Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-04-29 · Civilinė byla Nr. e2S-261-544/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-29
Bylos Nr.
e2S-261-544/2026
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01322-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
L. V.
Suinteresuotas asmuo
G. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-261-544/2026Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01322-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.1; 3.3.2.6.3; 3.5.14 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 29 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-831-504/2026 pagal pareiškėjos L. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo G. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2025 m. gruodžio 18 d. pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-14912-504/2025 dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 27 d. teismo sprendimu patvirtintos L. V. ir G. V. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto (dėl bendravimo su dukra) nevykdymo.

2. Suinteresuotam asmeniui G. V. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą pranešta specialiame interneto tinklalapyje pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalį. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų apie Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14912-504/2025 patvirtintos 2025 m. rugsėjo 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų (ne)vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2026 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjos L. V. prašymą patenkino ir išdavė jai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-14912-504/2025 pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 27 d. sprendimu patvirtintos 2025 m. rugsėjo 29 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą.

4. Teismas nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 27 d. sprendimas įsiteisėjęs ir nenustatyti kiti pagrindai, dėl kurių vykdomasis raštas negalėtų būti išduotas. Sprendė, kad pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo turinys patvirtina, jog G. V. nevykdo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku sąlygų. Priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų suinteresuotas asmuo nepateikė ir byloje nėra duomenų, jog jis būtų tinkamai vykdęs sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi suinteresuotas asmuo nevykdydamas nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku sąlygų pažeidė vieną esminių santuokos nutraukimo sutartyje numatytų pareigų, teismas nusprendė pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantas G. V. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-831-504/2026 ir perduoti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Nurodo, kad informavimas apie teismo posėdį specialiame tinklalapyje yra tik formalus, kadangi faktiškai pareiškėjos prašymas ir teismo nutartis nebuvo įteikti CPK numatyta tvarka. Apeliantas paprastai informacijos specialiame interneto tinklalapyje netikrina, todėl apie bylos nagrinėjimą jam nebuvo žinoma ir jis neturėjo galimybės pateikti savo nuomonę. Apie vykusį procesą sužinojo tik gavęs skundžiamą nutartį.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su pareiškėjos prašymu išduoti vykdomąjį raštą, o tik formaliai padarė išvadą kad sutartis nevykdoma. Pareiškėjos prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra nurodyta jokių aplinkybių dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Vien prašymo pateikimas nėra pakankamas pagrindas vykdomajam raštui išduoti.

5.3. Nurodė, kad šiuo metu teismo sprendimas negali būti priverstinai vykdomas, nes būtina atkurti dukters ryšį su mama. Nurodė, kad Panevėžio apskrities vaiko teisių ir apsaugos skyriaus 2026 m. sausio 12 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime konstatuotos aplinkybės gali būti reikšmingos bylos nagrinėjimui, todėl prašo priimti šį įrodymą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo apelianto atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė šias esmines aplinkybes:

6.1. Nurodė, kad apeliantas apie pagrindinėje byloje vykusį procesą, kuriame priimtu sprendimu patvirtinta L. V. ir G. V. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo tinkamai informuotas, todėl privalėjo domėtis proceso eiga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas turėjo galimybę pateikti įrodymus apie patvirtintos sutarties vykdymą, tačiau to nepadarė.

6.2. Pats apeliantas pripažino, kad bendravimo tvarka su vaiku nevykdoma, nors įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Nurodė, kad vykdomasis raštas yra būtinas tam, jog būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais.

6.3. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas ginčas dėl esmės, todėl nėra pagrindo priimti į bylą naujai pateiktą įrodymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas L. V. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Bylos duomenys rodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2025 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1419-504/2025 nutraukė santuoką, sudarytą 2008 m. gegužės 16 d. tarp L. V. ir G. V., bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte šalys susitarė, kad: L. V. bendrauja su dukra V. V. ir ją auklėja lygiomis dalimis su vaiko tėvu G. V.; šalių dukra vieną savaitę gyvena su tėvu G. V., o sekančią savaitę - su mama L. V.; atitinkamą savaitę skyrium būnantis tėvas ar mama bendrauja su dukra nevaržomai ir ją auklėja pagal savo galimybes, atsižvelgdami į vaiko norą ir nepažeisdami vaiko interesų, o vaiko tėvas ar motina, pas kurį atitinkamą savaitę vaikas gyvena, nekliudo atitinkamai tėvui ar motinai bendrauti su dukra ir ją auklėti; vaiko auklėjimo klausimais abu tėvai bendraus tarpusavyje ir dalinsis su vaiku susijusia informacija.

10. Apeliantas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nutarė patekinti pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 27 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkto sąlygą, kadangi jam nebuvo tinkamai pranešta apie vykstantį bylos nagrinėjimą bei teismas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo įvertino tik formaliai.

11. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nors teismų praktika nėra visiškai vienoda (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017), tačiau daugiausia laikomasi pozicijos, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimas pagal teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1912-340/2023; 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023; Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1864-273/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018).

12. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo nutarta suinteresuotam asmeniui apie paskirtą bylos nagrinėjimą paskelbti rašytinio proceso tvarka specialiame interneto tinklalapyje, paskelbiant tokio turinio pranešimą: „ Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose (Respublikos g.82, Rokiškio m.) 2026 m. sausio 15 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas L. V. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje e2YT-14912-504/2025, iškeltoje pagal pareiškėjų G. V. ir L. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Iki nustatytos teismo posėdžio pradžios dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti teismui įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami, teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Teismo procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną <...>.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais vykdant teismo sprendimu patvirtintą L. V. ir G. V. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą, kuris susijęs su bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, pirmosios instancijos teismas turėjo dėti maksimalias pastangas ir siekti ne tik formaliai, bet ir faktiškai įteikti procesinius dokumentus apeliantui. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja L. V. nurodė, kad apeliantui apie bylos Nr. e2YT-1419-504/2025 nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, todėl jis privalėjo domėtis procesu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrindu teisme buvo užvesta kita civilinė byla Nr.e2VP-831-504/2026, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įsitikinti tinkamu ir neformaliu apelianto informavimu nagrinėjamoje byloje, ypač kai ir pareiškėjos prašyme nebuvo konkrečių objektyvių duomenų apie minėtos sąlygos nevykdymą.

14. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto atskirajame skunde nurodomais argumentais, jog teismas nevertino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su pareiškėjos prašymu išduoti vykdomąjį raštą, o tik padarė formalią išvadą, jog teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas vykdomas netinkamai.

15. Nutarties 11 punkte nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos, t. y. turi įsitikinti, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

16. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar klausimo nagrinėjimui tikslinga skirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka, ar, esant atitinkamoms sąlygoms, klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendimas galimas ir neskiriant bylos žodinio nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėtas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nesant pakankamai patikimų ir objektyvių duomenų apie sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto nevykdymą ar netinkamą vykdymą, neatsižvelgė į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) ir nesiėmė veiksmų išsamiai ištirti ir įvertinti minėto punkto (ne)vykdymo aplinkybių. Vienas iš pagrįsto įsitikinimo, ar taikos sutartis (ne)vykdoma, būdų šiuo atveju būtų žodinis bylos nagrinėjimas. Taigi, nors pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies reglamentavimą galėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau konkrečiu nagrinėjamu atveju tokia prašymo nagrinėjimo forma, tinkamai apie vykstantį bylos nagrinėjimą nepranešus suinteresuotam asmeniui, nesudarė pakankamų sąlygų pirmosios instancijos teismui visapusiškai nustatyti klausimui išspręsti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas ir į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, aiškindamasis, ar taikos sutartis (ne)vykdoma, ir vertindamas santuokos nutraukimo sutarties sąlygų, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, aiškumą, turėjo būti aktyvus ir paskirti žodinį pareiškėjos prašymo nagrinėjimą arba bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau prieš tai įsitikinus tinkamu ir neformaliu suinteresuoto asmens informavimu. Šiuo atveju bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka, tinkamai nepranešus apie tai apeliantui, turėjo įtakos tinkamam bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui ir byloje keliamo klausimo teisingam išsprendimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

19. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomo teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto priverstinio vykdymo, netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai, liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė dėl minėto punkto (ne)vykdymo ir nebuvo neužtikrinta suinteresuoto asmens teisė būti išklausytam (CPK 6, 12, 17, straipsniai, 133 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė vaiko situacijos vertinimo sprendimą. Ginčijamą nutartį panaikinus ir klausimą perdavus nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos bylos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Apeliantas prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Nagrinėjamu atveju šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus 2026 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14912-504/2025 dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 27 d. teismo sprendimu patvirtintos L. V. ir G. V. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto (ne)vykdymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė