Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, nebaustas administracine tvarka, neteistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Tokiu būdu D. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl savo veiksmų. Nurodė prisipažįstantis viską, kas jam yra inkriminuota kaltinime. Dažnai lankėsi tame rajone, planavo ten įsigyti būstą. Viskas įvyko dėl merginos – nukentėjusysis rašinėjo jo merginai, jis tą pastebėjo praėjus 5-6 mėnesiams. Įvykis įvyko vakare, apie 19 val., buvo tamsus paros metas, įvyko spontaniškai, pamatęs nukentėjusįjį gatvėje, nesusivaldė ir ranka ar delnu jam pliaukštelėjo. Smūgius sudavė rankomis, kilusių pasekmių nematė. Dėl jo veiksmų nukentėjusiajam galėjo atsirasti sužalojimai lūpose. Įvykio metu buvo kartu su kitu pažįstamu. Anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo, buvo matęs jį socialiniuose tinkluose, matė duomenis apie asmenį. Atpažino nukentėjusįjį iš nuotraukų. Supranta, kad taip elgtis nereikėjo. Tai buvo spontaniškai padaryta, neplanavo iš anksto sumušti nukentėjusiojo – jei būtų planavęs, būtų anksčiau padaręs. Nesistengė savęs paslėpti, buvo su šaliku. Jo advokatas bendravo su nukentėjusiuoju, vėliau ir jis pats, tačiau nepavyko jiems susitarti. 2025 m. spalio 6 d. telefonu kalbėjosi su nukentėjusiuoju, tuomet buvo susitaikęs su nukentėjusiuoju. Teismo posėdžio metu dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo, taip nutiko dėl merginos. Turtinę žalą atlygino pilnai ligonių kasai ir iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajam. Mano, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinė žala yra per didelė, iki 900 Eur būtų logiška, jam jo finansinės galimybės leistų tiek atlyginti. Įsipareigoja atlyginti tiek, kiek teismas priteis, tik prašo atsižvelgti į jo finansinę padėtį. Jis rūpinasi neįgaliu tėvu, dažnai jį lanko. Nurodė, kad su dėde E. Č. bendrauja nuo mažens. Dėdei iš karto nepasakojo apie įvykius, tik po kiek laiko kreipėsi patarimo, ką reiktų daryti.

4. Nukentėjusysis E. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nepriima kaltinamojo atsiprašymo. Jo pareikštas civilinis ieškinys buvo dalinai atlygintas. Jis palaiko pareikštą civilinį ieškinį pilnai. Jį kankina baimė einant gatve, kad vėl kas nors jį užpuls. Ant lūpos yra likęs randas, dabar turi slėpti randą barzda. Dėl to buvo konsultuotis pas chirurgą, rando šalinimas kainuos virš 1 400 Eur. Neturtinę žalą sudaro nemalonumas kiekvieną dieną matyti randą lūpoje, jaučiasi nejaukiai savo kieme, einant iš darbo patiria nuolatinį stresą, jog kažkas jį seka. Buvo neigiamų pojūčių, porą mėnesių sunkiau miegojo, yra išlikęs nesaugumo jausmas. 2 300 Eur skaičiuoja taip, kad buvo pas chirurgus konsultuotis kiek kainuotų operacija, laukiančią operaciją susiejo su neturtine žala. Bandė logišką sumą nustatyti padarytai psichologinei žalai. Rando šalinimo procedūros reikia laukti metus, vėliau dar kartą reikia atlikti operaciją. Operacijos datos dar neturi. Kai randas susitraukia, yra tikimybė, kad rando nebeliks. Nelabai tiki kaltinamojo atsiprašymu, nežino ar toliau nenorės jam keršyti. Nemano, jog kaltinamasis elgėsi spontaniškai, buvo atėjęs dviese su kitu žmogumi, aplinkiniams sakė nesikišti.

5. Galimas laiduotojas E. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis D. J. yra jo sūnėnas, jie dažnai bendrauja, kai D. J. atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) pas juos, kartą per savaitę atvažiuoja padėti tėvui. Kaltinamojo tėvas gyvena netoli. Nori, jog D. J. nesusigriautų savo gyvenimo, nusipirko būstą, jam reikia gyventi. Nuo mažų dienų yra autoritetas D. J., pastarasis jį gerbia ir su juo skaitosi, klausia jo nuomonės. Pats vaikų neturi, tai D. J. yra jam kaip sūnus. Liepė D. J. atsiprašyti žmogaus, ką paklausęs ir padarė. Mano, jog galės kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, gali jam rodyti pavyzdį, savo aplinkoje turi didelį autoritetą, žmonės jo dažnai prašo pagalbos. Sūnėnas jam apie įvykį ne iš karto papasakojo, nes jam buvo labai gėda, nebuvo jo tokio matęs. Sūnėnas nėra spontaniškas, nuo mažumės jam aiškino, jog jų šeimoje smurto nėra. Meilės reikalai pakišo koją. Sūnėnas dirba, mokėsi, kabinasi į gyvenimą, turi rimtą merginą, yra tylesnio būdo. Norėtų, jog sūnėnas imtų iš jo pavyzdį. Daugiau skambins sūnėnui, o jam atvykus pas jį į darbą, pamatys kokie santykiai turi būti tarp žmonių. Prašo perduoti jo atsakomybėn be užstato, kadangi šiuo metu turi išlaidų. Jo atlyginimas yra (duomenys neskelbtini) Eur, bendrai su sutuoktine šeimos pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Kartu su sutuoktine dirba toje pačioje įmonėje, šiuo metu įmonės finansinė situacija yra sunkesnė. Įsiskolinimų, kreditų neturi, bet užstatas būtų šeimai papildomos išlaidos.

6. Kadangi kaltinamasis D. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, taip pat, prokuroras neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

7. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 28 d. apklaustas kaltinamasis D. J. nurodė, kad pozicijos dėl savo kaltės kol kas neišsako. Psichiatrinėse ligoninėse ar priklausomybių ligų centruose neregistruotas ir negydytas. Galvos traumų neturėjo. Nurodo, kad gavęs įtarimą yra gyliai nustebęs. Todėl nori pasitarti dėl jo esmės su savo pasirinktu gynėju. Pasinaudoja savo kaip įtariamojo teise neduoti parodymų. Jo gynėjas yra pateikęs prašymą dėl supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Susipažinęs su savo gynėju duos parodymus. Parodymų davimo datą bei laiką prašo derinti su gynėju. Taip pat prašo neskirti jam kardomosios priemonės, kadangi visą laiką yra pasiekiamas, kviečiamas tikrai visada atvyks (t. 1, b. l. 108-110).

8. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 3 d. apklaustas nukentėjusysis E. Š. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 3 d., apie 18.00 val. baigė darbą ir nuėjo į Pylimo g. esančią stotelę, ten įsėdo į 9 troleibusą važiavo iki namų, ten išlipo „Ugniagesių“ stotelėje ir apie 19.00 val. pėsčiomis ėjo link namų pro požeminę perėją, išėjęs iš požeminės perėjos kryptimi link Sausio 13-osios g. 33, Vilniuje esančiu takeliu (kelio danga plytelės), rankose laikė mobilaus ryšio telefoną, kuriuo naudojosi. Kur ėjo taku yra dirbtinis apšvietimas kiek toliau prie gatvės, tačiau nori paminėti jog nebuvo tamsu. Po ko staiga pastebėjo kaip greitu žingsniu prie jo priėjo du vyrai vienas iš priekio (toliau Nr. 1) kitas iš už nugaros (toliau Nr. 2). Nr. 1 vyras (kurio požymiai: dėvėjo juodos spalvos striukę, sportinės tamsios spalvos kelnės, buvo su kaklaskare ant veido kuri buvo užtraukta iki nosies, (duomenys neskelbtini) kirpimo, plaukai (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) ūgio, vidutinio kūno sudėjimo) priėjo jo iš priekio ir paklausė jo lietuviu kalba „E.“, jis jam atsakė „jo“. Tuomet gale jo stovėjęs vyras Nr. 2 (požymiai: apie (duomenys neskelbtini) ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo juodos spalvos striukė, tamsios spalvos kelnės, visiškai nekalbėjo) jį pastūmė link vyro Nr. 1, po ko Nr. 1 vyras sugriebė kaire ranka jam už striukės (striukė nesugadinta), krūtinės srities. Nr. 1 jo dar kart paklausė lietuvių kalba (be akcento) „žinai už ką“, jis atsakė „tipo už ką, už B.“, šis jam galva linktelėjo ir pasakė „Taip“ ir iškart iš dešinės rankos kumščio sudavė jam į veido sritį vieną kartą, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą veido srityje. O vyras Nr. 2 stovėjo nieko nedarė. Toliau prie jų pribėgo praeiviai vyras ir moteris kurie pamatę jog jį muša, pasiteiravo kas vyksta, o abu vyrai iškart išsigandę pasišalino kryptimi link Sausio 13-osios g. 37, Vilniuje gyvenamojo namo. Tuomet tie patys praeiviai iškvietė jam medicininę pagalbą, kadangi jam iš burnos bei lūpos bėgo kraujas, pajuto stiprų fizinį skausmą veido srityje kurį vertina 9 balais. Į vietą atvyko medicininė pagalba, kurie iškart jį apžiūrėjo ir pristatė į Žalgirio ligoninę, kur buvo jam suteikta medicininė pagalba ir išleistas buvo gydytis ambulatoriškai, jam diagnozuota kirstinės viršutinės ir apatinės lūpų žaizdos. Nori paminėti jog galimai Nr. 1 vyrą jis pažįsta ir jo užduotas klausimas prieš jam suduodant dėl B. sukėlė įtarimų, jog tai gali būti B. J. draugas D. J. apie (duomenys neskelbtini) metų. B. J. yra E. Š. kolegė su ja dirba toje pačioje įmonėje, su ja turėjo romantinius santykius (žinutėmis) apie 2-3 mėnesius, žinodamas jog ji turi draugą, tačiau maždaug spalio mėnesi, kai jų susirašinėjimus pastebėjo jos dabartinis draugas (galimai tas pats Nr. 1) jų bendravimas nutrūko, ji pradėjo kaltinti jog tai jis kaltas dėl viso šio romano, jog tai jis pradėjo jai rodyti išskirtinį dėmesį. Po to laiko jis su ja nebendrauja iki šiol. Taip pat nori paminėti jog būtent B. J. žinojo kur jis gyvena ir pro kur dažniausiai eina link namų. Nr. 1 vyrą kaip ir minėjo galėtų atpažinti jį pamatęs iš jo viršutinės veido dalies (kadangi užpuolant jis buvo su kaklaskare, kuri dengė jo burną iki nosies), tačiau tikrai yra įsitikinęs, jog tai galimai B. J. dabartinis draugas D. J. Kito su juo buvusio vyro Nr. 2 nematė ir neįsidėmėjo. Taip pat nori paminėti, jog visą laikotarpį kai nebendrauja su B. J., ji dirba nuotoliniu būdu iš namų. Viso laikotarpio metu iki dabar nieko įtartino nepastebėjo, niekas nesekė ir jokių žinučių ar skambučių sulaukęs nebuvo iš jam nepažįstamų numerių. Taip pat galėtų sudaryti asmens Nr. 1 fotorobotą. Dėl sukelto jam fizinio skausmo reikš civilinį ieškinį tyrimo eigoje nustačius nusikalstamą veiką padariusius asmenis (t. 1, b. l. 1-7).

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 30 d. apklaustas nukentėjusysis E. Š. nurodė, kad 2025 m. vasario 3 d., apie 19.00 val., Vilniuje, Sausio 13-osios g. šalia pastato pažymėto Nr. 33, įvykio metu buvo sumuštas, patyrė stiprų fizinį skausmą. Po įvykio jam diagnozuotos muštines žaizdos lūpose ir viena kirstinė žaizda viršutinės lupos pasaitėlio srityje. Po įvykio jam liko ant viršutinės lupos randas, kurį turi pridengti ataugindamas barzdą. Jis jam kelia diskomfortą, nes jaučia guzą vidinėje lūpos pusėje. Dėl rando pašalinimo konsultavosi su estetinės plastinės chirurgijos gydytoju UAB „Northway“ chirurgijos centre. Už konsultacija sumokėjo 90 Eur. Prideda prie apklausos Sąskaitą faktūrą. Tada dėl įvykio jam padaryta 90 Eur turtinė žala. Patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, jaučia baimę iki šiol vaikščioti viešosiose vietose, prie namų. Visą laiką mano, kad jį kažkas gali užpulti, yra kilęs įtarimas viskam. Visada apsidairo, stengiasi eiti ir būti šalia žmonių, kad nelikti vienam. Kaip ir minėjo jam po įvykio liko randas ant viršutinės lūpos, kad po konsultacijų su gydytoju jam buvo paaiškinta, kad randas savaime neišnyks, o kažkur metai po sužeidimo tik ryškės ir jo pašalinimui reiktų darytis operaciją kurios kaina būtų 800 Eur. Gydytojas nurodė, kad po operacijos galima pakartotinė korekcija, kurios kaina būtų 500 Eur. Kiekvieną rytą žiūrėdamas į veidrodį, mato įvykio pasekmę, kuri kasdien primena apie įvykusį įvykį. Taip pat turi didelė baimę darytis operaciją. Todėl jam padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 2 300 Eur. Iš viso jam padaryta 2 390 Eur žala. Prašo ikiteisminio tyrimo medžiagoje jį pripažinti civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 38-40).

10. 2025 m. kovo 19 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad E. Š. atpažįsta asmenį esantį nuotraukoje Nr. 5, kaip užpuoliką. Kadangi asmuo užpuolimo metu buvo užsidengęs burną su kaukę, tai asmenį atpažįsta pagal plačias nosies šnerves, akių formą (akių galiukai eina į apačią). E. Š. įsitikinęs, kad būtent šis asmuo užpuolė ir sukėlė fizinį skausmą. D. J. pažymėtas Nr. 5. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 90-92, 94-95).

11. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 6 d. liudytoja B. J. atsakė į klausimus, o būtent: klausimas (toliau – K): Ar pažįsta E. Š.? Kokie santykiai Juos sieja? Atsakymas (toliau – A): Taip pažįsta, jos bendradarbis. Pirmiausiai yra kolegos. Tarp jų buvo susirašinėjimai per bendravimo programėles, tačiau į artimesnius santykius jų susirašinėjimas neperaugo; K: Ar pažįstate D. J.? Kokie santykiai Juos sieja? A: Taip, pažįsta. D. J. yra jos vaikinas ir jie kartu gyvename tuo pačiu adresu, kurį nurodė asmens duomenų pažymoje; K: Kiek laiko kartu gyvena? A: Tris metus; <...> K: Ar žino kur gyvena E. Š.? Kokiu keliu jis grįžta namo? A: E. Š. gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, netoli (duomenys neskelbtini). Kokiu keliu jis grįžta namo ji nežino. E. Š. ją lydėdavo iki viešojo transporto stotelės pavadinimu „Teodoro Narbuto“; K: Kur buvo 2025 m. vasario 3 d. laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 19.30 val.? A: Tą dieną dirbo iš namų, darbus baigė apie 19.00 val., bet ir vėliau nebuvo išėjusi, tiesiog tvarkėsi.; K: Kur minėtu laikotarpiu buvo D. J.? A: Jie su D. J. dirba skirtinguose kambariuose, todėl iki kol baigė darbą, t. y. iki 19.00 val. negali pasakyti kur buvo D. J., t. y. ar jis iki nurodyto laikotarpio buvo namuose, ji nežino, tačiau jai baigus darbą, t. y. nuo 19.00 val. jo namuose nebuvo; K: Kada D. J. 2025 m. vasario 3 d. grįžo namo? A: Tiksliai negali atsakyti, bet kažkur po 21.00 val.; K: Ar girdėjo kas minėtu laikotarpiu nutiko E. Š.? A: Nieko negirdėjo apie E. Š.; K: Kada paskutinį kartą bendravo su E. Š.? A: Kiekvieną dieną bendruose grupėse su bendradarbiais tenka bendrauti, o asmeniškai tai gal 2024 m. lapkričio mėnesį; K: Ar D. J. yra kada nors užsiminęs susidorojimu su E. Š.? Gal yra išreiškęs kokius nors grasinimus? A: Ji tokių minčių iš D. J. niekada nėra girdėjusi; K: Ar D. J., sužinojęs, kad ji bendrauja su E. Š. galėjo jį sumušti? A: Nėra tikra, ar D. J. išvis žino, kad ji žinutėmis bendravo su E. Š.; K: Ar E. Š., dėl kokių nors priežasčių, galėtų bandyti apšmeižti D. J. arba ją pačią? A: Neturi nuomonės (t. 1, b. l. 26-28).

12. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 28 d. apklausta liudytoja R. K. nurodė, kad 2025 metų žiemą (tikslios datos jau neatsimena) kažkur apie 19.00 val. kartu su savo vyru N. K. ėjo per požeminę pėsčiųjų perėja, po Laisvės prospektu, Vilniuje, netoli SODROS pastato. Matė priešais einantį vaikinuką su kuprinę, tamsia ilga striuke. Išėjus iš pėsčiųjų perėjos jis kažkaip pasuko į neapšviestą keliuko ruožą. Ji pastebėjo, kad prie jo priėjo du vaikinukai. Jie pradėjo garsiai rėkauti, tarpusavyje stumdytis. Matė, kaip vienas iš priėjusių vaikinukų sudavė ranka ar kumščiu ankščiau minėtam vaikinukui su kuprine į galvos sritį. Tada ji pasakė vyrui, kad ten kažkas negerai turbūt mušasi. Vyras nesuprato apie ką ji kalba nes jis nieko nematė. Tada jam paaiškino, kad matė kaip vienam vaikinukui kitas vaikinas trenkė. Su vyru priėjo prie tų trijų vaikinukų. Vyras paklausė kas atsitiko. Vienas iš priėjusiu vaikinuku atsakė, kad čia ne jų reikalas, išsiaiškins jie patys. Priėjus matė vaikinuką su kuprinę palenkus galvą, jam bėgo kraujas. Vaikinukas, kuris trenkė vaikinui su kuprine, pabėgo, paskui jį pabėgo ir tas antras vaikinas. Sumušto vaikinuko paklausė ar jam reikia kokios pagalbos ir paprašė iškviesti jam greitąją medicinos pagalbą. Jie ir iškvietė. Matė, kad vaikinukui bėgo kraujas ar iš nosies ar iš burnos, negalėjo suprasti. Mušusio vaikino jokių veido bruožų neįsidėmėjo visai. Jis buvo užsidengęs veidą tamsiu šaliku ar kauke. Užsidėjęs kapišoną, nesimatė praktiškai jo net akių. Jis buvo apsirengęs tamsiai, su treningais. Kažkokių jo bruožų visai neįsidėmėjo, be to buvo dar tamsus paros metas, neapšviesta vieta. Kitas vaikinukas stovėjo kiek toliau. Pamena tik, kad jis buvo su akinukais. Jis buvo su striuke ne su treningais, tamsiai apsirengęs. Nei vieno iš vaikinukų atpažinti negalėtų (t. 1, b. l. 30-32).

13. 2025 m. vasario 3 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2025 m. vasario 3 d. komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal E. Š. pareiškimą, kad 2025 m. vasario 3 d., apie 19.00 val. adresu Sausio 13-osios šalia pastato pažymėto Nr. 33, Vilniuje (koordinatės 54.690084, 25.213650) jį užpuolė du jam nepažįstami asmenys. Asmuo Nr. 1 priėjo iš priekio, asmuo Nr. 2 iš už nugaros. Asmuo Nr. 2 (apie (duomenys neskelbtini) ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo juodos spalvos striukė, tamsios spalvos kelnės, visiškai nekalbėjo) pastūmė E. Š. savo abejomis rankomis link asmens Nr. 1, po ko nepažįstamas asmuo Nr. 1 (dėvėjo juodos spalvos striukę, sportinės tamsios spalvos kelnės, buvo su kaklaskare ant veido kuri buvo užtraukta iki nosies, (duomenys neskelbtini) kirpimo, plaukai (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) ūgio, vidutinio kūno sudėjimo) sugriebė savo kairė ranka jam už striukės (šalia krūtinės srities) ir savo dešinės rankos kumščiu sudavė E. Š. vieną kartą į veido sritį po ko pajuto stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-7).

14. 2025 m. vasario 4 d. įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – pėsčiųjų takas adresu Sausio 13-osios g. šalia gyvenamojo namo pažymėto Nr. 33 (koordinatės: 54.690084, 25.213650). Priėjimas prie pėsčiųjų tako, šaligatvio nuo Laisvės pr. pusės (abejomis kryptimis) ir nuo Laisvės pr. 28, Vilniuje (pro požeminę perėją). Pėsčiųjų tako, šaligatvio danga šlapia, plytelės. Einant nuo Pilaitės pr. kryptimi link Sausio 13-osios g. 33, Vilniuje požeminė perėja po dešine puse. Kairėje pusėje tarp medžių yra išsišakojimas (kairėje pusėje)- šaligatvis, pėsčiųjų takas kryptimi link 33 daugiabučio gyvenamojo namo, šalia kurio yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Ant šaligatvio matomas rausvos spalvos dėmės, galimai kraujas, biologinis pėdsakas yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Apžiūrėjus įvykio vietą ant gyvenamojo namo Sausio 13-osios g. 33, Vilniuje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 54-59).

15. 2025 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera3_Sausio 13-osios g. 33, Vilnius_Sausio 13-osios g. 33, Vilnius_20250203191334_20250203191457_4178690“, kurio trukmė yra 1 min. 22 s. Kairiajame viršutiniame kampe matomas užrašas „Sausio 13-osios g. 33“. Dešiniajame viršutiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Kamera filmuoja daugiabučių namų kiemą. Kairėje pusėje matomas daugiabučio namo pastatas su įėjimu į laiptinę, dešiniau matomas pravažiavimas ir dar vienas daugiabučio namo pastatas, priešais kurį yra šaligatvis ir pieva. Fiksuojama, kaip 2025 m. vasario 3 d. 19:13:40 iš už dešiniau esančio namo išeina du tamsiai apsirengę asmenys. Jokių išskirtinių asmenų ar jų aprangos požymių matyti nėra galimybės, dėl vaizdo įrašo kokybės ir kameros filmavimo nuotolio. Matoma, kaip minėti asmenys paeina šaligatviu, tuomet kerta pievą ir pasišalina iš kameros filmuojamos srities į dešinę pusę. Daugiau jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama. Peržiūrėjus kitus 37 vaizdo įrašus, juose matoma daug praeinančių asmenų, taip pat atvažiuojantys ir išvažiuojantys automobiliai. Jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 66-68).

16. 2025 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas telefono numerio ((duomenys neskelbtini)) išklotinė laikotarpiu nuo 2025.01.10 00:00:00 val. iki 2025.02.15 23:59:00 val. Apžiūros metu 2025 m. vasario 3 d., 18:57:57 val. Matomas skambutis naudojant internetinį tinklą adresu Sausio 13-osios g., 2, Vilnius. Taip pat 2025 m. vasario 3 d. 18:58:15 val. adresu Sausio 13-osios g., 2, Vilnius skambutis į telefono numerį (+(duomenys neskelbtini)) adresu Sausio 13-osios g., 2, Vilnius (t. 1, b. l. 75-76).

17. 2025 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti garso įrašai iš GMP. Apžiūrimame garso įraše girdimas pokalbis tarp moters (toliau – M) ir greitosios medicinos pagalbos dispečerio (D). D: Greitoji pagalba, pakartokit adresą. M: Kaip, atsiprašau? D: Adresą pakartokite. M: Sausio tryliktosios gatvė- Sausio tryliktosios gatvė, trisdešimt trečias namas. D: Jūs prie namo esate? M: Taip, taip, taip, čia kur yra (...) dar vienoj pusėj, tai mes kitoj gatvės pusėj stovim. D: Laisvės prospekto pusėj, taip? M: Taip. D: Kas atsitiko? M: Kaip supratom, muštynės buvo, ir žmogus kraujuoja, nežinau, ar čia iš burnos ar iš kažkur – iš lūpos, nežinau. D: Jis sąmoningas yra? M: Taip, taip, taip. D: Sąmoningas. Kokio amžiaus apytiksliai? M: Kiek tau metų? (duomenys neskelbtini). D: Supratau, gerai, sulaukite medikų, atvyks. M: Gerai. D: Viso gero. M: Viso (t. 1, b. l. 80-81).

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G476/2025 (01) nurodyta, kad E. Š. nustatytos dvi muštinės žaizdos lūpose ir viena kirstinė žaizda viršutinės lūpos pasaitėlio srityje, kurios padarytos kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai pagal savo pobūdį kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 88-89).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

19. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

20. Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo D. J. paaiškinimais teisme, taip pat nukentėjusiojo E. Š. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, BPC garso įrašu ir jo apžiūros protokolo duomenimis, kitų objektų apžiūros protokolais bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kurie pripažįstami įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus) nustatyta, kad kaltinamasis D. J. 2025 m. vasario 3 d., apie 19.00 val., Vilniuje, Sausio 13-osios g. šalia pastato pažymėto Nr. 33, viena ranka sugriebęs už striukės, tyčia kitos rankos kumščiu sudavė E. Š. vieną kartą į veido sritį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. Š. padarydamas dvi muštines žaizdas lūpose ir vieną kirstinę žaizdą viršutinės lupos pasaitėlio srityje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

21. Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu savo pozicijos dėl kaltės nenurodė, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis viena ranka sugriebęs už striukės, tyčia kitos rankos kumščiu sudavė E. Š. vieną kartą į veido sritį. Tokio jo elgesio motyvai buvo susiję su jo merginos telefone rastu bendravimu su nukentėjusiuoju. Jo parodymai dėl atliktų smurtinių veiksmų pobūdžio sutampa su nukentėjusiojo paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo E. Š. paaiškinimais, pagal kuriuos, nukentėjusysis ėjo pėsčiomis namo, kuomet staiga prie jo priėjo du žmonės, iš kurių vienas paklausęs jo vardo, minėtas vyras jį sugriebė kaire ranka už striukės ties krūtinės sritimi ir dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį. Nors nukentėjusysis nurodė buvus dviem asmenims, tačiau smurtą jo atžvilgiu vartojo vienas asmuo, kaip patvirtino ir pats kaltinamasis, t.y. būtent D. J. sudavė smūgį į veido sritį. Aplinkybę, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G476/2025(01), kurioje nustatyta, jog nukentėjusiajam E. Š. nustatytos dvi muštinės žaizdos lūpose ir viena kirstinė žaizda viršutinės lūpos pasaitėlio srityje, kurios padarytos kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos, o šie sužalojimai pagal savo pobūdį kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aplinkybę, kad nusikalstama veika buvo padaryta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje patvirtina tiek 2025 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas, tiek 2025 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokolas, taip pat nukentėjusiojo pareiškimas ir 2025 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas.

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, dėl jo atliktų veiksmų – kuomet viena ranka suėmė nukentėjusiajam E. Š. už striukės, o kita ranka kumščiu sudavė į veido sritį (t. y. į galvą – gyvybiškai svarbią vietą), aiškiai numatė, kad gali kilti padariniai ir jų norėjo. Visa tai sudaro pagrindo išvadai, jog kaltinamasis D. J. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

23. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. J. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai. D. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

24. Teisme gauti kaltinamojo D. J. ir laiduotojo E. Č. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį dėdės E. Č. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

25. BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. J. padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis), jis ikiteisminio tyrimo metu savo pozicijos dėl kaltės nenurodė, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti – civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 92,29 Eur žalos ir nukentėjusiojo E. Š. civilinis ieškinys dėl 2 390 Eur turtinės ir neturtinės žalos padarymo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis D. J. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį yra visiškai atlyginęs, o nukentėjusiajam E. Š. yra atlyginęs 500 Eur bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įsipareigoja atlyginti teismo nustatytą nukentėjusiajam E. Š. padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad dalį padarytos žalos kaltinamasis D. J. atlygino, o likusią padarytą žalą įsipareigojo atlyginti, teismo vertinimu, egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga. Sprendžiant dėl D. J. asmenybės, teismas vertina, kad jis yra gan jauno, darbingo amžiaus, dirbantis oficialiai ir gaunantis pajamas, turintis pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs, turintis ilgametę merginą, taigi saistomas pakankamai stiprių socialinių ryšių. Be to, kaltinamasis D. J. praeityje neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Darbdavio pateiktoje charakteristikoje (UAB „A.“) nurodoma, kad D. J. dirbdamas įmonėje pasižymėjo kaip atsakingas, kruopštus ir kompetentingas specialistas, pasižymi gera darbo etika, moka dirbti komandoje, yra draugiškas, palaiko sklandų bendravimą su kolegomis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką – pripažino savo kaltę, gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį, dalį žalos atlygino iki teismo posėdžio, kitą dalį įsipareigojo atlyginti. Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad D. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kad pats procesas nagrinėjamu atveju buvo prevencijos priemonė jauno amžiaus kaltininkui neturėjusiam jokios nusikalstamo elgesio patirties praeityje. Visa tai leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

27. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

28. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. pagal laidavimą prašo jo dėdė E. Č. Bylos duomenimis, kaltininko tėvas A. J. turi negalią, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas. Kaltinamojo dėdė E. Č. yra brandaus, darbingo amžiaus, nuolat dirbantis, vedęs, neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Prie prašymo atleisti jo sūnėną D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jo atsakomybėn, pateiktoje darbdavio charakteristikoje, pasirašytoje jo sutuoktinės, apibūdinamas teigiamai, nurodoma, kad E. Č. vertinamas kaip labai atsakingas ir pareigingas žmogus, pasižymi aukšta socialine kultūra, nepriekaištinga reputacija. Nuo D. J. vaikystės palaiko su juo ryšį, D. J. dažnai kreipiasi į E. Č. patarimo, dėl profesijos pasirinkimo, būsto įsigijimo, kitais finansiniais sprendimais. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu E. Č. nurodė, jog jis pats neturi vaikų, sūnėnas D. J. jam yra kaip sūnus, jie susitinka, bendrauja, sūnėnui jis duoda gyvenimiškų patarimų. Mano, kad jis yra sūnėnui autoritetas ir gali jam daryti teigiamą įtaką. Teismo vertinimu, E. Č. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, turima sukauptą gyvenimišką patirtį bei jo tarpusavio ryšį su kaltinamuoju, abipusę pagarbą ir pasitikėjimą, teisiamojo posėdžio metu duotus išsamius paaiškinimus dėl jų tarpusavio bendravimo bei įtakos kaltinamojo pasirinkimams (elgesiui), sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui savo autoritetingais, patirtimi grįstais, patarimais. Juos sieja artimas giminystės ryšys užtikrinant pakankamai reguliarų bendravimą. Pats E. Č. išreiškė itin neigiamą požiūrį į smurtinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, jog E. Č. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir yra vertas teismo pasitikėjimo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju E. Č. yra tinkamas laiduotojas ir pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką D. J.

29. Laidavimas pagal BK nuostatas gali būti su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamoje byloja laiduotojas E. Č. prašė taikyti laidavimą be užstato dėl jo turtinės padėties – su sutuoktine jų gaunamos šeimos pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, jo darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur, o jų dirbamoje įmonėje (kuriai vadovauja jo sutuoktinė) šiuo metu yra sunki finansinės padėtis. Prokuroras palaikė prašymą dėl atleidimo nuo atsakomybės be užstato, nukentėjusysis palaiko prokuroro prašymą. Teismas, atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines, šeimines savybes, jo turtinę padėtį, finansinius darbinius įsipareigojimus ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia užstato neskirti.

30. Teismas, atsižvelgdamas ne tik į pirmiau aptartus kaltininką charakterizuojančius duomenis, bet kartu vertindamas ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, sprendžia nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Teismo vertinimu, toks terminas įvertinus jau minėtas aplinkybes, bus pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

31. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam D. J. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog D. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą E. Č., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalis).

V. Dėl civilinių ieškinių

32. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).

33. Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa pareiškė 92,29 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t.1, b.l. 48-51). Teisiamojo posėdžio metu D. J. gynėjas pateikė dokumentus patvirtinančius, kad D. J. 2025 m. spalio 16 d. Valstybinei ligonių kasai pervedė 92,29 Eur į ieškinyje nurodytą banko sąskaitą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys bylos nagrinėjimo metu buvo atlygintas, todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

34. Nukentėjusysis E. Š. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 390 Eur žalos (t., 1, b. l. 42), t. y. 90 Eur turtinės žalos, susidariusios dėl gydytojo chirurgo konsultacijos (t. 1, b. l. 43) ir dėl 2 300 Eur neturtinės žalos. Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis pateikė jo turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus – PVM sąskaitą – faktūrą dėl gydytojo chirurgo konsultacijos, kuria pagrindo abejoti nėra, kaltinamasis taip pat neginčijo turtinės žalos dydžio.

35. Teisiamojo posėdžio metu, apklaustas dėl civilinio ieškinio, nukentėjusysis E. Š. nurodė, jog prašomą neturtinę žalą įvertino atsižvelgdamas į tai, kad jam atsirado baimė vaikščioti gatvėmis, bijo būti užpultas, bijo, jog jį kas nors seka. Dėl kaltinamojo veiksmų jam liko ant veido randas, kurį dabar jis turi slėpti po barzda, jam jį reikės šalinti, o tai kainuos virš 1 400 Eur. Taip pat, kurį laiką kankino nemiga, sunkiau miegojo, tačiau į gydytojus dėl to nesikreipė, yra išlikęs nesaugumo jausmas vakarais einant iš darbo. Pažymėjo, kad laukiančią operaciją susiejo su neturtine žala. Operacijai dar nėra registravęsis, datos neturi, tik planuoja tą daryti. Nukentėjusysis patvirtino, kad iš dalies kaltininkas D. J. ieškinį atlygino, tačiau jis palaiko visą ieškinyje nurodytą neturtinės žalos sumą.

36. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė mokėjimo nurodymo išrašą, kuriame patvirtinta, kad D. J. 2025 m. spalio 16 d. E. Š. pervedė 500 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį, kaip dalinį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje.

37. Teismas pažymi, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021, 2K-7-41-1073/2024). CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ir apskaičiavimo mechanizmas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į: jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Asmeniui veikiant tyčia, paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimais žmogaus sveikatai bei gyvybei, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

39. Teismo vertinimu, dalis nukentėjusiojo nurodomų teiginių siejami su turtinio pobūdžio galimais ateityje nuostoliais (tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas atlikti operaciją dėl rando lūpoje). Teismas sprendžia, kad šios ateities galimų nuostolių aplinkybės negali būti vertinamos, kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas. Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl atliktų D. J. veiksmų kilo neigiamos emocijos nukentėjusiajam, jam buvo baisu ir nesaugu, smurtinius veiksmus nukentėjusysis patyrė tamsiu paros metu, grįždamas iš darbo viešoje vietoje, taigi neabejotinai smurtinis elgesys sukėlė nerimą ir nesaugumo jausmą. D. J. veiksmai sukėlė tiek fizinį skausmą, tiek ir ilgiau trukusius sveikatos sutrikdymo padarinius. Nukentėjusysis nurodė, kad kurį laiką jam buvo nemiga dėl patirto užpuolimo, teismas neturi pagrindo netikėti šiais paaiškinimais, nes iš tiesų nukentėjusysis buvo užpultas nepažįstamo asmens, tad dėl patirto išgąsčio galėjo sutrikti natūralus miego rėžimas. Be to, net sugijus sužalojimams nukentėjusysis patiria nepatogumus, liekamuosius reiškinius, estetinį diskomfortą dėl veido srityje padaryto sužalojimo. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis paaiškino, kad jis lankėsi pas gydytojus konsultacijai, kurie rekomendavo rando išpjovimą (t. 1, b.l. 41), tai rodo, kad neigiamus išgyvenimus dėl savo sveikatos nukentėjusysis patiria iki šiol.

40. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra privalomi. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

41. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje, pavyzdžiui, pripažinus asmenį kaltu dėl smūgio sudavimo į žandikaulio sritį priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-182-1035/2025); pripažinus asmenį kaltu dėl smūgio sudavimo į galvos sritį mažamečiui ir atleidus dėl mažareikšmiškumo priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-932/2025); pripažinus asmenį kaltu už tai, kad rankomis nukentėjusiąją pastūmė į virtuvės spintelę, padarydamas poodinę kraujosruvą kairio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrate, paviršinį odos įbrėžimą kairės plaštakos pirmo nago guolio srityje priteista 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-239-493/2025), pripažinus asmenį kaltu už tai, kad šis paėmęs molinį vazoną, jį metė į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam muštines - pjautines žaizdas dešiniame antakyje, kaktoje, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešinio antakio-akies voko išoriniame gale, skruostuose, priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-557/2025); pripažinus asmenį kaltu už tai, kad kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į veido sritį, į dešinę plaštaką, vandens žarna, kuria aukšto slėgio srove teka karštas vanduo, purškė į akis bei vieną kartą žarnos metaliniu antgaliu smogė į nosį, po to, pastūmė, nukritus ant žemės sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas: galvą, nugarą, dešinį šoną, kairę koją, kairį petį, šiais tyčiniais veiksmais ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje, akių vokuose, nugaroje, dešinėje rankoje, muštinę žaizdą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, priteista 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2025 m. gegužės 13 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-223-908/2025).

42. Įvertinęs visas reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybes, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai (dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytos dvi muštinės žaizdos lūpose ir viena kirstinė žaizda viršutinės lūpos pasaitėlio srityje), kaltinamojo finansinę padėtį (nurodė dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, teismui pateikė duomenis apie patiriamas išlaidas, kurios susidaro už mokamas įmokas už būsto paskolą, komunalines paslaugas ir pan.), paties kaltininko nurodytą, jo manymu, tinkamą neturtinės žalos dydžio sumą, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašaus pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo E. Š. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo 1000 Eur sumai. Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginta (buvo sumokėta 410 Eur), iš kaltininko D. J. teismas priteisia atlyginti nukentėjusiajam E. Š. 590 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

43. Pažymėtina, jog kaltinamasis D. J. savanoriškai yra atlyginęs 500 Eur nukentėjusiajam E. Š. padarytos žalos nurodytos kaip turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas dalinis. Tai reiškia, kad turtinė žala buvo atlyginta visiškai (90 Eur), atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukiamas.

VI. Kiti klausimai

44. Kaltinamajam D. J. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (supakuotas į voką, kuris prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos pirmojo tomo viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; biologinis pėdsakas, perduotas saugojimui 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu (t. 1, b. l. 60), perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nutraukti procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Nukentėjusiojo E. Š. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. J. nukentėjusiojo E. Š. naudai 590 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Procesą dėl nukentėjusiojo E. Š. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti (90 Eur) nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – kompaktinį diską (supakuotą į voką, kuris prisegti prie galinio baudžiamosios bylos pirmojo tomo viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos; biologinį pėdsaką, perduotą saugojimui 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.