- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-830-264/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07624-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraityė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vestex“, uždarosios akcinės bendrovės „Dozhas“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vestex“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dozhas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1102-955/2019 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Dozhas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vestex“, trečiajam asmeniui J. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių UAB „Dozhas“, UAB „Vestex“ 22 835,12 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 685 Eur žyminį mokestį, 279,35 Eur išlaidas už pateikiamų priedų vertinimą į valstybinę kalbą.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) dėl J. M., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. J. M. buvo samdomas UAB „Dozhas“ ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną UAB „Vestex“ buvo Transporto priemonės savininkas, tai yra asmuo, atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Kadangi eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) ir jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, tai Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3, 5 straipsniais, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė papildomą reikalavimą 19 823,16 GBP (22 835,12 Eur) sumai ieškovui, tai yra transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Tuo tarpu ieškovas sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 19 823,16 GBP (22 835,12 Eur). Tokiu būdu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsniu, įgijo teisę iš atsakovų reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą. Nors ieškovas kreipėsi į atsakovus ikiteismine tvarka, tačiau atsakovai reikalaujamos sumos nesumokėjo. Paaiškino, kad dalis (8 356,49 Eur) sumos jau buvo priteista Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5090-584/2015.
Atsiliepimas
3. Atsakovas UAB „Dozhas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškinį kaip neapgrįstą ir pareikštą netinkamiems bendraatsakovams, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas UAB „Vestex“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Atsakovas UAB „Dozhas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovo ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad Transporto priemonė ginčo eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos draudimo įmonėje „Rossgostrakh“, todėl už ieškovui padarytos žalos atlyginimą yra atsakinga Transporto priemonės civilinę atsakomybę apdraudusi Rusijos draudimo įmonė Rusijos draudimo įmonė „Rossgostrakh“. Pažymėjo, kad nors ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 22 835,12 Eur sumą, tačiau konkrečiai jos nedetalizuoja. Atsakovas UAB „Dozhas“ nesutinka su visomis tiesiogiai su nukentėjusiajam asmeniui padaryta žala nesusijusiomis papildomomis išlaidomis, kadangi šiuo atveju nėra būtino tokios žalos atlyginimui elemento – priežastinio ryšio tarp atsakovų / trečiojo asmens veiksmų ir ieškovo išmokėtų sumų. Kadangi atsakovai nebuvo tinkamai informuoti ir apie prasidėjusį teisminį procesą Jungtinėje Karalystėje, todėl ieškovo atlikti mokėjimai pagal Jungtinės Karalystės biuro pateiktus reikalavimus jokiu būdu nereiškia ieškovo reikalavimo bendraskoliams pagal visas sumokėtas skolas pagrįstumo. Nesutiko su reikalavimu priteisti 2 119,16 GBP dydžio sumą, susijusią su ieškovo sumokėtu bylos administravimo mokesčiu Jungtinės Karalystės biurui, nes žala nebuvo suadministruota 3 metus, dėl to nėra jokio pagrindo teigti, jog Jungtinės Karalystės biuras iš viso atliko kokius nors administravimo veiksmus, išskyrus el. laiškų persiuntimą, todėl toks reikalavimas bendraatsakoviams yra nepagrįstas ir neteisėtas.
5. Trečiasis asmuo J. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Vestex“ ir UAB „Dozhas“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 22 835,12 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Vestex“ ir UAB „Dozhas“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 685 Eur žyminį mokestį, 289,57 Eur išlaidas, susijusias su byloje teikiamos medžiagos vertimu ir 42,69 Eur ieškovo atstovo kelionės išlaidas, tai yra iš kiekvieno atsakovo priteisti po 508,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, jog už ieškovui padarytos žalos atlyginimą yra atsakinga vilkiko valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusi Rusijos draudimo įmonė „Rossogstrakh“, nes Rusijos draudimo bendrovė neatitinka TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko sąvokos, ji nėra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, taip pat nėra užsienio draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taigi nėra ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė, todėl jos išduota žalioji kortelė, kuria remiasi atsakovė UAB „Dozhas“, nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos, toks draudimas taip pat neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 dalies ir 8 dalies reikalavimų.
8. Teismas kritiškai vertino atsakovų teiginius, jog šiuo atveju nėra būtino žalos atlyginimui elemento – priežastinio ryšio tarp bendraatsakovių / trečiojo asmens veiksmų ir ieškovo išmokėtų sumų, kadangi atsakovai nepateikė jokių pagrįstų jų abejones pagrindžiančių įrodymų. Nurodė, kad šiuo atveju atsakovams nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jie turi teikti kitokį užsienio teisės turinį nei įrodinėja ieškovas, tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovams taip pat nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, tai yra jam tenka našta pagrįsti, kad prašoma priteisti žalos suma turėtų būti mažinama.
9. Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti žalos suma nekelia jokių abejonių. Nurodė, jog Jungtinės Karalystės teismo nukentėjusiajai priteista ir Jungtinės Karalystės biuro išmokėta 5 000 GBP suma atitinka Teisėjų kolegijos gairėse nustatytas traumos nustatymo ribas. Teismui abejoti dėl nukentėjusiajai išmokėtos kompensacijos dydžio ar sužalojimo mąsto nėra jokio pagrindo. Juolab, kad atsakovai ir neginčijo šios sumos.
10. Teismo nuomone, ieškovas pateikė pakankamai užsienio teisės turinio tam, kad pagrįsti atgręžtinį reikalavimą atsakovams bei įrodė, kad išmokos dydis buvo sumokėtas, atsižvelgiant į Didžiosios Britanijos teisės aktus. Abejoti byloje esančių Didžiosios Britanijos draudikų biuro pateiktų įrodymų objektyvu teismui nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo keisti tiek nustatytos žalos, tiek administravimo mokesčių dydžius.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovams buvo suteikta teisė dėl įvykio pateikti paaiškinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylą, todėl teismas sprendė, kad nei atsakovų teisės į teisminę gynybą, nei įrodinėjimo proceso pažeidimų nėra. Pažymėjo ir tai, jog atsakovams faktas apie įvykusį eismo įvykį buvo žinomas, tačiau atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, siekdami dalyvauti teisminiuose procesuose Jungtinėje Karalystėje, nesidomėjo faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su žalos atlyginimo klausimų sprendimu.
12. Įvertinęs nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio santykį, teismas sprendė, jog egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245–6.249 straipsniai), tai yra eismo įvykis kilo dėl transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens J. M. kaltės. J. M. buvo samdomas UAB „Dozhas“ ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną UAB „Vestex“ buvo Transporto priemonės savininkas. Kadangi automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai atsakovai solidariai atsako už padarytą žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atsakovai UAB „Dozhas“, UAB „Vestex“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir netenkinti ieškovo reikalavimo priteisti 14 612,98 Eur dydžio nuostolius, kaip nesusijusius su bendraatsakovių veiksmais bei priteisti iš ieškovo bendraatsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 200,00 Eur už apeliacinio skundo paruošimą bei 329,00 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad bendraatsakoviai ne tik kad nebuvo įtraukti į teisminį procesą Jungtinėje Karalystėje, bet iš viso nebuvo apie pastarąjį niekaip informuoti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, siekdami dalyvauti teisminiuose procesuose Jungtinėje Karalystėje, nesidomėjo faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su žalos atlyginimo klausimu.
13.2. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tokio pobūdžio bylose reikia skirti kelis teisinius aspektus: 1) eismo įvykio valstybės nacionalinio draudiko biuro Biurų Tarybos Vidaus nuostatuose įtvirtinta teisė į visų su eismo įvykiu susijusių išlaidų kompensaciją, kurią pagal tuos pačius nuostatus (netaikomus trečiųjų asmenų atžvilgiu), privalo sumokėti transporto priemonės registracijos vietos biuras (šiuo atveju – ieškovas); 2) ieškovo CK, TPVCAPDĮ ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentuojama atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakingus asmenis, kuri visais atvejais turi būti vertinama dėl tokio reikalavimo, ar jo apimties, pagrįstumo.
13.3. Pirmosios instancijos teismo nurodomos LAT nutartys buvo priimtos tik 2017 metais, tuo tarpu draudimo liudijimas buvo įsigytas 2012 m. kovo 14 d. ir draudimo liudijimą išdavė Rusijos, kuri yra Žaliosios kortelės sistemos narė (https://www.cobx.org/article/45/gc-system-composed-green-card-bureaux-48-countries-participating-system), draudimo įmonė ir bendraatsakoviai, nebūdami draudimo rinkos profesionalai, neturėjo jokių objektyvių priežasčių manyti, kad byloje pateikta žalioji kortelė, už kurią pastarieji sumokėjo draudimo įmoką, yra negaliojanti.
13.4. Bendraatsakoviai atsiliepime į ieškinį prašė įtraukti Rusijos draudimo įmonę „Rossgostrakh“ civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė tą padaryti.
13.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas ir skundžiamas sprendimas turi CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi pastarasis buvo priimtas nedalyvaujant minėtai draudimo įmonei, tuo tarpu teismo sprendimas turės įtakos jos materialinėms teisėms bei pareigoms.
14. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
14.1. Apeliantai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdami apeliacinį skundą, apsiribojo vien tik deklaratyviais teiginiais bei nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu, t.y. nepateikė kitokį Didžiosios Britanijos teisės turinį, nei įrodinėjo ieškovas, pagrindžiančių įrodymų.
14.2. Nėra realaus pagrindo abejoti ieškovo reikalavimo pagrįstumu, nes jis buvo paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Didžiosios Britanijos teisės aktų nuostatomis.
Šalies argumentai
14.3. Apeliantų teiginys, jog eismo įvykio metu Lietuvoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta Rusijos draudimo bendrovėje „Rossgostrakh“, neturi įtakos ieškovo reikalavimo teisei, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Lietuvoje registruotos transporto priemonės, dėl kurių yra išduoti užsienio draudikų draudimo polisai, laikytinos neapdraustomis.
14.4. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad jie nebuvo informuoti apie eismo įvykį ir žalos administravimu procesą, kadangi UAB „Dozhas“ buvo informuota apie Didžiojoje Britanijoje vykstantį 2012 m. gruodžio 6 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą, t.y. jai buvo sudarytos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese, tiek teikti savo paaiškinimus, tiek apie tai informuoti UAB „Vestex“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1dalis, 263 straipsnio 1dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3dalys).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
16. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus - Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento 2019 m. kovo 4 d. raštą Nr. V-1145-19-(5.9), kurį prašo priimti (3 t.b.l. 99).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip minėta, ieškovė pateikė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento 2019 m. kovo 4 d. raštą Nr. V-1145-19-(5.9), kurį prašo priimti į bylą. Teismas, susipažinęs su ieškovės pateikto dokumento turiniu, sprendžia, kad ieškovė nepagrindė, jog rašto pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama beveik metus laiko, ieškinys teisme priimtas 2018-05-18. Ieškovė užklausą išsiuntė tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė dėl rašte nurodytos informacijos galėjo kreiptis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija ieškovės pateiktą raštą atsisako priimti į bylą.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atgręžtinio reikalavimo asmenims, atsakingiems už žalos padarymą transporto priemone, kuri Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio metu nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Dėl ginčo esmės
20. Byloje nėra ginčo nei dėl ieškovės nurodyto 2012 m. gruodžio 6 d. Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykių fakto ir šiuo įvykiu atsiradusios žalos dydžio (22 835,12 Eur), nei dėl to, kad eismo įvykį sukėlė atsakovės UAB „Dozhas darbuotojas, vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o eismo įvykio dieną atsakovė UAB „Vestex“ buvo transporto priemonės savininkas, tai yra asmuo, atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Nėra ginčo, kad žalą nukentėjusiam asmeniui atlygino Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, kurio išlaidas kompensavo ieškovas. Byloje taip pat nėra ginčo, jog įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta UAB „Dozhas“ draudimo liudijimu „Žalia korta“ pas Rusijos draudiką „Rosgosstakh“ Ltd laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2013 m. kovo 18 d. („žalia korta“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2 t., b. l.24-25, 47-48). Ieškovas 2017 m. kovo 17 d. sumokėjęs JK nacionaliniam draudikų biurui 19 823, 16 GBP (22 835, 12 Eur), regreso tvarka pareiškė tokio pat dydžio reikalavimą solidariai atsakovėms.
21. Nors apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, neteisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė byloje taikytinas teisės normas, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog jų atsakomybė dėl kilusios žalos yra pagrįstai nustatyta, tačiau teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliantės apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja.
23. Ieškovas Lietuvos draudikų biuras ieškinyje nurodė, kad regresinį reikalavimą atsakovėms reiškia, vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančiais teisės aktais, taigi – ir Vidaus nuostatais (priimtais Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų 2002 m. gegužės 30 d. susitarimu, pridėtu prie Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimo dėl Tarybos direktyvos 72/166/EEB taikymo tikrinant motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą (2003/564/EB). Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio vietos Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras buvo kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis).Tokį teisinį reglamentavimą pagrindžia ieškovo į bylą pateikti duomenys (1 t., b. l. 9-20). Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė į bylą pagal Vidaus nuostatų III priedą sudarytą sutartį tarp biurų tarybos narių, t. y. su JK transporto priemonių draudikų biuru (1 t., b. l. 34-35).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat pateikė duomenis apie būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal eismo įvykio vietos teisę, išsamius duomenis apie žalos atlyginimą (procedūrą ir principus) pagal Jungtinės Karalystės teisę, nurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovės, kokius konkrečius teisės aktus pažeidė savo veiksmais. Ieškovas įrodė, kad atsakovės pažeidė pareigą būti rūpestingu, kaip to reikalauja 1971 m. Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisyklės Nr. 792 bei Jungtinės Karalystės Kelių kodekso 126 straipsnis, įrodė, kad dėl atsakovės UAB „Dozhas“ darbuotojo vairavusio neapdraustą transporto priemonę nerūpestingumo įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė ir sužalota ją vairavusi V. H., kuri kreipėsi į Northampton grafytės teismą, prašydama priteisti iš J. M., vairavusio krovininę transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padariusio eismo įvykį ir Transporto priemonių draudikų biuro, atsakingo už Žaliosios kortelės sistemos naudojimą Jungtinėje Karalystėje, patirtą žalą, kuri įvertinta 19 823, 16 GBP bei atlyginta nukentėjusiam asmeniui (1 t., b. l. 41–47, 48-128), ir tokie veiksmai yra pagrindas atsakovių civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas pateikė užsienio teisės (Jungtinės Karalystės) aktus, kuriais vadovaujantis buvo konstatuoti atsakovių neteisėti veiksmai, ir kuriais vadovaujantis įvertinta žala.
25. Nagrinėjamoje byloje taip pat yra keliamas klausimas dėl atsakovių, kaip transporto priemonės valdytojos ir savininkės, prievolės apimties ir priežastinio ryšio netinkamo nustatymo. Šiuo atveju atsakovės neginčija 5.000,00 GPB dydžio nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos išmokos už patirtą kaklo traumą bei 2.129,16 GBP ieškovo JK biurui sumokėto bylos administravimo mokesčio. Tačiau apeliančių nuomone, visos kitos sumos -14.612,98 Eur (teisinės išlaidos, mokesčiai) priteistos nepagrįstai, todėl ieškovo prievolės JK biurui neturi reikšmės bendraatsakovių atsakomybės apimčiai.
26. Pažymėtina, jog nors ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, turi reikalavimo teisę iš atsakovų, neįvykdžiusių pareigos sudaryti draudimo sutartį, reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose, kada ieškovas – Biuras, sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018).
27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Taigi atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 53 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-1075/2018;kt.).
28. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ginčo situacijoje nenustatė deliktinės atsakomybės sąlygų visumos buvimo, nevertino atlygintos kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtos žalos pagrįstumo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio, detaliai įvertino nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir ryšį su eismo įvykiu. Didžiosios Britanijos draudikų biuro surinkti įrodymai ir pirmosios instancijos teismo konstatuotos eismo įvykio aplinkybės patvirtina, kad ieškovo reikalaujamą priteisti 19 823,16 GBP nuostolių sumą susidaro 5 000 GBP kompensacija už asmens sužalojimą, 10 000 GBP ieškovo patirtas teisinės išlaidas, 2 694 GBP – už Jungtinės Karalystės biuro patirtas teisines išlaidas bei 2 129,16 GBP administravimo mokestis.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje (nutarties 29 pastraipa) civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 pažymėjo, kad vadovaujantis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti. Net ir atlyginus žalą taikaus proceso atveju, eismo įvykio vietos draudikų biuras išlaiko visas garantijas dėl nukentėjusiesiems išmokėtų sumų susigrąžinimo, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras išlaiko pareigas, susijusias su išmokėtų sumų atlyginimu.
30. Pagal Didžiosios Britanijos žalų administravimo praktiką eismo įvykyje žalą patyręs asmuo turi teisę kreiptis į teisininkus, kurie jam atstovautų žalos atlyginimo procese. Atstovavimo mokestis ir išlaidos yra kompensuojami atsakingo už žalą asmens (draudiko). Šiuo atveju tiek nukentėjusios patirtos 10 000 GBP teisinės išlaidos, kurias sudaro 6 465, 26 GBP išlaidos teisininkams, 1 293,05 GBP yra 20 proc. PVM dydis, 808,16 GBP sėkmės mokestis (12,5 proc. nuo išlaidų teisininkams sumos), 161,63 GBP yra 20 proc. PVM dydis nuo sėkmės mokesčio, 460 GBP draudimo išmoka ir 811 GBP teismo proceso metu patirtos išlaidos, bei 2 694 GBP suma Jungtinės Karalystės Biuro atstovavimo teisme išlaidos, atitinka minėtos valstybės skaičiuojamų išlaidų standartus bei pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
31. Byloje yra ir JK biuro pateikta Civilinio proceso taisyklių ir nurodymų dėl praktikos ištrauka – Bendrieji reikalavimų atlyginti žalą reguliavimo principai – Anglija ir Velsas – Reikalavimai atlyginti žalą pagal žaliosios kortelės sistema. Joje nurodyta, kad ieškovas, teigiantis, jog aplaidus kelių eismo dalyvis jam sukėlė asmens sužalojimus ar padarė žalos nuosavybei, turi įrodyti 3 dalykus: 1) atsakovui privalomos rūpestingumo pareigos ieškovo atžvilgiu egzistavimą, 2) tos rūpestingumo pareigos pažeidimą dėl įstatymų reikalaujamų standartų nevykdžiusio atsakovo veiksmo bei neveikimo, ir 3) žalą, tiesiogiai padarytą atsakovo, jam nesilaikius pareigos, kuri nėra pernelyg nutolusi nuo nuostolių ir kurią įstatymai pripažįsta kaip sudarančią pagrindą atsakomybei. Taip pat pateikta Teisėjų kolegijos gairių (ang.JC Guidelines) ištrauka, kurioje nurodyta, kokia pinigine išraiška įvertinama kaklo trauma, atsižvelgiant į traumos sunkumo mastą (esant JK biuro korespondencijoje nurodytiems nukentėjusiosios sužalojimams, jai išmokėta 5000 GBP suma neturtinei žalai atlyginti atitinka Teisėjų kolegijos gairių nuostatas). Pateikta 1971 m. Nr. 792 įstatyminė priemonė Kelių eismas; 1971 m. Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisyklės, pagal kurias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas (šio Akto 143 skyrius) ir draudikas privalo atlyginti trečiųjų šalių patirtą žalą, išskyrus esant šio Akto 152 skyriuje numatytoms išimtims, tačiau nagrinėjamo ginčo atvejis į nurodytas išimtis nepatenka.JK biuro pateikta informacija dėl teisininkų honoraro apskaičiavimo ir išlaidų atlyginimo pagal jau minėtą dokumentą - Civilinio proceso taisyklių ir nurodymų dėl praktikos ištrauką - Teisminės išlaidos p. 5-6, ir Civilinio proceso taisyklių 45 dalis, II skirsnis „Kelių eismo įvykiai – fiksuotos kompensuojamosios išlaidos“.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nagrinėjamu atveju pateikė teismui ne tik įrodymus, patvirtinančius faktiškai atlygintos žalos dydį, bet ir įrodymus, siekdamas pagrįsti išmokėtos išmokos dėl eismo įvykio metu patirtos žalos pagrįstumą, ji buvo išmokėta įvertinus Didžiosios Britanijos teisės nuostatas (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 punktas), pagrįstai, o abejoti byloje esančių Didžiosios Britanijos draudikų biuro pateiktų įrodymų objektyvumu nėra pagrindo. Atsakovės turėjo galimybę susipažinti su ginčui aktualiu, ieškovo teismui pateiktu Didžiosios Britanijos teisės turiniu ir jį leistinomis teisinėmis priemonėmis nuginčyti, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliacinės instancijos teisme kitokį teisės turinį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vien aplinkybė, kad apeliantės deklaratyviai nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylos duomenų vertinimu ir išvadomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas įrodymus vertino pažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, bendruosius teisės principus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
33. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdamos apeliacinį skundą atsakovės akcentavo, kad transporto priemonė buvo tinkamai apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pretenzijas ieškovas turėtų reikšti draudikui, o pirmosios instancijos teismui atsisakius įtraukti Rusijos draudimo įmonę „Rossgostrakh“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra vienas iš CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi teismo sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant minėtai draudimo įmonei, tuo tarpu teismo sprendimas turės įtakos jos materialinėms teisėms bei pareigoms.
34. Kasacinio teismo nutartyse yra konstatuota, jog Lietuvoje registruotos transporto priemonės, dėl kurių yra išduoti užsienio draudikų draudimo polisai, laikytinos neapdraustomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017, 24-30 punktai). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo atveju vilkiką apdraudusi Rusijos draudimo bendrovės neatitinka TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko sąvokos, ji nėra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, taip pat nėra užsienio draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taigi nėra ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė, todėl jos išduota žalioji kortelė, kuria remiasi atsakovė UAB „Dozhas“, nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos, toks draudimas taip pat neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 dalies ir 8 dalies reikalavimų.
35. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartyje išdėstytai pozicijai, kad šios bylos išsprendimas neturi įtakos atsakovių ir Rusijos draudimo bendrovės santykiams, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo. Tai neužkerta apeliantėms teisės nustatyta tvarka reikšti reikalavimus tokiai bendrovei atskiroje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2014-05-21 nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-1819-611/2014; Vilniaus apygardos teismo 2016-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-842-275/2016).
36. Plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakoma, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliančių argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1dalies 1punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliančių (atsakovių) apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
39. Ieškovas nepateikė prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, todėl jos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.