilsio paskirties nameliai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo nuostatų analizės matyti, jog statant I grupės nesudėtingą statinį rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui nereikalingas“. Pagal šias aplinkybes darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė šiai bylai reikšmingus ir neginčytinus prejudicinius faktus, kad šios bylos ginčo pastatai yra nekilnojamieji daiktai, priskiriami nesudėtingų statinių I grupei, kuriems nei statybos leidimas, nei projektas, nei rašytinis pritarimas nėra reikalingi. Šis teismas taip pat nenustatė, o ieškovė neįrodė, kad ginčo objektai – poilsio pastatai būtų savavališkai (neteisėtai) pastatyti, priešingai, teismas nurodė, kad tokiam nameliui pastatyti nereikėjo jokio statybos leidimo, projekto ar rašytinio pritarimo, tik I grupės nesudėtingi statiniai kaip nekilnojamieji daiktai gali būti registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip pagalbinio ūkio pastatai, t. y. žemės ar pagrindinio pastato priklausiniai.

6. Nekilnojamųjų ginčo daiktų kadastrinių matavimų byloje, parengtoje UAB „Memelhaus“, šie pastatai užfiksuoti kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, kurie kol kas Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti ir jiems eksploatuoti nėra suformuotas žemės sklypas, tačiau daiktai pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pažymi, kad anksčiau šią teritoriją valdė patikėjimo teise Kretingos miškų urėdija, kuri atsakovams buvo išnuomojusi valstybinę žemę, t. y. atsakovas V. M. savo vardu 2000 m. gegužės 29 d. Miškų ploto nuomos sutarties Nr. 22 pagrindu buvo išsinuomojęs 0,034 ha bendro ploto miško sklypą, esantį Šventosios girininkijoje, kv. Nr. 97. skl. Nr. 5, keturiems poilsio nameliams, taip pat ir priklausančiam G. K., eksploatuoti. Už valstybinės žemės nuomą mokėjo 204 Lt dydžio nuomos mokestį. Vėliau šis valstybinės žemės plotas perduotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai patikėjimo teise ir nuoma nutraukta, tačiau ne dėl to, kad ginčo nameliai būtų pastatyti neteisėtai, o dėl to, kad pasikeitė teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeitus valstybinės žemės patikėtinius. Buvo nustatytas teisinis reguliavimas, kai negalima buvo formuoti žemės sklypo ir jo parduoti ar nuomoti, nes pastatai, kuriems eksploatuoti buvo reikalingas žemės sklypas, nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o jų įregistruoti nebuvo galima todėl, kad nebuvo suformuotas žemės sklypas. Šis uždaras ratas atsakovus įkalino ir užkirto kelią tinkamai eksploatuoti nuosavybės teise turimus pastatus, tačiau tai nereiškia, kad pastatai dėl to tapo nelegalūs ar neteisėtai pastatyti.

7. Atsakovai įgijo nuosavybės teises į poilsio pastatus, kurie yra nekilnojamieji daiktai, priskiriami nesudėtingų statinių I grupei, kuriems nereikalingas nei statybos leidimas, nei projektas, nei rašytinis pritarimas ir kuriems savo laiku buvo išnuomotas valstybinės žemės plotas, tačiau savo laiku jų nebuvo galima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau iki šiol visos institucijos pripažino, kad jie pastatyti valstybinėje žemėje teisėtai, ir niekas jokių pretenzijų nereiškė. Atkreipia dėmesį, kad 2000 m. buvo parengtas Šventosios gyvenvietės detalusis planas, kuriame prie atsakovų ir kitiems asmenims priklausančių poilsio namelių buvo suprojektuotas 0,7200 ha ploto žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 14, ir tai yra pagrindas atsakovams išsinuomoti ar nusipirkti valstybinės žemės dalį.

