Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant R. Z., dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ronier Development“ atstovui advokatui R. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio administratorių agentūra“ atstovui advokato padėjėjui R. M., atsakovės R. R. atstovei advokato padėjėjai S. B., atsakovės R. M. atstovui advokatui E. K., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hoja electronics“ atstovei advokatei G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ronier Development“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio administratorių agentūra“, L. L. K., R. R. ir R. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos ir Kanados uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“, uždaroji akcinė bendrovė „Hoja electronics“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.). Iš šios normos turinio matyti, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1885/2014). Kaip minėta, CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas arba 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Todėl siekiant konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reikia įrodyti kurio nors pagrindo egzistavimą, nes ieškovė, pareikšdamas ieškinį, siekė įgyvendinti savo, kaip administratorės, teises. Ieškovės procesinę klaidą dėl bendraieškio teismas ištaisė ir UAB ,,Hoja electronics“ procesinė padėtis yra trečiasis asmuo. Neteisingas įstatymo supratimas nelaikytinas pagrindu taikyti CPK 95 str. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovės įrodinėjamos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui klausimas, todėl pagal paminėtus CPK 95 str. pagrindus šių prašymų skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tenkinti nėra pagrindo.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį

Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuojama akcininko neturtinė teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią įstatymo normą, nurodyta, kad joje įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys, t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys prieš trečiuosius asmenis. Tokiu ieškiniu siekiama suteikti teisę akcininkui ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013). Šioje byloje ieškinį pareikė UAB ,,Hoja electronics“ akcininkės bankroto administratorė UAB ,,Ronier Development“, kuri 2012-06-13 iš V. N. įsigijo UAB ,,Hoja electronics“ akcijų (t. 1, b. l. 10, b. l. 87). 2014-05-30 UAB ,,Ronier Development“ iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 25–30) ir įmonei atstovauja administratorius. Civilinių teisių gynimo būdą gali pasirinkti šalys savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2009). Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš UAB ,,Pajūrio administratorių agentūra“ ir L. L. K. 1 000 000 Lt nuostolių atlyginimo (t. 1, b. l. 4–9), tačiau ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės ir šios bylos dalies įrodymai neįrodo atsakovų veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygų. Šią ieškinio dalį ieškovė grindžia netinkamu paprastojo administravimo vykdymu, tačiau savo pozicijai pagrįsti nepateikė įrodymų. Byloje nustatyta, kad 2012-07-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo paskirtas UAB ,,Hoja electronics“ paprastasis administravimas ir turto administratore buvo paskirta UAB ,,Pajūrio administratorių agentūra“ ir jos įgaliotas asmuo L. L. K. (t. 1, b. l. 23). Turto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir turto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose administratoriui reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalėjo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Todėl paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovų veikloje administruojant UAB ,,Hoja electronics“ ieškovė privalėjo įrodyti, tačiau jokių įrodymų dėl neteisėtų veiksmų nepateikė. Byloje nustatyta, kad ieškovės nurodomo vekselio vykdymas buvo sustabdytas jau paskyrus paminėtą administratorę, t. y. 2012-09-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (t. 1, b. l. 24). Iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog ieškovė šių atsakovių neteisėtą veiklą nurodo kaip CK 4.240 str. nustatytos pareigos registruoti skolas ir jas mokėti iš administruojamo turto neatlikimą bei neteisėtą pavedimą advokatei G. M. pateikti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-628-265/2013 Klaipėdos apygardos teisme, kurioje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Šios ieškinio dalies esmė yra ta, kad ieškovė nurodo, jog administratorė sustabdė vekselio apmokėjimo procedūrą, dėl ko UAB ,,Hoja electronics“ negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties ir dėl to vekselis tapo netesybomis, tačiau ieškovės nurodoma pozicija yra neįrodyta, nes 2013-07-02 UAB ,,Hoja electronics“ akcininkė R. P. iškėlė civilinę bylą, kurioje prašo pripažinti 2012-06-21 R. N. išrašytą vekselį negaliojančiu (t. 2, b. l. 16), todėl ieškovės nurodoma aplinkybė, jog neapmokėtas vekselis tapo 1000 000 Lt netesybomis, yra neįrodyta.

