Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės UAB „CG Greetings Lietuva“ atstovėms direktorei A. N. ir advokatei Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei UAB „CG Greetings Lietuva“, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovės UAB „CG Greetings Lietuva“ atstovė advokatė Simona Vaičiulytė-Gavorskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė paaiškino, kad sudarant nuomos sutartį patalpos atsakovei buvo reikalingos sandėliavimui, todėl akivaizdžių trūkumų pagal tai, kam buvo reikalingos patalpos, nematė, o perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodoma, kad patalpos neturi akivaizdžių trūkumų, buvo parengtas ieškovo. Atstovė nurodė, kad ieškovas neįrodė 1 200,00 Eur negautų pajamų. Atstovė paaiškino, kad atsakovė nesinuomoja patalpų nuo 2018 m. vasario 1 d., todėl neturi pareigos mokėti komunalinių mokesčių už vasario mėn. Atstovės teigimu, spyna natūraliai nusidėvėjo ją eksploatuojant, tačiau nebuvo neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie lėmė spynos sugedimą. Atstovė pažymėjo, kad nei sutartyje, nei perdavimo-priėmimo akte nėra nurodyta, kad atsakovė turi atlikti dujinio katilo kasmetinę priežiūrą savo lėšomis, o, be to, sąskaitoje nurodyta, kad atliktas remontas, nors ieškovas nurodė, kad katilas buvo eksploatuojamas iki kovo mėn., todėl gedimų nebuvo. Atstovė paaiškino, kad ieškovas nenurodė, kodėl būtina atlikti visus sąmatoje nurodytus remonto darbus, o vertinant pagal nuotraukose užfiksuotus patalpų sugadinimus objektyviai defektų šalinimas tiek kainuoti negali. Atstovės teigimu, tokio pobūdžio darbai, kurie nurodomi sąmatoje, yra einamasis remontas, kurio išlaidų nuomininkas neturi atlyginti. Atstovės žiniomis šiuo metu ieškovas yra patalpinęs skelbimą dėl patalpų nuomos, todėl manytina, kad jos gali būti išnuomos tokios būklės, kokios yra šiuo metu. Atstovė paminėjo, kad pats ieškovas nurodė, kad savo nuostolius vertina 300,00 Eur suma, tačiau vėliau dirbtinai sukūrė nuostolių dydį ir siekia pasipelnyti. Ieškovė nurodė, kad pats ieškovas padarė patalpų nuotraukas, todėl nebuvo būtina antstoliui atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą, fiksuojant patalpas. Atstovė paaiškino, kad žaliuzės sugedo dėl naudojimo, nes jos nebuvo naujos, bet ne dėl atsakovės veiksmų, be to, gali būti pakeičiami tik žaliuzių elementai, o ne visos žaliuzės. Atstovė akcentavo, kad turi būti vertinama, ar patalpos prarado funkcionalumą, ekonominę vertę, o šiuo atveju jos gali būti eksploatuojamos tokios būklės, kokios yra šiuo metu, su natūraliu nusidėvėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Nustatyta, kad ieškovas A. B. (nuomotojas) ir atsakovė UAB „CG Greetings Lietuva“ (nuomininkė) 2016 m. balandžio 4 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovei nuomos teise valdyti ir naudotis dalimi patalpų (paskirtis – gamybos, pramonės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartą nuomos mokestį ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas sąlygas. Šalys 2016 m. balandžio 29 d. pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad ginčo patalpose nėra akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos, taip pat kad priimamas dujinis šildymo katilas ir kad atsakovė įsipareigoja sudaryti sutartį su įmone, aptarnaujančia ir prižiūrinčia dujinius šildymo katilus. Atsakovė 2017 m. spalio 13 d. raštu paprašė nutraukti nuomos sutartį nuo 2017 m. gruodžio 15 d., į kurį ieškovas atsakė, kad neįspėjus prieš 3 mėnesius, kaip numato nuomos sutartis, sutartis nustos galioti nuo 2018 m. vasario 1 d. Pagal nuomos sutarties 2.4. punktą, kuriame nustatyta, kad pasibaigus patalpų nuomai surašomas patalpų perdavimo-priėmimo aktas ir patalpos grąžinamos tokios pačios būklės, kaip užfiksuota jų perdavimo metu (2018 m. balandžio 29 d.), šalys 2018 m. vasario 1 d. susitiko ginčo patalpose dėl patalpų perdavimo ir priėmimo, tačiau perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Ieškovas 2018 m. vasario 1 d. raštu atsakovei nurodė, kad patalpų priimti negali, nes patalpos šiuo metu yra netvarkingos, nes nėra raktelio nuo sieninės spintelės, netvarkingos laukinės durys, spyna, pritraukėjas, nuplėšytos žaliuzės, sugadintos sienos, grindys, dujiniam katilui neatlikta kasmetinė priežiūra-diagnostika, ir pateikė patalpų nuotraukas, kuriose užfiksuoti patalpų defektai. Ieškovas 2018 m. vasario 8 d. atsakovei atsiuntė jo parengtą patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad 300,00 Eur depozitas, kaip kompensacija už patalpų ir įrangos sugadinimą, lieka ieškovui, atsakovė taip pat apmoka UAB „Asnara“ 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AS1242 nurodytą sumą už komunalinius mokesčius ir UAB „Dairūnas ir kompanija“ sąskaitą 70,00 Eur plius PVM už dujinio katilo kasmetinę priežiūrą. Atsakovė 2018 m. vasario 13 d. raštu atsakė, kad laiko, jog patalpas ieškovui perdavė 2018 m. vasario 1 d., paprašė grąžinti 300,00 Eur depozitą ir už ieškovą sumokėtą 56,00 Eur gyventojų pajamų mokestį, bei pateikė 2018 m. vasario 1 d. vienašališkai pasirašytą patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad patalpose nėra jokių akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos ir visiškai atlaisvintos, o faktą, kad ieškovas apžiūrėjo ginčo patalpas ir jokių pretenzijų nepareiškė, tačiau atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, akte savo parašu patvirtino patalpų perdavime dalyvavęs T. D.. Ieškovas 2018 m. vasario 19 d. raštu informavo, kad perdavimo-priėmimo aktą pasirašys tik tuomet, kai patalpos bus sutvarkytos arba bus sumokėta kompensacija, o jei tai nebus atlikta, pats pateks į patalpas, jas suremontuos ir visas patirtas išlaidas pareikalaus sumokėti atsakovės. Todėl laikytina, kad tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė laiku grąžino ieškovui negyvenamąsias patalpas, ir ar jas grąžino ginčo sutartyje sulygtos būklės, o jei ginčo patalpas pablogino, tai kokio dydžio nuostolius privalo atlyginti ieškovui.

Dėl teisės į nuostolių atlyginimą, kai pažeista pareiga laiku ir tinkamai grąžinti nuomojamą daiktą

8. Negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos. Todėl kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiems nuomos santykiams taikomos tos pačios bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXVIII skyriaus pirmajame, antrajame ir trečiajame skirsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

9. Pirmiausia pasisakytina dėl to, ar atsakovė, kaip nuomininkė, tinkamai įvykdė pareigą laiku grąžinti ieškovui ginčo negyvenamąsias patalpas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat nuomininkas turi atlyginti kitus nuomotojo įrodytus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

10. Šalys ginčo sutarties 2.4. punkte nusimatė, kad pasibaigus patalpų nuomai surašomas patalpų perdavimo-priėmimo aktas ir patalpos grąžinamos tokios pačios būklės, kaip užfiksuota jų perdavimo metu (2018 m. balandžio 29 d.). Kaip minėta, atsakovė 2017 m. spalio 13 d. raštu paprašė nutraukti nuomos sutartį nuo 2017 m. gruodžio 15 d., į kurį ieškovas atsakė, kad neįspėjus prieš 3 mėnesius, kaip numato nuomos sutartis, sutartis nustos galioti nuo 2018 m. vasario 1 d. Ginčo dėl to, kad nuomos sutartis pasibaigė 2018 m. vasario 1 d. nėra. Ieškovas, vadovaudamasis sutarties 3.2.5. punktu, kuriame nustatyta, kad nuomotojas turi teisę nepasirašyti perdavimo-priėmimo akto, jei nebus pašalinti patalpų defektai, sugadinimai susidarę dėl nuomininko kaltės, kol patalpos bus sutvarkytos iki būklės, kuri buvo perduodant patalpas, užfiksuotos perdavimo-priėmimo akte, laiko, kad ginčo patalpos jam nebuvo perduotos laiku, ir reikalauja sumokėti 1 200,00 Eur negauto nuomos mokesčio už 2018 m. vasario-gegužės mėn. Atsakovė laiko, kad ji 2018 m. vasario 1 d. tinkamai perdavė patalpas ieškovui, ieškovas patalpų perdavimo metu pretenzijų dėl patalpų defektų nereiškė, atsakovė surašė vienašališką perdavimo-priėmimo aktą ir patalpomis po 2018 m. vasario 1 d. nebesinaudojo, todėl mokėti nuomos mokesčio ir atlyginti nuostolių neprivalo.

11. Sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą; be to, nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto (pastato, statinio, įrenginio) nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose nėra įtvirtinta imperatyvaus reikalavimo nuomojamą daiktą, taip pat ir negyvenamąsias patalpas, perduoti nuomininkui pagal perdavimo-priėmimo aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015). Dėl šios priežasties nuomos teisinių santykių šalys turi teisę susitarti dėl nuomos objekto (patalpų) perdavimo nuomininkui pagal perdavimo-priėmimo aktą, lygiai kaip ir faktiškai jį perduoti, t. y. nesurašant tokio akto.

13. Teismo vertinimu, nuomos objekto (negyvenamųjų patalpų) perdavimo-priėmimo akto nepasirašymas, nors šalių sudarytoje nuomos sutartyje ir pateikta nuoroda į jį, savaime negali suponuoti išvados, jog šis objektas 2018 m. vasario 1 d. nuomotojui nebuvo grąžintas. Kaip minėta, pareigos pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, kai nuomojamos negyvenamosios patalpos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos imperatyviai šalims nenustato. Šalys gali laisvai pasirinkti patalpų perdavimo būdą. Net jei šalys įtraukia į sutartį nuostatas dėl patalpų perdavimo pagal nurodytą aktą, šios nuostatos turi būti aiškinamos kitų sutarties sąlygų kontekste ir vertinamos atsižvelgiant į bylos duomenis, nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurių gali pakakti išvadai dėl realaus patalpų perdavimo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. vasario 1 d. šalys ginčo patalpose susitiko dėl patalpų perdavimo ir ginčo dėl to nėra. Stebėjimo kameros, esančios lauke prie ginčo patalpų, vaizdo įrašas patvirtina, kad 2018 m. vasario 1 d. 12 val. 15 min. šalys išėjo iš ginčo patalpų. Nuomos sutarties 3.2.5. punkte nustatyta, kad nuomotojas turi teisę nepasirašyti perdavimo-priėmimo akto, jei nebus pašalinti patalpų defektai, sugadinimai susidarę dėl nuomininko kaltės, kol patalpos bus sutvarkytos iki būklės, kuri buvo perduodant patalpas, užfiksuotos perdavimo-priėmimo akte. Šia nuostata remdamasis ir manydamas, kad atsakovė patalpų būklę lyginant su buvusia nuomos pradžioje pablogino, ieškovas patalpų perdavimo aktą sutiko pasirašyti tik tuo atveju, jei atsakovė pašalins defektus arba sumokės kompensaciją. Atsakovė 2018 m. vasario 1 d. vienašališkai pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad patalpose nėra jokių akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos ir visiškai atlaisvintos. Liudytojas T. D., raštu parodė, kad ieškovas apžiūrėjo ginčo patalpas ir jokių pretenzijų nepareiškė, tačiau atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovės atstovė paaiškino, kad patalpų raktus 2018 m. vasario 1 d. perdavė ieškovo sekretorei. Dėl aplinkybės, kad 2018 m. vasario 1 d. ginčo patalpos buvo tuščios, t. y. kad jose nebebuvo jokių atsakovės daiktų, nagrinėjamu atveju ginčo nėra. Nuomos sutarties 6.2. punkte numatyta sankcija už uždelstą laiką atlaisvinti patalpas ir ši sankcija taikoma ne daugiau nei vieną mėnesį, nes po vieno mėnesio patalpos vienašališkai gali būti atlaisvinamos nuomotojo. Ieškovas, turėdamas patalpų raktus, į jas pateko dar 2018 m. vasario 1 d. ir toliau jam nebuvo kliudoma patalpas valdyti ir jomis naudotis. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad patalpų perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas tik atsakovės ir nebuvo pasirašytas abiejų šalių, tačiau, sistemiškai aiškinat visas ginčo sutarties nuostatas, akivaizdu, kad realus patalpų perdavimas įvyko, atsakovė perdavė patalpas ir jomis fiziškai po 2018 m. vasario 1 d. nesinaudojo. Kitaip aiškinant ir laikantis ieškovo pozicijos, kad tik formalus perdavimo-priėmimo akto pasirašymas reiškia patalpų grąžinimą, susidariusioje situacijoje neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovė, kaip nuomininkė, tinkamai įvykdė pareigą laiku grąžinti ieškovui ginčo negyvenamąsias patalpas, kurios buvo nuomos objektas.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 straipsnio 2 dalis nuomotojo teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius, sieja su sąlyga, kad nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai. Darytina išvada, kad byloje tokios sąlygos nenustatytos, todėl neatsirado ieškovo teisės reikalauti atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir iš atsakovės priteisti ieškovo prašomą 1 200,00 Eur žalos atlyginimą.

16. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011). Kaip teisingai nurodė atsakovė, ieškovas neįrodinėjo, kad dėjo, kokias nors pastangas, kad ginčo patalpos ieškovo nurodomu laikotarpiu būtų išnuomotos. Todėl nelaikytina, kad 1 200,00 Eur nuomos mokestis yra realios ieškovo negautos pajamos, kurių ieškovas negavo dėl atsakovės kaltės.

17. Ieškovas taip pat reikalauja iš atsakovės priteisti 127,70 Eur skolą už komunalinius mokesčius. Šis reikalavimas vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti nuostolius, bet kaip reikalavimas priteisti skolą. Savo reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė aplinkybę, kad atsakovė neapmokėjo UAB „Asnara“ 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AS1264. Sutiktina su atsakove, kad jai, nebesinaudojant ginčo patalpomis nuo 2018 m. vasario 1 d., nekyla pareiga apmokėti už 2018 m. vasario mėn. ginčo patalpoms teiktas komunalines paslaugas. Todėl šios išlaidos iš atsakovės, laiku grąžinusios ieškovui ginčo negyvenamąsias patalpas, ieškovui nepriteistinos.

Dėl nuomininko atsakomybės už nuomojamo daikto pabloginimą

18. Toliau pasisakytina dėl to, ar atsakovė nuomotas patalpas grąžino ginčo sutartyje sulygtos būklės, o jei ginčo patalpas pablogino, tai kokio dydžio nuostolius privalo atlyginti ieškovui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.500 straipsnyje nustatyta, jog jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 straipsnio 1 dalį, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Todėl, jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016). Daikto būklės pablogėjimo dėl natūralaus jo susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų rizikos nepriskyrus nuomininkui, ši rizika lieka nuomotojui. Ieškovas, kaip nuomotojas, teigdamas, jog išnuomotų patalpų būklė pablogėjo dėl atsakovės, kaip nuomininkės, kaltės, turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 178 straipsnis).

