Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-19 · Administracinė byla Nr. I1-5357-815/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-19Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
I1-5357-815/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03383-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Ernestas Spruogis (pirm.)
Pareiškėjas
I. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos Klaipėdos padalinio, Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus padalinio, Lietuvos Valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities VPK areštinės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK areštinės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos Kauno padalinio
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5357-815/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03383-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos bei jos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos padalinių, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės: 1) atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – ir Vilniaus areštinė) priteisti 800 eurų neturtinei žalai atlyginti; 2) atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir VST) Vilniaus padalinio priteisti 200 Eur, iš Klaipėdos padalinio priteisti 600 Eur, iš Kauno padalinio priteisti 400 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – ir Klaipėdos areštinė) priteisti 1 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–6).

Dėl Vilniaus areštinės

2. 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo suimtas ir pristatytas į Vilniaus areštinę, kurioje buvo laikomas iki 2019 m. gruodžio 20 d., dvivietėje kameroje. Areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi jį, besinaudojantį sanitariniu mazgu, galėjo matyti kameroje buvęs asmuo. Pažymi, jog dėl psichologinių sutrikimų ir dėl netinkamų sąlygų kameroje 2019 m. (duomenys neskelbtini) naktį susižalojo. Be to, konvojavimo metu buvo laikomas su antrankiais, konvojavimo automobiliai buvo netinkami.

Dėl Klaipėdos areštinės

3. Klaipėdos areštinėje taip pat buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kadangi sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik neaukšta sienele. Pažymi, jog virš tualeto buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Pareiškėjas taip pat buvo netinkamai etapuotas, etapavimo metu buvo naudojami antrankiai.

Dėl VST Vilniaus padalinio

4. 2019 m. gruodžio 20 d. iš Vilniaus areštinės pareiškėjas buvo etapuotas į Šiaulių TI. VST Vilniaus padalinio automobiliai neatitiko saugos reikalavimų – juose nebuvo saugos diržų, oro pagalvių, jų kabinose nieko nesimatė, avarijos atveju pareiškėjas negalėjo apsisaugoti.

Be to, pristatant pareiškėją iš Vilniaus areštinės į teismo posėdį bei teismo posėdžio metu jis buvo surakintas antrankiais. Tai, pareiškėjo įsitikinimu, žemino jo orumą, sukėlė neigiamas emocijas, kadangi pareiškėjas buvo suimtas, o ne nuteistas.

Dėl VST Klaipėdos padalinio

5. Tarnybos automobiliai taip pat buvo be oro pagalvių ir saugos diržų, langai buvo uždengti, todėl pareiškėjas etapavimo metu automobilio kabinoje nieko nematė.

Dėl VST Kauno padalinio

6. Tarnybos Kauno padalinio automobiliai, pareiškėjo įsitikinimu, taip pat yra nesaugūs ir juose nėra įrengtų oro pagalvių bei saugos diržų.

Dėl Šiaulių TI

7. Įstaigoje pareiškėjas yra diskriminuojamas, kadangi nerūkantiems asmenims yra nustatytas viena valanda ilgesnis pasivaikščiojimas ir jiems suteikiama daugiau užimtumo. Be to, yra uždrausta rūkyti kamerose. Dėl tokių sąlygų rūkantys asmenys yra varžomi ir diskriminuojami. Akcentuoja, jog įstaigoje nebuvo psichiatro, taip pat ir tinkamo psichologo (nors ir pripažįsta, jog įstaigoje buvo 2 psichologai, tačiau jie nespėdavo padėti visiems; be to, psichologės buvo moterys, dėl ko vengdavo pas jas lankytis).

Atsiliepimas

8. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė atsikirtimą į atsiliepimą (b. l. 126), kuriame nurodė, jog vengė reikšti pretenzijas konvojavimo metu, kadangi prieš jį būtų panaudotos spec. priemonės (įskaitant ir antrankius). Atsikirtime pareiškėjas taip pat pakartojo, jog įstaigose nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Šiaulių TI neregistruojami ir tiesiog išmetami asmenų skundai.

II

1. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VST atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–19).

Dėl VST veiksmų konvojavimo metu

2. Skunde nurodytomis datomis ir kryptimis, turimais duomenimis VST pareigūnai pareiškėją konvojavo planinių konvojų maršrutais: Vilnius-Šiauliai-Vilnius – 1 kartą; Klaipėda-Mažeikiai-Šiauliai-Mažeikiai-Klaipėda – 3 kartus; Klaipėda-Šilalė-Šiauliai-Šilalė-Klaipėda – 3 kartus. Planinių konvojų metu konvojuojant pareiškėją pareigūnai specialiųjų priemonių – antrankių nenaudojo. Apie antrankių panaudojimą daromas įrašas kelionės žiniaraštyje, tačiau tokių įrašų pareiškėjo konvojavimo dokumentuose nėra. VST pareigūnai nekonvojavo pareiškėjo teisminiu konvojumi į teismo posėdžius.

Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, jiems buvo išduoti eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams teisės aktų reikalavimams. Automobilių kamerose esanti aplinka buvo tinkama asmenims konvojuoti. Be to, prieš konvojavimą pareigūnai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.

Dėl specialiojo transporto būklės

3. Specialiuosiuose automobiliuose yra įrengtos techniškai tvarkingos kameros. Visuose automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito užrakinimo užraktai. Specialiojo transporto eksploatavimas grindžiamas teisės aktais ir dokumentais, be kita ko, transporto priemonės registracijos liudijimu, o ne emocijomis ar nuomonėmis. Visiems VST automobiliams atliekamas specializuotas teisinis-techninis vertinimas, kurio metu nustatoma, ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjas buvo etapuotas tinkamais bei teisės aktų reikalavimus atitinkančiais automobiliais, kuriems yra ir buvo išduoti visi būtini dokumentai.

Dėl saugos diržų

4. Saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, jeigu jie yra įrengti. Dėl saugos diržų įrengimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, jog teisės aktai nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvo ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus.

Dėl pareiškėjo nusiskundimų

5. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, perdavimo metu pateikti skundus pasikeitimo punkto įstaigos budėtojui. Po konvojavimo pareiškėjas taip pat galėjo kreiptis į VST su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus. Tačiau VST neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe. Atitinkamai pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, jis neįrodė, kad dėl netinkamo konvojavimo jam kilo neturtinė žala. Be to, pareiškėjo skundas yra abstraktus ir nedetalizuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

III

1. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 50–53).

2. Vilniaus areštinėje sanitarinis mazgas atitvertas 1,80 m aukščio sienele. Asmuo, besinaudojantis sanitariniu mazgu, negali būti matomas kitiems, kameroje laikomiems, asmenims. Nors sanitarinio mazgo patalpa ir nėra visiškai uždara, tačiau tai lemia poreikis užtikrinti pačių areštinėje laikomų asmenų saugumą, o tam kameroje neturi būti uždarų erdvių.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas nurodo, jog jis į teismo posėdį buvo konvojuojamas su antrankiais ir kad automobilis buvo netinkamas. 2019 m. gruodžio 19 d. gauta Klaipėdos apylinkės teismo nutartis dėl pasislėpusio nuo teismo bei 2019 m. gruodžio 17 d. po paieškos sulaikyto bei į Vilniaus areštinę uždaryto kaltinamojo (pareiškėjo), pristatymo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (toliau – ir LAT). Į LAT pareiškėją konvojavo Vilniaus apskr. Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – ir AKS) Konvojaus kuopos pareigūnai. Konvojavimas vyko tinkamu automobiliu, saugos diržai jame nenumatyti. Pareiškėjo, kaip ir kitų asmenų, pervežimas tokio tipo transporto priemonėmis buvo vykdomas nenaudojant antrankių. Konvojavimo metu antrankiai buvo uždėti tik vedant jį iš automobilio į teismo posėdžių salę bei apsaugos joje metu ir grąžinant jį atgal į automobilį.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymima, jog pareiškėjo buvimo Vilniaus areštinėje metu jis du kartus žalojosi ir jam buvo teikiama medicininė pagalba. Siekiant užtikrinti savo, konvojuojamojo, kitų asmenų saugumą, išvengti konvojaus užpuolimo arba konvojuojamojo pabėgimo ar kitų ypatingų įvykių, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo pasislėpęs nuo teismo ir sulaikytas tik paskelbus jo paiešką, į jo individualias savybes ir į tai, kad konvojavimas vyko viešosiomis vietomis (gatve bei viešais teismo koridoriais), o teismo salė nebuvo įrengta saugiam konvojuojamojo laikymui, pareiškėjui buvo uždėti antrankiai vedant jį iš automobilio į teismo posėdžio salę, apsaugos joje metu bei grąžinant į automobilį, t. y. tik tais atvejais, kai tokios saugumo priemonės buvo būtinos. Be to, skundų ar pretenzijų konvojavimo metu ar po jo gauta nebuvo.

4. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė jam kilusios žalos ir neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

IV

1. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 60–63).

2. Klaipėdos areštinė yra pripažinta tinkama eksploatacijai, tai patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) atstovai. Be to, NVSC, nuolat tikrindami areštinę, nenustato Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau – ir HN 134:2015) pažeidimų.

Galiojantys teisės aktai nereikalauja sanitarinį mazgą įrengti atskiroje (izoliuotoje) patalpoje. Sanitarinių mazgų patalpos nuo gyvenamųjų patalpų atskirtos atitvarais, jos atitvertos visiškai, todėl tiek asmenys, esantys kameroje (pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas), tiek pareigūnai, neturi galimybės matyti asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu. Klaipėdos areštinėje vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos siekiant užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir asmenų saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, areštinės patalpų ir turto apsaugą. Areštinėje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos vietos, kuriose asmens stebėjimas žemintų asmens orumą (sanitarinio mazgo zona). Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas neteikė skundų ar prašymų laikymo Klaipėdos areštinėje metu.

3. Pareiškėjas etapuotas tinkamais ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiais automobiliais. Pareiškėjo teiginiai dėl automobiliuose nebuvusių saugos diržų ir saugos pagalvių yra nepagrįsti, be to, jis neteikė skundų dėl konvojavimo sąlygų.

Be to, konvojuojamuosius pristačius į teismą ir apie tai informavus teismo posėdžio pirmininką, konvojuojamieji iki teismo posėdžio pabaigos yra teismo posėdžio pirmininko žinioje, t. y. konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Atitinkamai, sprendimai dėl konvojuojamųjų apsaugos priemonių naudojimo, priimti teismo posėdžio pirmininko, nevertintini kaip Konvojavimo taisyklių pažeidimai, padaryti būtent atsakovės atstovo.

4. Pareiškėjas neįrodė jam kilusios žalos ir neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, jo skundas grindžiamas hipotetinio pobūdžio teiginiais, todėl privalo būti atmestas kaip nepagrįstas.

V

1. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 85–89).

2. Nuo 2019 m. birželio 1 d. nerūkantiems asmenims nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Atsakovės atstovo įsitikinimu, ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerūkantiems motyvuoja kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė rūkantiems atitinka imperatyvius teisės normų reikalavimus. Ilgesnio, nei numato įstatymas, pasivaikščiojimo laiko gryname ore suteikimas yra išimtinai Šiaulių TI teisė. Atsiliepime pažymima, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių TI direktorius įsakymu Nr. 1-271 dėl vykdomų pasivaikščiojimo kiemelių renovavimo darbų nerūkančiųjų skatinimas laikinai panaikintas.

Suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaroma galimybė sportuoti treniruoklių salėje, žaisti stalo tenisą, biliardą, krepšinį ir stalo žaidimus pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems rūkantiems ir nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Pareiškėjui įstaigoje yra suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose kaip ir kitiems asmenims.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad įstaigoje nėra psichiatro, taip pat teigia, kad dirbančios psichologės negali visiems padėti, be to, jos yra moterys, todėl jis negali joms išsipasakoti, atsiverti. Atsakovės atstovas pažymi, jog psichiatro pareigybės įstaigoje nėra, kadangi įgyvendinus įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros skyrių pertvarką, nuo 2019 m. spalio 1 d. Šiaulių TI neliko Sveikatos priežiūros tarnybos, tačiau įsteigtas naujas struktūrinis padalinys – pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL). Kadangi psichiatro pareigybė priskirta LAVL, Šiaulių TI negali būti atsakingas už kitą juridinį asmenį ir atsiliepimo šioje dalyje neteikia. Taip pat Šiaulių TI suimtieji (nuteistieji) turi galimybę bendrauti su psichologėmis. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo iškviestas asmeniniam pokalbiui dėl jo paskelbto badavimo pas vyresniąją psichologę, tačiau jis buvo iškviestas įstaigos iniciatyva. Pats pareiškėjas prašymų susitikti su psichologe neteikė.

4. Šiaulių TI įsitikinimu, pareiškėjas nepagrindė jam kilusios neturtinės žalos, neįrodė neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

VI

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kuris, pareiškėjo teigimu, atsirado dėl neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos.

Dėl Vilniaus areštinės

4. Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus areštinėje nebuvo užtikrinamas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atitinkamai konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuota, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pažymėtina, kad LVAT suformulavo taisyklę, nustatančią, jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

4.1. Nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, LVAT, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-293-552/2018, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, ir kt.). Šiuo aspektu taip pat pažymima, jog saugumo užtikrinimas areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiuo atveju turi būti parenkami tokie areštinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo būdai, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Konvencijoje (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-552/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017).

Tai reiškia, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017). Todėl vertinant pareiškėjui dėl nevisiškai tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kilusius nepatogumus, atsižvelgtina ir į tai, ar atsakovas pagrindė (nepagrindė), jog pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas tuo laikotarpiu, bei ar buvo kitų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą ir pan., net jei sanitariniai mazgai ir yra įrengti kamerų kampuose bei jie nėra tiesiogiai matomi pro kamerų duryse įrengtus langelius (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1506-624/2018, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017). Patvirtinančiomis privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimą laikomos aplinkybės, kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti prie durų ir nėra papildomai izoliuoti, t. y. sanitarinio mazgo įėjimas nuo gyvenamosios kameros dalies nėra atitvertas durimis ar kitokiomis pertvaromis, taip pat tai, kad visą pareiškėjo laikymo areštinėje laikotarpį su juo kameroje buvo ir kiti suimtieji (nuteistieji) (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2134-575/2018, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-725-756/2017). Antai, LVAT 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017 šiuo aspektu taip pat buvo vertinama policijos komisariato pateikta informacija apie tai, kad areštinės kamerų tualetuose priekinėje pusėje yra užuolaidos, į tualetą užėjęs asmuo užkabina užuolaidą padarytu kabliuku prie sienos įrengta kilpa, ir tokiu būdu tualeto patalpa tampa uždara iš visų pusių, todėl buvo sprendžiama, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeista. Teismas akcentuoja, jog tais, atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies yra atskirta tiek pertvara, tiek varstomomis durimis, pripažįstama, jog pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018).

4.2. Šiuo atveju atsakovės atstovas pateikė fotonuotraukas (b. l. 54–57), iš kurių matyti, jog sanitarinio mazgo patalpa Vilniaus areštinėje įrengta kaip atskira patalpa, kuri yra prie durų, tačiau joje yra įrengtos neaukštos (tačiau, teismo vertinimu, asmenų privatumą užtikrinančios) durys, t. y. patalpa yra atremta į sieną, iš dviejų pusių taip pat yra įrengtos sienos, o įėjimas į patalpą turi duris. Tokiu būdu, teismo įsitikinimu, tualeto patalpa tampa uždara iš visų pusių. Sutiktina su pozicija, jog aptariama patalpa nėra visiškai uždara, tačiau tai lemia poreikis užkardyti galimus neteisėtus veiksmus, užtikrinti asmenų saugumą. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo patalpa įstaigoje įrengta taip, kad minimaliai (tačiau nepažeidžiant orumo ir teisės aktų reikalavimų, t. y. nesant pagrindo pripažinti neteisėtus įstaigos veiksmus) būtų užtikrinamas asmens privatumas, taip pat laikantis saugumo reikalavimų bei atsižvelgiant į specifinę asmenų, laikomų įstaigoje, padėtį. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog pareiškėją, besinaudojantį sanitarinių mazgu, galėjo matyti įstaigos pareigūnai, arba kiti kameroje laikyti asmenys (be to, pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas). Byloje taip pat nėra duomenų (to nenurodė ir pareiškėjas), jog jis būtų teikęs skundus (prašymus) įstaigos administracijai dėl laikymo sąlygų.

4.3. Pareiškėjas nurodė, jog jį konvojuojant buvo naudoti antrankiai. Policijos įstatymo 6 straipsnyje yra reglamentuotos policijos funkcijos. Minėto straipsnio 1 dalies 19 punkte įtvirtinta, jog policija nustatyta tvarka atlieka sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų konvojavimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Policijos įstatymo 27 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai pareigūnas turi teisę panaudoti prievartos priemones. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis (1 punktas); konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką (2 punktas). Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl antrankių naudojimo konvojavimo metu, vadovaujamasi galiojančios Konvojavimo taisyklių redakcijos 221, 222, 223 ir 224 punktais, taip pat LAT praktika, pagal kurią buvimas su antrankiais (surakinimas antrankiais) paprastai nėra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, kai ši priemonė taikoma dėl teisėto sulaikymo ar laisvės atėmimo ir nesukelia nei didesnio jėgos panaudojimo, nei viešo demonstravimo, negu pagrįstai būtina bylos aplinkybėmis (žr., pvz., LAT 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016), ir sprendžiama, ar asmuo gali būti priskiriamas prie asmenų, kuriuos pagal Konvojavimo taisykles konvojuojant gali būti naudojami antrankiai. EŽTT teikia ypatingą reikšmę kiekvienos bylos aplinkybėms ir kiekvienu atveju nagrinėja, ar šios prievartos priemonės taikymas buvo būtinas (žr., pvz., 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Gorodnitchev prieš Rusiją (peticijos Nr. 52058/9); 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą byloje Radkov ir Sabev prieš Bulgariją (peticijų Nr. 18938/07 ir 36069/09).

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas žalojosi būdamas Vilniaus areštinėje (pabrėžtina, jog šią aplinkybę savo skunde teismui patvirtino pats pareiškėjas (paminėtina, jog šios aplinkybės teismas nevertina neturtinės žalos kontekste, kadangi pareiškėjas neįrodė, kaip aplinkybė susijusi su galimai netinkamomis sąlygomis įstaigoje)), nėra ginčo ir dėl to, jog buvo paskelbta jo paieška (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), paieška paskelbta 2019 m. lapkričio 6 d.). Sutiktina su atsakovės atstovu, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo pasislėpęs nuo teismo ir sulaikytas tik paskelbus jo paiešką, į jo individualias savybes (linkęs žalotis) ir į tai, kad konvojavimas vyko viešosiomis vietomis (gatve bei viešais teismo koridoriais), nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog šioje situacijoje antrankiai buvo naudoti be pagrindo. Be to, atsakovės atstovas patikino, jog etapuojant pareiškėją (automobiliuose) antrankiai naudoti nebuvo. Tą patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK VTV AKS Konvojaus skyriaus (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo postinio 2020 m. spalio 26 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 131). Taip pat akcentuotina, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodo įstatymų, kurie draustų naudoti antrankius šioje situacijoje – pareiškėjas tik bendrais teiginiais bando grįsti aptariamos aplinkybės neteisėtumą. Teismo įsitikinimu, antrankių naudojimas šioje situacijoje yra ne pareiškėjo demonstravimas ar jo orumo žeminimas, o siekis apsaugoti tiek jį patį, tiek ir konvojavimo metu su juo buvusius pareigūnus ir kitus asmenis. Šiuo atveju nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, priešingai – jos buvo užtikrintos, t. y. buvo įgyvendinta pareiškėjo teisė dalyvauti teismo procese, kartu užtikrinant jo paties ir kitų asmenų saugumą. Nepagrįsti ir hipotetiniai pareiškėjo teiginiai šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės veiksmus – atsakovės atstovas veikė griežtai teisės aktų kompetencijos ribose, tinkamai ją įgyvendindamas bei užtikrindamas pareiškėjo ir kitų asmenų saugumą.

4.4. Dėl konvojavimo. Atsakovės atstovė pateikė Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, kuria prašoma pareiškėją pristatyti iš Vilniaus areštinės į LAT (b. l. 130). Vilniaus areštinė taip pat pateikė Žurnalo ataskaitą (b. l. 129), iš kurios matyti, jog automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 19 d. buvo nuvykta į LAT, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateiktas Vilniaus apskrities VPK VTV AKS Konvojaus kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo postinio tarnybinis pranešimas (b. l. 131), kuriame nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 19 d. iš Vilniaus areštinės į LAT pareiškėjas buvo konvojuotas automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vežant pareiškėją automobiliu antrankiai naudoti nebuvo, tačiau atvykus į teismą antrankiai pareiškėjui buvo uždėti, kadangi posėdžių salė, kurioje vyko vaizdo konferencija, buvo nepritaikyta konvojuojamųjų laikymui be antrankių. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog pratęsus kardomąją priemonę pareiškėjui, šis pradėjo triukšmauti ir reikšti nepasitenkinimą dėl to, kad buvo pratęstas suėmimas.

Byloje taip pat yra pateikti automobilio, kuriuo pareiškėjas buvo konvojuotas, registracijos liudijimas (b. l. 132) ir techninės apžiūros rezultatų kortelė (b. l. 133). Šie dokumentai patvirtina, jog automobiliai buvo tinkami eksploatuoti. Pareiškėjas tikino, jog automobiliuose nebuvo saugos diržų ir pagalvių. Būtinųjų daiktų (priemonių) specialiajame konvojavimo transporte sąrašas įtvirtintas Konvojavimo taisyklių 146 punkte. Pažymėtina, jog pareiškėjo skunde nurodytų saugos priemonių sąraše nėra įtvirtinta. Akcentuotina, jog šiuo klausimu LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės (146 punktas) nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Paminėtina, jog pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (16 straipsnio 5 dalis) ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (196 punktas) reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Administracinių teismų praktikoje analizuojant šią konvojavimo sąlygą (saugos diržų įrengimą) visada vertinama, ar dėl saugos diržų neįrengimo pareiškėjas buvo nukritęs ir susižalojęs ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3066-442/2017). Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, pareiškėjas kelia tik hipotetinį grėsmės pavojų, tačiau nenurodo, kad realiai būtų patyręs kokius nors sužalojimus dėl saugos diržų nebuvimo. Pažymėtina tai, kad skundų ar pretenzijų dėl konvojavimo metu netinkamo pareigūnų elgesio, ar dėl antrankių naudojimo nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su saugos diržais ir antrankių naudojimu, taip pat netinkamu konvojavimu transportu, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Klaipėdos areštinės

5. Pareiškėjas tikina, jog Klaipėdos areštinėje taip pat buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kamerose buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Atsakovės atstovas nurodė, jog 2016 m. suremontavo (atnaujino) sanitarinio mazgo patalpas, paaukštinant nurodytos patalpos sienas bei įrengiant varstomas duris. Įrodant šį teiginį atsakovės atstovas pateikė 2016 m. spalio 20 d. darbų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 75–78). Tačiau pažymėtina, jog šia sutartimi užsakovas (Klaipėdos areštinė) įsipareigojo sumokėti už sanitarinių patalpų perdarymą, o rangovas – atlikti sutartyje nurodytas darbus. Šiuo atveju, teismo įsitikinimu, tai gali pagrįsti būtinumą atlikti patalpų renovaciją, tačiau ne patį perdarymo faktą, t. y. nagrinėjamoje byloje laikytina neįrodyta, jog pareiškėjo privatumas Klaipėdos areštinėje buvo užtikrintas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kadangi tai paneigiančių faktų atsakovės atstovas neįrodė, tinkamų įrodymų nepateikė (pvz., fotonuotraukų). Iš atsiliepime pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas areštinėje buvo laikomas 11 parų, atkreiptinas dėmesys, jog kamerose buvo laikomas vienas. Teismas atsižvelgs į išdėstytas aplinkybes vertinant neturtinės žalos dydį.

Pareiškėjas nurodo, jog areštinės kamerose buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, atsakovės atstovas tą patvirtino. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 nustatyta, kad nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.15 punkte (aktuali 2012 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-490 redakcija) nustatyta, kad uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina galimybę suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą. Paminėtina, jog tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr. pvz., LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1142-415/2020). Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybę, kad Klaipėdos areštinėje laikomų asmenų priežiūra naudojant technines priemones buvo vykdoma teisėtai, patvirtina ir tai, kad sutikimą dėl vaizdo kamerų Klaipėdos areštinėje įrengimo išreiškė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788 (9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ (b. l. 68), išnagrinėjusi Klaipėdos apskrities VPK 2016 m. liepos 1 d. prašymą. Teismas neturi pagrindo ja abejoti, juolab, kad nurodytas 2016 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 2R-4788 (9.1-1.) teismui yra prieinamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (Liteko), kitose bylose (pvz., LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1362-415/2020).

6. Pareiškėjas buvo nepatenkintas specialiuoju konvojavimo transportu, jame nebuvo saugos diržų ir saugos pagalvių. Pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės analogiškus argumentus nurodė ir dėl Vilniaus areštinės. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius, remdamasis analogiškais argumentais, nurodytais šios teismo sprendimo VI skyriaus 4.4 punkte (Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus). Dėl kitų pareiškėjo nusiskundimų automobiliais – pažymėtina, jog techninės apžiūros rezultatų kortelės (Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 80), Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 82)), automobilių registracijos liudijimai (b. l. 79, 81) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitiko techninius reikalavimus. Paminėtina, jog į bylą yra taip pat pateiktas 2020 m. spalio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio vado tarnybinis pranešimas (b. l. 73), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas buvo konvojuotas automobiliais, kurių techninės apžiūros rezultatų kortelės ir liudijimai buvo pateikti teismui. Paminėtina, jog pranešime taip pat nurodyta, jog pareiškėjui 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo paskirtas suėmimas 3 mėn., kadangi jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Pranešime taip pat pažymėta, jog pareiškėjas dėl automobilių būklės ar antrankių naudojimo nesiskundė.

Pareiškėjas taip pat skundėsi, jog konvojavimo metu buvo naudojami antrankiai. Atsakovės atstovas nurodė, jog spec. priemonė – antrankiai naudoti buvo, tačiau pažymėtina, jog teismas jau vertino analogiškus pareiškėjo nusiskundimus (žr. šio teismo sprendimo VI skyriaus 4.3 papunktį). Nustačius, jog pareigūnai naudojo antrankius atsižvelgę į pareiškėjo savybes ir vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis (jų nepažeisdami), pareiškėjo pateiktų aplinkybių kontekste konstatuotina, jog atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Dėl VST

7. Pareiškėjas skundėsi, jog VST padalinių konvojavimo automobiliai buvo netinkami. Nustatyta, jog VST pareigūnai pareiškėją konvojavo planinių konvojų maršrutais: Vilnius-Šiauliai-Vilnius – 1 kartą; Klaipėda-Mažeikiai-Šiauliai-Mažeikiai-Klaipėda – 3 kartus; Klaipėda-Šilalė-Šiauliai-Šilalė-Klaipėda – 3 kartus. Paminėtina, jog konvojų metu buvo naudoti automobiliai (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2019 m. gruodžio 20 d. kelionės žiniaraščio (b. l. 20–22) matyti, jog pareiškėjas buvo etapuotas Vilnius-Šiauliai-Vilnius automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žiniaraštyje nurodyta, jog automobilis prieš konvojavimą buvo patikrintas pirmo posto sargybinio, pastabų nebuvo. Iš 2020 m. sausio 16 d. kelionės žiniaraščio (b. l. 23–25) matyti, jog pareiškėjas konvojuotas maršrutu Klaipėdos areštinė-Tauragės apsk. VPK Šilalės r. areštinė-Šiaulių TI-Tauragės aps. VPK Šilalės r. PK areštinė-Klaipėdos areštinė automobiliu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žiniaraštyje, be kita ko, nurodyta, jog transporto priemonė prieš konvojavimą buvo patikrinta pirmojo posto pareigūnų, pastabų nebuvo. Į bylą pateiktas 2020 m. sausio 20 d. kelionės žiniaraštis (b. l. 26–27) patvirtina, jog pareiškėjas buvo konvojuotas maršrutu Klaipėdos areštinė-Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK areštinė-Šiaulių TI-Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK areštinė-Klaipėdos areštine automobiliu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žiniaraštyje nurodyta, jog pastabų automobiliui pareigūnai neturėjo. Iš 2020 m. kovo 5 d. kelionės žiniaraščio (b. l. 28–30) matyti, jog pareiškėjas konvojuotas maršrutu Klaipėdos areštinė-Tauragės apskr. VPK Šilalės r. PK areštinė-Šiaulių TI-Tauragės apk. VPK Šilalės r. PK areštinė-Klaipėdos areštinė automobiliu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2020 m. kovo 10 d. kelionės žiniaraščio (b. l. 31–33) matyti, jog pareiškėjas buvo etapuotas automobiliu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Klaipėdos areštinė-Tauragės apskr. VPK Šilalės PK areštinė-Šiaulių TI-Tauragės apskr. VPK areštinė-Klaipėdos areštinė, konvojaus metu įvykių nebuvo. 2020 m. kovo 16 d. kelionės žiniaraštis (b. l. 34–36) patvirtina, jog pareiškėjas buvo konvojuotas maršrutu Klaipėdos areštinė-Telšių apskr. VPK Mažeikių r. areštinė-Šiaulių TI-Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK areštinė-Klaipėdos areštinė automobiliu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu automobilio pažeidimų nenustatyta, konvojaus metu įvykių nebuvo. Į bylą pateiktas taip pat 2020 m. kovo 18 d. kelionės žiniaraštis (b. l. 37–39), iš kurio matyti, jog pareiškėjas buvo konvojuotas maršrutu Klaipėdos areštinė-Telšių apskr. VPK Mažeikių PK areštinė-Šiaulių TI-Telšių apskr. VPK Mažeikių PK areštinė-Klaipėdos areštinė, automobiliu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konvojavimas atliktas be įvykių. Į bylą yra pateikti taip pat aptariamų transporto priemonių registracijos liudijimai (b. l. 40, 42, 44, 46) ir techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 41, 43, 45, 47), patvirtinančios, jog automobiliai yra tinkami ir saugūs keleiviams pervežti (etapuoti). Be to, byloje yra pateiktas taip pat VST Štabo bendrojo skyriaus administratorės 2020 m. spalio 26 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 48), kuris patvirtina, jog pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų (automobilių būklės) skundų neteikė. Paminėtina, jog administracinių teismų praktikoje analizuojant šią konvojavimo sąlygą (saugos diržų ir kitų priemonių įrengimą) vertinama, ar dėl saugos priemonių neįrengimo pareiškėjas buvo nukritęs ir susižalojęs ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3066-442/2017). Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, pareiškėjas kelia tik hipotetinį grėsmės pavojų, tačiau nenurodo, kad realiai būtų patyręs kokius nors sužalojimus dėl saugos diržų (pagalvių) nebuvimo. Pažymėtina tai, kad skundų ar pretenzijų dėl konvojavimo metu netinkamo pareigūnų elgesio, ar dėl antrankių naudojimo nebuvo gauta. Be to, atsakovės atstovas patikino, jog automobiliuose buvo įrengtos apšvietimo sistemos (kaip ir visos kitos sistemos bei priemonės, būtinos tokio transporto eksploatavimui). Dėl antrankių naudojimo teismas jau yra pasisakęs šiame teismo sprendime, tačiau papildomai pažymėtina, jog atsakovės atstovas pažymėjo, jog jo pareigūnai antrankių nenaudojo, į teismo posėdžius VST pareigūnai pareiškėjo nekonvojavo. Aplinkybę, jog nebuvo naudojami antrankiai, patvirtina ir kelionės žiniaraščiai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su saugos diržais ir antrankių naudojimu, atmestini kaip nepagrįsti.

