Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės G. S. ieškinio atsakovei D. J. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandorio pripažinimo sudarytu ir galiojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo dalyje panaikinimo, trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujant P. B., R. K., priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinama bet kaip, nes civilinio proceso įstatymas nustato jos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, kurios taikomos asmeniui, siekiančiam pasinaudoti teise į teisminę gynybą, ir bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalį kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas ieškinį atsisako priimti, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Taikant šio straipsnio nuostatas, svarbu nustatyti ieškinio tapatumo klausimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos A. T. 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013; Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo, pirmiausia reikia nustatyti, ar šalys ir tretieji asmenys yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau dalyvavę išnagrinėtoje byloje. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį asmuo pareiškia. Įvertinti, koks yra ieškinio dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr. Lietuvos A. T. 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą). Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr. Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Trečiasis tapataus ginčo požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos A. T. 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; Lietuvos A. T. 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011, 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013; Lietuvos A. T. 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei D. J. dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, o jo neatnaujinus, dėl privačios žemės nuomos sutarties atnaujinimo ir pratęsimo, trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujant P. B., R. K.. Išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė įrodinėjo aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimus, kurių pagrindu iš B. D. ketino įsigyti statinius: gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei iš E. D. ketino įsigyti (duomenys neskelbtini) dalis ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau –­ ginčo objektas). Ieškovės teigimu, ji už ketinamą įsigyti turtą sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur, tai yra (duomenys neskelbtini) už sodybą, (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) ha žemės ir (duomenys neskelbtini) už papildomai nupirktus (duomenys neskelbtini) ha žemės). Galutinai su E. D. atsiskaityta (duomenys neskelbtini). pinginėmis lėšomis, gautomis paskolos sutarties pagrindu iš A. M.. Šalys buvo sutarę, kad pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta pilnai išmokėjus šalių sutartą sumą, tačiau E. D. delsiant sudaryti ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, siekiant įtvirtinti nekilnojamojo turto valdymą, (duomenys neskelbtini) ieškovė su E. D. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog E. D. ieškovei iki (duomenys neskelbtini) išnuomoja ginčo žemės sklypą. B. D. mirė (duomenys neskelbtini), E. D. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo (duomenys neskelbtini) Eur dydžio kreditoriniams reikalavimams pareikšti B. D. ir E. D. teisių perėmėjai D. J.. Nepatenkinus reikalavimo dėl termino kreditoriniam reikalavimams pareikšti atnaujinimo, ieškovė prašė atnaujinti (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartį ir pratęsti jos terminą (duomenys neskelbtini) metams, į nuomos kainą įskaitant faktiškai E. D. ir B. D. iš ieškovės ankstesniais laikotarpiais gautas pinigų sumas. Teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir savo iniciatyva ex officio pripažino negaliojančia (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartį. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutartimi Marijampolės apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartis, panaikino, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Į. M. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime teismas, pasisakydamas dėl ieškovės finansinio reikalavimo atsakovei D. J. (duomenys neskelbtini) Eur sumai, konstatavo juridinius faktus dėl galimo ieškovės nuosavybės teisės įgijimo į ginčo objektą. Teismo sprendime nurodyta, jog „ieškovė savo teiginius dėl ginčo sodybos ir (duomenys neskelbtini) ha ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo su E. D. grindžia netiesioginiais, nuo pagrindinio įrodinėjimo dalyko loginiu ryšiu nutolusiais, nenuosekliais įrodymais, neleidžiančiais daryti pakankamai tikėtinos išvados apie teisinių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo santykių tarp ieškovės ir E. D. susiformavimą“.

Sprendžiant dėl naujai pareikšto ieškinio ir anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išspręsto civilinio ginčo tapatumo, pasisakytina, jog abejose bylose dalyvaujantys asmenys yra tie patys, ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę galią. Ieškovė vieną kartą jau kreipėsi į teismą siekdama apginti savo tariamai pažeistą teisę, ieškinio reikalavimą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis dėl tariamai įgytos nuosavybės teisės į ginčo objektą ir iš to kylančių reikalavimų, teismas įsiteisėjusiu sprendimu ieškovės reikalavimus atmetė ir sprendime konstatavo juridinius faktus dėl ginčo objekto pirkimo – pardavimo iš E. D. ir B. D., kurie reiškiami kaip savarankiški reikalavimai naujai užvestoje civilinėje byloje, teismas taip pat konstatavo, kad tarp ieškovės ir nekilnojamojo turto savininkų buvo susiklostę ginčo objekto nuomos santykiai, o ne nuosavybės perleidimo. Kitas naujai užvestoje byloje ieškovės reiškiamas reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, yra išvestinis, susijęs su pagrindiniu reikalavimu dėl nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą perleidimo sandorio pripažinimo sudarytu ir galiojančiu. Be to ieškovė reiškia ir alternatyvų reikalavimą, tai yra netenkinus reikalavimo dėl sandorio sudarymo patvirtinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, taikyti restituciją ir iš atsakovės D. J. priteisti ieškovės nekilnojamojo turto pardavėjams sumokėtas pingines lėšas (duomenys neskelbtini) Dėl šio ieškovės reikalavimo teismas pasisakė anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be to teismas ieškovei neatnaujino termino pareikšti kreditoriniams reikalavimams D. J. kaip E. D. ir B. D. teisių perėmėjai, todėl šis reikalavimas taip pat laikytinas tapačiu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsisakytina priimti ieškovės G. S. ieškinį atsakovei D. J. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandorio pripažinimo sudarytu ir galiojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo dalyje panaikinimo, trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujant P. B., R. K., kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės G. S. ieškinį atsakovei D. J. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandorio pripažinimo sudarytu ir galiojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo dalyje panaikinimo, trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujant P. B., R. K., kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams.