- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-239-493/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12179-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Audrius Meilutis, Vaida Baumilė
- Nuteistasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- A. V.-L., A. V.
- Advokatai
- Eglė Rybelienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. V.-L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, nuspręsta paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios A. V. – L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš G. L. priteista 800,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. L. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. kovo 30 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia rankomis vieną kartą pastūmė į lovos konstrukciją savo sutuoktinę A. V.–L., o šiai atsitrenkus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką virtuvės patalpoje vieną kartą rankomis ją pastūmė į virtuvės spintelę, padarydamas A. V.–L. poodinę kraujosruvą kairio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, paviršinį odos įbrėžimą kairės plaštakos pirmo nago guolio srityje, kas nukentėjusiajai A. V.–L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Iš nukentėjusiosios A. V. – L. apeliacinio skundo spręstina, kad ji nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. L. paskirta bausme, mano, kad paskirta bausmė yra per švelni. Skunde nukentėjusioji nurodo, kad bausmė būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. nuteistajam yra per švelni, kadangi jis ją ir jos šeimos narius persekioja įvairiu paros metu, daro poveikį jos šeimos nariams, nuteikinėja kitus asmenis pieš ją, neša gąsdinančius daiktus prie buto durų. Pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl persekiojimo. Be to, nuteistasis neprisideda prie vaikų išlaikymo ir auklėjimo. Tai gali patvirtinti antstolė R. G., vadybininkės O. L., A. Z..
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nukentėjusiosios A. V.-L. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).
6. Nukentėjusioji A. V.-L. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar nuteistojo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nukentėjusiosios skundo turinio, jame iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Nukentėjusioji nesutinka su nuteistajam G. L. paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, mano, kad tokia bausmė nuteistajam yra per švelni.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentus, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).
10. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam G. L. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per švelni.
12. Nagrinėjamu atveju G. L. yra nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino tai, kad G. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Buvo įvertinta ir kaltinamojo (tuo metu) asmenybė. G. L. teistas, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 26–28). Pakaltinamas (2 t., b. l. 14, 17). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisme posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti G. L. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kurios trukmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius, teismas skyrė įvertinęs tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Teismas įvertino tai, kad kaltinamasis dirba ir prisideda prie rūpinimosi mažamečiais vaikais.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad kad G. L. praeityje du kartus yra teistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą (Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo), už kuriuos jam buvo skirtos baudos, o antro nusikaltimo atveju – griežtesnė su realiu laisvės ribojimu susijusi arešto bausmės. Nagrinėjamu atveju už nusikaltimą, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, teismas skyrė su realiu ribojimu nesusijusią laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros nuteistajam bausmės vykdymo laikotarpiu skiriant įpareigojimus teismo nustatytu laiku būti namuose, o taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Iš bylos duomenų matyti, kad nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis buvo dirbantis. Nuteistasis ir nukentėjusioji turi du mažamečius vaikus. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta viena iš griežtesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė neatima galimybės nuteistajam dirbti (netgi atvirkščiai – įpareigoja tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje), tuo proporcingai prisidedant prie vaikų išlaikymo, taip pat neatima galimybės vaikams bendrauti su tėvu.
15. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrąsias bausmių skyrimo taisykles, taip pat į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo paties charakteristiką (tiek teigiamai, tiek ir neigiamai jį apibūdinančius duomenis), šiuo atveju visiškai pagrįstai buvo parinkta laisvės apribojimo bausmė ir jos dydis, tinkamai parinkti įpareigojimai būti nustatytu laiku namuose ir dirbti, todėl griežtinti bausmę, kaip to prašo nukentėjusioji, nėra jokio pagrindo.
16. Pažymėtina ir tai, kad bausmės tikslų pasiekimui skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. L. pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per teismo nustatytą terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su ginčais dėl vaikų išlaikymu, nukentėjusiosios ir jos šeimos narių persekiojimu, nagrinėjamu atveju, negali būti pagrindu nuteistajam dar labiau griežtinti bausmę. Juolab, kaip nurodoma skunde, kad dėl persekiojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
18. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti nukentėjusios apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
19. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. APD-2025-05855 dėl nuteistajam G. L. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 150,00 eurų.
20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nusprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).
21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Eglė Rybelienė buvo parinkta Kauno apygardos teismo iniciatyva. Atsižvelgdama į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistajam gynėjas buvo būtinas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris atmestas, taip pat į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiajai yra priteista neturtinė žala, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nukentėjusiosios A. V.-L. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo G. L. išlaidų už jam apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.