Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui A. M., išvadą teikiančiai byloje institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečio vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje nustatyta, kad atsakovas A. M. ir I. S. yra nepilnametės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (bylos lapas (toliau – b. l.) 7).

8. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, jos vardu yra registruota transporto priemonė (b. l. 12, 10-11, 113, 133).

9. Ieškovė dirba UAB „Barbora“, gauna darbo užmokestį (apie 700 Eur per mėnesį).

10. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi (b. l. 114, 132 ). Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovo darboviete ir gaunamas išmokas nėra (b. l. 127).

11. 2019 m. lapkričio 9 d. ieškovė sudarė santuoką su K. S. (b. l. 9).

12. Iš ieškovės paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametė K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove. Išlaikymas vaikui iš atsakovo nėra priteistas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

14. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

15. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

16. Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 924 eurų, atskaičius mokesčius – 708,40 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516).

17. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

19. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje paaiškino vaiko poreikius ir jų išlaidas, kurios reikalingos vieno mėnesio vaiko poreikiams patenkinti. Teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Teismas vertina, kad nurodyti vaiko poreikiai yra netgi mažesni nei šiuo metu nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

20. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu vaiko išlaikymui išleidžia didesnę sumą, tačiau savo teise patikslinti ieškinio reikalavimą jį padidinant nepasinaudojo ir prašė priteisti vaiko išlaikymui kas mėnesį 290 Eur dydžio išlaikymą.

21. Atsakovas prieštaravimų dėl prašomos priteisti sumos nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, taigi laikytina, jog atsakovas prašomo priteisti dukrai teiktino išlaikymo dydžio neginčija. Teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad šalių dukrai pagal vaiko amžių ir jo poreikius galėtų būti teikiamas ir didesnio dydžio išlaikymas, tačiau mano, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma neprieštarauja vaiko interesams ir tenkina būtinuosius vaiko poreikius.

22. Įvertinęs pateiktą poreikių detalizaciją bei išanalizavęs ją bylos kontekste, teismas daro išvadą, jog 580 eurų dydžio, iš kurių skaičiuojamos išlaidos maistui, būstui gydymo ir sveikatos priežiūrai, rūbams ir avalynei, higienos priemonėms, lavinimo, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, buto nuomai su komunaliniais, transporto išlaidoms, išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis). Be to, ieškovė turi teisę ateityje pasikeitus vaiko poreikiams kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

23. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Atsakovas į bylą paaiškinimų apie savo turtinę padėtį nepateikė, iš atsakovo teismui teiktų el. laiškų nustatyta, kad jis dirba ne Lietuvos Respublikoje, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Teismas duomenų apie atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus ar kitus išlaikomus asmenis neturi.

24. Bylose esančiais įrodymais ir teismo posėdžio metu duotais ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį pagal Sodros duomenis sudaro apie 700 Eur, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė per mėnesį gaunanti didesnį atlyginimą. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį (b. l. 11-12). Ieškovė turi dar vieną išlaikomą vaiką. Byloje esančiais duomenimis, ieškovės ir atsakovo turtinės padėtys laikytinos lygiavertėmis.

25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

26. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra K. M. gyvena su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad prašoma priteisti suma atitinka vaiko būtinuosius vaiko poreikius interesus.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis išlaikymas priteisiamas nuo 2022 m. spalio 28 d. (nuo ieškinio pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės, o ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

29. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nėra. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d., kuris skaičiuojamas po 200 Eur. Nesant byloje įrodymų patvirtinančių, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas tinkamai vykdė pareigą teikti savo dukrai išlaikymą, iš atsakovo priteisiamas 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

31. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino visiškai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 104 Eur (290 Eur x 12 mėn. x 3 proc.). Taip pat visiškai patenkintas kitas turtinis ieškinio reikalavimas dėl 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo. Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 216 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai). Iš viso iš atsakovo priteistina 320 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

32. Teismas šioje byloje patyrė 31,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2022 m. spalio 28 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnametei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja paskirti jos motiną I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisės pagrindu.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 320 Eur (trijų šimtų dvidešimt eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas – 5661).

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,60 Eur (trisdešimt vieną eurą 60 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.