- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- A-1142-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01949-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. (R. M.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis periodiškai nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. buvo etapuojamas į Klaipėdos AVPK areštinę. Kamerose buvo vykdomas vaizdo ir garso įrašymas, šie duomenys buvo kaupiami, pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, buvimas areštinėje žinant, kad esi stebimas ir girdimas, pažeidė jo teisę į privatumą, kėlė didelius nepatogumus, stresą, diskomfortą, įtampą. Pareiškėjas manė, kad duomenų sunaikinimas neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės už laiką, kada buvo vykdomi pažeidimai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teisės aktuose yra numatyta galimybė vykdyti suimtųjų priežiūrą naudojantis techninėmis priemonėmis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788.(9.1-1.) buvo leista vaizdo kameromis stebėti asmenis, laikomus Klaipėdos AVPK areštinės kamerose. Pareiškėjas tik daro prielaidą, kad Klaipėdos AVPK areštinėje buvo klausomasi jo pokalbių, nenurodo, kaip pasireiškė dėl to jo patirta neturtinė žala bei kokias pasekmes jam tai sukėlė. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog dėl pokalbių klausymosi pareiškėjas į VDAI nesikreipė, ši institucija tyrimo dėl pareiškėjo pokalbių klausymosi nėra atlikusi. Nagrinėdama kito asmens skundą VDAI konstatavo, kad Klaipėdos AVPK areštinės patalpose vykdomas vaizdo stebėjimas nepažeidžia ADTAĮ 16 straipsnio reikalavimų. Tyrimo metu VDAI nebuvo informuota, jog garso įrašymas (susijęs su asmeniu, kuris kreipėsi į VDAI) buvo būtinas, vykdomas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir siekiant teisėtų, aiškiai nustatytų tikslų. VDAI nurodymai buvo įvykdyti 2017 m. lapkričio 6 d. Atsakovo atstovas teigė, kad naudojamomis techninėmis priemonėmis pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, jam žalos nepadarė.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad teisės aktuose yra numatyta galimybė suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą. Klaipėdos AVPK kreipėsi į VDAĮ, prašydamas atnaujinti Klaipėdos AVPK Asmenų duomenų valdytojų registre esančią informaciją, nurodydamas, jog Klaipėdos AVPK areštinėje esančiose kamerose planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras, siekiant užtikrinti jose laikomų asmenų saugumą. VDAI 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788 (9.1-1.) Klaipėdos AVPK prašymas buvo patenkintas. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad nuolatinė Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų priežiūra pasitelkiant technines priemones buvo vykdoma teisėtai.
7. Įvertinęs VDAI 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ turinį, teismas nustatė, kad VDAI nagrinėjo kito asmens skundą dėl vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos AVPK areštinėje. Šiame sprendime nurodyta, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-337 patvirtintame Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis užfiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate tvarkos apraše nėra apibrėžtas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, todėl vaizdo stebėjimas atliekamas nesilaikant ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų. VDAI nurodė, jog tyrimo metu Klaipėdos AVPK nepateikė informacijos, kuri leistų teigti, jog Klaipėdos AVPK areštinėje vykdomas garso įrašymas yra būtinas, vykdomas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir siekiant teisėtų, aiškiai nustatytų ir suprantama forma išreikštų tikslų, todėl įpareigojo Klaipėdos AVPK nedelsiant nutraukti balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą, tvarkymą ir sunaikinti surinktus garso įrašus. Teismo vertinimu, VDAI nustatyti pažeidimai neturėjo įtakos pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje kokybei, jais nebuvo siekiama pareiškėją pažeminti, todėl jie negalėjo sukelti tokių pasekmių, kurios pareiškėją galėjo paveikti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu nesuderinamu būdu.