8. Pareiškėjas taip pat tikino, jog bijojo reikšti pretenzijas, kadangi prieš jį etapavimo metu būtų naudojamos spec. priemonės. Pažymėtina, jog pareiškėjas galėjo pateikti skundą (pranešimą) įstaigai ir po konvojavimo. Tačiau ir abstraktūs pareiškėjo teiginiai, jog jis bijojo sulaukti neigiamų pasekmių, todėl ir nesiskundė konvojavimo metu, negali būti pagrindu pripažinti, jog konvojavimas buvo atliekamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Dėl Šiaulių TI

9. Pareiškėjas skundžiasi, jog Šiaulių TI nerūkantiems asmenims buvo suteikiamos 2 val. pasivaikščioti gryname ore, o jam buvo uždrausta rūkyti kameroje. HN 134:2015 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šiuo atveju taip pat aktualus Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas, kurio 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. LVAT praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nenustatyta, to nenurodė ir pareiškėjas, jog jis būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymais ar skundais dėl jo nurodytų aplinkybių. Atitinkamai, šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, jog įstaigai uždraudus rūkyti kamerose (Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ (b. l. 92–93)), buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Paminėtina, jog Šiaulių TI direktorius 2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr.1-179 „Dėl rūkymo vietos nustatymo ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ (b. l. 95–97) nustatė, jog rūkyti leidžiama tik tam pritaikytose vietose pasivaikščiojimo kiemeliuose ir tam pritaikytose vietose. Atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių TI direktorius 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-271 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1-179 179 „Dėl rūkymo vietos nustatymo ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ pakeitimo“ (b. l. 98–99) pripažino netekusiu galios įsakymo Nr. 179 1.3 papunktį (dėl papildomos valandos pasivaikščioti gryname ore nerūkantiems asmenims).

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių TI direktorius 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-149 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ (b. l. 94) nustatė pasivaikščiojimo gryname ore trukmę: vieną valandą suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Taigi, šiuo įsakymu rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, o tai atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą, o nerūkantiems suimtiesiems (kaip skatinimo priemonė) – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Žymėtina, jog ilgesnis pasivaikščiojimo laikas neprieštarauja Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatoms. Duomenų, jog šis įsakymas nebuvo vykdomas, nepateikta. Paminėtina, jog pats pareiškėjas skunde nurodo, jog jis turėjo galimybę pasivaikščioti valandą per parą, todėl laikytina, jog pažeidimų nenustatyta.

Dėl užimtumo – pagal Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 (b. l. 100) patvirtintą asmenų laisvalaikio užimtumo programą (b. l. 101–104), įstaigoje vykdoma „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“. Atsakovės atstovas patikino, jog asmenims, laikomiems įstaigoje, yra sudaryta galimybė sportuoti treniruoklių salėje, žaisti stalo tenisą, biliardą, krepšinį ir stalo žaidimus. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose.

10. Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo suteikiama tinkama psichologinė pagalba. Atsakovės atstovas nurodė, jog įstaigoje dirba psichologės, kurios teikia psichologinę pagalbą įstaigoje laikomiems asmenims. Pažymėjo, jog psichologinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta 2020 m. rugsėjo mėn. dėl jo paskelbto badavimo, tačiau įstaigos iniciatyva. Pats pareiškėjas tokių prašymų neteikė. Tad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog psichologės nepadeda įstaigoje laikomiems asmenims. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui nebuvo suteikta psichologinė pagalba, o asmeniniai pareiškėjo norai negali būti pagrindu pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, ypač atsižvelgus į specifinį pareiškėjo statusą.

11. Paminėtina, jog pareiškėjas pateiktame atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą nurodė, jog Šiaulių TI nebuvo registruojami skundai. Teismas iš karto atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir dėl ko jis teikė skundus įstaigos administracijai, nenurodė pareigūno (nenurodė jokių duomenų (pvz., vardo, pavardės, užimamų pareigų)), kuriam teikė skundus. Šis pareiškėjo teiginys vertintinas kaip abstraktus ir neargumentuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos

12. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge Klaipėdos areštinėje (11 parų) trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, į tai, jog pareiškėjas Klaipėdos areštinės kameroje buvo laikomas vienas, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 30 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis