Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie 2024 m. liepos 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 (keturi) metai 1 (vienas) mėnesis terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2024 m. liepos 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį (6 mėnesiai 11 dienų).

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš K. B. priteista 53,06 Eur (penkiasdešimt trys Eur 06 ct) žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. S. gydymą.

Nukentėjusiajam A. S. iš K. B. priteista 3 000 Eur (trys tūkstančiai Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. B. nuteistas už tai, kad 2024 m. birželio 2 d. apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia, paėmęs molinį vazoną, jį metė A. S. į veido sritį, padarydamas jam muštines - pjautines žaizdas dešiniame antakyje, kaktoje, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešinio antakio-akies voko išoriniame gale, skruostuose. Šiais veiksmais K. B. nukentėjusiajam A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. B. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jo kaltės padarius baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, teigia, kad inkriminuotame įvykyje nedalyvavo, buvo namuose, jokio konflikto su nukentėjusiuoju neturėjo, teismas be pagrindo nekreipė dėmesio į jo duotus parodymus, rėmėsi tik liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais apelianto argumentais, nes jo versiją paneigia byloje surinkti duomenys.

8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. S. parodė, kad naktį iš 2024 m. birželio 1 d. į birželio 2 d. jis buvo pas pažįstamą K. B., abu vartojo alkoholį. Apie trečią valandą nakties jį ir K. B. G. A. nuvežė automobiliu į miestą. Prie A. S. namo jis pamatė A. V. automobilį. A. V. yra anksčiau draugavęs su jo dabartine drauge G. A.. Kažkada A. V. yra jam grasinęs, todėl pamatęs jo automobilį, nutarė nueiti su juo pasikalbėti. Kartu ėjo ir K. B. Pirmas ėjo K. B., kuris laiptinėje rado kažkokį gėlių vazoną, ir tik atsidarius A. S. mamos buto durims, trenkė tuo vazonu asmeniui, kuris atidarė duris. Jis nematė, kam K. B. sudavė. Išsigandęs ir girtas bėgdamas nusirideno laiptais. Abu su K. B. nubėgo į automobilį, o G. A. juos išvežė. Kitą dieną sužinojo, kad K. B. sudavė vazonu A. S. Jis to neplanavo ir nenorėjo (t. 1, b. l. 76-79). Tuos pačius parodymus G. S. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 116-117) bei parodė, kad po to vakaro jis žinutėmis susirašinėjo su K. B. per pokalbių programą Messenger. Žinutės buvo rašytos 2024 m. birželio 4 dieną ir birželio 14 d. Į bylą buvo pateiktos G. S. telefono ekrano atvaizdo kopijos, iš kurių matyti, kad K. B. 2024 m. birželio 4 d. klausė G. S., kaip nukentėjusysis yra pasivadinęs socialiniame tinkle Facebook, rašė, kad „mentai“ jam neleido taikytis (kaip galima suprasti su nukentėjusiuoju – Teismo pastaba) dėl teistumų, tai dabar atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad reikia, kad tas „bičiukas“ (kaip galima suprasti – nukentėjusysis – Teismo pastaba) pakeistų savo parodymus, vėliau – 2024 m. birželio 14 d. rašo, kad neina į kalbas (kaip galima suprasti – nukentėjusysis – Teismo pastaba), todėl ir jis atsisakys duoti parodymus, tegul įrodo, kad jis kažkur buvo, sakys, kad miegojo namie (t. 2, b. l. 111-112). Liudytoja G. A. patvirtino G. S. duotus parodymus, kad ji įvykio naktį vežė automobiliu G. S. ir K. B., kad jie buvo išlipę, kažkur nuėjo, grįžo po 10 minčių, sekančią dieną pamatė, kad G. S. rankos subraižytos. Po ko, G. S. jai papasakojo, kad K. B. metė A. S. vazoną į galvą, o jis bebėgdamas nukrito nuo laiptų (t. 1, b. l. 87-90). Nukentėjusysis A. S. ir jo brolis liudytojas L. S. parodė, kad įvykio naktį jie vartojo alkoholinius gėrimus, kartu su jais namuose buvo S. Ž. ir A. V. Jie lauke išgirdo triukšmą ir beldimą į duris, A. S. nuėjo atidaryti durų ir iš karto gavo smūgį į galvos sritį. Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduota su keramikiniu indu. Nors pats nukentėjusysis A. S. nematė, kas jam sudavė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. patvirtino, kad jis nubėgęs prie lango matė, kaip nuvažiuoja „Audi A6“ markės automobilis, kuris priklauso G. S.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G 225/2024(10) matyti, kad A. S. buvo padarytos muštinės - pjautinės žaizdos dešiniame antakyje - kaktoje, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinio antakio - akies voko išoriniame gale, skruostuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais bei aštriais daiktais, kuriais galėjo būti ir įvykio aplinkybėse minimas keramikinis daiktas, jo šukės, dalys ir pan. Šie sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo lygį.

9. Byloje esantys nukentėjusiojo parodymai, liudytojo G. S. parodymai, kurie buvo nuoseklūs ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, yra patvirtinti kitų liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors K. B. ir neigia nukentėjusiajam padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog K. B. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, t. y., kad K. B., suduodamas vazonu į galvą, tyčia nežymiai sužalojo A. S..

10. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl ko jis nesutinka su jam paskirta bausme, tačiau atsižvelgusi į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą panaikinti skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija pasisako dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės K. B. skyrimo klausimas.

11. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

12. Skirdamas nuteistajam K. B. bausmę už naujai padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad K. B. padarė nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertindamas K. B. asmenybę teismas atsižvelgė į tai, kad jis administracine tvarka baustas, teistas ir šiuo metu atlieka bausmę, teistumas neišnykęs, todėl šių duomenų pagrindu skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės buvo visiškai pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau aptartas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti nei su pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi, nei su jos dydžiu. Nuteistajam K. B. bausmė pagal BK 140 str. 1 d. individualizuota tinkamai, ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatų, yra teisinga, proporcinga tiek padarytam nusikaltimui, tiek nuteistojo asmenybei, todėl būtina BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, jog bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas ne visai tiksliai taikė BK 64 str. nuostatas, naujai paskirtą bausmę bendrindamas su visa ankstesne bausme, o ne su neatlikta jos dalimi, ir po to į subendrintos bausmės laiką įskaitydamas atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį (kas yra būdinga bausmių bendrinimui, taikant BK 63 str. nuostatas). Laikydamasis apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje nuosprendžio nekeičia, kadangi apeliacinis skundas dėl to nepaduotas, o ištaisius pirmosios instancijos teismo padarytas bausmių bendrinimo klaidas, nuteistojo padėtis dėl to nepalengvėtų, nes galutinė nuteistojo atliktina bausmė pagal abu paskutinius nuosprendžius nesikeistų.

13. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl K. B. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 18 d. nuosprendį nepakeistą.

14. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. gegužės 14 d., t. y. teisėjų kolegijai jau išėjus priimti procesinio sprendimo byloje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-05743 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 161). Pažymoje nurodyta, kad gynėjo advokato Mindaugo Repšo teiktos antrinės teisinės pagalbos K. B. išlaidas sudaro 112,50 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai. Šie dokumentai buvo pateikti pavėluotai – teisėjų kolegijai jau išėjus priimti procesinio sprendimo, proceso dalyviai neturėjo galimybės pasisakyti dėl gautų dokumentų. Atsižvelgiant į tai, prašymas išieškoti proceso išlaidas paliekamas nenagrinėtas. Tokia formuojama ir teismų praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-131-478/2024, 1A-103-487/2025, 1A-132-487/2025).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo palikti nenagrinėtą.