Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-737-570/2022, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas 2022 m. sausio 31 d. teismui pateikė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu, ieškovei išaiškinant teisę kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos teismus pagal atsakovo D. P. nuolatinę gyvenamąją vietą. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. pranešimu ieškovė įpareigota per 7 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti nuomonę dėl atsakovo pateikto prašymo dėl teismo jurisdikcijos.

4. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi 2022 m. vasario 11 d. 9.30 val. ji turi dalyvauti Utenos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-85-839/2022. Be to, atsakovo atstovas 2022 m. vasario 10 d. pateikė papildomus dokumentus, su kuriais atstovė susipažino, bet neturėjo galimybės juos aptarti su atstovaujama kliente.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

16. Atsižvelgus į atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, prašymas yra pagrįstas. Atsakovo reikalavimas palikti ieškinį nenagrinėtu tenkintinas, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos jo prašomos bylinėjimosi išlaidos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Atskirajame skunde ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą. Byloje buvo pateikti duomenys, kad ieškovė bylą ves per advokato padėjėją Ingridą Varanavičę. Prieš parengiamąjį teismo posėdį atsakovo atstovas į bylą pateikė papildomus duomenis, todėl ieškovės atstovė pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi jai būtina naujai gautus duomenis patikslinti su kliente. Be to, paaiškino, kad ieškovės atstovė negali dalyvauti posėdyje, nes yra užimta kitoje byloje. Teismas į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo. Ieškovė aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir proceso nevilkino. Ieškovės dalyvavimas teismo procese nebuvo pripažintas būtinu, todėl jos atstovų neatvykimas į parengiamąjį posėdį negalėjo būti laikomas pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtą.

17.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byla pagal Reglamentą Nr. 1215/2012 turėtų būti teisminga pagal atsakovo gyvenamąją vietą, netyrė, su kuria valstybe atsakovas yra labiausiai susijęs. Atsakovas į bylą teikė dokumentus, patvirtinančius jo sąsajas su Vokietija, tačiau nebuvo pateikti jokie duomenys, iš kurių būtų galima spręsti dėl atsakovo socialinių ir ekonominių interesų Lietuvoje buvimo. Teismas, priimdamas ieškinį, privalo patikrinti, ar byla yra jam teisminga, tačiau ieškinys buvo priimtas, priimtas sprendimas už akių, o, atsakovui pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nebuvo siekiama nustatyti objektyvią tiesą ir ieškinys paliktas nenagrinėtas, pasikliaujant tik atsakovo informacija. Draudimo sutartyje atsakovas nurodė gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje, o ne Vokietijoje, kas rodo, kad jis turi socialinių ir ekonomių ryšių su Lietuva. Draudimo sutarties 5.3 p. numato, kad laikoma, jog draudikas tinkamai įvykdė prievolę pateikti draudėjui dokumentus, jei dokumentai buvo išsiųsti draudimo sutartyje nurodytu adresu. Atsakovas draudimo sutarties sudarymo metu nurodęs adresą Lietuvoje, turėjo pareigą rūpintis, kad šiuo adresu siunčiama korespondencija jį pasiektų. Aplinkybę, kad atsakovo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvoje patvirtina ir tai, kad atsakovas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, kas matyti iš antstolės pateiktų dokumentų.

18. Atsakovas D. P. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

19. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės atstovė Ingrida Varanavičė 2022 m. sausio 4 d. atsiliepime į atsakovo pareiškimą nenurodė, jog ieškovė bylą ves išimtinai per advokato padėjėją Ingridą Varanavičę. Iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo elektroninės bylos Nr. e2-737-570/2022 kortelės matyti, kad ieškovė byloje turėjo du atstovus – teisininką V. P. ir advokato padėjėją Ingridą Varanavičę. Teismas pagrįstai sprendė, jog kitas ieškovės atstovas V. P. buvo neužimtas ir nepateikta jokių duomenų, kodėl šis atstovas negalėjo dalyvauti Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ir kodėl atstovė I. Varanavičė pasirinko dalyvauti Utenos teisme, bet ne Marijampolės teisme nagrinėjamoje byloje. Ieškovės atstovė Ingrida Varanavičė parašymą dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo pateikė prieš pat parengiamąjį teismo posėdį. Jos argumentus, kad jai reikia suderinti poziciją su kliente dėl atsakovo naujai pateiktų duomenų, teismas atmetė pagrįstai, nurodęs, kad atsakovo atstovas jokių naujų, ieškovei nežinomų klausimų ar aplinkybių, pateikdamas naujus duomenis, neiškėlė. Ieškovė per nustatytą terminą nepateikė nuomonės dėl teismo jurisdikcijos. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė sąmoningai vilkina bylą. Ieškovė turėjo kelis atstovus, tačiau į paskirtą posėdį jie neatvyko, nepageidavo prisijungti nuotoliniu būdu, todėl teismas neatvykimo priežastis pagrįstai laikė nesvarbiomis ir bylą išnagrinėjo be ieškovės atstovo dalyvavimo.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

21. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos nagrinėjimo, ieškovei nedalyvaujant

22. Nagrinėjamoje byloje pirmiausiai buvo išspręstas klausimas dėl bylos nagrinėjimo ieškovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir jos atstovei pateikus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliantės nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos neatvykimo į posėdį priežastis, nepagrįstai sprendė, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 17 punktas).

24. Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai).

25. Nagrinėjamu atveju 2022 m. vasario 11 d. teismui pateiktą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ieškovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė grindė aplinkybėmis dėl jos dalyvavimo Utenos apylinkės teismo posėdyje bei būtinumu su savo kliente aptarti atsakovo 2022 m. vasario 10 d. pateiktus papildomus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytų priežasčių nepripažino svarbiomis ir bylą nagrinėjo, ieškovei nedalyvaujant.

26. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, o kasatorės atstovas kartu su minėtu prašymu, taip pat kasatorė kasaciniame skunde nepateikė argumentų ir duomenų, kad neatvykimo dėl dalyvavimo kitoje byloje atvejis yra toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalėjo nukrypti. Kadangi kasatorė ir jos atstovas turėjo pakankamą terminą pasirūpinti, kad pranešimas apie dalyvavimą kitoje byloje būtų tinkamas ir pateiktas laiku, taip pat suderinti teismo posėdžio datą, tai prašymas keisti suplanuotą teismo posėdžio datą, motyvuojant atstovo užimtumu kitoje byloje, prieš pat teismo posėdį parodo nerūpestingą požiūrį į teismo procesą ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, kasatorės atstovo neatvykimo negali pateisinti tai, kad jis tikėjosi, jog dėl kažkokių tariamai galėsiančių susiklostyti aplinkybių kitoje byloje teismo posėdis neįvyks ar bus atidėtas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs nurodytos kasatorės atstovo neatvykimo priežasties svarbia ir neatidėdamas bylos nagrinėjimo, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti kasatorės proceso teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).

27. Byloje nustatyta 2022 m. vasario 11 d. parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi, kuri tą pačią dieną per EPP buvo išsiųsta advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei. Prašymą atidėti bylos nagrinėjimą atstovė pateikė prieš pat teismo posėdį. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 11 d. Utenos apylinkės teismo posėdis civilinėje byloje Nr. e2-85-839/2022 taip pat buvo paskirtas 2022 m. sausio 11 d., taigi, atstovė turėjo pakankamai laiko suderinti kitą posėdžio datą. Be to, atstovė nepagrindė, kodėl dalyvavimas Utenos teisme nagrinėjamoje byloje buvo svarbesnis, nei šioje byloje. Ieškovės 2022 m. vasario 11 d. prašyme ieškovės atstovais nurodyti advokato padėjėja Ingrida Varanavičė ir V. P.. Tačiau byloje, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo pateikti duomenys dėl atstovo V. P. nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių.

28. Pažymėtina, kad tiek atstovaujamasis, tiek jo pasirinkti atstovai privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu bei kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, užtikrindami, kad procesiniai veiksmai būtų atlikti laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021).

29. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. vasario 10 d. atsakovo atstovas teismui pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-5849) ir dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu (DOK-5889). Taigi, šie procesinio pobūdžio prašymai yra susiję su teismo funkcijomis, ieškovei nebuvo pagrindo juos derinti su savo atstovaujamuoju. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad tos pačios dienos prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo (DOK-5787) atstovas jokių naujų, ieškovei nežinomų aplinkybių nenurodė, buvo pateikti pačios ieškovės turimi duomenys, todėl atstovė turėjo galimybę operatyviai juos aptarti su klientu, jų aptarimui specialus pasirengimas ar ilgesnis laikotarpis nebuvo būtinas.

30. Be to, byloje teismas nurodė ieškovei nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 8 d. pateikti nuomonę dėl teismo jurisdikcijos, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė šio teismo įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdė. Nustačius nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, kad ieškovė vilkina bylos nagrinėjimą, turėdama kelis atstovus, neatvyko į paskirtą posėdį, nepageidavo jame dalyvauti nuotoliniu būdu, todėl neatvykimo priežastys pagrįstai nelaikytos svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.).

31. Ieškovė teigia, kad jos dalyvavimas teismo procese nebuvo pripažintas būtinu, todėl jos atstovų neatvykimas į parengiamąjį posėdį negalėjo būti laikomas pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtu, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu kitu pagrindu – dėl netinkamai pasirinkto teismingumo.

Dėl teismo jurisdikcijos

32. Teismingumo taisyklių laikymasis, reiškiant ieškinį, yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 str.). Pagal nacionalinį teisinį reguliavimą užsienio elementą turinčioje byloje teismas pirmiausiai turi išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.).

33. Tiek CPK 782 straipsnyje nustatytas įpareigojimas, tiek ieškinio priėmimo stadijoje atliekamo patikrinimo ribos lemia tai, jog jis, toje pačioje byloje vėliau nustatęs, kad jurisdikcija prisiimta ar jos atsisakyta nepagrįstai, nėra saistomas priėmimo stadijoje padarytų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Teismui, priėmusiam ieškinį, nėra procesinių kliūčių, remtis CPK 782 straipsnio nuostatomis, ir, esant šalies prašymui dar kartą įvertinti, ar byla yra teisminga Lietuvos teismams, juolab, kad ieškinio priėmimo klausimas išsprendžiamas tik pagal vienos šalies argumentus.

34. Atsakovui D. P. pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pareiškus prieštaravimą dėl jį priėmusio teismo jurisdikcijos, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai patikrinęs teismo jurisdikciją, konstatavo, kad šalių ginčas dėl žalos atlyginimo, turėtų būti nagrinėjamas Vokietijos Federacinės Respublikos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad atsakovas yra labiau susijęs su Lietuvos valstybe, todėl teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos.

35. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimui išnagrinėti taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).

36. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai išvardyti CK 2.17 straipsnyje. Nustatant asmens gyvenamąją vietą atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Gyvenamosios vietos nustatymui yra aktualūs duomenys, susiję su asmens faktiniu buvimu tam tikros valstybės teritorijoje, duomenys, susiję su šio asmens darbo vieta (CK 2.16 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).

37. CK 2.12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.12 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis pripažįsta savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Šiuo atveju atsakovas D. P. nurodė, kad jis nuolat gyvena Vokietijoje. Išvykimą nuo 2017 m. sausio 3 d. į šią valstybę jis yra deklaravęs Gyventojų registre. Nustatyta, kad eismo įvykis 2019 m. vasario 15 d. įvyko Vokietijoje, o pačios ieškovės pateiktame (duomenys neskelbtini) policijos prezidiumo (duomenys neskelbtini) policijos direkcijos (duomenys neskelbtini) policijos stoties pranešime apie įvykį nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškinio pateikimo metu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ieškovei neabejotinai buvo žinoma.

39. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino duomenis apie atsakovo pagrindinių socialinių, ekonominių ir asmeninių interesų buvimo vietą Vokietijoje. Vokietijos Federalinės centrinės mokesčių tarnybos 2012 m. sausio 27 d. raštas „Dėl mokesčių mokėtojo kodo suteikimo pagal Mokesčių tvarkos 139b str.“ patvirtina, kad atsakovui D. P. Vokietijos Federalinė mokesčių tarnyba yra suteikusi mokesčių mokėtojo kodą, kuris skirtas mokesčių nurodytoje valstybėje tvarkymui ir galioja visą gyvenimą. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa atsakovui D. P. yra išdavusi sveikatos draudimo kortelę, galiojančią iki 2026 m. gruodžio 31 d. Iš neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, įsigaliojusios nuo 2012 m. liepos 1 d., sudarytos tarp nuomotojos M. K. ir nuomininkų sutuoktinių A. ir D. P. matyti, kad atsakovas Vokietijoje faktiškai apsigyveno dar anksčiau, nei deklaravo savo išvykimą į šią valstybę, be to, kad Vokietijoje jis apsigyveno su šeima. Pateikti duomenys rodo atsakovo D. P. ilgalaikį faktinį gyvenimą Vokietijoje, įtvirtintą stabiliais socialiniais, ekonominiais ryšiais. Šios faktinės aplinkybės paneigia, kad ieškinio padavimo dieną atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tai, kad sutarties sudarymo metu atsakovas gyveno Lietuvoje, neturi teisinės reikšmės, kadangi įstatymas gyvenimo Lietuvoje faktą sieja su ieškinio įteikimo momentu (CPK 787 str. 1 d. 1 p.).

40. Taigi, ieškovė ieškinį pateikė atsakovui, kuris yra fizinis asmuo, gyvenantis Vokietijoje, todėl civilinė byla pagal šį ieškinį turi užsienio (tarptautinį) elementą. Dėl tokios bylos teismingumo sprendžiama pagal CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles. Minėto skyriaus pirmajame straipsnyje nurodyta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 str.).

41. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2006; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-487/2009). Nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012).

42. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra Europos Sąjungoje, o ginčas kyla iš tarp šalių susiklosčiusių santykių, teismingumo klausimui spręsti aktualios 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatos. Remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 81 straipsniu, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

43. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kvalifikuotinas, kaip kilęs iš draudimo teisinių santykių, susijusių su žalos atlyginimu. Speciali jurisdikcija taikytina tik tuomet, kai jos taikymo galimybė yra konkrečiai įvardinta Reglamente Nr. 1215/2012. Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal II skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento 5 str.). Atsižvelgus į šalių ginčo pobūdį ir esmę, jo jurisdikcijos klausimai reglamentuojami Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 3 skirsnyje įtvirtintų specialiųjų jurisdikcijos nustatymo taisyklių bylose, susijusiose su draudimu. Atitinkamai minėto Reglamento 3 skirsnio „Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su draudimu“ 14 straipsnyje nustatyta, kad draudikas gali pareikšti ieškinį tik valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose, neatsižvelgiant į tai ar atsakovas yra draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į nurodytas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių ginčas turi būti sprendžiamas Vokietijos Federacinės Respublikos teisme.

44. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta, nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismingumo nustatymą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.