8. Apibendrindamas teismas nurodė, kad nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose pareiškėjo buvimo jose laikotarpiais neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kad pareiškėjas buvo nuolatos stebimas ir (arba) jo klausomasi ir kad dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl pokalbių klausymosi nesikreipė su skundu į VDAI ir (arba) į Klaipėdos AVPK areštinės administraciją. Pareiškėjas taip pat nepateikė detalesnių argumentų ir duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose vaizdo kameros buvo įrengtos taip, kad žiūrint pro jas buvo galima matyti pareiškėją besinaudojantį sanitariniu mazgu.
III.
9. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo papildomus duomenis – vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip stebimos kameros.
10. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus, neįvertino visų svarbių aplinkybių, rėmėsi vien atsakovo atstovo pateiktais argumentais. Pareiškėjas nurodo, kad vaizdo kameromis buvo stebimas visas kameros plotas, įskaitant sanitarinį mazgą. Teismas, norėdamas priimti objektyvų sprendimą, turėjo išreikalauti iš atsakovo atstovo vaizdo įrašus.
11. Pareiškėjo teigimu, klausantis pokalbių kameroje buvo pažeistas privatumas. Tvarką ir saugumą pareigūnai gali užtikrinti stebėdami kameras per stebėjimo langelius duryse, todėl taikytos priemonės yra perteklinės. Nuolatinis stebėjimas vaizdo kameromis verčia jaustis pernelyg suvaržytam. Ginčuose dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai, kaip bylose dėl turtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
13. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliantas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. pareiškėją periodiškai laikant Klaipėdos AVPK, jis buvo filmuojamas, įrašant vaizdo ir garso duomenis.
15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde be kita ko prašo išreikalauti ir atsakovo atstovo papildomus duomenis – vaizdo įrašus, kuriuose būtų matyti, kaip stebimos kameros.
17. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
18. Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti medžiagą, susijusią su ginču. Pareiškėjas skunde teismui neteikė prašymo išreikalauti būtent vaizdo įrašus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas jokių prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo taip pat neteikė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės neteikė tokio pobūdžio prašymo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išreikalauti iš atsakovo papildomus duomenis, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jo netenkina, nes prašymas yra nemotyvuotas, t. y. nėra nurodyta jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių šie įrodymai nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir kad būtinumas juos pateikti (išreikalauti) iškilo apeliacinės instancijos teisme.
19. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 nustatyta, kad nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės <...>. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.15 punkte (2012 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-490 redakcija) nustatyta, kad uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų.
20. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina galimybę suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą.
21. Aplinkybę, kad Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų priežiūra naudojant technines priemones buvo vykdoma teisėtai, patvirtina ir tai, kad sutikimą dėl vaizdo kamerų Klaipėdos AVPK areštinėje įrengimo išreiškė VDAI 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788 (9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“, išnagrinėjusi Klaipėdos AVPK 2016 m. liepos 1 d. prašymą. Minėtą aplinkybę nurodė atsakovo atstovas savo atsiliepime į skundą. Teismas neturi pagrindo ja abejoti, juolab, kad VDAI 2016 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 2R-4788 (9.1-1.) teismui yra pateiktas ir prieinamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (Liteko) kitose analogiškose bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1362-415/2020).
22. Pažymėtina, jog ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje nenurodo, kad asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, stebėjimas vaizdo kameromis visais atvejais yra draudžiamas; vis dėlto toks stebėjimas turi turėti aiškų tikslą ir turi būti numatytas teisės aktuose (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 1 d. sprendimą byloje Van der Graaf prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 8704/03); 2019 m. liepos 2 d. sprendimą byloje Gorlov ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 27057/06)). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra numatyta galimybė stebėti asmenis vaizdo stebėjimo kameromis, taip pat VDAI 2016 m. liepos 20 d. sprendime Nr. 2R-4788 (9.1-1.) nurodyti aiškūs stebėjimo tikslai – „žmonių teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas, tyrimas; <...>“, darytina išvada, jog stebėjimas vaizdo kameromis vykdomas siekiant užtikrinti ir pačių suimtųjų asmenų saugumą.
23. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, ir dėl ribojimų, kurie yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiškėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas objektyviai neįmanomas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01); 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)).
24. Iš byloje pateikto VDAI 2017 m. lapkričio 2 d. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-6827-(2.13.) matyti, kad VDAI, išnagrinėjusi kito asmens, t. y. ne pareiškėjo, skundą, nustatė Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-337 patvirtinto Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis užfiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) trūkumus – nėra apibrėžtas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, todėl nesilaikoma Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl VDAI nurodė atnaujinti Aprašą, nustatant jame vaizdo stebėjimo tikslus ir apimtį. VDAI taip pat nurodė, jog tyrimo metu Klaipėdos AVPK nepateikė informacijos, kuri leistų teigti, kad Klaipėdos AVPK areštinėje vykdomas garso įrašymas yra būtinas, vykdomas vadovaujantis teisės reikalavimais ir siekiant teisėtų, aiškiai nustatytų ir suprantama forma išreikštų tikslų. VDAI pripažino, kad Klaipėdos AVPK kamerose įrengtų vaizdo kamerų mikrofonais surinktus balso duomenis tvarko neteisėtai, neturėdamas ADTAĮ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus šiems duomenims tvarkyti (rinkti, naudoti, saugoti) ir neapibrėžtais, nenustatytais tikslais, tuo pažeidžiant ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. VDAI nurodė Klaipėdos AVPK nedelsiant nutraukti balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, tvarkymą areštinėje ir sunaikinti anksčiau surinktus balso duomenis (garso įrašus). Iš esmės analogiško pobūdžio pažeidimus VDAI pripažino ir byloje pateiktame 2020 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 3R-410(2.13-1.), priimtame išnagrinėjus pareiškėjo R. M. skundą (t. y. ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimą nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.; balso duomenų tvarkymo pažeidimą nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. balandžio 10 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos AVPK nutraukė balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, kaupimą ir sunaikino anksčiau surinktus balso duomenis (garso įrašus), taip pat atnaujino Aprašą.
25. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su teisės aktų pažeidimais dėl vaizdo filmavimo ir garso įrašymo.
26. Kiek tai susiję su sanitarinio mazgo filmavimu, kaip minėta, pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų (redakcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263) 33.15 punktą draudžiama vaizdo stebėjimo sistema fiksuoti sanitarinio mazgo teritoriją žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengimas neatitinka nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nepateikė detalesnių argumentų ir duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog areštinės kamerose, kuriose jis buvo laikomas, vaizdo kameros buvo įrengtos taip, jog, žiūrint pro jas, buvo galima matyti pareiškėją besinaudojantį sanitariniu mazgu. Tokių aplinkybių nenustatė ir VDAI. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo filmuojant sanitarinį mazgą.
27. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
28. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves EŽTT tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.
29. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų priežiūra naudojant technines priemones vaizdui stebėti iš esmės buvo vykdoma teisėtai, tačiau nustatyti pažeidimai dėl garso duomenų tvarkymo bei vaizdo stebėjimo tikslų ir apimties nurodymo Apraše. Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas periodiškai nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. Kaip minėta, atsakovo atstovas nutraukė balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, kaupimą ir sunaikino anksčiau surinktus balso duomenis (garso įrašus), taip pat atnaujino Aprašą.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nustatyti pažeidimai, susiję su garso ir vaizdo duomenų tvarkymu, sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią būtų galima įvertinti pinigais. Bylos duomenimis nenustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje padaryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuotas pareiškėjas, būtų peržiūrimi, kopijuojami ar kitaip platinami siekiant pažeminti pareiškėjo orumą, nežmogiškai su juo elgtis ar išskirti iš kitų areštinėje laikomų asmenų. Pareiškėjas nepateikė jokių bylos faktais ir teisės normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dėl pirmiau minėtų VDAI nustatytų asmens duomenų tvarkymo Klaipėdos AVPK areštinėje pažeidimų jam kilo tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad dėl minėtų nustatytų ADTAĮ pažeidimų atsirado kokių nors neigiamų padarinių pareiškėjo psichinės ir (ar) fizinės sveikatos būklei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
31. Įvertinusi šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. (R. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo R. M. (R. M.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.