- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-1819-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35660-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- UAB „Transtira“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Transtira“ 2 947,17 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-03-20 Prancūzijoje dėl trečiojo asmens A. K., vairavusio atsakovui priklausančią transporto priemonę Volvo FH, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė Renault Laguna, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo buvo samdomas atsakovo darbuotojas ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, atsakovas minėto eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės Volvo FH naudotojas pagal lizingo sutartį, t.y. atsakingas už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvoje registruota minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu, kaip tai numato LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliua – TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d., 41 str. 3 ir 8 dalys. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės, o pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai, yra Biurų tarybos vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ – „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai). Vadovaujantis šiais nuostatais (3 ir 5 str.), kadangi eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, o žala buvo padaryta LR registruota transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, žalą atlygino Prancūzijos nacionalinis biuras bei pateikė 853,56 eurų (2947,17 Lt) dydžio reikalavimą ieškovui, kuris, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 str., atlygino Prancūzijos draudikų biurui minėtą žalą. Todėl ieškovas pagal TPVCAPDĮ 23 str. įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Nurodė, kad atsakovo sudarytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas neatitinka TPVCAPDĮ reikalavimų, nes Rusijos bendrovė Rosgosstrach Ltd. nėra Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė bei nėra ir niekada nebuvo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kadangi transporto priemonė, kurios vairuotojas sukėlė eismo įvykį, buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos bendrovėje Rosgosstrach Ltd., todėl žalą ieškovui turi atlyginti ši bendrovė.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Transtira“ 2 947,17 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 947,17 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 404 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, priteisė iš atsakovo 22 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2012-03-20 Prancūzijoje dėl trečiojo asmens, vairavusio transporto priemonę Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė Ranault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 17-20). Eismo įvykio dieną transporto priemonės Volvo FH naudotoju pagal lizingo sutartį buvo atsakovas, o trečiasis asmuo buvo samdomas atsakovo darbuotojas ir minėtą eismo įvykį sukėlė eidamas darbines pareigas (I t., b.l. 9-10). Eismo įvykio metu transporto priemonė Volvo FH nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė 853,56 eurų (2 947,17 Lt) reikalavimą ieškovui (I t., b.l. 15-16, 21-28), kuris šią žalą kompensavo (I t., b.l. 43). Ieškovas, atlyginęs Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui žalą, kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino (I t., b.l. 44).
Teismas nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. atsakovo naudojama transporto priemonė, kadangi yra registruota Lietuvoje, privalėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už jos draudimą pagal minėto įstatymo 4 str. 2 d. buvo atsakingas atsakovas. Be to, transporto priemonė privalėjo būti apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu draudimu, t.y. tik įmonėje, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turinčioje teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė (TPVCAPDĮ 41 str. 3 d. ir 8 d., 2 str. 8- 9 d., 18 d.,6 str. 4 d. ir 6 d.).
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė Volvo FH transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos bendrovėje Rosgosstrach Ltd. buvo apdrausta tinkamai bei kad ši bendrovė turi atlyginti žalą, kadangi atsakovo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neatitiko TPVCAPDĮ reikalavimų, nes Rusijos bendrovė Rosgosstrach Ltd. nėra Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė bei nėra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare. Todėl teismas pripažino, kad transporto priemonė Volvo FH, valst. Nr. DDU 918, eismo įvykio dieną nebuvo apdrausta įstatymų reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudiminė apsauga eismo įvykio metu minėtos transporto priemonės atžvilgiu negaliojo. Kadangi ieškovas atlygino Prancūzijos draudikų biurui šio išmokėtą eismo įvykio padarytą žalą, pagal CK 6.280 str. bei TPVCAPDĮ 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Todėl, nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 2 947,17 Lt nuostolių. Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 947,17 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
atsakovas iš TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. normos turinio daro išvadą, kad kadangi eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, t.y. transporto priemonė buvo naudojama ne LR teritorijoje, todėl atsakovą galima bausti tik už tai, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta vadovaujantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Bet kadangi atsakovo transporto priemonė Volvo FH buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ROSGOSSTRACH „Rosgosstrach“ Ltd., kurios išduota Tarptautinė automobilių draudimo kortelė RUS/010/03542533 yra įprastinė draudimo sutartis, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose ES valstybėse narėse, ši draudimo kortelė suteikė kiekvienoje ES valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos ES valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, todėl turi būti laikoma, anot atsakovo, kad ieškovas turėjo atsisakyti atlyginti žalą ir pasiūlyti Prancūzijos draudikų biurui kreiptis į draudimo bendrovę ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd arba į Rusijos draudikų nacionalinį biurą arba sumokėjęs žalą, reiakaluti ją atlyginti iš aukščiau minėtos bendrovės ar Rusijos draudikų nacionalinio biuro. Atsakovas prašė įtraukti į bylso nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd, kadangi šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Teismas nepagrįstai netenkino šio atsakovo prašymo, tuo pačiu užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui, nes galimai ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd prisiims prievolę atlyginti žalą. Net ir nesutikus žalos atlyginti, esant ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd įtrauktam trečiuoju asmeniu, atsakovas turės pagrindą reikšti regresinį ieškinį.Mano, kad neįtraukus į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd, buvo pažeistas CPK 327 str. 1 d. reikalavimas ir liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
nurodo, kad pagal Draudimo įstatymo 134 str. privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos ekonominės erdvės valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė. Kai pareigą sudaryti draudimo sutartį numato LR įstatymai (nagrinėjamu atveju TPVCAPDĮ 4 str.), ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jeigu sudaryta draudimo sutartis neatitinka LR teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų. Pagal TPVCAPDĮ 41 str. 3 ir 8 dalis atsakovas privalėjo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. Pagal TPVCAPDĮ nuostatas, kadangi atsakovo transporto priemonė yra registruota Lietuvoje, t.y. jos įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios LR teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPDĮ 2 str. 8-9 d., 18 d., 6 str. 4 ir 6 d.).Kad rusiškos žaliosios kortelės (tarptautiniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai) gali būti išduodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, pasisako ir Biurų taryba (Council of Bureaux) – žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekanti instuticija, vienijanti visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurus (TPVCAPDĮ 2 str. 1 d.). Be to, ir Rusijos nacionalinis draudikų biuras rašte Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, kurios nariu yra ir apeliantas, bei ieškovui nurodė, kad rusiškų žaliųjų kortelių išdavimas LR registruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms bei Lietuvos nacionaliniams teisės aktams. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginį, kad ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd prisiims prievolę atlyginti žalą. Apelainto transporto priemonė Volvo FH eismo įvykio dieną nebuvo apdrausta nei vienoje Lietuvos Respublikoje registruotoje ir Lietuvos draudikų biuro nare esančioje draudimo įmonėje. Apelianto nurodoma Rusijos draudimo bendrovė ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd nėra ES valstybės narės draudimo įmonė ir nėra ir niekada nebuvo Lietuvos draudikų biuro nare. Kadangi eismo įvykio metu dėl atsakovo transporto priemonės Volvo FH nebuvo sudaryta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkanti draudimo sutartis, todėl ieškovas privalėjo sumokėti Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, tuo pačiu pagal TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.Dėl aukščiau nurodytų motyvų nesutinka su apelianto teiginiais, kad į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta Rusijos bendrovė ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd. Tokio atsakovo prašymo tenkinimo atveju be proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos principų būtų pažeistas ir bendrasis teisės principas – iš neteisės negali atsirasti teisė.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2012-03-20 Prancūzijoje dėl trečiojo asmens, vairavusio transporto priemonę Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė Ranault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 17-20). Eismo įvykio dieną transporto priemonės Volvo FH naudotojas pagal lizingo sutartį buvo atsakovas, o automobilio vairuotojas buvo samdomas atsakovo darbuotojas ir minėtą eismo įvykį sukėlė eidamas darbines pareigas (I ., b.l. 9-10). Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Eismo įvykio metu transporto priemonė Volvo FH nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą 853,56 eurų (2 947,17 Lt) dydžio žalą bei pateikė reikalavimą ieškovui (I t., b.l. 15-16, 21-28), kuris šią žalą kompensavo (I t., b.l. 43). Ieškovas pareikalavo atsakovą atlyginti minėtą išmokėtą sumą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.
Atsakovas teismo sprendimą skundžia iš esmės dviem argumentais, t.y. kad jis yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, nes ieškovui žalą turi atlyginti atsakovo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudusi Rusijos bendrovė ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd., bei kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta minėta Rusijos bendrovė ir dėl to nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio atsakovas neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakys (CPK 320 str.).
Pagal TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, o transporto priemonės naudojimo pagal lizingo sutartį atveju yra atsakingas asmuo, kuris naudoja transporto priemonę pagal tokią lizingo sutartį (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Kadangi atsakovas transporto priemonę Volvo FH naudoja pagal lizingo sutartį, todėl būtent jis yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, ginčo dėl šio fakto byloje nėra.
Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8 d. 1 p. atsakovo transporto priemonės Volvo FH įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kadangi Lietuvos Respublikoje ši transporto priemonė yra įregistruota. Todėl įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis turėjo būti sudaryta pagal TPVCAPDĮ reikalavimus įmonėje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra draudikų biuro narė (TPVCAPDĮ 2 str. 2 str. 9 d., 18 d., 41 str. 3 ir 8 dalys). Tokia įmonė turi būti įsteigta arba Lietuvoje, arba kitoje ES valstybėje narėje, arba gali būti Lietuvoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas. Taigi, atsižvelgiant į minėtas nuostatas, taip pat į TPVCAPDĮ 6 str. 4 ir 6 dalių nuostatas, atsakovas privalėjo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį pagal TPVCAPDĮ nuostatas Lietuvos įregistruotoje draudimo įmonėje, esančioje Lietuvos draudikų biuro nare, tačiau atsakovo transporto priemonė pagal bylos duomenis nebuvo tokiu būdu apdrausta, o atsakovo sudaryta su Rusijos bendrove ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neatitinka aukščiau minėtų reikalavimų, nes minėta Rusijos bendrovė neatitinka TPVCAPDĮ 2 str. 18 d. reikalavimų, dėl ko neturi teisės vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo transporto priemonė Volvo FH eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Rusijos bendrovė ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd yra informavusi ieškovą, kad atsakovo transporto priemonė Volvo FH, valst.reg.Nr.DDU 918, nėra apdrausta šioje bendrovėje (b.l.13-14). Pažymėtina ir tai, kad Rusijos bendrovė ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd neturėjo teisės išduoti „žaliosios kortelės“ atsakovui, nes tai prieštarauja ne tik TPVCAPDĮ aukščiau minėtoms nuostatoms, bet ir žaliosios kortelės taisyklėms. Tai patvirtina ir ieškovo su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateiktas Rusijos transporto priemonių draudikų asociacijos raštas ieškovui ir Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ (I t., b.l.4-6), kurisi priimamas į bylą, nes yra reikšmingas bylai bei yra susijęs su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, t.y. jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).
Kadangi eismo įvykio metu žala buvo padaryta atsakovo naudojama teisės aktų nustatyta tvarka neapdrausta transporto priemone, ieškovas atlygino Prancūzijos draudikų biurui šio išmokėtą 853,56 eurų (2 947,17 Lt) dydžio žalą, todėl pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų ieškovui minėtą išmokėtą sumą. Atsakovui šios pareigos neįvykdžius, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ją priteisė ieškovui iš atsakovo. Dėl nurodytų motyvų atmetami kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis nėra atsakingas prie ieškovą ir neturi pareigos atlyginti ieškovo patirtą žalą. Taip pat nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas turėjo atsisakyti atlyginti žalą bei/ar kad padarytą žalą Prancūzijos draudikų biurui ar ieškovui turėjo atlyginti Rusijos bendrovė ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd. ar Rusijos draudikų biuras.
Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė tik dėl atsakovo teisių ir pareigų, dėl atsakovo minimos Rusijos draudimo bendrovės ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd. teisių ir pareigų nepasisakė, teismo sprendimas minėtai bendrovei jokių teisinių padarinių nesukelia, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodyto teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovo ir ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd. sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis dėl aukčiau nurodytų motyvų teisines pasekmes sukėlė tik atsakovui ir minėtai bendrovei, ieškovas pagal šią sutartį jokių teisių ir pareigų neįgijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo ir neįtraukė į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu Rusijos draudimo bendrovę ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd. Ši aplinkybė neužkerta atsakovui teisės nustatyta tvarka reikšti reikalavimus minėtai bendrovei atskiroje byloje. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad dėl minėtos bendrovės neįtraukimo į bylos nagrinėjimą nebuvo atskleista bylos esmė, kadangi, kaip jau minėta, nebuvo pagrindo šią bendrovę įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, o bylos esmė yra atskleista tinkamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, išsamiai dėl jų pasisakė, teisingai aiškino ir taikė bylai reikšmingas teisės normas. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo atskleista bylos esmė, yra nepagrįstas. Kita vertus, apeliantas, teigdamas, kad neįtraukus į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ROSGOSSTRACH Rosgosstrach Ltd, liko neatskleista bylos esmė, iš esmės nenurodė jokių teisinių ir faktinių argumentų, išskyrus aplinkybę dėl Rusijos bendrovės neįtraukimo į bylos nagrinėjimą, kuo pasireiškė bylos esmės neatskleidimas, kokios aplinkybės liko neatskleistos, o apeliacinės instancijos teismas bylos tokių aplinkybių nenustatė.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.