Marijampolės apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. P. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. kovo 31 d. teisme buvo priimtas ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui D. P. dėl 10 063,51 Eur žalos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kadangi atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu už akių ieškovės reikalavimus tenkino visiškai.

2021 m. gruodžio 2 d. teisme buvo gautas atsakovo D. P. pareiškimas dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir (ar) pareiškimui pateikti nustatyto termino atnaujinimo ir (ar) laikinosios apsaugos priemonės taikymo.

Teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi minėtą sprendimą už akių panaikino bei atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis).

Parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2022-02-11 9 val.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko. Ieškovės atstovė advokato padėjėja I. Varanavičė pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti anksčiausiai 2022-03-07, kadangi ji 2022-02-11 9.30 val. turi dalyvauti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. e2-85-839/2022, todėl šiame posėdyje dalyvauti neturi galimybės. Be to, atsakovo atstovas 2022-02-10 pateikė papildomus dokumentus, su kuriais atstovė susipažino, bet neturėjo galimybės su savo atstovaujamu klientu išsiaiškinti. Mano, kad ieškinio palikti nenagrinėtu teisinio pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Kaip matyti iš 2022-02-11 ieškovės pareiškimo (DOK-5921), ieškovę atstovauja du teisininkai – advokato padėjėja I. Varanavičė ir V. Puišys.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2022-02-11 9.30 val. advokato padėjėja I. Varanavičė dalyvauja Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. e2-85-839/2022, tačiau kitas atstovas V. Puišys turėjo dalyvauti nagrinėjamoje byloje 2022-02-11 9 val. ir 2022-02-11 11 val. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-131-867/2022.

Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama byla yra nutraukta anksčiau patvirtinus taikos sutartį, todėl atstovas V. Puišys yra neužimtas ir nepateikta jokių duomenų, kodėl šis atstovas negalėjo dalyvauti nagrinėjamoje byloje Marijampolės apylinkės teisme Marijampolės rūmuose ir/ar kodėl atstovė I. Varanavičė pasirinko dalyvauti Utenos teisme, bet ne Marijampolės teisme nagrinėjamoje byloje.

Sprendžiant dėl kito atstovės motyvo, kad ji nesuspėjo suderinti su klientu klausimų, kurie pateikti atsakovo atstovo 2022-02-10 prašymuose, matyti jog atstovas jokių naujų ar ieškovui nežinomų klausimų ar aplinkybių neiškėlė. Aplinkybės dėl vienos atsakovo įmokos ir jos dydžio ieškovei jau seniai buvo žinomos, ji turėjo visas galimybes šį klausimą išsiaiškinti, o kiti klausimai yra procesinio pobūdžio, kuriems atskiro aptarimo su klientu nereikia.

Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje ieškovei buvo nustatytas 7 dienų papildomas terminas, skaičiuojamas nuo 2022-02-01 iki 2022-02-08 nuomonei dėl jurisdikcijos pateikti. Šis pareiškimas ieškovės atstovei buvo išsiųstas per EPP sistemą, tačiau nustatytu terminu nuomonė nepareikšta.

Tokiu būdu teismas vertina, kad ieškovė sąmoningai vilkina bylą, turėdama kelis atstovus, į paskirtą posėdį neatvyksta ar nepageidauja prisijungti nuotoliniu būdu iš savo darbo vietos, todėl teismas neatvykimo priežastis laiko nesvarbiomis ir bylą nagrinėja be ieškovės dalyvavimo (CPK 246 str. 1 d.)

Atsakovas savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2022 m. sausio 31 d. pareiškime bei atstovas parengiamojo posėdžio metu išreiškė savo valią nepripažinti Marijampolės apylinkės teismo jurisdikcijos ir pateikė teismui prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu, o ieškovei išaiškinti teisę su ieškiniu kreiptis pagal atsakovo nuolatinę ir žalos padarymo vietą į Vokietijos Federacinės Respublikos teismą pagal atsakovo D. P. nuolatinę gyvenamąją vietą. Nurodė, kad tai yra vartojimo draudimo teisiniai santykiai, atsakovas yra vartotojas, draudimo sutartyje nenurodyta kur turi būti nagrinėjami ginčai, todėl jis kaip vartotojas reikalauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas pagal jo gyvenamąją vietą.

Sutinkamai su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika, Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnio pirmame sakinyje įtvirtinta jurisdikcijos taisyklė, grindžiama atsakovo atvykimu į teismą, taikoma visose bylose, kuriose teismo, į kurį kreiptasi, jurisdikcija neatsiranda kitų šio reglamento nuostatų pagrindu. Ši nuostata taikoma ir tada, kai ieškinys teisme pareiškiamas nesilaikant šio reglamento nuostatų, ir reiškia, kad atsakovo atvykimas į teismą gali būti laikomas nebyliu sutikimu su teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcija, vadinasi, ir susitarimu dėl jo jurisdikcijos. Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnio antrame sakinyje nurodytos šios bendrosios taisyklės išimtys. Jame nustatyta, kad nebylaus susitarimo dėl teismo, į kurį kreiptasi, jurisdikcijos nėra, jei atsakovas pareiškia jurisdikcijos neturėjimu grindžiamą prieštaravimą ir taip išreiškia savo valią nepripažinti to teismo jurisdikcijos arba jei tai yra bylos, dėl kurių 22 straipsnyje numatytos išimtinės jurisdikcijos taisyklės.

Ieškovas savo atsiliepime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad su šiuo reikalavimu nesutinka, sprendžiant dėl atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos adreso turi nustatoma pagrindinė socialinių, ekonominių ir asmeninių interesų buvimo vieta. Atsakovas, teigdamas, kad jo gyvenamoji vieta yra Vokietijoje ir kad procesiniai dokumentai jam turėjo būti siunčiama būtent ten, tinkamai informuojant apie procesą, nėra įrodyti ir pagrįsti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi turtinių interesų Lietuvoje – sudarant draudimo sutartį gyvenamosios vietos adresą nurodė esant (duomenys neskelbtini), taipogi iš atsakovo pridėto turto arešto akto matyti, kad atsakovui priklauso dalis šio buto. Taigi, reikalauja bylą nagrinėti Marijampolės apylinkės teisme Marijampolės rūmuose.

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

Atsakovas D. P., prašydamas peržiūrėti teismo sprendimą už akių, prieštaravo dėl jį priėmusio teismo jurisdikcijos, pažymėdamas, kad jis nuolat gyvena Vokietijoje, todėl pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“, jo manymu, jurisdikciją nagrinėti bylą turi Vokietijos Federacinės Respublikos teismai.

Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“, taip pat vadinamo reglamentu „Briuselis I“. Nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Reglamentas Nr. 1215/2012 yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau, taip pat autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau (66 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla iškelta jau po Reglamento Nr. 1215/2012 įsigaliojimo, ginčo teisiniams santykiams taikytinos būtent šio Reglamento nuostatos.

Tam, kad ginčo sprendimo vietą būtų galima nustatyti laikantis Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatų, turi būti tenkinamos šios sąlygos: ratione loci (bent viena iš ginčo šalių reziduoja Europos Sąjungos valstybėse narėse), ratione tempori (teismo procesas turi kilti galiojant Reglamentui) ir ratione materia (ginčas kyla iš civilinių ir komercinių santykių). Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju visos šios sąlygos yra, todėl teismas remiasi Reglamento nuostatomis spręsdamas šios bylos jurisdikcijos klausimą, nepaisant to, kad ieškovė, pasisakydama ieškinyje dėl ieškinio teismingumo, rėmėsi CPK normomis. Reglamento preambulėje pažymėta, kad jurisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą. Todėl turėtų visada galioti ši jurisdikcijos nuostata, išskyrus keletą aiškiai nustatytų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų. Preambulės 16 punkte pažymėta, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Atitinkamai Reglamento 3 skirsnio „Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su draudimu“ 14 straipsnyje pažymėta, kad draudikas gali pareikšti ieškinį tik valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose, neatsižvelgiant į tai ar atsakovas yra draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje nurodė, kad atsakovas D. P. 2017 m. sausio 3 d. išvyko į užsienio valstybę – Vokietiją, o jo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (pagal draudimo sutartį) – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pati ieškovė, pateikdama ieškinį, kartu su juo buvo pateikusi 2021 m. kovo 26 d. Gyventojų registro išrašą, iš kurio nustatyta, kad atsakovas D. P. „išvyko į užsienio valstybę: 2017 m. sausio 3 d. Vokietija“. Gavus atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jo neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, duomenis apie turimą sveikatos draudimą Vokietijoje, mokesčių mokėjimo Vokietijoje duomenis, paaiškėjo, kad nuolatinė atsakovo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Vokietijoje bei aplinkybės, kad ieškovei dar iki ieškinio padavimo buvo žinoma jo nuolatinė gyvenamoji vieta šioje užsienio valstybėje. Nepaisant to, ieškovė žinodama ir turėdama duomenis, kad atsakovas yra išvykęs į užsienio valstybę, nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti jurisdikciją Vokietijoje bei, remdamasi CPK 30 straipsnio 2 dalimi, ieškinį atsakovui pareiškė pagal atsakovo draudimo sutartyje nurodytą gyvenamąją vietą, nors atsakovo faktinė dabartinė gyvenamoji vieta yra pagrindinis kriterijus, nustatant bylos su užsienio (tarptautiniu) elementu teismingumą.

Aptarto teisinio reglamentavimo ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad šalių ginčas turi būti sprendžiamas Vokietijos Federacinės Respublikos teisme: viena iš ginčo šalių, t. y., atsakovas reziduoja šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, įvykis iš kurio kilo žala įvyko Vokietijoje, teismo procesas kilo galiojant Reglamentui bei ginčas kilo iš civilinių santykių. CPK 787 straipsnyje nustatyta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

Reglamento 4 straipsnis numato, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę; asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės.

Faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nors ir atsakovas turi turtinių interesų Lietuvoje, t. y., sudarant draudimo sutartį gyvenamosios vietos adresą nurodė esantį „(duomenys neskelbtini)“, taipogi iš atsakovo pridėto turto arešto akto galima matyti, kad atsakovui priklauso dalis šio buto, o ieškovė savo ieškinio padavimą Marijampolės apylinkės teismui motyvuoja būtent šiomis aplinkybėmis, tačiau jokių objektyvių įrodymų, jog ieškinio padavimo dieną atsakovas buvo Lietuvoje arba turėjo joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyveno, ieškovė nepateikė, o teiginys, kad sutarties sudarymo metu atsakovas gyveno Lietuvoje teisinės reikšmės neturi, nes įstatymas gyvenimo Lietuvoje faktą sieja su ieškinio įteikimo momentu. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2021 m. balandžio 22 d. viešo paskelbimo būdu, tačiau tai yra tik kraštutinė priemonė, kuri tik minimaliai užtikrina šalies teisę gauti informaciją apie iškeltą civilinę bylą ir/ar teismo posėdį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, jog atsakovas nuo 2017 m. sausio 3 d. yra išvykęs nuolat gyventi į Vokietiją. Pažymėtina, kad eismo įvykis 2019 m. vasario 15 d. įvyko Vokietijoje, o prie ieškinio pridėtame Pietryčių Heseno policijos prezidiumo Ofenbacho policijos direkcijos Dytcenbacho policijos stoties pranešime apie įvykį yra aiškiai įvardintas atsakovo gyvenamosios vietos Vokietijoje adresas – (duomenys neskelbtini). Taip pat, atsakovas byloje yra pateikęs kitus duomenis, pagrindžiančius jo pagrindinių socialinių, ekonominių ir asmeninių interesų buvimo vietą Vokietijoje, t. y.: Vokietijos Federalinės centrinės mokesčių tarnybos 2012 m. sausio 27 d. raštą „Dėl mokesčių mokėtojo kodo suteikimo pagal Mokesčių tvarkos 139b str.“, kuris patvirtina, kad atsakovui D. P. Vokietijos Federalinė mokesčių tarnyba yra suteikusi mokesčių mokėtojo kodą (duomenys neskelbtini), kuris skirtas mokesčių nurodytoje valstybėje tvarkymui ir galioja visą gyvenimą; Heseno teritorinės ligonių kasos atsakovui D. P. išduotą sveikatos draudimo kortelę, galiojančią iki 2026 m. gruodžio 31 d.; Neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įsigaliojusią nuo 2012 m. liepos 1 d., sudarytą tarp nuomotojos M. K. ir nuomininkų sutuoktinių D. ir A. P.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, o ginčas, kilęs dėl žalos atlyginimo, turėtų būti spręstinas Vokietijos Federacinės Respublikos teismuose.

Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 89 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą bei 320 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas daro išvadą, kad toks prašymas yra pagrįstas, atsakovo reikalavimas palikti ieškinį nenagrinėtu tenkintinas, todėl jos iš ieškovės priteistinos.

2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – antstolės Astos Lukšienės vykdomų veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – paliekamos galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 94 straipsniu, 150 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, 782 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) sumokėto žyminio mokesčio bei 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

2021 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės Astos Lukšienės vykdomų veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.