8. Ieškovė turėjo įrodyti, kad poilsio pastatai yra pastatyti pažeidžiant teisės normas, t. y. savavališkai, tačiau ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad jie pastatyti neteisėtai, be to, nuslėpė faktą, kad kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ji nustatytų, jog poilsio pastatai yra pastatyti savavališkai, ir kad pareikalautų pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau ši institucija nenustatė jokios savavališkos statybos, o tai reiškia, kad poilsio pastatai pastatyti teisėtai ir nuosavybė į juos įgyta teisėtai. Šioje byloje nėra ginčo dėl nuosavybės teisių į poilsio pastatus, o ginčas kilo tik todėl, kad teisėtai pastatyti pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau jie nėra įregistruoti ne dėl atsakovų kaltės, todėl reikalavimas juos sunaikinti nugriaunant yra neproporcingas reikalavimui juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

9. Poilsio pastatai nuosavybės teise priklauso atsakovams, o žemė po jais – Lietuvos valstybei (ieškovei), o tai reiškia, kad nei atsakovai, nei Lietuvos valstybė negali įgyti daugiau nuosavybės teisių už kitus savininkus, todėl nė vienas iš šių savininkų negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių atskirai nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nebent vieno iš savininkų nuosavybė būtų įgyta neteisėtu būdu. Ieškovė nenurodo ir byloje nėra duomenų, kad atsakovai nuosavybę užvaldė neteisėtu būdu, savavališka statyba taip pat nėra užfiksuota.

Šalies argumentai

10. Atsakovai 2020 m. liepos 13 d. pateiktu priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę Nacionalinę žemės tarnybą išnuomoti valstybinę žemę atsakovui V. M. priklausančiam poilsio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėtam indeksu lK1ž, ir poilsio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėtam indeksu 2K1ž, ir G. K. priklausančiam poilsio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėtam indeksu 3K1ž, eksploatuoti.

11. Nurodo, kad atsakovams priklausantys 3 ginčo statiniai (poilsio nameliai), esantys valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), yra I grupės nesudėtingi statiniai, kuriems statybos leidimas ir projektas yra nereikalingi. Tai įrodo šių ginčo pastatų kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuota, kad jie Nekilnojamojo turto kadastre pažymėti kaip nekilnojamieji daiktai – V. M. priklausantis poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėtas indeksu lK1ž ir poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėtas indeksu 2K1ž, preliminariu adresu (duomenys neskelbtini), ir G. K. priklausantis poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėtas indeksu 3K1ž, esantis taip pat preliminariu adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai valstybės nuosavybę užvaldė neteisėtu būdu, savavališkos statybos faktas taip pat nėra užfiksuotas.

12. Atsakovų teisėtų interesų pažeidimai turi būti pašalinti atsakovams suteikiant nuomos teisę į valstybinės žemės sklypo dalį turimai nuosavybei eksploatuoti. Ieškovė žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), yra išnuomojusi kitiems asmenims, turintiems tokius pat poilsio pastatus, įsigytus toje pat vietoje ir iš tos pačios sovietiniais laikais egzistavusios ir pastačiusios tuos poilsio namelius organizacijos. Išnuomojus atsakovams valstybinę žemę, nebebūtų galima patenkinti Nacionalinės žemės tarnybos ieškinio dėl įpareigojimo pašalinti poilsio pastatus, tačiau būtų pasiekti proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo tikslai, nes atsakovai išsaugotų teisėtai įgytą turtą ir būtų apginti jų teisėti lūkesčiai, o Lietuvos valstybė gautų naudą (pinigus) iš žemės nuomos. Pažymėtina, kad šiuo atveju nebūtų pažeista Lietuvos valstybės nuosavybės teisė į žemę, o atsakovų – į ginčo poilsio pastatus ir tokiu būdu būtų pasiektas teisingumas.

Atsiliepimas

13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų priešieškinį, nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka, ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies punkto nuostatose įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama (parduodama) be aukciono, jeigu užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami (parduodami) teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą žemės sklypai nuomai ar pardavimui be aukciono (t. y. lengvatine tvarka) gali būti formuojami tik statinių, kurie, kaip daiktinės teisės objektai, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kurių teisinė registracija nenuginčyta, savininkui. Ginčo atveju, atsakovų G. K. ir V. M. faktiškai naudojami 3 poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre kaip daiktai neįregistruoti, neįregistruota nuosavybės teisė į juos, taip pat jie nepateikė dokumentų, įrodančių, kad šie statiniai įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, o tai suponuoja išvadą, jog statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir nebuvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, todėl nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą nuomai ar pardavimui. 2015–2016 metais vykusiuose teismo procesuose atsakovai siekė, kad jų faktiškai naudojamiems 3 statiniams (poilsio nameliams), esantiems (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamiesiems daiktams, būtų suteiktas adresas, tačiau teismas jų prašymo netenkino, teismo sprendimas įsiteisėjo.

14. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2014 m. gruodžio 23 d. viešai visuomenei pateiktoje ataskaitoje Nr. VA-P-60-2-19 „Žemės naudojimo valstybinė kontrolė“ ir 2016 m. spalio 10 d. pateiktoje ataskaitoje Nr. VA-P-10-6-18 „Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą“ buvo konstatuota, kad valstybinė žemė, esanti Šventosios gyvenvietėje, naudojama neefektyviai ir neracionaliai (valstybinė žemė naudojama be jokio teisinio pagrindo, valstybei nemokami mokesčiai už naudojimąsi valstybine žeme ir pan.), todėl turi būti siekiama, kad iš valstybinės žemės būtų pašalinti visi statiniai, kurie kaip daiktai teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti. Taip pat ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2019 m. liepos 16 d. pavedimą Nr. S-2471 išnagrinėti Seimo audito komiteto kreipimąsi dėl situacijos, susijusios su Baltijos pajūrio teritorijoje pastatytų poilsio namelių problematikos sprendimu. Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Žemės įstatymo, reglamentuojančio Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teises ir pareigas, nuostatomis ir vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pavedimą, Valstybės kontrolės rekomendacijas, ėmėsi priemonių, kad iš valstybinės žemės, esančios Šventosios gyvenvietėje, būtų pašalinti statiniai, kurie kaip daiktai teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad atsakovams nėra galimybės išnuomoti žemės sklypą atsakovų naudojamiems statiniams eksploatuoti, kadangi Nekilnojamojo turto registre neįregistruotiems statiniams eksploatuoti žemės sklypai neformuojami, nenuomojami ir neparduodami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Plungės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu priešieškinį patenkino visiškai – įpareigojo ieškovę išnuomoti valstybinę žemę atsakovui V. M. priklausančiam poilsio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėtam indeksu lK1ž, ir poilsio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėtam indeksu 2K1ž, ir G. K. priklausančiam poilsio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėtam indeksu 3K1ž, eksploatuoti. Ieškovės ieškinį atmetė. Pagrindiniai teismo argumentai:

15.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs priešieškinio, ieškinio reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes ir įrodymus nusprendė, kad atsakovai įrodė turintys teisę įgyti valstybinės žemės dalį (duomenys neskelbtini), reikalingą šioje žemės sklypo dalyje esantiems jų statiniam eksploatuoti, valdyti ir naudoti pagal jų tikslinę paskirtį.

15.2. Teismas nusprendė, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė atsakovų nuosavybės teisės į jų valdomą turtą, neginčija turto įgijimo sandorių, nėra duomenų apie neteisėtą jų atsiradimą ir pastatymą ginčo teritorijoje, todėl atsakovų poilsio namelių, šios bylos ginčo objekto, daiktinių teisių neįregistravimas viešajame registre nesudaro pagrindo paneigti ar panaikinti atsakovų nuosavybės teises į juos.

15.3. Pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendime konstatuota, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1730-502/2016, nurodė, kad atsakovei G. K. priklausančiam poilsio pastatui, kuris yra I grupės nesudėtingas statinys, nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentais, todėl tai nėra kliūtis šiam pastatui suteikti adresą, o kliūtis buvo ta, kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą toks pastatas negalėjo būti savarankiškas daiktas ir todėl negalėjo būti adreso objektas.

15.4. Teismas sprendime taip pat pasisakė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartyje analizavo, ar I grupės nesudėtingas statinys gali būti adreso objektas, o ne sprendė klausimą, ar pastatas, jei jis nėra suformuotas, gali būti adreso objektas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje taip pat pažymėjo, jog nėra duomenų, kad atsakovei G. K. priklausantis poilsio pastatas, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, būtų perrašytas į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, pripažintas nekilnojamuoju daiktu, be to, pastatas nebuvo inventorizuotas Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Teismas taip pat nurodė, kad atlikti ginčo pastato kadastriniai matavimai, kuriuose nurodyta, kad daiktas yra nekilnojamasis, nurodytas jo unikalus numeris, matmenys ir kt., yra nereikšmingi, nes jie nereiškia, jog nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

15.5. Pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovų ginčo poilsio nameliai neturi daiktinių teisių teisinės registracijos, tačiau pagal priešieškinio reikalavimus jie prašo ne daiktinės teisės įregistravimo, o teisės įgyti valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), nuomos teisę šiame valstybinės žemės sklype esantiems trims statiniams – poilsio nameliams eksploatuoti.

15.6. Teismas padarė išvadą, kad teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, minėtų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Pagal minėtas teisės aktų nuostatas asmeniui suteikiama galimybė be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti.

15.7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad žemės nuoma atsakovų poilsio nameliams eksploatuoti ir naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį užtikrins atsakovų nuosavybės teisę, kartu nepažeis viešojo intereso ar kitų asmenų interesų, todėl priešieškinio reikalavimus dėl teisės įgyti valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), nuomos teisę šiame valstybinės žemės sklype esantiems trims statiniams – poilsio nameliams eksploatuoti vertino kaip pagrįstus.

15.8. Teismas nusprendė, kad net ir nesant duomenų viešajame registre dėl atsakovų poilsio namelių, kaip daiktinės teisės objekto, dėl anksčiau paminėtų atsakovų teisėtų lūkesčių, teisingumo ir civilinių teisių lygiateisiškumo principų pagrindu minėtų valstybės institucijų pavedimų vykdymas negali būti teisinis ir faktinis ieškinio reikalavimų pagrindas atsakovams atlaisvinti užimtą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą V. M. pašalinti šiame sklype faktiškai jo naudojamus 2 poilsio namelius, atsakovę G. K. įpareigojant pašalinti šiame sklype faktiškai jos naudojamą 1 poilsio namelį ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės.

15.9. Teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, nusprendė, kad atsakovai turi žemės nuomos teisę į prie jų pastatų suformuotą žemės sklypą, tais pačiais argumentais remdamasis teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinant iš jos teritorijos (duomenys neskelbtini), atsakovams priklausančius statinius, nepagrįsti, nenustačius ir neįrodžius faktinio ir teisinio tokio ieškinio reikalavimo pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantė), apeliaciniame skunde prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Mano, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir nurodytas aplinkybes, nesivadovavo teismų praktika, nevertino įsiteisėjusių teismo sprendimų, o tai turėjo reikšmės priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

16.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai turi žemės nuomos teisę į prie jų pastatų suformuotą žemės sklypą, ir neteisėtai nusprendė, kad ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinant iš jos teritorijos (duomenys neskelbtini), atsakovams priklausančius statinius, atmestini kaip nepagrįsti, nenustačius ir neįrodžius faktinio ir teisinio tokio ieškinio reikalavimo pagrindo.

16.3. Pabrėžia, kad pagal teisinį reglamentavimą žemės sklypai nuomai arba pardavimui be aukciono (t. y. lengvatine tvarka) gali būti formuojami tik statinių, kurie kaip daiktai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kurių teisinė registracija nenuginčyta, savininkui.

16.4. Valstybinės žemės nuomos sutarčiai ne aukciono tvarka sudaryti būtina sąlyga yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį. Teismų praktikoje yra suformuluoti išaiškinimai, pagal kuriuos, sprendžiant dėl sutarties sudarymo, esminę reikšmę turi sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys bei faktinės situacijos vertinimas, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su jame esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą.

16.5. Ginčo atveju atsakovų G. K. ir V. M. faktiškai naudojami 3 poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre kaip daiktai neįregistruoti ir neįregistruota nuosavybės teisė į juos, taip pat jie nepateikė dokumentų, įrodančių, kad šie statiniai, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, o tai suponuoja išvadą, jog statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir nebuvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, todėl nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą nei nuomai, nei pardavimui.

16.6. Nurodo, kad 2015–2016 metais vykusiame teismo procese atsakovai siekė, kad jų faktiškai naudojamiems 3 statiniams (poilsio nameliams), esantiems (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamiesiems daiktams, būtų suteiktas adresas. Tačiau tiek Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (buvęs pavadinimas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas) sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1654-342/2015, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-1654-342/2015 konstatavo, kad minėti statiniai nelaikytini nekilnojamaisiais daiktais, sukurtais statybos proceso metu, todėl nelaikytini daiktais, kuriems galėtų būti suteiktas adresas.

16.7. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 suformavo teismų praktiką, kad teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos.

16.8. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės pardavimą ir nuomą. Jo įvykdyti ieškovė neturės teisinio pagrindo, taip pat nepasisakyta dėl tokio sprendimo vykdymo tvarkos.

16.9. Daro išvadą, kad žemės sklypai nuomai arba pardavimui be aukciono (t. y. lengvatine tvarka) gali būti formuojami tik statinių, kurie kaip daiktai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kurių teisinė registracija nenuginčyta, savininkams. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose neįtvirtinta galimybė be aukciono išsinuomoti arba pirkti valstybinę žemę (šiuo atveju – nesuformuotą žemės plotą) joje esantiems ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotiems statiniams eksploatuoti.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Mano, kad ieškovė bando įrodyti, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, t. y. ieškovė įrodinėja, jog ginčo pastatai yra kilnojamieji daiktai ir būtent todėl jiems eksploatuoti negali būti išnuomotas valstybinės žemės sklypas. Atsakovai nesutinka su tokiu faktinių aplinkybių konstatavimu, nes tiek pagal faktą, tiek tų pačių administracinių teismų nustatyta labai aiškiai, jog ginčo pastatai yra nekilnojamieji daiktai.

17.2. Daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė šiai bylai reikšmingus ir neginčytinus prejudicinius faktus, kad poilsio pastatai yra nekilnojamieji daiktai, priskiriami nesudėtingų statinių I grupei, kuriems nei statybos leidimas, nei projektas, nei rašytinis pritarimas nėra reikalingi. Be to, pabrėžia, kad nė vienas iš teismų nenustatė, jog ginčo pastatai yra pastatyti neteisėtai, todėl nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo juos nugriauti.

17.3. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė pripažįsta, kad ginčo pastatai ne tik tinkami naudoti, bet jie yra nuolat naudojami, prižiūrimi, o į teismą kreipėsi tik todėl, jog atsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2014 m. gruodžio 23 d. viešai visuomenei pateiktą ataskaitą Nr. VA-P-60-2-19 ir 2016 m. spalio 10 d. ataskaitą Nr. VA-P-10-6-18, kuriose buvo konstatuota, kad valstybinė žemė, esanti Šventosios gyvenvietėje, naudojama neefektyviai ir neracionaliai (valstybinė žemė naudojama be jokio teisinio pagrindo, valstybei nemokami mokesčiai už naudojimąsi valstybine žeme ir pan.), todėl turi būti siekiama, kad iš valstybinės žemės būtų pašalinti visi statiniai, kurie, kaip daiktai, teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti.

17.4. Nurodo, kad atsakovai sutinka mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir jį anksčiau visą laiką mokėjo, kol nepasikeitė šios valstybinės žemės patikėtinis. Pirmosios instancijos teismui tenkinus priešieškinį dėl valstybinės žemės išnuomojimo atsakovams, kaip tik buvo sukurtos prielaidos įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabas dėl nesurenkamo valstybinės žemės nuomos mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

20. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovų priešieškinis dėl valstybinės žemės nuomos patenkintas visiškai, o ieškovės ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Ieškovė ieškinio reikalavimą atsakovams atlaisvinti užimtą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą V. M. pašalinti šiame sklype faktiškai jo naudojamus 2 poilsio namelius, atsakovę G. K. įpareigojant pašalinti šiame sklype faktiškai jos naudojamą 1 poilsio namelį, ir sutvarkyti žemę iki tinkančios naudoti būklės, grindžia aplinkybėmis, kad šiame žemės sklype yra atsakovų poilsio nameliai, neturintys teisinės registracijos, jiems negali būti parduodama ar išnuomojama žemė.

23. Atsakovai priešieškinio reikalavimus dėl teisės įgyti valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), nuomos teisę šiame valstybinės žemės sklype esantiems trims statiniams – poilsio nameliams eksploatuoti grindžia aplinkybėmis, kad ginčo statinių daiktinės teisinės registracijos nebuvimas nepanaikina nuosavybės teisės. Ginčo statiniai yra inventorizuoti, ginčo žemės sklype pastatyti teisėtai prieš daugelį metų, įgyti teisėtais ir nenuginčytais sandoriais, nėra nustatytas neteisėtos statybos faktas, ginčo statiniai atsakovų yra naudojami pagal jų tiesioginę poilsio paskirtį. Be to, ginčo ir kitiems žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantiems tokiems pat poilsio paskirties statiniams yra suformuotas žemės sklypas, todėl valstybinės žemės nuoma atsakovams ginčo statiniams eksploatuoti nepažeis viešojo ar kitų asmenų interesų.

24. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad net ir nesant duomenų viešajame registre dėl atsakovų poilsio namelių, kaip daiktinės teisės objekto, dėl atsakovų teisėtų lūkesčių, teisingumo ir civilinių teisių lygiateisiškumo principų pagrindu valstybės institucijų pavedimų vykdymas negali būti teisinis ir faktinis ieškinio reikalavimų pagrindas atsakovams atlaisvinti užimtą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą V. M. pašalinti šiame sklype faktiškai jo naudojamus 2 poilsio namelius, atsakovę G. K. įpareigojant pašalinti šiame sklype faktiškai jos naudojamą 1 poilsio namelį ir sutvarkyti žemę iki tinkančios naudoti būklės.

25. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai turi žemės nuomos teisę į prie jų pastatų suformuotą žemės sklypą, ir neteisėtai nusprendė, kad ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinant iš jos teritorijos (duomenys neskelbtini), atsakovams priklausančius statinius, atmestini kaip nepagrįsti, nenustačius ir neįrodžius faktinio ir teisinio tokio ieškinio reikalavimo pagrindo.

26. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė nurodydamas, kad net ir nesant duomenų viešajame registre dėl atsakovų poilsio namelių, kaip daiktinės teisės objekto, nenustatytas atsakovų poilsio namelių neteisėtos statybos ar jų pastatymo adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtumo faktas, todėl dėl atsakovų teisėtų lūkesčių, teisingumo ir civilinių teisių lygiateisiškumo principų pagrindais minėtų valstybės institucijų pavedimų vykdymas negali būti teisinis ir faktinis ieškinio reikalavimų pagrindas atsakovams atlaisvinti užimtą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus pašalinti šiame sklype faktiškai naudojamus poilsio namelius ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

27. Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022 ir kt.).

28. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

29. Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės), pagal Taisyklių 3 ir 31 punktus, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nurodytos teisės normos nustato galimybę be aukciono išnuomoti valstybinę žemę po esančiais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais. Lengvatine tvarka valstybinė žemė išnuomojama su esmine sąlyga – žemė reikalinga užtikrinti joje esančių eksploatuojamų statinių tinkamą naudojimą (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

30. Kasacinio teismo šių teisės normų taikymo praktikoje išaiškinta, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022, 23 punktas). Valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022).

31. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomotis ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022, 24 punktas). Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018).

32. Teismų praktikoje tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 48 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad šiuo atveju teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos.

34. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).

35. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte ir 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo funkcija. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu yra tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

36. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu, 36 straipsniu, 53 straipsniu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, atlikęs valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą nustatė valstybinės žemės užėmimą.

37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovai tris poilsio paskirties namelius įgijo teisėtai, kad juos faktiškai valdo ir naudoja pagal jų tikslinę paskirtį nuo pat jų įsigijimo momento – nuo 1998 m. birželio 19 d. atsakovė G. K., nuo 1998 m. rugsėjo 24 d. atsakovas V. M.. Taip pat nurodė, kad poilsio nameliai inventorizuoti, suformuotos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos. Nuo 2000 metų atsakovams nameliams eksploatuoti buvo nuomojamas miško plotas 10 metų, už nuomą buvo mokamas miško ploto nuomos mokestis ir ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovų poilsio paskirties nameliai toje vietoje, kurioje jie yra iki šiol nuo pat jų įsigijimo momento, stovi teisėtai, nepriklausomai nuo aplinkybės, kad iki šiol jie neturi teisinės registracijos.

38. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovų ginčo poilsio nameliai neturi daiktinių teisių teisinės registracijos, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad net ir nesant duomenų viešajame registre dėl atsakovų poilsio namelių, kaip daiktinės teisės objekto, minėtų valstybės institucijų pavedimų vykdymas negali būti teisinis ir faktinis ieškinio reikalavimų pagrindas atsakovams atlaisvinti užimtą valstybinę (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą V. M. pašalinti šiame sklype faktiškai jo naudojamus 2 poilsio namelius, atsakovę G. K. įpareigojant pašalinti šiame sklype faktiškai jos naudojamą 1 poilsio namelį ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės.

39. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eI-1654-342/2015, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje duomenų, kad ginčo statinys nustatyta tvarka būtų buvęs įregistruotas, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad ginčo statinys, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, butų perrašytas į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, todėl darė išvadą, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo statinys nebuvo pripažintas nekilnojamuoju daiktu ir nebuvo inventorizuotas Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos (šioje byloje atsakovės G. K.) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 1998 m. birželio 19 d. sudaryta rašytinė ginčo pastato pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nesilaikant jos sudarymo metu galiojančių teisės aktų nuostatų: sutarties objektas neapibrėžtas kaip nekilnojamasis turtas; sudarant sutartį nebuvo panaudota pažyma apie nekilnojamąjį turtą; ginčo pastatas niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad ginčo statinys pareiškėjai priklauso nuosavybės teise, o pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas nesilaikant tokiam sandoriui teisės aktų nustatytų reikalavimų, nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių į ginčo statinį. Šioje byloje teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytas pastatas, kaip nesudėtingas statinys, negali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tai reiškia, jog jis negali būti ir adreso objektu.

40. Taip pat remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, kuriuo pareiškėjai (šioje byloje atsakovai) pateikė prašymą dėl adresų pastatams suteikimo. Šioje byloje buvo nustatyta, kad tam, kad statinys būtų suformuotas, yra būtinas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjų faktiškai naudojami poilsio pastatai, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl padarė išvadą teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai atsakovui nepateikė viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą, ir sprendė, kad pareiškėjams priklausantys ginčo poilsio pastatai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Taip pat teisėjų kolegija, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nesant tokių dokumentų, kurie patvirtintų ginčo poilsio pastatų statybos teisėtumą, jie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir jiems negali būti suteiktas adresas.

41. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodė, kad nors ir pareiškėjai teigė, kad jų poilsio statiniams nereikalingas statybos leidimas, jie turėtų pateikti dokumentus, kurie patvirtintų, jog šie statiniai buvo teisėtai pastatyti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog įsigaliojus NTRĮ pastatai buvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais, inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure ar šiems statiniams teisės aktų nustatyta tvarka būtų išduoti statybos leidimai, išspręsti statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kiti su tuo susiję klausimai ir kt. Nesant tokių dokumentų, kurie patvirtintų statybos teisėtumą, pareiškėjams priklausantys poilsio nameliai negali būti laikomi nekilnojamojo turto kadastro objektais, tokie statiniai taip pat negali suteikti nuosavybės teisių, todėl negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Vadinasi, tokiems objektams adresas negali būti suteiktas.

42. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog vienas iš valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų yra Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai įstatymu suteiktos išimtinės teisės disponuoti valstybine žeme – išnuomoti, parduoti ar kitais būdais perleisti nuosavybėn ar perduoti naudotis. Institucija, atstovaujanti valstybei sudarant valstybinės žemės perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius, privalo kontroliuoti, kaip vykdomos sandorių sąlygos, o nustačiusi, kad kita sandorio šalis jų nevykdo, – inicijuoti sandorio nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taikyti kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 10 dalis).

43. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad atsakovų G. K. V. M. faktiškai naudojami 3 poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre kaip daiktai neįregistruoti ir neįregistruota nuosavybės teisė į juos, taip pat atsakovai pirmosios instancijos teismui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad šie statiniai, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, nesant šių duomenų nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą nei nuomai, nei pardavimui.

44. Valstybinės žemės nuomos sutarčiai ne aukciono tvarka sudaryti būtina sąlyga yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį. Teismų praktikoje yra suformuluoti išaiškinimai, pagal kuriuos, sprendžiant dėl sutarties sudarymo, esminę reikšmę turi sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys bei faktinės situacijos vertinimas, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su jame esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011 ir 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

45. Vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad žemės sklypai nuomai arba pardavimui be aukciono (t. y. lengvatine tvarka) gali būti formuojami tik statinių, kurie kaip daiktai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kurių teisinė registracija nenuginčyta, savininkams. Pabrėžtina, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose neįtvirtinta galimybė be aukciono išsinuomoti arba pirkti valstybinę žemę (šiuo atveju – nesuformuotą žemės plotą) joje esantiems ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotiems statiniams eksploatuoti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčui aktualias materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą, ir šiuo aspektu netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovų priešieškinis atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

48. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat išsprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo klausimas.

49. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinos iš atsakovų į valstybės biudžetą, todėl 150,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 1 dalis) priteistinas iš atsakovų V. M. ir G. K. lygiomis dalimis (po 75,00 Eur) valstybės naudai.

50. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinas 214,00 Eur žyminis mokestis, t. y. po 107,00 Eur (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovą V. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamus 2 poilsio namelius ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės.

Įpareigoti atsakovę G. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamą 1 poilsio namelį ir sutvarkyti žemę iki tinkamos naudoti būklės.

Atsakovų V. M. ir G. K. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų V. M. ir G. K. lygiomis dalimis 150,00 Eur valstybei, t. y. po 75,00 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų V. M. ir G. K. lygiomis dalimis 214,00 Eur valstybei, t. y. po 107,00 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė