- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- TA-951-520/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03383-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičus
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK areštinės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus padalinio, Lietuvos Valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos Kauno padalinio, Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos Klaipėdos padalinio, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities VPK areštinės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos bei jos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos dalinių, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, priteisti 800 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio, priteisti 200 Eur, Klaipėdos dalinio – 600 Eur, Kauno dalinio – 400 Eur, neturtinei žalai atlyginti; 3) Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, priteisti 1 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto areštinės (toliau – ir Vilniaus areštinė) pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. jis buvo suimtas ir pristatytas į Vilniaus areštinę, kurioje buvo laikomas dvivietėje kameroje iki 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus areštinėje jam nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi sanitarinis mazgas atitvertas neaukšta sienele, o, naudojantis sanitariniu mazgu, jis buvo stebimas kito kameroje esančio asmens. Dėl psichologinių sukrėtimų ir išgyvenimų jis 2019 m. gruodžio 19 d. naktį save sužalojo. Be to, konvojavimo metu ir teismo posėdyje jis buvo laikomas su antrankiais, nors nebuvo nuteistas, taip jam nebuvo skirtas suėmimas, todėl pašaliniai žmonės jį galėjo matyti surakintą antrankiais ir susidaryti išankstinę nuomonę.
3. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad konvojavimo automobiliai neatitiko reikalavimų, t. y. nebuvo įrengti saugos diržai, oro pagalvės, jis buvo vežamas uždaroje kabinoje, iš kurios nesimatė jokio vaizdo, todėl avarijos atveju jis niekaip negalėtų apsisaugoti nuo didesnių avarijos pasekmių. Pareiškėjo teigimu, toks etapavimas sukėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.
4. Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Klaipėdos miesto areštinės (toliau – ir Klaipėdos areštinė) pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos areštinėje taip pat buvo pažeidžiamas jo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik neaukšta sienele, todėl pareiškėją galėjo stebėti kiti asmenys. Be to, kameroje virš tualeto buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuria jis galėjo būti stebimas atliekant gamtinius reikalus. Tai pareiškėjui sukėlė nepatogumų, dvasinį, emocinį sukrėtimą, buvo pažemintas jo orumas. Tokiomis sąlygomis jis buvo laikomas 2020 m. sausio 16–20 d., 2020 m. kovo 5–9 d., 2020 m. kovo 16–18 d. Pareiškėjas taip pat buvo netinkamai etapuotas, etapavimo metu buvo naudojami antrankiai, kurie buvo uždėti ir vedant per teismo rūmus, teismo salėje. Pareiškėjo teigimu, konvojavimo automobiliai neatitiko saugumo reikalavimų, nes nebuvo saugos diržų, oro pagalvių, pareiškėjas buvo vežamas surakintas antrankiais, o tai atima galimybę avarijos atveju apsisaugoti nuo pasekmių. Pareiškėjas nurodė, kad į teismo posėdžius buvo pristatytas 2020 m. sausio 17 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. kovo 17 d.
5. Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) Vilniaus dalinio pareiškėjas nurodė, kad jis iš Vilniaus areštinės 2019 m. gruodžio 20 d. buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI). VST Vilniaus dalinio automobiliai neatitiko saugumo reikalavimų – juose nebuvo saugos diržų, oro pagalvių, jų kabinose nieko nesimatė, todėl avarijos atveju pareiškėjas negalėjo apsisaugoti. Be to, pristatant pareiškėją iš Vilniaus areštinės į teismo posėdį bei teismo posėdyje jis buvo surakintas antrankiais. Dėl tokio etapavimo pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinį, psichologinį sukrėtimą. Dėl VST Klaipėdos dalinio pareiškėjas nurodė, kad VST konvojavimo automobiliai buvo nesaugūs, nes juose nebuvo oro pagalvių ir saugos diržų, kabinos uždengtos, todėl nebuvo galima matyti, kas vyksta aplink. Visa tai sukėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas nurodė, kad į Klaipėdos areštinę iš Šiaulių TI buvo etapuojamas 2020 m. sausio 16–20 d., 2020 m. kovo 5–10 d., 2020 m. kovo 16–18 d. Dėl VST Kauno dalinio pareiškėjas nurodė, kad VST Kauno dalinio automobiliai buvo taip pat pavojingi, kaip ir kitų VST dalinių automobiliuose juose nebuvo įrengtos saugumo priemonės.
6. Dėl Šiaulių TI pareiškėjas nurodė, kad šioje įstaigoje jis buvo diskriminuojamas, kadangi nerūkantiems asmenims yra nustatytas viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė ir jiems suteikiama daugiau užimtumo, be to, nuo 2020 m. gegužės 1 d. asmenims yra uždrausta rūkyti kamerose, rūkyti leidžiama tik pasivaikščiojimų kiemelyje. Tokie Šiaulių TI veiksmai yra prilyginami prie žiauraus elgesio ir kankinimo. Staigus priverstinis uždraudimas rūkyti pareiškėjui sukėlė didelį psichinį, dvasinį, emocinį sukrėtimą. Todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 8 d. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šioje įstaigoje nebuvo psichiatro, taip pat ir tinkamo psichologo (nors įstaigoje buvo 2 psichologai, tačiau jie nespėdavo padėti visiems, be to, psichologės buvo moterys, todėl pareiškėjas vengdavo pas jas lankytis).
Atsiliepimas
7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovo atstovas VST nurodė, kad skunde nurodytomis datomis ir kryptimis, turimais duomenimis VST pareigūnai pareiškėją konvojavo planinių konvojų maršrutais: Vilnius–Šiauliai–Vilnius – 1 kartą; Klaipėda–Mažeikiai–Šiauliai–Mažeikiai–Klaipėda – 3 kartus; Klaipėda–Šilalė–Šiauliai–Šilalė–Klaipėda – 3 kartus. Planinių konvojų metu konvojuojant pareiškėją pareigūnai specialiųjų priemonių – antrankių nenaudojo. Apie antrankių panaudojimą daromas įrašas kelionės žiniaraštyje, tačiau tokių įrašų pareiškėjo konvojavimo dokumentuose nėra. VST pareigūnai nekonvojavo pareiškėjo teisminiu konvojumi į teismo posėdžius. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, jiems buvo išduoti eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie patvirtina automobilių tinkamumą žmonėms pervežti ir jų atitikimą saugumo ir kitus techninius teisės aktų reikalavimus. Automobilių kamerose esanti aplinka buvo tinkama asmenims konvojuoti. Be to, prieš konvojavimą pareigūnai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojuoti ir pastabų neturėjo.
9. Atsakovo atstovas VST nurodė, kad specialiuosiuose automobiliuose yra įrengtos techniškai tvarkingos kameros. Visuose automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito užrakinimo užraktai. Specialiojo transporto eksploatavimas grindžiamas teisės aktais ir dokumentais, be kita ko, transporto priemonės registracijos liudijimu. Visiems VST automobiliams atliekamas specializuotas teisinis-techninis vertinimas, kurio metu nustatoma, ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjas buvo etapuotas tinkamais bei teisės aktų reikalavimus atitinkančiais automobiliais, kuriems yra ir buvo išduoti visi būtini dokumentai. Dėl saugos diržų atsakovo atstovas VST nurodė, kad saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, jeigu jie yra įrengti. Dėl saugos diržų įrengimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teisės aktai nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus, todėl dėl jų nebuvo ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus.
10. Atsakovo atstovas VST pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, perdavimo metu pateikti skundus pasikeitimo punkto įstaigos budėtojui. Po konvojavimo pareiškėjas taip pat galėjo kreiptis į VST su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus. Tačiau VST neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, jis neįrodė, kad dėl netinkamo konvojavimo jam kilo neturtinė žala. Be to, pareiškėjo skundas yra abstraktus ir nedetalizuotas, todėl atmestinas.
11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
12. Atsakovo atstovas Vilniaus AVPK nurodė, kad Vilniaus areštinėje sanitarinis mazgas atitvertas 1,80 m aukščio sienele. Asmuo, besinaudojantis sanitariniu mazgu, negali būti matomas kitiems, kameroje laikomiems asmenims. Nors sanitarinio mazgo patalpa ir nėra visiškai uždara, tačiau tai lemia poreikį užtikrinti pačių areštinėje laikomų asmenų saugumą, o tam kameroje neturi būti uždarų erdvių.
13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis į teismo posėdį buvo konvojuojamas su antrankiais ir kad automobilis buvo netinkamas, atsakovo atstovas Vilniaus AVPK nurodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. gauta Klaipėdos apylinkės teismo nutartis dėl pasislėpusio nuo teismo bei 2019 m. gruodžio 17 d. po paieškos sulaikyto bei į Vilniaus areštinę uždaryto kaltinamojo (pareiškėjo) pristatymo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pareiškėją konvojavo Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – ir AKS) Konvojaus kuopos pareigūnai. Konvojavimas vyko tinkamu automobiliu, saugos diržai jame nenumatyti. Pareiškėjo, kaip ir kitų asmenų, pervežimas tokio tipo transporto priemonėmis buvo vykdomas nenaudojant antrankių. Konvojavimo metu antrankiai buvo uždėti tik vedant jį iš automobilio į teismo posėdžių salę bei apsaugos joje metu ir grąžinant jį atgal į automobilį.
14. Atsakovo atstovas Vilniaus AVPK pažymėjo, kad pareiškėjo buvimo Vilniaus areštinėje metu (nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d.) jis du kartus žalojosi ir jam buvo teikiama medicininė pagalba. Siekiant užtikrinti savo, konvojuojamojo, kitų asmenų saugumą, išvengti konvojaus užpuolimo arba konvojuojamojo pabėgimo ar kitų ypatingų įvykių, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo pasislėpęs nuo teismo ir sulaikytas tik paskelbus jo paiešką, į jo individualias savybes ir į tai, kad konvojavimas vyko viešosiomis vietomis (gatve bei viešais teismo koridoriais), o teismo salė nebuvo įrengta saugiai laikyti konvojuojamąjį, pareiškėjui buvo uždėti antrankiai vedant jį iš automobilio į teismo posėdžio salę, apsaugos joje metu bei grąžinant į automobilį, t. y. tik tais atvejais, kai tokios saugumo priemonės buvo būtinos. Be to, skundų ar pretenzijų konvojavimo metu ar po jo nebuvo gauta. Pareiškėjas neįrodė jam kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, todėl jo skundas yra atmestinas.
Atsiliepimas
15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
16. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK nurodė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje periodiškai buvo laikomas uždarytas nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 20 d., nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 10 d. ir nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 18 d. Iš viso minimu laikotarpiu pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje praleido ne daugiau kaip 11 parų. Klaipėdos areštinė yra pripažinta tinkama eksploatuoti, tai patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) atstovai. Be to, NVSC per patikrinimus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau – ir HN 134:2015) pažeidimų nėra buvę nustatyta.
17. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK nurodė, kad galiojantys teisės aktai nereikalauja sanitarinį mazgą įrengti atskiroje (izoliuotoje) patalpoje. Sanitarinių mazgų patalpos nuo gyvenamųjų patalpų atskirtos atitvarais, jos atitvertos visiškai, todėl tiek asmenys, esantys kameroje (pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas), tiek pareigūnai, neturi galimybės matyti asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu. Šią aplinkybę atsakovo atstovas grindė 2016 m. spalio 20 d. darbų pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią Klaipėdos AVPK areštinėje dar iki 2016 m. gruodžio 9 d. buvo atlikti sanitarinių mazgų sienelių paaukštinimo ir varstomų durų įrengimo darbai. Klaipėdos areštinėje vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos, siekiant užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir asmenų saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, areštinės patalpų ir turto apsaugą. Areštinėje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos vietos, kuriose asmens stebėjimas žemintų asmens orumą (sanitarinio mazgo zona). Būdamas Klaipėdos areštinėje pareiškėjas neteikė skundų ar prašymų. Pareiškėjas iš Klaipėdos AVPK areštinės į teismą ir atgal buvo konvojuojamas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos (toliau – ir VTT) Konvojaus būrio vado 2020 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-14650 nurodytais laikotarpiais ir sąlygomis. Pareiškėjas buvo etapuotas tinkamais ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiais automobiliais. Pareiškėjo teiginiai dėl saugos diržų ir oro pagalvių yra nepagrįsti, be to, jis neteikė skundų dėl konvojavimo sąlygų.
18. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK pažymėjo, kad konvojuojamuosius pristačius į teismą ir apie tai informavus teismo posėdžio pirmininką, konvojuojamieji iki teismo posėdžio pabaigos yra teismo posėdžio pirmininko žinioje, t. y. konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdyje. Atitinkamai, sprendimai dėl konvojuojamųjų apsaugos priemonių naudojimo, priimti teismo posėdžio pirmininko, nevertintini kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo) patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) pažeidimai, padaryti būtent atsakovo atstovo. Pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų. Pareiškėjas neįrodė jam kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, jo skundas grindžiamas hipotetinio pobūdžio teiginiais, todėl turi būti atmestas.
19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
20. Atsakovo atstovas Šiaulių TI nurodė, kad 2019 m. birželio 1 d. nerūkantiems asmenims buvo nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė. Ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerūkantiems motyvuoja kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė rūkantiems atitinka imperatyvius teisės normų reikalavimus. Ilgesnio nei numato įstatymas pasivaikščiojimo laiko gryname ore suteikimas yra išimtinai Šiaulių TI teisė. Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-271 dėl vykdomų pasivaikščiojimo kiemelių renovavimo darbų nerūkančiųjų skatinimas laikinai panaikintas. Nuo 2020 m. gegužės 1 d. buvo uždrausta rūkyti kamerose, todėl rūkyti gali tik pasivaikščioti skirtu metu. Suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaroma galimybė sportuoti treniruoklių salėje, žaisti stalo tenisą, biliardą, krepšinį ir stalo žaidimus pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems rūkantiems ir nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Pareiškėjui įstaigoje yra suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose kaip ir kitiems asmenims.
21. Atsakovo atstovas Šiaulių TI pažymėjo, kad psichiatro pareigybės įstaigoje nėra, kadangi, įgyvendinus įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros skyrių pertvarką, nuo 2019 m. spalio 1 d. Šiaulių TI neliko Sveikatos priežiūros tarnybos, tačiau įsteigtas naujas struktūrinis padalinys – pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL). Psichiatro pareigybė priskirta LAVL, todėl Šiaulių TI negali būti atsakingas už kitą juridinį asmenį. Šiaulių TI suimtieji (nuteistieji) turi galimybę bendrauti su psichologėmis. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo iškviestas asmeniniam pokalbiui dėl jo paskelbto badavimo pas vyresniąją psichologę, tačiau jis buvo iškviestas įstaigos iniciatyva. Pats pareiškėjas neteikė prašymų susitikti su psichologe. Pareiškėjas nepagrindė jam kilusios neturtinės žalos, neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas.
II.
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo I. M. skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK areštinės, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.
23. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Vilniaus areštinės, teismas nustatė, kad atsakovo atstovas pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog sanitarinio mazgo patalpa Vilniaus areštinėje įrengta kaip atskira patalpa, kuri yra prie durų, tačiau joje yra įrengtos neaukštos (teismo vertinimu, asmens privatumą užtikrinančios) durys, t. y. patalpa yra prie sienos, iš dviejų pusių yra įrengtos sienos, o įėjimas į patalpą turi duris, tokiu būdu tualeto patalpa tampa uždara iš visų pusių. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad aptariama patalpa nėra visiškai uždara, tačiau pažymėjo, kad tai lemia poreikis užkardyti galimus neteisėtus veiksmus, užtikrinti asmenų saugumą. Teismas vertino, kad sanitarinio mazgo patalpa įstaigoje įrengta taip, kad minimaliai (tačiau nepažeidžiant orumo ir teisės aktų reikalavimų, t. y. nesant pagrindo pripažinti neteisėtus įstaigos veiksmus) būtų užtikrinamas asmens privatumas, taip pat laikantis saugumo reikalavimų bei atsižvelgiant į specifinę asmenų, laikomų įstaigoje, padėtį. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog pareiškėją, besinaudojantį sanitarinių mazgu, galėjo matyti įstaigos pareigūnai arba kiti kameroje laikyti asmenys (be to, pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas). Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų (to nenurodė ir pareiškėjas), jog jis būtų teikęs skundus (prašymus) įstaigos administracijai dėl laikymo sąlygų.
24. Dėl pareiškėjo argumentų, kad konvojuojant buvo naudoti antrankiai, teismas aptarė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punkto, 27 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų nuostatas. Teismas vadovavosi Konvojavimo taisyklių 221, 222, 223 ir 224 punktais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas sutiko su atsakovo atstovu, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo pasislėpęs nuo teismo ir sulaikytas tik paskelbus jo paiešką, į jo individualias savybes (linkęs žalotis) ir į tai, kad konvojavimas vyko viešosiomis vietomis (gatve bei viešais teismo koridoriais), nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog šioje situacijoje antrankiai buvo naudoti be pagrindo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas patikino, jog etapuojant pareiškėją (automobiliuose) antrankiai nebuvo naudoti. Tą patvirtina ir Vilniaus AVPK VTV AKS Konvojaus kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo postinio 2020 m. spalio 26 d. tarnybinis pranešimas. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodė įstatymų, kurie draustų naudoti antrankius šioje situacijoje – pareiškėjas tik bendrais teiginiais bando grįsti aptariamos aplinkybės neteisėtumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, priešingai – jos buvo užtikrintos, t. y. buvo įgyvendinta pareiškėjo teisė dalyvauti teismo procese, kartu užtikrinant jo paties ir kitų asmenų saugumą. Teismas sprendė, kad nepagrįsti ir hipotetiniai pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
25. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl konvojavimo, teismas nustatė, kad atsakovo atstovas pateikė Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, kuria buvo prašoma pareiškėją pristatyti iš Vilniaus areštinės į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Vilniaus areštinė taip pat pateikė žurnalo ataskaitą, iš kurios matyti, jog automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 19 d. buvo nuvykta į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Teismas vertino byloje pateiktą Vilniaus AVPK VTV AKS Konvojaus kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo postinio tarnybinį pranešimą. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti automobilio, kuriuo pareiškėjas buvo konvojuotas, registracijos liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų kortelė, kurie, teismo vertinimu, patvirtina, jog automobiliai buvo tinkami eksploatuoti. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklės (146 punktas) nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas kelia tik hipotetinį grėsmės pavojų, tačiau nenurodo, kad realiai būtų patyręs kokius nors sužalojimus dėl saugos diržų nebuvimo, skundų ar pretenzijų dėl konvojavimo metu netinkamo pareigūnų elgesio ar dėl antrankių naudojimo nebuvo gauta. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su saugos diržais ir antrankių naudojimu, taip pat netinkamu konvojavimu transportu, teismas atmetė.
26. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Klaipėdos areštinės, teismas nustatė, kad atsakovo atstovas, siekdamas įrodyti, jog 2016 m. suremontavo (atnaujino) sanitarinio mazgo patalpas, paaukštinant nurodytos patalpos sienas bei įrengiant varstomas duris, pateikė 2016 m. spalio 20 d. darbų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 30-4-ST2-16-148. Teismas pažymėjo, jog šia sutartimi užsakovas (Klaipėdos areštinė) įsipareigojo sumokėti už sanitarinių patalpų perdarymą, o rangovas – atlikti sutartyje nurodytas darbus, t. y. ši sutartis gali pagrįsti būtinumą atlikti patalpų renovaciją, tačiau ne patį perdarymo faktą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais Klaipėdos areštinėje buvo užtikrintas, kadangi tai paneigiančių įrodymų (pvz., fotonuotraukų) atsakovo atstovas nepateikė. Iš atsiliepime į skundą pateiktų duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas areštinėje buvo laikomas 11 parų, kamerose buvo laikomas vienas. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 str., 4 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.15 p. (aktuali 2012 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-490 redakcija)) patvirtina galimybę suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog Klaipėdos areštinėje laikomų asmenų priežiūra naudojant technines priemones buvo vykdoma teisėtai, patvirtina ir tai, kad sutikimą dėl vaizdo kamerų Klaipėdos areštinėje įrengimo išreiškė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788 (9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“, išnagrinėjusi Klaipėdos AVPK 2016 m. liepos 1 d. prašymą. Teismas pažymėjo, kad techninės apžiūros rezultatų kortelės (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilių registracijos liudijimai patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitiko techninius reikalavimus, byloje pateiktas Klaipėdos AVPK VTV Konvojaus būrio vado 2020 m. spalio 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas dėl automobilių būklės ar antrankių naudojimo nesiskundė. Įvertinęs tai, kad pareigūnai naudojo antrankius, atsižvelgę į pareiškėjo savybes ir vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis (jų nepažeisdami), teismas atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė.
27. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl VST, teismas nustatė, kad VST pareigūnai pareiškėją konvojavo planinių konvojų maršrutais: Vilnius–Šiauliai–Vilnius – 1 kartą; Klaipėda–Mažeikiai–Šiauliai–Mažeikiai–Klaipėda – 3 kartus; Klaipėda–Šilalė–Šiauliai–Šilalė–Klaipėda – 3 kartus. Teismas vertino byloje pateiktų žiniaraščių duomenis, iš kurių matyti, kad, patikrinus konvojaus transporto priemones, pastabų nebuvo. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateikti aptariamų transporto priemonių registracijos liudijimai ir techninės apžiūros rezultatų kortelės, patvirtinančios, jog automobiliai yra tinkami ir saugūs keleiviams pervežti (etapuoti). Be to, byloje yra pateiktas VST Štabo Bendrojo skyriaus administratorės 2020 m. spalio 26 d. tarnybinis pranešimas, kuris patvirtina, jog pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų (automobilių būklės) skundų neteikė. Dėl antrankių naudojimo teismas nurodė, kad jis jau yra pasisakęs šiame teismo sprendime, taip pat nurodė, jog atsakovo atstovas pažymėjo, kad jo pareigūnai antrankių nenaudojo. Teismas vertino, kad aplinkybę, jog nebuvo naudojami antrankiai, patvirtina ir kelionės žiniaraščiai. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentus, susijusius su saugos diržais ir antrankių naudojimu, teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kad jis bijojo sulaukti neigiamų pasekmių, todėl ir nesiskundė konvojavimo metu, negali būti pagrindas pripažinti, jog konvojavimas buvo atliekamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
28. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Šiaulių TI buvo suteikiamos 2 val. pasivaikščioti gryname ore, o jam buvo uždrausta rūkyti kameroje, teismas vertino HN 134:2015 7 punkto, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, to nenurodė ir pareiškėjas, jog jis būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymais ar skundais dėl jo nurodytų aplinkybių. Todėl teismas sprendė, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad, įstaigai uždraudus rūkyti kamerose, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Teismas nurodė, kad Šiaulių TI rūkantiems suimtiesiems buvo nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, o tai atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą. Teismas akcentavo, jog pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jis turėjo galimybę pasivaikščioti 1 val. per parą, todėl pažeidimų teismas nenustatė. Įvertinęs atsakovo atstovo Šiaulių TI paaiškinimus ir pateiktus duomenis, teismas nurodė, kad Šiaulių TI yra sudaryta galimybė sportuoti treniruoklių salėje, žaisti stalo tenisą, biliardą, krepšinį ir stalo žaidimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo suteikiama tinkama psichologinė pagalba, teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad įstaigoje dirba psichologės, kurios teikia psichologinę pagalbą įstaigoje laikomiems asmenims. Teismas pažymėjo, jog psichologinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta 2020 m. rugsėjo mėnesį dėl jo paskelbto badavimo, tačiau įstaigos iniciatyva, pats pareiškėjas tokių prašymų neteikė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui nebuvo suteikta psichologinė pagalba, o asmeniniai pareiškėjo norai negali būti pagrindas pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
29. Teismas pripažino, kad privatumo sanitariniame mazge Klaipėdos areštinėje (11 parų) trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatas, pareiškėjo teisių pažeidimą, jo mastą bei intensyvumą, tai, jog pareiškėjas Klaipėdos areštinės kameroje buvo laikomas vienas, taip pat Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas sprendė, kad 30 Eur neturtinės žalos dydis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus pareiškėjui padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
III.
30. Pareiškėjas I. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir, išsamiai išnagrinėjus bylą, priimti naują sprendimą.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai nenagrinėjo bylos. Pareiškėjas pažymi, kad jis skunde buvo nurodęs, jog Klaipėdos areštinėje jis buvo ilgiau, visą tą laiką jam nebuvo užtikrintas privatumas (14–15 dienų), todėl turi būti priteistas 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus areštinėje jam taip pat nebuvo užtikrintas privatumas, jis buvo kalinamas kameroje Nr. 16 nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. Atsakovas melavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas vienas, pareiškėjas pažymi, kad su juo buvo kalinamas dar vienas asmuo – A. Š..
32. Pareiškėjo teigimu, visos kitos skunde išdėstytos aplinkybės dėl VST ir pristatymo į teismo posėdžius yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas ir už tokį pažeidimą valstybė privalo atlyginti neturtinę žalą.
33. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti nutartį – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
34. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK nurodo, kad jis nesutinka su teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Teismas neįsigilino į atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, įrodymus vertino nevisapusiškai, neobjektyviai, vienos šalies niekuo nepagrįstoms prielaidoms suteikė didesnę įrodomąją reikšmę lyginant su kitos šalies pateiktais įrodymais.
35. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK pažymi, kad, vengdamas perkrauti bylas pertekliniais įrodymais, nuo 2016 m. gruodžio 9 d. tokio pobūdžio bylose teikia tik darbų pirkimo–pardavimo sutartį, kurią iki šios bylos nagrinėjimo teismai laikė tinkamu ir neginčytinu įrodymu, rodančiu darbų atlikimą ir atitinkamai – tinkamą sanitarinių mazgų zonų įrengimą privatumo prasme. Teismui nustačius, jog į bylą pateikta sutartis neįrodo sanitarinių mazgų zonų perdarymo (sanitarinių mazgų sienelių paaukštinimo ir varstomų durų įrengimo) fakto, atsakovo atstovas teikia statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 02, areštinės antro aukšto patalpų plano fragmentą bei areštinės kamerų foto nuotraukas. Šie papildomi įrodymai šalina visas įmanomas abejones dėl atliktų atitvarų paaukštinimo ir varstomų durų įrengimo darbų atlikimo. Atsakovo atstovas pažymi, kad, atlikus areštinės patalpų perdarymo darbus, sanitarinių mazgų zonos nuo gyvenamųjų patalpų atskirtos 170 cm atskiriamosiomis pertvaromis ir 120 cm varstomosiomis durimis. Darbai buvo atlikti sutartyje nustatytu laiku, t. y. iki 2016 m. gruodžio 9 d. Po šių darbų atlikimo teismuose (pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos) nagrinėtose bylose nėra buvę nustatytų atvejų dėl Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų privatumo pažeidimo. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad, teismas vertindamas vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumo klausimą, nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1362-415/2020 ir turėjo pastebėti, kad minimoje byloje, esant tapačioms aplinkybėms, privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo konstatuotas, tačiau, vertindamas pareiškėjo nurodytas niekuo nepagrįstas privatumo pažeidimo aplinkybes, konstatavo pažeidimą.
36. Atsakovo atstovo Klaipėdos AVPK teigimu, teismas nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas skundėsi tik dėl sanitarinio mazgo nevisiško atitvėrimo nuo kameros (o ne nuo jį stebinčių policijos pareigūnų), kad jį tik galėjo stebėti (ne stebėjo) kiti asmenys, kad visą pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jis buvo laikomas areštinės kamerose (Nr. 1, antro aukšto patalpų plane atitinka Nr. 2-6, ir Nr. 17, antro aukšto patalpų plane atitinka Nr. 2-38) vienas ir nebuvo kitų asmenų, galinčių jį stebėti, todėl nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisę į privatumą, naudojantis sanitariniais įrenginiais. Be to, sanitarinių mazgų zonos areštinės kamerose yra išdėstytos patalpų kampuose, todėl pareigūnams nėra galimybės stebėti areštuotus asmenis per kamerų duryse įrengtus stebėjimo langelius.
37. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK akcentuoja, kad pareiškėjas skunde nurodė abstraktaus pobūdžio ir jokiais duomenimis nepagrįstą aplinkybę apie privatumo pažeidimą, o atsakovo atstovas į bylą pateikė areštinės viršininko tarnybinį pranešimą ir minėtą sutartį, tačiau teismas šiuos įrodymus įvertino kaip nepakankamus. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jis neteikė skundų, pasiūlymų ar pareiškimų areštinės administracijai, kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų teisių. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos.
38. Pareiškėjas I. M. atsiliepime į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, skunde nurodytą neturtinės žalos dydį už privatumo pažeidimą.
Šalies argumentai
39. Pareiškėjas nurodo, kad didžiąją dalį laiko Klaipėdos AVPK jis buvo laikomas kameroje Nr. 17, kuri yra vienvietė. Vertinant, ar buvo užtikrintas jo privatumas, pareiškėjas prašo atsižvelgti į pateiktas nuotraukas, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas iš vienos pusės atitvertas mūrine sienele, kurios aukštis 1,50 m, durelių aukštis – 1,20 m, sanitarinis mazgas įrengtas prie pat durų, kuriose yra įrengtas stebėjimo langelis 1,5 m aukštyje; unitazo aukštis 0,5 m, pareiškėjas yra 1,90 m ūgio, todėl prisėdus ant unitazo, jis buvo gerai matomas. Toks sanitarinio mazgo atitvėrimas 1,20 m varstomomis durimis neužtikrino pareiškėjo privatumo, tai yra grubus pažeidimas. Todėl, pareiškėjui neužtikrinant privatumo tiek kameroje Nr. 17, tiek kameroje Nr. 1, jo prašoma atlyginti neturtinė žala yra pagrįsta bei adekvataus dydžio.
Atsiliepimas
40. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti.
41. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK nurodo, kad jis į bylą yra pateikęs Klaipėdos AVPK areštinės viršininko 2020 m. spalio 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-14383 ir priedus – į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolų kopijas. Iš šių dokumentų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas areštinėje buvo laikomas uždarytas šiais periodais: atvyko 2020 m. sausio 16 d. 17:24 val., išvyko 2020 m. sausio 20 d.; atvyko 2020 m. kovo 5 d., 17:22 val., išvyko 2020 m. kovo 10 d.; atvyko 2020 m. kovo 16 d., 16:05 val., išvyko 2020 m. kovo 18 d. Iš viso ginčo laikotarpiu pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje (kamerose Nr. 1 ir Nr. 17) buvo laikomas uždarytas vienas ir jose praleido ne ilgiau kaip 11 parų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme. Apeliaciniame skunde nurodomi tik abstraktūs teiginiai ir prielaidos, kurie nesudaro jokio teisinio pagrindo nesutikti su teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje trukmės.
42. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo atstovo Klaipėdos AVPK apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo atstovo Klaipėdos AVPK apeliacinį skundą tenkinti.
43. Atsakovo atstovas Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Šiaulių TI palaiko Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos AVPK apeliacinį skundą ir prašo atmesti pareiškėjo skundą arba sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
44. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
45. Atsakovo atstovas Vilniaus AVPK pažymi, kad, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas, t. y. Lietuvos valstybei atstovaujantis Vilniaus AVPK, teikdamas atsiliepimą melavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas vienas, kadangi su juo buvo kalinamas dar vienas asmuo, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi atsakovas, teikdamas atsiliepimą į skundą, nenurodė, kad pareiškėjas areštinės kameroje buvo laikomas vienas. Teismas, konstatuodamas, kad nebuvo pareiškėjo privatumo pažeidimo, jam besinaudojant sanitariniu mazgu Vilniaus AVPK areštinėje, motyvavo ne tuo, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, o tuo, kad sanitarinis mazgas joje įrengtas taip, kad būtų užtikrintas pakankamas ten laikomų asmenų privatumas.
46. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
47. Atsakovo atstovas VST nurodo, kad teismas bylos dalį dėl VST išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė.
48. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime į Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos AVPK apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
49. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo I. M. skundas tenkintas iš dalies, t. y. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK areštinės, priteista 30 Eur neturtinės žalos atlyginimas už privatumo pažeidimą, naudojantis sanitariniu mazgu Klaipėdos areštinėje, o kita skundo dalis atmesta, pagrįstumas ir teisėtumas.
50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui priteisimo. Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK areštinės, 800 Eur, Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST Vilniaus dalinio, – 200 Eur, Klaipėdos dalinio – 600 Eur, Kauno dalinio – 400 Eur, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK areštinės, – 1 100 Eur, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, – 15 000 Eur, neturtinei žalai atlyginti. Iš skundo turinio matyti, kad neturtinę žalą pareiškėjas siejo su privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat tinkamų konvojavimo sąlygų neužtikrinimu Klaipėdos ir Vilniaus areštinėse periodiškai nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. kovo 18 d., netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI (nevienodos pasivaikščiojimo trukmės ir užimtumo rūkantiems ir nerūkantiems, psichiatro bei tinkamo psichologo įstaigoje nebuvimo) nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 8 d., taip pat tinkamų VST konvojavimo sąlygų neužtikrinimu 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. sausio 16–20 d., 2020 m. kovo 5–10 d., 2020 m. kovo 16–18 d.
51. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Klaipėdos areštinės sanitariniame mazge 11 parų tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl šią skundo dalį atmetė.
52. Dėl minėto teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu dėl skunde nurodytų aplinkybių dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo Klaipėdos ir Vilniaus areštinėse, taip pat dėl VST konvojavimo, pareiškėją pristatant į teismo posėdžius. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos areštinėje jo privatumas buvo pažeistas 14–15 dienų, todėl prašo priteisti visą skunde nurodytą 1 100 Eur sumą. Dėl Vilniaus areštinės pareiškėjas nurodo, kad jis buvo laikomas kameroje Nr. 16 nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. su dar vienu asmeniu. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas patenkintas ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteistas 30 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovo atstovas apeliaciniame laikosi pozicijos, kad jis į bylą pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo teisės dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo pažeistos.
53. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo atstovo Klaipėdos AVPK apeliacinių skundų ribų.
54. Pažymėtina, jog viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies yra atskirta tiek pertvara, tiek varstomomis durimis, pripažįstama, jog pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-415/2020; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-502/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2211-438/2020; kt.).
56. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas Vilniaus AVPK, atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo Vilniaus areštinėje, į bylą pateikė sanitarinių mazgų nuotraukas (I t., b. l. 54–57), iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas Vilniaus areštinės kamerose įrengtas kaip atskira patalpa su varstomomis durimis. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, Vilniaus areštinėje nebuvo pažeista. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis Vilniaus areštinės kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog sanitarinio mazgo įrengimas Vilniaus areštinėje užtikrino pakankamą privatumą.
57. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK, atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo Klaipėdos areštinėje į bylą pateikė Klaipėdos AVPK VTT Areštinės (skyriaus teisėms) viršininko 2020 m. spalio 22 d. tarnybinį pranešimą „Dėl I. M. skundo“ (I t., b. l. 64–65), kuriame nurodyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad Klaipėdos areštinės kamerose yra įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas Klaipėdos areštinės kamerose buvo laikomas vienas. Nors atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK pirmosios instancijos teismui ir nepateikė Klaipėdos areštinės sanitarinio mazgo nuotraukų (jas pateikė tik su apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui), tačiau minėtame tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kurių pareiškėjas neneigia, neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, Klaipėdos areštinėje pažeidimo.
58. Be to, atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė 2016 m. spalio 20 d. darbų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 30-4-ST2-16-148 dėl Klaipėdos AVPK areštinės patalpų perdarymo (sanitarinių mazgų sienelių paaukštinimo, varstomų durų įrengimo), pagal kurią minėti darbai turėjo būti baigti iki 2016 m. gruodžio 9 d. (I t., b. l. 75–78). Pirmosios instancijos teismas šią sutartį vertino kaip nepaneigiančią pareiškėjo argumentų dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybė, jog šie darbai faktiškai buvo atlikti, buvo nustatyta ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose administracinėse bylose, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, kurį paliko nepakeistą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2292-502/2018. Tai akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1362-415/2020, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl stebėjimo vaizdo kameromis Klaipėdos areštinėje.
59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su atsakovo atstovu Klaipėdos AVPK, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, Klaipėdos areštinėje pažeidimą. Pažymėtina, kad pagal bylos įrodymus nėra pagrindo nustatyti, jog pareigūnai stebėjo bei galėjo stebėti pareiškėją pro duryse įrengtą stebėjimo langelį, kai jis (pareiškėjas) naudojosi sanitariniu mazgu.
60. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nenagrinėjo bylos, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nustatyti apeliaciniam skundui keliami reikalavimai, kurių būtina laikytis paduodant apeliacinį skundą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
61. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodytais aspektais nekritikuoja, o tik abstrakčiai nurodo, kad skunde išdėstytos aplinkybės dėl VST ir pristatymo į teismo posėdžius yra Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas ir už tokį pažeidimą valstybė privalo atlyginti neturtinę žalą. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl konvojavimo ir antrankių naudojimo, detaliai nurodė teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, rėmėsi atsakovų atstovų į bylą pateiktais duomenimis (automobilių techninės apžiūros rezultatų kortelėmis, automobilių registracijos liudijimais, kelionės žiniaraščiais ir kt.), kurių pareiškėjas kitais objektyviais duomenimis nepaneigė. Visa tai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodytos pretenzijos nepasitvirtino. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų ir antrankių naudojimo, juolab, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečių argumentų šiuo aspektu nenurodo.
62. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 d.) nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentų, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas.
63. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo išsamiai išnagrinėti bylą pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Apeliacinės instancijos teismui negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bei nurodyti naujų aplinkybių.
64. Dėl pareiškėjo pateikto papildomo pareiškimo „Dėl kalinimo sąlygų Klaipėdos areštinėje“ (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2021 m. sausio 22 d.) teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nuostatose, reguliuojančiose apeliacinį procesą, nėra įtvirtinta teisė tikslinti apeliacinį skundą pasibaigus jo padavimo terminui, t. y. vėliau nei po trisdešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo. Pareiškėjas papildomame pareiškime nurodo naujas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo patalpos ploto, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Dėl to šios aplinkybės, tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenagrinėjamos ir nevertinamos.
65. Kadangi šioje byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl netenkintinas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
66. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo atstovo Klaipėdos AVPK apeliacinį skundą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeičia, t. y. panaikina sprendimo dalį, kuria priteista pareiškėjui 30 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK areštinės, o kitą sprendimo dalį palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti.
Nutartis neskundžiama.