Turto administravimas gali būti paprastas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir visiškas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet ir privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui (CK 4.240 str., 4.239 straipsnio 1 dalis). Paprastojo turto administravimo ir administratoriaus lojalumo turinys detaliau reglamentuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013. Ieškovės nurodomi atsakovų veiksmai administruojant turtą ir sustabdant vekselio apmokėjimą negali būti vertinami kaip žalingi UAB ,,Hoja electronics“, nes, priešingai, įmonės administratorė siekė išsaugoti įmonės turtą ir sustabdyti, jos manymu, neteisėto vekselio apmokėjimą. Paminėta ir vėliau iškelta byla įrodo, jog tokios pat pozicijos laikosi ir kita įmonės akcininkė, todėl šis administratorės veiksmas nelaikytinas neteisėtu. Civilinėje teisėje padarytos žalos dydis privalo būti įrodytas tiksliai ir susietas priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais. Žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagrindinis civilinės atsakomybės funkcijos tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl įvertinus paminėtas nuostatas nėra pagrindo padaryti išvados, kad dėl atsakovų veiksmų UAB ,,Hoja electronics“ patyrė 1 000 000 Lt nuostolį, nes byloje įrodyta, kad šios sumos vekselis buvo išduotas iki atsakovės paskyrimo paprastąja administratore, atsakovai tik sprendė išieškojimo pagal šį vekselį sustabdymo klausimą. Byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Įvertinus bylos įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovų veiksmus su ieškovės nurodoma žala būtų galima susieti bent netiesioginiu priežastiniu ryšiu, nes dėl atsakovų veiksmų UAB ,,Hoja electronics“ turto neprarado, todėl ši ieškinio dalis atmestina.

Dėl 99 223,88 EUR (342 600,22 Lt) nuostolių atlyginimo ir R. R. atsakomybės

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Hoja electronics“ vadove buvo nuo 1999-12-20 iki 2009-11-02. 2009-07-27 šios atsakovės vadovavimo laikotarpiu UAB ,,Kapitalo kaupimo kompanija“ UAB ,,Hoja electronics“ suteikė 340 000 Lt paskolą, kurią buvo įsipareigojusi grąžinti iki 2009-10-27, tačiau negrąžino ir 2013-05-02 UAB ,,Kapitalo kaupimo kompanija“ buvo išregistruota dėl bankroto (t. 1, b. l. 49–50). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo penktojo skirsnio „Bendrovės valdymas“ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą bendrovės vadovą. Atsižvelgiant į nurodytame skirsnyje įtvirtintą reglamentavimą, bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys, kt.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Tačiau šioje bylos dalyje įvertinus 2009-07-01 UAB ,,Hoja electronics“ akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo buvo nuspręsta 340 000 Lt paskolą suteikti UAB ,,Kapitalo kaupimo kompanija“ (t. 3, b. l. 47–48), darytina išvada, jog ieškovės nurodomas veiksmas nelaikytinas neteisėtu, nes atsakovė, būdama administracijos vadove, vykdė akcininkų valią, ką ji privalo daryti pagal įmonės įstatus (t. 4, b. l. 116) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Dalyvių susirinkimas, neperžengdamas jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų, sprendžia svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009, 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, todėl atsakovė, vykdydama buvusių akcininkų nutarimą paskolinti ginčo sumą, įmonei žalos nepadarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 yra išaiškinęs, kad įmonei veikiant įprastai pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus ir jis neturi fiduciarinių pareigų net kreditoriams. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ieškovė UAB ,,Hoja electronics“ akcininke tapo tik 2012-06-13, todėl akcijų įsigijimo metu atsakovė nebuvo įmonės vadovė, todėl nebeturėjo fiduciarinių pareigų bendrovei. CK 4.48 str. 2 d. nustatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, todėl būtina įvertinti ieškovės kaip naujosios akcininkės teisę pareikšti tokį ieškinį ieškinio senaties termino prasme. Buvusio iki paminėto akcijų įsigijimo įmonės vadovavimo laikotarpiu priimti sprendimai ir sudaryti sandoriai privalėjo būti įvertinti įsigyjant akcijas, todėl šiuo atveju atsakovė pagrįstai prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti (t. 6, b. l. 8), nes buvęs akcininkas tokio reikalavimo šiai atsakovei nepareiškė (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str.). Nurodoma paskola buvo suteikta iki 2009-10-27, 2010-10-25 UAB ,,Hoja electronics“ pareiškė kreditinį reikalavimą UAB ,,Kapitalo kaupimo kompanija“ bankroto byloje (t. 1, b. l. 48), todėl įrodyta, jog UAB ,,Hoja electronics“ akcininkams tapo žinoma, jog ši paskola iškėlus įmonei bankroto bylą nebus grąžinta , todėl toks ieškinys dėl žalos atlyginimo galėjo būti pareikštas iki 2013-10-25, o naujoji akcininkė – ieškovė, pareikšdama ieškinį 2014-08-22 (t. 1, b. l. 44), neįgijo daugiau teisių nei pradinis akcininkas, todėl preziumuojama, kad įsigyjant 2012-06-13 akcijas jai kaip verslo subjektui buvo žinoma jos nurodoma paskolos sutartis ir visi galimi civilinių teisių gynimo būdai, t. y. galimybė pareikšti ieškinį iki 2013-10-25. CK 1.128 str. nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kito. Šioje bylos dalyje ieškinio senaties taikymas nėra vienintelis pagrindas ieškiniui atmesti, nes paminėtas akcininkų susirinkimo sprendimas įrodo, jog atsakovė R. R., sudarydama paskolos sutartį, vykdė akcininkų sprendimą, todėl neįrodyta, jog ji savo netinkamu pareigų vykdymu padarė UAB ,,Hoja elektronisc“ žalą.

Dėl 199 958,61 EUR (690 417,10 Lt) nuostolių atlyginimo ir R. M. atsakomybės

Atsakovė R. M. laikotarpiu nuo 2009-11-02 iki 2012-06-13 buvo UAB ,,Hoja electronics“ direktore (t. 1, b. l. 87).

Ieškovė kaip neteisėtus atsakovės veiksmus nurodo 5417,10 Lt paskolos suteikimą laikotarpiu nuo 2010-05-06 iki 2010-06-30 UAB ,,Kapitalo kaupimo kompanija“ ir tai, kad 2011-09-09 pagal atsakovės pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį (t. 1, b. l. 94–99) išpirko 1 600 120,15 Lt AB Šiaulių banko reikalavimo teisę į UAB ,,Kapitalo kaupimo kompanija“ ir įgijusi reikalavimo teisę perėmė iš UAB ,,Kapitalo kaupimo kompanija“ pastatą už 1 650 000 Lt (t. 1, b. l. 102–103).

Ieškovė nurodo, jog atsakovė suteikė 5417,10 Lt paskolą laikotarpiu nuo 2010-05-06 iki 2010-06-30 UAB ,,Kapitalo kaupimo kompanija“. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Hoja electronics“ už UAB ,,Kapitalo kaupimo kompanija“ sumokėjo AB ,,VST“ už sunaudotą elektros energiją (t. 3, b. l. 15–22). Tačiau jau pagal paminėtą paskolos sutartį ir akcininkų susirinkimo protokolą buvo nuspręsta UAB ,,Kapitalo kaupimo kompanija“ suteikti 98 470 EUR paskolą, tačiau pavedimais buvo pervesti 97 300 EUR (t. 3, b. l. 10–13) . Byloje nėra įrodymų, kad ši atsakovė nusprendė suteikti ginčo paskolą, byloje įrodyta, kad ją suteikė UAB ,,Hoja electronics“ akcininkai, todėl tenkinti šios ieškinio dalies nėra teisinio pagrindo.

Ieškovė nurodo, jog šio pastato rinkos vertė buvo ne 1 650 000 Lt, o 965 000 Lt, ir atsakovė permokėdama 685 000 Lt padarė UAB ,,Hoja electronics“ žalą. Tačiau ieškovė neįrodė teismų praktikoje suformuluotų direktoriaus civilinės atsakomybės įmonei jau šioje byloje paminėtų sąlygų, nes 2011-08-18 dėl reikalavimo teisės išpirkimo ir vėlesnių sandorių sudarymo buvo 2011-08-18 visuotiniame akcininkų susirikime nusprendę akcininkai (t. 4, b. l. 124) ir R. M. vykdė akcininkų sprendimą, kurį UAB ,,Hoja electronics“ privalo vykdyti, todėl ši ieškinio dalis atmestina tais pačiais motyvais kaip ir dėl atsakovės R. R. direktorės atsakomybės vykdant akcininkų sprendimą. Be to, šioje byloje ieškovė neįrodė, kad nurodoma žala buvo padaryta UAB ,,Hoja electronics“. Byloje nustatyta, kad ši įmonė, vykdydama kreditinio reikalavimo išpirkimo sandorį, įsigijo iš UAB ,,Kapitalo kaupimo kompanija“ sanatorijos pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio perkamo objekto kaina buvo nustatyta nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita (t. 4, b. l. 145–248). Šioje ataskaitoje 1 650 000 Lt rinkos kaina buvo nustatyta lyginamuoju metodu ir palyginti buvo nurodyti objektai, esantys kaip ir perkamas objektas Palangos centrinėje miesto dalyje (t. 4, b. l. 205). Tačiau savo ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė turto vertės ekspertinio tyrimo aktą, kuriame nurodoma nupirkto objekto rinkos vertė 2011-09-09 – 965 000 Lt ir 2011-12-06 – 956 000 Lt, tačiau iš šio akto lentelės Nr. 7 nustatyta, kad palyginimui buvo paimti objektai, nesantys centrinėje Palangos miesto dalyje, todėl ieškovė pateiktu savo turto įvertinimo aktu neįrodė padarytos jai žalos dydžio. Nenustačius atsakovės R. M. neteisėtų veiksmų jai vykdant direktoriaus pareigas, nėra pagrindo tenkinti ir šios ieškinio dalies. Šioje bylos dalyje teisiškai reikšminga, jog dėl ieškovės nurodomų sandorių, verslo santykių su UAB ,,Kapitalo kaupimo kompanija“ UAB ,,Hoja electronics“ įsigijo nekilnojamąjį turtą Palangos m. centrinėje dalyje, iš viešai pateikiamos informacijos apie nekilnojamojo turto vertę darytina išvada, jog šio turto rinkos vertė nemažėja, todėl ieškovės nurodomi atsakovės R. M. veiksmai nelaikytini neteisėtais, o tik ieškovės užsakymu pateiktas turto įvertinimas neįrodo įmonei padarytos žalos dydžio.

Ieškinį atmetus naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovams (t. 1, b. l. 32, 67, 169, CPK 150 str. 2 d.).

Iš ieškovės BUAB ,,Ronier Development“ atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš administravimo lėšų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-28 nutartyje Nr. 3K-3-384/2013 pateiktą išaiškinimą, kuris taikytinas ir atmetus bankrutuojančios įmonės ieškinį. Pagal CPK 93 str. 1 d. atmetus ieškinį ieškovui atsiranda pareiga atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju šios bylos atsakovai turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovės prievolių dėl pareigos atlyginti jų bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Dėl šios priežasties atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), kurios apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Iš ieškovės atsakovei R. M. priteistini 300 EUR, atsakovei UAB ,,Pajūrio administratorių agentūra“1200 EUR, UAB ,,Hoja electronics“ 210,26 EUR (726 Lt, t. 5, b. l. 73–74) išlaidų, turėtų advokatų pagalbai apmokėti. Be to, atsakovės R. R. ir UAB ,,Hoja electronics“ turėjo po 29 EUR (100 Lt, išskirtos bylos dalys, b. l. 42 ir b. l. 39) išlaidų žyminiam mokesčiui paduodant atskiruosius skundus apmokėti, todėl šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014-08-18 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB ,,Pajūrio administratorių agentūra“ ir L. L. K. turtui, 2014-08-25 Kauno apygardos teismo nutartimi taikytas R. R. turtui, 2014-08-29 Kauno apygardos teismo nutartimi taikytas R. M. turtui.

Priteisti iš bankrutuojančios UAB ,,Ronier Development“ administravimui skirtų lėšų UAB ,,Pajūrio administratorių agentūra“ 1200 EUR, R. M. 300 EUR, R. R. 29 EUR, UAB ,,Hoja electronics“ 239,26 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.