Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024 pagal pareiškėjų Ž. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Pareiškėjai prašant atnaujinti procesą ne tik dėl aplinkybių, kurios esą negalėjo būti žinomos pareiškėjai iki sudarant sutartį su kitu advokatu, bet ir dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos, termino prašymui atnaujinti procesą pradžia skaičiuotina nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo suėjo 2025 m. sausio 6 d. Teismas sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja šio termino atnaujinti neprašė, teismas jokių objektyvių ir svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatė ir savo iniciatyva šio klausimo nesprendė, juo labiau, kad nėra nustatyta kita būtina sąlyga – proceso atnaujinimo pagrindas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11.7 Skundžiama nutartimi nustatyta, kad terminas prašymui pateikti suėjo 2025 m. sausio 6 d. Apeliantei sudarius atstovavimo sutartį su advokatu G. B. ir susipažinus su bylos medžiaga (2024 m. gruodžio 18 d.), paaiškėjo nauja aplinkybė, kad turtas padalintas nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo yra 2025 m. kovo 18 d. Prašymas pateiktas 2025 m. vasario 6 d., todėl priešingai nei nustatyta skundžiama nutartimi, terminas prašymui pateikti nepraleistas. Nustačius, kad terminas prašymui pateikti praleistas, prašo praleistą terminą atnaujinti remiantis jau nurodyta aplinkybe.

12.1 Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Apeliantė turėjo galimybę nors ir pavėluotai apeliaciniu skundu apskųsti teismo sprendimą, tačiau nenurodo, kodėl esant naujam atstovui, ji tokios savo teisės nerealizavo, kodėl neteikė apeliacinio skundo ir neprašė atnaujinti praleisto apeliacinio skundo pateikimo termino. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, kurie teiktų pagrindą padaryti išvadą ir paneigtų teismo išvadas, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliantės proceso atnaujinimo klausimo kėlimą sąlygojo suinteresuoto asmens ieškinio pareiškimas kitoje byloje, tą patvirtina pateiktas ir prašomas prijungti šalių susirašinėjimas. Pareiškėja šiuo susirašinėjimu faktiškai pripažįsta, jog nėra ir nebuvo pagrindo teikti prašymą atnaujinti bylos procesą bei neegzistuoja jokie proceso atnaujinimo pagrindai, o toks jos prašymas laikytinas strateginiu, nukreiptu į kitos bylos išsprendimo rezultatą.

12.3 Teisiškai nepagrįsti ir neteisingi atskirojo skundo argumentai, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas be pagrindo sprendė, jog gyvenamas namas neturėjo būti dalinamas, kadangi tai yra asmeninė suinteresuoto asmens nuosavybė, kuri įstatymų nustatyta tvarka nėra paneigta ar nuginčyta bei pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

12.5 Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir teismo išvadų nenuneigti atskirojo skundo argumentai, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas neteisingai sprendė, jog nutraukiant santuoką nebuvo nustatyta teisinga dalinamo turto vertė. Dalinamo žemės sklypo vertė santuokos nutraukimo momentu buvo nustatyta teisingai, vadovaujantis tiek byloje esančiais VĮ Registrų centro duomenimis, tiek šalių susitarimu. Teismas teisingai sprendė, jog gyvenamojo namo vertės nustatymo klausimas nėra aktualus, nes tai - asmeninė suinteresuoto asmens nuosavybė, todėl tiek šalių susitarimu, tiek pagal vedybų sutarties nuostatas, tiek pagal įstatymą nėra dalintinas turtas. Gyvenamasis namas statytas tik asmeninėmis suinteresuoto asmens lėšomis, vėliau namo statybai naudotas banko kreditas, kreditą grąžinti įsipareigojo vienas pats suinteresuotas asmuo, bendros sutuoktinių lėšos namo statybai nebuvo naudojamos. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo momentu 2024 m. liepos 17 d. ir teismo sprendimo priėmimo metu 2024 m. spalio 4 d., gyvenamojo namo baigtumas buvo 67 proc. Iš apeliantės teiktų procesinių dokumentų (prašymas ir patikslintas prašymas atnaujinti procesą, atskirasis skundas) turinio matyti, jog apeliantės pozicija dėl turto vertės ir jos nuomonę pagrindžiantys duomenys esmingai kinta.

12.6 Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog kartu su atskiruoju skundu pateikta Konsultacija dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo galimos turto pardavimo kainos, patvirtina šio turto vertę 186 000 Eur, kuria teismai turi vadovautis vertindami pagrindus atnaujinti bylos procesą. Konsultacija neturi juridinės galios, todėl teismai šią neturi pagrindo vadovautis. Konsultacija neįrodo ir nepagrindžia bei negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl dalinto turto vertės, kadangi Konsultacijoje nėra duomenų apie dalinamo turto (žemės sklypo) vertę teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo momentu.

12.7 Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, neteisingi bei teismo išvadų nepaneigiantys atskirojo skundo argumentai, jog egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Visi juridiniai faktai (žemės sklypo teisinis režimas, dalinamo žemės sklypo rinkos vertė, gyvenamojo namo teisinis režimas, vedybų sutartyje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) šalims buvo žinomi sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią patvirtino teismas. Žemės sklypo rinkos vertę pati pasiūlė pareiškėja, ši vertė net buvo didesnė nei NTR išraše nurodyta vertė, šalių susirašinėjime derinant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas – pati pareiškėja išreiškė norą gauti konkretaus dydžio piniginę kompensaciją už žemės sklypo dalį, taigi dėl šios priežasties šalys tai aptarė sutartyje. Šalys 2020 m. liepos 20 d. sudarė notarinę vedybų sutartį, kuria nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Ši vedybų sutartis įregistruota viešajame registre, ji nėra nuginčyta, todėl šiomis sąlygomis pagrįstai ir teisėtai šalys vadovavosi nutraukdami santuoką ir spręsdami turtinius klausimus. Santuokos nutraukimo byloje esantis pareiškėjos advokatės gautas 2024 m. birželio 25 d. NTR išrašas, kuriame nurodyta, jog pastatas – gyvenamasis namas yra asmeninė suinteresuoto asmens A. B. nuosavybė.

12.8 Byloje pateikta pinigų dovanojimo sutartis paneigia pareiškėjos nurodytą aplinkybę dėl pinigų skolinimo šalims, nes šia pinigų dovanojimo sutartimi pinigų suma buvo padovanota ne šalims kaip sutuoktiniams bendrai, bet asmeniškai suinteresuotam asmeniui. Ši aplinkybė taip pat neturi būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi.

12.9 Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, neteisingi ir nepaneigiantys teismo išvadų atskirojo skundo argumentai, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo pasirašyta dėl to, kad pareiškėja buvo suklaidinta buvusios atstovės, kuri faktiškai atstovavo ne pareiškėją, su kuria sudarė sutartį, tačiau atsakovą, su kuriuo jokios sutarties atstovė nesudarė. Kaip ne kartą minėta, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie pareiškėjos suklaidinimą ir advokatės veikimą prieš pareiškėją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

14. Apeliantė pateikia 2025 m. gegužės 20 d. UAB „OBER HAUS” J. N. parengtą Konsultaciją dėl galimos turto kainos, kuri jos teigimu patvirtina, kad gyvenamojo namo su žemės sklypu vertė yra 186 000 Eur. Nurodo, kad ekspertinio turto vertinimo apeliantė pateikti negali, nes pareiškėjas į gyvenamąjį namą neįleidžia.

15. Suinteresuotas asmuo nesutinka su konsultacijos prijungimu prie bylos. Nurodo, kad prašymas nemotyvuotas, nenurodyta dėl kokių priežasčių ši Konsultacija nebuvo gauta ir pateikta anksčiau, nenurodyta, kokias esmines ar ginčytinas aplinkybes teikiama Konsultacija patvirtins ar paneigs. Apeliantė turėjo pakankamai laiko gauti panašias konsultacijas. Ši Konsultacija parengta per beveik tris darbo dienas, kas rodo, jog tokios konsultacijos galėjo būti parengtos kreipiantis dėl proceso atnaujinimo. Konsultacijoje nurodyta, jog ji yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuri neturi juridinės galios. Konsultacijoje kalbama ne apie turto vertę teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo metu, bet apie turto kainą po sprendimo byloje įsiteisėjimo, kai apeliantė siekia kvestionuoti padalinto turto rinkos vertę, bet ne kainą, santuokos nutraukimo metu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo siekta atnaujinti procese dėl neteisingai nustatytos padalinto žemės sklypo vertės, nurodant, jog ji buvo ženkliai didesnė, tačiau Konsultacijoje nėra išskirtos žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertės ar kainos.

17. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tai yra ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas ribojimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis ribojimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

18. Naujesnėje kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 43 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų Ž. B., atstovaujamos advokatės J. S., ir A. B. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“, išnagrinėtas 2024 m. spalio 4 d. sprendimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys teikė/nurodė turto vertes. Teismo vertinimu, pareiškėja dar prieš teikiant prašymą dėl santuokos nutrukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turėjo visas sąlygas (priešingų įrodymų pareiškėja nepateikė) atlikti vertinimą/Konsultaciją dėl galimos turto kainos. Įrodymai dėl turto kainos taip pat galėjo būti teikiami kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, kadangi prašyme (2025-02-07 DOK-9853) pareiškėja jau buvo nurodžiusi aplinkybes, susijusias su didesne turto verte. Be to, konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame kalbama ne apie turto vertę teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo metu, bet apie turto kainą po sprendimo byloje įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks naujų dokumentų pateikimas yra aiškiai pavėluotas, prieštaraujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, todėl atsisakoma priimti apeliantės pateiktą 2025 m. gegužės 20 d. UAB „OBER HAUS” J. N. parengtą Konsultaciją dėl galimos turto kainos.

21. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2366-1030/2025 pagal ieškovo A. B. ieškinį (2025-01-08 CBP-151) atsakovei Ž. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo. Prašymą dėl proceso išnagrinėtoje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024 apeliantė pateikė 2025 m. vasario 7 d. Suinteresuoto asmens pateiktas susirašinėjimas tarp šalių patvirtina jų konfliktiškus santykius, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius įrodymus priima, kadangi jie gali turėti įtakos, vertinant prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje pagrįstumą.

Dėl ginčo esmės

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

23. Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-11036-1048/2024, kurioje teismas 2024 m. spalio 4 d. sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą ir panaikino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) apie pareiškėjų Ž. B. ir A. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino pareiškėjų 2024 m. liepos 17 d. sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 5 d.

26. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teisė įregistruotas A. B. ir Ž. B. vardu, vidutinė rinkos vertė nurodyta 14 800 Eur, žemės sklypas įgytas 2018 m. spalio 3 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu; šiame žemės sklype esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įregistruotas suinteresuoto asmens A. B. vardu, namo baigtumas 67 proc.

27. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. birželio 25 d. išraše žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaip A. B. nuosavybė, jis įgytas 2013 m. vasario 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodoma 1 622 Eur.

Dėl atskirojo skundo argumentų

28. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas daro pastabą, kad atsižvelgiant į patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimus ir jame dėstomus argumentus (2025-03-05 DOK-16330) atskirojo skundo reikalavimuose „Panaikinti 2024 m. spalio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024 dalyje, kurioje nutarta, kad atsižvelgiant į 2020 m. liepos 20 d. vedybinę (povedybinę) sutartį, A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4.4.4. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.”; Nustatyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) priklauso Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) po santuokos atitenka Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) po santuokos atitenka A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) padaryti rašymo apsirikimai nurodant žemės sklypo unikalų numerį, adresą, t. y. reikalavimai patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo reiškiami dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bet ne dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Į tai bus atsižvelgta vertinant ir pasisakant dėl atskirojo skundo reikalavimų, argumentų.

29. Apeliantės teigimu, teismo sprendimu buvo pažeistos imperatyvios teisės normos nukrypstant nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pažeidžiant CK 3.117, 3.123 straipsnių normas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomu argumentu.

30. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimą suponuojančių pagrindų – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (žr. nurodyto straipsnio 1 dalies 9 punktą). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Apeliantė teigia, kad 2022 m. liepos 24 d. povedybinės sutarties 4.1.1 punktu, numatančiu turto teisinį režimą, gyvenamasis namas buvo priskirtas pareiškėjui, tačiau gyvenamasis namas yra pastatytas, taigi jam negalėjo būti taikomas 2022 m. liepos 24 d. povedybinėje sutartyje 4.1.1 p. aptartas režimas ir todėl gyvenamasis namas turėjo būti padalintas tarp pareiškėjų lygiomis dalimis.

33. CK 4.47 straipsnis numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, tarp jų pagaminant naują daiktą (4 punktas). 2020 m. liepos 20 d. pareiškėjai sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį (notarinio registro Nr. 3839), pagal kurios 4.1.1. punktą šalys susitarė, kad visi kilnojamieji bei nekilnojamieji daiktai, pinigai, iš darbo santykių gaunamos pajamos, pensijos, indėliai kredito įstaigose, lėšos bankų sąskaitose, akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, turtinės teisės bei pareigos, intelektinės veikos rezultatai, informacija, įgyti po Sutarties sudarymo momento, bus tos šalies, kurios vardu turtas įgytas, asmeninė nuosavybė. Vedybų sutartyje nėra detalizuoti turto įgijimo būdai. Vedybų sutartis yra galiojanti, priešingų duomenų apeliantė nepateikė. CK 4.47 straipsnis 4 punktui numatant, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą, laikytina, kad gyvenamojo namo statyba ir yra nuosavybės sukūrimas pagaminant naują daiktą. Gyvenamojo namo įregistravimo pagrindas 2021 m. kovo 9 d. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Kaip matyti, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis parengta atsižvelgiant į 2020 m. liepos 20 d. pareiškėjų sudarytą Vedybų (povedybinę) sutartį. Tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde tokie juridiniai faktai nėra ginčijami, jie buvo įstatymų nustatyta tvarka tinkamai ir savalaikiai išviešinti ir šalims buvo žinomi.

34. Nors apeliantė teigia, kad 10 000 Eur, reikalingus gauti 100 000 Eur paskolą, pareiškėjai paskolino tėvai, ir tai patvirtinantys duomenys pateikti (DOK-16330, priedas Nr. 3), tačiau šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad iš pareiškėjos pateiktos 2019 m. kovo 29 d. dovanojimo sutarties matyti, jog B. M. padovanojo žentui A. B. asmeninės nuosavybės teise 10 000 Eur.

35. Apeliantė remiasi kasacinio teismo praktika, kad aplinkybė, jog atsakovas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiėmė pareigą grąžinti skolą bankui, negali būti pripažįstama teisėtu pagrindu visą santuokoje įgytą turtą paskirti jam vienam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021). Taip pat teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino prašymo nutraukti santuoką pagrįstumo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų prieštaravimo imperatyviosioms normoms, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007. Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų atlikęs priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, analizę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis minėta kasacinio teismo praktika, kadangi minėtų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo patvirtinta santuokos nutraukti sutartis, kuri buvo parengta atsižvelgiant į tarp šalių sudarytą vedybų sutartį.

36. Apeliantė teigia, jog teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeidė CK 3.119 straipsnį, kuriame nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas neatliko santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų kontrolės. 2025 m. gegužės 20 d. Konsultacija dėl galimos turto kainos patvirtina, kad gyvenamojo namo su žemės sklypu vertė yra 186 000 Eur. 2024 m. liepos 17 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta santuokos metu įgyto turto tikroji vertė (ne mažiau kaip 186 000 Eur), visą turtą priskiriant pareiškėjui, nenustatyta teisinga ir pagrįsta kompensacija apeliantei. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus vertina kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos. Nurodyti bendrą turtą (jo kiekį ir vertę) turi sutuoktiniai, prašantys teismo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Šalys teikdamos teismui tvirtinti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo buvo laisvos įsivertinti ir susitarti dėl dalintino turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga pakartotinai vertinti turto balansą ir turto vertę.

37. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos nukrypstant nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

38. Apeliantė nurodo, kad sudarius atstovavimo sutartį su advokatu G. B. (2024 m. gruodžio 11 d.), paaiškėjo nauja aplinkybė, kad gyvenamojo namo su žemės sklypu vertė yra 186 000 Eur.

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius.

40. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021, 20 punktas).

41. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantė nenurodė ir nepateikė jokių naujų ir (ar) esminių bylos aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

42. Nagrinėjant bylą pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų pareiškėjų sutikimu šalys bendru sutarimu įsivertino dalintino turto vertę. Apeliantei manant, kad turto vertė kita, nei buvo nurodyta sutartyje dėl teisinių pasekmių, pastaroji turėjo visas galimybes kreiptis dėl turto vertės nustatymo siekiant įsitikinti vertės pagrįstumu. Vien aplinkybė, kad pareiškėjai apie didesnę turto vertę paaiškėjo tik sudarius atstovavimo sutartį su kitu atstovu, nėra pakankama sudaryti pagrindą procesui atnaujinti.

43. Laikytini deklaratyviais apeliantės argumentai, kad sutartis buvo pasirašyta dėl to, kad apeliantė buvo suklaidinta buvusios atstovės, kuri faktiškai atstovavo ne apeliantę, su kuria sudarė sutartį, tačiau pareiškėją, kadangi tokiems teiginiams apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų (CPK 178 str.). Suinteresuoto asmens pateiktas susirašinėjimas tarp jo ir apeliantės rodo konfliktiškus šalių santykius ir tikėtinai pagrindžia suinteresuoto asmens nurodomą aplinkybę, kad pareiškėja pripažino, jog ji kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo tik dėl to, jog kitoje byloje suinteresuotas asmuo ieškiniu kreipėsi į teismą, kurioje atsakove yra apeliantė. Kaip minėta, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2366-1030/2025 pagal ieškovo A. B. ieškinį (2025-01-08 CBP-151) atsakovei Ž. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, o prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024 apeliantė pateikė 2025 m. vasario 7 d.

44. Apeliantė taip pat nurodo, kad byloje nebuvo organizuojamas žodinis teismo posėdis – prašymas ir sutartis patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Teismas jai neišaiškino, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018 29 punktą; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 27 punktą). Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti ir vertina juos kaip nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Apeliantė buvo atstovaujama advokatės, prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškėjų sutikimu prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka šalims ir jų atstovams nedalyvaujant, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantei nebuvo žinomos teisės ir iš to kylančios pasekmės reiškiant prašymą pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

45. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas prašymui pateikti suėjo 2025 m. sausio 6 d. Apeliantė nurodo, jog pastarajai sudarius atstovavimo sutartį su advokatu G. B. ir susipažinus su bylos medžiaga (2024 m. gruodžio 18 d.), paaiškėjo nauja aplinkybė, kad turtas padalintas nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo yra 2025 m. kovo 18 d. Prašymas pateiktas 2025 m. vasario 6 d., todėl priešingai, nei nustatyta skundžiama nutartimi, terminas prašymui pateikti nepraleistas. Nustačius, kad terminas prašymui pateikti praleistas, prašo praleistą terminą atnaujinti, remiantis jau nurodyta aplinkybe.

46. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 369 straipsnyje reglamentuotas prašymo atnaujinti procesą turinys, kuriame nurodyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus.

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010 išaiškinta, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena. Taigi, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, dėl kurių, jos vertinimu, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai prašant atnaujinti procesą ne tik dėl aplinkybių, kurios esą negalėjo būti žinomos pareiškėjai iki sudarant sutartį su kitu advokatu, bet ir dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos, termino prašymui atnaujinti procesą pradžia skaičiuotina nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo suėjo 2025 m. sausio 6 d.

49. Kaip minėta, apeliantė buvo atstovaujama profesionalios teisininkės, turėjo galimybę domėtis turto rinkos vertėmis, teikdamos prašymą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo šalys pačios nurodė dalintino turto vertes, todėl aplinkybė, kad tik momentas, kada su nauju atstovu apeliantė sudarė atstovavimo sutartį ir paaiškėjo kita dalintino turto vertė, nėra pakankamas laikyti pradžia termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

50. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, kurie teiktų pagrindą padaryti išvadą bei paneigtų teismo išvadas, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisinio išsilavinimo neturėjimas neatleidžia tokių asmenų nuo įstatymų laikymosi, taip pat tai nėra svarbi priežastis pateisinti savo veiksmus ar neveikimą įstatymų nežinojimu ar netinkamų jų nuostatų suvokimu. Apeliantė nuo 2024 m. gruodžio 18 d. buvo atstovaujama jos pasirinkto naujo teisininko, kuris 2024 m. gruodžio 18 d. gavo prieigą prie išnagrinėtos bylos, tačiau atskirajame skunde nėra atskleista, kodėl šis atstovas iki 2025 m. sausio 6 d. neteikė prašymo dėl proceso atnaujinimo. Apibendrinant tai, kas nurodyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo pateiktas praleidus terminą, kurio nėra pagrindo atnaujinti, priešingų aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

51. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde faktiškai yra atkartojami pradinio ir patikslinto prašymų atnaujinti bylos procesą motyvai. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta ar nepagrįsta, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties.

52. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

53. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

55. Suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš apeliantės 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (2025-06-10 DOK-41535). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Kadangi atskirasis skundas netenkinamas, suinteresuotam asmeniui priteisiama 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.