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.489 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuomotojas, nepažeisdamas nuomininko teisių, turi teisę tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu. Ginčo sutartyje nustatyta, kad ieškovo atsakovei perduodamos valdyti ir naudotis patalpos yra gamybos, pramonės paskirties. Kaip nurodė atsakovė, ji naudojo ginčo patalpas savo prekių sandėliavimui ir ginčo dėl to, kad patalpos buvo naudojamos ne pagal sutartį ir ne pagal patalpų paskirtį nėra, galiojant nuomos sutarčiai, tarp šalių taip pat nebuvo kilę nesutarimų dėl netinkamo patalpų naudojimo. Be to, atsakovė nurodė, kad išsinuomotas patalpas naudojo daugiausiai daiktų laikymui, įmonės darbuotojai jose lankydavosi ne kasdien, taigi patalpos nebuvo aktyviai eksploatuojamos, kas būtų galėję lemti reikšmingą jų būklės pasikeitimą.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.493 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Ginčo sutarties 3.2.4. punkte šalys susitarė, kad atsakovė privalo padaryti viską, kad palaikytų tvarkingas patalpas, jų negriauti, laiku atlikti einamuosius reikalingus remontus savo sąskaita, nedaryti nuomojamų patalpų perplanavimo ar kapitalinio remonto be raštiško suderinimo. Taigi daikto būklės pablogėjimo dėl natūralaus jo susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų rizika ginčo sutartimi nebuvo priskirta atsakovei.

21. Sudarant nuomos sutartį, faktinė patalpų būklė buvo užfiksuota šalių 2016 m. balandžio 29 d. pasirašytame patalpų perdavimo-priėmimo akte, kuriame nurodyta, kad ginčo patalpose nėra akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos. Iš atsakovės atstovės direktorės A. N. paaiškinimų ir liudytojos D. K., kuri dirbo UAB „CG Greetings Lietuva“, kai buvo nuomojamos ginčo patalpos, parodymų nustatyta, kad ginčo patalpos nebuvo naujai suremontuotos, buvo matomi smulkūs grindų dangos ir sienų trūkumai. Liudytoja D. K. taip pat parodė, kad lauko durų raktas užrakinant ar atrakinat duris kartais strigdavo, žaliuzės buvo naudojamos, bet jos buvo stringančios, jų virvutės ir kai kurios juostelės jau buvo nutrūkusios. Ieškovas paaiškino, kad įsigijo patalpas apie 2013-2014 m. ir jų neremontavo, ir kad iki ginčo nuomos sutarties sudarymo, jas buvo išnuomojęs kitiems asmenims. Nors ieškovas pateikė atsakovės atstovės A. N. 2018 m. vasario 2 d. jam rašytą elektroninį laišką, kuriame klausiama, kokia būtų suma, jei patalpų defektus sutvarkytumėte patys, tačiau nesutiktina su ieškovu, kad tai patvirtina, kad atsakovė sutiko, jog pažeidė sutartį ir pablogino patalpų būklę bei dėl to turi atlyginti ieškovui nuostolius. Atsakovė nepripažino apdailos darbų būtinumo ir nesutiko apmokėti kokių nors apdailos darbų. Vienas elektroninis laiškas nepaneigia atsakovės pozicijos, kad ji patalpas naudojo pagal sutartį ir pagal patalpų paskirtį. Ieškovo pateiktas atsakovės atstovės A. N. 2018 m. vasario 8 d. laiškas ieškovui buvo atsakymas į jo siųstą laišką, kuriame buvo pateiktas ieškovo parengtas perdavimo-priėmimo aktas, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovė turi sumokėti UAB „Dairūnas ir kompanija“ sąskaitą 70,00 Eur plius PVM už dujinio katilo kasmetinę priežiūrą. Todėl tai, kad atsakovės atstovė paklausė, ar ieškovas galėtų atsiųsti UAB „Dairūnas ir kompanija“ atliktų darbų aktą, vertintina, kaip situacijos aiškinimasis, kodėl ieškovas reikalauja sumokėti jo nurodytą sumą už dujinio katilo kasmetinę priežiūrą.

22. Nustatyta, kad už ginčo patalpų dujinio katilo remonto darbus UAB „Dairūnas ir kompanija“ PVM sąskaitą faktūrą išrašė 2018 m. balandžio 17 d., o V. G. už lauko durų spynos remonto darbus prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą išrašė 2018 m. balandžio 18 d. Sutiktina su atsakove, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. iki atliktų remontų darbų praėjo nemažas laiko tarpas, todėl lauko durų spynos ir dujų katilo gedimai galėjo atsirasti ne dėl atsakovės kaltės. Todėl teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų sugedo lauko durų spyna ir reikėjo remontuoti dujų katilą. Be to, nors 2016 m. balandžio 29 d. patalpų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja sudaryti sutartį su įmone, aptarnaujančia ir prižiūrinčia dujinius šildymo katilus, tačiau nei ginčo sutartyje, nei šiame akte nėra atsakovės įsipareigojimo mokėti už dujinio katilo kasmetinę priežiūrą.

23. Kaip nurodė, atsakovės atstovė šiuo metu yra patalpintas skelbimas dėl ginčo patalpų nuomos. Ieškovas paaiškino, kad patalpų remonto darbus atliks tuomet, kai su nauju nuomininku sudarys nuomos sutartį ir pagal naujo nuomininko pageidavimus. Iš nustatytų aplinkybių ir iš antstolio Artūro Bložės 2018 m. kovo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0041-18-10 bei ieškovo darytų nuotraukų, teismas vertina, kad ginčo patalpų trūkumai, išskyrus skyles sienose, pašalintas grindjuostes ir grindlentes, nėra esminiai, jie laikytini atsiradę dėl normalaus patalpų, kaip nurodė pats ieškovas, neremontuotų iki ginčo nuomos sutarties sudarymo, naudojimo.

24. Pažymėtina, kad patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 ir 6.500 straipsnių prasme. Teismo vertinimu, skylių sienose padarymas, grindjuosčių ir laminuotų grindlenčių nuėmimas yra ginčo patalpų mechaniniai pažeidimai. Tiek atsakovės atstovė direktorė A. N., teik liudytoja D. K. nurodė, kad sienose skylių nuomos laikotarpiu nebuvo padaryta, grindjuosčių ir grindlenčių nenuiminėjo. Nors atsakovė nurodė, kad nuimtos grindjuostės yra ginčo patalpose ir jas reikia tik uždėti, tačiau tai nepaneigia jų mechaninio pažeidimo. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad skylės sienose buvo ieškovui perduodant patalpas naudotis atsakovei ir ji to nelaikė patalpų trūkumu. Atsakovės atstovė direktorė A. N. paaiškino, kad bendravo su buvusia ginčo patalpų nuomininke, kuri nurodė, kad ieškovas ir iš jos reikalavo nuostolių atlyginimo už skyles sienose. Tačiau, kaip minėta, šalių 2016 m. balandžio 29 d. pasirašytame patalpų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad ginčo patalpose nėra akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos. Jei skylės sienose nuomos santykių pradžioje buvo, nebuvo dalies grindjuosčių ir grindlenčių, tai, teismo nuomone, atsakovės veiksmai, neįrašant šių aplinkybių į 2016 m. balandžio 29 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktą, neatitiko jai, kaip juridiniam asmeniui, keliamų protingumo standartų. Kadangi atsakovė neįrodė, kad 2016 m. balandžio 29 d. jai perimant ginčo patalpas nurodyti pažeidimai (skylės sienose, nuimtos grindjuostės ir grindlentės) jau egzistavo, tačiau esant duomenų apie 2016 m. balandžio 29 d. užfiksuotą faktinę patalpų būklę (patalpų būklė buvo tvarkinga), laikytina, kad šia apimtimi atsakovė neįvykdė nuomos sutarties 2.4. punkte nustatytos pareigos pasibaigus patalpų nuomai patalpas grąžinti tokios pačios būklės, kaip užfiksuota jų perdavimo metu, t. y. tvarkingas.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalis numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Šioje nuostatoje įtvirtina bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Tačiau kasacinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą įstatymo nuostatą, pažymima, kad jeigu kainų pagal nurodytą bendrąją taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymas leidžia taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑286‑313/2017).

26. Ieškovas ieškinio reikalavimams dėl nuostolių, padarytų mechaniniais pažeidimais, atlyginimo pagrįsti pateikė darbų lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2017 m. kovo mėn. kainas, kurioje už būtinus atlikti darbus (parketinių grindų išardymas, gipso ir šlakbetonių plokščių pertvarų išardymas, anksčiau dažytų sienų nuvalymas, tapetų nuplėšimas, sienų gruntavimas, sienų glaistymas ir šlifavimas, sienų apdaila gipso kartono plokštėmis, sienų dažymas, laminuotų grindlenčių danga, patiesiant paklotą ir pritvirtinant grindjuostes) apskaičiuota 2 154,54 Eur suma. Atsakovė neįrodė, kad minėtoje lokalinėje sąmatoje numatyta darbų apimtis, kaina ir jos apskaičiavimas yra nepagrįsti, neteikė įrodymų dėl kitokios darbų vertės. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti lokalinėje sąmatoje nurodytu ginčo patalpų trūkumų šalinimo darbų kainos skaičiavimu.

27. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė šalių nuomos sutartyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.493, 6.499 straipsniuose nustatytas nuomininko pareigas, pažeidė ne visa apimtimi, todėl privalo ieškovui atlytinti tik tuos dėl patalpų trūkumų atsiradusius nuostolius, kurie padaryti mechaniniais pažeidimais. Ginčo sutarties 3.2.11. punkte šalys susitarė, kad iš atsakovės ieškovui iki perdavimo-priėmimo akto pasirašymo sumokėtos 300,00 Eur sumos bus dengiami remonto darbai. Todėl iš 2 154,54 Eur atėmus 300,00 Eur laikytina, kad atsakovė turi sumokėti ieškovui 1 854,54 Eur.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys atsakovei pagrįstas tik iš dalies. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 1 854,54 Eur žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovas prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2018 m. gegužės 29 d., todėl nuo šios dienos ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 1 854,54 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

31. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 88,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovas taip pat sumokėjo 60,50 Eur už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, iš šios išlaidos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovė, jos atitinka tiek būtinumo, tiek pagrįstumo kriterijus. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 47 procentais. Ieškinį tenkinus 47 procentais, ieškovas turi teisę į 41,36 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 28,44 Eur išlaidų, susijusių su antstolio atliktu faktinių aplinkybių konstatavimu, atlyginimą.

32. Ieškovas iš atsakovės taip pat prašo priteisti 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2018 m. spalio 15 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1015357. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovas, ieškinį tenkinus iš dalies, turi teisę į 235,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

33. Atsakovė patyrė 508,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina advokatų profesinės bendrijos „Ius plus ultra“ 2018 m. birželio 14 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija Nr. IPU001150 ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, 2018 m. spalio 16 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija Nr. IPU001208 ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, 2018 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2527 ir 2018 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2622. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl atsakovė, ieškinį tenkinus iš dalies, turi teisę į 269,35 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

34. Atsakovė taip pat prašo priteisti 26,16 Eur išlaidas už notaro paslaugas tvirtinant liudytojo parodymus, kurie buvo sumokėti liudytojui T. D. 2018 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2615. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, o šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, atsakovė turi teisę į 13,86 Eur šių išlaidų atlyginimą.

35. Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 21,59 Eur bylinėjimosi išlaidos.

36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, ieškinį tenkinus 47 procentais, jos priteistinos valstybei iš ieškovo – 3,52 Eur, ir iš atsakovės – 3,12 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 282–283 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „CG Greetings Lietuva“, kodas 302460388, ieškovui A. B., kodas (duomenys neskelbtini), 1 854,54 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 54 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 854,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,59 Eur (dvidešimt vieno euro 59 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 3,52 Eur (trijų eurų 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės UAB „CG Greetings Lietuva“, kodas 302460388, valstybei 3,12 Eur (trijų eurų 12 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.