Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), teisėjų Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,

trečiųjų suinteresuotų asmenų Kultūros paveldo departamento prie KM atstovui Arūnui Umbrasui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atstovei Ingai Drąsutavičienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Virginijai Vermontaitei,

2015 m. rugsėjo 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G.K. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (atstovaujamam Klaipėdos skyriaus), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus), Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM (atstovaujamai Palangos skyriaus) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdyje atstovė ginčo išsprendimą palieka spręsti teismo nuožiūra ir nurodo, kad ginčo objekte nėra atliktas patikrinimas, todėl neaišku ar šis statinys pagal CK yra kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas.

Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems tinkamai pranešta apie posėdį, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir teismo sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina pareiškėjai nedalyvaujant, byla vedama per atstovą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl adreso poilsio nameliui nesuteikimo. Pareiškėja ginčija atsakovės 2015-06-05 priimtą sprendimą Nr. (4.17)-D3-1858, kuriuo atsisakyta poilsio nameliui suteikti adresą, ir prašo įpareigoti iš naujo išnagrinėti 2015-04-10 prašymą Nr. 82 dėl adreso suteikimo G.K. nuosavybės teise valdomam poilsio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėtam indeksu (duomenys neskelbtini).

Pagal Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatas gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai. Numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (9 str. 4 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 dalį, viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą, pobūdį) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas. Vyriausybė, įgyvendindama Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1030 1.2 punktu įgaliojo Vidaus reikalų ministeriją parengti ir patvirtinti Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą. Vykdydamas šį pavedimą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtino Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 1 punkte nurodyta, kad numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašas nustato numerių žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba (toliau – žemės sklypai, kuriuose leidžiama pastatų statyba), pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams suteikimą, keitimą, panaikinimą, apskaitą, gyventojų informavimo tvarką, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų ir korpusų vietos nustatymą, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų, butų, patalpų ir korpusų ženklinimą. Be to, Vyriausybė, siekdama nustatyti bendrą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymo taisykles, 2002 m. gruodžio 23 d. patvirtino Adresų formavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. Taisyklių 4.3 ir 5 punktuose nustatyta, kad adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas bei adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. D1-812 STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ pareiškėjos poilsio namelis gali būti priskirtini prie I grupės nesudėtingų statinių, tačiau tam, kad statinys būtų adresų objektu, jis turi būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kurio sąvoka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. CK 1.98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji), o 4 dalyje, kad kilnojamieji daiktai – tai daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, jeigu įstatymai nenustato ko kito. Šios sąvokos apibrėžtos CK 4.2 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

Iš byloje esančios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, sudarytos 2015 metais, matyti, kad ginčo statinio (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1970 m., o Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure kadastro duomenų data nurodyta 1978 m. balandžio 11 d. 1975 m. Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarime Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais 1974 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 317 ir 1984 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 10) buvo numatyta privaloma pastatų registracija. Minėtas nutarimas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Instrukcija numatė, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami. Šios Instrukcijos 2 punkte numatyta, kad pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas – tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus, taip pat nustatyta, kad neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai (5 p.). Tokių duomenų pareiškėja, kad pagal šią tvarką būtų įregistruotas ginčo statinys, nepateikė ir teismas byloje tokių faktų nenustatė.

Taip pat pažymėtina, kad LTSR Ministrų tarybos 1969 m. spalio 20 d. potvarkio Nr. 884-p 1 punktu buvo uždrausta statyti vasarnamius Kretingos rajono Šventosios apylinkės teritorijoje ir pavesta valstybiniam statybos reikalų komitetui kontroliuoti, kad šis potvarkis būtų vykdomas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų kaip šis statinys 1970 metais atsirado šioje teritorijoje.

1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymas Nr. I-1539). 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas – 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ginčo statinys, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašytas nebuvo, o tai suponuoja išvadą, jog šis ginčo statinys nebuvo pripažintas nekilnojamuoju daiktu bei nebuvo inventorizuotas Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Šią teismo išvadą patvirtina ir 1998 m. birželio 19 d. tarp akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos sudaryta rašytinė ginčo statinio pirkimo–pardavimo sutartis, kuri notariškai nepatvirtinta, nors CK 255 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.) 1 dalyje įvirtinta nuostata, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamojoje turto registro įstaigoje. Taip pat byloje nustatyta, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nėra atlikęs faktinių duomenų patikrinimo vietoje, todėl apibrėžti statinio sąvokos nėra galimybės.

Pastatų, statinių ir kito nekilnojamojo turto teisinį registravimą reglamentuoja Nekilnojamo turto registro įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad visas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre registruojama tik tada, kai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris bei įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija) 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Minėto įstatymo 2 dalyje taip pat įtvirtinta, jog atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: 1) patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 2) statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; 3) žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu; 4) statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Teismas nustatė, kad ginčo statinys kadastre nėra registruotas. Taip pat nustatyta, kad pateikta pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta nesilaikant reikalavimų, keliamų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai: sutarties objektas neapibrėžtas kaip nekilnojamas turtas, sudarant sutartį nebuvo panaudota pažyma apie nekilnojamąjį turtą, turto pardavėjas ir jam turtą perleidęs asmuo nebuvo nekilnojamojo turto savininkas, nes toks nekilnojamasis turtas niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos ginčo statinys yra kilnojamasis daiktas, kuriam suteikti adresą nėra teisinio pagrindo (LVAT 2015m. sausio 8 d. nutartis Nr. A-662-2556-14).

Taip pat pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jei laikinas statinys stovi kultūros vertybės teritorijoje, jam privalo būti suteiktas adresas ir jis gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, laikytina nepagrįsta.

Iš teisinio reguliavimo seka, jog poilsio namelis kaip nesudėtingas statinys negali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tai reiškia, jog jis negali būti ir adreso objektu.

Nustatytos teisinės bei faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai priklausantis ginčo statinys yra kilnojamasis daiktas, kuris nei pagal Statybos įstatymo, nei pagal CK, nei pagal Nekilnojamojo turto registro bei kadastro įstatymų nuostatas nepripažintinas nekilnojamuoju daiktu, todėl šis ginčo pastatas negali būti ir adreso objektu. Atsakovė netenkindama pareiškėjos prašymo dėl adreso ginčo statiniui suteikimo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos G.K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui